Byla 2K-616/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Benedikto Stakausko, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei, nuteistajam R. Č., teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Č. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 10 d. nuosprendžio teisėtumo.

2Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nuosprendžiu R. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Išteisinus kaltinamąjį, jam pateikti nukentėjusiųjų T. B. (ieškinio reikalavimas sudarė 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo) ir L. Š. (ieškinio reikalavimas sudarė 25 640 Lt, iš kurių 5640 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo) civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

3Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 10 d. nuosprendžiu panaikintas Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. išteisinamasis nuosprendis ir priimtas naujas, apkaltinamasis, nuosprendis: R. Č. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Nukentėjusiajam L. Š. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos (5640 Lt) atlyginimo patenkinimą ir ieškinys perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Iš dalies tenkintas nukentėjusiojo L. Š. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos (20 000 Lt) atlyginimo ir jam priteistas iš ADB „Baltikums draudimas“ 1526,40 Lt neturtinės žalos atlyginimas, iš nuteistojo R. Č. – 3473,60 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Iš dalies tenkintas nukentėjusiojo T. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos (10 000 Lt) atlyginimo ir jam priteistas iš ADB „Baltikums draudimas“ 200 Lt neturtinės žalos atlyginimas, iš nuteistojo R. Č. – 300 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio nuteistojo skundo netenkinti, nuteistojo R. Č. prašiusio skundą tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

5R. Č. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 53, 196 punktų reikalavimus (53 – įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, 196 – įpareigoja šalutiniu keliu važiuojantį vairuotoją nelygiareikšmių kelių sankryžoje duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu). Šie pažeidimai lėmė eismo įvykį, dėl kurio automobilio ,,Opel Astra“ vairuotojui L. Š. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata (padarytas kairio dilbio kaulo lūžis su poslinkiu), o keleiviui T. B. – nežymiai sutrikdyta sveikata (padarytas kaklo raumenų ir raiščių patempimas). R. Č. 2007 m. kovo 12 d., apie 13.20 val., Mažeikiuose, Algirdo–M. Valančiaus gatvių sankryžoje, vairuodamas J. G. Č. nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,GAZ 5201“ ( - ) nedavė kelio tiesiai pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui ,,Opel Astra“ ( - ) vairuojamam L. Š., dėl to įvyko eismo įvykis.

6Kasaciniu skundu nuteistasis R. Č. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 10 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. išteisinamąjį nuosprendį. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai įvertino įrodymus (nėra daugelio ištirtų aplinkybių vertinimo), netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą, byloje neišsamiai, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, nemotyvavo priimant vienus ar atmetant kitus įrodymus. Nors, anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai vertino nustatytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, tačiau neanalizavo, nenurodė, kodėl bei kuo remdamasis teismas padarė kitokias išvadas (kokių nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų nepatvirtina įrodymai, į kokias bylos aplinkybes, galėjusias paveikti teismo išvadas teismas neatsižvelgė, taip pat nenurodė, ar išvadose yra esminių prieštaravimų, galėjusių turėti įtakos nuteistojo kaltumo ar išteisintojo nekaltumo klausimo išsprendimui). Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išsakyta nuomone, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį iš esmės rėmėsi tik surinktais ir ištirtais jį teisinančiais įrodymais. Savo nuomonę (dėl abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai) nuteistasis grindžia Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija ir ją atitinkančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika (Berbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgement of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001). A. Č. nuomone, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi tik jo kaltę patvirtinančiais įrodymais, ignoruodamas jį teisinančius įrodymus bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus argumentus. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo išvadų apie automobilio „Opel Astra“ techninę būklę bei nukentėjusiųjų elgesį automobilyje. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik prieštaringa 2009 m. lapkričio 18 d. pakartotinės ekspertizės Nr. 11-2557 (09), ekspertų L. Lazarenko ir R. Švarco, o ne eksperto K. Griciaus 2009 m. gegužės 12 d. ekspertizės akto išvada Nr. 11Š-260 (08), neanalizavo ir nepasisakė dėl skirtingų dviejų ekspertizių išvadų. Nors pirmiau nurodytos ekspertų išvados, pasak kasatoriaus, iš esmės skyrėsi, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik 2009 m. lapkričio 18 d. pakartotinės ekspertizės Nr. 11-2557 (09), ekspertų L. Lazarenko, R. Švarco akto 6 punkto išvada, nemotyvuodamas, kodėl remiasi ir laiko šią išvadą pagrįsta, o 2007 m. spalio 31 d. ekspertizės akto Nr. 11Š-173 (07) išvados 3 punkte pateiktą išvadą laiko nepagrįsta. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik 2009 m. lapkričio 18 d. pakartotinės ekspertizės akto Nr. 11-2557 (09) išvada, tačiau neanalizavo, nevertino visų trijų autotechninių ekspertizių išvadų. Jo manymu, 2009 m. lapkričio 18 d. pakartotinės ekspertizės akto Nr. 11-2557 (09) išvados kelia abejonių, nes jos prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, faktinėms bylos aplinkybėms. Lietuvos Teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus ekspertai pasirinko netinkamą metodiką automobilių judėjimo ir stabdymo greičių skaičiavimams atlikti. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad rėmėsi nukentėjusiųjų T. B., L. Š. parodymais, tačiau jų neanalizavo, nepašalino prieštaravimų tarp šių nukentėjusiųjų duotų parodymų ir ekspertų L. Lazarenko bei R. Švarco pasirinktos tyrimo metodikos kaip neatitinkančių eismo įvykio aplinkybių. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 305 straipsnio reikalavimus, nes jame nėra įrodymų analizės bei vertinimo, neaišku, kuriais įrodymais teismas vadovavosi, o kuriuos – atmetė. Kasatoriaus teigimu, paduodant skundą buvo suvaržytos jo procesinės teisės tinkamai gintis, nes neaišku, kurie teismo ištirti įrodymai galėjo lemti aiškiai nepagrįsto bei neteisėto nuosprendžio priėmimą (kasacinė nutartis 2K-465/2007).

7Kasacinis skundas atmestinas.

8Dėl BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo

9Nuteistojo R. Č. kasacinio skundo esmė yra ta, kad, pasak kasatoriaus, neįrodyta jo kaltė ir priežastinis ryšys tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys), netinkamai įvertinti įrodymai, nenurodyta, kokiais argumentais remiantis padarytos kitokios nei pirmosios instancijos teismo išvados.

10Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas skundžiamus teismų sprendimus, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), kiek tai susiję su bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais, nustatytais BPK 369 straipsnyje. Tai reiškia, kad, tikrindama kasatoriaus R. Č. apskųsto apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą, teisėjų kolegija sprendžia, ar pagal teismo nustatytas aplinkybes kasatoriaus veikai tinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnio 2 dalis), ar teismas nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

11Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-7-629/2006, 2K-P-221/2008, 2K-586/2010). Teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.

12Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas minėtų taisyklių laikėsi: išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymais pripažintus duomenis, išanalizavo kiekvieną iš jų atskirai ir įvertino jų visumą, darydamas tai pagal vidinį įsitikinimą. Išvada dėl R. Č. padarytos veikos kvalifikavimo, taip pat dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ydingumo pagrįsta išsamiais, logiškais ir rišliais argumentais. Visos aplinkybės, reikšmingos teisingam sprendimui priimti, byloje nustatytos. Išvada, kad eismo įvykis kilo ir nukentėjusiesiems padariniai atsirado dėl nuteistojo R. Č. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, pagrįsta BPK 20 ir kituose straipsniuose nustatyta tvarka surinktais, ištirtais ir įvertintais įrodymais. Kasaciniame skunde išreiškiamos abejonės dėl eismo įvykio aplinkybių nustatymo nelaikytinos pagrindu kasaciniam skundui tenkinti, nes jokių reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios būtų nenustatytos byloje nėra, o visi įrodymai apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra išanalizuoti. Byloje nustatyta aplinkybė apie nukentėjusiojo L. Š., vairavusio automobilį ,,Opel Astra“, padarytą KET 172 punkto pažeidimą, viršijant leistiną greitį, negali turėti esminės įtakos apeliacinės instancijos teismo padarytoms išvadoms. Tuo negalima paneigti nei nuteistojo kaltės, nei priežastinio ryšio tarp nuteistojo veikos ir kilusių padarinių. Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus teiginiais, kad eismo įvykis galėjo kilti tik dėl nukentėjusiojo veiksmų. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklės įpareigoja visus eismo dalyvius elgtis atsargiai, gerbti vienas kitą, nekelti pavojaus. Jeigu, įvykus eismo įvykiui, yra pagrindas manyti, kad nepakankamai atsargiai elgėsi keli to eismo įvykio dalyviai, tai, sprendžiant atsakomybės klausimą, turi būti nustatyta pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti. Nagrinėjamoje byloje ši priežastis nustatyta tinkamai.

13Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad R. Č. padarė veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, kuri pasireiškė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 53, 196 punktų pažeidimu. KET 53 punkte numatytas įpareigojimas eismo dalyviams laikytis visų būtinų eismo saugumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui. KET 196 punkte reikalaujama, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantys vairuotojai duotų kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Šis reikalavimas nustato pareigą iš šalutinio į pagrindinį kelią išvažiuojančiam eismo dalyviui imtis visų atsargumo priemonių bei atsakingai įvertinti eismo aplinkybes ir situaciją. Vadinasi, R. Č., prieš išvažiuodamas iš šalutinio į pagrindinį kelią, turėjo ne tik įvertinti eismo aplinkybes konkrečioje vietoje (matomumą, pagrindiniu keliu atvažiuojančios transporto priemonės greitį), bet ir savo vairuojamo krovininio automobilio „GAZ 5201“, kurio ilgis 6.25 m, pakrauto malkomis, manevringumą, nesudaryti kliūties pagrindiniu keliu judančiam transportui. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, kurių šaltiniai buvo nukentėjusiųjų L. Š., T. B., liudytojų D. B., V. P., D. Č., kaltinamojo R. Č. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, autoavarijos vietos planas, transporto priemonių techninės pažiūros protokolai, specialisto išvados Nr. G 173/07 (13), G 125/07 (13), 2009 m. lapkričio 18 d. ekspertizės aktas Nr. 11-2557 (09), nustatė, kad eismo įvykis įvyko nereguliuojamoje sankryžoje pagrindiniame kelyje: R. Č. automobiliu įvažiavo iš šalutinio kelio, taip sudarydamas kliūtį prie sankryžos pagrindiniu keliu artėjančiam L. Š. vairuojamam automobiliui, dėl to automobilis „Opel Astra“ priekiu trenkėsi į automobilio „GAZ 5201“ priekinį dešinės pusės ratą. Šio susidūrimo metu sužaloti automobilio ,,Opel Astra“ vairuotojas L. Š. ir keleivis T. B. Tokie R. Č. veiksmai eismo įvykio metu prieštaravo KET 53, 196 punktų reikalavimams. Teismas taip pat konstatavo, kad nukentėjusiojo L. Š. vairuojamas automobilis pagrindiniu keliu link sankryžos važiavo apie 78 km/h greičiu, taip viršydamas leistiną 50 km/h greitį. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog KET pažeidė ne tik nuteistasis, bet ir nukentėjusysis, byloje buvo būtina įvertinti eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju įvertino eismo dalyvių padarytų pažeidimų įtaką eismo įvykiui. Spręsdamas priežastinio ryšio ir vairuotojo R. Č. kaltės klausimą, teismas atsižvelgė į konkrečios įvykio vietos specifiką, kuri reikalauja ypatingo vairuotojų atidumo, duomenų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad R. Č. padarytas KET 196 punkto reikalavimų pažeidimas buvo pagrindinė ir būtina sąlyga, sukėlusi BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Vairuotojo R. Č. važiavimo kryptimi prieš pagrindinį kelią buvo ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“. KET nuostatos įpareigojo R. Č. spręsti pačiam, ar spės pervažiuoti sankryžą, atsižvelgiant į savo automobilio technines galimybes, kad nesudarytų kliūties pagrindiniu keliu važiuojantiems eismo dalyviams. Nebūdamas tikras dėl vairuojamo automobilio įvažiavimo į pagrindinį kelią saugumo, R. Č. neturėjo rizikuoti, o privalėjo praleisti nukentėjusiojo vairuojamą transporto priemonę. Teismas teisingai vadovavosi nuostata, kuri įtvirtinta ir teismų praktikoje, jog eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, įvykio priežastimi yra tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių eismo įvykis nebūtų įvykęs.

14Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas nuteistojo neatsargią kaltę, nurodė, kad R. Č. veikė nusikalstamai nerūpestingai. Pagal BK 16 straipsnio 3 dalį nusikalstamas nerūpestingumas yra tuo atveju, jeigu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Apkaltinamajame nuosprendyje atskleistas nusikaltimo sudėties subjektyviojo požymio – nusikalstamo nerūpestingumo - turinys, kuris atitinka BK 16 straipsnio 3 dalyje pateiktą jo apibūdinimą. Teismo išvados dėl kasatoriaus kaltės padarytos remiantis objektyviomis faktinėmis veikos aplinkybėmis ir kaltininko psichiniu santykiu su jomis. Nuosprendyje nurodyta, kad R. Č. pagal veikos aplinkybes, vairuojamo automobilio savybes, taip pat savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti, kad dėl jo veikimo – Kelių eismo saugumo taisykles pažeidžiančių veiksmų – gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių – kilti eismo įvykis ir jo metu atsirasti kitų pavojingų pasekmių, nors jų ir nenumatė.

15Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas ir apkaltinamajame nuosprendyje nurodytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas R. Č. veikai pritaikytas tinkamai, esant visiems būtiniems BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiams. Taigi BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos nebuvo pažeistos. Taip pat kolegija pažymi, kad į nukentėjusiojo L. Š. neatsargumą (KET 172 punkto pažeidimą) buvo atsižvelgta sprendžiant civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo klausimus ir skiriant bausmę nuteistajam. Teismas įvertino nukentėjusiojo L. Š. pažeidimą ir R. Č. skyrė švelnesnę bausmę, o civiliniams ieškovams nustatė mažesnį neturtinės žalos dydį.

16

17Dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies ir 331 straipsnio taikymo

18

19Nuteistojo R. Č. nuomone, apkaltinamasis nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio reikalavimų. Šie kasatoriaus teiginiai prieštarauja byloje esančių procesinių dokumentų turiniui.

20Pagal BPK 331 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas, laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų, vadinasi, nagrinėjamu atveju taikytinos ir BPK 305 straipsnio nuostatos. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas įpareigoja teismą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybes (nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės), o šio straipsnio 2 punktas įpareigoja išdėstyti įrodymus, kuriais pagrindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, turi nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus (BPK 331 straipsnio 2 dalis). Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad jį surašant esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nebuvo padaryti. Nuosprendyje aprašytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, inkriminuotos nuteistajam R. Č., laikas, vieta, padariniai, nurodytos priežastys, dėl kurių pirmosios instancijos teismas suklydo, ištirdamas bylos duomenis ir vertindamas įrodymus, pateikti įrodymų, dėl kurių pirmosios instancijos teismui buvo kilę abejonių, vertinimo rezultatai, argumentai dėl jų tarpusavio susietumo ir patikimumo. Nuosprendyje taip pat išdėstyta, kodėl apeliacinės instancijos teismas kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertina byloje surinktus įrodymus, kokiais įrodymais grindžiamos išvados dėl R. Č. kaltumo, inkriminuojant Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kodėl teismas paneigia nuteistojo pateiktus teisinančius argumentus dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Įrodymų vertinimo, jų patikimumo ir pakankamumo klausimai apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra išsamiai išanalizuoti ir aptarti. Teismas kasatoriaus kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, pagrindė ne prielaidomis ar prieštaringais įrodymais, kaip kad teigia kasatorius, o tinkamai įvertintų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismo priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Teismas pagrįstai rėmėsi 2009 m. lapkričio 18 d. autotechninės ekspertizės aktu Nr. 11-2557(09), kurio išvada atitinka bylos duomenų visumą ir Kelių eismo taisyklių 196 punkte įtvirtintą šalutiniu keliu važiuojančio eismo dalyvio padidintą pareigų ir atsakomybės laipsnį. Kasaciniame skunde paminėta eksperto K. Griciaus išvada dėl priežastinio ryšio tarp eismo dalyvių padarytų pažeidimų ir kilusių padarinių yra prieštaringa. Pavyzdžiui, 2007 m. spalio 31 d. ekspertizės akte Nr. 11Š-173(07) ir 2008 m. birželio 26 d. teismo posėdyje ekspertas K. Gricius nurodė, kad pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo Kelių eismo taisyklių 196 punkte nurodytų reikalavimų nesilaikymas (T. 1, b. l. 32-37; T. 2, b. l. 31). Nepaisant to, 2009 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdyje ekspertas K. Gricius pažymėjo, kad pagrindinė sąlyga šiam įvykiui kilti buvo nukentėjusiojo L. Š., važiavusio 78 km/h greičiu, veiksmai. Jei L. Š. būtų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu, šis eismo įvykis nebūtų kilęs (T. 2 b. l. 92). Atsižvelgęs į skirtingas eksperto išvadas, pirmosios instancijos teismas paskyrė byloje pakartotinę autotechninę ekspertizę, kurią atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai L. Lazarenko, R. Švarcas (T. 2, b. l. 97, 98, 102-108). Šiame ekspertizės akte pažymėta, kad automobilio „GAZ-5201“ vairuotojo R. Č. veiksmai (iš šalutinio kelio įvažiavęs į nereguliuojamą sankryžą nedavė kelio automobiliui „Opel Astra“, kuris važiavo sankryžos link pagrindiniu keliu) techniniu požiūriu nulėmė šio eismo įvykio kilimą (T. 2, b. l. 108). Be to, pirmosios instancijos teismo posėdyje ekspertas R. Švarcas pažymėjo, kad ekspertas K. Gricius buvo netiksliai nustatęs automobilių susidūrimo taškus, todėl skyrėsi skaičiavimai (T. 2, b. l. 129).

21Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas byloje surinktų įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo kompetencija. Proceso dalyviai gali duoti tik savo pasiūlymus dėl vienų ar kitų įrodymų vertinimo, tačiau šiuo klausimu galutinį sprendimą priima teismas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad argumentai, kuriais kasatorius ginčija teismo nustatytas faktines aplinkybes, įrodymų vertinimą, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

22Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir kasacinio skundo argumentais panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

24Nuteistojo R. Č. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nuosprendžiu R. Č. pagal... 3. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro,... 5. R. Č. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 1... 6. Kasaciniu skundu nuteistasis R. Č. prašo panaikinti Šiaulių apygardos... 7. Kasacinis skundas atmestinas.... 8. Dėl BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo... 9. Nuteistojo R. Č. kasacinio skundo esmė yra ta, kad, pasak kasatoriaus,... 10. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas skundžiamus... 11. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina ir... 12. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas minėtų... 13. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad R. Č. padarė... 14. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas nuteistojo neatsargią kaltę,... 15. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal... 16. ... 17. Dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies ir 331 straipsnio taikymo... 18. ... 19. Nuteistojo R. Č. nuomone, apkaltinamasis nuosprendis neatitinka BPK 305... 20. Pagal BPK 331 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismo nuosprendis... 21. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas byloje surinktų įrodymų... 22. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas esminių baudžiamojo... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 24. Nuteistojo R. Č. kasacinį skundą atmesti....