Byla 2A-477/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Mickevičienės ir Gintaro Pečiulio, sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, dalyvaujant ieškovo akcinės bendrovės Rytų skirstomieji tinklai atstovei Jolantai Jankauskienei, atsakovo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Alytaus tekstilė“ atstovui advokatui Linui Jakui, trečiojo asmens akcinės bendrovės Turto banko atstovui Dainiui Vinciūnui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės gelžbetonis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-163-343/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės Rytų skirstomieji tinklai ieškinį atsakovams bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Alytaus tekstilė“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės gelžbetonis“, dalyvaujant tretiesiems asmenims akcinei bendrovei Turto bankui, akcinei bendrovei SEB bankui, akcinei bendrovei bankui „Snoras“, uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Alytaus energija“, uždarajai akcinei bendrovei „Dzūkijos vandenys“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (actio Pauliana).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas AB Rytų skirstomieji tinklai 2007 m. liepos 27 d. Kauno apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2007 m. birželio 26 d. elektros energijos tiekimo įrenginių (t. y. vidaus inžinerinių tinklų) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01-10-16, kuri sudaryta tarp atsakovų AB „Alytaus tekstilė“ ir UAB „Marijampolės gelžbetonis“ (toliau – ginčo sutartį), bei taikyti restituciją (t. 1, b. l. 38-41). Nurodė, kad ieškovas yra atsakovo AB „Alytaus tekstilė“, kuriam iškelta bankroto byla, kreditorius. Ginčo sandoris pažeidžia ieškovo ir kitų BAB „Alytaus tekstilė“ kreditorių interesus dėl keturių priežasčių: 1) ginčo objektas perleistas už pernelyg žemą kainą; 2) be infrastruktūros neįmanoma tinkamai eksploatuoti pardavėjo administracinės bei ūkinės paskirties pastatų, dėl ko mažėja jo vertė, o įrengti naują infrastruktūrą kainuotų keletą milijonų, t. y. brangiau negu ginčo objekto pardavimo kaina; 3) iki ginčo sandorio sudarymo pardavėjas gaudavo elektros energiją iš vidutinės įtampos tinklų, kurio kaina 30 % mažesnė lyginant su žemos įtampos elektros tinklais, per kuriuos dabar pirkėjas tiekia elektros energiją pardavėjui; 4) nors ginčo sandorio sudarymo metu pardavėjas de facto jau buvo nemokus, bet gautas už ginčo objektą lėšas panaudojo atsiskaityti su savo nuožiūra pasirinktais kreditoriais, nepagrįstai suteikdamas jiems prioritetą prieš kitus pardavėjo kreditorius. Sudarydami ginčo sandorį, abu atsakovai elgėsi nesąžiningai: pardavėjo valdybos narys R. Žemaitis yra pirkėjo vadovas, taigi jis žinojo ar turėjo žinoti apie blogą pardavėjo turtinę padėtį ir ja pasinaudojo.

4Atsakovas UAB „Marijampolės gelžbetonis“ atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 54-56) ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti. Atsakovo teigimu, ginčo sutartis sudaryta nepažeidžiant galiojančių teisės aktų; vadovaujantis šalių laisvės principu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pagrindinis ginčo sandorio sudarymo tikslas – užtikrinti elektros energijos tiekimą pardavėjui, nes ieškovas ne kartą įspėjo jį nutrauksiąs dėl didelio įsiskolinimo. Pirkėjo vadovas, kaip pardavėjo valdybos narys, pasiūlė ieškovui už simbolinę kainą įsigyti ginčo objektą, tačiau pastarasis atsisakė. Nepagrįstas ieškovo argumentas dėl BAB „Alytaus tekstilė“ kreditorių interesų pažeidimo, susijęs su papildomų elektros energijos sąnaudų ateityje skaičiavimu, kadangi pardavėjas bankrutuoja. Be to, pirkėjas, kaip pardavėjo akcininkas, sutiko prisiimti padidėjusias pardavėjo išlaidas dėl tarifų pasikeitimo; prisiimti riziką, susijusią su skolos ieškovui negrąžinimu. Pardavėjo mokumas po ginčo sandorio sudarymo anaiptol nesumažėjo, jis turi užtektinai kito turto atsiskaityti su ieškovu. Neigia, jog ta aplinkybė, kad viename asmenyje sutapo pardavėjo valdybos narys bei pirkėjo vadovas, ipso facto patvirtina jo nesąžiningumą.

5Atsakovas BAB „Alytaus tekstilė“ atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 60-62) su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Pasak atsakovo, pardavėjas buvo priverstas sudaryti ginčo sutartį, kad gautų apyvartinių lėšų, galėtų užtikrinti nepertraukiamą administracijos darbą (ieškovas nutraukė elektros energijos tiekimą), išmokėti atlyginimą darbuotojams. Ginčo objektas parduotas už nepriklausomų turto vertintojų UAB „Ober-haus“ nustatytą vidutinę rinkos kainą – ~ 147 000 Lt (likutinė vertė 62 252,11 Lt). Kadangi ginčo objektas iki sandorio sudarymo nebuvo įtrauktas į atsakovo balansą, jo pardavimas negalėjo sumažinti atsakovo galimybių atsiskaityti su ieškovu, vice versa, jas padidino. Tikina turįs pakankamai kito turto, į kurį gali būti nukreipiamas skolos išieškojimas ieškovo naudai.

6Tretysis asmuo UAB „Dzūkijos vandenys“ atsiliepimu į ieškinį (t. 2, b. l. 13-14) su ieškiniu sutiko. Jo nuomone, yra visi sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindai. Dėl ginčo sutarties šalių nesąžiningumo papildomai nurodė, kad ir Romas Kukis yra sandorio šalių valdybos narys.

7Tretysis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į ieškinį (t. 2, b. l. 16-17) su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, jog yra atsakovo BAB „Alytaus tekstilė“ hipotekos kreditorius, kuriam, be kita ko, buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, į kurį kaip sudedamoji dalis įeina elektros energijos tiekimo įrenginiai. Vadinasi, ginčo objektas taip pat buvo įkeistas bankui (CK 4.171 str. 3 p.), tuo tarpu pardavėjas jį pardavė be hipotekos kreditoriaus sutikimo, ką draudžia atsakovo BAB „Alytaus tekstilė“ ir AB SEB banko 2000 m. gegužės 23 d. paskolos sutarties Nr. 0920004090077-01 9.7.1 p. Trečiojo asmens žiniomis, atsakovas BAB „Alytaus tekstilė“ net nebandė pardavinėti ginčo objekto už rinkos kainą.

8Tretysis asmuo AB Turto bankas atsiliepimu į ieškinį (t. 2, b. l. 48-50) su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, jog ginčo sandoriu pardavėjas ne tik kad neatkūrė įmonės mokumo, bet dar labiau sumažino galimybes atsiskaityti su kreditoriais, kadangi perleido turtą už mažesnę kainą, nei buvo nustatyta nepriklausomų turto vertintojų UAB korporacija „Matininkai“.

9Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 4 d. sprendimu (t. 3, b. l. 39-46) ieškinį patenkino pripažindamas negaliojančiu ginčo sandorį ir taikydamas restituciją natūra. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad netrukus po ginčo sandorio sudarymo Kauno apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi iškėlė atsakovui AB „Alytaus tekstilė“ bankroto bylą, taigi ginčo sandorio sudarymo metu pardavėjas praktiškai buvo nemokus. Ginčo objekto pardavimas pardavėjui buvo nuostolingas, kadangi jis apie pardavimą neskelbė viešai plačiam subjektų ratui, jog būtų sudaryta konkurencija; nesiaiškino tikrosios įrenginių vertės ir pardavė objektą susijusiam pirkėjui už 7,5 k. mažesnę nei rinkos kainą; po sandorio sudarymo išsinuomojo iš pirkėjo ginčo objektą už 10 000 Lt/ mėn., pakilo tiekiamos elektros energijos tarifas; ženkliai smuko nekilnojamojo turto, į kurį įeina ginčo objektas, vertė. Teismas atsisakė remtis eksperto išdava dalyje dėl ginčo objekto pardavimo įtakos nekilnojamojo turto komplekso patrauklumui, nes ekspertas klaidingai suprato klausimą: jis tik pabandė atsakyti, bet ne atsakė į užduotą klausimą, o bandydamas atsakyti įtraukė papildomų faktorių. Gavęs lėšų už ginčo objekto perleidimą, pardavėjas atsiskaitė su kai kuriais kreditoriais, suteikdamas jiems pirmenybės teisę prieš kitus savo kreditorius. Pardavėjas neturėjo jokios pareigos sudaryti ekonomiškai nepagrįstą sandorį; dar daugiau, sudarė jį be hipotekos kreditoriaus sutikimo. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog sudarant ginčo sandorį nesąžiningai elgėsi ne tik pardavėjas, bet ir pirkėjas. Pirkėjo nesąžiningumą įrodo tokios aplinkybės: sutampa sandorio šalių valdymo organų nariai; pirkėjas yra vienas iš stambiausių pardavėjo akcininkų; 2007 m. vasarą pardavėjo gamybinė veikla jau buvo nutraukta, darbuotojai išleisti į prastovą; apie kritinę pardavėjo finansinę padėtį pranešė visuomenės informavimo priemonės. Tokiu atveju prastą pardavėjo finansinę būklę pirkėjas turėjo žinoti, tačiau nepaisydamas to vis tiek sudarė ginčo sutartį.

10Atsakovas UAB „Marijampolės gelžbetonis“ apeliacinius skundu (t. 3, b. l. 48-53) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad:

111. ginčo objekto pardavimo klausimą 2007 m. birželio 14 d. svarstė AB „Alytaus tekstilės“ valdyba. Valdybos sprendimu bendrovės vadovui buvo leista parduoti įrenginius su sąlyga, jog jų pardavimo kaina bus ne mažesnė negu vidutinė rinkos kaina, kurią nustatys nepriklausomi turto vertintojai. Pardavėjas kreipėsi į UAB „Ober-haus“ dėl preliminaraus ginčo objekto įvertinimo, nes išsami turto vertinimo ataskaita pasirodė esanti per daug brangi.

12Apeliantas kritikuoja eksperto UAB „Kovertas“ išvadą dėl įrenginių rinkos vertės, kaip sudarytą remiantis atkuriamosios vertės metodu, į kurį įtraukiama turto fizinio nusidėvėjimo vertė. Apskaičiuoti fizinį nusidėvėjimą įmanoma žinant tikslias įrenginių pagaminimo ir įvedimo į eksploataciją datas. Minėtų duomenų AB „Alytaus tekstilė“ neturi. Be to, nors ekspertas atkreipė dėmesį į turto funkcinį nusidėvėjimą (įrenginiai morališkai pasenę), šio fakto nesureikšmino; tačiau akivaizdu, jog protingas asmuo nepirktų tokios būsenos įrenginių už eksperto nurodytą kainą - virš 1 mln. Lt;

132. pardavėjas privalėjo sudaryti ginčo sutartį, antraip, be jo paties, 11 įmonių, kurios iki tol gaudavo elektros energiją per parduotus įrenginius, būtų likusios be elektros energijos, ieškovui nutraukus jos tiekimą už pardavėjo skolas;

143. pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė AB „Alytaus tekstilė“ vadovė bei vienas iš akcininkų, tad ydingas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pardavėjo valdymo organai (vadovė ir savininkas) nevykdė ĮBĮ numatytos pareigos inicijuoti pardavėjui bankroto bylą;

154. ginčo sandoris nesukūrė ir/ ar nesustiprino pardavėjo nemokumo, taigi negalėjo pažeisti jo kreditorių turtinių interesų. Įrenginiai iki 2007 m. birželio mėn. apskritai nebuvo apskaityti įmonės balanse, vėliau buvo parduoti gerokai brangiau nei jų likutinė vertė. Pardavėjo 2007 m. I pusmečio balansas patvirtina, jog nėra vienos iš actio Pauliana sąlygų – pardavėjas turi kito turto už beveik 70 mln. Lt, iš kurio būtų galima visiškai patenkinti ieškovo reikalavimus.

16Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ženkliai smuko nekilnojamojo turto, į kurį įeina ginčo objektas, vertė neatitinka eksperto išvados. Anot eksperto, atsižvelgiant į 2007 m. įmonės sunaudotos elektros energijos apimtis, energijos tiekimo įrenginių pardavimas BAB „Alytaus tekstilė“ nekilnojamojo turto komplekso rinkos vertei įtakos neturėjo. Vargu, ar, prasidėjus giliai ekonominei ir finansinei krizei, nekilnojamasis turtas bus parduotas, juolab už tokią didelę eksperto nustatytą kainą.

17Įrenginių pardavimas leido sumažinti pardavėjui jų priežiūros bei eksploatavimo sąnaudas nuo 72 750 Lt/ mėn. iki 10 380 Lt/ mėn., kas reiškia, jog sandoris žalos nepadarė.

185. apeliantas yra sąžininga sutarties šalis. Aplinkybės, kad pirkėjas yra pardavėjo akcininkas, pirkėjo vadovas yra pardavėjo valdybos narys, nėra pakankamas pagrindas tvirtinti, jog apeliantas nesąžiningas. Jo nesąžiningumo taip pat negalima preziumuoti pagal CK 6.67 straipsnį, nes nėra jame numatytų sąlygų. Sudarydamas ginčo sandorį, pirkėjas veikė pardavėjo, jo darbuotojų ir kitų kreditorių, šalia įsikūrusių 11 įmonių naudai, t. y. siekė savo lėšomis mainais už įrenginius papildyti pardavėjo apyvartines lėšas, užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą pardavėjui, kitiems ūkio subjektams.

19Pabrėžia, kad ieškovas nuslėpė nuo teismo tai, jog 2005 m. jis iš pardavėjo įsigijo aukštos įtampos kabelius ir transformatorines.

20Ieškovas AB Rytų skirstomieji tinklai atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 79-82) prieštarauja apeliantui ir prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pardavėjo direktorė, sudarydama ginčo sandorį, nesilaikė AB „Alytaus tekstilė“ valdybos nutarimo parduoti įrenginius už ne mažesnę kaip vidutinė jų rinkos vertė kainą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas sako, jog turto rinkos kaina nustatoma turto vertinimo ataskaitoje - tik minėtas dokumentas turi juridinę galią. Kadangi įstatymas nenumato preliminaraus turto vertinimo teisinio statuso, UAB „Ober-haus“ preliminarus rinkos vertės nustatymas niekinis. Apeliantas neneigia žinojęs, jog ginčo sandorio sudarymo metu pardavėjas buvo ant bankroto ribos, tačiau, užuot kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, iš pradžių sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, o tik po to padavė pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą.

21Atsakovas BAB „Alytaus tekstilė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 63-72) skundo nepripažįsta ir prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, remdamasis tokiais motyvais. Pirma, CK 6.66 straipsnio prasme privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas teisine būtinybe, o ne faktine, todėl pareiga sudaryti sandorį gali atsirasti iš įstatymų, teismų sprendimų ar sutarčių (pvz., viešo konkurso, preliminarios sutarties). Aplinkybių, susijusių su teisinės pareigos sudaryti ginčijamą sandorį buvimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė, o apeliantas jų nenurodė. Antra, išsamus ir patikimas įrenginių vertės nustatymas būtų kainavęs brangiau nei preliminarus, bet turint išsamų vertinimą įrenginiai nebūtų buvę parduoti pusvelčiui. Trečia, apeliantas negali užtikrinti pardavėjui ir/ ar kitoms bendrovėms nepertraukiamo elektros energijos tiekimo, nes elektros energijos sutartis elektros energijos tiekėjas sudaro tiesiogiai su galutiniu vartotoju – asmeniu, kurio įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų ir kuris perka energiją vartojimo tikslais (LR elektros energetikos įstatymo 2 str. 35 d.). Ketvirta, pardavėjui elektros energijos reikia norint sėkmingai užbaigti įmonės bankroto procedūras. Penkta, apeliantas, įrodinėdamas, jog įrenginiai parduoti pelningai, nepagrįstai remiasi pardavėjo pažyma apie likutinę įrenginių vertę (t. 1, b. l. 85). Prideda naujus įrodymus, jog pirkėjas pageidauja gauti 15 000 Lt/ mėn. elektros energijos tiekimo įrenginių nuomos mokestį (t. 3, b. l. 75) (CPK 314 str.). Iš ginčo sandorio dėl per žemos ginčo objekto pardavimo kainos, kritusios nekilnojamojo turto kaip turtinio vieneto kainos pardavėjo patirta žala pranoksta gautą naudą. Šešta, ginčo sandoris pažeidė pardavėjo kreditorių, ypač hipotekos kreditoriaus, interesus. Septinta, pirmosios instancijos teismas tinkamai pagrindė apelianto nesąžiningumą, o ieškovo sąžiningumas sudarant kitą sandorį niekaip nesusijęs su ginčo sandoriu.

22Tretysis asmuo AB Turto bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.3, b. l. 58-60) skundą laiko nepagrįstu, prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad pirkėjas, perimdamas įrenginius, kartu neperėmė pardavėjo skolos elektros energijos tiekėjui, taigi ginčo sandorio sudarymas neišsprendė pardavėjo įsiskolinimo ieškovui klausimo. Iš ekspertizės akto matyti, kad pardavėjas perleido ginčo objektą už pernelyg mažą kainą, be to, taip pablogino nekilnojamojo turto pardavimo perspektyvas. Turto pardavimo ir jo priežiūros kainų santykis leidžia manyti, jog apelianto investicijos atsiperka 100 % per itin trumpą laiko tarpą – 1 m. 3 mėn. (147 500 Lt ÷ 10 000 Lt/ mėn.).

23Apeliacinis skundas atmestinas.

24Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

25Bylos duomenimis nustatyta, jog AB „Alytaus tekstilė“ 2007 m. birželio 26 d. pardavė UAB „Marijampolės gelžbetonis“ elektros energijos tiekimo įrenginius už 147 500 Lt (t. 1, b. l. 13-17); sandorio šalių tarpusavio sutarimu 2007 m. liepos 2 d. sutarties pakeitimu sutrumpintas paduodamų įrenginių sąrašas (t. 2, 131-133). Kauno apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi (t. 1, b. l. 90-92) iškėlė pardavėjui bankroto bylą. Vienas iš bankrutuojančios AB „Alytaus tekstilė“ kreditorių reiškia actio Pauliana, ginčydamas minėtą elektros energijos tiekimo įrenginių pirkimo – pardavimo sutartį.

26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs CK 6.66 straipsnio tikslus bei šio instituto taikymo sąlygas. Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu jie pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo arba turėjo žinoti. Skirtingai negu kad kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais atvejais, Pauliano ieškinio pagrindinė paskirtis yra kompensacinė, t. y. padėti kreditoriui apsiginti nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas jo mokumas siekiant, jog kreditorius prarastų galimybę atgauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu tėra tik teisinė priemonė atkurti pažeistą skolininko mokumą ir sugrąžinti į ankstesnę padėtį tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2004; 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007 ir kt.).

27Skiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui; antra, ginčo sandoris pažeidžia kreditoriaus teises; trečia, skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio; ketvirta, atlygintinio sandorio šalys jo sudarymo metu elgėsi nesąžiningai; penkta, ieškinys dėl sandorio negaliojimo pareikštas per 1 metų ieškinio senaties terminą. Apeliantas kvestionuoja trijų actio Pauliana taikymo sąlygų buvimą: skolininko kreditorių teisių pažeidimą, sandorio sudarymo nebūtinumą ir abiejų sandorio šalių nesąžiningumą.

28Dėl BAB „Alytaus tekstilė“ kreditorių teisių pažeidimo

29CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateikiamas pavyzdinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudaryti sandoriai gali pažeisti kreditoriaus teises: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; ect. Apelianto argumentas dėl kreditoriaus teisių pažeidimo nebuvimo tinkamai yra paneigtas pirmosios instancijos teismo ištirtais ir teisingai skundžiamame sprendime įvertintais įrodymais, patvirtinančiais, jog pardavėjas, sudarydamas ginčo sandorį, pablogino savo turtinę padėtį, nes pusvelčiui perleido pirkėjui ginčo objektą; sumažino viso nekilnojamojo turto, į kurį įeina ginčo objektas, komplekso vertę, dėl ko sumažėjo BAB „Alytaus tekstilė“ kreditorių galimybės atgauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą iš likusio turto.

30Apelianto nuomone, ginčijamas sandoris negalėjo pažeisti skolininko kreditorių teisių, nes ginčo objektas iki 2007 m. birželio apskritai nebuvo apskaitytas AB „Alytaus tekstilė“ balanse. Bet iš tiesų ginčo objektas, kaip nekilnojamojo turto komplekso sudedamoji dalis, iki 2007 m. birželio 19 d. AB „Alytaus tekstilė“ balanse nebuvo apskaitytas ne apskritai, o atskirai nuo nekilnojamojo turto, esančio Pramonės g. 1, Alytus, komplekso. Tačiau nekilnojamojo turtinio vieneto skaidymas į atskiras dalis reiškia savarankiško turtinio vieneto suformavimą, o ne jo pagausėjimą.

31Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo teiginiui, kad nekilnojamojo turto su infrastruktūra pardavimas yra pelningesnis negu nekilnojamojo turto pardavimas be infrastruktūros, kadangi pirkėjui papildomai nebereikia įsigyti elektros energijos įrenginių, be kurių nekilnojamojo turto eksploatavimas neįmanomas; pirkti montavimo paslaugų; ardyti sienų tam, jog jų viduje būtų galima nuvesti elektros energijos tiekimo laidus; kasti žemę nutiesti kabelius ir panašiai.

32Pirmosios instancijos teismo tinkamai motyvavo, kodėl jis, vertindamas ginčo sandorio įtaką likusio nekilnojamojo turto, į kurį įeina ginčo objektas, kompleksui, nesirėmė eksperto išvada. Į ekspertui UAB „Kovertas“ užduodamą klausimą pirmosios instancijos teismas neįtraukė pardavėjo suvartojamos elektros energijos apimčių, nes šis veiksnys neturi nieko bendro su nekilnojamojo turto komplekto vertės nustatymu. Todėl eksperto atsakymas, kad įrenginių pardavimas neturėjo poveikio nekilnojamojo turto komplekso rinkos vertei, atsižvelgiant į suvartotos elektros energijos apimtis, iš esmės yra klaidingas.

33Anot apelianto, eksperto UAB „Kovertas“ išvada dėl įrenginių vertės netiksli, nes nežinomos elektros energijos tiekimo įrenginių pagaminimo ir įvedimo į eksploataciją datos. Bet byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina priešingai. AB „Alytaus tekstilė“ komisija 2007 m. birželio 19 d. atliko 10 kV elektros tiekimo linijų inventorizaciją, kurios duomenis užfiksavo prieduose Nr. 1, 2, 3 (t. 1, b. l. 65-69). UAB „Kovertas“ ekspertizės akte yra apšvietimo ir elektros kabelių techninis pasas, kuriame nurodyti statybos metai; taip pat dokumentas su transformatorių įrangos įsigijimo ir įvedimo metais. Nors pastarasis įrodymas yra be atsakingų asmenų parašų ir/ ar antspaudų, bet AB „Alytaus tekstilė“ neginčija jo įrodomosios galios. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pateiktų duomenų tikrumu (CPK 202 str.), nes transformatorių įrangos įsigijimo ir įvedimo datų amplitudė apima 24 m. (1968-1992 m.), o apeliantas pripažįsta, kad įrenginiai morališkai pasenę ir nusidėvėję. Jeigu AB „Alytaus tekstilė“ nebūtų žinojusi parduotų įrenginių įsigijimo ir įvedimo į eksploataciją datų, pardavėjas nebūtų galėjęs teisingai apskaičiuoti įrenginių likutinės vertės (t. 1, b. l. 85), kuria vadovautis siūlo apeliantas. Kalbant apie ginčo objekto likutinę vertę, akcentuotina, kad likutinė vertė nėra nei vienintelis, nei juo labiau lemiamas kriterijus vertinant, ar turtas buvo parduotas už pernelyg žemą kainą. Teisėjų kolegija sutinka su pardavėjo atsiliepimo į skundą motyvu, jog nors išsamus įrenginių vertės nustatymas būtų kainavęs brangiau negu preliminarus, bet turint išsamų vertinimą įrenginių kaina irgi būtų buvusi kur kas didesnė už preliminarią.

34Oponuojant apelianto argumentui dėl ginčo sandorio įtakos pagal vieną abstrahuotą aspektą - sumažėjo pardavėjo elektros energijos tiekimo įrenginių priežiūros kaštai, atkreiptinas dėmesys į ginčo sandorio įtaką įvairiais su jo sudarymu susijusiais aspektais, kaip antai: ginčo objekto kainos nustatymas (užsakyta preliminari ginčo objekto vertinimo ataskaita vietoj išsamios), ginčo objekto išskyrimas iš nekilnojamojo turto komplekso, kurį jis aptarnauja, elektros energijos tarifų pokyčiai, elektros energijos tiekimo įrenginių nuoma. Kone 7 kartus (72 750 Lt/ mėn. ÷ 10 380 Lt/ mėn.) mažesni elektros energijos tiekimo įrenginių priežiūros kaštai neatsveria ginčo sandoriu pardavėjui sukeltų neigiamų padarinių.

35AB „Alytaus tekstilė“ 2007 m. I pusmečio balansas (t. 1, b. l. 82-83) patvirtina, kokia buvo įmonės į balansą įrašyto turto vertė – ~ 70 mln. Lt. Tačiau nėra pagrindo teigti, kad likvidavus turtą už jį bus gauta ne mažiau, negu įmonės balanse nurodyta atitinkamo turto vertė. Pažymėtina, jog po bankroto bylos AB „Alytaus tekstilė“ iškėlimo (t. 1, b. l. 90-92) vertinama, ar įmonei užteks turto atsiskaityti su visais kreditoriais (t. y. ne tik su ieškovu), o bankroto bylos pardavėjui iškėlimas per se paneigia tokią galimybę.

36Įvertinusi išvardintas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo sandoris atnešė BAB „Alytaus tekstilė“ daugiau turtinės žalos negu finansinės naudos, dėl ko nukentėjo jo kreditoriai.

37Dėl ginčo sandorio sudarymo privalomumo

38Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, pateiktą civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/06, CK 6.66 straipsnio prasme šalies privalėjimas sudaryti sandorį grindžiamas teisine būtinybe, o ne ekonominiais sumetimais. Pareiga sudaryti sandorį gali atsirasti iš įstatymų, teismų sprendimų ir/ ar sutarčių.

39Skunde apeliantas kalba apie rūpestį, kad 11-kai įmonių per ginčo objektus būtų užtikrintas nepertraukiamas elektros energijos tiekimas. Tačiau nei jis, nei pardavėjas nepateikė sutarčių su 11 įmonių, iš kurių būtų galima matyti AB „Alytaus tekstilė“ sutartinė pareiga užtikrinti kontrahentams nepertraukiamą elektros energijos tiekimą ir jos vykdymo sąlygos. Net jei tokios sutarties sąlygos ir egzistuoja, tai pardavėją likvidavus dėl bankroto būtų pagrindas tokiai sutartinei prievolei pasibaigti (CK 6.128 str. 3 d.). Pirkėjas ginčo sandoriu taip pat neprisiėmė įsipareigojimų leisti 11 įmonių per jo įsigytus įrenginius gauti ieškovo tiekimą elektros energiją, vadinasi, elektros energijos tiekimo 11 įmonių bei pačiai BAB „Alytaus tekstilė“ problema išliko. Šią problemą išsprendė BAB „Alytaus tekstilė“ administratorius, pasirašydamas su ieškovu sutartį (t. 3, b. l. 93).

40Be to, skolininkas, nebūdamas būtinų paslaugų tiekėjas, taip pat neturi pareigos, kylančios iš įstatymo, rūpintis elektros energijos tiekimo užtikrinimu kitiems ūkio subjektams (CK 6.161 str.).

41Susiklosčius tokiai situacijai, pripažintina, jog BAB „Alytaus tekstilė“ altruistiniai ketinimai, sudarant elektros energijos tiekimo įrenginių pirkimo – pardavimo sutartį, užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą 11 įmonių nėra pakankama priežastis, pateisinanti skolininko kreditorių teisių pažeidimą, dėl ko reikėtų ginčo sandorį palikti galioti.

42Dėl ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumo

43Byloje nėra ginčo dėl to, jog 2007 m. atsakovo UAB „Marijampolės gelžbetonis“ vadovas Ramūnas Žemaitis kartu buvo vienas iš AB „Alytaus tekstilė“ valdybos narių. Kaip teisingai teismo posėdžio metu nurodė ieškovo atstovė, R. Žemaitis dalyvavo AB „Alytaus tekstilė“ 2007 m. birželio 14 d. įvykusiame valdybos posėdyje (t. 1, b. l. 71-73). Valdybos posėdyje buvo konstatuota, kad „AB „Alytaus tekstilė“ būklė bloga, įmonė dirba nuostolingai, neturi galimybių įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. LR Vyriausybės 2003 m. gruodžio 23 d. nutarimu patvirtintas bendrovės gaivinimo planas nepasiekė savo rezultatų. Investicijos į audimą ir verpimą nepasitvirtino, produkcijos pardavimo pajamos nepadidėjo, savikaina nemažėjo. Tai patvirtina bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai [...]“. Nors byloje nėra AB „Alytaus tekstilė“ 2007 m. birželio 14 d. valdybos posėdyje minėtų finansinės atskaitomybės dokumentų, tačiau nėra pagrindo manyti, jog jie labai skirtųsi nuo AB „Alytaus tekstilė“ 2007 m. birželio 30 d. balanso (t. 1, b. l. 82-83). Pagal AB „Alytaus tekstilė“ 2007 m. birželio 30 d. balansą bendrovės per 1 metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 33 776 190 Lt, o turtas iš viso – 69 297 703 Lt. Per 1 metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų bei turto iš viso santykis 1:2 sudaro pagrindą iškelti įmonei bankroto bylą (kas netrukus po ginčo sandorio sudarymo ir buvo padaryta). AB „Alytaus tekstilė“ valdyba 2007 m. birželio 14 d. posėdyje nesvarstė, kokiu tikslu bus panaudotos už ginčo objekto pardavimą gautos piniginės lėšos. Duomenų, kur jos realiai buvo panaudotos, byloje nėra.

44Iš to, kas pasakyta, darytina išvada, jog AB „Alytaus tekstilė“ valdyba in corpore jau 2007 m. birželio 14 d. posėdyje turėjo spręsti kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo klausimą, užuot sprendusi merdinčios įmonės turto dalies pardavimo klausimą, kad ji turėtų iš ko atsiskaityti su savo nuožiūra pasirinktais kreditoriais.

45Kartu tai reiškia, kad AB „Alytaus tekstilė“ valdybos 2007 m. birželio 14 d. nutarimo dalis dėl ginčo objekto pardavimo pažeidė de facto bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, todėl negali būti traktuojama kaip teisinis pagrindas sudaryti ginčo sandorį, nepriklausomai nuo nutarime išvardintų sąlygų dėl turto pardavimo kainos nustatymo laikymosi. Kadangi atsakovas AB „Alytaus tekstilė“ iš pradžių pardavė ginčo objektą ir tik po to inicijavo sau bankroto bylą, jis laikytinas nesąžininga sutarties šalimi likusių kreditorių, įskaitant ieškovą, atžvilgiu. Analogiška išvada darytina ir apie pirkėją, kurio vadovas R. Žemaitis įėjo į AB „Alytaus tekstilė“ valdybos sudėtį, tiesiogiai dalyvavo AB „Alytaus tekstilė“ valdybos 2007 m. birželio 14 d. posėdyje, balsavo „už“ su ginčo objekto pardavimu susijusiais klausimais ir įgijo įrenginius savo atstovaujamos įmonės vardu.

46Aplinkybė, jog ieškovas 2005 m. nupirko iš pardavėjo transformatorines ir aukštos įtampos kabelius, niekaip nėra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl nepaneigia ginčo sandorio šalių nesąžiningumo.

47Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagal jas teisingai taikė įstatymą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

48Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas 2007 m. liepos 18 d. nutartimi ieškovo prašymu areštavo ginčo objektą, uždrausdamas pirkėjui sudaryti bet kokius areštuoto turto realizavimo sandorius su trečiaisiais asmenimis ir/ ar jį sugadinti (CPK 145 str. 1 d. 1 ir 6 p., 148 str. 2 d.) (t. 1, b. l. 30-31, 36-37), bet, patenkinęs ieškinį, sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl laikinųjų apsaugos priemonių tolesnio galiojimo (CPK 150 str. 5 d.). Šį trūkumą, kuris nekeičia sprendimo esmės, ištaiso apeliacinės instancijos teismas ex officio.

49Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalį 3 punktą iš apelianto valstybei priteistinos 31,55 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 86).

50Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

51Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

52Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartimi atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės gelžbetonis“ taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

53Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės gelžbetonis“, į. k. 151194729, 31,55 Lt (trisdešimt vieną litą 55 centus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas AB Rytų skirstomieji tinklai 2007 m. liepos 27 d. Kauno apygardos... 4. Atsakovas UAB „Marijampolės gelžbetonis“ atsiliepimu į ieškinį (t. 1,... 5. Atsakovas BAB „Alytaus tekstilė“ atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l.... 6. Tretysis asmuo UAB „Dzūkijos vandenys“ atsiliepimu į ieškinį (t. 2, b.... 7. Tretysis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į ieškinį (t. 2, b. l. 16-17) su... 8. Tretysis asmuo AB Turto bankas atsiliepimu į ieškinį (t. 2, b. l. 48-50) su... 9. Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 4 d. sprendimu (t. 3, b. l. 39-46)... 10. Atsakovas UAB „Marijampolės gelžbetonis“ apeliacinius skundu (t. 3, b. l.... 11. 1. ginčo objekto pardavimo klausimą 2007 m. birželio 14 d. svarstė AB... 12. Apeliantas kritikuoja eksperto UAB „Kovertas“ išvadą dėl įrenginių... 13. 2. pardavėjas privalėjo sudaryti ginčo sutartį, antraip, be jo paties, 11... 14. 3. pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė AB „Alytaus... 15. 4. ginčo sandoris nesukūrė ir/ ar nesustiprino pardavėjo nemokumo, taigi... 16. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ženkliai smuko nekilnojamojo turto,... 17. Įrenginių pardavimas leido sumažinti pardavėjui jų priežiūros bei... 18. 5. apeliantas yra sąžininga sutarties šalis. Aplinkybės, kad pirkėjas yra... 19. Pabrėžia, kad ieškovas nuslėpė nuo teismo tai, jog 2005 m. jis iš... 20. Ieškovas AB Rytų skirstomieji tinklai atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.... 21. Atsakovas BAB „Alytaus tekstilė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3,... 22. Tretysis asmuo AB Turto bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.3, b. l.... 23. Apeliacinis skundas atmestinas.... 24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 25. Bylos duomenimis nustatyta, jog AB „Alytaus tekstilė“ 2007 m. birželio 26... 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs CK 6.66 straipsnio tikslus... 27. Skiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: pirma, kreditorius turi... 28. Dėl BAB „Alytaus tekstilė“ kreditorių teisių pažeidimo... 29. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateikiamas pavyzdinis sąrašas atvejų, kaip... 30. Apelianto nuomone, ginčijamas sandoris negalėjo pažeisti skolininko... 31. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo teiginiui, kad... 32. Pirmosios instancijos teismo tinkamai motyvavo, kodėl jis, vertindamas ginčo... 33. Anot apelianto, eksperto UAB „Kovertas“ išvada dėl įrenginių vertės... 34. Oponuojant apelianto argumentui dėl ginčo sandorio įtakos pagal vieną... 35. AB „Alytaus tekstilė“ 2007 m. I pusmečio balansas (t. 1, b. l. 82-83)... 36. Įvertinusi išvardintas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo... 37. Dėl ginčo sandorio sudarymo privalomumo... 38. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, pateiktą civilinėje... 39. Skunde apeliantas kalba apie rūpestį, kad 11-kai įmonių per ginčo objektus... 40. Be to, skolininkas, nebūdamas būtinų paslaugų tiekėjas, taip pat neturi... 41. Susiklosčius tokiai situacijai, pripažintina, jog BAB „Alytaus tekstilė“... 42. Dėl ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumo... 43. Byloje nėra ginčo dėl to, jog 2007 m. atsakovo UAB „Marijampolės... 44. Iš to, kas pasakyta, darytina išvada, jog AB „Alytaus tekstilė“ valdyba... 45. Kartu tai reiškia, kad AB „Alytaus tekstilė“ valdybos 2007 m. birželio... 46. Aplinkybė, jog ieškovas 2005 m. nupirko iš pardavėjo transformatorines ir... 47. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog... 48. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas 2007 m. liepos... 49. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalį 3 punktą iš apelianto valstybei priteistinos... 50. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 51. Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 52. Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartimi atsakovui uždarajai... 53. Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės...