Byla 2A-1196-123/2012
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos priteisimo, ir

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 1 565,12 Lt skolos, 5 procentų dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2002-05-16 iki 2012-01-09, t. y. 762,78 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. 2012-01-25) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-20 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo 1 565,12 skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo, t. y. nuo 2012-01-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 49 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles, t. y., nepagrįstai vengia atsiskaityti už suteiktas paslaugas, todėl ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 565,12 Lt skolą už ryšio paslaugas tenkino. Teismas atmetė ieškinio dalį dėl 5 procentų dydžio palūkanų už laikotarpį nuo 2002-05-16 iki 2012-01-09, t. y. 762,78 Lt, priteisimo. Nurodė, kad reikalavimo teisė ieškovui buvo perleista 2007-11-26 sutartimi, o ieškovas prašo priteisti palūkanas už beveik šešerius metus (nuo 2002-05-16) iki minėtos sutarties sudarymo, t. y. už laikotarpį, kai ieškovas nebuvo atsakovo kreditoriumi, todėl jokių nuostolių dėl skolos negrąžinimo negalėjo patirti. Taip pat nurodė, kad pirkėjui (fiziniam asmeniui, sudarančiam pirkimo sutartį savo asmeniniams poreikiams tenkinti) praleidus mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos.

4Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-20 sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti 762,78 Lt palūkanų, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismo nurodyta CK 6.360 straipsnio 5 dalies norma, draudžianti skaičiuoti palūkanas, kai yra sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, negali būti taikoma, nes tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta sutartis dėl judriojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugų teikimo ir šiems santykiams taikytinas CK 6 knygos IV dalies XXXV skyrius. Nurodo, kad reikalavimo įgijėjui pereina prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės ir kitos papildomos teisės. Teismo sprendime paneigta apelianto teisė į palūkanas prieštarauja CK 6.101 straipsnio 2 daliai ir formuojamai teisės taikymo aiškinimo praktikai. Palūkanos turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama atsiskaityti.

5Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Pirmosios instancijos teisme pagrįstai nustatyta, kad UAB „Bitė Lietuva“ ir atsakovas A. Š. sudarė abonentines „Bitės GSM“ ryšio tinklo paslaugų naudojimo sutartis – 2001-12-15 Nr. M243723, 2001-12-12 Nr. M240071 ir 2001-12-17 Nr. M243974, pagal kurias UAB „Bitė Lietuva“ atsakovui, atsižvelgiant į sutartyse numatytus terminus ir sąlygas, suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas (b. l. 8–10, 14). UAB „Bitė Lietuva“ už suteiktas paslaugas 2002-04-30 atsakovui išrašė ir pateikė apmokėjimui sąskaitas, tačiau atsakovas jų neapmokėjo (b. l. 11–13). 2007-11-26 Lindorff Oy, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, ir UAB „Bitė Lietuva“ pasirašė sutartį dėl reikalavimo teisių į skolas perleidimo, pagal kurią UAB „Bitė Lietuva“ atlygintinai perleido Lindorff Oy, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, reikalavimo teises į atsakovo A. Š. 1 565,12 Lt skolą (b. l. 15–17).

8Ginčas byloje kilo dėl teismo sprendimo už akių dalies, kuria teismas atmetė ieškovo prašymą priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2002-05-16 iki 2012-01-09, t. y. 762,78 Lt palūkanų.

9Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindo priteisti 5 procentų dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2002-05-16 iki 2012-01-09, t. y. 762,78 Lt, nagrinėjamu atveju nėra. Sąskaitos už suteiktas paslaugas atsakovui išrašytos 2002-04-30, reikalavimo perleidimo į atsakovo skolą sutartis buvo sudaryta 2007-11-26, tačiau ieškovas Lindorff Oy, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi tik 2012-01-24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas priteisti palūkanas už beveik 10 metų yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes ieškovo neveikimas ir nesikreipimas į teismą nulėmė prašomų priteisti iš atsakovo palūkanų dydį. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas prašo priteisti palūkanas už beveik šešerius metus (nuo 2002-05-16) iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, t. y. už laikotarpį, kai ieškovas nebuvo atsakovo kreditoriumi, todėl jokių nuostolių dėl skolos negrąžinimo negalėjo patirti.

10Apeliantė nurodo, kad teismo nurodyta CK 6.360 straipsnio 5 dalies norma, draudžianti skaičiuoti palūkanas už laiku nesumokėtą sumą pirkėjui praleidus mokėjimo terminus, negali būti taikoma, nes tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta sutartis dėl judriojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugų teikimo ir šiems santykiams taikytinas CK 6 knygos IV dalies XXXV skyrius. Pažymėtina, kad apeliantės nurodytame skyriuje esančio CK 6.716 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai klientas yra fizinis asmuo vartotojas, paslaugų sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350–6.370 straipsnių taisyklės, taigi ir CK 6.360 straipsnio 5 dalies norma.

11Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).

12Šioje byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kada atsakovui buvo pranešta apie reikalavimo perleidimą, t. y. kad būtų galima konstatuoti, jog nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo atsakovas privalėjo ieškovui apmokėti 1 565,12 Lt skolą už UAB „Bitė Lietuva“ suteiktas paslaugas (CK 6.109 str.). Reikalavimą perleidus cesijos sutartimi, jos šalims teisės ir pareigos atsiranda nuo sutarties sudarymo (CK 6.181 str.). Tuo tarpu tam, kad reikalavimo perleidimas sukeltų teisines pasekmes skolininkui (būtų panaudotas prieš skolininką), skolininkas turi būti tinkamai, įstatymo nustatytu būdu informuotas apie cesijos sutarties sudarymo faktą. Be to, CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato sutrumpintą ieškinio senaties terminą netesyboms išieškoti, skola ieškovui apskaičiuota 2002-04-30, todėl darytina išvada, kad ieškovas, po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, turėjo veikti operatyviai ir kreiptis į teismą dėl skolos ir palūkanų prisiteisimo.

13Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant, į tai, ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo praėjus beveik dešimčiai metų nuo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir tai, kad ieškinio suma nėra didelė, ieškovas nepateikė byloje jokių įrodymų apie patirtus nuostolius dėl atsakovo prievolės nevykdymo, teismas konstatuoja, jog pagrindo priteisti ieškovo prašomas palūkanas už laikotarpį nuo 2002-05-16 iki 2012-01-09, t. y. 762,78 Lt palūkanų, nėra.

14Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK

15328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-20 sprendimas už akių paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

16Vadovaudamasis CPK 325?330 straipsniais, teismas

Nutarė

17Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.