Byla 1A-142-282/2015
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu 3 metams

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus, sekretoriaujant Renatai Kovierei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei, gynėjui advokatui Petrui Labanauskui, nuteistajam R. K.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. ir civilinio atsakovo S. Kero IĮ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu 3 metams.

3Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, skiriant R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 1 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

4Nukentėjusiosios E. J. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista nukentėjusiajai E. J. iš AB „( - )“ 1 547,74 (469,18 Eur) turtinei žalai atlyginti ir 8 632 Lt (2 500 Eur) neturtinei žalai atlyginti, iš S. Kero IĮ 21 368 Lt (6 188 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

5Kolegija

Nustatė

6R. K. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. spalio 28 d. apie 16.45 val. ( - ) kelio ( - ) kilometre, vairuodamas ( - ) individualiai įmonei priklausantį krovininį automobilį „Scania P 113HL“, valst. Nr. ( - ) sankryžoje sukdamas į dešinę, t. y. įvažiuodamas iš pagrindinio kelio ( - ) į šalutinį kelią, vedantį link karjero, nedavė kelio ir sudarė kliūtį link jo iš dešinės, šalia pagrindinio kelio esančiu asfaltuotu taku artėjančiam mopedui „Delta“, priklausančiam ir vairuojamam V. J., kurio judėjimo kryptį jis kirto, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 162 punkto reikalavimus, ir su juo susidūrė, dėl ko mopedo vairuotojas V. J. žuvo.

7Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir jį išteisinti, nepadarius nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje. Teigia, kad teismas padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, netinkamai taikė ir aiškino KET reikalavimus ir dėl to nepagrįstai jį pripažino kaltu. Nurodo, kad asfaltuotas takas, kuriuo važiavo mopedo vairuotojas V. J., yra dviračių ir pėsčiųjų takas, o pagal LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 7 punktą dviračių taku motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas, todėl mopedo vairuotojas V. J. negalėjo mopedu važiuoti šalia kelio ( - ) esančiu dviračių ir pėsčiųjų taku, o jis (apeliantas) iš pagrindinio kelio įvažiuodamas į šalutinį kelią neturėjo pareigos praleisti mopedu važiuojančio V. J., nes pastarasis, važiuodamas dviračių taku, privalėjo duoti kelią (KET 67 punktas). Dėl to mano, kad neteisinga teismo išvada, kad, jei jis (apeliantas) būtų laikęsis KET 162 punkto reikalavimų ir sukdamas į dešinę būtų buvęs pakankamai atidus ir būtų davęs kelią mopedo vairuotojui, eismo įvykis nebūtų įvykęs, kadangi šios situacijos nereguliuoja KET 162 punktas, nes autoįvykis įvyko ne važiuojamosios dalies eismo juostose, o nereguliuojamame dviračių tako ir kelio susikirtime, todėl jis nepažeidė KET 162 punkto reikalavimų – neprivalėjo duoti kelio mopedo vairuotojui, kertančiam nereguliuojamą dviračių tako ir kelio susikirtimą. Teigia, kad tarp jo veikos ir kilusių pasekmių nėra priežastinio ryšio, todėl mano, kad jis turi būti išteisintas, o civilinis ieškinys atmestas.

8Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo ( - ) IĮ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-12 nuosprendį ir R. K. išteisinti, o jei teismas atmestų šį prašymą, prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio – atmesti nukentėjusiosios E. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš ( - ) IĮ. Teigia, kad nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nurodo, kad palaiko R. K. poziciją, jog dėl autoįvykio jis nėra kaltas, sutinka su visais R. K. apeliacinio skundo argumentais dėl kaltės. Taip pat nurodo, kad tuo atveju, jei R. K. nebūtų išteisintas, prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio, nes mano, kad iš draudimo bendrovės priteista turtinė ir neturtinė žala yra pakankama, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo iš ( - ) IĮ turi būti atmestas. Teigia, kad teismas pagrįstai nustatė, kad žuvusysis V. J. eismo įvykio metu pažeidė KET reikalavimus (vairavo mopedą neturėdamas tam teisės, neblaivus, važiavo pėsčiųjų ir dviračių taku, kuriuo negalėjo važiuoti), t. y. šią aplinkybę pagrįstai vertino kaip paties žuvusiojo didelį neatsargumą ir dėl to sumažino priteistiną neturtinę žalą. Nurodo, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė yra vienas iš tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį. Sutinka, kad eismo įvykio metu žuvusio V. J. žmona E. J. patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, tačiau mano, kad teismas E. J. patirtą neturtinę žalą įvertino akivaizdžiai per didele suma. Teigia, kad teismas neįverto to, kad ( - ) IĮ darbuotojo R. K. veikoje nėra tyčios, transporto priemonę R. K. vairavo blaivus, neviršydamas saugaus greičio. Pastebi, kad teismų praktikoje atlygintinos neturtinės žalos dydis eismo įvykio, kurio metu žuvo žmogus, kai dėl to yra paties nukentėjusiojo kaltės, atveju svyruoja nuo 10 000 iki 50 000 Lt, o ne nuo 20 000 Lt, kaip rašoma nuosprendyje, todėl teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir nepagrįstai vertino E. J. patirtą neturtinę žalą 30 000 Lt. Taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į civilinio atsakovo turtinę padėtį, nes BK 281 straipsnyje numatytos veikos priskiriamos neatsargiems nusikaltimams, ( - ) IĮ yra maža įmonė, todėl priteisus 21 368 Lt įmonė negalėtų iš karto atsiskaityti su nukentėjusiąja, realios galimybės žalą atlyginti įmonė neturi, be to, neadekvačiai didelių piniginių sumų priteisimas iš įmonės, kurios dabartinė finansinė padėtis nėra pakankamai gera, taptų įmonei nepakeliama našta, kuri prilygtų nubaudimui, o neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusiojo asmens turtinės padėties pagerinimas.

9Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti R. K. apeliacinį skundą, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

10Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, civilinio atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, nes teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 328 straipsnio 4 punktas).

11Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl nuteistojo R. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

12Byloje nustatyta, kad R. K. sankryžoje sukdamas į dešinę, t. y. įvažiuodamas iš pagrindinio kelio į šalutinį kelią, nedavė kelio ir sudarė kliūtį link jo iš dešinės, šalia pagrindinio kelio esančiu asfaltuotu taku artėjančiam mopedui, tuo pažeidė KET 162 punkto reikalavimą, numatantį, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas.

13R. K. skunde teigia, kad jis nepažeidė KET 162 punkto reikalavimų, nes autoįvykis įvyko nereguliuojamame dviračių tako ir kelio susikirtime, todėl pagal KET 67 punkto reikalavimus kelią privalėjo duoti ne jis, bet mopedo vairuotojas, važiavęs dviračių ir pėsčiųjų taku, kur motorinių transporto priemonių eismas yra draudžiamas.

14Toks nuteistojo teiginys yra nepagrįstas, nes pagal įvykio metu galiojusių KET 3 punktą kelias – tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Nors asfaltuotas takas, kuriuo įvykio metu mopedu važiavo V. J., ir nebuvo pažymėtas kelio ženklu „Dviračių takas“ (1 t. 25 b. l.), tačiau šis takas atitinka dviračių takui keliamus reikalavimus – yra atskirtas nuo kelio 6 metrų pločio žole, todėl asfaltuotas takas, kuriuo važiavo V. J., yra kelias KET prasme. Pagal KET sankryža – tai kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Kadangi asfaltuotas takas, kuriuo važiavo V. J., yra kelias, o autoįvykis įvyko kelių kirtimosi vietoje, t. y. sankryžoje, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju ne mopedo vairuotojas V. J. R. K. privalėjo duoti kelią, o R. K. privalėjo duoti kelią V. J., kertančiam jo važiavimo krypties eismo juostą. Be to, ir specialisto išvadoje Nr. 11-1159(12) (1 t. 112–118 b. l.), kurią teisme patvirtino ekspertė E. Giedraitytė (2 t. 201–207 b. l., 3 t. 80–81 b. l.), nurodyta, kad mopedo vairuotojo V. J. veiksmai – važiavo ne kelio važiuojamąja dalimi, o šalia kelio esančiu asfaltuotu taku – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, tačiau techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą lėmė, t. y. pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, buvo būtent R. K. veiksmai, nes sukdamas į dešinę (t. y. iš pagrindinio kelio į šalutinį kelią), jis nedavė kelio ir sudarė kliūtį link jo iš dešinės šalia pagrindinio kelio esančiu asfaltuotu taku artėjusiam mopedui, kurio judėjimo kryptį jis kirto. Taigi, atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog R. K. pažeidė KET 162 punkto reikalavimą. Be to, minėto specialisto išvadoje nurodyta, kad sunkvežimio vairuotojas R. K. prieš atlikdamas dešiniojo posūkio manevrą ir iš pagrindinio kelio įvažiuodamas į šalutinį, būtų davęs kelią kitiems eismo įvykio dalyviams, t. y. asfaltuotu taku link jo iš dešinės šalia pagrindinio kelio esančiu asfaltuotu taku artėjusiam mopedui, kurio judėjimo kryptį jis kirto, tokiu būdu jis būtų turėjęs techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio. Iš tokios eksperto išvados akivaizdu, kad tarp R. K. veiksmų ir atsiradusių pasekmių – mopedo vairuotojo V. J. žūties, yra priežastinis ryšis. Dėl to teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad R. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl nėra pagrindo skundžiamą nuosprendį naikinti ir R. K. išteisinti, kaip to prašo pats nuteistasis bei civilinis atsakovas.

15Nustačius, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, pagrįstai nukentėjusiosios E. J. civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti priteistas iš AB „( - )“, kaip draudiko, kuris įvykio metu buvo apdraudęs automobilį, kurį vairavo R. K., ir iš ( - ) IĮ, kaip R. K. darbdavio, kadangi autoįvykį nuteistasis padarė darbo metu, vairuodamas ( - ) IĮ priklausiančią transporto priemonę.

16Civilinis atsakovas – ( - ) IĮ skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai E. J. patirtą neturtinę žalą įvertino 30 000 Lt, mano, kad iš draudimo bendrovės E. J. priteista turtinė ir neturtinė žala yra pakankama.

17BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusioji pagrįstai pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes ji žuvusiojo sutuoktinė, o CK 6.284 straipsnis numato, jog fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat šie asmenys turi teisę ir į neturtinės žalos atlyginimą.

18Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, gali vadovautis ir kitais kriterijais.

19Nukentėjusioji E. J. teisme pareiškė civilinį ieškinį prašydama jai iš AB „( - )“ priteisti 665,74 Lt turtinės ir 8632 Lt (2500 Eur) neturtinės žalos atlyginimui, o iš ( - ) IĮ priteisti 41 368 Lt neturtinės žalos atlyginimui (2 t. 14–15 b. l.). Nukentėjusioji tiek savo ieškinyje, tiek ir teisme nurodė, kad dėl sutuoktinio V. J. žūties ji patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, kurį patiria iki šiol, kad su V. J. kartu gyveno nuo 2002 m., susituokė 2010-11-20, kartu augino ir rūpinosi ( - ) gimusia dukra, kūrė ateities planus. Taigi, nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu žuvusio V. J. sutuoktinė E. J. patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, t. y. jai padaryta neturtinė žala. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad įvykio metu ji nedirbo, ir nors jos vyras buvo registruotas darbo biržoje, tačiau dirbo padienius darbus ir išlaikė šeimą, todėl, mirus V. J., ji liko viena su mažamete dukra ir nebeturėjo pragyvenimo šaltinio, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusioji nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ji ar dukra buvo materialiai išlaikoma žuvusiojo V. J..

20Civilinis atsakovas skunde teigia, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes tokio pobūdžio bylose, kai pripažįstama ir žuvusiojo didelis neatsargumas, neturtinės žalos dydis teismų praktikoje svyruoja ne nuo 20 000 Lt, kaip nurodyta nuosprendyje, bet nuo 10 000 Lt iki 50 000 Lt. Pagal teismų formuojamą praktiką kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 15 000 iki 150 000 Lt (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-322/2009, 2K-399/2009, 2K-371/2010, 2K-416/2010, 2K-425/2010, 2K-551/2010, 2K-553/2010, 2K-678/2010, 2K-4/2011, 2K-9/2011, 2K-150/2011, 2K-195/2011, 2K-239/2011, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-165/2012, 2K-185/2012, 2K-302/2012, 2K-377/2012, 2K-65/2013, 2K-124/2013, 2K-184/2013, 2K-204/2013, 2K-220/2013, 2K-431/2013, 2K-91/2014, 2K-388/2014, 2K-438/2014, 2K-445/2014, 2K-143/2015, 2K-177/2015 ir kt.), o kai yra nustatyta, jog kelių eismo taisykles pažeidė ir nukentėjęs asmuo, t. y. nustatomas didelis nukentėjusio asmens neatsargumas, neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 10 000 Lt iki 40 000 Lt (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2009 (po 10 000 Lt buvo priteista tėvams), 2K-127/2010 (13 000 Lt buvo priteista motinai), 2K-272/2011 (15 000 Lt buvo priteista motinai), 2K-473/2011 (po 18 000 Lt buvo priteista tėvams), 2K-90/2012 (po 14 568 Lt buvo priteista sutuoktinei ir dukroms), 2K-204/2013 (38 273 Lt buvo priteista sutuoktinei).

21Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis R. K., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo mopedo vairuotojas V. J..

22Žemesnės instancijos teismas teisingai nustatė, kad mopedo vairuotojas V. J. taip pat šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus – vairavo mopedą neturėdamas tam teisės, būdamas neblaivus, važiavo ne kelio važiuojamąja dalimi, o šalia kelio esančiu asfaltuotu taku (pėsčiųjų ir dviračiu taku, kur važiuoti mopedu negalima) – ir tai pagrįstai buvo pripažinta bei įvertinta kaip didelis V. J. neatsargumas, ir dėl to apylinkės teismas sumažino nukentėjusiosios prašomą priteisti neturtinę žalą iki 30 000 Lt.

23Tais atvejais, kai yra mišri kaltė (kai KET reikalavimus pažeidžia abu eismo įvykio dalyviai), svarbią reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį įgyja ne tik įvykio padariniai ir nukentėjusio asmens interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą moralinę skriaudą, bet ir nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, civilinio atsakovo interesas, kad priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (adekvatus nuteistojo kaltės laipsniui) bei realus.

24Atsižvelgiant į jau minėtą teismų praktiką dėl priteisiamų neturtinės žalos dydžių tokio pobūdžio bylose (priteisiama nuo 10000 Lt iki 40000 Lt), į civilinio atsakovo turtinę padėtį (( - ) IĮ yra maža, joje dirba tik du samdomi darbuotojai, šios įmonės 2013 metų apmokestinamasis (t. y. grynas) pelnas sudarė vos 34 638 Lt (3 t., 88, 89–91 b. l.)), į tai, kad R. K. padarė neatsargių nusikaltimų kategorijai priskiriamą veiką, kad automobilį jis vairavo blaivus, neviršijo saugaus greičio, taip pat į didelį mopedo vairuotojo V. J. neatsargumą, bei į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog V. J. materialiai išlaikė nuketėjusiąją ir dukrą, daroma išvada, kad apylinkės teismas nepagrįstai nukentėjusiajai E. J. priteisė 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, t. y. didesnę sumą, nei vidutiniškai priteisiama tokio pobūdžio bylose. Dėl to skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 20 000 Lt (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Kadangi skundžiamu nuosprendžiu dalis neturtinės žalos – 8 632 Lt – neturtinei žalai atlyginti priteista ir iš draudiko – AB „( - )“ neperžengiant draudimo sutarties ribų (CK 6.254, 6.987 straipsniai), tai iš civilinio atsakovo ( - ) IĮ nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos atlyginimas mažinamas iki 11 368 Lt (20 000 Lt – 8 632 Lt).

25Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktu,

Nutarė

26nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

27Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nuosprendį pakeisti ir iš civilinio atsakovo ( - ) individualios įmonės nukentėjusiajai E. J. priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 11 368 Lt (3292 Eur).

28Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2... 4. Nukentėjusiosios E. J. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista... 5. Kolegija... 6. R. K. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. spalio 28 d. apie 16.45 val. ( - )... 7. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 8. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo ( - ) IĮ prašo panaikinti Šiaulių... 9. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti R. K. apeliacinį... 10. Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, civilinio atsakovo apeliacinis... 11. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja,... 12. Byloje nustatyta, kad R. K. sankryžoje sukdamas į dešinę, t. y.... 13. R. K. skunde teigia, kad jis nepažeidė KET 162 punkto reikalavimų, nes... 14. Toks nuteistojo teiginys yra nepagrįstas, nes pagal įvykio metu galiojusių... 15. Nustačius, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, pagrįstai... 16. Civilinis atsakovas – ( - ) IĮ skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai E. J.... 17. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 18. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 19. Nukentėjusioji E. J. teisme pareiškė civilinį ieškinį prašydama jai iš... 20. Civilinis atsakovas skunde teigia, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos... 21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis R. K., vairuodamas... 22. Žemesnės instancijos teismas teisingai nustatė, kad mopedo vairuotojas V. J.... 23. Tais atvejais, kai yra mišri kaltė (kai KET reikalavimus pažeidžia abu... 24. Atsižvelgiant į jau minėtą teismų praktiką dėl priteisiamų neturtinės... 25. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 26. nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.... 27. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nuosprendį pakeisti ir iš... 28. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....