Byla 3K-3-227/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio (kolegijos pranešėjas),

2sekretoriaujant Indrei Savkinienei,

3dalyvaujant ieškovo AB ,,Swedbank“ įgaliotam atstovui S. P., atsakovams T. V. ir I. V., atsakovų atstovui advokatui Laimiui Platūkiui,

4žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB ,,Swedbank“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB ,,Swedbank“ ieškinį atsakovams T. V. ir I. V., trečiajam asmeniui BUAB „Jundos plokštė“ dėl skolos priteisimo.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Ginčo esmė

7Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl laiduotojo, atsakingo už prievoles pagal negrąžintą kreditą, atsakomybės už nesumokėtas palūkanas pagal negrąžintą kreditą ir netesybas (delspinigius).

8Ieškovas AB „Swedbank“ prašė teismo solidariai iš atsakovų T. V. ir I. V. priteisti: 1) 1 113 061,33 Lt skolos, apimančios negrąžintą kreditą, nesumokėtas palūkanas už kreditą ir delspinigius už kreditą ir palūkanas, pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. kredito sutartį su visais jos pakeitimais ir papildymais; 2) 440 266,30 Lt skolos, apimančios negrąžintą kreditą, nesumokėtas palūkanas už kreditą ir delspinigius už kreditą ir palūkanas, pagal 2006 m. balandžio 21 d. overdrafto sutartį su visais jos pakeitimais ir papildymais; 3) 6 proc. įstatyminių palūkanų už priteistas sumas, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

92007 m. rugpjūčio 17 d. kredito sutartimi ieškovas suteikė trečiajam asmeniui BUAB „Jundos plokštė“1 136 000 Lt kreditą, 2006 m. balandžio 21 d. overdrafto sutartimi - 400 000 Lt kreditą. Trečiojo asmens įsipareigojimų vykdymas užtikrintas atsakovo T. V. ir atsakovės I. V. laidavimu pagal laidavimo sutartis. Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 30 d. priėmė nutartį, kuria kredito gavėjui UAB „Jundos plokštė“ iškelta bankroto byla. Ieškovo teigimu, paskolos gavėjo laiduotojai, kaip solidariai atsakingi už skolininko prievoles asmenys, turi grąžinti paskolos davėjui negrąžintą kreditą ir sumokėti palūkanas už naudojimąsi kredito suma.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

11Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį patenkinus iš dalies priteista ieškovui AB „Swedbank“ iš atsakovų T. V. ir I. V. solidariai (su trečiuoju asmeniu BUAB ,,Jundos plokštė“, kurios bankroto byloje patvirtintas AB „Swedbank“ 1 653 108,98 Lt finansinis reikalavimas) 1 038 262,46 Lt negrąžinto kredito pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. kredito sutartį su visais jos pakeitimais ir papildymais ir 385 000 Lt pagal 2006 m. balandžio 21 d. overdrafto sutartį su visais jos pakeitimais ir papildymais, iš viso 1 423 262,46 Lt.

12Teismas nustatė, kad nurodytos sutartys nėra įvykdytos. Kredito gavėjui nustatytu terminu negrąžinus bent vienos kredito dalies ir (arba) nesumokėjus palūkanų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų, sutartis Banko reikalavimu gali būti vienašališkai nutraukiama prieš terminą ir Bankas turi teisę pareikalauti iš kredito gavėjo sugrąžinti prieš terminą visą negrąžintą kreditą (Kredito sutarties 11.2.1 punktas, Overdrafto sutarties 11.1.1 punktas, CK 6.874 straipsnio 2 dalis). Teismas nustatė, kad taip pat neįvykdytos sutarčių sąlygos dėl trečiajam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimo, siekiant užtikrinti kredito grąžinimą, nes įkeitimas neatliktas. Teismo vertinimu, ieškovas neveikė taip, kad būtų įvykdytos kreditavimo sutarčių sąlygos, todėl pažeidė bendrąją pareigą užtikrinti veiklos patikimumą, efektyvumą ir saugumą tokiu būdu, kad žalos (nuostolių) neatsirastų ar ji nepadidėtų. Ieškovas, kaip kreditorius, taip pat kaltas dėl skolininko nesugebėjimo vykdyti prievoles pagal sudarytas kreditavimo sutartis ir dėl to atsiradusių nuostolių, nes kredito lėšas pagal šias sutartis ieškovas išdavė nesilaikydamas sutartyse nustatytų išankstinių kredito išdavimo sąlygų, visu kredito sutarčių galiojimo laikotarpiu tinkamai nevertino ir nekontroliavo kredito gavėjo veiklos, jo finansinių rodiklių, nors kreditavimo sutartyse nurodytose sąlygose ir galiojančiuose teisės aktuose ieškovė tokią pareigą turėjo. Kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti, yra pagrindas atitinkamai sumažinti skolininkų atsakomybę (CK 6.259 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.258 straipsnį už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis moka netesybas (baudą, delspinigius). Atsižvelgiant į ieškovo kaltę dėl sutarčių neįvykdymo, iš atsakovų (laiduotojų) priteistina tik nepadengta kredito suma.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 22 d. nutartimi ieškovo AB ,,Swedbank“ apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir nuspręsta pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą bei priteisti ieškovui iš atsakovų solidariai su trečiuoju asmeniu 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (1 423 262,46 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14Teismas konstatavo, kad ieškovas prisidėjo prie nuostolių padidėjimo, nes, nepaisydamas to, jog trečiojo asmens skola kiekvieną mėnesį nevykdant sutarties pagal įmokų grąžinimo grafiką didėjo, bankas overdrafto ir kredito sutarties tinkamo įvykdymo terminus pratęsė, užuot sutartį nutraukęs ir pareikalavęs visos skolos grąžinimo iš laiduotojo ar pagrindinio skolininko. Sutarčių terminai pratęsti netgi nepaisant to, kad skolininkas neįvykdė pareigos įkeisti sutartyse nurodyto nekilnojamojo turto ir pateikti įkeitimo dokumentus ieškovui. Ieškovas neveikė taip, kad būtų įvykdytos kreditavimo sutartyse nustatytos kredito suteikimo sąlygos, todėl pažeidė bendrąją pareigą užtikrinti veiklos patikimumą, efektyvumą ir saugumą tokiu būdu, kad žalos (nuostolių) neatsirastų ar nepadidėtų (CK 6.259 straipsnis). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį iš skolininko priteisiamos palūkanos, kurios vadinamos procesinėmis. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme ir jeigu jie patenkinti, todėl iš atsakovo priteistina 5 proc. procesinių palūkanų.

15III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu ieškovas AB ,,Swedbank“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 22 d. nutarties dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti iš atsakovų solidariai 95 037,25 Lt nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą, 29 539,78 Lt delspinigių už laiku negrąžintą kreditą ir 5 488, 14 Lt delspinigių už nesumokėtas palūkanas. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

171. Skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis atleistas nuo atsakomybės, kai konstatuojama, kad prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės (CK 6.259 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus kaltė nepreziumuojama, ją turi įrodyti skolininkas (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kai sprendžiama dėl mišrios kaltės padarinių, taip pat būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp asmenų neteisėtų veiksmų ir jų padarinių (CK 6.247 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis P. O. v. UAB ,,Automobilis“, byloje Nr. 3K-3-587/2007). Ieškovo teigimu, palūkanos kredito davėjui turi būti mokamos iki visiško kredito grąžinimo, nepaisant to, kada suėjo kredito grąžinimo terminas. Reikalavimas sumokėti palūkanas reiškia siekį prievolės natūra įvykdymo, tačiau tai ne reikalavimas taikyti civilinę sutartinę atsakomybę, todėl teismai nepagrįstai taikė CK 6.259 straipsnio civilinės atsakomybės mažinimo taisyklę.

182. Teismas gali sumažinti sutartyje nustatytas aiškiai per dideles netesybas, tačiau ne daugiau, negu patirti realūs kreditoriaus nuostoliai, kuriuos turi nustatyti teismas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Byloje teismai nenustatė nei per didelių netesybų, nei tikrųjų nuostolių. Byloje teismai nepagrįstai vertino ieškovo kaltę, kad jis nenutraukė sutarčių ir nepareikalavo kredito grąžinimo. Ieškovo teigimu, jis pratęsė sutarčių terminus, nes siekė išsaugoti teisinius santykius ir pasiekti sutarčių tikslus, taip atliko bendradarbiavimo pareigą, o teismai nesiaiškino sutarčių atskirų sąlygų ir tikslų (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismai nenustatė priežastinio ryšio tarp byloje nustatytų ieškovo kaltų veiksmų (neveikimo) ir trečiojo asmens negalėjimo įvykdyti kreditavimo sutarčių. Ieškovas, pratęsdamas sutarčių terminus, teisėtai siekė, kad būtų tęsiamas kredito gavėjo ūkinės veikos vykdymas, taip išsaugant galimybę kredito įsipareigojimų vykdymui. Laiduotojai turi atsakyti tuo pačiu mastu, kaip ir skolininkas, už prievolės grąžinti skolą neįvykdymą.

19Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Dėl laiduotojo atsakomybės apimties už skolininko prievolės grąžinti paskolą neįvykdymo

23Laidavimas yra vienas iš prievolės užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis). Pagal CK 6.81 straipsnį, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Esant laidavimui, yra dvi prievolės: pagrindinė prievolė, siejanti skolininką ir kreditorių, bei šios prievolės akcesorinė (papildoma, šalutinė) prievolė, siejanti kreditorių ir laiduotoją (CK 6. 76 straipsnio 2 dalis). Laidavimo akcesoriškumas reiškia, kad, tik pagrindiniam skolininkui prievolės neįvykdžius, atsiranda laiduotojo solidarioji pareiga. Laidavimas, kaip skolininko prievolės užtikrinimo priemonė, įgalina kreditorių gauti visišką visų savo reikalavimų patenkinimą (t. y. ir papildomų, tokių kaip palūkanos, netesybos ir pan.) patenkinimą tuo atveju, jei skolininkas pažeidžia savo sutartinę prievolę, nebent laiduotojo įsipareigojimų apimtis sumažinama laidavimo sutartyje. Taigi laidavimo apimtį nulemia laiduotojo įsipareigojimų pagal sutartį apimtis. Negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas, o jeigu laiduojama suma viršija skolą, tai ji turi būti sumažinama iki skolos dydžio (CK 6.78 straipsnio 2 dalis) – taigi akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės ir negali šios viršyti. Laiduotojas atsako tiek pat, kiek ir skolininkas pagal sutartį (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą, t. y. už skolininko prievolę visa apimtimi, nebent laidavimo sutartis nustatytų kitaip (CK 6.81 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra toks, kad laiduotojas įsipareigoja, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, atsakyti kreditoriui kartu su skolininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis AB „Swedbank“ v. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2009; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis AB „Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis AB „Swedbank“ v. G. D., R. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011).

24Nagrinėjamoje byloje pagal surinktų įrodymų duomenis nustatyta tai, kad ieškovo AB ,,Swedbank“ ir trečiojo asmens UAB „Jundos plokštė“ 2007 m. rugpjūčio 17 d. sudarytos kredito sutarties, pakeistos 2008 m. rugsėjo 5 d. susitarimu, UAB „Jundos plokštė“ suteiktas 1 136 000 Lt kreditas iki 2012 m. rugpjūčio 17 d., taip pat 2006 m. balandžio 21 d. overdrafto sutartimi su vėlesniais sutarties pakeitimais šiam trečiajam asmeniui suteiktas 400 000 Lt kreditas, kurio grąžinimo galutinis terminas buvo pratęstas iki 2009 m. vasario 28 d. Pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. laidavimo sutartį, pakeistą 2008 m. spalio 27 d. susitarimu, laiduotojas (atsakovas T. V.) laidavo už kredito gavėją (UAB „Jundos plokštė“) ir įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas tinkamai neįvykdys bankui (AB bankui „Hansabankas“ (vėliau pavadinimas pakeistas į AB ,,Swedbank”) visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį (2006 m. balandžio 21 d. overdrafto sutartį su jos pakeitimais ir papildymais). Laidavimo sutarties pakeitime, t. y. 2008 m. spalio 27 d. susitarime, nustatyta, kad ši (laidavimo) sutartis galioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško prievolių bankui pagal kredito sutartį įvykdymo. Iš esmės tokios pačios nuostatos buvo nustatytos ir laidavimo sutartyje, 2008 m. rugsėjo 5 d. sudarytoje atsakovės I. V. ir AB banko „Hansabankas“.

25Byloje teismai pagal nurodytų sutartinių įsipareigojimų turinį ir laidavimo, kaip CK reglamentuojamo prievolės užtikrinimo būdo paskirtį, padarė išvadą, kad laiduotojai (atsakovai) T. V. ir I. V. pagal laidavimo sutartis yra solidariai atsakingi už skolininko UAB „Jundos plokštė“ įsipareigojimų pagal kredito ir overdrafto sutartyse ir jų prieduose bei pakeitimuose ir papildymuose nurodytų įsipareigojimų neįvykdymą, t. y. suteikto kredito negrąžinimą ir sutarčių pagrindu banko priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių mokėjimą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su tokia teismų išvada, nes ji padaryta įvertinus privalomų šalims prisiimtų įsipareigoijmų turinį dėl laiduotojų atsakomybės už skolininko prievolę. Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, tenkindami ieškinį iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovų solidariai negrąžinto kredito sumą, taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismai, taikydami CK 6.259 straipsnį, atleido atsakovus nuo sutartinės civilinės atsakomybės, t. y. nuo palūkanų ir delspinigių už negrąžintą kredito sumą, konstatavę, kad dėl skolininko kredito negrąžinimo prisidėjo ir kreditorius savo kaltais veiksmais (neveikimu), ir nurodę, kad ieškovas privalo prisiimti atsakomybę, nes jis taip pat yra kaltas dėl skolininko nesugebėjimo vykdyti prievoles pagal sudarytas kreditavimo sutartis ir dėl to atsiradusių nuostolių.

26Dėl kreditoriaus kaltės konstatavimo, lemiančio skolininko sutartinės atsakomybės sumažinimą arba atleidimą nuo jos (CK 6.259 straipsnis)

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartyje AB ,,VST“ v. UAB ,,Olympic Casino Group Baltija“, bylos Nr. 3K-3-572/2008; 2009 m. sausio 22 d. nutartyje UAB ,,Alrosta“ v. UAB ,,Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009 konstatuota, kad ieškinio reikalavimas įvykdyti prievolę natūra turi būti atskirtas nuo reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę ir kad priteisimas įvykdyti pareigą natūra yra atskiras civilinių teisių gynybos būdas, kuris nelaikomas civiline atsakomybe, tačiau šie abu būdai gali būti taikomi kartu, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.

28Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nesutinka su byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų atliktu ieškinio reikalavimo priteisti palūkanas už suteiktą kreditą pagal kredito sutartis teisiniu kvalifikavimu kaip reikalavimu dėl civilinės atsakomybės taikymo. Byloje ieškinio reikalavimas priteisti negrąžintą kreditą ir sumokėti palūkanas reiškia iš esmės reikalavimą įpareigoti laiduotoją įvykdyti sutartinę prievolę natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Tiek laiduotojas, tiek skolininkas, būdami solidariai atsakingi už prievolę pagal kredito sutartis, turi pareigą vykdyti prievolę natūra. Kreditorius savo pasirinkimu gali nukreipti reikalavimą dėl tokios prievolės įykdymo arba į skolininką, arba į laiduotoją, ar į juos abu. Ieškovo reikalavimas įvykdyti prievolę natūra nėra tapatintinas reikalavimui dėl civilinės atsakomybės taikymo, taigi dėl reikalavimo įvykdyti prievolę natūra negali būti taikomas CK 6.259 straipsnis, kuriame nustatytas civilinės atsakomybės sumažinimas arba atleidimas nuo jos, kai konstatuojama kreditoriaus kaltė.

29Pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalį kreditorius gali reikalauti iš skolininko ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Nagrinėjamoje byloje tik dėl pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti delspinigius už laiku negrąžintą kredito ir palūkanų sumą teismai galėjo vertinti šio reikalavimo teisinį pagrįstumą civilinės atsakomybės taikymą ir sumažinimą (atleidimą) reglamentuojančioms teisės normoms.

30Teismas gali sumažinti sutartyje nustatytas aiškiai per dideles netesybas, tačiau ne daugiau, negu patirti realūs kreditoriaus nuostoliai, kuriuos turi nustatyti teismas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Byloje teismai nekonstatavo aiškiai per didelių netesybų, jų nepagrindė ir skolininkas bei laiduotojai. Tik teismui konstatavus, kad netesybų dydis atitinka protingumo kriterijų (nėra aiškiai per didelės), nuo šio dydžio galimas jų sumažinimas kitais įstatyme įvardytais pagrindais. Civilinėje sutartinėje atsakomybėje kreditoriaus kaltė yra pagrindas sumažinti skolininko atsakomybę ar jį visiškai atleisti nuo civilinės atsakomybės (t. y. netesybų, nuostolių atlyginimo) (CK 6.259 straipsnio 2 dalis). Kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama, nes CK 6.248 straipsnyje nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija. Kreditoriaus kaltę privalo įrodyti skolininkas, jeigu jis remiasi šia aplinkybe (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutartis UAB ,,Parama“ v. UAB ,,Klaipėdos keliai“, bylos 3K-3-370/2007). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Kai sprendžiama dėl mišrios kaltės teisinių padarinių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp kiekvieno asmens neteisėtų veiksmų ir tų veiksmų padarinių (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis P. O. v. UAB ,,Automobilis“, bylos Nr. 3K-3-587/2007). Kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas jo kaltei konstatuoti, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir skolininko negalėjimo įvykdyti prievolės egzistuoja priežastinis ryšys, t. y. kreditoriaus nepakankamas bendradarbiavimas lemia skolininko negalėjimą įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartis I. M. v. UAB ,,Viknata“, bylos Nr. 3K-3-120/2008).

31Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai konstatavo, kad ieškovas prisiėmė didesnę veiklos riziką dėl prievolės pagal kredito sutartis neįvykdymo atveju atsirasiančių nuostolių padidėjimo, nes, pirma, ieškovas nenutraukė sutarčių ir nepareikalavo grąžinti kredito sumų iš karto, kai prievolė grąžinti kreditą pagal sutartis buvo nevykdoma, ir, priešingai, pratęsė kredito grąžinimo terminus, bei, antra, ieškovas nepareikalavo iš skolininko, kad jis įvykdytų įsipareigojimą įkeitimu užtikrinti tinkamą prievolės pagal kredito sutartis įvykdymą.

32Kreditoriaus kaltė yra reikšminga aplinkybė sprendžiant teismui dėl to, ar gali būti skolininko civilinė atsakomybė sumažinta arba jis visiškai atleistas nuo atsakomybės. Aiškinant teisės normas, reglamentuojančias kreditoriaus kaltės nustatymo kriterijus, reikšmingus sprendžiant sumažinti ar atleisti nuo civilinės atsakomybės skolininką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad ieškovo (banko) veiklos rizikos prisiėmimas dar nereiškia ieškovo kaltės dėl žalos jam atsiradimo, taip pat negali būti vertinama kaip aplinkybė, atleidžianti padariusį žalą asmenį nuo civilinės atsakomybės už neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 29 d. nutartis AB ,,NORD/LB Lietuva“ v. R. N., V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-7-119/2005).

33Nagrinėjamoje byloje banko veiksmai, kuriais pratęstas kredito įmokų grąžinimo terminas, esant kredito gavėjo (skolininko) prašymui, reiškia palankesnių ir lankstesnių sąlygų sudarymą tokiam skolininkui dėl kredito pagal sutartį grąžinimo. Tokie banko veiksmai gali būti vertinami ir atsižvelgimu į skolininko padėtį, dėl kurios jam tapo būtina atidėti kredito grąžinimo įmokų terminus. Tačiau vien šie banko veiksmai nereiškia skolininko prievolės grąžinti kreditą kartu su palūkanomis pasunkėjimo, dėl kurio skolininko prievolė liko neįvykdyta. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sutartiniuose teisiniuose santykiuose prioritetas turi būti teikiamas sutarties išsaugojimui, o ne jos nutraukimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis N. S. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartis UAB ,,Ruukki Lietuva“ v. UAB ,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009). Kasacinio teismo vertinimu, kreditorius savo veiksmais nepadidino ir neprisiėmė prievolės pagal kredito sutartį neįvykdymo rizikos. Pratęsus nustatytą pradinėse sutarties sąlygose kredito grąžinimo terminą, apskaičiuotos didesnės palūkanų sumos už ilgesnį naudojimosi kreditu laikotarpį yra banko kaip sutarties šalies (kreditoriaus) bendradarbiavimo su kita sutarties šalimi (kredito gavėju) padarinys (CK 6.38, 6.200 straipsniai), tačiau tai nereiškia, kad tokiais veiksmais bankas iš anksto turėjo numatyti prievolės pagal kredito sutartį neįvykdymą ir dėl to nuostolių atsiradimą. Skolininko įsipareigojimo pagal kredito sutartį įkeisti turtą neįvykdymas ir skolininko (kredito gavėjo) negalėjimas grąžinti kredito nereiškia ieškovo (kreditoriaus) kaltės dėl kredito negrąžinimo, nes turto įkeitimo atlikimas, užtikrinant prievolės pagal kredito sutartį įvykdymą, buvo skolininko įsipareigojimas pagal kredito sutartį. Kreditorius (bankas) už skolininką negalėjo atlikti turto įkeitimo, dėl įkeitimo neatlikimo bankas taip pat nenulėmė skolininko negalėjimo įvykdyti prievolės.

34Pagal išvardytus įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamus kriterijus byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams nebuvo pakankamo pagrindo konstatuoti ieškovo (banko) kaltės už nuostolių jam atsiradimą dėl skolininko prievolės neįvykdymo, todėl solidariai atsakingi už skolininko neįvykdytą prievolę pagal kredito sutartį (kredito sumos ir palūkanų negrąžinimą – CK 6.881 straipsnio 1 dalis) atsakovai (laiduotojai), pagal laidavimo sutartis prisiėmę atsakomybę visa apimtimi už prievolės pagal kredito sutartį įvykdymą, turi padengti nesumokėtą kredito, palūkanų ir sutartinių delspinigių sumą (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.81 straipsnio 2 dalis).

35Byloje priimti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimas ir nutartis dėl pirmiau išdėstytų materialiosios teisės normų aiškinimo ir jų taikymo negali būti pripažinti teisėtais, nes jie priimti neteisingai pritaikius materialiosios teisės normas ir taip nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Dėl to teismų sprendimo ir nutarties dalys, kuriomis netenkinti ieškinio reikalavimai priteisti palūkanas ir delspinigius už negrąžintą kreditą pakeistinos, tenkinant nurodytus ieškinio reikalavimus (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pakeičiant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą ir nutartį, vykdytino teismo sprendimo rezoliucinė dalis išdėstoma visa iš naujo, susumuojant vykdytinas nurodytų sprendimo ir nutarties dalis.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų

37Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu kasacinis teismas pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Iš pralaimėjusių bylą atsakovų lygiomis dalimis ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 19 533 Lt už ieškinį, 3601 Lt už apeliacinį skundą ir 3601 Lt už kasacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio, kurių dydį patvirtina byloje pridėti mokėjimo dokumentai.

38Iš atsakovų taip pat lygiomis dalimis priteistina 81,28 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

40Pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 22 d. nutartį ir išdėstyti teismo sprendimo vykdytiną rezoliucinę dalį taip:

41Ieškinį tenkinti.

42Priteisti ieškovui AB ,,Swedbank“ iš atsakovų T. V. ir I. V. solidariai (su trečiuoju asmeniu bankrutuojančia UAB ,,Jundos plokštė“, kurios bankroto byloje patvirtintas AB ,,Swedbank“ 1 653 108,98 Lt finansinis reikalavimas) 1 038 262,46 Lt negrąžinto kredito, 68 535,69 Lt palūkanų ir 6263,18 Lt delspinigių pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. kredito sutartį Nr. 07-087856-IN/07-087863-KL su visais jos pakeitimais ir papildymais bei 385 000 Lt negrąžinto kredito, 26 501,56 Lt palūkanų ir 28 764,74 Lt delspinigių pagal 2006 m. balandžio 21 d. overdrafto sutartį Nr. 06-026233-OJ su visais jos pakeitimais ir papildymais, iš viso 1 553 327,63 Lt (vieną milijoną penkis šimtus penkiasdešimt tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt septynis litus 63 ct).

43Priteisti ieškovui AB „Swedbank“ iš atsakovų T. V. ir I. V. solidariai su trečiuoju asmeniu UAB „Jundos plokštė“ 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (1 553 327,63 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

44Priteisti ieškovui AB „Swedbank“ iš atsakovų T. V. ir I. V. lygiomis dalimis iš kiekvieno po 13 367,50 Lt (trylika tūkstančių tris šimtus šešiasdešimt septynis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

45Priteisti valstybei iš atsakovų T. V. ir I. V. lygiomis dalimis iš kiekvieno po 40,64 Lt (keturiasdešimt litų 64 ct) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

46Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Indrei Savkinienei,... 3. dalyvaujant ieškovo AB ,,Swedbank“ įgaliotam atstovui S. P., atsakovams T.... 4. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Teisėjų kolegija... 6. I. Ginčo esmė... 7. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl laiduotojo, atsakingo... 8. Ieškovas AB „Swedbank“ prašė teismo solidariai iš atsakovų T. V. ir I.... 9. 2007 m. rugpjūčio 17 d. kredito sutartimi ieškovas suteikė trečiajam... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 11. Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį patenkinus iš... 12. Teismas nustatė, kad nurodytos sutartys nėra įvykdytos. Kredito gavėjui... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 14. Teismas konstatavo, kad ieškovas prisidėjo prie nuostolių padidėjimo, nes,... 15. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 16. Kasaciniu skundu ieškovas AB ,,Swedbank“ prašo panaikinti Kauno apygardos... 17. 1. Skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis atleistas nuo... 18. 2. Teismas gali sumažinti sutartyje nustatytas aiškiai per dideles netesybas,... 19. Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Dėl laiduotojo atsakomybės apimties už skolininko prievolės grąžinti... 23. Laidavimas yra vienas iš prievolės užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis).... 24. Nagrinėjamoje byloje pagal surinktų įrodymų duomenis nustatyta tai, kad... 25. Byloje teismai pagal nurodytų sutartinių įsipareigojimų turinį ir... 26. Dėl kreditoriaus kaltės konstatavimo, lemiančio skolininko sutartinės... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 28. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nesutinka su byloje pirmosios ir... 29. Pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalį kreditorius gali reikalauti iš skolininko ir... 30. Teismas gali sumažinti sutartyje nustatytas aiškiai per dideles netesybas,... 31. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai konstatavo,... 32. Kreditoriaus kaltė yra reikšminga aplinkybė sprendžiant teismui dėl to, ar... 33. Nagrinėjamoje byloje banko veiksmai, kuriais pratęstas kredito įmokų... 34. Pagal išvardytus įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamus kriterijus... 35. Byloje priimti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimas ir... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 37. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi... 38. Iš atsakovų taip pat lygiomis dalimis priteistina 81,28 Lt Lietuvos... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą ir Lietuvos... 41. Ieškinį tenkinti.... 42. Priteisti ieškovui AB ,,Swedbank“ iš atsakovų T. V. ir I. V. solidariai... 43. Priteisti ieškovui AB „Swedbank“ iš atsakovų T. V. ir I. V. solidariai... 44. Priteisti ieškovui AB „Swedbank“ iš atsakovų T. V. ir I. V. lygiomis... 45. Priteisti valstybei iš atsakovų T. V. ir I. V. lygiomis dalimis iš kiekvieno... 46. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...