Byla e2-658-769/2016
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Deneira“ ieškinį atsakovui N. P. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 434,43 Eur (1500 Lt) negrąžintos skolos (kredito), 1417,90 Eur (4895,71 Lt) palūkanų (113,94 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos kreditos sumos), 113,94 proc. metines palūkanas nuo priteistos kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos (neįskaičiuojant 434,43 Eur dydžio kredito sumos, nuo kurios, turėtų būti skaičiuojamos Sutartyje įtvirtintos 113,94 proc. dydžio metinės palūkanos) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 90,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ar kito parengiamojo procesinio dokumento, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

3Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 130 str., 142 str. 4 d.).

4Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012-12-14 tarp UAB „Ferratum“ ir atsakovo sudaryta Vartojimo kredito sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui suteiktas 1500 Lt kreditas 60 dienų laikotarpiui. Atsakovas nustatytu terminu, t.y. iki 2013-02-12 suteikto kredito negrąžino. 2014-12-19 tarp UAB „Ferratum“ ir ieškovės UAB „Deneira“ buvo sudaryta Gautinų sumų pirkimo sutartis, pagal kurią ieškovė įgijo reikalavimo teises į atsakovą.

6Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 ir 2 d.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, t.y., negrąžino numatytu laiku kredito, ieškovė prašo priteisti 434,43 Eur skolos. Duomenų, kad ši skola būtų sumokėta, teismui nepateikta. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 434,43 Eur skolos tenkintinas.

7Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1417,90 Eur (4895,71 Lt) palūkanų, paskaičiuotų taikant 113,94 proc. metinę palūkanų normą. Sutarties 10.1 punkte šalys buvo sutarusios, jeigu kredito gavėjas laiku negrąžina kredito ar jo dalies į kredito davėjo sąskaitą, tokiu atveju kredito gavėjas už laiku negrąžintą kreditą ar jo dalį moka kredito davėjui specialiosiose sąlygose ir tinklapyje nurodytas palūkanas už kreditą (t.y. už tolesnį naudojimąsi kreditu) iki faktinio kredito (jo dalies) grąžinimo į kredito davėjo sąskaitą. Atsakovo įsipareigojimai kyla iš jo sudarytos Vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-536/2008; Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004, 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007). Tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles palūkanas, ir iš to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl palūkanų dydžio nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Kaip nutartyse ne kartą yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas (nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-174/2005; Nr. 2A-325/2007; Nr. 2A-131/2012), todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus.

8Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Ieškovė prašo priteisti sutartyje nustatytą metinę palūkanų normą – 113,94 %. Įvertinus ieškovės paskaičiavimus, laikytina, jog paskaičiuota 1417,90 Eur palūkanų suma, daugiau nei tris kartus viršijanti atsakovui suteikto kredito sumą, yra neprotingai didelė, esant paskaičiuotai tokiai didelei palūkanų sumai palūkanų mokėjimo funkcija transformuojasi į kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant,- taip įgyvendinama kreditoriaus teisė į palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo yra tradiciškai smerkiami. Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi teismas turi teisę mažinti pagal sutartį nustatytas palūkanas, todėl palūkanų dydis mažintinas iki 300,00 Eur.

9Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 113,94 proc. metines palūkanas nuo priteistos kredito sumos (434,43 Eur) nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nurodydama, kad šios palūkanos priteistinos kaip kreditoriaus nuostolių kompensavimas. Pažymėtina, kad ieškovė prašydama priteisti kompensacines palūkanas, teismui nepateikė jokių įrodymų apie patirtus nuostolius dėl atsakovo prievolės nevykdymo (Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.2A-1196-123/2012), tai yra, nepagrindė didesnių, nei minimalūs, nuostolių (5 proc.), todėl šioje dalyje ieškinys negali būti tenkinamas.

10Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 90,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų. Byloje pateiktas tik vienas 2015-05-19 pranešimas atsakovui, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad šis pranešimas buvo išsiųstas atsakovui, nėra pateikta. Ieškovė patirtas išlaidas grindžia 2015-06-19 sąskaita už teisines paslaugas Serija ALG Nr. 598, iš kurios matyti, kad UAB „Algų profsajunga“ konsultavo ieškovę bei parengė tris pranešimus, kurie turėjo būti siunčiami Lietuvoje. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovei pateikta sąskaita šios būtų apmokėta, t.y. ieškovė neįrodė, kad jos nurodytos išlaidos buvo patirtos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, jog ieškovė nepateikė įrodymų, objektyviai pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, kad nurodytos išlaidos buvo faktiškai patirtos, teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas dėl 90,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

11CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2015-11-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).

12Iš dalies tenkinus ieškinį, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas: 48,00 Eur žyminio mokesčio ir 130,00 Eur išlaidas už UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnybos“ suteiktas teisines paslaugas. Lietuvos Aukščiausias Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-406/2006 yra išaiškinęs, kad „procesinio atstovavimo esmė yra ta, kad procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas suteiktų įgaliojimų ribų. Tačiau procesinis atstovavimas apima kelių subjektų tarpusavio teisinius santykius: atstovaujamojo ir atstovo (vidinis atstovavimo aspektas); atstovo ir teismo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių (išorinis atstovavimo aspektas). Atstovavimo civiliniame procese institutas suteikia galimybę, viena vertus, atstovui tam tikrais atvejais pakeisti atstovaujamąjį teismo procese, antra vertus, atstovas teikia atstovaujamajam teisinę pagalbą ir taip padeda jam tinkamai dalyvauti civiliniame procese, nes tam reikia specialių teisės žinių. Vienas iš svarbiausių atstovavimo civiliniame procese tikslų – teikti atstovaujamajam kvalifikuotą teisinę pagalbą, taip padedant ne tik jam vesti bylą, bet ir teismui vykdyti teisingumą. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas, nustatydamas CPK 56 straipsnyje, kokie asmenys gali būti teisme atstovais pagal pavedimą, įtvirtino pagrindinę nuostatą, kad tai turi būti asmenys, turintys teisinį išsilavinimą, ir padarė tik kelias išimtis, kai šis reikalavimas netaikomas“. 2015 m. balandžio 15 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 Lietuvos Aukščiausias Teismas aiškindamas CPK 56 straipsnio normos taikymą nurodė, kad „griežtą atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia tai, kad civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios“, be to, aiškindamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą nurodė, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, į CPK 56 straipsnio nuostatas, griežtai apibrėžiančias reikalavimus atstovams, ieškovės galimai patirtos išlaidos už UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnybos“ suteiktas paslaugas negali būti priteistos. Laikant, kad patenkinta 38 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 18 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 262 str. 2 d., 285 str. 1, 5, 7 d., 270 str., 286 str., teismas

Nutarė

14ieškinį tenkinti iš dalies.

15Priteisti ieškovei UAB „Deneira“, į. k. 302880890, buveinė – ( - ), iš atsakovo N. P., a. k. ( - ) gyv. ( - ), 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 ct) skolos, 300,00 Eur (tris šimtus eurų) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo, t.y. nuo 2015-11-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18 Eur (aštuoniolika eurų) žyminio mokesčio.

16Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

17Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

18Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai