Byla 2-2045/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo BUAB „Maldimas“ administratoriaus UAB „Avere“ įgalioto asmens (R. P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pakeitimo, civilinėje byloje Nr. 2-4943-661/2011 pagal pareiškėjo BUAB „Maldimas“ administratoriaus UAB „Avere“ įgalioto asmens R. P. skundą dėl kreditorių susirinkimo priimto nutarimo pakeitimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje ir pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai, susiję su kreditorių susirinkimo priimto nutarimo, kuriuo išspręsta dėl bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų, teisėtumu.

5Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi iškėlė UAB „Maldimas“ bankroto byla, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Avere“. 2011 m. sausio 5 d. nutartimi teismas patvirtino įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus. 2011 m. vasario 21 d. nutartimi BUAB „Maldimas“ buvo pripažintas bankrutavusiu bei likviduojamu dėl bankroto.

6BUAB „Maldimas“ administratoriaus įgaliotas asmuo R. P.kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su skundu, kuriuo prašė pakeisti 2011 m. vasario 23 d. BUAB „Maldimas“ pakartotinio kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą 4 darbotvarkės klausimu bei nutarimą išdėstyti taip: „50 000 Lt + PVM atlyginimas administratoriui nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, į šią sumą neįskaičiuojant BUAB „Maldimas“ patirtų iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos teisinių, buhalterinės apskaitos, turto priežiūros/saugojimo išlaidų. Teisinės ir turto išlaikymo (komunaliniai mokesčiai, remontas, draudimas) išlaidos nuo pirmojo kreditorių susirinkimo dienos – pagal faktą“.

7Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. vasario 23 d. įvykęs BUAB „Maldimas“ kreditorių susirinkimas 4 darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą – patvirtinti „50 000 Lt + PVM atlyginimą administratoriui nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, teisinės ir turto išlaikymo (komunaliniai mokesčiai, remontas, draudimas) išlaidos – pagal faktą, suderinus su kreditorių susirinkimo pirmininku“ (toliau - nutarimas). Pareiškėjo nuomone, 2011 m. vasario 23 d. BUAB „Maldimas“ pakartotinio kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas 4 darbotvarkės klausimu yra dalinai neteisėtas, kadangi kreditorių susirinkimas turi teisę administravimo išlaidas (administravimo išlaidų sąmatą), išskyrus atlyginimą administratoriui, tvirtinti tik nuo pirmojo kreditorių susirinkimo dienos, įvykusio 2010 m. vasario 8 d. Kreditorių susirinkimui nesuteikiama teisė mažinti ar didinti tų administravimo išlaidų, kurias bankrutuojanti įmonė patyrė iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos, neviršijusi teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos ribų. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2010 m. spalio 15 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kuria patvirtino 12 500 Lt + PVM maksimalią sumą, kurią BUAB „Maldimas“ bankroto administratorius turi teisę naudoti per mėnesį administravimo išlaidoms apmokėti. Šios 2010 m. spalio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties pagrindu, neviršijant teismo nustatytų maksimalių dydžių, BUAB „Maldimas“ administratorius sudarė atitinkamas paslaugų teikimo sutartis su paslaugų teikėjais, kurie už suteiktas paslaugas išrašė PVM sąskaitas – faktūras, o BUAB „Maldimas“ administratorius jas apmokėjo arba apmokėjo dalinai dėl lėšų trūkumų. Pareiškėjas nurodė, jog svarstydamas klausimą dėl išlaidų buhalterinės apskaitos tvarkymui, teisinėms paslaugoms, ryšio paslaugoms, paštui, skelbimams, transportui ir komandiruotėms skyrimo, kreditorių susirinkimas šias administravimo išlaidas tvirtino ne nuo pirmojo kreditorių susirinkimo dienos, o nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, visas šias patirtas išlaidas priskiriant prie „50 000 Lt + PVM atlyginimo administratoriui“. Minėtos administravimo išlaidos, kurias bankrutuojanti įmonė jau patyrė, buvo patvirtintos „atgaline“ data. Pareiškėjo manymu, LR Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) aiškiai reglamentuoja, kokios administravimo išlaidos tvirtinamos nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nuo nutarties įsiteisėjimo dienos yra tvirtinamas tik atlyginimas administratoriui, todėl UAB „Maldimas“ kreditorių susirinkimas, priimdamas nutarimą, viršijo savo kompetencijos ribas bei pažeidė ĮBĮ reikalavimus. Taip pat pareiškėjo nuomone, nutarimas yra neteisėtas ir dalyje dėl teisinių ir turto išlaikymo (komunaliniai mokesčiai, remontas, draudimas) išlaidų patvirtinimo, kadangi kreditorių susirinkimas šias išlaidas įpareigojo derinti su kreditorių susirinkimo pirmininku.

8Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Atsiliepime pažymėjo, kad administratoriaus atlyginimo klausimas yra priskirtas prie kreditorių susirinkimo teisių (ĮBĮ 23 str. 9 ?., 36 str.) ir gali būti nustatomas (didinamas, keičiamas) už visą laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Taip pat nurodė, kad teisinių ir turto išlaikymo išlaidų, kurios pagal savo apimtį yra vienos didžiausių, derinimas užtikrina jų efektyvų panaudojimą ir, objektyviai įvertinus visas aplinkybes, pagrįstą būtinybę patirti išlaidas.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi atmetė pareiškėjo BUAB „Maldimas“ administratoriaus UAB „Avere“ įgalioto asmens R. P. skundą dėl kreditorių susirinkimo priimto nutarimo pakeitimo. Teismas konstatavo, kad administravimo išlaidų klausimų sprendimas, tarp jų ir administratoriaus atlyginimo nustatymas, priklauso kreditorių susirinkimo, o ne teismo kompetencijai. Teismas pažymėjo, kad įstatymai neriboja pirmojo kreditorių susirinkimo teisės šio susirinkimo metu, įvertinus pateiktus duomenis, nustatyti administravimo išlaidų sąmatą už visą bankroto procedūrų vykdymo laiką, t. y. tiek retrospektyvine, tiek ir perspektyvine prasme – nuo momento, kai įmonė įgijo bankrutuojančios įmonės statusą, iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Teismas nurodė, kad tam, kad kreditoriai bankroto administratoriui galėtų tinkamai nustatyti administravimo išlaidų poreikį, pirmajame kreditorių susirinkime bankroto administratorius turi pateikti išsamią administravimo išlaidų ataskaitą, kurioje atsispindėtų atskirų administravimo išlaidų, kurias jis patyrė iki pirmojo kreditorių susirinkimo, dydžiai bei šias išlaidas patvirtinantys įrodymai. Be to, teismas pabrėžė, kad teismas neturi įgaliojimų už kreditorių susirinkimą nuspręsti susirinkimui priskirtų klausimų. Teismas iki pirmojo kreditorių susirinkimo patvirtina tik preliminarią administravimo išlaidų sąmatą (taip pat ir preliminarų atlyginimą administratoriui), kad būtų galima realiai pradėti vykdyti bankroto procedūras, tačiau vėliau šios sąmatos vykdymo ataskaitą tvirtina kreditorių susirinkimas.

11Pasisakydamas dėl skundo dalies, jog nutarimas yra neteisėtas ir dalyje dėl teisinių ir turto išlaikymo (komunaliniai mokesčiai, remontas, draudimas) išlaidų patvirtinimo, kadangi kreditorių susirinkimas šias išlaidas įpareigojo derinti su kreditorių susirinkimo pirmininku, teismas nurodė, kad esminis vaidmuo, priimant sprendimus dėl bankrutuojančios įmonės turto, taip pat ir pagrindinis vaidmuo siekiant bankrutuojančios įmonės turtą realizuoti taip, kad kuo daugiau lėšų liktų atsiskaitymui su bankrutavusio rinkos subjekto kreditoriais, tenka patiems kreditoriams. Būtent jie turi realiausias galimybes įvertinti, kokia parduodamo turto kaina ar įmonės administravimo sąmata labiausiai atitinka jų interesus.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atskiruoju skundu pareiškėjo BUAB „Maldimas“ administratoriaus UAB „Avere“ įgaliotas asmuo R. P.prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti pakartotinio kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą 4 darbotvarkės klausimu. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

141) Patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos pagrindu bankrutuojančios įmonės administratorius sudaro atitinkamas paslaugų teikimo sutartis su paslaugų teikėjais, kurių paslaugos yra būtinos vykdant bankroto procedūras. Pripažinus, jog kreditorių susirinkimui suteikiama teisė administravimo išlaidų sąmatą peržiūrėti/keisti retrospektyviai, bankrutuojanti įmonė taptų nepajėgi įvykdyti savo finansinių prievolių paslaugų teikėjams, kadangi pakeista administravimo išlaidų sąmata prieštarautų paslaugų teikimo sutartyse numatytoms sąlygoms. Tokiu būdu būtų sudaroma situacija, kai joks paslaugų teikėjas nebūtų tikras dėl atsiskaitymo su juo už jo suteiktas paslaugas. Aiškinant ĮBĮ 36 straipsnio nuostatas, įstatymų leidėjas aiškiai nustatė išimtis, kai kreditorių susirinkimas (komitetas) turi teisę administravimo išlaidas keisti retrospektyviai – kai svarstomas klausimas dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo. Kitais atvejai kreditorių susirinkimo (komiteto) priimti sprendimai dėl administravimo išlaidų sąmatos nustatymo/keitimo gali būti taikomi tik perspektyvine prasme.

152) Skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu visos administracinės išlaidos, kurias bankrutuojanti įmonė patyrė iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos, buvo patvirtintos retrospektyvine prasme, o tai prieštarauja ĮBĮ 36 straipsnio nuostatoms. Be to, kreditorių susirinkimas apskritai net nesvarstė kitų administravimo išlaidų, o visas administravimo išlaidas priskyrė prie atlyginimo administratoriui.

163) Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nes cituojamose bylose nesutampa bylų faktinės aplinkybės.

174) Pirmajam kreditorių susirinkimui, vykusiam 2010 m. vasario 8 d., buvo pateikta išsami administratoriaus UAB „Avere“ veiklos ataskaita, kurioje buvo nurodytos ir patirtos administravimo išlaidos. Taip pat administratorius yra informavęs kreditorių susirinkimo pirmininką UAB „Medicinos bankas“ apie tai, kokias konkrečias administravimo išlaidas, susijusias tiek su administravimu, tiek su vykdoma veikla, yra patyrusi BUAB „Maldimas“. Pirmojo kreditorių susirinkimo metu kreditorių susirinkimas patvirtino administratoriaus ataskaitą bei BUAB „Maldimas“ patirtas išlaidas iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos.

185) Bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidomis pripažįstamos tos išlaidos, kurios yra pagrįstos pirminės buhalterinės apskaitos dokumentais. Administravimo išlaidos negali būti siejamos su momentu, kada realiai jos buvo padengtos, t.y. kada buvo atsiskaityta su paslaugų teikėjais.

196) ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad tik kreditorių susirinkimas (komitetas) turi teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas prašo ne pakeisti administravimo išlaidų sąmatą, o nustatyti, jog kreditorių susirinkimo patvirtintos administravimo išlaidos būtų skaičiuojamos nuo pirmojo kreditorių susirinkimo dienos, o ne nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

20Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą tretysis asmuo UAB „Medicinos bankas“ prašo palikti nepakeistą skundžiamą nutartį, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

211) Pirmosios instancijos teismas, bankroto bylos iškėlimo stadijoje spręsdamas būsimų iki pirmojo kreditorių susirinkimo administravimo išlaidų klausimą, tik įvertina administratoriaus pateiktą išlaidų sąmatą ir patvirtina preliminarią administravimo išlaidų sumą. Vėliau galutinę bendrą administravimo išlaidų sąmatą tvirtina kreditorių susirinkimas, kuriam šią teisę tiesiogiai suteikia įstatymas. Pareiškėjo argumentai, kad kreditorių susirinkimas administravimo išlaidas turi teisę tvirtinti tik nuo pirmojo kreditorių susirinkimo dienos nėra pagrįsti, kadangi ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta pirmojo kreditorių susirinkimo pareiga nustatyti sumą (administravimo išlaidas), įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos.

222) Administratorius nėra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ir nėra nevaržomas pareigos atsiskaityti. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį. Administravimo išlaidų dydis turi būti racionalus, proporcingas įmonės administravimo ypatumams, atitikti administratoriaus ir kreditorių interesų pusiausvyrą bei netapti esminiu bankroto proceso tikslu. Be to, aplinkybė, kad teismas patvirtina administravimo išlaidų sąmatą iki pirmojo kreditorių susirinkimo, dar nepagrindžia būtinybės patirti šias išlaidas visa patvirtinta apimtimi. Taigi yra visiškai realus atvejis, kada nesant realiai patirtoms arba nepagrįstai patirtoms teismo patvirtintoms administravimo išlaidoms, jos kreditorių susirinkimo gali būti mažinamos arba, esant būtinybei, didinamos.

233) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įstatymai neriboja pirmojo kreditorių susirinkimo teisės šio susirinkimo metu, įvertinus pateiktus duomenis, nustatyti administravimo išlaidų sąmatą už visą bankroto procedūrų vykdymo laiką, t.y. tiek retrospektyvine, tiek ir perspektyvine prasme. Be to, teismas teisingai akcentavo, kad administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas yra paskirtas būtent kreditorių susirinkimo kompetencijai, teismas iki pirmojo kreditorių susirinkimo patvirtina tik preliminarią sąmatą, o vėliau kreditorių susirinkimas tvirtina galutinę sąmatą, todėl kreditorių susirinkimas gali nustatyti ir mažesnę negu teismo patvirtinta preliminari sąmata.

244) BUAB „Maldimas“ administratorius nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių patirtas išlaidas, taip pat nepagrindė konkrečių paslaugų būtinumo, kurias suteikė tretieji asmenys, todėl nėra galimybių įsitikinti, kad išlaidos yra pagrįstos, realiai patirtos ir būtinos tinkamam BUAB „Maldimas“ administravimui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad administratorius turi pareigą pateikti visas patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus, o kreditoriai tikrinti jų panaudojimo efektyvumą ir, esant būtinybei, šias išlaidas mažinti arba didinti.

255) Pareiškėjo suformuluotas prašymas pakeisti pakartotinio kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą 4 darbotvarkės klausimu negali būti tenkinamas, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes administravimo išlaidų sąmatos nustatymas yra priskirtas kreditorių susirinkimo kompetencijai. Teismas turi teisę panaikinti nutarimą dėl administravimo išlaidų patvirtinimo, o klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos nustatymo yra grąžinamas iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui. Pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytas reikalavimas dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo priimto nutarimo 4 darbotvarkės klausimo išdėstymo yra ne kas kita, kaip visos administravimo išlaidų sąmatos keitimas, ją žymiai padidinant.

26IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

27Byloje sprendžiama, ar teismas pagrįstai netenkino atsakovo bankroto administratoriaus skundo dėl kreditorių pakartotinio susirinkimo nutarimo dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo pakeitimo.

28Dėl kreditorių susirinkimo ir teismo kompetencijos tvirtinti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų sąmatą atribojimo

29ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas); nustatyti administratoriui atlyginimą (ĮBĮ 23 straipsnio 9 punktas). ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas tvirtina, keičia ir nustato disponavimo administravimo išlaidomis tvarką. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta pareiga pirmajam kreditorių susirinkimui nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu sudaroma pavedimo sutartis, kurioje nustatomas administratoriaus atlyginimas ir jo mokėjimo tvarka (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis). Taigi, ĮBĮ 23 ir 36 straipsniuose reglamentuota kreditorių susirinkimo teisė nustatyti atlyginimą administratoriui ir patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą. Tokius kreditorių susirinkimo įgaliojimus lemia bankroto instituto paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko kreditorių teises ir interesus, kartu – užtikrinti ir nemokaus skolininko interesus. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis), todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis - kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti.

30Tam, kad kreditorių susirinkimas galėtų tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, turi egzistuoti galimybė kreditorių susirinkimui susirinkti. Pagal ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalį pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos. Tuo tarpu administravimo išlaidos atsiranda nuo bankroto bylos iškėlimo. Jei nebūtų aišku, kokias lėšas administratorius gali naudoti administravimo veiksmams atlikti, kiltų esminių kliūčių bankroto procedūroms vykdyti. Dėl šios priežasties pirminiame bankroto bylos nagrinėjimo etape, kol nėra galimybės sušaukti kreditorių susirinkimo, laikinąją administravimo išlaidų sąmatą tvirtina teismas. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo pagal administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtinti sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Administratorius šią sąmatą turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos Taigi, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas tvirtina pagal administratoriaus pateiktą sąmatą lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti. Tačiau įstatyme tiesiogiai nenustatyta, kokios išlaidos turėtų sudaryti laikinąją administravimo išlaidų sąmatą. Aiškinant ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkto nuostatą, atsižvelgtina į tai, kad pagal ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalį pirmajam kreditorių susirinkimui numatyta pareiga nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Kadangi administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, keitimas ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos nustatymas priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis), įstatyme nustatyta teismo kompetencija tvirtinti laikiną administravimo išlaidų sąmatą yra grindžiama būtinybe užtikrinti bankroto proceso eigą tol, kol susirinks kreditorių susirinkimas, ir orientuota tik į šio tikslo įgyvendinimą. Dėl to sistemiškai aiškinant šią teisės normą su kitomis ĮBĮ normomis, negalima išplėsti įstatymu nustatytos teismo kompetencijos, sprendžiant įmonės administravimo išlaidų tvirtinimo klausimus. Į teismo tvirtinamą išlaidų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, turi patekti tik tokios išlaidų rūšys, be kurių įmonės administravimo veiksmų atlikimas yra neįmanomas (pvz., su darbo santykiais susijusios išmokos darbuotojams, kurie reikalingi bankroto procedūroms vykdyti, pašto, ryšių, patalpų nuomos išlaidos ir pan.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, tvirtindamas sumą administravimo išlaidoms apmokėti, nenustato atlyginimo administratoriui. Atlyginimą administratoriui už minėtą laikotarpį nustato pirmasis kreditorių susirinkimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-486/2010).

31Teismas, tvirtindamas įmonės administravimui skiriamų išlaidų, kurias gali patirti bankrutuojanti įmonė, iki pirmojo kreditorių susirinkimo bendrą sumą, kartu turi patvirtinti ir atskirų administravimo išlaidų, išskyrus administratoriui mokamą atlyginimą, rūšis bei šių išlaidų dydžius. Tai reiškia, kad bankroto administratorius ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos turi pateikti teismui motyvuotą prašymą dėl konkrečių administravimo išlaidų rūšių maksimalių dydžių patvirtinimo ir įrodymus, kurie pagrįstų tokių išlaidų poreikį. Teismas, ištyręs pateiktus duomenis, nutartimi patvirtina atskiroms administravimo išlaidų rūšims sumas, kurias administratorius turi teisę naudoti iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Kolegija pabrėžia, kad pagal administratoriaus pateiktus duomenis teismo laikinai nustatyti administravimo išlaidų dydžiai yra maksimalūs.

32Taigi, pirmajame bankroto proceso, vykstančio po bankroto bylos iškėlimo įmonei, etape teismas nutartimi patvirtina laikiną įmonės administravimo išlaidų konkrečių rūšių, išskyrus atlyginimą administratoriui, sąmatą su maksimaliais išlaidų dydžiais. Bankroto administratorius gali naudoti įmonės lėšas tik šios sąmatos ribose. Duomenis apie realiai patirtas administravimo išlaidas administratorius pateikia pirmajam kreditorių susirinkimui, teikdamas tvirtinti patirtų išlaidų ataskaitą. Pirmasis kreditorių susirinkimas neturi teisės netvirtinti patirtų išlaidų, neviršijančių teismo nustatytų maksimalių dydžių, jei šios išlaidos yra pagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais. Tai reiškia, kad pirmasis kreditorių susirinkimas negali pakeisti teismo nutartimi patvirtintų administravimo išlaidų dydžio, jas sumažinant, tačiau teismo iki pirmojo kreditorių susirinkimo nustatytos administravimo išlaidos, esant objektyvioms priežastims, gali būti padidintos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-486/2010).

33Dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo nagrinėjamoje byloje

34Kaip minėta, teismas, tvirtindamas administravimo išlaidų laikiną sąmatą, neturi nustatyti atlyginimo administratoriui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-486/2010). Jeigu pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas laikiną administravimo išlaidų sąmatą, vis dėlto nustatė ir atlyginimo administratoriui dydį iki pirmojo kreditorių susirinkimo, tai savaime nereiškia, kad toks teismo procesinis sprendimas neteisėtas. Tokiu atveju, kai teismas atliko kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtą šią funkciją, kreditoriai susirinkime, įvertinę visus administratoriaus pateiktus duomenis dėl administratoriaus darbo įmonės bankroto byloje masto, gali nutarti patvirtinti bendrą administratoriaus atlyginimui skirtiną sumą, į ją įskaitant ir teismo nustatytą administratoriui atlyginimo dydį, nes pagal ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalį kreditorių susirinkimas nustato administratoriui atlyginimą nuo bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su administratoriumi sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Kreditoriai pirmajame susirinkime gali nutarti tiek padidinti, tiek ir sumažinti teismo preliminariai iki pirmojo kreditorių susirinkimo nustatytą atlyginimą bankroto administratoriui.

35Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti, t. y. administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį. Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorių susirinkimas gali nustatyti ne tik administratoriaus atlyginimo dydį, bet ir jo mokėjimo tvarką, t. y. mokėjimą dalimis, vykdant bankroto procesą arba visą sumą iš karto, baigus bankroto procesą (ĮBĮ 36 str. 5 d.).

36Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas bankrutuojančios įmonės teisinį statusą įgijo nuo 2010 m. spalio 4 d. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 15 d. nutartimi patvirtino 12 500 Lt + PVM maksimalią sumą, kurią BUAB „Maldimas“ bankroto administratorius turi teisę naudoti per mėnesį administravimo išlaidoms apmokėti, taip pat nurodė, kokie konkretūs įmonės administravimo išlaidų atskirų rūšių dydžiai skiriami iki pirmojo kreditorių susirinkimo (b.l. 11-12). Tarp šių išlaidų teismas nustatė ir administratoriui atlyginimą (4 000 Lt + PVM per mėnesį). BUAB „Maldimas“ pirmasis kreditorių susirinkimas 2011 m. vasario 8 d. nepritarė administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimui (t. 1, b.l. 16-17), o 2011 m. vasario 23 d. įvykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarė nustatyti BUAB „Maldimas“ bankroto administratoriui 50 000 Lt + PVM atlyginimą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės priverstinio likvidavimo (b.l. 10). Atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimo dalis dėl atlyginimo nustatymo administratoriui yra teisėta, kadangi, kaip minėta, kreditoriai pagal įstatymą turi teisę nustatyti bankroto administratoriui atlyginimą už visą jo darbo laikotarpį nuo tos dienos, kai įmonė įgijo bankrutuojančios įmonės statusą iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, t. y. į atlyginimą įskaityti ir sumas, kurias pagal teismo nutartį administratorius gavo kaip atlyginimą už laikotarpį iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Kreditorių nustatytas atlyginimas bankroto administratoriui turi atitikti jo vykdomų funkcijų pobūdį, mastą ir bylos sudėtingumą. Sutarus dėl atlyginimo dydžio, tarp administratoriaus ir įmonės susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, kurie įforminami pavedimo sutarties, kurios sudėtine dalimi yra atlyginimo bei jo mokėjimo būdo nurodymas, sudarymu (ĮBĮ 11 str. 5 d., 36 str. 5 d. CK 6.756 str.).

37Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas neteisingai atskirajame skunde interpretuoja kreditorių susirinkimo nustatytą atlyginimo sumą, nurodydamas, kad į šią sumą įtrauktos ir faktiškai patirtos išlaidos iki pirmojo kreditorių susirinkimo (b.l. 78). Byloje nėra duomenų, kad į 50 000 Lt + PVM sumą būtų įtrauktos kitos administravimo išlaidos, išskyrus administratoriaus atlyginimą. Atvirkščiai, tiek iš ginčijamo nutarimo turinio, tiek iš kreditorių atsiliepimų į skundą bei atskirąjį skundą matyti, jog kreditoriai administratoriui nustatė 50 000 Lt atlyginimą už visą bankroto procedūrų vykdymą (t. 1, b.l. 10, 84-89). Taip pat šį nutarimą įvertino ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Jį interpretuoti taip, kaip tai daro apeliantas, nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo kreditorių susirinkime patvirtintas administratoriaus atlyginimo dydis neatitinka teisingumo, protingumo reikalavimų. Kadangi ginčo tarp šalių dėl administratoriaus atlyginimo dydžio ir mokėjimo tvarkos iš esmės nėra, todėl teismo nutarties dalis dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo kreditorių 2011 m. vasario 23 d. susirinkime teisėtumo paliekama nepakeista.

38Dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo pirmajame kreditorių susirinkime ir bankroto administratoriaus kompetencijos atribojimo nuo kreditorių susirinkimo pirmininko kompetencijos

39Pirmasis kreditorių susirinkimas gali teisingai nustatyti administravimo išlaidų sąmatą tik įvertinęs konkrečius duomenis apie tokių išlaidų poreikį ir galimus dydžius. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, teikiančiam tokių išlaidų poreikį kreditorių susirinkimui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-234/2011). Administratorius būtinas įmonės administravimo išlaidas turi pagrįsti įmonės būklės bei veiklos dokumentais (su darbo santykiais susijusiomis išmokomis, išlaidomis įmonės auditui, turto įvertinimui, nuomai, apsaugai, pardavimui, atliekų sutvarkymui, teisinėms paslaugoms, ryšio paslaugoms, komunaliniams mokesčiams - už elektrą, sunaudotą vandenį, šildymą ir t. t.).

40Kreditorių susirinkimo nutarime dėl būsimų įmonės administravimo išlaidų tvirtinimo turi būti nustatytos atskiros išlaidų rūšys ir jų dydžiai. Tai gali būti padaryta tiek tvirtinant atskiras išlaidų rūšis į ateitį visam įmonės bankroto procesui tvirta suma, tiek ir periodinėmis sumomis, pavyzdžiui, mėnesiui ir pan. Kreditorių pasirinkimui dėl atskirų išlaidų rūšių būdo gali būti reikšmingi ne tik šių rūšių ypatumai, bet ir duomenys apie galimų ginčų tarp kreditorių, skolininkų ir įmonės kiekį bei sudėtingumą, bankroto proceso trukmę, turimo turto sudėtį, likvidumą, jo išlaikymo kaštus, darbuotojų poreikį bei kiti. Įmonės kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriame nenustatyti konkretūs administravimo išlaidų rūšių dydžiai (pavyzdžiui, būtų nutarta jas tvirtinti pagal faktą), sukeltų teisinį neaiškumą, galėtų užvilkinti bankroto procesą dėl kilsiančių ginčų dėl atskirų administravimo išlaidų dydžio.

41Bankroto administratorius įmonės bankroto procese faktiškai turi įmonės vadovo įgaliojimus, užtikrina įmonės kasdienę veiklą, turto apsaugą, bankroto procedūrų nuoseklų vykdymą (ĮBĮ 11 str. 3 d.). Kreditorių susirinkimas bankroto byloje sprendžia strateginius klausimus, susijusius su įmonės teisiniu likimu, turto pardavimu, nustato administratoriaus finansinės veiklos ribas (ĮBĮ 23 str.). Kreditorių susirinkimo pirmininkas šaukia įmonės kreditorių susirinkimus, jiems pirmininkauja, t. y. užtikrina tvarką kreditorių susirinkimuose (ĮBĮ 22 str. 3 d., 23 str. 14 p.), inicijuoja sprendimo laikinai pavaduoti administratorių priėmimą (ĮBĮ 11 str. 7 d.), taip pat atlieka techninio pobūdžio veiksmus – pasirašo pavedimo sutartį su administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 5 d.). Šių subjektų nevienoda paskirtis lemia jų skirtingą vaidmenį bankroto procese ir kompetencijų aiškų atribojimą. Nei kreditorių susirinkimas, nei susirinkimo pirmininkas neturi teisės riboti administratoriaus veiklos labiau nei nustato įstatymas, juo labiau negali vykdyti administratoriui įstatymo priskirtų funkcijų. Kolegija pažymi, kad bankroto procedūros turi vykti operatyviai ir sklandžiai. Už tai iš esmės yra atsakingas teismo paskirtas bankroto administratorius. Jo įgaliojimus administruojant bankrutuojančią įmonę įtvirtina ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalis. Bankroto administratoriumi gali būti tik nešališkas asmuo. Todėl neatsitiktinai ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai ir draudimai asmeniui, kuris pretenduoja administruoti įmonę. Tarp bankroto administratoriaus ir įmonės kreditorių (jų pagrindinis tikslas – gauti kreditorinio reikalavimo patenkinimą) turėtų susiklostyti fiduciariniai santykiai, kurie užtikrintų sklandų bankroto procedūrų vykdymą. Tačiau vien galimi nesutarimai tarp įmonės kreditorių ir administratoriaus dėl bankroto procedūrų nesudaro pagrindo kontroliuoti administratoriaus kiekvieną atliekamą veiksmą, susijusį su jam priskirtų pareigų vykdymu, ar keisti teismo paskirtą administratorių, jei pastarasis tinkamai vykdo jam pavestas pareigas. Tai taikytina ir sprendžiant klausimą dėl įmonės išlaidų sąmatos patvirtinimo.

42Kreditoriai administravimo išlaidų sąmatą turėtų tvirtinti pagal bankroto administratoriaus pateiktus administravimo išlaidų atskirų rūšių dydžius pagrindžiančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-486/2010). Taigi spręsdamas klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, kreditorių susirinkimas negali nustatyti tokios taisyklės, kad teismo paskirtas bankroto administratorius kiekvieną kartą, kai atsiranda tam tikrų išlaidų poreikis, turi gauti kreditorių susirinkimo, kreditorių susirinkimo pirmininko, kreditorių komiteto ar kitų asmenų sutikimą. Tokiu atveju būtų pažeistos bankroto administratoriaus ir kreditorių susirinkimo kompetenciją reglamentuojančios teisės normos, užvilkinamos bankroto procedūros. Tai neatitiktų protingumo, ekonomiškumo ir bankroto proceso operatyvumo principų (CPK 3 str. 1 d., 7 str.). Pagal administratoriaus pateiktus ir pagrįstus paskaičiavimus kreditorių susirinkimas patvirtina visų rūšių administravimo išlaidas a priori, bet ne post factum ir remdamasis patvirtinta išlaidų sąmata administratorius vykdo bankroto procedūras.

43Dėl BUAB „Maldimas“ 2011 m. vasario 23 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo 4 darbotvarkės klausimu dalies, kuria buvo sprendžiamas įmonės administravimo išlaidų patvirtinimo klausimas, pažymėtina, kad kreditoriai nepatvirtino nei administravimo išlaidų atskirų rūšių dydžių, nei bendros administravimo išlaidų sąmatos, t. y. šio klausimo iš esmės neišsprendė tinkamai. Nutarimo dalis, kuria nutarta „teisines ir įmonės turto išlaikymo išlaidas tvirtinti pagal faktą, suderinus su kreditorių susirinkimo pirmininku“, neatitinka anksčiau minėtų bankroto proceso principų, pažeidžia bankroto administratoriaus kompetenciją nustatančias ĮBĮ nuostatas, nepagrįstai suteikia kreditorių susirinkimo pirmininkui įgaliojimus, kurių jis negali įgyti pagal savo atliekamas pareigas. Tik išimtiniais atvejais, administratoriui kilus abejonių dėl patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje nenumatytų išlaidų rūšių ar išlaidų, viršijančių sąmatą, administratorius gali kreiptis į kreditorių susirinkimą (komitetą) ar, jų pavedimu, į kitą asmenį (pavyzdžiui, kreditorių komiteto pirmininką), siekdamas gauti pritarimą dėl papildomų administravimo išlaidų, taip pat prireikus prašyti pakeisti (papildyti) administravimo išlaidų sąmatą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-234/2011).

44Bankroto administratorius UAB „AVERE“ konkrečių pagrįstų duomenų atsakovo kreditorių susirinkimui apie administravimo išlaidų poreikį neteikė, o tik išdėstė tam tikrų išlaidų, kurias prašė tvirtinti, dydžius, jų nepagrindžiant (b.l. 9-10, 16-17). Byloje apskritai jokių išlaidų rūšių ir dydžio prognozę patvirtinančių dokumentų nėra, neskaitant administratoriaus pareiškimo teismui patvirtinti laikiną administravimo išlaidų sąmatą, kuriame jis tik labai abstrakčiai išdėstė išlaidų poreikį ir jų dydį pagrindžiančius argumentus (daug sudėtingų sandorių, kreditorių, įsiskolinimų) (t. 2, b.l. 5-6). Tiek teismui tvirtinant laikinąją administravimo išlaidų sąmatą, tiek administravimo išlaidų sąmatą tvirtinant pirmajame kreditorių susirinkime to akivaizdžiai nepakanka.

45Kolegija pažymi, kad 2011 m. vasario 23 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimas „teisinės ir turto išlaikymo išlaidos - pagal faktą“ yra nekonkretus, todėl nėra aiškus ir tokio nutarimo įgyvendinimo mechanizmas. Jame nėra išsamiai nurodytos visos įmanomos išlaidų rūšys, atsižvelgiant į įmonės būklės ir veiklos aplinkybes, jų dydžiai už tam tikrą ataskaitinį laikotarpį. Tokia nutarimo formuluotė „pagal faktą“ galėtų, viena vertus, reikšti, jog pats administratorius sprendžia, kokios išlaidų rūšys ir kokio dydžio yra būtinos, o kreditorių susirinkimo pirmininkui atsiskaitoma pagal faktą. Kita vertus, tai gali būti suvokiama kaip administratoriaus pareiga prieš kiekvieną būtinų išlaidų faktą preliminariai gauti kreditorių susirinkimo pirmininko sutikimą. Nei vienu, nei kitu atveju toks nutarimas neatitinka įstatymo reikalavimų. Kreditorių susirinkimas, kaip minėta, turi apibrėžti išlaidų rūšis ir dydžius už tam tikrus ataskaitinius laikotarpius, o administratorius, remiantis patvirtinta sąmata vykdo bankroto procedūras, vadovauja įmonei ir pateikia kreditorių susirinkimui ataskaitas apie kreditorių susirinkimo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos vykdymą. Todėl kreditorių susirinkimo nutarimo dalis, kuria administratorius įpareigotas kas kartą derinti būsimų išlaidų poreikį ir dydžius, naikintina kaip neatitinkanti pamatinių bankroto proceso principų – protingumo, ekonomiškumo, operatyvumo. Jau minėta, jog toks nutarimas paralyžiuotų ne tik administratoriaus darbą, bet ir nepagrįstai suvaržytų jo teises, neatitiktų ĮBĮ nustatytų kreditorių susirinkimo pirmininko įgaliojimų (ĮBĮ 11 str. 5, 7 d., 22 str. 3 d., 23 str. 13 p., 24 str. 4 d.). Kreditorių susirinkimas turi įgaliojimus nustatyti įmonės konkrečių administravimo išlaidų dydžius ir reikalauti, kad bankroto administratorius atsiskaitytų kreditorių susirinkime ar kreditorių komitete dėl visų patirtų išlaidų, t. y. kreditorių susirinkimas gali netvirtinti jau patirtų išlaidų ataskaitos, jei nutaria, kad jos nepagrįstos tinkamai įformintais dokumentais ar viršija kreditorių susirinkimo sąmatoje patvirtintus dydžius ir pan., tačiau neturi teisės nepagrįstai riboti bankroto administratoriaus veiklos.

46Dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo

47Pagal ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktą kreditorių susirinkimas turi teisę reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas ir spręsti jų tvirtinimo klausimą. Pirmajam kreditorių susirinkimui administratoriaus teikiamos veiklos ataskaitos sudėtinė dalis yra administratoriaus atsiskaitymas kreditorių susirinkimui dėl faktiškai patirtų administravimo išlaidų iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Tai reiškia, kad pirmajame kreditorių susirinkime kreditoriai svarsto administratoriaus ataskaitą už jo veiklą iki šio susirinkimo. Kreditorių susirinkimas turi teisę šią ataskaitą tvirtinti arba jos netvirtinti. Nuo pirmojo kreditorių susirinkimo kreditoriai nustato administravimo išlaidų rūšis ir dydžius pagal visus administratoriaus pateiktus ir pagrįstus duomenis apie išlaidų poreikį. Bankroto administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui turi pateikti pakankamai įrodymų, kad pagrįstų faktiškai patirtas išlaidas, net jei jos neviršija teismo nutartimi patvirtintų laikinųjų administravimo išlaidų nustatytų dydžių, t. y. administratorius turi atsiskaityti kreditorių susirinkimui ne tik už išlaidas, kurios viršijo teismo nustatytus dydžius, bet už visas realiai patirtas išlaidas. Ar išlaidos yra patirtos, nustatoma pagal tinkamai įformintus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Jeigu bankroto administratorius pateikia pirmajam kreditorių susirinkimui įrodymus, jog patyrė administravimo išlaidų ir jų dydžiai neviršija teismo nustatytų, kreditorių susirinkimas turėtų patvirtinti šias išlaidas. Administratoriaus nepatirtos veiklos išlaidos, t. y. tos, kurios galėjo būti patirtos pagal teismo patvirtintus išlaidų dydžius, tačiau nebuvo patirtos, negali būti laikomos administratoriaus atlyginimu, t. y. sutaupytų lėšų administratorius negali išsimokėti sau kaip atlyginimo. Todėl nėra teisinės prasmės į pirmojo kreditorių susirinkimo nustatytą atlyginimą administratoriui įskaityti ir teismo leistų, bet realiai nepatirtų, įmonės išlaidų. Jei šių išlaidų įmonė nepatyrė, tai nereiškia, kad šios sumos bus išmokėtos bankroto administratoriui. Administratoriui viršijus šiuos dydžius, pirmasis kreditorių susirinkimas turi spręsti, ar pritarti šių išlaidų tvirtinimui, ar nepritarti. Jeigu kreditoriai nutartų nepritarti administratoriaus patirtoms išlaidoms, kurios viršijo teismo nustatytus administravimo išlaidų atskirų rūšių dydžius, teismo ir kreditorių susirinkimo nepatvirtintas ir faktiškai patirtas išlaidas turėtų kompensuoti pats administratorius. Ginčą tarp administratoriaus ir kreditorių dėl administravimo išlaidų ataskaitos tvirtinimo sprendžia teismas, tame tarpe teismas, išsprendęs ginčą, gali patvirtinti administratoriaus ataskaitą, kurios netvirtino kreditorių susirinkimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-234/2011).

48Taigi teismo nutartimi patvirtintų administravimo išlaidų dydžio pirmasis kreditorių susirinkimas neturi teisės pakeisti, jį sumažinant, tačiau kreditorių susirinkimas turi teisę reikalauti, kad administratorius dėl faktiškai patirtų išlaidų atsiskaitytų ir išlaidas pagrįstų tinkamai įformintais buhalteriniais dokumentais. Jeigu pirmasis kreditorių susirinkimas galėtų nustatyti kitokius administravimo išlaidų dydžius, nei nustatė teismas, susidarytų teisinio netikrumo ir neapibrėžtumo situacija, nes administratorius nežinotų administravimo išlaidų ribų, negalėtų operatyviai ir efektyviai vykdyti bankroto procedūrų, sudaryti sutarčių su darbuotojais, tiekėjais ir kitais subjektais, kurios būtinos bankroto procedūroms vykdyti. Jei nuo teismo nutarties patvirtinti laikiną administravimo išlaidų sąmatą iki pirmojo kreditorių susirinkimo įmonė realiai nepatyrė visų ar dalies išlaidų, kurias teismas buvo patvirtinęs, tačiau gavo paslaugas ar prekes pagal administratoriaus sudarytas sutartis, tokiu atveju šios išlaidos apskaitomos kaip bankrutuojančios įmonės įsiskolinimas.

49Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl ataskaitos už patirtas išlaidas iki pirmojo kreditorių susirinkimo ar likusius įmonės įsiskolinimus, o nagrinėjama, kokių ir kiek turi būti patvirtinta administravimo išlaidų nuo pirmojo kreditorių susirinkimo. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, jog administratorius nepateikė įrodymų apie iki pirmojo kreditorių susirinkimo realiai patirtas išlaidas, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog 2011 m. vasario 8 d. pirmajame kreditorių susirinkime buvo svarstoma ir patvirtinta administratoriaus veiklos iki pirmojo kreditorių susirinkimo ataskaita, tačiau faktiškai laikinosios administravimo išlaidų sąmatos, kurią patvirtino teismas, vykdymo ataskaita tinkamai nebuvo pateikta ir analizuojama. Todėl šis klausimas administratoriaus ar kreditorių susirinkimo iniciatyva gali būti įtrauktas į kito kreditorių susirinkimo darbotvarkę (ĮBĮ 22 str. 3 d.).

50Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo priėmimo klausimus ir dėl to nepagrįstai netenkino atsakovo bankroto administratoriaus skundo dalies dėl nutarimo dalies, kuria nutarta teisines ir turto išlaikymo išlaidas patvirtinti pagal faktą, suderinus su kreditorių susirinkimo pirmininku, panaikinimo. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad 2011 m. vasario 23 d. pakartotinis kreditorių susirinkimas darbotvarkės 4 klausimu iš esmės neišsprendė administravimo išlaidų, išskyrus atlyginimo administratoriui nustatymą, sąmatos tvirtinimo klausimo. Teismo nutartis dėl materialiosios teisės normų netinkamo taikymo keistina. Nutarties dalis, kuria atmestas skundas dėl BUAB „Maldimas“ 2011 m. vasario 23 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 4 klausimu dalies patvirtinti teisines ir turto išlaikymo išlaidas pagal faktą, suderinus su kreditorių susirinkimo pirmininku, naikintina. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teismas tik tikrina kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, bet pats nesprendžia administravimo išlaidų dydžio nustatymo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-486/2010). Todėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą, išskyrus atlyginimą administratoriui, iš naujo turėtų svarstyti kreditorių susirinkimas. Kita žemesnės instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas skundas dėl atlyginimo administratoriui nustatymo, paliktina nepakeista (CPK 330 str., 337 str. 4 p.).

51Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo bankroto administratorius po šios nutarties priėmimo turėtų nedelsiant imtis veiksmų, nurodytų nutartyje, t. y. surinkti įrodymus apie jau patirtas administravimo išlaidas ir atlikti išsamius paskaičiavimus dėl ateityje būtinų administravimo išlaidų pagal atskiras išlaidų rūšis, operatyviai sušaukti kreditorių susirinkimą ir teikti tvirtinti šių išlaidų sąmatą. Kreditorių susirinkime pakartotinai sprendžiant šį klausimą, būtina atsižvelgti į kasacinio teismo nustatytas teisės taikymo taisykles, pagal kurias įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam atitinkamų administravimo išlaidų dydžių patvirtinimo; administratorius įmonės lėšas turi naudoti atsakingai ir taupiai; administratorius turi prašyti nustatyti tokias išlaidų ribas, kurios užtikrintų bankroto procedūrų sklandų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-234/2011).

52Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2, 4 punktais, teisėjų kolegija

Nutarė

53Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartį pakeisti.

54Panaikinti nutarties dalį, kuria atmestas bankroto administratoriaus UAB „AVERE“ skundas dėl BUAB „Maldimas“ 2011 m. vasario 23 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 4 klausimu dalies, kuria patvirtintos teisinės ir turto išlaikymo išlaidos pagal faktą, suderinus su kreditorių susirinkimo pirmininku, ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti BUAB „Maldimas“ 2011 m. vasario 23 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 4 klausimu dalį, kuria patvirtintos teisinės ir turto išlaikymo išlaidos pagal faktą, suderinus su kreditorių susirinkimo pirmininku.

55Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutarties dalį, kuria netenkintas BUAB „Maldimas“ administratoriaus UAB „AVERE“ skundas dėl 2011 m. vasario 23 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo darbotvarkės 4 klausimu dalies, kuria administratoriui nustatytas 50 000 Lt + PVM atlyginimas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje ir pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai, susiję su... 5. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi iškėlė UAB... 6. BUAB „Maldimas“ administratoriaus įgaliotas asmuo R. P.kreipėsi į... 7. Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. vasario 23 d. įvykęs BUAB „Maldimas“... 8. Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ atsiliepime į pareiškėjo... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi atmetė... 11. Pasisakydamas dėl skundo dalies, jog nutarimas yra neteisėtas ir dalyje dėl... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Atskiruoju skundu pareiškėjo BUAB „Maldimas“ administratoriaus UAB... 14. 1) Patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos pagrindu bankrutuojančios... 15. 2) Skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu visos administracinės... 16. 3) Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo... 17. 4) Pirmajam kreditorių susirinkimui, vykusiam 2010 m. vasario 8 d., buvo... 18. 5) Bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidomis pripažįstamos tos... 19. 6) ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad tik kreditorių... 20. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą tretysis asmuo UAB „Medicinos... 21. 1) Pirmosios instancijos teismas, bankroto bylos iškėlimo stadijoje... 22. 2) Administratorius nėra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų... 23. 3) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įstatymai neriboja... 24. 4) BUAB „Maldimas“ administratorius nepateikė jokių dokumentų,... 25. 5) Pareiškėjo suformuluotas prašymas pakeisti pakartotinio kreditorių... 26. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 27. Byloje sprendžiama, ar teismas pagrįstai netenkino atsakovo bankroto... 28. Dėl kreditorių susirinkimo ir teismo kompetencijos tvirtinti... 29. ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų... 30. Tam, kad kreditorių susirinkimas galėtų tvirtinti administravimo išlaidų... 31. Teismas, tvirtindamas įmonės administravimui skiriamų išlaidų, kurias gali... 32. Taigi, pirmajame bankroto proceso, vykstančio po bankroto bylos iškėlimo... 33. Dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo nagrinėjamoje byloje... 34. Kaip minėta, teismas, tvirtindamas administravimo išlaidų laikiną sąmatą,... 35. Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai... 36. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas bankrutuojančios įmonės teisinį... 37. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas neteisingai atskirajame skunde... 38. Dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo pirmajame kreditorių... 39. Pirmasis kreditorių susirinkimas gali teisingai nustatyti administravimo... 40. Kreditorių susirinkimo nutarime dėl būsimų įmonės administravimo... 41. Bankroto administratorius įmonės bankroto procese faktiškai turi įmonės... 42. Kreditoriai administravimo išlaidų sąmatą turėtų tvirtinti pagal bankroto... 43. Dėl BUAB „Maldimas“ 2011 m. vasario 23 d. pakartotinio kreditorių... 44. Bankroto administratorius UAB „AVERE“ konkrečių pagrįstų duomenų... 45. Kolegija pažymi, kad 2011 m. vasario 23 d. pakartotinio kreditorių... 46. Dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo... 47. Pagal ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktą kreditorių susirinkimas turi teisę... 48. Taigi teismo nutartimi patvirtintų administravimo išlaidų dydžio pirmasis... 49. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl ataskaitos už patirtas... 50. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas,... 51. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo bankroto administratorius po šios... 52. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2, 4 punktais, teisėjų... 53. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartį pakeisti.... 54. Panaikinti nutarties dalį, kuria atmestas bankroto administratoriaus UAB... 55. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutarties dalį, kuria...