Byla e2-97-780/2018
Dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui J. L

1Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant ieškovo R. K. atstovei advokatei Andželikai Vosyliūtei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui J. L..

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 000 (penkis tūkstančius) eurų neturtinės žalos.

5Ieškinys grindžiamas šiais ieškinyje (t. 1, el. b. l. 1-4) ir ieškovo atstovės teismo posėdyje išdėstytais argumentais. Įsiteisėjusiu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017-01-25 nuosprendžiu, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu, yra nustatyta, kad J. L., su nenustatytais asmenimis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė tariamą teisę, naudodamas prieš ieškovą R. K. psichinę ir fizinę prievartą, padarė didelės žalos jo teisėms ir teisėtiems interesams nes 2012-03-17 apie 7 val. ieškovo gyvenamojo namo kieme, esančiame ( - ), Lazdijų r. sav., siekdamas išgauti iš ieškovo 100000 litų (28962 Eur) skolą, pasikvietęs jį pasikalbėti į kiemą su nenustatytais asmenimis pagriebęs ieškovą už drabužių įsitempęs į garažą, grasindamas užmušti, kartu su nenustatytais asmenimis rankomis bei kojomis sudavė smūgius į įvairias ieškovo kūno vietas, reikalaudamas grąžinti pinigus, po to ieškovui surišo rankas, ant galvos uždėjo maišą, prievarta įsodino į savo naudojamą automobilį „Audi A3“ valst. Nr. ( - ) važiuojant sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, automobiliui sustojus, ištempė ieškovą už drabužių iš automobilio, nutempė į M. S. priklausančią pirtį, esančią ( - ), Lazdijų r. sav., numetė ant grindų, gulinčiam sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas; uždėtą ant galvos maišą aplink kaklą verždami ieškovą smaugė, numovę kelnes nudegino dešinę šlaunį įkaitintu metaliniu žarstekliu, grasino pakišti po ledu, jeigu negrąžins pinigų; suduodant ne mažiau kaip 18 smūgių, sukėlė ieškovui R. K. fizinį skausmą bei padarė sveikatos sutrikdymą. CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Atsakovo nuteisimas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį reiškia, kad nuosprendžiu nustatyti prejudiciniai faktai: atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia; ieškovui buvo yra padaryta didelė žala; yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos atsakovo veikos ir žalos; atsakovas yra kaltas dėl žalos padarymo. Šių civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų iš naujo įrodinėti nereikia, nes jos nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nors atsakovas nesutinka, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą, tačiau pats ieškovo nuteisimas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį patvirtina, kad atsakovui yra padaryta didelė žala jo interesams, nes tai yra būtinas šio nusikaltimo požymis, kurį nuosprendyje konstatavo teismas. Įsiteisėjusiame nuosprendyje nustatyta, kad atsakovo ir jo bendrininkų psichinis spaudimas nukentėjusiajam (ieškovui), reikalaujant grąžinti pinigus, grasinimai nužudyti, pakišti po ledu, jeigu pinigų negrąžins, spaudimas nesikreipti į teisėsaugos institucijas, fizinio smurto naudojimas keliose skirtingose vietose, ieškovo vežimas uždėjus maišą ant galvos bei surišus rankas ir kojas, nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas, suduodant ne mažiau kaip 18 smūgių, kūno deginimas metaliniu įkaitintu žarstekliu, rodo, kad buvo sukurta bauginanti situacija ir atsakovas siekė padaryti ieškovo teisėms didelę žalą, t. y. sukurti tokią situaciją, kurioje jis prarastų saugumo jausmą ir patirtų sveikatos sutrikdymą. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas patyrė fizinį skausmą, įtampą, baimę, nemalonius pojūčius, nepatogumus, bejėgiškumą, pažeminimą, prarado saugumo jausmą, patyrė nerimą dėl ateities – pakeitė gyvenamąją vietą (su šeima išvyko gyventi į kitą miestą - Druskininkus). Ieškovas dėl patirtų išgyvenimų iki šiol gyvena lydimas baimės, emocinės depresijos ir dvasinio sukrėtimo, kankina nemiga, nuolat vartoja raminamuosius vaistus. Dėl atsakovo veiksmų nutrūko ieškovo bei jo šeimos santykiai su giminaičiais, ieškovas buvo priverstas su šeima išsikelti gyventi į kitą miestą. Patirtą neturtinę žalą ieškovas vertina 5 000 eurų ir mano, kad tokio dydžio kompensacija atitinka teisingumo ir protingumo principus, nes žala buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais veiksmais, sutrikdyta sveikata, kankinimai truko kelias valandas, atsakovas buvo bauginamas ir į ateitį.

6Atsakovas nesutinka su ieškiniu ir savo nesutikimą grindžia šiais argumentais, kurie išdėstyti jo atsiliepime į ieškinį (t. 1, el. b. l. 44-47). Atsakovas pripažįsta, kad neturtinės žalos padarymą nulėmusių veiksmų klausimas, jeigu galiojantis nuosprendis jo atžvilgiu nebus panaikintas, yra prejudicinis ir civilinėje byloje iš naujo neįrodinėtinas, tačiau sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Atsakovas nurodo, kad šiuo aspektu ieškovas savo reikalavimo priežastinio ryšio bei dydžio visiškai nepagrindė, nes ieškinyje neteisingai įvardijamos dvasinių išgyvenimų pasekmės ieškovui. Neturtinės žalos atsiradimą sukėlęs įvykis buvo 2012-03-17, o ieškovas į teisėsaugą kreipėsi tik 2013-10-24, kuomet jis jau buvo laikomas suimtu Baltarusijos Respublikoje, tai yra praėjus net 19 mėnesių nuo tariamai įvykdyto nusikaltimo dienos. Ieškovo reputacija visuomenėje, bendravimo galimybių sumažėjimas, kitų žmonių jo vertinimas, santykiai su artimaisiais ir giminaičiais, kita, kaip rodo baudžiamosios bylos Nr. 1-6-393/2017 duomenys, tikrai nebuvo teigiama, nes jis pats vykdė įstatymams priešingas tyčines veikas, ieškovo reputacija visuomenėje yra abejotina, santykiai su uošviais, žmonos giminėmis dar iki minimo 2012-03-17 įvykio buvo blogi dėl kitų, tiesiogiai su nederamu ieškovo elgesiu susijusių, aplinkybių. Todėl ieškinyje nurodytas gyvenamosios vietos pakeitimas, kaip neturtinės žalos vienas iš kriterijų, visai nesusijęs su atsakovo veiksmais. Baudžiamosios bylos, praėjus daugiau nei pusantrų metų po įvykio, pradėjimas sietinas su akivaizdžiai ieškovo įvardintu savanaudišku ir itin priešišku motyvu, tai yra atsakovo apkaltinimu kriminalinio nusikaltimo savavaldžiavimo, padarymu. Priešiškumas dėl atsakovo tariamai atlikto ieškovo įskundimo Baltarusijos teisėsaugos pareigūnams jam vykdant narkotikų gabenimą, dėl kurio esą yra kaltas atsakovas, ieškovo aiškiai yra patvirtintas baudžiamojoje byloje ir todėl reikšmingas šios bylos aplinkybių kontekste vertinant nukentėjusiojo (ieškovo) asmens elgesį, turintį reikšmės žalos dydžiui atsirasti ir jam padidėti (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). Atsakovas mano, kad ieškiniu reikalaujamos žalos dydis, neatitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos lyginant ieškinio sumą su galimai neigiamais padariniais ieškovo asmeniui. Atsiliepime nurodoma, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai, tačiau laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta, todėl, vadovaujantis šiais jurisprudencijos kriterijais, pats ieškovo kreipimasis į teisėsaugos institucijas po daugiau kaip pusantrų metų (19 mėnesių) laikotarpio tik patvirtina, kad ieškovui didelė neturtinė žala tikrai neatsirado, bylos aplinkybės nepatvirtina jokių didesnių dvasinių išgyvenimų, susijusių su būtent atsakovo veiksmais. Žalos atlyginimo dydis šioje byloje yra nepagrįstas įrodymais, vertintinas kritiškai. Taip pat nurodoma, kad atsakovas vienas negali būti įpareigotas atlyginti žalą, padarytą kelių asmenų veiksmais.

7Teismas

konstatuoja:

8Byloje nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-393/2017 J. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį dėl to, kad veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė tariamą teisę, naudodamas prieš R. K. psichinę ir fizinę prievartą, padarė didelės žalos nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams, 2012-03-17 apie 7 val., R. K. gyvenamojo namo kieme, esančiame Lazdijų r. sav., ( - ), siekdamas išgauti iš R. K. 100000 litų (28962 Eur) skolą, pasikvietė nukentėjusįjį pasikalbėti į kiemą, kur nenustatyti asmenys pagriebę jį už drabužių įsitempė į garažą, grasindamas užmušti, kartu su nenustatytais asmenimis rankomis bei kojomis sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, reikalaudamas grąžinti pinigus, po to surišo rankas, ant galvos uždėjo maišą, prievarta įsodino į jo naudojamą automobilį „Audi A3“ valst. Nr. ( - ) važiuojant sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, automobiliui sustojus, ištempė už drabužių iš automobilio, nutempė į – M. S. priklausančią pirtį, esančią Lazdijų r. sav., ( - ), numetė ant grindų, gulinčiam sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, uždėtą maišą aplink kaklą verždami smaugė, numovę kelnes nudegino jam dešinę šlaunį įkaitintu metaliniu žarstekliu, grasino pakišti po ledu, jeigu negrąžins pinigų, suduodant ne mažiau kaip 18 smūgių, sukėlė nukentėjusiam R. K. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos kairėje pusėje, kairėje smilkininėje srityje, dešinėje ausies kaušelio-dešinio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, kairės ausies kaušelio srityje, dešinės akies vokų-dešinio skruosto srityje, kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, pilvo kairėje pusėje, dešiniame klube, kairiame žaste, dešiniame rieše ir dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimų nosies nugarėlėje, kairiame dilbyje, kairiame rieše ir nudeginimų dešinėje šlaunyje, kraujosruvos dešinės akies obuolio junginėje (t. 1, el. b. l. 5-22, baudžiamosios bylos Nr. 1-6-393/2017 t. 6, b. l. 48-65). Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 9 d. nutartimi atmetė nuteistojo J. L. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžio (t. 1, el. b. l. 23-31, baudžiamosios bylos Nr. 1-6-393/2017 t. 6, b. l. 109-117), o Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi atmetė nuteistojo J. L. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 9 d. nutarties (baudžiamosios bylos Nr. 1-6-393/2017 t. 6, b. l. 141-146), todėl apkaltinamasis nuosprendis J. L. yra įsiteisėjęs.

9Nagrinėjant ieškinį dėl neturinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis). Todėl pripažinus atsakovą kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuria ieškovui buvo sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas, ieškovas, kuris buvo nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje, turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo šioje civilinėje byloje, nes jis nebuvo pareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje.

10Reikalaujant žalos atlyginimo bendrosios būtinos civilinės atsakomybės sąlygos yra: 1) neteisėta veika; 2) atsiradusi žala; 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos; 4) kaltė (Civilinio kodekso (toliau CK) 6.246–6.249 straipsniai). Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo), dėl kurios šis yra kaltas ir kuri priežastiniu ryšiu susijusi su padaryta žala. Visos nurodytos civilinės atsakomybės sąlygos yra būtinos ir jas privalo įrodyti ieškovas (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnis). Tačiau reglamentuojant įrodinėjimą civilinėse bylose įstatymų leidėjas yra nustatęs tam tikras aplinkybes, kurių įrodinėti konkrečioje byloje nereikia. CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformulavęs įrodinėjimo taisykles civilinėse bylose, kuriose privalo būti remiamasi prejudiciniais faktais, nustatytais kitose bylose, išnagrinėtose pagal viešosios teisės, t. y. administracinės ir baudžiamojo proceso teisės, nuostatas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, todėl nustatant nuteistojo civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtą veiką, kaltę, priežastinį ryšį), teismai neprivalo iš naujo nustatinėti teismo nuosprendžiu konstatuotų nuteistojo nusikalstamų veiksmų, jų civilinių teisinių padarinių (įvykusio įvykio, sutrikdytos sveikatos ir pan.), taip pat ir to, ar juos padarė nuteistasis, nes šie faktai, įeinantys į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje, turi prejudicinę galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-215/2008, 3K-3-108/2014). Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat pabrėžia, kad: įsiteisėjusio procesinio dokumento negalima paneigti ar nuginčyti; teismo nuosprendžio prejudicinės galios taisyklė galioja ir teismui; įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje privalomas teismui, nagrinėjančiam civilines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų civilinių teisinių padarinių; CPK 182 straipsnio 3 punkto norma reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka, neturi teisės revizuoti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010).

11Šioje byloje nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja iš atsakovo atlyginti neturinę žalą, patirtą dėl nusikaltimo, kuris jau yra konstatuotas Lazdijų rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-393/2017 visų instancijų teismuose, todėl remiantis minėtu CPK 182 straipsnio 3 punktu ir kasacinio teismo praktika dėl jo taikymo analogiškose bylose, atsakovo J. L. neteisėtos veikos, jo kaltės, priežastinio ryšio su šios veikos padariniais ir pačių veikos padarinių įrodinėti šioje byloje nereikia, nes šios aplinkybės ir civilinės atsakomybės sąlygos jau yra nustatytos įsiteisėjusiu nuosprendžiu ir jų negalima paneigti ar nuginčyti jokioje kitoje byloje, įskaitant šią bylą.

12Atsakovas savo atsiliepime sutinka, kad jo kaltę konstatavusiam nuosprendžiui įsiteisėjus žalos padarymą ieškovui nulėmusių veiksmų klausimas iš naujo neįrodinėtinas, tačiau teigia, kad neturtinė žala ieškovui nebuvo padaryta bei nesutinka su prašomu priteisti žalos dydžiu. Taigi, ginčas byloje iš esmės yra dėl neturtinė žalos padarymo fakto ir jos dydžio nustatymo.

13Sprendžiant šį ginčą visų pirma pažymėtina, kad atsakovo argumentas, jog ieškovui nusikaltimu iš viso nebuvo padaryta neturtinė žala yra visiškai nepagrįstas, nes tai iš esmės jau yra konstatuota įsiteisėjusiame nuosprendyje. Pabrėžtina, kad atsakovas yra nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, kur numato, kad pagal šią normą atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, panaudodamas fizinę ar psichinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui, ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Remiantis aktualia, nuo 2012-11-09 suvienodinta, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-183/2012, 2K-594/2013, 2K-177/2014, 2K-40-1073/2018), kvalifikuojant veiką pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta ne tik faktas, kad prieš nukentėjusįjį ar jo artimą asmenį buvo panaudota psichinė ar fizinė prievarta, bet ir tokia prievarta buvo padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui, taip pat turi būti atskleistas ir tokios prievartos padarinių pobūdis, turinys. Kasacinis teismas nurodo, kad panaudotos prievartos (psichinės ar fizinės) pobūdis nulemia ir atsiradusių padarinių rūšį – fizinę ar psichinę žalą. Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. Kasacinis teismas pabrėžia, kad inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms ir interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

14Atsižvelgiant į tokią teismų praktiką, asmuo negali būti nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, jeigu nenustatoma, kad nusikalstamais veiksmais buvo padaryta didelės žalos nukentėjusiojo asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos patikrintas ir paliktas galioti apkaltinamasis nuosprendis atsakovui J. L. reiškia ir prejudicinį faktą, kad nuosprendžiu jau yra nustatyti ne tik neteisėti atsakovo veiksmai ir jo kaltė, bet ir didelės žalos ieškovui padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei šios žalos. Kadangi vadovaujantis kasacinio teismo praktika nuosprendyje pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti atskleistas ir panaudotos prievartos (psichinės ar fizinės) padarinių pobūdis bei turinys, tai atsakovo nuosprendyje teismas jau yra konstatavęs nusikaltimo padarinius ieškovui ir nurodęs padarytos jam žalos pobūdį. Nuosprendžio III dalyje (veikos kvalifikavimo motyvai) teismas kosntatavo, kad kaltinamojo J. L. ir jo bendrininkų psichinis spaudimas nukentėjusiajam, reikalaujant grąžinti pinigus, grasinimai nužudyti, pakišti po ledu, jeigu pinigų negrąžins, spaudimas nesikreipti į teisėsaugos institucijas, fizinio smurto naudojimas keliose skirtingose vietose, nukentėjusiojo vežimas uždėjus maišą ant galvos bei surišus rankas ir kojas, nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas, suduodant ne mažiau kaip 18 smūgių, rodo, kad buvo sukurta bauginanti situacija nukentėjusiajam ir kaltinamojo siekis padaryti nuteistojo teisėms didelę žalą, t. y. sukurti tokią situaciją, kurioje nukentėjusysis prarastų saugumo jausmą ir patirtų sveikatos sutrikdymą. Nuosprendyje konstatuota, kad nukentėjusiojo prarastą saugumo jausmą, rodo ir nukentėjusiojo gyvenamosios vietos pakeitimas - iš pradžių jo vieno, o vėliau ir jo šeimos išvykimas gyventi į Druskininkų miestą.

15Tokie nuoprendyje konstatuoti ieškovo patirti dvasiniai išgyvenimai, patirtas baimės jausmas, fizinis skausmas, sveikatos sutrikdymas, bendravimo galimybių sumažėjimas su artimaisiais šioje byloje pripažintini neturtine ieškovo žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), kurią jis patyrė dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų. Šie ieškovo išgyvenimai ir nepatogumai konstatuoti teismo nuosprendyje, nes būtent dėl jų teismas konstatavo būtiną savavaldžiavimo požymį - didelę žalą nukentėjusiojo asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Todėl ieškovo išgyvenimų, skausmo, baimės, saugumo jausmo praradimo įrodinėti šioje byloje iš naujo nereikia. Tai reiškia, kad atsakovo teiginys, jog ieškinyje nurodytas ieškovo gyvenamosios vietos pakeitimas visai nesusijęs su atsakovo veiksmais yra paneigtas teismo nuosprendžiu, nes jame konstatuota priešingai – nurodyta, kad nukentėjusiojo prarastą saugumo jausmą, rodo nukentėjusiojo gyvenamosios vietos pakeitimas - iš pradžių jo vieno, o vėliau ir jo šeimos išvykimas gyventi į Druskininkų miestą. Atsakovo argumentai, kad ieškovo reputacija visuomenėje, kitų žmonių vertinimas, nebuvo teigiama dar iki nusikaltimo, nes ieškovas pats vykdė įstatymams priešingas tyčines veikas, nesusiję su ieškinio pagrindu, nes ieškovas neturinę žalą grindžia ne savo reputacijos pablogėjimu kitų akyse, o patirtu fiziniu skausmu, įtampa, baime, nemaloniais pojūčiais, nepatogumais, bejėgiškumu, pažeminimu, prarastu saugumo jausmu, nerimu dėl ateities. Teismas pripažįsta, kad ieškovas tokius išgyvenimus dėl atsakovo padaryto prieš jį nusikaltimo iš tiesų patyrė, nes ieškovo vežiojimas surišto ir su maišu ant galvos, mušimas, smaugimas, kojos deginimas įkaitintu žarstekliu, grasinimai nužudyti neabejotinai pažemino ieškovą, sukėlė jam baimę tiek nusikaltimo metu, tiek saugumo jausmo praradimą po nusikaltimo, ieškovas patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, susijusius su sveiktos sutrikdymu, jis buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą ir taip buvo apribotos bendravimo su giminaičiais galimybės. Šie ieškovo išgyvenimai ir nepatogumai, teismo įvertinti pinigais, pripažintini neturtine žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), kuri priteistina ieškovui iš atsakovo, kaip nukentėjusiajam dėl atsakovo padaryto nusikaltimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

16Vertinant ieškovo prašomos priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos dydžio pagrįstumą pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, todėl teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-357/2008, 3K-3-177/2013). Neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingi kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia ne tik bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, bet ir specifiniai kriterijai, nustatomi konkrečioje byloje. Kasacinis teismas suformavęs praktiką, kad neturtinės žalos dėl asmens sveikatos sutrikdymo nustatymo esminiai kriterijai yra tokie: pažeistos vertybės pobūdis; kaltė; pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas; neturtinės žalos padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-31/2011). Aukščiausiais Teismas pabrėžia, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, remiantis įstatymų nustatytais ir teismų praktikoje suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgiant į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 3K-3-31/2011, Nr. 3K-3-151/2013).

17Atsižvelgiant į nurodytą neturtinės žalos teisinį reguliavimą ir į teismų praktiką dėl šios žalos priteisimo, ieškovo reikalavimo pagrįstumas dėl neturinės žalos dydžio vertinamas pagal tai kokios vertybės šiuo atveju buvo pažeistos, kokia yra atsakovo kaltės forma, koks pakenkimo ieškovo sveikatai laipsnis ir mastas, kokie neturtinės žalos padariniai kilo ir liko ieškovui, kokio dydžio žalos atlyginimai priteisiami teismų praktikoje panašiais atvejais.

18Nuosprendyje konstatuota, kad ieškovas nusikaltimo metu buvo sužalotas ir jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos kairėje pusėje, kairėje smilkininėje srityje, dešinėje ausies kaušelio-dešinio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, kairės ausies kaušelio srityje, dešinės akies vokų-dešinio skruosto srityje, kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, pilvo kairėje pusėje, dešiniame klube, kairiame žaste, dešiniame rieše ir dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimų nosies nugarėlėje, kairiame dilbyje, kairiame rieše ir nudeginimų dešinėje šlaunyje, kraujosruvos dešinės akies obuolio junginėje, kurie padaryti suduodant ne mažiau kaip 18 smūgių (t. 1, el. b. l. 5-22, baudžiamosios bylos Nr. 1-6-393/2017 t. 6, b. l. 48-65). Šiuo atveju žala buvo padaryta nukentėjusiojo sveikatai, kuri yra viena labiausiai saugotinų asmens vertybių, todėl neturtinės žalos dydis dėl patirto skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų teismų praktikoje tokiais atvejais nustatomas didesnis nei pažeidus kitas vertybes. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad žala padaryta tyčiniais atsakovo veiksmais, o dėl tyčinių neteisėtų veiksmų neturtinė žala priteisiama didesnė nei dėl neatsargumo padaryta neturtinė žala. Nagrinėjamu atveju ieškovui konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl neturtinės žalos dydis negali būti nustatomas didesnis nei didesnio sveikatos sutrikdymo mąsto atvejais. Teismų praktikoje net nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju priteisiamos neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 289 Eur (1 000 Lt) iki 2 896 Eur (10 000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-280/2010; 2K-215/2010; 2K-461/2010; 2K-200/2010; 2K-401/2009; 2K-64/2009; 2K-350/2012; 2K-7-120/2010; 2K-616/2010; 2K-477/2010, nutartys civilinėse bylose Nr.: 3K-3-357/2008; 3K-3-31/2011; 3K-3-127/2012; 3K-3-177/2013). Taigi, ieškovo prašoma priteisti 5 000 Eur suma už mažesnio masto sveikatos sutrikdymą (nežymų sveikatos sutrikdymą) yra kur kas didesnė nei paprastai priteisiami neturinės žalos dydžiai už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamu atveju žala ieškovui buvo padaryta tyčiniais ir nusikalstamais atsakovo veiksmais, kurių intensyvumas (nemažiau 18 smūgių) ir trukmė (keletą valandų trukęs smurtavimas ir grasinimai) gali būti pagrindas nustatyti didesnį neturtinės žalos dydį už tyčinį nežymų sveikatos sutrikdymą nei už nesunkų, bet neatsargų sveikatos sutrikdymą. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad ieškovui padaryti sužalojimai nesukėlė sunkesnių pasekmių sveikatai, dėl sužalojimų neliko jokių liekamųjų reiškinių, ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinio teiginius, kad jis iki šiol gyvena lydimas baimės, emocinės depresijos ir dvasinio sukrėtimo, kad jį kankina nemiga ir jis nuolat vartoja raminamuosius vaistus dar ir dabar. Todėl nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių aplinkybių nustatyti neturtinės žalos dydį, viršijantį teismų praktikoje priteisiamas neturinės žalos sumas panašiose bylose.

19Teismų praktikoje už nežymų sveikatos sutrikdymą ir grasinimus savavaldžiavimo bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, neturinės žalos dydžiai svyruoja nuo 868 Eur iki 2 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-291/2012; 2K-351-2014; 2K-70-976-2016; 2K-145-788-2016; 2K-40-1073-2018). Tuo tarpu ieškovo prašoma priteisti 5 000 Eur suma, kaip minėta, ne tik viršija net ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju priteisiamas neturtinės žalos sumas, bet ir akivaizdžiai neatitinka teismų praktikos priteisiant neturinę žalą savavaldžiavimo bylose. Todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, sumažinant ieškovo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį.

20Sprendžiant koks neturtinės žalos dydis šiuo atveju būtų teisinga piniginė satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų ieškovo neturtinėms vertybėms padarytą žalą, teismas atsižvelgia į precedentus panašiose bylose. Pavyzdžiui panašioje baudžiamojoje byloje pagal tą patį nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, kurioje buvo nustatyta, kad bendrininkų grupė rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas ir nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o po to ištempė nukentėjusįjį iš buto, įsodino į automobilį ir nuvežė į kito asmens namus, nukentėjusiajam buvo priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-788-2016). Kaip matyti iš nurodytos kasacinės nutarties, žalos padarymo aplinkybės buvo labai panašios, nes buvo panaudota psichinė bei fizinė prievarta prieš nukentėjusįjį, jo laisvė buvo suvaržyta kaip ir ieškovo šiuo atveju, jis buvo gabenimas prieš jo valią į kitą vietą. Iš naujausios teismų praktikos taip pat matyti, kad neturtinei žalai, padarytai nusikaltimu, numatytu BK 294 straipsnio 2 dalyje, atlyginti priteisiama 2 000 Eur dydžio suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40-1073-2018). Šioje kasacinėje byloje buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam taip pat buvo apribota laisvė beveik parai, prirakinus nukentėjusįjį antrankiais prie krosnies apvado, apribojant jam teisę judėti, bendrauti, nuolat patiriant psichinę prievartą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra išskirtinių aplinkybių, lyginant su kitomis panašiomis bylomis, ir ieškovui nebuvo sukelta žymiai skaudesnių išgyvenimų ir nepatogumų, jam priteistina 2 000 Eur neturtinės žalos suma, kuri yra teisinga piniginė satisfakcija, teisingai kompensuosianti jo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo turtinė padėtis būtų labai sunki, o iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Sodra duomenų bazės (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad jis dirba ir gauna nuolatines pajamas, todėl neturinės žalos dydžio mažinti dėl atsakovo turtinės padėties nėra pagrindo, nes jis yra pajėgus atlyginti ieškovui tokią žalą.

21Atsakovo argumentas, kad jis negali būti įpareigotas atlyginti žalą, padarytą kelių asmenų veiksmais, atmestinas kaip nepagrįstas. CK 6.6 straipsnio 3 dalis numato, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta, kad atsakovas J. L. nusikaltimą padarė kartu su nenustatytais asmenimis, todėl jo civilinė atsakomybė už šiuo nusikaltimu padarytą žalą yra solidari. Įstatymas numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Taigi, ieškovas pagrįstai reikalauja visos neturinės žalos atlyginimo iš atsakovo kaip iš solidaraus skolininko, kadangi kiti žalą padarę asmenys nenustatyti ir jiems pareikšti ieškinio jis negali. Be to, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovas turi teisę iš kitų nusikaltimo bendrininkų išsireikalauti atitinkamą dalį žalos, kuri bus priteista iš jo vieno šioje byloje.

22Priimant sprendimą bylinėjimosi išlaidos šalims ir valstybei priteisiamos proporcingai patenkintai ir atmestai jų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 96 straipsnio 1, 2 dalys). Įstatymas numato, kad išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovas savo ieškinyje prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam iš atsakovo nepriteistinos.

23Ieškinį patenkinus iš dalies valstybei iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis nuo priteistos sumos, nuo kurio ieškovas yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes šios išlaidos susidarė dėl atsakovo kaltės, kadangi dėl jo padaryto nusikaltimo ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą (CPK 96 straipsnio 1, 5 dalys). Priteistinas žyminis mokestis sudaro 45 Eur (2 000 Eur x 3% x 75%), o išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 2,90 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai). Todėl iš viso valstybei iš atsakovo priteistinos 47,90 Eur bylinėjimosi išlaidos (45 Eur + 2,90 Eur Eur).

24Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais,

Nutarė

25Ieškinį patenkinti iš dalies.

26Priteisti ieškovui R. K. (a. k. ( - ) iš atsakovo J. L. (a. k. ( - ) 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

27Priteisti iš atsakovo J. L. (a. k. ( - ) 47,90 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurias ieškovas turi sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuria¬me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale

28Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

1. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl neturtinės žalos... 3. Teismas... 4. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 000 (penkis tūkstančius) eurų... 5. Ieškinys grindžiamas šiais ieškinyje (t. 1, el. b. l. 1-4) ir ieškovo... 6. Atsakovas nesutinka su ieškiniu ir savo nesutikimą grindžia šiais... 7. Teismas... 8. Byloje nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d.... 9. Nagrinėjant ieškinį dėl neturinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad... 10. Reikalaujant žalos atlyginimo bendrosios būtinos civilinės atsakomybės... 11. Šioje byloje nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja iš atsakovo atlyginti... 12. Atsakovas savo atsiliepime sutinka, kad jo kaltę konstatavusiam nuosprendžiui... 13. Sprendžiant šį ginčą visų pirma pažymėtina, kad atsakovo argumentas,... 14. Atsižvelgiant į tokią teismų praktiką, asmuo negali būti nuteistas pagal... 15. Tokie nuoprendyje konstatuoti ieškovo patirti dvasiniai išgyvenimai, patirtas... 16. Vertinant ieškovo prašomos priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos dydžio... 17. Atsižvelgiant į nurodytą neturtinės žalos teisinį reguliavimą ir į... 18. Nuosprendyje konstatuota, kad ieškovas nusikaltimo metu buvo sužalotas ir jam... 19. Teismų praktikoje už nežymų sveikatos sutrikdymą ir grasinimus... 20. Sprendžiant koks neturtinės žalos dydis šiuo atveju būtų teisinga... 21. Atsakovo argumentas, kad jis negali būti įpareigotas atlyginti žalą,... 22. Priimant sprendimą bylinėjimosi išlaidos šalims ir valstybei priteisiamos... 23. Ieškinį patenkinus iš dalies valstybei iš atsakovo priteistinas žyminis... 24. Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais,... 25. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 26. Priteisti ieškovui R. K. (a. k. ( - ) iš atsakovo J. L. (a. k. ( - ) 2 000... 27. Priteisti iš atsakovo J. L. (a. k. ( - ) 47,90 Eur (keturiasdešimt septynis... 28. Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą...