Byla 1-467-1028/2016
Dėl to transporto priemonės susidūrė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio G. R. nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų žuvo įvykio vietoje

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Silvijus Balčytis,

2sekretoriaujant E. P., K. V.,

3dalyvaujant prokurorams L. V., G. G.,

4kaltinamajam E. K., jo gynėjui advokatui R. D.,

5nukentėjusiajai N. F.-R., jos atstovui advokatui M. Š.,

6viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), gyv. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis VšĮ "( - ) " vairuotoju, neteistas,

7kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

8Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

9E. K. 2015-07-27, apie 21.20 val., Šiauliuose, nelygiareikšmių ( - ) gatvių sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 ir 154 punktų reikalavimus, tai yra, artėdamas šalutine gatve prie pagrindinės ( - ) gatvės, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, laiku nelėtino greičio prieš įvažiuodamas į sankryžą ir neįsitikino, jog įvažiuoti į sankryžą yra saugu, nedavė kelio pagrindiniu keliu iš kairės pusės atvažiuojančiam motociklui „Honda VT750“, valstybinis Nr. ( - ), kurį vairavo G. R., ir dėl to transporto priemonės susidūrė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio G. R. nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų žuvo įvykio vietoje.

10Kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinamajame akte nurodytos įvykio aplinkybės yra teisingos. Jis važiavo ( - ) gatve. Privažiavęs ( - ) gatvę sustojo, pasižiūrėjo į kairę, į dešinę, pradėjo važiuoti. Įlindo į sankryžą, pamatė juodulį ir iš karto buvo smūgis. Nematė šviesos, tik tamsumą. Motociklas buvo tamsus, motociklininko apranga tamsi, buvo prieblanda. Motociklas susiliejo su asfalto danga ir jis motociklo nepastebėjo. Įvykis buvo 2015-07-27 d., 21.30 val. Prie sankryžos jis buvo sustojęs ir pasižiūrėjo į kairę. Ta gatve važinėja 40 metų, ten yra pavojinga sankryža. Buvo prieblanda, lempos jau degė, bet dar nedavė efekto. Toje vietoje nėra jokių pastatų, kurie būtų užstoję matomumą. Ten, už 50 metrų, yra pėsčiųjų perėja, ten dega šviesoforas, viskas matėsi iki tos perėjos. Šviesoforas skirtas tik pėstiesiems. Kokia šviesoforo spalva degė prieš jam įvažiuojant į sankryžą, jis nematė. Įvykis įvyko tarp pirmos ir antros eismo juostos, dešinės pusės, per vidurį. Jis norėjo sukti į kairę, link ( - ) gatvės. Sustojo lygiai su ( - ) gatve, nes ten yra pėsčiųjų takas. Daugiau transporto priemonių nebuvo. Tą dieną jis nedirbo, turėjo išeiginę. Pagal grafiką jis dvi dienas dirba, dvi dienas būna laisvas. Tai buvo antra laisva diena. Buvo blaivus. (Duomenys neskelbtini) gatvė yra šalutinė. Vairuotojas šalutine gatve įvažiuodamas į pagrindinę gatvę turi sustoti, apsidairyti ir užtikrinti saugų eismą. Tuo metu jis buvo įsitikinęs, kad gatvė buvo tuščia. Jis pažiūrėjo tiek į kairę, tiek į dešinę pusę. Nieko nematė, buvo tuščia. Jo manymu, jis buvo pakankamai įsitikinęs, kad yra saugu, ir pradėjo važiuoti. Sankryžoje nėra šviesoforo. Po šio eismo įvykio padarė išvadas, kad reikia atsargiau vairuoti. Tuo metu jis nieko negalėjo pakeisti. Buvo įsitikinęs, kad gatvė tuščia. Vairuoja 48 metus. Ankščiau yra baustas už greičio viršijimą, bet tai buvo gal prieš penkis metus. Po įvykio su nukentėjusiaisiais nebendravo. Tik per laidotuves atsiprašė žuvusiojo žmonos. Žuvusiojo tėvas neleido jo atsiprašyti. Labai gailisi dėl to, kas įvyko. Šiuo metu jis dar dirba vairuotoju. Vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas dėl darbo, nes jam reikės atlyginti žalą nukentėjusiajai. Pagal savo galimybes stengsis padengti civilinį ieškinį. Šiai dienai yra atlyginęs 5000 eurų žalos. Sutinka su ieškiniu, ne jo kompetencijoje spręsti dėl ieškinio dydžio. Mano, kad teismas turi nuspręsti dėl civilinio ieškinio dydžio. Prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šiai dienai atsargiau važiuotų. Dar kartą atsiprašo nukentėjusiosios ir artimųjų už sukeltą skausmą ir netektį. Kai įvažiavo į sankryžą, nei kairėje, nei dešinėje nematė transporto priemonių. Pėsčiųjų taip pat nematė. (Duomenys neskelbtini) gatvė yra intensyvaus eismo, tačiau vakare eismas mažesnis. Negali vertinti liudytojų paaiškinimų kad sankryžoje jis nesustojo. Motociklo šviesų jis nematė. Jo automobilis yra su mechanine pavarų dėže. Į sankryžą įvažiavo pirmu bėgiu. Jo sveikata nėra gera dėl profesinės ligos, dėl kraujagyslių. Šiuo metu dirba, gauna 400 eurų atlyginimą ir 300 eurų pensijos. Žalą atlygino iš savo turėtų santaupų. Nukentėjusiosios prašoma 30000 eurų suma yra per didelė. Tokios sumos, atsižvelgiant į jo amžių, atlyginti neįmanoma. Per nukentėjusiosios advokatą siūlė susitaikyti, tarėsi dėl sumos. Tarėsi dėl sumos iki 15000 eurų su draudimu. Šiai dienai draudimas yra atlyginęs 5000 eurų, jis iki ieškinio pareiškimo yra atlyginęs 5000 eurų. Yra pasiryžęs dar atlyginti 5000 eurų.

11Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str. buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 290 str. 1 d., teisme įrodymai nebuvo skelbiami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

12Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai.

13E. K., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad įvykio metu vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, jis buvo techniškai tvarkingas, draustas Lietuvos draudime. Vairuotojo teisės turi seniai. Yra vairuotojas profesionalas, dirba vairuotoju ( - ). Įvykio metu, kai 2015-07-27, apie 21.20 val., įvyko autoavarija ir žuvo motociklo vairuotojas, jis važiavo ( - ) gatve, ketino įvažiuoti į pagrindinę ( - ) gatvę bei sukti į kairę. Kai privažiavo sankryžą, jis sustojo. Tada pirmiau pažvelgė į kairę po to į dešinę, jam stebint ( - ) gatvę, joje automobilių ir kitų transporto priemonių, motociklų artėjančių nematė. Tada pradėjo važiuoti ir jam iš kairės pusės pamatė motociklą. Jis trenkėsi į jo automobilį tada, kai jau buvo įvažiavęs į sankryžą. Iš karto po smūgio iššoko iš automobilio, išlipo per savo vairuotojo dureles. Tikrai to motociklininko prieš susidūrimą nematė, nematė jo ir tolumoje, mano, kad motociklininkas viršijo greitį, dėl to jis ir nespėjo pamatyti ir dėl ko įvyko susidūrimas. Motociklas trenkėsi į jo automobilio kairės pusės priekinį ratą, o kaip vėliau suprato, pats motociklininkas trenkėsi į vairuotojo dureles. Negali pasakyti, ar motociklininkas bandė išvengti susidūrimo, nes viskas vyko per kelias akimirkas. Ar susidūrimo metu jo automobilis buvo sustojęs, ar judėjo - to negali pasakyti, neprisimena. Jam taip pat nepavyko išvengti susidūrimo, nes motociklą pamatė paskutinę akimirką, jei būtų pamatęs, būtų bandęs saugiai išvengti susidūrimo. Į sankryžą įvažiavo, mano, 5-10 km/h greičiu, važiavo pirmu bėgiu, tikrai jo greitis nebuvo didelis, susidūrimas įvyko ( - ) gatvės važiuojamojoje dalyje tarp pirmos ir antros važiavimo juostų, toje kelio pusėje, kuria važiavo motociklininkas. Tą dieną jautėsi gerai, tada jam buvo išeiginė, pavargęs nebuvo. Įvykio metu jokių sužalojimų nepatyrė, tik stresą, į medikus nesikreipė. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajai per kelis kartus atlygino neturtinę žalą 3000 Eur, pervedant per banką, nukentėjusiosios atsiprašė. Dėl įvykusio eismo įvykio labai gailisi, pagal išgales sieks atlyginti galimą ir kitą žalą (1 t, b. l. 164-165).

14Nukentėjusioji N. F.-R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra žuvusio G. R. žmona, dėl šio įvykio nori būti pripažinta nukentėjusiąja ji ir jų sūnus I., 7,5 m. amžiaus. Patyrė netektį, šiuo metu dėl to labai išgyvena. Dėl to, kad šiuo metu vyksta laidotuvės, parodymus duos vėliau (1 t, b. l. 33-34).

15Papildomos ikiteisminio tyrimo apklausos metu N. F.-R. parodė, kad G. R. pirmą motociklą įsigijo 2013 m., tada jis įgijo ir motociklininko teises. Antrą motociklą, kurį vairuodamas žuvo, įsigijo šiais metais. Jos žiniomis G. nepriklausė jokiam motociklininkų klubui. Esant geram orui, ne žiemos sezonui, G. motociklu važiuodavo gan dažnai. Paskutinio motociklo techninio apžiūros talono nėra, nes tas motociklas buvo visai naujas ir jam nebuvo reikalinga atlikti techninę apžiūrą, motociklas buvo 2014-09-11. Per tuos du metus G. nebuvo padaręs jokios autoavarijos, nebuvo padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimų nei dėl greičio, nei dėl kitų. Vairuotojo teisęs jis įgijo nuo 1996 m., visą tą laiką turėjo automobilių ir juos vairuodavo. Vairuodavo jis saugiai, tikrai nebuvo greičio mėgėjas tiek su automobiliu, tiek su motociklu. Kur jis tada važiavo, ji nežino, žino kad G. iš namų tą vakarą išvažiavo su dviračiu, jis norėjo pasivažinėti, net neminėjo, kad ketina važiuoti motociklu. Tą dieną jo geriančio alkoholio nematė, jis apie tai nieko nesakė, kodėl jo kraujyje buvo rasta alkoholio - nežino (1 t, b. l. 42-43).

16Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-07-27 vakare kartu su savo draugu A. Č. ėjo ( - ) gatve. Ėjo link pietinės miesto dalies, priešais juos matė atvažiuojantį motociklą. Ėjo priešingoje kelio pusėje. Į tą motociklą atkreipė dėmesį, kai jis buvo sustojęs prie šviesoforo, jam tada buvo užsidegusi raudona spalva. Atkreipė dėmesį dėl to, kad jam labai patinka motociklai. Matė, kad motociklo priekyje degė šviesos, jis važiavo pirma juosta, buvo su šalmu, buvo vienas, motociklas buvo "Honda". Motociklas buvo sustojęs prie šviesoforo, priešais jį daugiau sustojusių automobilių nebuvo, o už jo buvo sustoję automobiliai, kokie nežino. Stovėti tam motociklininkui reikėjo labai trumpai, mano, iki minutės laiko, matė, kad motociklininkas buvo ant važiuojamos dalies atrėmęs koją, kai stovėjo. Kai tam motociklininkui užsidegė žalia, jis pradėjo važiuoti, važiavo tikrai ramiai, ne staiga. Jam su draugu beeinant, tada buvo, mano, apie 20 metrų atstumu, nuo tos vietos kur įvyko susidūrimas, maždaug per gatvės plotį, pamatė kaip iš kitos ne pagrindinės gatvės išvažiuoja į motociklo važiuojamąją dalį kitas automobilis - "Audi A6". Matė, kaip tas automobilis artėdamas link ( - ) gatvės kažkiek sulėtino greitį, bet įvažiuodamas į pagrindinę gatvę sustojęs nebuvo, ar to automobilio vairuotojas žvalgėsi - nematė. Prieš susidūrimą matė, kad motociklininkas važiuodamas pastebėjęs į jo važiuojamąją dalį įvažiavusį automobilį ir norėdamas išvengti susidūrimo bandė vairą sukti į šaligatvio pusę, bet jam sustoti nepavyko, nespėjo, jis slydo ir virto. Kuria motociklo dalimi motociklininkas trenkėsi į tą "Audi A6", jis nepamatė, nes tą akimirką jam užstojo pravažiuojantis automobilis. Ėjo tada priešingoje gatvės pusėje. Girdėjo smūgį. Motociklininko kritimo nematė. Paskui pamatė jau jį gulintį. Tada jis kartu su A. skubiai nubėgo arčiau. "Audi" vairuotojas, išlipęs iš automobilio (išlipo per savo dureles), puolė prie motociklininko, bandė tikrinti pulsą, jo paprašė, kad iškviestų medikus, motociklininko niekas nejudino, niekas jo niekur netempė, motociklo taip pat. Jis tada paskambino 112 bei pranešė apie eismo įvykį. "Audi" vairuotojas savo automobilyje važiavo vienas, jis nieko neaiškino, paėjęs į šalį laukė kol atvyks pagalba. Pirmiau atvyko policijos pareigūnai, ką jis jiems aiškino, negirdėjo. "Audi" automobilio priekiniai žibintai buvo įjungti, tada prieš susidūrimą tas automobilis norėjo sukti į kairę, ar buvo įjungtas posūkis, jis nežino, neatkreipė dėmesio. Motociklininko greitis tikrai nebuvo didelis, nes nuo šviesoforo, prie kurio jis buvo sustojęs, buvo spėjęs pavažiuoti tik apie 30-40 metrų. Kiti automobiliai, važiavę paskui motociklininką, susidūrimo su ta "Audi" išvengė, spėjo sustoti. Kaip suprato tas motociklininkas žuvo iš karto, matė, kad jis buvo apsirengęs su motociklininko rūbais, ar turėjo kokius atšvaitus, nežino. Prieš susidūrimą negirdėjo, kad kas nors signalizuotų, mano, motociklininkas nespėjo pasignalizuoti. Aplink įvykio vietą susirinko žmonių, kas dar be jo ir draugo matė įvykį, jis nežino, bet matė, kad žmonių buvo, tik jų nepažįsta (1 t, b. l. 55-57).

17Liudytojas R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tuo metu, kai 2015-07-27 įvyko autoįvykis, kurio metu žuvo motociklininkas, jis važiavo savo automobiliu BMW ( - ) gatve link miesto pietinės pusės. Bevažiuojant pastebėjo, kad jam iš kairės pusės, iš šalutinės ( - ) gatvės išvažiavo "Audi" automobilis. Jis tą automobilį stebėjo, tas automobilis įvažiavęs sustojo Tilžės gatvės kitoje eismo juostoje, nei tada važiavo jis. Kaip suprato, tas automobilis norėjo važiuoti kaip ir jis, link pietinės pusės. Negali pasakyti, ar "Audi" vairuotojas buvo įsijungęs posūkį ir žibintus. Tą pačią akimirką pamatė, kaip ( - ) gatve priešais jį atvažiuoja motociklininkas, kuris trenkėsi į tą "Audi" automobilį, kaip nukrito motociklininkas, jis nematė, bet matė jau jį gulintį. Tada jo akimis atrodė, kad tas "Audi" automobilis ketino skubiai atlikti posūkį nepraleidžiant pagrindinio kelio vairuotojų, nes jis į pagrindinį kelią įvažiavo staiga ir sustojo (nežino kodėl, gal jis užgeso, bet tiksliai nežino), užkirsdamas pagrindinio kelio juostą. Motociklininkas trenkėsi į "Audi". Motociklininkas, mano, važiavo leistinu greičiu, tikrai nebuvo didelio greičio, nes kai trenkėsi jo motociklas į automobilį, automobilis net nepajudėjo iš vietos. Motociklininkas nespėjo išvengti susidūrimo, nes "Audi" tiesiog jam užkirto kelią. Įvykus avarijai jis savo automobilį pristabdė, tačiau nesustojo, o vyko toliau. Jo akimis avarija įvyko dėl "Audi" vairuotojo kaltės, jis nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio motociklo. Ar prie šviesoforo motociklo vairuotojas buvo sustojęs, to nepastebėjo (1 t, b. l. 60-61).

18Liudytoja P. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tuo metu, kai 2015-07-27 įvyko autoįvykis ir žuvo motociklininkas, ji važiavo savo įmonės automobiliu VOLVO RC60 ( - ) gatve, link centro pusės. Tada gatvės buvo labai tuščios, buvo vakaras. Tada jai bevažiuojant Tilžės gatve, ją aplenkė motociklininkas, ji tada važiavo pirma kelio juostą, tas motociklininkas pralenkė ją antra, jos greitis buvo lėtas, mano, buvo apie 40 km/h. Motociklininko greitis buvo didesnis nei jos, negali pasakyti koks. Bevažiuojant, jai dar neprivažiavus ( - ) gatvės, ji pamatė mėlyną automobilį bei virš jo skrendantį žmogų. Paties smūgio nematė, pastebėjo, kad tas mėlynas automobilis susimėtė ir kaip skrido žmogus, net motociklo nematė. Pradžioje jai pasirodė, kad per gatvę bėgo žmogus, kurį nutrenkė tas automobilis, net nesuprato, iš kur tas automobilis atsirado. Pamačius tą vaizdą, ji automatiškai pasuko į dešinę, apvažiavo tą avarijos vietą gretimomis gatvelėmis bei privažiavo pasižiūrėti - gal reikia pagalbos. Bet jai privažiavus jau matė, kad buvo kiti automobiliai sustoję, todėl ji nebesustojo ir nuvažiavo. Iki informacijos apie įvykį internete ji galvojo, kad nukentėjo pėsčiasis, tačiau paskaičiusi apie įvykį suprato, kad būtent tą įvykį matė, kaip nukentėjo motociklininkas. Negali paaiškinti, kaip įvyko pati avarija, mano, kaltas tas mėlynas automobilis, nes iš spaudos sužinojo, kad jis išvažiavo iš šalutinio kelio, kur važiavo tas motociklininkas. Nematė susidūrimo momento ir net tada nematė motociklo. Motociklas ją pralenkė, tačiau jis tikrai viršijo leistiną greitį, nes jis važiavo gerokai greičiau nei ji. Perskaičiusi apie įvykį spaudoje, ji atvyko į apklausą (1 t, b. l. 64-65).

19Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuoti eismo įvykio vietos, esančios Šiauliuose, nelygiareikšmių ( - ) ir ( - ) gatvių sankryžoje, požymiai, nurodytos automobilio ir motociklo padėtys po eismo įvykio, išmatuoti reikiami atstumai (1 t, b. l. 7-18, 21-25).

20Transporto priemonės techninės apžiūros akte, apraše ir apžiūros protokole nurodyti motociklo „Honda VT750“, valstybinis Nr. ( - ), sugadinimai ir kiti požymiai (1 t, b. l. 66, 72, 76-84).

21Transporto priemonės techninės apžiūros akte, apraše ir apžiūros protokole nurodyti automobilio AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. ( - ) sugadinimai ir kiti požymiai (1 t, b. l. 69, 70, 76-84).

22Specialisto išvadoje Nr. 11Š-170(15) nurodyta: 1. Prieš stabdymą motociklas važiavo 65 km/h greičiu; 2. Prieš eismo įvykį buvusioje eismo situacijoje automobilio „Audi A6 Avant“ vairuotojas E. K., išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nedavė kelio pagrindiniu keliu link sankryžos artėjusiam motociklui „Honda VT 750C2B“ bei su juo susidūrė ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Prieš eismo įvykį buvusioje eismo situacijoje motociklo „Honda VT 750C2B“ vairuotojas G. R. važiavo 65 km/h greičiu, t. y. didesniu nei leistinu eismo įvykio vietoje 50 km/h greičiu, dėl to neteko techninės galimybės, laiku stabdydamas vairuojamą motociklą, išvengti susidūrimo su automobiliu „Audi A6 Avant“ ir tai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (1 t, b. l. 90-99).

23Specialisto išvadoje Nr. M 400/15(04) nurodyti G. R. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai ir jo mirties priežastis. Mirusiojo G. R. kraujyje rasta 0,87 promilės etilo alkoholio (1 t, b. l. 102-103).

24Savanoriškų daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad G. M. pateikė motociklininko rūbus bei šalmą, kuriuos G. R. vilkėjo eismo įvykio metu (1 t, b. l. 104-105). Šių pateiktų rūbų ir šalmo požymiai buvo užfiksuoti daiktų apžiūros protokole (1 t, b. l. 106-111).

25Vairuotojo pažymėjime nurodyta, kad E. K. teisė vairuoti kelių transporto priemones suteikta 1968-10-09 (1 t, b. l. 134).

26Pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodyta, kad oro temperatūra 2015-07-27, 21.00 val., buvo 16,4 °C, meteorologinis matomumas 20 km, atmosferinių reiškinių nebuvo (1 t, b. l. 137).

27Alkotesterio parodymuose užfiksuota, kad po eismo įvykio E. K. buvo blaivus (1 t, b. l. 149, 151).

28Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 191 nurodyta, kad po eismo įvykio E. K. paimtame kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t, b. l. 152).

29Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime (Nr. LT/AEC 3378709) nurodyta, kad automobilio AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. ( - ) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta laikotarpiu nuo 2014-12-05 iki 2015-12-04, draudikas AB „Lietuvos draudimas“ (1 t, b. l. 133).

30Civiliniu ieškiniu nukentėjusiesiems I. R. prašoma priteisti 20000 Eur, N. F.-R. 10000 Eur iš kaltinamojo E. K. (2 t, b. l. 9-11).

31Iš mokėjimo nurodymų matyti, kad E. K. N. F.-R. pervedė 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (2 t, b. l. 14-16).

32E. K. nuo 2010-06-14 dirba VšĮ "( - ) " (2 t, b. l. 34), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (2 t, b. l. 17).

33VSDFV pažymose atsispindi E. K. gaunamos pajamos (2 t, b. l. 35-37).

34Iš psichologo aprašo matyti, kad N. F.-R. kreipėsi dėl psichologinės pagalbos sūnui (2 t, b. l. 48-49).

35AB "Lietuvos draudimas" pateikta informacija ši įmonė I. R. ir N. F.-R. atlygino po 2500 Eur neturtinės žalos (2 t, b. l. 51-57).

36Iš I. R. medicininių dokumentų matyti, kad jis kreipėsi į gydymo įstaigą po 2015-07-27 (2 t, b. l. 60-75).

37J. J. pateikė teismui prašymą perduoti E. K. jos atsakomybėn pagal laidavimą ir su prašymu susijusius dokumentus (2 t, b. l. 91, 94-95).

38BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta norma yra blanketinė. Nusikaltimo sudėties požymiai yra aprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse.

39Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui (KET 9 p.). Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (KET 127 p.). Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu (KET 154 p.).

40Teismas nustatė, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta jo paties paaiškinimais apie įvykusį eismo įvykį. Šiuos jo paaiškinimus patvirtina kiti teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei ištirti įrodymai: nukentėjusiosios ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolai, transporto priemonių techninės apžiūros aktai, specialistų išvados, pažyma apie hidrometeorologines sąlygas, alkotesterio parodymai ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas. Įrodymai byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamojo kaltei pagrįsti. Teismas, įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja faktą, kad kaltinamasis E. K. 2015-07-27, apie 21.20 val., Šiauliuose, nelygiareikšmių ( - ) ir ( - ) gatvių sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 ir 154 punktų reikalavimus, tai yra, artėdamas šalutine gatve prie pagrindinės ( - ) gatvės, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, laiku nelėtino greičio prieš įvažiuodamas į sankryžą ir neįsitikino, jog įvažiuoti į sankryžą yra saugu, nedavė kelio pagrindiniu keliu iš kairės pusės atvažiuojančiam motociklui „Honda VT750“, valstybinis Nr. ( - ), kurį vairavo G. R., ir dėl to transporto priemonės susidūrė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio G. R. nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų žuvo įvykio vietoje. Tarp nurodytų kaltinamojo E. K. veiksmų ir G. R. žūties yra tiesioginis priežastinis ryšys, o vadovaujantis specialisto išvada kaltinamojo E. K. veiksmai, kai jis išvažiuodamas iš šalutinio kelio nedavė kelio pagrindiniu keliu link sankryžos artėjusiam motociklui bei su juo susidūrė, techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. G. R. veiksmai, kai jis važiavo 65 km/h greičiu, t. y. didesniu nei leistinu eismo įvykio vietoje 50 km/h greičiu, ir dėl to neteko techninės galimybės, laiku stabdydamas vairuojamą motociklą, išvengti susidūrimo su automobiliu „Audi A6 Avant“, techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, tačiau pažymėtina, kad tai nebuvo esminė eismo įvykio priežastis, bylos duomenimis motociklas buvo stabdomas, yra padangų slydimo žymės, tačiau kaltinamojo automobilio išvažiavimas iš šalutinio kelio G. R. akivaizdžiai buvo netikėtas, be to, būtent E. K. privalėjo praleisti G. R., o ne atvirkščiai, ir E. K. vairuotam automobiliui neįvažiavus į sankryžą įvykio momentu, G. R., nepaisant šiek tiek viršyto leistino greičio bei lengvo girtumo laipsnio būtų išvengęs eismo įvykio, kadangi važiavo tiesiai.

41Teismų praktikoje, taikant BK 281 straipsnį, pripažįstama, kad eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų eismo įvykis nebūtų įvykęs (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-593/2011). Tiesioginis priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių konstatuojamas tada, kai nustatoma, kad eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu analogiškoje situacijoje asmuo nebūtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Jei KET pažeidžia keli eismo dalyviai, teismas turi įvertinti jų padarytus pažeidimus ir nustatyti, kurio eismo dalyvio padaryti pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Jei nukentėjęs eismo dalyvis taip pat pažeidžia KET, tačiau jo pažeidimai nebuvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, jo padaryti KET pažeidimai turi reikšmę skiriant kaltininkui bausmę bei nustatant neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems (LAT 2011-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad būtinoji padarinių kilimo sąlyga buvo kaltinamojo E. K. veiksmai, kadangi jam nepažeidus kelių eismo taisyklių eismo įvykis nebūtų įvykęs, nes G. R. padaryti KET pažeidimai tokio įvykio nebūtų sukėlę.

42Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.). Atsižvelgiant į E. K. duotus parodymus apie tai, kad jis buvo įsitikinęs, jog gatvė buvo tuščia, pažiūrėjo tiek į kairę, tiek į dešinę pusę, nieko nematė, jo manymu, jis buvo pakankamai įsitikinęs, kad yra saugu, ir pradėjo važiuoti, darytina išvada, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kito eismo dalyvio ir jo turto saugumui, sudarė kliūtį jo eismui, nepasirinko tinkamo važiavimo greičio ir nesustojo pakankamą laiko tarpą, kad įsitikintų, jog į sankryžą įvažiuoti tikrai saugu, nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas iš šalutinio kelio nedavė kelio kitai transporto priemonei, artėjančiai prie sankryžos pagrindiniu keliu, t. y. nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (vairuotojo ilgametę patirtį) galėjo ir turėjo tai numatyti.

43Atsižvelgiant į nustatytus visus nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius, kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 5 dalį kvalifikuota tinkamai.

44Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

45Kaltinamasis anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą (t. 1, b. l. 170), veika priskiriama neatsargiems nusikaltimams. Kaltinamasis baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 171-174); dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kitos neigiamai charakterizuojančios medžiagos apie jį byloje nėra, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, visiškai atlygins žalą. Kaltinamasis pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad atlygino nukentėjusiesiems dalį prašomos priteisti neturtinės žalos sumos, taip pat įsipareigoja atlyginti teismo priteistą neturtinę žalą, tik mano, kad prašoma priteisti suma yra per didelė. Kaltinamasis yra darbingos sveikatos, dirbantis, todėl yra pagrindo manyti, kad jis realiai gali įvykdyti įsipareigojimus, susijusius su neturtine žala.

46Byloje yra laiduotojos J. J. prašymas perduoti E. K. jos atsakomybėn pagal laidavimą.

47Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 str. 1 d.). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.). Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 str. 4 d.).

48Teismas, atsižvelgdamas į teigiamas laiduotojos asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, daro išvadą, jog J. J. yra verta teismo pasitikėjimo. Ji yra kaltinamojo dukra, gyvena tame pačiame mieste, nuolat bendrauja, darbovietės charakterizuojama teigiamai, neteista, nebausta administracine tvarka, jos sveikatos būklė yra tinkama, todėl manytina, kad laiduotoja gali turėti teigiamos įtakos kaltinamajam. Nukentėjusioji ir jos atstovas teismo posėdžio metu neprieštaravo laidavimo instituto taikymui. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, todėl E. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, o baudžiamoji byla jam nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

49Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 str. 2 d. 1 p.). E. K. padarė KET pažeidimus, dėl kurių kilo skaudūs padariniai, šią nusikalstamą veiką jis padarė naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones. Tačiau teismas gali, bet neprivalo skirti paminėtą baudžiamojo poveikio priemonę. Sprendžiant šį klausimą įvertintina tiek kaltinamojo asmenybė, tiek tai, kad nuo 2010 m. jis dirba darbą, tiesiogiai susijusį su transporto priemonės vairavimu. Nors tai savaime neeliminuoja galimybės uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nagrinėjamos bylos kontekste tai nebūtų protinga, sąžininga ir teisinga. Kaltinamajam teisė vairuoti reikalinga visų pirma kaip pajamų šaltinis, o ne patogesniam gyvenimui ar laisvalaikiui. Kaltinamasis vairuotoju VšĮ "( - ) " dirba nuo 2010-06-14. Kaltinamasis yra sulaukęs 66 metų amžiaus. Tokio amžiaus asmeniui netekus darbo Lietuvos Respublikoje esamomis darbo pasiūlos sąlygomis yra praktiškai nebeįmanoma kur nors įsidarbinti. Uždraudimas naudotis specialia teise nagrinėjamu atveju esmingai nieko nepakeis, kadangi naudotis teise gali būti uždraudžiama tik ribotą laiko tarpą, o ne visam gyvenimui. Tuo tarpu uždraudus jam vairuoti, kaltinamasis netektų darbo ir atitinkamai didelės dalies savo pajamų, o tai atsilieptų ne tik jo paties tinkamo pragyvenimo galimybėms, bet ir galimybei atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiesiems. Esant tokioms aplinkybėms baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – skirti netikslinga.

50Kaltinamajam E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

51Automobilis AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. ( - ) ir automobilio AUDI A6 AVANT užvedimo rakteliai perduotini E. K. valdyti ir naudotis.

52Motociklas Honda VT750, valstybinis Nr. ( - ), registruotas G. R. vardu, ir motociklo Honda VT750 užvedimo rakteliai perduotini N. F.-R. ar/ir kitam teisėtam savininkui neribotam disponavimui.

53Du kompaktiniai diskai, laikomi pakete Nr. 2, paliktini saugoti prie bylos.

54Laikinas nuosavybės teisių apribojimas E. K. vardu registruotoms transporto priemonėms: Audi A6, valst. nr. ( - ) VIN: ( - ); Audi A6 Avant, valst. nr. ( - ) VIN: ( - ); savos gamybos priekabai, valst. nr. ( - ), VIN: ( - ), paliktinas galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo nukentėjusiesiems.

55Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai N. F.-R. ir I. R. pareiškė kaltinamajam E. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu buvo suformuotas galutinis ieškinio reikalavimas ir iš kaltinamajo E. K. prašoma priteisti 18000 Eur neturtinės žalos atlyginimo I. R. ir 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo N. F.-R. (2 t., 9-11, 83, 85 b. l.). Nustatyta, kad kaltinamasis E. K. atlygino 5000 Eur neturtinės žalos, draudimo įmonė atlygino dar 5000 Eur neturtinės žalos (2 t., 14-16, 51-57 b. l.). E. K. sutinka papildomai atlyginti iki 5000 Eur neturtinės žalos.

56Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą ir kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

57Pagrįsdami neturtinės žalos dydį, nukentėjusieji civiliniame ieškinyje nurodė, kad iki dabar sunkiai išgyvena artimo žmogaus netektį, lankosi pas psichologus, vartoja raminamus vaistus. I. R. tėvo netektis yra ypatingai skaudi, tėvas jam buvo didelis autoritetas bei draugas. Vaiko elgesys pasikeitė, jis tapo uždaras, vangus, apatiškas, nepakantus aplinkai, suprastėjo jo gebėjimai mokymuisi, sutriko sveikata, mokykloje jo atžvilgiu prasidėjo patyčios. N. F.-R. dėl sutuoktinio žūties patyrė depresiją, negali susitaikyti su netektimi, sumažėjo noras siekti pasiekimų darbinėje veikloje, be to, šeimyninės aplinkybės verčia daugiau rūpintis sūnumi. Nukentėjusieji pateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (2 t., 12, 47-49, 60-75).

58Teismo vertinimu, nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės ir nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekstas neabejotinai įrodo, kad dėl E. K. sukelto eismo įvykio, kurio metu žuvo G. R., nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją. Ginčo byloje dėl to nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiesiems padaryta neturtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais, todėl turi būti atlyginta (CK 6.246 str.-6.249 str.). Taip pat turi būti nustatytas teisingas atlygintinos neturtinės žalos dydis.

59Civilinis kodeksas nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-272/2011).

60Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų (CK 6.253 str. 1 d.). Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens rizikos prisiėmimas (CK 6.253 str. 5 d.). Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 str. 1 d.). Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.).

61Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nukentėjusio asmens kaltė yra vienas iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje priskirtinas prie kitų turinčių reikšmės aplinkybių). Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011, baudžiamojoje byloje 2K-299/2012).

62Dalyvavimas eisme yra gana pavojinga ir nesaugi veikla, todėl kiekvienas asmuo turi būti ypač atidus ir apdairus. Eismo tvarką, dalyvavimo jame sąlygas detaliai reglamentuoja Kelių eismo taisyklės. Jose išdėstyti labai konkretūs, akivaizdūs ir nesudėtingi reikalavimai, todėl jų nevykdymas gali būti vertinamas kaip didelis neatsargumas. Esant duomenims, jog nukentėjusysis pažeidė Kelių eismo taisykles ar kitokiu būdu buvo neatsargus, turi būti svarstoma, ar tai yra didelis nukentėjusiojo neatsargumas. Dalyvaujančio eisme nukentėjusiojo didelis neatsargumas yra tada, kai jis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis, ir leido šioms pasekmės atsirasti. Esant tokiai situacijai, jeigu žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio - tyčios ar didelio neatsargumo, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam. Svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą bei nepatogumus, antra vertus - nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2012).

63Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nukentėjusiems asmenims, važiavusiems neprisisegus saugos diržais ir įvykus eismo įvykiui patyrusiems sunkius sužalojimus, pripažįstamas jų didelis neatsargumas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-634/2005, 3K-3-90/2008, 2K-299/2012).

64Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad asmens, kuris vairavo motociklą neturėdamas teisės jo vairuoti, be to, viršijo leidžiamą (70 km/ val) greitį, nes važiavo ne mažesniu kaip 99 km/ val greičiu, bei motociklui nebuvo atlikta techninė apžiūra, veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-272/2011).

65Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-272/2011, 2K-177-696/2015).

66Neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl, teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokie KET pažeidimo padarymo padariniai (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek), ar kaltininkas vairavo blaivus (kasacinė nutartis Nr. 2K-177-696/2015).

67Pagal teismų formuojamą praktiką kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 15000 iki 150000 Lt (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-322/2009, 2K-399/2009, 2K-371/2010, 2K-416/2010, 2K-425/2010, 2K-551/2010, 2K-553/2010, 2K-678/2010, 2K-4/2011, 2K-9/2011, 2K-150/2011, 2K-195/2011, 2K-239/2011, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-165/2012, 2K-185/2012, 2K-302/2012, 2K-377/2012, 2K-65/2013, 2K-124/2013, 2K-184/2013, 2K-204/2013, 2K-220/2013, 2K-431/2013, 2K-91/2014, 2K-388/2014, 2K-438/2014, 2K-445/2014, 2K-143/2015, 2K-177/2015 ir kt.), o kai yra nustatyta, jog kelių eismo taisykles pažeidė ir nukentėjęs asmuo, t. y. nustatomas didelis nukentėjusio asmens neatsargumas, neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 10000 Lt iki 40000 Lt (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2009, 2K-127/2010, 2K-272/2011, 2K-473/2011, 2K-90/2012, 2K-204/2013, Šiaulių apygardos teismo 2015-03-18 nutartis byloje 1A-142-282/2015).

68Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2K-272/2011, kurioje aplinkybės gana panašios, eismo įvykyje dalyvaujant motociklui, esant ir motociklo vairuotojo padarytiems KET pažeidimams bei kaltei dėl eismo įvykio, konstatavo, kad neturtinės žalos dydis, kai bendrai per abu nukentejusius buvo priteista šiek tiek daugiau nei 44000 Lt (apie 13000 Eur), yra nustatytas teisingai. Pažymėtina, kad šiuo atveju žuvo ne tik motociklo vairuotojas, bet ir keleivė.

69Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2K-194-222/2016, kurioje aplinkybės gana panašios, eismo įvykyje dalyvaujant motociklui, esant ir motociklo vairuotojo padarytiems KET pažeidimams, konstatavo, kad neturtinės žalos dydis, kai bendrai nukentejusiesiems buvo priteista 22000 Eur, yra nustatytas teisingai.

70Kaip jau minėta, nusikalstama veika neabejotinai turi sunkias pasekmes nukentėjusiesiems, kadangi žuvo žmogus. Dėl E. K. kaltės pastebėtina, kad žala kilo dėl neatsargumo. E. K. padaryti KET pažeidimai, nors ir lėmė itin sunkias pasekmes, patys savaime nėra chuliganiški, nesusiję su šiurkščiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu. E. K. transporto priemonę vairavo blaivus. E. K. turtinė padėtis nevertintina kaip labai gera. Asmuo savo vardu turi registruotas tris senas transporto priemones, viena iš jų dalyvavo byloje nagrinėtame eismo įvykyje, todėl šio turto vertė nėra didelė. E. K. yra 66 metų amžiaus, pensininkas, galimybės dirbti gerai apmokamą darbą yra mažai įtikimos. Tikimybė, kad asmuo dar daug metų išlaikys darbo vietą, atsižvelgiant į jo amžių, irgi nėra didelė. E. K., jo teigimu, gauna apie 400 Eur darbo užmokesčio, taip pat iš dokumentų nustatyta, kad jis gauna apie 340 Eur pensijos, apie 110 Eur kompensaciją (2 t., 34-37, 80 b. l.). Nusikalstama veika padaryta turtinė žala yra atlyginta. Įvertinant turtinę žalą taip pat atsižvelgtina į G. R. pajamas, kurių dėl jo žūties neteko šeima. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. R. vidutinės mėnesio pajamos buvo 245,32 Eur (2 t., 57 b. l.).

71Vertinant kitas aplinkybes darytina išvada, kad kaltė dėl kilusios neturtinės žalos yra mišri, t. y. dėl kilusios žalos kaltas ne vien E. K.. Byloje nustatyta, kad G. R. motociklą įvykio metu vairavo neblaivus bei viršijo leistiną greitį. Specialisto išvadoje (1 t., 90-99 b. l.) konstatuota, kad prieš stabdymą motociklas važiavo 65 km/h greičiu, t. y. didesniu nei leistinu eismo įvykio vietoje 50 km/h greičiu, dėl to neteko techninės galimybės, laiku stabdydamas vairuojamą motociklą, išvengti susidūrimo su automobiliu „Audi A6 Avant“ ir tai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Vertinant šią aplinkybę galima daryti išvadą, kad G. R., važiuodamas leistinu greičiu, konkrečioje situacijoje galimai būtų apskritai išvengęs susidūrimo, nes būtų spėjęs motociklą sustabdyti, arba galėjo patirti menkesnius sužalojimus, bet ne žūti, t. y. tokiu atveju būtų patirta mažesnė neturtinė žala arba ji nebūtų kilusi. Taip pat įvertintina ir tai, kad G. R. kraujyje rasta 0,87 promilės etilo alkoholio (1 t, b. l. 102-103). Faktas, kad vairavimas išgėrus ir vairavimas blaiviam gerokai skiriasi, is esmės nereikalingas įrodinėjimo. Vairavimas pavartojus alkoholio draudžiamas ne šiaip, o būtent dėl to, kad pasikeičia vairuojančio asmens gebėjimas laiku, adekvačiai reaguoti į kintančias eismo sąlygas. Įstatymų leidėjo vertinimu ypač tai aktualu motociklų vairuotojams. LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 2 d. numatyta atsakomybė už motociklų vairavimą, vairuotojams esant neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės), t. y. motociklininkas, vairuodamas turi būti absoliučiai blaivus. G. R. kraujyje rasta 0,87 promilės etilo alkoholio, kas vertintina kaip pakankamai nemažas apsvaigimo laipsnis, kuris, teismo vertinimu, galėjo turėti tam tikrą įtaką susiklosčiusioje eismo įvykio situacijoje. Kaip minėta, toks santykinai mažareikšmis KET pažeidimas kaip važiavimas neprisisegus saugos diržais ir įvykus eismo įvykiui dėl to patyrus sunkius sužalojimus, taip pat viršytas greitis kasacinio teismo buvo vertintas kaip didelis neatsargumas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes G. R. veiksmai, jam vairuojant didesnio pavojingumo transporto priemonę - motociklą, viršijant greitį bei neblaiviam, vertintini kaip nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, dėl ko yra jo dalinė kaltė dėl kilusios neturtinės žalos. Nurodyti veiksmai atitinka kriterijus, numatytus CK 6.253 str. 1 d., 6.253 str. 5 d., CK 6.282 str. 1 d., todėl šiuo pagrindu iš E. K. priteistinos neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas, o neturtinės žalos dydžio nustatymui, be kitų kriterijų, atsižvelgtina į teismų praktiką, kai nustatomas didelis nukentėjusio asmens neatsargumas. Kaip minėta, tokiu atveju neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 10000 Lt iki 40000 Lt, t. y. apytiksliai nuo 3000 Eur iki 11600 Eur, nors yra ir atvejų, kai buvo priteista beveik 13000 Eur, taip pat ir 22000 Eur. Kaip minėta, į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo teismai turi atsižvelgti, tačiau šis dydis turi būti nustatomas individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į visumą aplinkybių, todėl teismų praktika kategoriškų žalos dydžio rėmų teismui konkrečioje byloje nenustato. Sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio, teismo vertinimu, turi būti atsižvelgta ir į bendrą ekonominę situaciją šalyje, į tai, kad nagrinėjamoje byloje G. R. vairuodamas motociklą greitį viršijo palyginus nedaug, važiavo tiesia trajektorija, o ne manevravo kelyje. Taip pat įvertintina tai, kad dalį neturtinės žalos - 5000 Eur - atlygino draudimo įmonė, E. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jam netaikytinas uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl neturtinės žalos atlyginimo prievolė įgyja ir tam tikrą baudžiamojo poveikio, bausmės prasmę, kuri dėl eismo įvykio žuvus žmogui, igyvendinant teisingumo principą, turi būti adekvati.

72Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismo vertinimu, be jau atlygintos 10000 Eur neturtinės žalos, iš E. K. nukentėjusiesiems dar priteistina 10000 Eur neturtinės žalos - po 5000 Eur kiekvienam nukentėjusiajam.

73Byloje taip pat pateiktas prašymas priteisti nukentėjusiosios N. F.-R. patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 800 Eur advokato pagalbai apmokėti. Kadangi nukentėjusioji dėl kaltinamojo E. K. padarytos nusikalstamos veikos kreipėsi į advokatą ir turėjo atstovavimo išlaidų, kurios pagrįstos dokumentais, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš E. K. (BPK 106 str. 2 d.).

74Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

Nutarė

75E. K., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo, perduoti jį J. J., a.k. ( - ) atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

76E. K. baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise - neskirti.

77Nukentėjusiųjų N. F.-R. ir I. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo E. K. nukentėjusiesiems N. F.-R. ir I. R. po 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

78Priteisti iš kaltinamojo E. K. nukentėjusiajai N. F.-R. 800 Eur advokato pagalbai apmokėti.

79Kitą ieškinio dalį atmesti.

80Laikiną nuosavybės teisių apribojimą E. K. vardu registruotoms transporto priemonėms: Audi A6, valst. nr. ( - ) VIN: ( - ); Audi A6 Avant, valst. nr. ( - ) VIN: ( - ); savos gamybos priekabai, valst. nr. SS977, VIN: ( - ), paskirtą Šiaulių apylinkės teismo 2016-06-10 nutartimi, palikti galioti iki visiško ieškinio atlyginimo.

81Kaltinamajam E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

82Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus:

83automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. ( - ) ir automobilio AUDI A6 AVANT užvedimo raktelius perduoti E. K. valdyti ir naudotis;

84motociklą Honda VT750, valstybinis Nr. ( - ), registruotą G. R. vardu, ir motociklo Honda VT750 užvedimo raktelius perduoti N. F.-R. ar/ir kitam teisėtam savininkui neribotam disponavimui;

85du kompaktinius diskus, laikomus pakete Nr. 2, palikti saugoti prie bylos.

86Išaiškinti E. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

87Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.

1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Silvijus Balčytis,... 2. sekretoriaujant E. P., K. V.,... 3. dalyvaujant prokurorams L. V., G. G.,... 4. kaltinamajam E. K., jo gynėjui advokatui R. D.,... 5. nukentėjusiajai N. F.-R., jos atstovui advokatui M. Š.,... 6. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K.,... 7. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 8. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 9. E. K. 2015-07-27, apie 21.20 val., Šiauliuose, nelygiareikšmių ( - ) gatvių... 10. Kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir... 11. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai... 12. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo... 13. E. K., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, savo kaltę... 14. Nukentėjusioji N. F.-R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra žuvusio G.... 15. Papildomos ikiteisminio tyrimo apklausos metu N. F.-R. parodė, kad G. R.... 16. Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-07-27 vakare kartu... 17. Liudytojas R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tuo metu, kai 2015-07-27... 18. Liudytoja P. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tuo metu, kai 2015-07-27... 19. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuoti eismo įvykio... 20. Transporto priemonės techninės apžiūros akte, apraše ir apžiūros... 21. Transporto priemonės techninės apžiūros akte, apraše ir apžiūros... 22. Specialisto išvadoje Nr. 11Š-170(15) nurodyta: 1. Prieš stabdymą motociklas... 23. Specialisto išvadoje Nr. M 400/15(04) nurodyti G. R. eismo įvykio metu... 24. Savanoriškų daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad G. M. pateikė... 25. Vairuotojo pažymėjime nurodyta, kad E. K. teisė vairuoti kelių transporto... 26. Pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodyta, kad oro temperatūra... 27. Alkotesterio parodymuose užfiksuota, kad po eismo įvykio E. K. buvo blaivus... 28. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr.... 29. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... 30. Civiliniu ieškiniu nukentėjusiesiems I. R. prašoma priteisti 20000 Eur, N.... 31. Iš mokėjimo nurodymų matyti, kad E. K. N. F.-R. pervedė 5000 Eur... 32. E. K. nuo 2010-06-14 dirba VšĮ "( - ) " (2 t, b. l. 34), darbovietėje... 33. VSDFV pažymose atsispindi E. K. gaunamos pajamos (2 t, b. l. 35-37).... 34. Iš psichologo aprašo matyti, kad N. F.-R. kreipėsi dėl psichologinės... 35. AB "Lietuvos draudimas" pateikta informacija ši įmonė I. R. ir N. F.-R.... 36. Iš I. R. medicininių dokumentų matyti, kad jis kreipėsi į gydymo įstaigą... 37. J. J. pateikė teismui prašymą perduoti E. K. jos atsakomybėn pagal... 38. BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 39. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti... 40. Teismas nustatė, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta jo paties... 41. Teismų praktikoje, taikant BK 281 straipsnį, pripažįstama, kad eismo... 42. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo... 43. Atsižvelgiant į nustatytus visus nusikaltimo objektyviosios ir... 44. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis... 45. Kaltinamasis anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą (t. 1, b. l. 170),... 46. Byloje yra laiduotojos J. J. prašymas perduoti E. K. jos atsakomybėn pagal... 47. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar... 48. Teismas, atsižvelgdamas į teigiamas laiduotojos asmenines savybes ir... 49. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo... 50. Kaltinamajam E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas... 51. Automobilis AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. ( - ) ir automobilio AUDI A6 AVANT... 52. Motociklas Honda VT750, valstybinis Nr. ( - ), registruotas G. R. vardu, ir... 53. Du kompaktiniai diskai, laikomi pakete Nr. 2, paliktini saugoti prie bylos.... 54. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas E. K. vardu registruotoms transporto... 55. Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai N. F.-R. ir I. R.... 56. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 57. Pagrįsdami neturtinės žalos dydį, nukentėjusieji civiliniame ieškinyje... 58. Teismo vertinimu, nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės ir nagrinėjamos... 59. Civilinis kodeksas nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar... 60. Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš... 61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas... 62. Dalyvavimas eisme yra gana pavojinga ir nesaugi veikla, todėl kiekvienas asmuo... 63. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nukentėjusiems asmenims,... 64. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad asmens, kuris vairavo... 65. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą... 66. Neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek... 67. Pagal teismų formuojamą praktiką kelių eismo taisyklių pažeidimo... 68. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2K-272/2011, kurioje aplinkybės... 69. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2K-194-222/2016, kurioje... 70. Kaip jau minėta, nusikalstama veika neabejotinai turi sunkias pasekmes... 71. Vertinant kitas aplinkybes darytina išvada, kad kaltė dėl kilusios... 72. Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, vadovaujantis sąžiningumo,... 73. Byloje taip pat pateiktas prašymas priteisti nukentėjusiosios N. F.-R.... 74. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297... 75. E. K., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės... 76. E. K. baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise -... 77. Nukentėjusiųjų N. F.-R. ir I. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies,... 78. Priteisti iš kaltinamojo E. K. nukentėjusiajai N. F.-R. 800 Eur advokato... 79. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 80. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą E. K. vardu registruotoms transporto... 81. Kaltinamajam E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį... 82. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti... 83. automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. ( - ) ir automobilio AUDI A6 AVANT... 84. motociklą Honda VT750, valstybinis Nr. ( - ), registruotą G. R. vardu, ir... 85. du kompaktinius diskus, laikomus pakete Nr. 2, palikti saugoti prie bylos.... 86. Išaiškinti E. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės... 87. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui...