Byla e2-391-513/2018

Dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo ir 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,

2sekretoriaujant Rasai Jenkutei,

3dalyvaujant ieškovui O. T. (O. T.) ir jo atstovui advokato padėjėjui Mantui Virbickui, atsakovės viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės atstovui D. J., trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovui V. M., ekspertui R. A.,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. T. (O. T.) ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo ir 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6ieškovas O. T. ieškiniu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) 2016-09-12 sprendimą Nr. 56-91, priteisti iš atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7Ieškovas ieškinyje nurodo, kad Komisija 2016-09-12 sprendimu Nr. 56-91 netenkino jo motinos V. T. prašymo atlyginti žalą, išnagrinėjusi prašymą konstatavo, jog žala sveikatai VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (toliau – ligoninė) teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui D. T. (D. T.) (toliau – pacientas) nebuvo padaryta. Ieškovas nurodo, jog yra D. T. sūnus.

8Ieškovas nurodo, jog 2016-01-20 su VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės šeimos gydytojo siuntimu dėl rentgenologinio tyrimo metu rasto tumoro dešiniajame plautyje atvyko į ligoninę ambulatorinei krūtinės chirurgo konsultacijai, kurios metu buvo numatytas tolesnis ištyrimas ligoninėje. Pacientas 2016-01-25 planine tvarka hospitalizuotas VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Krūtinės chirurgijos skyriuje. Paciento savijauta priėmimo metu buvo nebloga, gydymo stacionare istorijoje pažymėta, jog „objektyviai būklė pilnai patenkinama“. Atlikus radiologinius tyrimus pacientui buvo nustatyta klinikinė diagnozė: dešiniojo plaučio apatinės skilties periferinė karcinoma. Pacientas 2016-01-26 sutikime operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai išreiškė sutikimą atlikti endoskopinį diagnostikos metodą: fibrobronchoskopiją (FBS). 2016-01-28 gydytojų konsiliumas, įvertinęs paciento tyrimų duomenis, paskyrė diagnostinę operacinę videoasistuojančią torakoskopinę lobektomiją. Konsiliumo išvadose pažymėta, jog atlikus videoasistuojančią torakosponinę chirurginę operaciją ir lobektomiją bei gavus histologinio tyrimo rezultatus bus sprendžiama dėl tolesnio chemospindulinio gydymo. Pacientas 2016-01-28 sutiko, kad jam būtų atliekama lobektomija nustačius carcinoma pulmonis diagnozę, tačiau pacientui atlikta videoasistuojanti torakoskopinė lobektomijos chirurginė operacija, dėl kurios pacientas sutikimo nebuvo išreiškęs. Ieškovo teigimu, chirurginė videoasistuojanti torakoskopinė lobektomijos operacija pacientui atlikta be jo rašytinio sutikimo, nesuteikus informacijos apie galimas rizikas, komplikacijas ir kitas aplinkybes, kurios lemtų paciento apsisprendimą daryti šią operaciją ar jos atsisakyti. Pacientas 2016-01-29 nuo 9.45 val. iki 12.05 val. buvo operuojamas, atlikta videoasistuojanti torakoskopinė lobektomijos operacija, kurios metu atliekant arterijos išdalijimą dėl anatominės naviko lokalizacijos šalia arterijos, naviko griuvimo įvyko plaučių arterijos plyšimas. Kraujavimas truko iki 15 sekundžių, kol buvo galutinai sustabdytas apsiuvant defektą. Tęsiant operaciją progresavo hemoraginis šokas, kas sąlygojo asistoliją. Buvo atvertas perikardas, pacientui taikytas širdies masažas, gaivinimo metu buvo padarytas širdies pažeidimas – plyšo širdies raumuo, kuris buvo nesėkmingai apsiūtas. Visa tai lėmė, jog reanimacinės priemonės buvo neefektyvios, 2016-01-29 12.05 val. konstatuota paciento D. T. mirtis.

9Ieškovas argumentuoja, jog CK 6.283, 6.284 straipsniai įtvirtina sveikatos priežiūros įstaigos civilinę atsakomybę už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Ieškovas nurodo, jog reikalavimus ligoninei reiškia iš esmės dviem pagrindais: 1) 2016-01-28 pacientas išreiškė sutikimą atlikti lobektomijos operaciją, tačiau 2016-01-29 be informuoto paciento sutikimo buvo atlikta ne lobektomijos, o videoasistuojanti torakoskopinė lobektomijos chirurginė operacija, po kurios pacientas mirė; 2) 2016-01-29 ligoninė pacientui suteikė nekokybiškas, neadekvačias asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pacientui buvo paskirtas neadekvatus medicininis gydymas, neatlikti visi tyrimai, operacija atlikta nesilaikant maksimalių atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartų, taikomų gydytojui.

10Dėl pirmojo pagrindo, t. y. paciento sutikimo, ieškovas nurodo, kad Komisija, konstatavusi, jog dar 2016-01-28 pacientas davė sutikimą operacijai, nesiaiškino, koks konkrečiai paciento sutikimas buvo duotas, nors pagal asmens autonomijos principą tik pats pacientas turi teisę priimti sprendimą dėl jo gydymo ir bet kokia operacija pacientui gali būti daroma tik su jo sutikimu (CK 2.25 straipsnio 2 dalis, 6.729 straipsnis, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14, 15, 17 straipsniai). Gydymas be paciento sutikimo yra neteisėtas veiksmas, sukeliantis teisinę atsakomybę. Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas) 9.5 punkte nustatyta, kad sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formoje turi būti nurodytas chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros pavadinimas, esmė (trumpas ir aiškus aprašymas), pobūdis, tikslai, o pagal Aprašo 9.8 punktą sutikimo formoje privalo būti nurodomos galimos ir svarbios paciento apsisprendimui dėl sutikimo davimo planuojamai chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai komplikacijos. Ieškovo teigimu, paciento ligos istorijoje nėra raštu išreikšto informuoto paciento sutikimo dėl videoasistuojančios torakoskopinės operacijos metodo taikymo, jam nesuteikta tinkama informacija, leidusi jam apsispręsti dėl siūlomos taikyti videoasistuojančios torakoskopinės operacijos, pacientas taip pat nebuvo informuotas apie rizikas, komplikacijas. Tuo tarpu 2016-01-28 sutikime operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai pacientas patvirtino sutikimą, kad jam būtų atliekama lobektomija, nustačius carcinoma pulmonis diagnozę. Ieškovas nurodo, jog būtent operacijos, kuriai neduotas sutikimas, metu atliekant arterijos išdalijimą ir buvo pažeista plaučių arterija (plyšimas apie 3 cm ilgio), plyšimas per 15 sekundžių susiūtas, tačiau hemoraginis šokas (ilgalaikis kraujo netekimas) sąlygojo asistoliją, reanimacinės priemonės jau buvo neefektyvios, t. y. būtent videoasistuojanti chirurginė operacija, atlikta be informuoto paciento sutikimo, nulėmė paciento mirtį. Ieškovo teigimu, akivaizdu, jog ligoninės sveikatos priežiūros paslaugos teiktos neturint informuoto paciento sutikimo, laikomos neteisėtu veiksmu, sukeliančiu įstaigai teisinę atsakomybę.

11Dėl nekokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ieškovas teigia, jog būtent lobektomija yra pirmiausia pasirenkamas gydymo metodas, gydant nesmulkių ląstelių plaučių vėžį vyresniems kaip 70 metų ligoniams, taip pat tiems, kurių kvėpavimo funkcijos rodikliai yra nepakankami arba navikas yra plaučio periferijoje ir yra mažo diametro. Ligoninės gydytojai iš paciento tyrimo rezultatų turėjo matyti ir įvertinti, jog naviko lokalizacija yra šalia magistralinių arterijų, todėl videoasistuojanti torakoskopinė lobektomija, t. y. chirurginė operacija, kuri atliekama torakoskopu ir torakoskopiniais instrumentais, neturint galimybės tiesiogiai prieiti prie darinio, gali būti neadekvati ir pažeisti plaučių arteriją. Mano, jog būtent lobektomijos operacija buvo tinkamiausias ir adekvačiausias chirurginis gydymo būdas, nes operacija būtų atliekama kitu metodu, atliekamas platesnis pjūvis, nebūtų naudojamas torakoskopas, gydytojai turėtų galimybę tiesiogiai prieiti prie darinio. Teigia, jog parinkta netinkama ir neadekvati videoasistuojančios torakoskopinės lobektomijos operacija. Pažymi, jog ligoninė pripažino, kad įvykęs plaučių arterijos plyšimas yra intraoperacinė komplikacija, kuri operacijos metu nebuvo planuota, tačiau įvyko atliekant arterijos išdalijimą dėl anatominės naviko lokalizacijos šalia arterijos, naviko griuvimo. Tą predisponavo išreikšta arterijos aterosklerozė, dėl kurios arterijos sienelė buvo labai trapi. Argumentuoja, jog gydytojo veiksmai, atliekant operaciją, kuria buvo bandoma išdalyti arterijas, prieš tai neatlikus būtinų tyrimų, neįvertinus galimų operacijos pasekmių ir neturint paciento sutikimo, akivaizdžiai buvo neteisėti ir šie neteisėti veiksmai lėmė paciento mirtį.

12Ieškovo teigimu, nei ekspertai, nei Komisija nevertino plaučių arterijoje padaryto 3 cm ilgio plyšimo, nenagrinėjo, ar šis plyšimas buvo padarytas mechaniškai torakoskopu, torakoskopiniais instrumentais, nesilaikant maksimalių atidumo, rūpestingumo reikalavimų, ar, kaip nurodo atsakovė, įvyko savaime dėl plaučių sienelės trapumo. Taip pat nurodo, jog Komisija visiškai nevertino ir nenagrinėjo to fakto, ar buvo įmanoma per 15 sekundžių apsiūti plaučių arteriją operaciniais siūlais, atkurti paciento gyvybinius rodiklius ir toliau tęsti operaciją. Be to, pacientui buvo pašalinta dešiniojo plaučio apatinė skiltis, tačiau šis svarbiausias operacijos momentas – naviko pašalinimas net nepažymėtas jokiuose paciento medicininiuose dokumentuose, nors tinkama medicininė informacija leistų įvertinti operacijos eigą, tinkamumą ir kokybę. Taip pat nefiksuoti detalūs gaivinimo veiksmai, nors faktas, jog reanimacijos metu plyšo paciento širdies raumuo, galimai patvirtina, jog gaivinimo metu ligoninė pažeidė suaugusiojo žmogaus gaivinimą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus, tačiau nei Komisija, nei ekspertai šio fakto nenagrinėjo. Mano, jog ligos istorijos, konsiliumo išvadų, anestezijos lapo, transfuzijos protokolo (kartu su būklę atspindinčiais rodikliais) neišsamumas ir nekonkretumas patvirtina ligoninės veiksmų (neveikimo) neteisėtumą, nes nesivadovauta gydytojo profesijai keliamais maksimalaus atidumo ir rūpestingumo reikalavimais. Pažymi, jog Komisijai pateikta Kauno klinikų ekspertų išvada taip pat yra neišsami, nepagrįsta ir ja neatsakyta į visus Komisijos klausimus, todėl ir Komisijos išvada yra naikintina.

13Ieškovas argumentuoja, jog pacientą mirtis ištiko būtent po atliktos videoasistuojančios torakoskopinės lobektomijos operacijos, mirties priežastis yra komplikuotas kraujavimas iš dešinės plaučių arterijos po atliktos videoasistuojančios torakoskopinės lobektomijos, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir žalos. Nurodo, jog dėl tėvo netekties patyrė ir patiria ypač sunkius dvasinius ir emocinius išgyvenimus, sukrėtimą ir skausmą, nes juos siejo itin glaudūs šeiminiai ryšiai. Padaryta neturtinė žala, kadangi jis neteko galimybės bendrauti su tėvu, rūpintis vienas kitu, švęsti šventes, atostogauti ir leisti laisvą laiką, nes dėl ligoninės kaltės negrįžtamai nutrūko šeimos dvasinis ir fizinis ryšys. Pažymi, jog nors tėvas buvo garbaus amžiaus, tačiau prieš operaciją jautėsi gerai, džiaugėsi ir brangino kiekvieną dieną ir planavo tolesnį savo gyvenimą, jo liga nebuvo ūmi, be chirurginio gydymo galėjo gyventi. Patirtą neturtinę žalą vertina 40 000 Eur, kuri, jo teigimu, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

14Ieškovas O. T. ir jo atstovas advokato padėjėjas Mantas Virbickas ieškinyje išdėstytų argumentų pagrindu prašo jį patenkinti, ginčijamą Komisijos sprendimą panaikinti ir priteisti patirtos 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

15Atsakovė VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė atsiliepimu su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Argumentuoja, jog ligoninės vyriausiojo gydytojo 2016-04-07 įsakymu Nr. 66 buvo sudaryta komisija, kuri išnagrinėjo pacientui D. T. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Tyrimo metu nagrinėta medicininė dokumentacija (gydymo stacionare ligos istorija Nr. A-2024002, asmens sveikatos istorija), Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjo A. B. paaiškinimas, medicininė literatūra. Nurodo, jog 2016-01-25 pacientas planine tvarka hospitalizuotas į Klaipėdos universitetinės ligoninės Krūtinės chirurgijos skyrių, remiantis radiologiniais tyrimais (plaučių Ro, VOE, plaučių KT), FBS, funkciniais širdies ir kvėpavimo sistemų mėginiais, kraujo tyrimais nustatyta klinikinė diagnozė: dešiniojo plaučio apatinės skilties periferinė karcinoma. Visi galimi neinvaziniai verifikavimo metodai panaudoti, kitas etapas – minimaliai invazinė chirurginė plaučio darinio verifikacija. 2016-01-28 organizuotas gydytojų konsiliumas dėl tolesnės gydymo taktikos, pasirinktas diagnostinis ir operacinis, minimaliai invazinis – videoasistuojantis torakoskopinis (VAT) chirurginis metodas, rekomenduojamas dėl plaučių navikų ar darinių, kurie neviršija 6 cm diametro (plaučių vėžio gydymo algoritmai (National Comprehensive Cancer Network, www.nccn.org; ASCO – American Society of Clinical Oncology, www.asco.org; Plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo gairės (metodinės rekomendacijos, SAM, Vilnius, 2013 ir kt.). Pažymi, jog videotorakoskopinė lobektomija yra standartinė operacija esant minėtam plaučių Ca išplitimui ir buvo pasirinkta kaip minimaliai invazinis gydymo ir diagnostikos būdas dėl paciento amžiaus bei lėtinės plautinės ir kardiovaskulinės patologijos. Dėl operacijos buvo gautas paciento sutikimas, patvirtintas jo paties parašu. Nurodo, jog 2016-01-29 9.45–12.05 val. pacientas operuotas: atlikta dešinioji apatinė lobektomija. Įvykęs plaučių arterijos plyšimas yra intraoperacinė komplikacija, operacijos metu nebuvo planuota, tačiau įvyko atliekant arterijos išdalijimą dėl anatominės naviko lokalizacijos šalia arterijos, naviko griuvimo. Tą predisponavo išreikšta arterijos aterosklerozė, dėl to arterijos sienelė buvo labai trapi. Kraujavimas truko iki 15 sek., kol buvo galutinai sustabdytas apsiuvant defektą. Operacijos metu progresavo hemoraginis šokas, sąlygojęs asistoliją. Pacientas mirė, nors ir taikytos reanimacinės priemonės, tarp jų ir tiesioginis širdies masažas. Pagrindinė mirties priežastis patvirtinta atlikus autopsiją. Atlikus histologinį tyrimą ir autopsiją nustatyta galutinė diagnozė: pagrindinė: carcinoma (hist. carcinoma, G3) perifericum lobi inferioris pulmonis dextri pT2aN0M0 stIB. Operatio 2016 01 29: lobectomia inferioris dex; komplikacijos: ruptura a. pulmonalis dextra. Anaemia posthemorrhagica. Schok haemorhagicus (clinica); gretutinė: Atherosclerosis aortae st. III, grad.V cum ulceratio intimae; aa. Coronarium (stenosis ad 50–75%). Cardiosclerosis ath. diffusa. HAP III: hypertophia cordis, pp. ventriculi sin. Bronchitis chronica obstructiva. Haemosiderosis intraalveolaris diffusa. Emphysema pulmonum.

16Atsakovė argumentuoja, jog ieškovo pateikti argumentai dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų yra nepagrįsti jokiais leistinais rašytiniais įrodymais. Priešingai, tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje įrodo specialistų išvada, Komisijos sprendimas Nr. 56-91. Pažymi, jog operacijos metu ūmus kraujavimas kilo ne dėl gydytojų klaidų, o dėl naviko lokalizacijos šalia arterijos, naviko griuvimo ir prediponuojančios ligos –plaučių arterijos aterosklerozės, dėl kurios arterijos sienelė buvo labai trapi. Komisijos išvada konkreti ir aiški – žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pacientui VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nebuvo padaryta. Teigia, jog ligoninės medikai elgėsi teisėtai ir jų kaltės nėra, t. y. medicininės paslaugos buvo teikiamos maksimaliai atidžiai, rūpestingai, dėmesingai ir atsargiai. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine. Argumentuoja, jog nesant neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė įstaigai negali kilti.

17Atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės atstovas D. J. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti atsiliepime į ieškinį išdėstytų atsikirtimų pagrindu.

18Ieškovas O. T. dubliku nurodo, jog būtent atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientas buvo gydomas tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus. Gydytojų veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju. Teigia, jog ligoninės atsiliepime nepagrįstai nurodyta, jog pacientui ligoninėje atlikus tyrimus buvo nustatyta klinikinė diagnozė periferinė karcinoma. Nurodo, jog pacientas šeimos gydytojo siųstas diagnozei patikslinti dėl rasto darinio – tumoro, kuris gali būti piktybinis arba nepiktybinis. Argumentuoja, jog nė viename medicininiame tyrimų dokumente nebuvo nurodyta, jog pacientui nustatyta diagnozė periferinė karcinoma (piktybinis plaučių navikas). 2016-01-28 konsiliumo protokole buvo konstatuota: „Pacientui KT, Ro nustatyta d. plaučio apatinės skilties periferinis tumoras, FBS – be patologijos, UG – tolimųjų metastazių nerasta. Tikslingas operacinis gydymas – d. apatinė lobektomija. Gavus galutinius histologinio tyrimo atsakymus bus sprendžiama dėl tolimesnio kompleksinio chemospindulinio gydymo.“ Mano, jog gydytojų konsiliumas, įvertinęs visų atliktų tyrimų rezultatus, būtų įrašęs diagnozę konsiliumo protokole, jeigu ji būtų buvusi aiški, o 2016-01-29 operacija ir buvo paskirta siekiant gauti histologinius tyrimo rezultatus, kurie galutinai patvirtintų, ar darinys yra gerybinis ar piktybinis. Pažymi, jog tik 2016-01-29 po paciento mirties atlikus histologinį tyrimą ir autopsiją nustatyta galutinė diagnozė: periferinė karcinoma (piktybinis plaučių navikas). Dar kartą pažymi, jog paciento sutikimas gautas lobektomijos operacijai, bet ne videoasistuojančiai torakoskopinei lobektomijos operacijai, todėl be informuoto paciento sutikimo teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų riziką ir komplikacijų kilimo riziką ir pasekmes prisiima sveikatos priežiūros įstaiga, o ne pacientas. Taip pat nurodo, jog aprašyta klinikinio atvejo eiga yra neaiški, nemotyvuota, nėra pateiktas išsamus aplinkybių vertinimas, nenurodyta, nei kada įvyko plaučių arterijos plyšimas, su kuo buvo pažeista plaučių arterija, su kuo buvo stabdomas kraujavimas, kada buvo išoperuotas darinys, ar prieš operaciją buvo atlikti visi reikalingi tyrimai, kaip buvo atliekamas reanimavimas, o ieškinio argumentai, jog paslaugos suteiktos netinkamai, nepaneigti. Pažymi, jog net ekspertas konsultantas Komisijai negalėjo patvirtinti, kad ligoninėje pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos kokybiškai, kaip reikalaujama iš gydytojo profesionalo.

19Tripliku atsakovė VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninė nurodo, jog nei ieškinyje, nei dublike išdėstyti ieškovo teiginiai nepagrįsti rašytiniais įrodymais, jie tėra jo asmeninė subjektyvi nuomonė, pateikta neturint medicininių žinių, savaip interpretuojant specialistų išvadas.

20Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepimu su ieškovo ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog Komisijos sprendimas turi didesnę įrodomąją galią ir laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų galima paneigti ar laikyti nepagrįstomis specialistų ir Komisijos išvadas. Mano, jog sveikatos priežiūrą teikusios gydymo įstaigos gydytojų veiksmai buvo teisėti, atlikti, vadovaujantis teisės aktais ir įstaigos vidaus dokumentais, atsižvelgiant į gydymo standartus, o medicinos paslaugos buvo teiktos labai operatyviai, dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Taip pat mano, jog teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą dėl fizinio asmens sveikatos sužalojimo yra asmeninio pobūdžio ir pereiti kitiems asmenims negali. Taip pat įvykį pripažįsta nedraudžiamuoju, nes ieškovas reikalauja atlyginti tik neturtinę žalą.

21Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovas V. M. ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą.

22Ieškinys atmestinas.

23Nagrinėjamoje byloje ieškovas O. T. reikalauja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už jo tėvui D. T. galimai netinkamai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.

24Dėl išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos

25Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – Įstatymas) (redakcija, galiojusi ginčo teisinių santykių metu nuo 2016-01-01 iki 2018-07-01) 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka. Įstatymo 13 straipsnyje numatyta, kad pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Įstatymo 24 straipsnio 2 dalis). Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (Įstatymo 24 straipsnio 3 dalis). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-02-10 nutarimu Nr. 152 patvirtintų Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatų (redakcija, galiojanti nuo 2013-04-19) 6 punkte, kuriame numatyta, kad Komisija yra ikiteisminė institucija, nagrinėjanti ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, išskyrus ginčus, kylančius iš civilinės atsakomybės draudimo santykių, o 32 punkte – kad pacientas (jo atstovas), kitas suinteresuotas asmuo ar sveikatos priežiūros įstaiga, taip pat sprendimą priimant nedalyvavę asmenys, nesutinkantys su Komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo gavimo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės.

26Iš bylos duomenų matyti, jog mirusio paciento D. T. sutuoktinė V. T. 2016-06-09 Komisijai padavė pareiškimą, kuriuo prašė pripažinti, kad pacientui ligoninėje buvo netinkamai suteiktos medicininės paslaugos, ir įpareigoti ligoninę atlyginti 20 000 Eur neturtinę žalą (el. bylos t. 1, b. l. 74–76). Komisija 2016-09-12 sprendimu Nr. 56-91 pareiškėjos prašymo netenkino (el. bylos t. 1, b. l. 78–81). Nors ieškinį nagrinėjamu atveju pateikė ieškovas O. T., teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir aplinkybę, jog ieškovas yra mirusiojo paciento šeimos narys (sūnus), laikytina, jog nagrinėjamu atveju buvo laikytasi Įstatyme nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

27Dėl reikalavimo panaikinti Komisijos sprendimą

28Ieškovas prašo panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos

292016-09-12 sprendimą Nr. 56-91.

30Pagal Įstatymo 24 straipsnio 8 dalį ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatų 32 punktą pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Ginčo dėl žalos, padarytos pacientų sveikatai, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, išnagrinėjimas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, kuri ikiteisminė institucija šiems ginčams spręsti, paties ginčo pobūdžio nekeičia. Tai reiškia, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai priėmus sprendimą ir asmenims, kurie nesutinka su priimtu sprendimu, perdavus šį ginčą nagrinėti teismui, ginčas, kilęs tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos, perkeliamas nagrinėti į teismą. Ginčas ikiteismine tvarka yra išnagrinėtas, ieškovas, kreipdamasis su ieškiniu dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo komisijos sprendimo panaikinimo, ginčo, kilusio tarp jo ir gydymo įstaigos, sprendimą perkėlė į teismą, todėl teismas sprendžia, jog Komisijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju nėra teisminio nagrinėjimo dalykas ir nėra teisinio pagrindo šį ieškovo reikalavimą tenkinti.

31Dėl gydytojo civilinės atsakomybės sąlygų

32Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Pagrindinis teisinis aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra minėtas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kurio 3 straipsnyje įtvirtinta paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui tinkamu laiku tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Jeigu nustatoma, kad sveikatos priežiūros kokybės ir priimtinumo reikalavimai buvo pažeisti, pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidus jo teises, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą (Įstatymo 13 straipsnis, 24 straipsnio 1 dalis).

33Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui, o padarius žalą, gydytojui (sveikatos priežiūros įstaigai) taikoma civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai), kurią galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249, 6.250 straipsniai), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieškovui nekyla pareiga ją įrodinėti (CK 6.248 straipsnis 1 dalis), tačiau egzistuojant kitas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti žalos atlyginimo siekiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005, 2009-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009, 2015-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015), todėl nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą bando perkelti atsakovei. Pažymėtina ir tai, jog nesant nors vienos civilinės atsakomybės sąlygos, civilinė atsakomybė nekyla.

34Teismų praktikoje akcentuojama, kad gydytojo atsakomybė pacientui yra profesinės atsakomybės rūšis, kuriai taikomi griežtesni atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo kriterijai. Gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygų aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009; 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2013-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013, 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2018-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-228-186/2017). Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015; 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).

35Tačiau teismas pažymi, jog pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma užtikrinant atidų, rūpestingą, atsargų ir kvalifikuotą gydymo paslaugos teikimą. Todėl teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes.

36Sprendžiant, ar gydymo paslaugas gydytojas suteikė tinkamai, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, apimantis medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles bei gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010), o reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).

37Dėl ginčo esmės

38Su VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės 2016-01-20 šeimos gydytojo siuntimu pacientas D. T. dėl dešiniojo plaučio organinio susirgimo, ligos kodas pagal TLK-10-AM C34.3 (el. bylos t. 1, b. l. 19–20), ambulatorine tvarka konsultuotas VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninėje. Ligoninės ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje užfiksuota, jog 2016-01-20 atlikus krūtinės Ro rastas dešiniojo plaučio apatinės skilties tumoras. Tikslingas ištyrimas ir gydymas ligoninės Krūtinės chirurgijos skyriuje. Diagnozė: Ca (neįskaitoma) pulmonis (neįskaitoma) (el. bylos t. 1, b. l. 18). Tą pačią dieną išrašytas siuntimas stacionariniam gydymui, kuriame nurodytas siuntimo tikslas – ištyrimas ir operacinis gydymas, diagnozė – tumoras (neįskaitoma) pulmonis, TLK kodas C34.3 (el. bylos t. 1, b. l. 28).

39Pacientas 2016-01-25 planine tvarka hospitalizuotas VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Krūtinės chirurgijos skyriuje. Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, jog paciento savijauta priėmimo metu buvo nebloga, gydymo stacionare istorijoje pažymėta, jog „objektyviai būklė pilnai patenkinama“ (el. bylos t. 1, b. l. 30). Atlikus paciento tyrimus 2018-01-28 organizuotas gydytojų konsiliumas, kurio protokole nurodyta, jog konsiliumo tikslas – gydymo / tyrimo taktika, paciento būklės aprašyme nurodyta, jog KT, Ro nustatytas dešiniojo plaučio apatinės skilties periferinis tumoras (neįskaitoma). Konsiliumo išvadose nurodyta, jog tikslingas operacinis gydymas – d. apatinė lobektomija, gavus galutinį histologinio tyrimo atsakymą bus sprendžiama dėl tolesnio kompleksinio chemospindulinio gydymo. Galutinė konsiliumo išvada: operacija – VATS d. apatinė lobektomija (el. bylos t. 1, b. l. 33–34).

40Chirurginės operacijos protokole Nr. 39 nurodyta, jog pacientas 2016-01-29 nuo 9.45 val. iki 12.05 val. buvo operuojamas, atlikta videoasistuojanti torakoskopinė lobektomijos operacija, kurios metu atliekant arterijos išdalijimą dėl anatominės naviko lokalizacijos šalia arterijos, naviko griuvimo įvyko plaučių arterijos plyšimas. Kraujavimas truko iki 15 sekundžių, kol buvo galutinai sustabdytas apsiuvant defektą. Tęsiant operaciją progresavo hemoraginis šokas, kas sąlygojo asistoliją. Buvo atvertas perikardas, pacientui taikytas širdies masažas, gaivinimo metu buvo padarytas širdies pažeidimas – plyšo širdies raumuo, kuris buvo nesėkmingai apsiūtas. Visa tai lėmė, jog reanimacinės priemonės buvo neefektyvios, 2016-01-29 12.05 val. konstatuota paciento D. T. mirtis (el. bylos t. 1, b. l. 44–45).

41Ieškovas ieškinį argumentuoja iš esmės tuo, jog jo tėvui operacija atlikta negavus rašytinio sutikimo, ir tuo, jog netinkamai, neįvertinus paciento būklės parinkta operacijos rūšis. Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas nesutinka su ieškovo argumentais.

42Iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016-09-12 sprendimo Nr. 56-91 matyti, kad Komisija išvadas, kurioms reikalingos specialiosios žinios, gavo iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Krūtinės chirurgijos skyriaus gydytojo krūtinės chirurgo V. B. Komisija specialistui suformulavo klausimus, į kuriuos jis pateikė atsakymus. Specialistas nurodė, jog remiantis pateikta medicinine dokumentacija (operacijos protokolu Nr. 39, anesteziologo įrašais) 2016-01-28 konsiliumo numatyta gydymo ir operacijos taktika buvo tinkama, pacientui atlikti įprasti tyrimai, 2016-01-29 atliktos operacijos metu asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos tinkamai, o operacijos metu įvykęs kraujavimas nėra laikomas gydytojų klaida. Įvertinęs pateiktą medicininę dokumentaciją specialistas pareiškė nuomonę, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas gydytojų klaidų padaryta nebuvo (el. bylos t. 1, b. l. 78–81). Pateiktuose dokumentuose esančios informacijos atsakyti, ar pacientui atlikti visi reikalingi tyrimai, ir ligoninėje teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybei įvertinti specialistui nepakako. Teismo vertinimu, specialisto atsakymai į Komisijos klausimus yra objektyvūs, pagrįsti jam pateiktų dokumentų turiniu. Komisija, įvertinusi gydytojo specialisto atsakymus ir ligoninės pateiktus dokumentus, konstatavo, jog pacientui diagnostika, taikyta gydymo taktika ir metodai buvo teisingi, o operacijos metu įvykęs ūmus kraujavimas kilo ne dėl gydytojų klaidų, o dėl naviko lokalizacijos šalia arterijos, naviko griuvimo ir predisponuojančios ligos – plaučių arterijos aterosklerozės, dėl kurios arterijos sienelė buvo labai trapi.

43Nagrinėjamoje byloje teismas paskyrė deontologinę ekspertizę, kurią atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. R. (J. R.), turintis kvalifikaciją atlikti mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimus, deontologines ekspertizes, aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, aukščiausią kvalifikacinę kategoriją, ekspertinio darbo stažą nuo 1990 metų; Nacionalinio vėžio instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojas krūtinės chirurgas R. A.; Nacionalinio vėžio instituto Anesteziologijos, reanimacijos ir operacinės skyriaus vedėjas gydytojas dr. R. T. (el. bylos t. 3, b. l. 96–105). Ekspertizės akte Nr. EDM 1 (34)/2018 (01) nurodyta, jog pacientui ligoninėje (taip pat ir 2016-01-29 atliktos operacijos metu) buvo teiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, iki operacijos buvo atlikti ir įvertinti visi reikalingi tyrimai, paciento ištyrimui buvo taikyti tinkami metodai. Ekspertų komisijos nuomone, konkrečiu atveju nebuvo priežasčių atlikti papildomus tyrimus kraujagyslių aterosklerozės mastui nustatyti. Ekspertizės akte nurodyta, jog pateiktoje medicinos dokumentacijoje nėra duomenų apie galimą plautinės plaučių arterijos aterosklerozę, plautinės plaučių arterijos sienelės būklę. Operuojantys chirurgai plautinės plaučių arterijos sienelės būklę gali įvertintini tik operacijos metu. Pacientas būdamas informuotas išreiškė raštišką sutikimą atlikti lobektomijos operaciją. Operacijos metodą pasirenka operuojantis chirurgas. Videoasistuojanti torakoskopinė lobektomija yra mažiau traumuojanti palyginti su atvira lobektomija, todėl šis operacijos metodas yra labiau indikuotinas vyresnio amžiaus pacientams. Operacijos metu įvykusį plaučių arterijos plyšimą lėmė anatominės ir patofiziologinės individualios paciento savybės (naviko lokalizacija ir arterijos sienelės būklė). Ekspertai konstatavo, jog iš pateiktų duomenų negalima teigti, kad ligoninės gydytojai krūtinės chirurgai būtų buvę nepakankamai atidūs ir rūpestingi atlikdami videoasistuojančią torakoskopinę lobektomiją. Ekspertizės akte nurodyta, jog iš pateiktų medicinos dokumentų negalima nustatyti, kada tiksliai pacientui buvo atliktas arterijos išdalijimas. Pažymėta, jog VATS lobektomijos metu arterijos išdalijimas atliekamas visais atvejais ir visi nurodyti faktoriai (naviko lokalizacija šalia arterijos, naviko griuvimas ir plaučių arterijos aterosklerozė) galėjo turėti įtakos neigiamoms gydymo pasekmėms. Ekspertizės akte nurodyta, jog iš pateiktų medicinos dokumentų negalima nustatyti, kada tiksliai įvyko plaučių arterijos plyšimas ir kaip įvykus neplanuotam plaučių arterijos plyšimui buvo stabdomas masyvus kraujavimas, tačiau iš pateiktų medicinos dokumentų negalima teigti, kad operacijos metu įvykęs kraujavimas buvo sąlygotas gydytojų klaidos. Operacijos metu įvykęs kraujavimas galėjo būti sąlygotas naviko lokalizacijos šalia plaučių arterijos ir plaučių arterijos sienelės trapumo. Į klausimą, ar buvo įmanoma, plyšus magistralinei kraujagyslei –plaučių arterijai, kai plyšimas 3 cm ilgio, įvertinus, kad buvo atliekama videoasistuojanti torakoskopinė lobektomija per torakostomines angas (indikatoriai: vyras, amžius 80 m., hipertenzija), kraujo tūrį ir kraujavimo greitį, per 15 sekundžių apsiūti plaučių arteriją ir atkurti gyvybinius parametrus bei tęsti operaciją (13 klausimas), ekspertai nurodė, jog šių veiksmų atlikimo galimybės įvertinimas priklauso nuo konkrečios klinikinės situacijos. Specialiojoje literatūroje nėra šaltinių, kuriose būtų pateikti lyginamieji tyrimai apie videoasistuojančios torakoskopinės lobektomijos metu įvykstančių plaučių arterijos plyšimų susiuvimo ir gyvybinių parametrų atkūrimo laiką. Į klausimą, kodėl pacientui operacijos metu progresavo hemoraginis šokas ir asistolija, jeigu plaučių arterija buvo apsiūta, atstatytas arterinis kraujo spaudimas ir tęsiama operacija, ekspertai atsakė, jog pacientui operacijos metu atsiradęs hemoraginis šokas ir asistolija gali būti paaiškinami staigiu nukraujavimu bei paciento individualiomis fiziologinėmis savybėmis. Paciento kraujospūdžio ir pulso pasikeitimus sąlygojo kraujavimas ir medikamentų poveikis (dopaminas, adrenalinas). Nuo 11 val. 34 min. iki 11 val. 40 min. buvo skirtas ir taikytas medikamentinis gydymas (adrenalinas, dopaminas, atropinas). Ekspertizės akte nurodyta, jog iš pateiktų medicininių dokumentų negalima nustatyti, kada tiksliai pacientui buvo pašalinta dešinio plaučio apatinė skiltis, ar darinys buvo pašalintas iki ar po plaučių arterijos plyšimo. Komisijos nuomone, pacientui dešinės krūtinės ląstos pusės šone 18 cm operacinis skersinis pjūvis galėjo būti atliktas turint tikslą atlikti tiesioginį širdies masažą arba sustabdyti kraujavimą. Pacientą gaivinant buvo atlikti tinkami veiksmai. Gaivinimo metu įvykusį širdies pažeidimą galėjo nulemti paciento individualios savybės. Paciento širdies lokalizacija dešinėje krūtinės ląstos pusėje paaiškinama operacijos metu atverta širdaplėve. Ekspertizės akte pažymėta, jog tiek atliekant atvirą lobektomiją, tiek videoasistuojančią torakoskopinę lobektomiją, operuojančio chirurgo veiksmai nesiskirtų. D. T. mirties priežastis – masyvus nukraujavimas, įvykęs operacijos metu atliekant vėžio pažeistos dešinio plaučio apatinės skilties pašalinimą.

44Iš aptarto Komisijos sprendimo ir ekspertizės akto matyti, jog tiek išvadas Komisijai teikęs gydytojas specialistas, tiek Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertai, išnagrinėję medicininius dokumentus, nenustatė gydytojų klaidų ar netinkamai / nekokybiškai suteiktų medicininių paslaugų fakto. Ekspertai konstatavo, jog operacijos metu įvykusį plaučių arterijos plyšimą lėmė anatominės ir patofiziologinės individualios paciento savybės (naviko lokalizacija ir arterijos sienelės būklė), o ne gydytojų klaida, gaivinimo veiksmai buvo tinkami, o jo metu įvykęs širdies pažeidimas taip pat galėjo būti nulemtas individualių paciento savybių.

45Ieškovui argumentuojant, jog galutinė diagnozė: periferinė karcinoma (piktybinis plaučių navikas) jo tėvui nustatyta tik po mirties atlikus histologinį tyrimą ir autopsiją, pažymėtina, jog iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti priešingai. Tiek šeimos gydytojo siuntime, tiek ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje ir siuntime stacionariniam gydymui nurodyta diagnozė: Ca pulmonis, TLK kodas C34.3, kuris ir reiškia apatinės skilties, broncho ar plaučio piktybinį naviką. Teismo vertinimu, 2016-01-28 gydytojų konsiliumo protokolo išvada, jog gavus galutinius histologinio tyrimo atsakymus bus sprendžiama dėl tolesnio kompleksinio chemospindulinio gydymo, taip pat pagrindžia paciento diagnozę, nes chemospindulinis gydymas reiškia chemoterapiją, skiriamą kartu su radioterapija, ir, teismo nuomone, apie tokio gydymo tikslingumą nebūtų pagrindo svarstyti nediagnozavus piktybinio naviko. Pažymėtina, jog tiek paciento 2016-01-26 pasirašytame sutikime operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai (bendrame), tiek 2016-01-28 paciento pasirašytame analogiškame sutikime taip pat aiškiai nurodyta diagnozė Ca pulmonis (el. bylos t. 1, b. l. 35–38). Šių duomenų pagrindu teismas daro išvadą, jog net jeigu pacientui ir nebuvo nustatyta itin tiksli diagnozė, bet kuriuo atveju atliktų tyrimų pagrindu buvo pagrįsti įtarimai esant piktybinį naviką dešiniajame plautyje. Tokiu atveju, išnaudojus neinvazinius tyrimų metodus, gydytojų konsiliumo paskirta minimaliai traumuojanti videoasistuojanti torakoskopinė lobektomija.

46Mokslinėje literatūroje nurodoma, jog videoasistuojanti torakoskopinė lobektomija yra minimaliai invazinė operacija ir per pastaruosius 20 metų dažniausiai atliekama operacija ligoniams, sergantiems plaučių vėžiu (Sveikatos mokslai 2011, Volume 21, Number 4, p. 109-113, http://sm-hs.eu/index.php/smhs/article/viewFile/113/pdf;http://www.nvi.lt/uploads/pdf/Konferencijos%20medziaga/OASSG.Cicenas.pdf; Medicina (2002), 38 tomas, 2 priedas, https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/Sveikatos_mokslai/Moksliniai_straipsniai%E2%80%93zurnalas_Sveikatos%20mokslai/2009m/2009SM_6Visasnumerisindd.pdf; Medicina (2004), 40 tomas, 1 priedas, Sveikatos mokslai/Health sciences in Eastern Europe ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2017, 27 tomas, Nr. 5, p. 61–64, https://doi.org/10.5200/sm-hs.2017.078; Kauno medicinos universiteto Lietuvos pulmonologų ir alergologų draugijos, Lietuvos chemoterapeutų draugijos, Lietuvos krūtinės ir širdies chirurgų draugijos, Lietuvos patologų draugijos, Lietuvos radiologų asociacijos Plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo rekomendacijos, Kaunas 2007, Nr. 25 (2103) LSMU IR LSMU; Ligoninės Kauno klinikų savaitraštis „Ave vita“, 2016-06-23).

47Kad ši operacija labiausiai tausoja žmogų ir mažiausia jos pooperacinė rizika, patvirtino tiek operaciją atlikęs gydytojas A. B., tiek ekspertas R. A.

48Pažymėtina, jog operacija paskirta laikantis VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo 2010-12-15 įsakymu Nr. 242p.3 1 priedu patvirtintos Onkologinių pacientų ištyrimo prieš operaciją tvarkos (el. bylos t. 3, b. l. 22), kurios 1.2 punkte nurodyta, jog pacientui iki operacijos turi būti atlikti ir įvertinti visi reikalingi tyrimai, patvirtinantys onkologinio susirgimo diagnozę. Tai, jog nagrinėjamu atveju atlikti visi reikalingi tyrimai, konstatuota ekspertizės akte (akto išvada Nr. 2). Pagal minėtos Tvarkos 1.3 punktą operacija, jos modifikacija ir apimtis nustatomi konsiliumo tvarka, pagal 1.4 punktą onkologinių pacientų chirurginis gydymas taikomas tik po gydytojų konsiliumo. Šių reikalavimų laikymąsi patvirtina minėtas 2016-01-28 gydytojų konsiliumo protokolas. Iš pacientą operavusio gydytojo A. B., teismo posėdyje apklausto kaip liudytojo, parodymų matyti, jog diagnozė (pirma B stadija) tyrimais nustatyta pacientui atvykus į ligoninę iki operacijos, gydymas parinktas būtent įvertinus indikacijas, t. y. naviko dydį (apie 3,5 cm), paciento amžių ir būklę. Pažymėtina, jog ekspertas R. A. taip pat sutiko, jog nagrinėjamu atveju gydymo būdas parinktas tinkamai, operacija atlikta tikslingai, iki operacijos padaryti visi reikalingi įprasti tokiu atveju tyrimai, iš medicininiuose dokumentuose užfiksuotos informacijos apie paciento būklę nebuvo pagrindo svarstyti dėl kokių nors specifinių ar papildomų tyrimų. Eksperto nuomone, tai tipinis, ypatumais neišsiskiriantis atvejis. Liudytojas gydytojas A. B. paaiškino, jog specialaus kraujagyslių, jų elastingumo tyrimo atlikti nereikėjo, nes jis atliekamas tik atskirais atvejais, pavyzdžiui, jeigu yra įtarimas, kad navikas peraugęs kraujagyslę. Šiuo atveju tyrimais nustatyta naviko lokalizacija, t. y. šalia kraujagyslės, bet jos neperaugęs. Liudytojas paaiškino, jog tai tipinis atvejis, nes jeigu dėl naviko lokalizacijos tokiu atveju atsisakytų atlikti operaciją, tai sudarytų apie 70 procentų visų pacientų. Liudytojas ir ekspertas pateikė analogišką statistiką, jog pašalinus auglį su plaučių skiltimi, t. y. atlikus lobektomiją, pacientų išgyvenamumas iki 5 metų siekia apie 70–80 procentų, o neatlikus operacijos geriausiu atveju žmogus išgyventų iki vienerių metų, nes mirtingumas nuo plaučių vėžio vienas iš didžiausių Lietuvoje ir pasaulyje. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju operacija atlikta tikslingai.

49Ieškovui keliant abejones dėl galimai neįvertinto paciento amžiaus, gyvenimo būdo (rūkymas), aterosklerozės rizikos, ekspertas R. A. su tokiais teiginiais nesutiko. Priešingai, ekspertas paaiškino, jog aterosklerozė vystosi didžiajame kraujo apytakos rate, o nagrinėjamu atveju plyšimas įvyko mažajame kraujo apytakos rate, t. y. iš širdies išeinančioje kraujagyslėje, kuri dalijasi į kairę ir dešinę puses, kol susmulkėja iki kapiliarų. Iš eksperto paaiškinimų matyti, jog nagrinėjamu atveju įvertinus paciento amžių ir vėžio išplitimą videoasistuojanti torakoskopinė lobektomija būtent ir buvo tinkamiausias gydymo būdas, pripažįstamas pasaulyje kaip tinkamiausias gydymo būdas pradinėje vėžio stadijoje, atliekamas apie 80 procentų atvejų, o paslaugos nagrinėjamu atveju suteiktos kokybiškai. Ekspertas nurodė, jog VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė turi daug patirties ir yra kompetentinga atlikti šias operacijas. Iš liudytojo gydytojo A. B. parodymų matyti, jog jis yra ligoninės Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjas, turintis apie 25 metus praktikos, kas metus padarantis apie 500 šių operacijų, per dieną paprastai po 2, atliekantis šias operacijas visame pasaulyje. Teismo vertinimu, pacientą operavusio gydytojo kvalifikacija itin aukšta.

50Ieškovui argumentuojant, jog operacija atlikta be rašytinio informuoto paciento sutikimo, 2016-01-28 paciento pasirašytame sutikime būtent ir nurodyta operacija – lobektomija, o, minėta, gydytojų konsiliumo paskirta videoasistuojanti torakoskopinė lobektomija, kuri ir buvo atlikta. Iš ekspertizės akto (7 išvada) matyti, jog informuotas pacientas išreiškė raštišką sutikimą atlikti lobektomijos operaciją. Operacijos metodą pasirenka operuojantis chirurgas. Videoasistuojanti torakoskopinė lobektomija yra mažiau traumuojanti palyginti su atvira lobektomija, todėl šis operacijos metodas yra labiau indikuotinas vyresnio amžiaus pacientams. Tiek iš eksperto R. A., tiek iš liudytojo pacientą operavusio gydytojo A. B. parodymų aišku, jog lobektomija gali būti atliekama vienu iš dviejų būdų: tradicinė torakotomija, darant didelį pjūvį nuo krūtinkaulio iki stuburo, arba videoasistuojanti torakoskopinė lobektomija, kontroliuojama vaizdo įrašu, padarant keletą mažų pjūvių, per kuriuos įdedama maža kamera ir specialus chirurginis instrumentas. Teismo vertinimu, sutikime nurodytas operacijos pavadinimas – lobektomija yra tinkamas ir paciento sutikimas atitinka Įstatymo 17 straipsnio reikalavimus, o pagal Įstatymo 15 straipsnio 5 dalį paciento pasirašytas sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančios formos sutikimas reiškia, kad pacientas gavo tinkamą informaciją. Pažymėtina, jog ekspertas taip pat paaiškino, jog sutikime operacija nurodyta tinkamai, jis laikomas informuoto paciento sutikimu ir apibrėžia operacijos apimtį – būtent plaučio skilties pašalinimą, ir nėra reglamentuota, kad sutikime būtinai būtų nurodytas konkretus lobektomijos atlikimo būdas. Įstatyme įtvirtintas reikalavimas informaciją pacientui pateikti jam suprantama forma, tačiau Įstatymo 17 straipsnyje, reglamentuojančiame sutikimą, nėra reikalavimo raštu išaiškinti procedūros esmę, alternatyvas, pobūdį, tikslus, žinomas ir galimas komplikacijas (nepageidaujamus padarinius), kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti arba atsisakyti numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros. Iš liudytojo gydytojo A. B. parodymų matyti, jog jis išaiškino pacientui ir jo sutuoktinei abu galimus būdus ir pacientas bei jo šeima pasirinko videoasistuojančios torakoskopinės lobektomijos būdą, priešingu atveju jis šio būdo nebūtų naudojęs, nes apsisprendimą visada išreiškia pacientas, o jo, kaip chirurgo, pareiga siekti kuo mažiau traumuoti pacientą ir išvengti pooperacinės rizikos ir komplikacijų.

51Iš gydytojo A. B. parodymų matyti, jog navikas buvo šalia kraujagyslės, labai glaudžiai su ja susijęs, o dalijant kraujagyslę įvyko plyšimas ir kraujavimas, kuris buvo labai greitai, per 10–15 sekundžių, sustabdytas ir operacija tęsta, navikas su plaučio skiltimi pašalintas. Tęsiant operaciją įvyko širdies asistolė, t. y. sustojo širdis, dėl to šone padarytas apie 18 cm ilgio pjūvis, per kurį atliktas širdies masažas. Liudytojas parodė, jog fiziškai nebūtų įmanoma tęsti operacijos, jeigu nebūtų sustabdytas kraujavimas, o operaciją jis pabaigė – naviką pašalino – pacientui dar esant gyvam, todėl mano, kad operacija buvo sėkminga. Liudytojas parodė, jog širdies masažas daromas ranka tiesiogiai, tam būtinai reikėjo minėto pjūvio. Kaip galimas asistolės priežastis liudytojas nurodė galimą kraujo spaudimo kritimą plyšus kraujagyslei ir staigų kraujo netekimą arba kitas įvairias priežastis. Dėl autopsijos protokole nurodytų šonkaulių lūžių parodė, jog tai širdies masažo pasekmės, nesunkios komplikacijos, jos labai dažnos, tačiau neišvengiamos siekiant išgelbėti gyvybę. Gydytojas parodė, jog bet kokia intervencija ar invazija į žmogaus organizmą gali sukelti komplikacijų ar net mirtį ir medicina nepajėgi duoti garantijų. Ekspertas paaiškino, jog iš jam pateiktų medicininių dokumentų yra aišku, kad kraujagyslės plyšimas įvyko darant manipuliacijas, kokias tiksliai ir kelintą minutę, nurodyti negali, nes tai nėra užfiksuota, tačiau tai galėjo įvykti bandant atskirti arteriją nuo broncho, išdalijant kraujagysles ar pan. Ekspertas kategoriškai paneigė ieškovo teiginius, jog kraujagyslė buvo pradurta, ir pažymėjo, jog chirurgas tiek atviro pjūvio (torakoskopijos) būdu, tiek videoasistuojančios torakoskopinės lobektomijos būdu atlikdamas plaučių skilties su naviku pašalinimo operaciją atliktų tuos pačius veiksmus, t. y. pirmiausia išdalytų ir persiūtų / perrištų kraujagysles ir bronchus – atskirtų juos nuo kraujotakos sistemos, kad būtų galimybė prieiti prie operuojamos plaučių vietos. Ekspertas paaiškino, jog per 15 sekundžių tikrai įmanoma sustabdyti kraujavimą, t. y. užspaudžiamas ar apsiuvamas kraštas, užblokuojamas kraujo pratekėjimas, o toliau sutvarkoma kraujagyslė. Taip pat nurodė, jog tikrai buvo atvertas perikardas širdies masažui, nes kitaip jo neįmanoma padaryti. Eksperto nuomone, mirties priežastis – širdies sustojimas, jį galėjo lemti prasidėjęs kraujavimas, po kurio pacientą ištiko hemoraginis šokas, lėmęs širdies asistolę, t. y. sustojimą. Ekspertas paaiškino, jog sustabdžius kraujavimą, operacija galėjo būti tęsiama ir darinys su plaučių skiltimi sėkmingai pašalintas, nes hemoraginis šokas neįvyksta iš karto pradėjus kraujuoti, tam reikia laiko, todėl chirurgas, sustabdęs kraujavimą, tikrai galėjo pabaigti operaciją. Dėl autopsijos protokole užfiksuotų aplinkybių dėl atviro broncho, neužspaustų kraštų, nesurištų siūlų ekspertas paaiškino, jog, jo manymu, galimai gelbstint paciento gyvybę ir taikius atitinkamas priemones bronchas liko atviras, buvo planuojama jį užsiūti vėliau, tačiau pacientui mirus tai neteko prasmės. Tą patį paaiškino ir dėl nesurištų siūlų, t. y. stabdant kraujavimą persiūtas plyšusios kraujagyslės galas blokuojant kraujo tekėjimą, vėliau tęsta operacija, pašalinta plaučio skiltis, tačiau vėliau sustojus širdžiai ir gelbėjant pacientą prioritetas teiktas gaivinimui, o pacientui mirus siūlai liko nebesutvarkyti. Ekspertas darė prielaidas, nes operacijos protokole detaliai neužfiksuoti atlikti veiksmai ir jų tikslus (minutėmis) atlikimo laikas, tačiau ekspertas paaiškino, jog tokio reikalavimo teisės aktuose nėra. Dėl šios priežasties teismas vertina kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, kad vien aplinkybė, jog dokumentai netikslūs ir nedetalūs, lemia, jog galimai netinkamai suteiktos gydymo paslaugos. Juo labiau medicininės dokumentacijos netikslumai ar pildymo tvarkos neatitikimai patys savaime negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, susijusių su gydymo paslaugų teikimo kokybe, ar pagrįsti priežastinio ryšio tarp teisės aktų pažeidimų, susijusių su medicininės dokumentacijos pildymu, ir kilusių komplikacijų (pasekmių), o tam tikros informacijos neužfiksavimas (nebuvimas) medicininiuose dokumentuose negali būti vienareikšmiškai traktuojamas taip, kad konkretus veiksmas nebuvo atliktas. Šioms aplinkybėms nustatyti gali būti pasitelkiami ir liudytojai, o liudytojo gydytojo A. B. parodymai apie jo atliktus gydymo veiksmus ir operacijos eigą nuoseklūs, iš esmės patvirtinti ir ekspertizės akte bei eksperto paaiškinimais.

52Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad sveikatos priežiūros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ar garantuoti rezultatą, nes gydytojas dėl objektyvių priežasčių negali garantuoti rezultato. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad maksimalių pastangų principas, vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011). Be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, jas nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau neišvengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau, nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009, 2015-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015). Nagrinėjamu atveju nei Komisijai išvadą teikęs gydytojas specialistas, nei ekspertizę atlikę teismo ekspertai nenustatė gydytojų klaidų ar netinkamo gydymo paslaugų teikimo faktų, teismas neturi pagrindo abejoti gydytojo specialisto išvados ir ekspertizės akto išvadų teisingumu ar specialisto ir ekspertų kompetencija, o byloje nesant jų išvadas paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis) nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, todėl skaudi ir staigi ieškovo tėvo mirtis pati savaime negali lemti atsakomybės taikymo gydymo įstaigai. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo kilti ligoninės civilinei atsakomybei ir kitų sąlygų egzistavimas plačiau nenagrinėjamas.

53Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu ieškovo O. T. ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

54Dėl bylinėjimosi išlaidų ir užstato

55Ieškovo ieškinį atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

56Iš ieškovo 2017-03-21 mokėjimo nurodymu sumokėto 970,00 Eur užstato 2018-01-26 mokėjimo nurodymu Nr. F3-3 Valstybinei teismo medicinos tarnybai sumokėta 932,00 Eur už ekspertizę. Iš ieškovo 2018-04-27 mokėjimo orderiu Nr. 3874 sumokėto 569,00 Eur užstato už liudytojo A. B. dalyvavimą 2018-06-05 teismo posėdyje VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei teismas 2018-06-20 mokėjimo nurodymu Nr. F3-34 sumokėjo 66,73 Eur.

57Iš likusio ieškovo sumokėto užstato (540,27 Eur) biudžetinei įstaigai Nacionaliniam vėžio institutui sumokėtina 286,95 Eur už eksperto R. A. dalyvavimą 2018-06-26 teismo posėdyje, likusi užstato dalis grąžintina ieškovui (CPK 90 straipsnio 1 dalis, 91 straipsnio 3 dalis).

58Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 263–270 straipsniais,

Nutarė

59ieškinį atmesti.

60Iš Klaipėdos apygardos teismo sąskaitoje esančio užstato biudžetinei įstaigai Nacionaliniam vėžio institutui sumokėti 286,95 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt šeši eurai 95 centai) už eksperto R. A. dalyvavimą 2018-06-26 teismo posėdyje, likusią užstato dalį grąžinti ieškovui O. T. (O. T.).

61Sprendimą per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.