Byla e2-1406-553/2019

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vilijos Mikuckienės, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ramkesta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovės kreditoriaus R. V. atskirasis skundas ir atsakovės bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Tamtamas“ įpareigota grąžinti nutartyje nurodytas pinigų sumas, kreditorius R. V. išbrauktas iš atsakovės kreditorių sąrašo bei patvirtintas patikslintas valstybės įmonės „Turto bankas“ kreditorinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ramkesta“ byloje Nr. eB2-490-479/2019, tretieji asmenys byloje – R. V. ir valstybės įmonė „Turto bankas“,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei ,,Ramkesta“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tamtamas“. 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi patvirtinti bendrovės kreditoriniai reikalavimai, kurie 2018 m. spalio 1 d., 2019 m. kovo 4 d. ir 2019 m. kovo 26 d. teismo nutartimis patikslinti.

62.

7Dėl paskutiniosios (2019 m. kovo 26 d.) Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria buvo patvirtinti patikslinti atsakovės kreditoriniai reikalavimai (4 559 Eur valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Turto bankas“ ir 2 472,90 Eur R. V.), trečiasis asmuo R. V. pateikė teismui atskirąjį skundą. Skunde bei papildomuose paaiškinimuose trečiasis asmuo teigė:

82.1.

9Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Ramkesta“ kreditorių susirinkimas 2018 m. rugpjūčio 29 d. patvirtino administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (4 darbotvarkės klausimas) ir nustatė, kad atlyginimas administratoriui yra 6 minimali mėnesinė alga (MMA) ir tame skaičiuje yra privalomieji mokėjimai. Bankroto procesas 7 mėnesius vyko (tai sudaro 60 proc. laiko) 2018 m., kai MMA sudarė 400 Eur. Taip pat bankroto procesas apie 5 mėnesius vyks (tai sudaro 40 proc. laiko) 2019 m., kai MMA yra 555 Eur. Todėl bankroto administratorės atlyginimas turi būti skaičiuojamas: 6 MMA x 0,6 = 3,6 MMA ir 3,6 MMA x 400 = 1 444 Eur; 6 MMA x 0,4 =2,4 MMA ir 2,4 MMA x 555 = 1 332 Eur, viso: 1 444 + 1 332 = 2 776 Eur. Atsižvelgiant į pateiktus skaičiavimus ir įvertinus proceso eigą, administratorės atlyginimas turi būti 2 776 Eur, bet ne 3 300 Eur, kaip yra nurodyta 2019 m. kovo 27 d. BUAB „Ramkesta“ bankroto proceso metu gautų lėšų ir išlaidų suvestinės 2.1 eilutėje „Administratoriaus atlyginimas“. Todėl BUAB „Ramkesta“ bankroto administratorei UAB „Tamtamas“ nepagrįstai ir neteisėtai yra išmokėtas 3 330 Eur atlyginimas.

102.2.

11Administratorė, teikdama ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-105-220/2019 ir pagrįstai manydama, kad teismas jį tenkins, nepateikė teismui duomenų dėl advokato pagalbos išlaidų, todėl pastarosios iš atsakovų nebuvo priteistos. Tokie bankroto administratorės veiksmai pažeidė kreditorių interesus, t. y. sumažino pinigines lėšas, kurios galėjo būti paskirstytos kreditoriams. Tuo tarpu aplinkybė, jog atsakovei neturint lėšų sumokėti už atstovavimą, prašymas priteisti atstovavimo išlaidas negalėjo būti pareikštas bylos nagrinėjimo metu, taip pat nepaneigia, kad bankroto administratorė savo pareigas atliko aplaidžiai. Bankroto administratorė per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos turėjo teisę ir pareigą teikti teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kad teismas išspręstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ar paskirstymo klausimą. Kita vertus, civilinė byla Nr. e2-105-220/2019 negali būti priskirta sudėtingų bylų kategorijai, jog atsirastų poreikis sudaryti atstovavimo sutartį su advokatais dėl teisinių paslaugų teikimo ir būtų patirtos net 3 630 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, kurios nepagrįstai įtrauktos į 2019 m. kovo 27 d. BUAB „Ramkesta“ bankroto proceso metu gautų lėšų ir išlaidų suvestinės 2.6 eilutę „Teisinės paslaugos“. Be to, 2019 m. vasario 22 d. PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodyta tik abstrakti teisinių paslaugų suteikimo apimtis ir negalima tiksliai nustatyti advokato darbo laiko ir sąnaudų, kokie procesiniai dokumentai buvo ruošiami ir kokie dokumentai surinkti, ar pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, ar atitinka rekomenduojamus dydžius.

122.3.

13Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 415 patvirtintų Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių nuostatomis, administratoriaus atlyginimas (priemoka) gali būti apskaičiuojama už įplaukas (Pį), gautas per visą bankroto procesą, priemoka už bylas (Pb) apskaičiuojama atsižvelgiant į teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio ir priemoka už sėkmingą turto pardavimą (Pt). Šiuo atveju administratorės atlyginimas (priemoka) gali būti mokama tik už įplaukas (Pį), gautas per visą bankroto procesą. Atsižvelgiant į bankroto bylos proceso eigą bei įvertinus bankroto bylos sudėtingumą ir trukmę, pagrįstai galima teigti, kad administratorės 4 406,97 Eur atlyginimas (priemoka) neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų bei yra neproporcingai didelė. Ji galėtų būti iki 2 000 Eur, o kita dalis piniginių lėšų turi būti perskirstyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 35 straipsnio nuostatomis. Taigi bankroto administratorė netinkamai vykdė savo pareigas, be teisinio pagrindo išmokėjo lėšas ir taip pažeidė kreditorių interesus.

142.4.

15BUAB „Ramkesta“ administratorė“ vengė trečiajam asmeniui suteikti išsamią informaciją apie faktiškai patirtas administravimo išlaidas.

162.

17Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi trečiojo asmens atskirąjį skundą patenkino ir 2019 m. kovo 26 d. nutartį panaikino bei dėl atsakovės kreditorinių reikalavimų dydžio nutarė spręsti kitame teismo posėdyje.

183.

19Atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Ramkesta“ nurodė, kad į visus kreditoriaus R. V. klausimus bankroto administratorė atsakė, tuo tarpu atsakovei apmokėjus visas išlaidas ĮBĮ nustatyta tvarka, buvo iš dalies padengti kreditoriniai reikalavimai. Todėl trečiojo asmens kreditorinis reikalavimas yra apskaičiuotas teisingai ir pagrįstai patvirtintas teismo nutartimi.

20II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

214.

22Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi patenkino trečiojo asmens R. V. skundą ir įpareigojo bankroto administratorę UAB „Tamtamas“ grąžinti BUAB „Ramkesta“ 2 712 Eur bei sumokėti 2 472 Eur trečiajam asmeniui R. V. jo kreditoriniam reikalavimui patenkinti, išbraukė R. V. iš BUAB „Ramkesta“ kreditorių sąrašo ir įpareigojo UAB „Tamtamas“ sumokėti 240 Eur trečiajam asmeniui VĮ „Turto bankas“ ir patvirtino VĮ „Turto bankas“ 4 319 Eur kreditorinį reikalavimą atsakovei.

235.

24Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nustatytas tikslus atsakovės administratorės atlyginimo dydis, t. y. 6 MMA, pritaikius nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojantį MMA – 555 Eur, vertino, kad administratorės atlyginimą sudaro 3 300 Eur (6 x 555 MMA = 3 330 Eur). Byloje nėra ginčo, jog atsakovė lėšas administravimo išlaidoms padengti gavo 2019 m. Kadangi atsakovės administravimo procesas vyksta 6 mėnesius ir 2019 m, teismas sprendė, kad bankroto administratorė pagrįstai apskaičiavo atlyginimą pagal lėšų sumokėjimo metu buvusį 555 Eur MMA dydį.

256.

26Dėl skundo argumento, jog bankroto administratorė nepagrįstai atsisakė reikalavimo priteisti atstovavimo išlaidas byloje Nr. 2-105-220/2019 bei privalėjo pateikti prašymą priimti papildomą teismo sprendimą, teismas nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-105-220/2019 atsakovę BUAB „Ramkesta“ atstovavo advokatas A. J. Nustatęs, kad atsakovė sumokėjo atstovavimo išlaidas tik tuo metu, kai gavo lėšų administravimo išlaidoms padengti, teismas sprendė, kad papildomas teismo sprendimas gali būti priimamas tik dėl reikalavimų, kurie realiai egzistavo teismo sprendimo priėmimo metu. Taigi atsakovei neturint lėšų sumokėti už atstovavimą, prašymas priteisti atstovavimo išlaidas negalėjo būti pareikštas bylos nagrinėjimo metu. Todėl atsakovė neturėjo pagrindo reikalauti, jog byloje būtų priimtas papildomas teismo sprendimas ir atsakovė, vykdydama teisinių paslaugų sutartį, kreditorių interesų nepažeidė.

277.

28Dėl skundo argumento, jog bankroto administratorė nepagrįstai sumokėjo 3 600 Eur atstovavimo išlaidų byloje Nr. e2-105-220/2019, teismas nurodė, kad aptariamos bylos duomenimis, buvo pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, ieškovei reikėjo įrodyti aplinkybes civilinei atsakomybei taikyti, kilęs ginčas priskiriamas prie sudėtingų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad BUAB „Ramkesta” atstovavimo išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių advokato pagalbai apmokėti. Nustatęs, kad 2018 m. BUAB „Ramkesta“ kreditorių susirinkimo nutarimu atsakovei administruoti skirta 19 MMA dydžio išlaidų suma ir bankroto administratorė 19 MMA dydžio sąmatos neviršijo, teismas konstatavo, kad atsakovė išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumokėjo pagrįstai.

298.

30Pasisakydamas dėl skundo argumento, kad atsakovės administratorė nepagrįstai apskaičiavo priemoką prie savo atlyginimo, nes priemoka negalėjo būti skiriama bankroto administratorę byloje Nr. e2-105-220/2019 atstovavus advokatai, teismas sprendė, jog aplinkybė, kad bankroto administratorė byloje naudojosi advokato pagalba, reiškia, kad administratorė prarado teisę į priemoką už bylas, kaip tai numato 2016 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 415 11 punktas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad bankroto administratorė turi grąžinti priemoką už bylas, kuri sudaro 2 712 Eur (19 081 Eur – 1 001 Eur = 18 080 Eur; 18 080 Eur x 15 proc. = 2 712 Eur).

319.

32Įvertinęs tai, kad trečiojo asmens R. V. reikalavimas yra apskaičiuotas be netesybų, teismas nutarė, kad bankroto administratorė turi iš grąžintinų lėšų pirmuoju etapu padengti R. V. reikalavimą, kurio dydis 2 472 Eur, likusi suma – 240 Eur – skiriama antruoju etapu padengti iš dalies VĮ „Turto bankas“ reikalavimą, jį sumažinant iki 4 319 Eur.

33III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3410.

35Atsakovė BUAB „Ramkesta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir trečiojo asmens R. V. atskirąjį skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3611.1.

37Per visą BUAB „Ramkesta“ bankroto procesą gautų įplaukų suma – 31 428,88 Eur. Įvertinant gautas įplaukas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 415 patvirtintų Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių nuostatas, bankroto administratorė teisingai paskaičiavo jai priklausančias gauti priemokas, t. y. 4 406,97 Eur priemoką už bankroto metu gautas įplaukas (Pį), nes bankroto procese buvo gautos įplaukos.

3811.2.

39Priemoka už įmonei iškeltų bylų ir jos pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir skaičių (Pb) (toliau – priemoka už bylas) bankroto administratorei nebuvo išmokėta, nes BUAB „Ramkesta“ naudojosi advokato pagalba. Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovės administratorę grąžinti pinigines lėšas kreditoriams, nes bankroto administratorei nebuvo išmokėta priemoka už bylas.

4011.3.

41Priemoka už įmonės turto pardavimą didesne nei kreditorių susirinkimo nustatyta kaina, kai šis turtas parduodamas ne iš varžytinių, taip pat už sumų išieškojimą už beviltiškomis laikytas skolas (Pt) (toliau – priemoka už sėkmingą turto pardavimą) atsakovės bankroto administratorei nebuvo išmokėta, nes BUAB „Ramkesta“ neturėjo turto, kuris būtų parduodamas bankroto procese.

421.

43Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo R. V. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti galioti ir atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo nurodė, kad teikdamas atskirąjį skundą bei duomenis dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo, jo apskaičiavimo tvarkos, nurodė visas faktines aplinkybes, kurios patvirtina, o teismas ir konstatavo, kad bankroto administratorė iš dalies netinkamai taikė teisės normas, netinkamai paskirstė bankrote gautas lėšas. Papildomai trečiasis asmuo nurodė:

4412.1.

45Dėl bankroto administratorės bankroto procedūros metu gautų lėšų tinkamo ir teisingo paskirstymo kyla ir kitų abejonių, kurias pagrįstai sukelia tai, kad tarp UAB „Tamtamas” ir jos įgalioto asmens P. P. ir kitų juridinių asmenų, kurie teikė paslaugas, pagrįstai galėjo kilti privačių interesų konfliktas ir P. P., atstovaudamas BUAB „Ramkesta“ bankroto procese, turėjo galimybę elgtis neteisingai ir nesąžiningai.

4612.2.

47BUAB „Ramkesta“ bankroto administratorės UAB „Tamtamas” įgaliotas atstovas P. P. yra minėtos bendrovės direktorius ir akcininkas, o T. P. akcininkas. UAB „Tamtamas” ir T. P. yra akcininkai UAB „Pilkoji kopa”, kurios direktorius yra T. P. UAB „Pilkoji kopa” bankroto procese teikė archyvavimo ir buhalterinės apskaitos paslaugas, kurių vertė pagal minėto juridinio asmens išrašytas sąskaitas 1 910 Eur. Teismas

konstatuoja:

48IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

492.

50Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. 3.

51Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, sprendžiant klausimą dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo, bankroto administratorė įpareigota grąžinti lėšas administruojamai bendrovei bei jas išmokėti kreditoriams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 4.

52Bankroto administratorius kreditorių pareikštus reikalavimus, patikrinęs jų pagrįstumą pagal įmonės apskaitos dokumentus, pateikia teismui tvirtinti arba ginčija kaip nepagrįstus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Taigi, bankroto bylose esama viešojo intereso, todėl teismas turi pareigą imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai. 5.

53Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad res judicata taisyklės taikymas teismo nutartims, kuriomis išsprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje, turi tam tikrų ypatumų: viena vertus, tokia nutartimi konstatuojamas kreditoriaus reikalavimo (ne)pagrįstumas ir jis atitinkamai patvirtinamas arba ne, teismo nutartis yra privaloma ir vykdytina, kreditorius negali antrą kartą reikšti to paties reikalavimo; kita vertus, bankroto teisėje egzistuoja kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 3 dalis), reiškiantis, kad tam tikrais atvejais reikalavimai gali būti tikslinami po to, kai jie patvirtinti teismo nutartimi ir ši nutartis įsiteisėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015). Teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą ar šio atsisakyti reiškia, kad, įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriško draudimo šį reikalavimą keisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Tačiau, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl kreditoriniai reikalavimai turėtų būti tikslinami išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai kreditorius atsisako reikalavimų, perleidžia juos kitiems asmenims, kai su kreditoriumi atsiskaitoma iki likvidavimo procedūros pradžios, kai patvirtintą reikalavimą ginčija kiti turintys tokią teisę kreditoriai ir pan. Vis dėlto reikalavimų tikslinimo institutas negali būti naudojamas kaip dar viena nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, peržiūros forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015). 6.

54Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB ,,Ramkesta“ ir jos bankroto administratore paskyrė UAB „Tamtamas“. 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi teismas patvirtino bendrovės kreditorinius reikalavimus, kurie 2018 m. spalio 1 d., 2019 m. kovo 4 d. ir 2019 m. kovo 26 d. teismo nutartimis patikslinti. Bankroto administratorė paskutiniame 2019 m. kovo 22 d. prašyme teismui dėl kreditorinių reikalavimų tikslinimo nurodė, kad iš BUAB „Ramkesta“ bankroto proceso metu sukauptų lėšų kreditorei VĮ „Turto bankas“ išmokėjo 6 994,81 Eur, o kreditoriui R. V. – 10 560 Eur, todėl prašė teismo atitinkamai patvirtinti patikslintus kreditorių reikalavimus – 4 559,17 Eur VĮ „Turto bankas“ ir 2 472,90 Eur R. V., kurie buvo patvirtinti paskutiniąją 2019 m. kovo 26 d. nutartimi. Trečiajam asmeniui apskundus šią nutartį, teismas, nustatęs, kad administratorė nepagrįstai apskaičiavo priemoką už bylas prie savo atlyginimo, konstatavo, kad dėl to pastaroji turi grąžinti 2 712 Eur priemoką bendrovei ir ją išmokėti kreditoriams. 7.

55Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas BUAB „Ramkesta“ kreditorių sąrašo patikslinimo klausimą, ne tik neįvertino dalies trečiojo asmens atskirajame skunde išdėstytų aplinkybių, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl kitų aplinkybių, tiesiogiai susijusių su tvirtinamais (tikslinamais) kreditoriniais reikalavimais. Byloje esanti 2019 m. kovo 27 d. BUAB „Ramkesta“ bankroto proceso metu gautų lėšų ir išlaidų suvestinė patvirtina bankroto administratorę patyrus ir išmokėjus administravimo išlaidas. Pažymėtina, kad sprendžiant ginčo klausimą svarbu nustatyti ne tik kreditoriams išmokėtų pinigų teisingą dydį, tačiau pirmiausia teismas turėjo spręsti klausimą dėl visų administravimo išlaidų apmokėjimo teisėtumo. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad bankroto administratorė neviršijo atsakovei administruoti skirtos 19 MMA dydžio sąmatos, tačiau tai savaime nepagrindžia, kad visos 2019 m. kovo 27 d. BUAB „Ramkesta“ bankroto proceso metu gautų lėšų ir išlaidų suvestinėje nurodytos išlaidos išmokėtos pagrįstai. Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis). Tačiau administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas kreditorių susirinkime nereiškia, kad administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti. Siekdamas tokių išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Atitinkamai kreditorių susirinkimas turi įgaliojimus nustatyti įmonės konkrečių administravimo išlaidų dydžius ir reikalauti, kad bankroto administratorius atsiskaitytų kreditorių susirinkime ar kreditorių komitete dėl visų patirtų išlaidų, t. y. kreditorių susirinkimas gali netvirtinti jau patirtų išlaidų ataskaitos, jei nutaria, kad jos nepagrįstos tinkamai įformintais dokumentais ar viršija kreditorių susirinkimo sąmatoje patvirtintus dydžius ir pan., tačiau neturi teisės nepagrįstai riboti bankroto administratoriaus veiklos (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2045/2011). Tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų, kad bankroto administratorė kreipėsi į bendrovės kreditorius dėl 2019 m. kovo 27 d. BUAB „Ramkesta“ bankroto proceso metu gautų lėšų ir išlaidų suvestinėje nurodytų išlaidų patvirtinimo. Tik nustačius šią aplinkybę bus galima spręsti klausimą dėl bendrovės kreditoriams išmokėtų lėšų dydžio, o tuo pačiu ir dėl patikslintų kreditorių reikalavimų teisingumo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, tiek priimdamas 2019 m. kovo 26 d. nutartį, kuria buvo patvirtinti patikslinti BUAB „Ramkesta“ kreditoriniai reikalavimai (kuri 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi panaikinta), tiek skundžiamą nutartį, nurodytų aplinkybių neįvertino. 8.

56CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2014 ir kt. bylos). Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015 ir kt. bylos). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. 9.

57Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, tinkamai neištyrė bei neišnagrinėjo bylai reikšmingų ir šalies įrodinėtų faktinių aplinkybių, todėl buvo neatskleista bylos esmė. Atsižvelgiant į šioje byloje neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, naujų įrodymų gavimo būtinybę, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju bylos išnagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, todėl byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 10.

58Iš naujo vertindamas R. V. finansinio reikalavimo apimtį, pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas aukščiau aptartas bei kitas reikšmingas aplinkybes dėl visų administravimo išlaidų apmokėjimo teisėtumo.

59Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

60Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį panaikinti ir kreditorinių reikalavimų patvirtinimo (patikslinimo) klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi uždarajai... 6. 2.... 7. Dėl paskutiniosios (2019 m. kovo 26 d.) Klaipėdos apygardos teismo nutarties,... 8. 2.1.... 9. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Ramkesta“... 10. 2.2.... 11. Administratorė, teikdama ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-105-220/2019 ir... 12. 2.3.... 13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d.... 14. 2.4.... 15. BUAB „Ramkesta“ administratorė“ vengė trečiajam asmeniui suteikti... 16. 2.... 17. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi trečiojo asmens... 18. 3.... 19. Atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą atsakovė BUAB... 20. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 21. 4.... 22. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi patenkino... 23. 5.... 24. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. atsakovės... 25. 6.... 26. Dėl skundo argumento, jog bankroto administratorė nepagrįstai atsisakė... 27. 7.... 28. Dėl skundo argumento, jog bankroto administratorė nepagrįstai sumokėjo 3... 29. 8.... 30. Pasisakydamas dėl skundo argumento, kad atsakovės administratorė... 31. 9.... 32. Įvertinęs tai, kad trečiojo asmens R. V. reikalavimas yra apskaičiuotas be... 33. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 34. 10.... 35. Atsakovė BUAB „Ramkesta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos... 36. 11.1.... 37. Per visą BUAB „Ramkesta“ bankroto procesą gautų įplaukų suma – 31... 38. 11.2.... 39. Priemoka už įmonei iškeltų bylų ir jos pareikštų civilinių ieškinių... 40. 11.3.... 41. Priemoka už įmonės turto pardavimą didesne nei kreditorių susirinkimo... 42. 1.... 43. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo R. V. prašo Klaipėdos... 44. 12.1.... 45. Dėl bankroto administratorės bankroto procedūros metu gautų lėšų tinkamo... 46. 12.2.... 47. BUAB „Ramkesta“ bankroto administratorės UAB „Tamtamas” įgaliotas... 48. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 49. 2.... 50. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio... 51. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria,... 52. Bankroto administratorius kreditorių pareikštus reikalavimus, patikrinęs jų... 53. Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad res judicata taisyklės taikymas teismo... 54. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės... 55. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas BUAB... 56. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos... 57. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas,... 58. Iš naujo vertindamas R. V. finansinio reikalavimo apimtį, pirmosios... 59. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 60. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį panaikinti ir...