Byla 1-115-1015/2019

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, sekretoriaujant Rasai Pladaitei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai, kaltinamajai I. K., jos gynėjui advokatui Vladislav Latušinskij, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. T. ir jo atstovui advokatui Tomui Lukoševičiui, nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms L. V., I. V. ir jų atstovei advokatei Saulei Katauskaitei, atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovams Jekaterinai Šutovai, Jurijui Zarankai, atsakovo AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovams V. M., Jevgenijui Krochmaliui, vertėjams Audronei Adomaitienei, Olgai Macijauskienei, Natalijai Reut, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2I. K., asmens kodas ( - ) gimusi ( - ) d., Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ( - ), Vilnius, dirbanti UAB „Vilniaus viešasis transportas“, neteista,

3kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį.

4Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

5I. K., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent: ji 2018 m. sausio 5 d., apie 20:11 val. Vilniuje, šviesoforu reguliuojamoje L.Giros g.- S.Stanevičiaus g.-Ateities g. sankryžoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, sukdamas į kairę sankryžose - į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, tai yra vairuodama autobusą „Volvo 7700“, valstybinis Nr. ( - ), ir degant žaliam šviesoforo signalui sukdama į kairę iš L. Giros g. į Ateities g., kryptimi link Kalvarijų g., nesustojo ir nepraleido per pėsčiųjų perėją, degant leidžiamam šviesoforo signalui, iš kairės į dešinę, ėjusios pėsčiosios L. T. ir ją partrenkė. Dėl patirtų sužalojimų pėsčioji L. T. žuvo eismo įvykio vietoje.

6Nurodytais veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

7Kaltinamoji I. K. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad sausio 5 d., vakare, apie 20 val., lijo lietus, ji vairavo 48 maršruto autobusą, važiavo maršrutu nuo Šeškinės iki Santariškių, neskubėjo. L. Giros sankryžoje, link Kalvarijų gatvės jai degė žalia šviesa, ji turėjo praleisti iš priekio važiuojantį transportą, praleido, darė posūkį į kairę ir nepamatė žmogaus, tik paskutiniu momentu pamatė. Paaiškino, kad sukant į kairę, priekyje buvo automobilių, turėjo juos praleisti ir sukti į kairę, lijo, buvo blogas matomumas, nematė einančio žmogaus, pradėjo daryti posūkį, greitis buvo nedidelis, ir tik paskutinę minutę pamatė žmogų nuo autobuso už 3-5 metrų, negali pasakyti, ar ji ėjo per pėsčiųjų perėją, pradėjo stabdyti. Nurodė, kad labai gailisi dėl įvykio, tikrai nematė žmogaus, atsiprašė nukentėjusiųjų. Paaiškino, kad norėjo važiuoti į laidotuves, tačiau darbdavys pasakė, kad nereikia, kelis kartus skambino žuvusiosios dukrai, prašė susitikti, susitiko, bendravo. Norėjo atlyginti bent dalį žalos, klausė nukentėjusiosios dukros, kaip tai padaryti, ji atsakė, kad nežino, todėl pervedė 2 000 eurų į teismo depozitinę sąskaitą. Nurodė, kad kitos profesijos neturi, vairuoja jau 21 metus, per 21 vairavimo metus rimtų įvykių nebuvo, buvo techninė avarija.

8Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jai sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nukentėjusiuosius ir liudytoją J. Š. nusprendus apklausti tik dėl aplinkybių, susijusių su nukentėjusiųjų pareikštais civiliniais ieškiniais.

9Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. T. parodė, kad apie įvykį sužinojo iš sesers, ji paskambino ir pranešė apie tai, jis po to jau nieko nebegirdėjo, patyrė šoką, žmona paėmė ragelį ir toliau kalbėjo. Laidotuvių laikotarpio atsimena tik kokius 20-30 procentų, žmona pamatė tokią jo būseną ir paragino kreiptis į gydytojus, po kelių dienų jis nuvyko į šeimos kliniką, jam išrašė siuntimą pas psichiatrus, buvo sudarytas gydymo planas, išrašyti antidepresantai, raminamieji, migdomieji, iki šiol gydosi pas psichologus, psichiatrą, psichinė būsena vis dar prasta, negali dirbti – jo iki tol dirbtas darbas sudėtingas, reikalauja atidumo, kiekvienas neatidumas gali daug kainuoti, todėl žmonai teko anksčiau grįžti iš dekreto, šiuo metu ji išlaiko šeimą, santykiai pašlijo. Su mama gyveno iki 2016 metų, santykiai buvo labai artimi, tėvas juo paliko kai jam buvo 13-14 metų, gyveno sunkiai, dabar gyvena žmonos bute, turi 2,5 m. dukrą, kurią mama labai mylėjo, bet ir išsikėlus, bendraudavo su mama, būdavo sekmadieniniai pietūs, lankydavosi sode. Dabar pradėjo lįsti ir kiti negalavimai – kraujo spaudimas, širdies ritmas, nusilpo imunitetas, iki įvykio sveikatos sutrikimų nebuvo, norėtų pagerinti sveikatą sanatorijoje, tačiau neturi galimybės. Sesei taip pat sunku, būsena na geresnė, ji gyveno su mama ir tikriausiai į tuos namus grįžti yra dar sunkiau. Prašo priteisti 50 000 eurų atsižvelgiant į teismų praktiką, jo vertinimu, tai normali suma, įvertinus jo sveikatos praradimus.

10Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. V. parodė, kad prašo 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nes mama turėjo gyventi, ji nesirgo, ėjo per žalią šviesą ir taip atsitiko, jie patyrė daug išgyvenimų, nes mama buvo šeimos centras, santykiai buvo artimi. Ji (nukentėjusioji) anksti ištekėjo, tačiau santuokai nepavykus, kai dukra ėjo į pirmą klasę, grįžo gyventi pas mamą, kuri jai padėjo dukrą išauginti. Po įvykio jos emocinė būklė labai pašlijo, dirba finansinėje sferoje, pradėjo daryti klaidas, kuo toliau, tuo daugiau, yra buvę, kai suklydo sąskaitos numerį rašydama ir 19 000 dolerių pavedimas pasiklydo, tik po kelių savaičių pinigai buvo susigrąžinti. Darbdavys ją griežtai perspėjo, kad susitvarkytų savo emocinę būklę, paskatino kreiptis į gydytojus, jos neatleido tik todėl, kad dirbo ilgai ir buvo gera darbuotoja. Ji kreipėsi į psichologą, psichiatrą, išrašė jai vaistų, yra gydymo planas, lankosi kas 3 savaites. Dėl įvykio paaiškino, kad jai paskambino dukra, ilgai negalėjo nieko pasakyti, pasakė, kad skambino iš policijos ir pasakė, kad taip nutiko; ji prieš tai matė žiniose apie įvykį ir tada suprato, kad ten buvo būtent apie jos mamą, negalėjo kelias dienas užsimerkti, pailsėti, dukrai irgi šokas buvo, jai vienai reikėjo rūpintis laidotuvėmis, padėjo artima draugė. Ir po laidotuvių kankina košmarai naktimis, neišsimiega, prabunda daug kartų. Iki įvykio buvo kompanijos siela, bendraujantis žmogus, po to pasikeitė. Mamos santykiai su jos dukra buvo labai geri, kartu jos dalyvavo bažnyčios veikloje, Carite, dukrą labai paveikė įvykis, suprastėjo mokslo rezultatai, prasidėjo migrenos priepuoliai. Mama neturėjo sveikatos sutrikimų, dirbo, dalyvavo visuomeninėje veikloje, buvo aktyvus žmogus. Brolis po įvykio irgi labai pasikeitė.

11Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. V. paaiškino, kad L. T. buvo jos močiutė, ji prašo kompensacijos už išgyvenimus, kuriuos vis dar jaučia. Su močiute gyveno kartu po to, kai išsiskyrė jos tėvai, močiutė lydėdavo ją į darželį, su ja praleisdavo daug laiko, buvo kaip antra mama, nes mama daug dirbo. Ji stengėsi įvesti ją į gyvenimą, norėjo iš jos padaryti kuo geresnį žmogų. Savaitgaliais būdavo su močiute, kartais atvažiuodavo Lukas. Įvykio dieną, apie 00.00 val. paskambino į telefoną močiutės numeris, kalbėjo vyras, kuris pasakė, kad močiutė žuvo per eismo įvykį, pradėjo klausinėti apie gimines. Šią žinią ji turėjo perduoti savo mamai. Buvo šoke, paskambino mamai, pasakė apie įvykį, ji atvažiavo, abi išsiverkė, buvo bemiegė naktis, turėjo organizuoti laidotuves. Į laidotuves susirinko daug žmonių, salė buvo perpildyta. Po laidotuvių turėjo grįžti atgal į namus, dažnai turėjo būti viena, sunkiai miegodavo, pašlijo mokslai ir sveikata, kreipėsi į gydytojus, jie nelabai padėjo, padarė kardiogramą, gydytojas nustebo, bet dėl jauno amžiaus rimtų vaistų neskyrė, patarė nusipirkti valerijono, antistresinių vaistų, todėl jai labiau padėjo išsipasakojimas draugei, nei gydytojai. Buvo, kad pradėjo mirgėti akyse, nefokusuodavo vaizdo, gydytoja nustatė migreną, rekomendavo kreiptis į neurologą. Draugai rekomendavo jai vaistus, migrena aprimo. Močiutės mirtis padarė įtaką ir jos studijoms. Tuo metu buvo sesija, turėjo laikyti dar 3 egzaminus. Ji kreipėsi į dekanatą, jai nukėlė egzaminus, du išlaikė, o vieną nukėlė į balandžio mėnesį. Išvyka į užsienį neturėjo įtakos egzaminų neišlaikymui, išvyka buvo suplanuota dar prieš močiutės mirtį, draugas, jo šeima ragino ją vykti, kad pailsėtų, atitrūktų, ji grįžusi ir išsilaikė paskutinį egzaminą. Močiutė buvo šeimos branduolys, po jos mirties pasikeitė gyvenimas, jie kaip šeima išsibarstė, močiutė dirbo, ji buvo aktyvi ir visuomeninėje veikloje – dalyvavo Caritas, bažnyčios veikloje. Nurodo, kad civiliniu ieškiniu prašo 40 000 eurų neturtinės žalos, tokia suma, pasitarus su advokate, atrodo optimaliausia ir adekvačiausia, atsižvelgus ir į teismų praktiką.

12Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. Š. parodė, kad pažįsta L. V. nuo 2010 metų, taip pat nuo tada pažįsta ir I. V.. Paaiškino, kad sausio 6 dieną apie 8.00 val. sulaukė skambučio iš Linos, suprato, kad kažkas atsitiko, ji sakė, kad skauda širdį, jai nuvažiavus pas ją, pasakojo, ką veikė – kad gulėjo ant grindų ir verkė, vis kartojo, kad neturėjo taip atsitikti. Tada ji norėjo iškviesti L. V. greitąją, tačiau ji atsisakė. Nuo tos dienos jos daug laiko praleisdavo kartu, kalbėjosi ir su Lina, ir su jos dukra, reikėjo ruoštis laidotuvėms. Būdavo, kad ji paimdavo Liną iš darbo – ji skambindavo, sakydavo, kad jai negerai, važiuodavo į kavinę, kalbėdavosi, grįždavo namo, gamindavo valgyti, pradėjo daryti klaidas darbe iš niekur, sakė, kad kviečiasi viršininkas, kas nebuvo malonu. Buvo matyti ir fiziniai negalavimai, svorio netekimas. Kalbėtis vis dar reikėjo ir prieš metines. Liudytoja parodė, kad mama jų šeimoje buvo autoritetas, ji konsolidavo visą šeimą, jos mirtis labai paveikė Linos ir jos šeimos gyvenimą. Po įvykio Lina pasikeitė, nors iki tol ji pasižymėjo humoro jausmu, dabar praktiškai nebejuokauja.

13Kiti byloje surinkti ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirti duomenys

14Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji I. K. savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo neatsargumo ir sukelto eismo įvykio bei jo pasekmių (t. 1, b. l. 104).

15Apklaustas liudytojas M. V. parodė, kad 2018 m. sausio 5 d., apie 20:08 val. vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr.( - ) važiavo Vilniuje, Ateities gatve, trečia eismo juosta, link sankryžos su S. Stanevičiaus ir L. Giros gatvėmis. Buvo tamsus paros metas, lijo lietus. Gatvės žibintai buvo įjungti. Prieš sankryžą sustojo trečioje eisimo juostoje, apie 10 m. iki pėsčiųjų perėjos, esančios Ateities g., ketino sukti į kairę, į S. Stanevičiaus gatvę, laukė kol užsidegs žalia rodyklė šviesofore. Prieš sankryžą jo automobilis stovėjo trečias. Tik jam pačiam sustojus Ateities g. kryptimi link Kalvarijų g., tiesiai pravažiavo autobusas, tuo metu mirksėjo žalias šviesoforo signalas, užsidegė geltonas ir pasikeitė į raudoną šviesoforo signalą Ateities g. važiuojančiam transportui. Tuo metu prie perėjos Ateities g. ant dešiniojo šaligatvio stovėjo pėsčioji (žiūrint nuo Kalvarijų g. link Laisvės pr.). Taip pat matė, kad tuo metu L. Giros gatvėje, prieš sankryžą, pirmas stovi pilkas maršrutinis autobusas. Stebėjo visą situaciją sankryžoje ir automobilyje buvo įjungtas vaizdo registratorius, kuris filmavo visą vaizdą. Matė, kad užsidegė žalias šviesoforo signalas pėstiesiems ir nuo dešiniojo Ateities g. šaligatvio į perėją įžengė jau minėta, stovėjusi prieš perėją, pėsčioji, žiūrint jo važiavimo kryptimi. Stebėjo šviesoforą, buvusį ant kairiojo Ateities g. šaligatvio prie perėjos, žiūrint jo važiavimo kryptimi. Pėsčioji buvo apsirengusi tamsiai, kairėje rankoje nešė juodą rankinuką, ant jo švietė atšvaitas, dėl to gerai matė, kaip judėjo pėsčioji. Įžengusi į perėją, pėsčioji ėjo jos viduriu (žiūrint pločio atžvilgiu), nuo dešiniojo Ateities g. šaligatvio link kairiojo ir ėjo greitu tempu. Kitų pėsčiųjų perėjoje nebuvo. Pėsčiajai einant perėja, kažkur ties antrąja eismo juosta, pradėjo važiuoti pilkas, jo minėtas, autobusas, stovėjęs L.Giros g. Jis įvažiavęs į sankryžą suko į kairę link S. Stanevičiaus g., priešpriešiais S. Stanevičiaus gatve važiavusio transporto link L. Giros g. nebuvo. Matė, kad buvo įjungtas autobuso kairės pusės priekinis posūkio žibintas. Pėsčioji priėjusi perėjos vidurį, salelėje, stabtelėjo ir ėjo toliau nekeisdama krypties. Nuėjusi kelis žingsnius (2-3 žingsnius) nuo salelės link kairiojo Ateities g. šaligatvio ji ėmė bėgti ramiu tempu. Tuo metu, jo minėtas, pilkas maršrutinis autobusas suko į kairę nuo sankryžos iš L. Giros g. link Ateities g. ir nestabdydamas, o didindamas greitį, dešiniuoju priekiniu kampu, ties žibintu partrenkė, degant žaliam šviesoforo signalui iš dešinės į kairę, per perėją, ramiu tempu bėgančią pėsčiąją. Partrenkimas įvyko pėsčiųjų perėjos ribose, Ateities g. pirmoje eismo juostoje, kryptimi link Kalvarijų g. Pėsčioji judėjo autobuso važiavimo krypties atžvilgiu jam iš kairės į dešinę ir partrenkimo momentu buvo įveikusi beveik visą perėją, jai buvo likę nueiti iki šaligatvio vos vienas metras. Nuo smūgio ji nukrito ant šaligatvio, o autobusas dar nuvažiavo apie 10 m. ir sustojo pirmoje eismo juostoje, Ateities g. už perėjos. Vėliau paskui autobusą sustojo iš L. Giros g. į Ateities g. pasukęs VW Passat automobilis. Prie gulinčios pėsčiosios pradėjo rinktis žmonės. Apsisukęs ir pasiėmęs sūnų grįžo į įvykio vietą. Ten jau buvo policijos pareigūnai ir GMP. Pareigūnams pasakė savo duomenis ir jiems įrašė savo automobilio registratoriumi užfiksuotą eismo įvykio vaizdą (t. 1, b. l. 87).

16Apklaustas liudytojas V. M. parodė, kad 2018 m. sausio 5 d., apie 20:00 val., važiavo automobilyje VW Golf, valst. Nr. ( - ) kaip keleivis, sėdėjo priekinėje sėdynėje šalia vairuotojo vietos. Automobilį vairavo K. K.. Važiavo Ateities g. nuo Laisvės pr. pusės link S. Stanevičiaus g. Važiavo žiūrėdamas į telefoną, todėl eismo situaciją stebėjo tarpais. Važiuodamas pajuto, kad Karolina staigiai sustabdė VW Golf automobilį, pakėlęs akis nuo telefono pasižiūrėjo į priekį ir pamatė, kad jų automobilis sustojo Ateities gatvėje, Ateities - S.Stanevičiaus g .- L. Giros g. šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje. Tuo metu žalias mirksintis šviesoforo signalas pasikeitė į geltoną šviesoforo signalą - važiavimo krypties atžvilgiu. Automobilis prieš sankryžą stovėjo pirmas ir vienintelis. Priekyje pamatė, kad iš sankryžos, Ateities gatve tiesiai išvažiuoja, priekyje jų, ta pačia važiavimo kryptimi važiavęs maršrutinis autobusas. Stovint sankryžoje vėl nukreipė dėmesį į telefoną. Po kelių sekundžių išgirdo, kad Karolina pradėjo burbėti ir vėl pakėlė akis. Tuo metu pamatė, kad žiūrint jų važiavimo krypties atžvilgiu Ateities g. už sankryžos, kažkur ties pėsčiųjų perėja, pirmoje eismo juostoje stovėjo juodos spalvos automobilis VW Passat. Už jo pirmoje eismo justoje stovėjo kažkoks maršrutinis autobusas. Tarp jų buvo apie 1 m. atstumas. Pasirodė keista, kad jie sustojo trukdydami eismui. Vėliau pamatė, kad abi transporto priemonės įjungė avarinių šviesų žibintus. Tuo metu, jų atžvilgiu užsidegus žaliam šviesoforo signalui, Karolina pradėjo važiuoti. Kadangi sankryžoje važiavo tiesiai Ateities gatve, išvažiuodama iš sankryžos, ji persirikiavo iš pirmos į antrą eismo juostą, nes trukdė priekyje sustoję minėti VW Passat ir autobusas. Pravažiuojant pro dešinės pusės keleivio langą, tarp VW Passat ir autobuso, ant šaligatvio, pamatė gulintį žmogų ir šalia jo dėmę panašią į kraują. Įvykio vietoje nepasiliko, nes buvo susirinkę kiti žmonės. Vėliau, peržiūrėjęs žiniasklaidoje skelbiamą informaciją sužinojo, kad kaip tik tuo metu šioje sankryžoje autobusas partrenkė moterį, kuri žuvo (t. 1, b. l. 90).

17Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 59/2018(01) konstatuota, kad L. T. mirė nuo eismo įvykio metu patirtų dauginių galvos sužalojimų. L. T. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimais dešinėje alkūnėje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje su aplinkine poodine kraujosruva, abiejuose keliuose; minkštųjų audinių kraujosruva juosmens dešinėje, muštine žaizda pakaušio dešinėje, minkštųjų audinių kraujosruva žaizdos pakaušio dešinėje projekcijoje, dauginiais kaukolės skliauto ir pamato lūžiais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų galvos smegenų pusrutulių, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų galvos smegenų pusrutulių bei virš smegenėlių sferinio paviršiaus, galvos smegenų abiejų kaktinių ir smilkininių skilčių sumušimu. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, ūminiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. L. T. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. L. T. sirgo širdies vainikinių arterijų ir aortos ateroskleroze, kepenų suriebėjimu, kasos fibroze; galvos smegenų minkštųjų dangalų fibrioze; tulžies pūslės akmenlige; turėjo mazgą skydliaukėje; šios būklės tiesioginio priežastinio ryšio su mirtimi neturėjo. Atsižvengiant į sužalojimų lokalizaciją, pobūdį bei makromorfologinį vaizdą lavono tyrimo metu, labiausiai tikėtina, kad transporto priemonė pirmiausiai kontaktavo su nukentėjusios dešine juosmenine dalimi, nukentėjusiajai iš dešinės (T. 1, b. l. 61-71).

18Apžiūrėjus eismo įvykio vietą – L. Giros – S. Stanevičiaus – Ateities g. sankryžą, 2018 m. sausio 5 d. surašytas Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad kelio ruožas apšviestas, sankryža reguliuojama, šlapias asfaltas; nurodyti duomenys apie transporto priemonės išdėstymą ir kelio apžvelgiamumą; aplinkybės užfiksuotos pridedamose nuotraukose (t. 1, b. l. 13, 16-18, 20-23). 2018 m. sausio 5 d., 20.11 val. sudarytas Eismo įvykio vietos planas (t. 1, b. l. 14), transporto priemonės – Volvo 7700, valstybinis Nr. ( - ) apgadinimai užfiksuoti duomenyse apie eismo įvykį (t. 1, b. l. 15). 2018 m. sausio 5 d. surašytas Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 24-29).

19Apžiūrėjus vaizdo įrašą, pateiktą AB „Vilniaus viešasis transportas“ iš vaizdo registratoriaus, įrengto autobuse Volvo 7700, valstybinis Nr. ( - ), 2018 m. kovo 13 d. surašytas Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame, be kita ko, užfiksuota, kad matosi lango apačioje per vidurį datos ir laiko įrašai: „2018/01/05 20:11:51“. Vaizdo įrašo matymo laukas apima vaizdą autobuso priekyje, kuris matomas pro priekinį stiklą; įrašo pradžia 20:11:50 val.; matosi, kad tamsus paros metas, lyja. Autobusas, iš kurio filmuojama, stovi L. Giros gatvėje prieš pat L. Giros g. - Ateities g. - S. Stanevičiaus g. šviesoforu reguliuojamą sankryžą, prieš „stop“ liniją. Priešpriešais S. Stanevičiaus g., prieš sankryžą, irgi stovi automobiliai. Eismas vyksta tik Ateities g. abiem kryptimis. Matosi šviesoforas S. Stanevičiaus g., reguliuojantis eismą L. Giros g. link S. Stanevičiaus g. Vaizdo įrašo pradžioje šviesoforas dega raudonai. Taip pat matosi kairėje pėsčiųjų eismą per Ateities g., kryptimi nuo sankryžos link Geležinio Vilko g. reguliuojantis šviesoforas, dega irgi raudonai. Matosi ir dešinėje, Ateities g. kryptimi, nuo sankryžos link Laisvės pr., šviesoforas reguliuojantis pėsčiųjų eismą. Visi šviesoforai dega vienodai, raudonai. 20:12:22 val. visi aukščiau minėti šviesoforai (tiek pėstiesiems kertantiems Ateities g., tiek transportui, kertančiam Ateities g.), kurie matosi, vienu metu pasikeičia į geltoną ir žalią. Tuo metu autobusas, iš kurio filmuojama, pradeda važiuoti nuo L Giros g. į sankryžą; matosi iš kairės, kad Ateities g. esančioje pėsčiųjų perėjoje juda šešėlis, autobusui iš kairės į dešinę, nuo Ateities g. kairiojo važiuojamosios dalies krašto link dešiniojo, žiūrint kryptimi nuo Laisvės pr. link Geležinio Vilko g. Autobusui įvažiavus į sankryžos vidurį, pravažiuoja vienas priešpriešiais važiavęs automobilis ir autobusas, nestabdydamas suka į kairę, link Ateities g. Manevro pradžia pagal vaizdo įraše matomą laiką – 20:12:28 val. 20:12:32 val. matosi, kad autobusui sukant į kairę ir išvažiuojant iš sankryžos, artėjant link pėsčiųjų perėjos, esančios Ateities g., autobusui iš kairės, matosi lėtu tempu bėganti pėsčioji. Ji bėga prie perėjos dešiniojo krašto, žiūrint perėjos pločio atžvilgiu. Pėsčioji bėga lėtu tempu, nekeisdama krypties. Tuo metu, kai pėsčioji juda iš kairės į dešinę, pirmoje Ateities g. eismo juostoje link šaligatvio, autobusas nestabdydamas artėja link pėsčiosios. 20:12:33 val., pėsčioji dingsta už autobuso priekinės dalies dešiniojo kampo, sudreba vaizdo registratoriaus filmuojamas vaizdas. 20:12:38 val., pravažiavus perėją, autobusas Ateities g. sustoja. Kas vyksta sankryžoje nesimato, nes autobusas sustoja priekine dalimi link Geležinio Vilko g. 20:13:15 val. autobuso priekyje sustojo lengvasis automobilis, kuris pastovėjęs išvažiavo 20:13:15 val.; 20:14:50 val. vaizdo įrašo pabaiga (t. 1, b. l. 34).

20Apžiūrėjus vaizdo įrašą, pateiktą liudytojo M. V. iš jo vairuojamo automobilio VW Passat, valstybinis Nr. ( - ) vaizdo registratoriaus, 2018 m. vasario 20 d. surašytas Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriam užfiksuota, be kita ko, kad matosi data ir laikas, greitis: “2018-01-05; 20:08:56; 000km/h”. Vaizdo įrašo pradžia: 20:08:56 val. Vaizdo įrašo pabaiga: 20:09:57 val. Matosi filmuojamas spalvotas vaizdas, tamsus paros metas, lyja, nestiprus lietus. Važiuojamoji dalis - šlapias asfaltas. Automobilis, iš kurio filmuojama, stovi Vilniuje, Ateities g., trečioje eismo juostoje, kryptimi link S. Stanevičiaus g.- L. Giros g.- Ateities g. reguliuojamos šviesoforu sankryžos (link Laisvės pr.). Automobilis prieš sankryžą stovi paskui Audi valst. Nr. ( - ) stovi trečias, priekyje dar du lengvieji automobiliai, stovi trečioje eismo juostoje, posūkiui į kairę. Tuo momentu abiem kryptimis Ateities g. važiuojantiems automobiliams dega žalias šviesoforo signalas ir pradeda mirksėti. Matosi du šviesoforai, reguliuojantys eismą Ateities g. link Laisvės pr. Tuo metu Ateities g. priešpriešiais, sankryžą tiesiai pravažiuoja maršrutinis pilkos spalvos autobusas ir nuvažiuoja Ateities g. Vaizdo įrašo pradžioje matosi, kad L. Giros g., prieš sankryžą, pirmas stovi maršrutinis autobusas, pilkos spalvos. Įjungti jo artimųjų šviesų žibintai. Pėstiesiems Ateities g. esančioje pėsčiųjų perėjoje dega raudonas šviesoforo signalas. Matosi abu šviesoforo signalai, esantys kairiajame ir dešiniajame Ateities g. šaligatviuose, žiūrint link Laisvės pr., prieš sankryžą. Vaizdo įrašo pradžioje matosi, kad Ateities g. dešiniajame šaligatvyje, ties pėsčiųjų perėja, stovi pėsčioji (automobiliui iš dešinės). Apsirengusi ilga ruda striuke, juoda kepurė ant galvos, kairėje rankoje taiko tamsios spalvos tašę, ant jos šviečia atšvaitas. 20:09:03 val. Ateities g. link Laisvės pr. užsidega raudonas šviesoforo signalas. Pėsčioji prieina prie šaligatvio krašto link pėsčiųjų perėjos. 20:09:05 val. pėstiesiems užsidega žalias šviesoforo signalas Ateities g. esančioje pėsčiųjų perėjoje. 20:09:06 val. minėta pėsčioji įžengia į pėsčiųjų perėją nuo dešiniojo Ateities g. šaligatvio link kairiojo, žiūrint link Laisvės pr. pusės. Įžengusi eina greitu tempu per perėją. 20:09:07 val. L. Giros g. prieš sankryžą stovintis autobusas pradeda važiuoti. Autobusas įvažiuoja į sankryžą, matosi mirksi kairės pusės priekinis posūkio signalas. 20:09:13 val. autobuso priekinė dalis įvažiuoja į sankryžos vidurį. Tuo metu pėsčioji stabtelėjo skiriamojoje salelėje ir įžengė nuo skiriamosios salelės į pėsčiųjų perėjos dalį skirtą važiuoti Ateities g. link Visorių g. Įžengusi pradėjo bėgti lėtu tempu link Ateities g. kairiojo šaligatvio, žiūrint link Laisvės pr. pusės. 20:09:15 val. autobusas pradeda posūkio manevrą į kairę, iš L. Giros g. link Ateities g., t.y. link pėsčiųjų perėjos, kuria bėga pėsčioji. Pėsčioji tuo metu yra ties perėjos viduriu, tarp pirmos ir antros eismo justos. 20:09:16 val. pėsčiajai bėgant per perėją nuo dešiniojo Ateities g. šaligatvio link kairiojo, perėjos viduriu jos pločio atžvilgiu ir esant ties pirmos eismo juostos dešiniuoju kraštu, autobusas, kuris suko sankryžoje į kairę iš L. Giros g. link Ateities g., partrenkia pėsčiąją dešiniuoju priekiniu kampu. Nuo smūgio pėsčioji pakilo į orą ir nukrito ant Ateities g. kairiojo šaligatvio, ties perėja (žiūrint kryptimi nuo Visorių g. link Laisvės pr.). Autobusas pravažiavęs pėsčiųjų perėją sustojo Ateities g. pirmoje eismo juostoje. Kur tuo metu yra partrenkta pėsčioji nesimato, vaizdą užstoja sustojęs autobusas. Tuo metu pėstiesiems Ateities g. esančioje pėsčiųjų perėjoje dega žalias šviesoforo signalas. Matosi šviesoforo signalas esantis dešiniajame Ateities g. šaligatvyje, žiūrint link Laisvės pr., prieš sankryžą. Ateities gatve abiem kryptimis dega raudonas šviesoforo signalas. 20:09:30 val. paskui autobusą sustoja VW Passat automobilis, universalas. Pasukęs sankryžoje iš L. Giros g. į Ateities g. sustoja prie autobuso galinės dalies. Įjungia avarinį šviesos signalą. Iš vairuotojo vietos išlipęs vyras nueina link šaligatvio už autobuso. 20:09:40 val. Ateities g. važiuojantiems automobiliams link Laisvės pr. užsidega vienu metu žalias šviesoforo signalas ir kairė rodyklė. Automobilis, iš kurio filmuojama, pradeda važiuoti ir sankryžoje iš Ateities g. pasuka į kairę link S. Stanevičiaus g. Vaizdo įrašo pabaiga 20:09:57 val. (t. 1, b. l. 35).

21Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

22Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pažeidė kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Taigi ši Baudžiamojo kodekso norma yra blanketinė, dėl ko, kvalifikuojant atitinkamą veiką pagal nurodytą straipsnį (nurodytą jo dalį), būtina nustatyti, kad kaltininkas pažeidė konkretų Kelių eismo taisyklių reikalavimą ir būtent dėl to kilo straipsnio dispozicijoje numatyta padariniai – kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, t. y. nustatyti, kad tarp kaltininko padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys.

23Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis – kaltinamosios parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, taip pat kitus duomenis, ištirtus sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, pirmiausia pažymi, kad jie yra gauti teisėtu būdu bei atitinka vieni kitus – vertinant juos nustatytos faktinės aplinkybės sudaro nuoseklią visumą, dėl ko minėti duomenys pripažintini įrodymais ir teismas remiasi jais, darydamas atitinkamas išvadas. O būtent, iš nurodytų įrodymų nustatytos tokios faktinės aplinkybės: I. K., vairuodama transporto priemonę – autobusą „Volvo 7700“, valstybinis Nr. ( - ), 2018 m. sausio 5 d., apie 20.11 val. Vilniuje, šviesoforu reguliuojamoje L.Giros g.- S.Stanevičiaus g.-Ateities g. sankryžoje, jai degant žaliam šviesoforo signalui sukdama į kairę iš L. Giros g. į Ateities g., kryptimi link Kalvarijų g., nesustojo ir nepraleido per pėsčiųjų perėją, degant leidžiamam šviesoforo signalui, iš kairės į dešinę (žiūrint kaltinamosios vairuotos transporto priemonės važiavimo krypties atžvilgiu) ėjusios pėsčiosios L. T. ir ją partrenkė, dėl patirtų sužalojimų L. T. žuvo eismo įvykio vietoje. Šios aplinkybės neabejotinai nustatytos pirmiausia iš kaltinamosios parodymų, kurie, pažymėtina, nuoseklūs viso proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duoti teisiamajame posėdyje), kai ji parodė, kad nurodytoje sankryžoje tuo metu jai degant žaliam šviesoforo signalui, ji pirmiausia turėjo praleisti priešpriešiais važiuojančias transporto priemones ir kai jas praleido, suko į kairę pusę bei nepamatė per perėją einančios moters; paaiškino, kad tuo metu oro ir matomumo sąlygos buvo prastos. Be to, atitinkamas aplinkybes patvirtina taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo M. V. parodymai, taip pat vaizdo įrašuose, paimtuose iš šio liudytojo vairuoto automobilio vaizdo registratoriaus bei kaltinamosios vairuoto autobuso Volvo 7700, užfiksuota informacija (minėtų vaizdo įrašų apžiūrų protokolai). Aplinkybę, kad būtent nurodytas eismo įvykis lėmė padarinius – L. T. mirtį – patvirtina specialisto išvada. Iš pateiktų duomenų apie minėtos šviesoforu reguliuojamos sankryžos schemą (signalinių grupių plano) matyti, kad šviesoforo signalai, reguliuojantys transporto eismą autobuso Volvo 7700 važiavimo kryptimi, ir reguliuojantys pėsčiųjų eismą perėjoje Ateities g. nuo sankryžos link Geležinio Vilko g., aktualiu laiku degė analogiškai – žalia šviesa (t. 1, b. l. 36-58).

24Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 27 punkte nustatyta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Taigi nagrinėjamu atveju, įvertinus jau minėtas nustatytas faktines aplinkybes, pripažintina, kad I. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus, o būtent – reikalavimą vairuotojui sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o konkrečiu atveju, sankryžoje sukdama į kairę, ji privalėjo sustoti ir praleisti pėsčiąją, įėjusią į jos važiavimo krypties eismo juostą, juolab kad pagal nustatytas faktines aplinkybes šiuo atveju žuvusioji – L. T. ėjo pėsčiųjų perėja.

25Todėl įvertinus tiek nustatytas faktines aplinkybes, tiek ir teismo išvadas dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, lėmusio eismo įvykį ir kilusius padarinius – žmogaus žūtį, teismas pripažįsta, kad šiuo atveju yra neabejotinai įrodyta, kad jau minėtu laiku ir vietoje, vairuodama transporto priemonę šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, I. K., sukdama į kairę, nesustojo ir nepraleido į jos važiavimo krypties kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje įėjusią L. T. ir ją partrenkė, dėl ko ji žuvo, t. y. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl ko įvykio eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Taigi konstatuotina, kad I. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, yra neabejotinai įrodyta.

26Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

27Už Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta sankcija - laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

28Skirdamas bausmę teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą –veika padaryta vairuojant didelių gabaritų transporto priemonę, esant nepalankioms matomumo ir oro sąlygomis – tamsiu paros metu, apšviestoje sankryžoje, lyjant, neatsargia kaltės forma pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, lėmusius, kaip jau minėta, neatitaisomus padarinius – žuvo žmogus, kaltinamajam nesiėmus visų būtinų saugumo priemonių. I. K. prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi (pažymėtina, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu; taip pat atsiprašė nukentėjusiųjų), kas vertintina kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pateikti duomenys, kad į teismo depozitinę sąskaitą I. K. pervedė 2 000 eurų sumą, skirtą dalies neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimui (t. 2, b. l. 100), paaiškinusi, kad ji ikiteisminio tyrimo metu norėjo nukentėjusiesiems atlyginti bent dalį žalos, tačiau nukentėjusioji L. V. nežinojo, kaip tokioje situacijoje (kai už žalą aktualiu atveju atsakingas darbdavys) elgtis, t. y. iš esmės faktiškai kaltinamosios siekis atlyginti bent dalį žalos nebuvo realizuotas. Taigi nors šiuo atveju nėra pagrindo šią aplinkybę vertinti kaip atsakomybę lengvinančią, numatytą BK 59 straipsnio1 dalies 3 punkte, vis dėlto pastaroji aplinkybė apie kaltinamosios siekį atlyginti bent dalį žalos, kaip parodanti jos požiūrį į savo padarytą veiką, sukeltas pasekmes, suvokimą apie savo atsakomybę ir pan., leidžia konkrečiu atveju teismui pripažinti ją kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tiesiogiai nenumatytą BK 59 straipsnyje (BK 59 str. 2 d.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

29Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į duomenis, apibūdinančius kaltinamąją – dirbanti, šiuo nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką padarė atlikdama darbines funkcijas – vairuodama viešojo transporto priemonę – autobusą, administracine tvarka bausta už KET pažeidimus (greičio viršijimą), paskutinė nuobauda atitinkamos veikos padarymo metu buvo galiojanti (t. 1, b. l. 109-110), neteista (t. 1, b. l. 108). Teismui taip pat pateikta UAB „Vilniaus viešasis transportas“ išduota I. K. charakteristika, kur nurodoma, kad ji nuo 1997 m. balandžio 21 d. dirba įmonėje autobuso vairuotoja, jai suteikta pirma autobuso vairuotojo kvalifikacinė klasė; nurodoma, kad ji gerai atlieka savo pareigas, tinkamai prižiūri jai skirtą transporto priemonę, geba teorines žinias taikyti praktikoje, yra drausminga, kultūringa ir stropi, gerai sutaria su bendradarbiais bei dalykiškai reaguoja į kritiką; galiojančių darbo pareigų pažeidimų neturi (t. 2, b. l. 96), pateikta informacija apie jos darbo užmokestį (t. 2, b. l. 97). UAB „Vilniaus viešasis transportas“ tarpininkavime nurodė, be kita ko, kad atsižvelgiant į tai, kad I. K. charakterizuojama teigiamai, gailisi dėl įvykusio eismo įvykio, bendrovėje daugiau kaip 20 metų dirba vairuotojos darbą, vairuotojos darbas yra pagrindinis jos pragyvenimo šaltinis, bendrovėje trūkstant autobusų ir troleibusų vairuotojų, prašo ir tarpininkauja, priimant sprendimą neatimti I. K. teisės vairuoti transporto priemones (t. 2, b. l. 99).

30Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes - tiek apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei pavojingumą, ypač atsižvelgiant į neatitaisomus padarinius, tiek kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kita vertus, faktą, kad anksčiau ji yra bausta administracine tvarka, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju I. K. už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirtina įstatyme numatyta sankcija – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis, numatytas sankcijoje. Ši bausmė, kadangi I. K. pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus bei byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 641 straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

31Baudžiamojo kodekso 75 straipsnis numato galimybę atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi ši nuostata suteikia teismui galimybę, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir individualizavus kaltininkui skirtiną bausmę, dar kartą įvertinti reikšmingas aplinkybes bei nustačius BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

32Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atitinkama nusikalstama veika – tai neatsargus nusikaltimas, taip pat duomenis, apibūdinančius kaltinamąją kaip iš esmės teigiamai charakterizuojamą asmenybę, jos paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, iš kurių teismui nekyla abejonių, jog ji skaudžiai išgyvena dėl savo veiksmais sukeltų pasekmių ir nuoširdžiai gailisi dėl to, be kita ko, aplinkybę, kad ji neteista, sprendžia, kad šiuo atveju yra galimybė taikant BK 75 straipsnio nuostatas atidėti I. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atidedant bausmės vykdymą, kaltinamajai skirtina BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta pareiga.

33Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalis numato, kad kartu su bausme gali būti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.).

34Šiuo nuosprendžiu konstatuota nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis teise vairuoti transporto priemones. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių ir yra – uždraudimas naudotis specialia teise, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 str. 1 d.). Pagal Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. I. K. ir jos gynėjas prašė neskirti nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės, nurodydami, kad tai yra jos pragyvenimo šaltinis.

35Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas atitinkamą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles. Nagrinėjamu atveju nors, kaip minėta, padarytas neatsargus nusikaltimas, nėra konstatuoti sąmoningi kaltinamosios veiksmai, nulėmę eismo įvykio kilimą (pvz., greičio viršijimas, vairavimas neblaiviam ar pan.), bei pripažintina, kad oro bei matomumo sąlygos konkrečiu laiku I. K. vairuojant transporto priemonę buvo sudėtingos, kas prisidėjo prie padaryto neatsargaus nusikaltimo, kaip kad nurodo kaltinamoji – jai nepastebėjus tamsiu paros metu ėjusios pėsčiosios, vis dėlto šiuo atveju būtina akcentuoti ir tai, kad eismo įvykis buvo sukeltas reguliuojamoje sankryžoje bei buvo partrenkta per pėsčiųjų perėją ėjusi L. T., t. y. nors I. K., vairuodama didesnių gabaritų transporto priemonę, turėjo būti itin atidi, sankryžoje sukdama į kairę, juolab kirsdama pėsčiųjų perėją, vis dėlto jos neatsargumas lėmė skaudžius ir neatitaisomus padarinius. Pažymėtina ir jau minėta aplinkybė, kad ji anksčiau yra padariusi Kelių eismo taisyklių pažeidimų, susijusių su greičio viršijimu (t. 1, b. l. 109-110).

36Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra sudėtinė baudžiamosios atsakomybės individualizavimo dalis, taigi sprendžiant šį klausimą, būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes – tiek visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kilusius padarinius, kaltės laipsnį, tiek ir kaltininko asmenybę. Be to, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimas neatsiejamas ir nuo siekio užtikrinti teisingumo principą – kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikos ar nepagarbos įstatymui, paskirta bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė turi užtikrinti ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją, kaip valstybės reakciją į atitinkamą nusikalstamą veiką. Taigi šiuo atveju nepaisant to, kad I. K. iš esmės teigiamai charakterizuojama, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ taip pat prašė neskirti kaltinamajai nurodytos baudžiamojo poveikio priemonė, vis dėlto tiek įvertinus konkrečios nusikalstamos veikos aplinkybes, be kita ko, faktą, kad I. K. yra padariusi administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, teismas sprendžia, kad I. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą nustatant vieneriems metams.

37Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų

38Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).

39Baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos pareiškė nukentėjusieji L. T., L. V. ir I. V..

40L. T. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodoma, kad dėl eismo įvykio staiga žuvus jo mamai L. T., jis patyrė didelę neturtinę žalą – jį su mama siejo labai artimi ir glaudūs santykiai, nes jį mama užaugino praktiškai viena, su ja jį siejo emociškai tvirtas ir nuoširdus ryšys; jis gyveno su mama iki 2016 m., kai gimus dukrai išsikraustė gyventi pas savo būsimą sutuoktinę. Nepaisant išsikraustymo, jis ir toliau nuolat artimai bendravo su mama, kartu leido laisvalaikį ir šventes. Sužinojęs apie mamos žūtį, patyrė šoką ir didžiulį dvasinį sukrėtimą, kenčia psichologinį skausmą, kuris sukėlė ir ilgalaikes pasekmes; atsirado depresinė nuotaika, nerimo simptomai, ką patvirtina ir medicinos dokumentų išrašai, iš kurių matyti jam diagnozuoti po motinos mirties psichikos ir elgesio sutrikimai, iki šio jis yra konsultuojamas psichiatro ir psichologo, vartoja vaistus, taigi žala jo sveikatai nėra atstatyta (t. 2, b. l. 14-36; 128-139)

41L. V. ir I. V. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti: L. V. naudai 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, I. V. naudai – 40 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodoma, kad L. V. netikėta ir staigi mamos L. T. mirtis sukėlė gilius dvasinius išgyvenimus, skaudžias emocijas ir dvasines kančias. Su mama ją siejo artimas ryšys, abipusis prisirišimas, meilė ir pagarba; mama ją parėmė sunkiu laikotarpiu, kai su 5 metų dukrą ją paliko vyras, ji rėmė ją ne tik morališkai, bet ir finansiškai; nuo 2000 m. ji su dukra I. V. gyveno kartu su mama, kuri jai padėjo auginti ir auklėti dukrą. Ilgą laiką po mamos žūties ją kankino nemiga, baimė, nerimas, dėl ko jai sunku susikaupti darbe, kur jai ne kartą dėl padarytų klaidų teko aiškintis prie bendrovės vadovus, kurie vertindami ją kaip darbuotoją, ne kartą ragino kreiptis į gydytojus. Dėl to, neapsikęsdama susidariusios situacijos bei bijodama prarasti darbą, ji kreipėsi į VšĮ Senamiesčio psichoterapijos ir psichiatrijos centrą, kur jai buvo nustatyta depresija bei paskirtas gydymas. Taip pat nurodoma, kad I. V., žuvus močiutei, patyrė emocinį sukrėtimą. Močiutė padėjo motinai ją užauginti, ji su ja praleisdavo daug laiko, dalyvavo bažnyčios veikloje. Patirtas dvasinis sukrėtimas pasireiškė ne tik neigiamu poveikiu jos fizinei savijautai ir sveikatos būklei, bet ir nukentėjo jos socialinis gyvenimas, teko atidėti dalį egzaminų, o dėl negalėjimo susikaupti, ji neišlaikė paskutinio egzamino ir nebaigė VU Fizikos fakulteto. Dėl to ji, būdama pažangi studentė, patiria pažeminimą, diskomfortą bendraujant su buvusiais bendrakursiais. Po L. T. mirties abiejų civilinių ieškovių gyvenimas pasikeitė, šeima neteko svarbaus šeimos nario. Kadangi yra visos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, prašoma priteisti nurodytą neturtinę žalą (t. 2, b. l. 85-94; 140-145).

42Civilinis atsakovas UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atsiliepimuose į civilinius ieškinius nurodo, kad yra sudaręs transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir kasko draudimo paslaugų sutartį su ADB „Gjensidige“ bei 2017 m. rugsėjo 29 d. sudarė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartį su „InterRisk Vienna Insurtance Group“ AAS Lietuvos filialu, kurio teisių ir pareigų perėmėja yra AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, pagal kurią bendrovė papildomai apdraudė savo civilinę atsakomybę. Pagal teismų praktiką, civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikui), neperžengiant draudimo sumos ribų: pagal eismo įvykio dieną galiojusią Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio redakciją, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų buvo 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui; o sudarytos Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties draudimo sumos pateiktos prie šios sutarties 2017-09-29 išduotame Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijime polise Nr. 0002749, kuriame nurodyta, kad draudimo objektu yra draudėjo civilinė atsakomybė trečiajam asmeniui už žalą, padarytą draudėjui vykdant apdraustą veiklą; atsakomybės limitas - 500 000 Eur. Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties draudikas ADB „Gjensidige“ išmokėjo civilinei ieškovei L. V. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą Todėl teismui pripažinus UAB „Vilniaus viešasis transportas" civilinės atsakomybės faktą ir civilinių ieškovų teisę į atitinkamo dydžio neturtinės žalos atlyginimą, atsakingas už padarytą neturtinę žalą yra bendrovės sudarytos Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties draudikas „InterRisk Vienna Insurance Group: AAS Lietuvos filialas, kurio teisių ir pareigų perėmėja yra AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veiklą Lietuvoje vykdanti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje. Atsiliepimuose nurodoma, kad civilinių ieškovų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nepagrįstai didelis, prieštaraujantis bendriesiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei teismų formuojamai praktikai panašaus pobūdžio bylose. Kaltinamoji kelių eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, ji transporto priemonę vairavo būdama blaivi, labai išgyvena ir gailisi dėl įvykusio eismo įvykio. Įvertinęs duomenis byloje apie pėsčiosios elgesį, civilinis atsakovas nurodo, kad tikėtina, jog pėsčioji, perėjos viduryje, salelėje, pastebėjusi artėjančią transporto priemonę, netinkamai įvertino transporto priemonės gabaritus ir pasikliovė tuo, kad vairuotoja ją pastebės ir sugebės laiku sustabdyti autobusą, arba tikėjosi suspėti perbėgti likusią kelio dalį, dėl ko mano, kad ji eismo įvykio metu pasielgė nepakankamai atsargiai ir jos veiksmus galima vertinti kaip didelį neatsargumą. Atsiliepimuose nurodoma, kad neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, t.y. tiesiogiai susijusi su nukentėjusiuoju asmeniu, todėl nuketėjusiojo artimieji teisę į neturtinės žalos atlyginimą įgyja tik nukentėjusiojo mirties atveju. Artimųjų, kurie įgyja tokią teisę, ratas ribotas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 str. 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis) neatsižvelgiant į jų darbingumą, o kitiems BK 248 straipsnyje nurodytiems šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams (broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-27 nutartis byloje Nr. 2K-581/2012). Atsakovo nuomone, nagrinėjamos bylos atveju iš civiliniame ieškinyje nurodytų teiginių matyti, kad močiutę ir anūkę sieko įprastas senelių ir vaikaičių santykiams būdingas ryšys, todėl prašoma I. V. civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat nurodoma, kad pagal teismų formuojamą praktiką kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių svyruoja nuo 4 344,30 iki 43 443,00 Eur (nuo 15 000 iki 150 000 Lt) (kasacinės nutartys:2K-383/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013), o dėl BK 281 str. 5 d. numatytų nusikaltimų priteisiama neturtinė žala žuvusiojo vaikams įprastai svyruoja nuo 3 000 iki 15 000 Eur (kasacinės nutarys: 2K-243-648/2015; 2K-541-511/2015). Todėl nesant sunkinančių aplinkybių, manoma, kad L. T. ir L. V. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis per didelis, prieštaraujantis bendriesiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei teismų formuojamai praktikai panašaus pobūdžio bylose. Atkreiptas dėmesys, kad L. V. draudikas ADB „Gjensidige“ 2018 m. vasario 23 d. yra jau atlyginęs 5 000 neturtinės žalos atlyginimo (kaip ir 2 245 eurų turtinės žalos atlyginimo) (t. 2, b. l. 52-72, 119-127).

43ADB „Gjensidige“ atsiliepimuose nurodo, kad L. V. atlygino visą Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytą neturtinę žalą – 5 000 eurų neturtinės žalos, kuri buvo pervesta jai 2018 m. vasario 23 d. Todėl nurodytą sumą viršijančią neturtinę žalą turėtų atlyginti asmuo, atsakingas už žalos padarymą – UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (t. 2, b. l. 74-75; 110-111).

44Civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepime į civilinius ieškinius nurodė, kad palaiko UAB „Vilniaus viešasis transportas“ byloje pateiktus atsikirtimus į civilinius ieškinius, kad nustatant patirtos neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į visas faktines bylos aplinkybes – šiuo atveju reikia atsižvelgti, kad byloje nėra kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių – ji buvo blaivi, neviršijo leistino greičio, nepasišalino iš eismo įvykio vietos, be to, teismas turi įvertinti ir žuvusiosios elgesį eismo įvykio metu. Pagal teismų formuojamą praktiką kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 15000 Lt (4344,30 Eur) iki 150000 Lt (43443,00 Eur) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-322/2009, 2K-399/2009, 2K-371/2010, 2K-416/2010, 2K-425/2010, 2K-551/2010, 2K-553/2010, 2K-678/2010, 2K-4/2011, 2K-9/2011, 2K-150/2011, 2K-195/2011, 2K-239/2011, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-165/2012, 2K-185/2012, 2K-302/2012, 2K-377/2012, 2K-65/2013, 2K-124/2013, 2K-184/2013, 2K-204/2013, 2K-220/2013, 2K-431/2013, 2K-91/2014, 2K-388/2014, 2K-438/2014, 2K-445/2014, 2K-143/2015, 2K-177/2015 ir kt.), o kai nustatyta, jog kelių eismo taisykles pažeidė ir nukentėjęs asmuo, t. y. nustatomas didelis nukentėjusio asmens neatsargumas, neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 10000 Lt (2896,20 Eur) iki 40000 Lt (11584,80 Eur) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2009, 2K-127/2010, 2K-272/2011, 2K-473/2011, 2K-90/2012,2K-204/2013) (t. 2, b. l. 113-116).

45Kaip minėta, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Taigi atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ar už jo veiklą materialiai atsakingas asmuo,, kurie pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (BPK 111 str. 1d.).

46Nagrinėjamu atveju nukentėjusiųjų prašoma atlyginti neturtinė žala kilo eismo įvykio metu žuvus L. T.. Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą reglamentuoja specialios Civilinio kodekso 6.270 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo, atliekančio darbo funkcijas, naudojantis didesnio pavojaus šaltiniu, padarytą žalą atsakomybė darbdaviui kyla ne tik kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, tačiau ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės CK 6.264 straipsnio pagrindu.

47Nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką I. K. padarė vairuodama UAB „Vilniaus viešasis transportas“ priklausantį autobusą Volvo 7700, vykdydama savo darbines funkcijas, taigi už jos veiksmais padarytą žalą atsakingu laikytinas jo darbdavys – UAB „Vilniaus viešasis transportas“. Iš pateiktų duomenų byloje matyti, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ buvo sudaręs privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį su ADB „Gjensidige“ (t. 2, b. l. 59-62, 76), kuri, kaip matyti, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytą maksimalią neturtinės žalos sumą – 5 000 eurų, yra atlyginusi nukentėjusiajai L. V. (t. 2, b. l. 77-79). Taigi civiliniam atsakovui ADB „Gjensidige“ atsakomybė dėl neturtinės žalos konkrečiu atveju nebegali būti taikoma.

48UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 2017 m. rugsėjo 29 d. sudarė Bendrosios civilinės atsakomybės sutartį su „InterRisk Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialu, kurio teisių ir pareigų perėmėjas yra AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, pagal kurią atsakomybės limitas vienam draudžiamajam įvykiui – 500 000 eurų (t. 2, b. l. 63-72). Taigi už I. K. veiksmais, atliekant darbines funkcijas, padarytą žalą atsakomybė, kiek tai susiję su neturtine žala, šiuo atveju kyla (žala priteistina iš) AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje.

49Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (pažymėtina, kad sąrašas nėra baigtinis) įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, kas priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką. Pažymėtina, kad naujausioje teismų praktikoje, Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui / motinai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017, 2K-294-303/2018 ir kt.).

50Žuvusiosios L. T. sūnus L. T. prašo priteisti jam 50 000 eurų neturtinę žalą, dukra L. V. – 50 000 eurų neturtinę žalą, anūkė I. V. – 40 000 eurų neturtinę žalą. Taigi pirmiausia būtina pasisakyti dėl asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, žuvus artimam asmeniui, ratą. Pažymėtina, kad neigiamus emocinius išgyvenimus dėl asmens mirties gali patirti labai platus jo giminaičių ratas, tačiau savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, žala atlyginama tik tiems asmenims, kuriuos su mirusiuoju siejo šeimos, artimi giminystės ryšiai bei pastovaus pobūdžio emocinis, dvasinis artumas, todėl asmenų, kuriems fizinio asmens mirties atveju atlyginama neturtinė žala, sąrašas yra ribotas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis), neatsižvelgiant į jų darbingumą, savo ruožtu kitiems BK 248 straipsnyje nurodytiems šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams (broliams seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais (kasacinė nutartis Nr. 2K-581/2012). Pažymėtina, kad pagal 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimtą rezoliuciją, Nr. (75)7, valstybėms – Europos Tarybos narėms – savo įstatymuose nurodyta numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo asmens mirties atveju trečiajam asmeniui už patirtas psichines kančias, o būtent nukentėjusiojo asmens sutuoktiniui, vaikams, tėvams ar sužadėtiniui, jeigu minėti asmenys palaikė glaudžius ryšius su nukentėjusiuoju asmeniu iki jo mirties (19 punktas). Taigi šiuo atveju neabejotina L. T. ir L. V. – žuvusiosios vaikų, teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Savo ruožtu sprendžiant dėl žuvusiosios eismo įvykio metu L. T. anūkės – I. V. teisės į patirtos neturtinės žalos atlyginimą, būtina įvertinti, ar šiuo atveju galima konstatuoti atvejo išimtinumą, susijusį su itin artimo pobūdžio ryšių su žuvusiąja buvimu ir pan.

51Kaip nurodė pati I. V. bei iš esmės patvirtina kiti duomenys (L. V. parodymai bei nesant tai paneigiančių duomenų), ji nuo tada, kai iširo tėvų santuoka, su mama persikraustė gyventi pas močiutę ir gyveno su ja iki jos mirties; su ja praleisdavo daug laiko, ji ja rūpinosi, auklėjo, kadangi mama daug dirbo, su močiute leido ir laisvą laiką – dalyvavo bažnyčios, Carito veikloje. Taigi įvertinus minėtus duomenis – kad nuo mažametystės didžiąją gyvenimo dalį I. V. gyveno kartu su močiute L. T., praleido su ja daug laiko ir kt., taigi jas siejo pastovaus pobūdžio emocinis ir dvasinis artumas, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindo konstatuoti jas siejusių santykių artumą ir išimtinumą ir, atitinkamai, I. V. savarankišką teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl jai kilusios neturtinės žalos.

52Kaip išplaukia iš L. T. civilinio ieškinio bei jo paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, su mama jį siejo artimas emocinis ryšys, kuris nenutrūko ir 2016 metais jam išsikrausčius gyventi iš mamos namų; su ja jis palaikė nuolatinį ryšį, leido laisvalaikį ir pan. Jo nurodomas aplinkybes dėl patirtų sveikatos sutrikimų, kuriuos nulėmė būtent staigi ir netikėta L. T. žūtis, patvirtina ir medicinos dokumentai, iš kurių matyti, kad dėl psichikos sveikatos sutrikimų jis į gydytojus kreipėsi po minėto eismo įvykio, bei kad iki to įvykio jokių duomenų apie jo nusiskundimus šiuo klausimu nėra. Iš medicinos dokumentų taip pat matyti, kad atitinkamos pasekmės jo psichinei būklei vis dar yra išlikusios – jis vis dar lankosi pas gydytojus, vartoja atitinkamus vaistus (t. 2, b. l. 129-139. Taigi pripažintina, kad L. T. mirtis L. T. neabejotinai sukėlė neigiamus padarinius – dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, depresiją, dėl ko, kaip jis nurodė, jis nebegali dirbti anksčiau dirbto darbo. Kita vertus, nustatant konkretų priteistiną neturtinės žalos dydį, būtina įvertinti ir tai, kad jis yra suaugęs, darbingo amžiaus asmuo, sukūręs savo šeimą, ir nors civiliniame ieškinyje nurodoma, kad jo mama teikė jam ir materialinę pagalbą, atitinkamų duomenų, patvirtinančių tai, nepateikta, juolab kad, kaip jis paaiškino (bei pateikė atitinkamus duomenis apie vykdant individualią veiklą gautas pajamas), jis dirbo (iki įvykio) bei prisidėjo prie savo šeimos išlaikymo.

53Kaip matyti iš L. V. civilinio ieškinio bei jos paaiškinimų, ji nuo tada, kai iširo jos santuoka, persikraustė gyventi su dukra pas mamą, jų emocinis ryšys buvo stiprus, po staigios motinos žūties ją kankino nemiga, nerimas, jai teko organizuoti laidotuves; dėl emocinių pergyvenimų tai atsiliepė ir darbe – ji pradėjo daryti klaidas, kas jai nebūdinga, dėl ko, ne kartą paraginta darbdavio, kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą, kur jai buvo paskirtas gydymas. Atitinkamos aplinkybės dėl kreipimosi į gydytojus patvirtintos ir pateiktu išrašu iš medicinos dokumentų (t. 2, b. l. 156, 159). Taigi šiuo aspektu pripažintina įrodyta aplinkybe, jog dėl mamos žūties L. V. patyrė itin stiprius neigiamus išgyvenimus, kurie konstatuoti ir medikų. Pateikta ir UAB „Irec Baltic“ informacija, jog L. V. šioje bendrovėje nuo 2009 m. dirba vyriausiąja buhaltere bei kad nuo pat įdarbinimo pradžios drausminių nuobaudų ji neturėjo, tačiau nuo 2018 m. žiemos ji bendrovės vadovybės ne kartą buvo įspėta dėl neatidumo darant finansines operacijas, pasikartojančių klaidų ir kt. (t. 2, b. l. 160). Kita vertus, pripažintina, kad L. V. yra suaugęs, savo šeimą sukūręs žmogus, išlaikantis save bei šeimą (t. y. duomenų apie tai, kad atitinkamą išlaikymą jai būtų teikusi mama, byloje nėra).

54I. V. nurodė, kad žuvus močiutei, ji patyrė stiprius neigiamus išgyvenimus, dėl ko ne tik sutriko jos sveikata, tačiau ir nukentėjo mokslai – kaip tik tuo metu buvo žiemos sesija, buvo numatyti egzaminai, kurių ji negalėjo laikyti dėl laidotuvių ir patirto streso, egzaminus buvo leista laikyti vėliau, tačiau dėl negalėjimo susikaupti ir pan., ji neišlaikė vieno egzamino, dėl ko nebaigė studijų. Nurodytas aplinkybes dėl jos egzaminų laikymo, sveikatos diagnozės, patvirtina ir atitinkami dokumentai. Taigi pripažintina, kad su žuvusiąja I. V. siejo artimas ir glaudus ryšys bei kad jos netikėta žūtis sukėlė jai stresą, neigiamus išgyvenimus ir kitas neigiamas pasekmes.

55Kita vertus, kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, teismas turi atsižvelgti į visą kompleksą reikšmingų aplinkybių, susijusių tiek su kilusiomis pasekmėmis, tiek ir žalą padariusio asmens kalte, kitas reikšmingas aplinkybes, be to, vadovautis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais bei atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką. Šiuo atveju reikšminga tai, kad žala buvo padaryta neatsargiais kaltinamosios veiksmais (pagal teismų praktiką, priteisiama didesnė žala, kai ji kyla dėl tyčinių veiksmų), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji vairavo blaivi, po eismo įvykio nepasišalino, padėjo išaiškinti reikšmingas eismo įvykio aplinkybes ir kt. Kiek tai susiję su eismo įvykiu, teismas pastebi, be kita ko, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti žuvusiosios neatsargumo, kadangi tokių duomenų byloje nėra – ji ėjo (nepaisant to, kad per antrą perėjos dalį – skubiu žingsniu/lėtai bėgo) pėsčiųjų perėja, jos atžvilgiu degant leidžiamam žaliam šviesoforo signalui.

56Todėl teismas, spręsdamas dėl konkretaus priteistino neturtinės žalos dydžio, vertina visumą reikšmingų aplinkybių – dėl neatsargių kaltinamosios veiksmų neatkuriamai pažeista vertybė – žmogaus gyvybė, dėl ko akivaizdu, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai L. T., L. V. ir I. V. patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, nerimą, stresą, tuštumos jausmą, kadangi iš jau aptartų duomenų teismas daro išvadą, jog juos su žuvusiąja siejo glaudūs, artimi ir tvirti ryšiai, be to, pateikti ir atitinkami duomenys apie kilusius sveikatos sutrikimus. Todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, be to, atsižvelgdamas į teismų praktiką, teismas sprendžia, kad iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje L. T. priteistina 25 000 eurų neturtinės žalos, L. V. – 20 000 eurų neturtinės žalos (įvertinus, kad jai ADB „Gjensidige“ yra atlyginusi 5 000 eurų neturtinės žalos), o I. V. – 15 000 eurų neturtinės žalos.

57L. V. ir I. V. civiliniame ieškinyje taip pat prašo priteisti procesines palūkanas – 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei atlyginti išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

58CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018).

59Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas laikomas civilinės bylos iškėlimu. Vis dėlto šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimai atlyginti neturtinę žalą buvo pareikšti tik teisme, tik nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo aplinkybė apie tai, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ yra sudaręs papildomą civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kurios pagrindu pareiga atlyginti neturtinę žalą kyla AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialui, kuris tik teisiamajame posėdyje įtrauktas į bylą civiliniu atsakovu, taip pat įvertinus, kad konkretų neturtinės žalos dydį nustato teismas, teismas sprendžia, be kita ko, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018), kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies ir civilinėms ieškovėms priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

60Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

61Teismui pateiktas kvitas, iš kurio matyti, jog už advokatės Saulės Katauskaitės paslaugas L. V. (nors nurodyta pavardė – V., įvertinus parašą kvite bei sulyginus jį su L. V. parašu atstovavimo sutartyje ir civiliniame ieškinyje, akivaizdu, kad padarytas rašymo apsirikimas) sumokėjo 1 500 eurų sumą. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį bei juo sukeltas pasekmes, baudžiamosios bylos bei parengtame civiliniame ieškinyje keliamų klausimų sudėtingumą, be to, aplinkybę, kad buvo atstovaujama dviem nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms, byloje surengtų posėdžių skaičių, sprendžia, kad nėra pagrindo prašomo priteisti atstovavimo išlaidų dydžio vertinti kaip neadekvataus ir neprotingo, todėl nurodytos proceso išlaidos priteistinos L. V. naudai iš kaltinamosios.

62Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju civilinė atsakomybė už I. K. nusikalstamais veiksmais kilusią žalą kyla ne jai asmeniškai, sprendžia, kad jos sumokėta 2 000 eurų suma į teismo depozitinę sąskaitą, skirta daliniam neturtinės žalos atlyginimui byloje Nr. 1-2415-1015/2018 (šiuo metu – Nr. 1-115-1015/2019 (t. 2, b. l. 100), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina I. K. (įvertinus, be kita ko, regreso teisės į ją galimybę).

63Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

Nutarė

64I. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jai 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

65Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. K. paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

66Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, I. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8 p.).

67Paskirti I. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vieneriems) metams uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

68Civilinio ieškovo L. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 25 000 (dvidešimt penkis tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

69Civilinės ieškovės L. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 20 000 (dvidešimt tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio palūkanas už šią priteistą atlyginti neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo dalyje dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

70Civilinės ieškovės I. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 15 000 (penkiolika tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio palūkanas už šią priteistą atlyginti neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo dalyje dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

71Tenkinti prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir priteisti L. V. naudai iš I. K. 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.

72Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti I. K. 2 000 (du tūkstančius) eurų, 2018 m. liepos 24 d. sumokėtų į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. ( - ) (paskirtis – dalinis neturtinės žalos atlyginimas byloje Nr. 1-2415-1015/2018).

73Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, sekretoriaujant... 2. I. K., asmens kodas ( - ) gimusi ( - ) d., Lietuvos Respublikos pilietė,... 3. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5... 4. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 5. I. K., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo... 6. Nurodytais veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 7. Kaltinamoji I. K. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai,... 8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino... 9. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. T.... 10. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. V.... 11. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. V. paaiškino,... 12. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. Š. parodė, kad pažįsta L. V. nuo... 13. Kiti byloje surinkti ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirti duomenys... 14. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji I. K. savo kaltę visiškai... 15. Apklaustas liudytojas M. V. parodė, kad 2018 m. sausio 5 d., apie 20:08 val.... 16. Apklaustas liudytojas V. M. parodė, kad 2018 m. sausio 5 d., apie 20:00 val.,... 17. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje... 18. Apžiūrėjus eismo įvykio vietą – L. Giros – S. Stanevičiaus –... 19. Apžiūrėjus vaizdo įrašą, pateiktą AB „Vilniaus viešasis... 20. Apžiūrėjus vaizdo įrašą, pateiktą liudytojo M. V. iš jo vairuojamo... 21. Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo ... 22. Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalis numato baudžiamąją atsakomybę... 23. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis –... 24. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m.... 25. Todėl įvertinus tiek nustatytas faktines aplinkybes, tiek ir teismo išvadas... 26. Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo... 27. Už Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos... 28. Skirdamas bausmę teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2... 29. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į duomenis, apibūdinančius kaltinamąją... 30. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes - tiek apibūdinančias konkrečios... 31. Baudžiamojo kodekso 75 straipsnis numato galimybę atidėti bausmės vykdymą... 32. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atitinkama... 33. Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalis numato, kad kartu su bausme gali... 34. Šiuo nuosprendžiu konstatuota nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis... 35. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise... 36. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra sudėtinė... 37. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų... 38. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas... 39. Baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos pareiškė... 40. L. T. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus... 41. L. V. ir I. V. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti: L. V. naudai... 42. Civilinis atsakovas UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atsiliepimuose į... 43. ADB „Gjensidige“ atsiliepimuose nurodo, kad L. V. atlygino visą Transporto... 44. Civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje... 45. Kaip minėta, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar... 46. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiųjų prašoma atlyginti neturtinė žala kilo... 47. Nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką I. K. padarė vairuodama UAB... 48. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 2017 m. rugsėjo 29 d. sudarė... 49. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis... 50. Žuvusiosios L. T. sūnus L. T. prašo priteisti jam 50 000 eurų neturtinę... 51. Kaip nurodė pati I. V. bei iš esmės patvirtina kiti duomenys (L. V.... 52. Kaip išplaukia iš L. T. civilinio ieškinio bei jo paaiškinimų teisiamojo... 53. Kaip matyti iš L. V. civilinio ieškinio bei jos paaiškinimų, ji nuo tada,... 54. I. V. nurodė, kad žuvus močiutei, ji patyrė stiprius neigiamus... 55. Kita vertus, kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos... 56. Todėl teismas, spręsdamas dėl konkretaus priteistino neturtinės žalos... 57. L. V. ir I. V. civiliniame ieškinyje taip pat prašo priteisti procesines... 58. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti... 59. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas laikomas... 60. Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad... 61. Teismui pateiktas kvitas, iš kurio matyti, jog už advokatės Saulės... 62. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju civilinė... 63. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298... 64. I. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 65. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1... 66. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, I. K.... 67. Paskirti I. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje... 68. Civilinio ieškovo L. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti... 69. Civilinės ieškovės L. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir... 70. Civilinės ieškovės I. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir... 71. Tenkinti prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir priteisti L. V.... 72. Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti I. K. 2 000 (du tūkstančius) eurų,... 73. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...