Byla 2A-994-254/2015
Dėl automobilių pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo mainų sutartimi, mainų sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), Dalės Burdulienės (pranešėja) ir Aušros Baubienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1192-151/2014 pagal ieškovo G. Č. patikslintą ieškinį atsakovei D. M., trečiajam asmeniui UAB „Taujėnų dvaras“ dėl automobilių pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo mainų sutartimi, mainų sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: 1. pripažinti automobilių Mercedes Benz S 320D, valst. Nr. ( - ) ir Jeep Grant Cherokee VIN ( - ), valst. Nr. ( - ) 2013-03-23 pirkimo-pardavimo sutartis mainų sutartimi. 2. automobilių Mercedes Benz S 320D, valst. Nr. ( - ) ir Jeep Grant Cherokee VIN ( - ), valst. Nr. ( - ) 2013-03-23 mainų sutartį pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento, kadangi mainų sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu, nuslepiant automobilio Jeep Grant Cherokee VIN ( - ), valst. Nr. ( - ) identifikacinių žymenų klastojimo faktą bei taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovės 17000 Lt, nes atsakovė yra pardavusi automobilį Mercedes Benz S 320D, valst. Nr. ( - ). Nurodė, kad jis pasiūlė keisti savo automobilį Mercedes Benz S 320D į atsakovės automobilį Jeep Grant Cherokee ir šis sandoris buvo įvykdytas 2013-03-23, kuomet ieškovas už 500 Lt atsakovei pardavė automobilį Mercedes Benz S 320D, o atsakovė ieškovui už 500 Lt pardavė savo automobilį Jeep Grant Cherokee. Pažymėjo, kad dėl žinių stygiaus nebuvo sudaryta tinkama mainų sutartis. Pasak ieškovo, aplinkybę, kad atsakovės parduoto automobilio identifikaciniai numeriai yra suklastoti, patvirtina atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. 64-1-00468-13 medžiaga. Nurodė, kad jei jam būtų buvusios žinomos aplinkybės apie pakeistas identifikavimo lenteles, jis nebūtų siekęs mainyti savo automobilio Mercedes Benz į atsakovės automobilį Jeep Grant Cherokee ir padarė išvadą, kad atsakovė, žinodama apie automobilio Jeep Grant Cherokee indentifikavimo žymenų pakeitimus, apie juos neinformavo ieškovo, dėl to buvo pateikta neobjektyvi ir visapusiška informacija, kuri turėjo lemiamą poveikį sudarant nenaudingą mainų sandorį su atsakove. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2009-10 iki 2011-11-17 transporto priemonei nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, tai, ieškovo teigimu, patvirtina, kad atsakovė ilgą laiką nenaudojo automobilio Jeep Grant Cherokee. Taip pat ieškovas nurodė, kad automobilio ridos pokyčiai, rodo, kad atsakovė žinojo parduotos transporto priemonės identifikavimo numerių klastojimo faktą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino automobilių Mercedes Benz S 320D, valst. Nr. ( - ) ir Jeep Grant Cherokee VIN ( - ), valst. Nr. ( - ) 2013-03-23 pirkimo-pardavimo sutartis mainų sutartimi ir šią mainų sutartį pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento bei taikė restituciją - ieškovui iš atsakovės priteisė 13000,00 Lt (3765,06 Eur) sumą bei įpareigojo ieškovą grąžinti atsakovei automobilį Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. ( - ). Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:

71. Dėl pirkimo pardavimo sutarčių pripažinimo mainų sutartimi. Teismas konstatavo, kad tarp šalių buvo sudarytos mainų sutartys. Pasak teismo, šią aplinkybę patvirtino liudytojas V. B. (atsakovės sugyventinis), kuris nurodė, kad šalys automobiliais apsikeitė pirkimo – pardavimo sutarčių pasirašymo dieną. Liudytojas taip pat nurodė, kad automobilio apsikeitimo metu ieškovui papildomai sumokėjo 4 000 Lt, nes automobilio Mercedes Benz S 320D vertė buvo didesnė nei perleisto automobilio Jeep Grant Cherokee. Teismas padarė išvadą, kad šalys tarėsi dėl automobilio verčių ir netgi susitarė dėl papildomos 4000 Lt priemokos už ieškovo didesnės vertės automobilį. Teismo vertinimu, aplinkybę, kad šalys sudarė mainų sutartį, o ne pirkimo - pardavimo sutartis, patvirtina ir pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytos automobilių vertės, t.y. po 500 Lt, nors pagal teismui pateiktus į bylą įrodymus perleistų vienas kitam automobilių kainos, sutarčių sudarymo metu, buvo 30-35 kartus brangesnės.

82. Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas atmetė ieškovo teiginį, kad sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu kaip sudarytas dėl apgaulės. Šiuo aspektu nurodė, kad Marijampolės apylinkės prokuratūra 2013-09-12 priėmė nutarimą grąžinti ieškovui automobilį ir bylą sustabdyti, o nutarime nurodė, kad nenustatyti asmenys, kurie suklastojo automobilio identifikacinį numerį. Pasak teismo, negalima teigti, kad atsakovė apgaulės būdu mainų sutartimi perdavė ieškovui automobilį, nes trečiasis asmuo UAB „Taujėnų dvaras“ atsakovei pardavė automobilį jau su suklastotu kėbulo Nr. ( - ). Teismas byloje taikė pirkimo – pardavimo sutarčių nuostatas spręsdamas dėl mainų sutartimi perduotų daiktų kokybės ir, ar galimi daiktų trūkumai gali būti laikomi esminiais sutarties pažeidimais. Teismas nustatė, kad ieškovas įsigijo transporto priemonę, kurios faktiškai negalėjo eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį dėl to, kad atsakovė parduodama transporto priemonę ieškovui pateikė negaliojančius automobilio registracijos dokumentus ir VĮ „Regitra“ atsisakė įregistruoti automobilį, t. y., įsigytas automobilis nuo 2013-04-12 yra nenaudojamas ir negali būti naudojamas ateityje. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš su atsakove sudarytos mainų sutarties, nes įsigijo transporto priemonę, kurios, esant pakeistam VIN ir netinkamiems registracijos dokumentams, negalėjo, negali ir negalės naudoti pagal paskirtį, todėl toks netinkamos kokybės daikto perdavimas (mainymasis) atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą kriterijų ir vertintinas kaip esminis sutarties pažeidimas. Taip pat teismas įvertino aplinkybę, ar ieškovas buvo pakankamai rūpestingas ir atidus vertindamas gaunamą automobilį ir šiuo aspektu nurodė, kad ieškovas automobilį apžiūrėjo, tačiau teismo vertinimu, nustatyti, kad yra pakeistas kėbulo VIN, kai šios aplinkybės net ir atsakovė nežinojo, ieškovas negalėjo. Pasak teismo, asmuo žinodamas tikrąją padėtį dėl mainomo turto, tiksliau - apie tai, jog jam perduodamas turtas, kurio jis negalės užregistruoti ir juo naudotis, nebūtų sudaręs tokio sandorio (CK 1.90 straipsnio 2, 4 dalys), todėl teismas pakeitė ieškinio teisinį pagrindą ir sandorį pripažino negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo.

93. Dėl restitucijos taikymo. Teismas byloje taikė abipusę restituciją. Teismas nustatė, kad atsakovė mainų sutartimi 2013-03-23 įsigijusi automobilį, jį 2013-04-03 pardavė K. P., todėl teismas automobilio vertę nustatė pagal K. P. nurodytą pirkimo kainą 17 000 Lt , nes tarp mainų sandorio ir automobilio pardavimo trečiajam asmeniui buvo tik 11 dienų skirtumas. Kadangi liudytojo V. B. paaiškinimu atsakovė už tarp automobilių vertės skirtumą, sumokėjo ieškovui 4 000 Lt ir ieškovas šios aplinkybės neginčijo, todėl teismas nustatė, kad ieškovas 4 000 Lt kompensaciją jau gavo, todėl priteisė ieškovui iš atsakovės tik 13 000 Lt.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Atsakovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą dalyje, kurioje tenkintas ieškovės ieškinys panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakeisdamas ieškinio teisinį pagrindą, pažeidė rungimosi principą bei prisiėmė aktyvaus teismo vaidmenį ir išėjo už ieškinio ribų. Pažymėjo, kad ieškovas prašė pripažinti 2013-03-23 mainų sutartį negaliojančia CK 1.91 str. 5 d. numatytų aplinkybių poveikyje, tai yra kaip sudarytą apgaulės būdu. Akcentuojama, kad skundžiamame sprendime yra aiškiai nurodyta, kad ieškovo teiginys, jog sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu dėl apgaulės yra nepagrįstas, o teiginys, kad apeliantė apgaulės būdu mainų sutartimi perdavė ieškovui automobilį neįrodytas.

132. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6. 317, 6.334, 6.217 straipsniais. Akcentuojama, kad kiekviena viešajame eisme dalyvaujanti transporto priemonė, taip pat ir automobilis, turi būti privalomai įregistruota, o tam ji turi turėti registracijai reikalingus elementus - individualų požymį, išskiriantį ją iš kitų tokios pat rūšies transporto priemonių, paprastai tai yra gamintojo suteiktas kodas. Apeliaciniame skunde pažymima, kad automobilio identifikuotinumas priskiriamas prie bendrųjų transporto priemonių kaip daikto, o ne daikto kokybės reikalavimų, kadangi transporto priemonės identifikavimas nėra daikto kokybės klausimas. Apeliantė daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė perdavė ieškovui netinkamos kokybės daiktą - transporto priemonę. Faktą, kad transporto priemonė 2013-03-23 atitiko visus keliamus kilnojamajam daiktui reikalavimus, pasak atsakovės, patvirtina: 2007-09-07 UAB „Taujėnų dvaras“ pažyma - sąskaita BLA Nr. ( - ), 2007-09-19 UAB „Silberauto“ sąskaita, transporto priemonės registracijos pažymėjimas, 2007-09-10, 2011-11-17 VĮ „Regitra“ atliktų techninių apžiūrų dokumentai, draudimo polisai ir minėti dokumentai leidžia daryti išvadą, kad nei vienas iš specialias žinias turinčių asmenų niekada nesuabejojo transporto priemonės technine būkle, tai yra identifikaciniu (VIN) numeriu.

143. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas įsigijo transporto priemonę, kurios faktiškai negalėjo eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį dėl to, kad apeliantė parduodama transporto priemonę ieškovui pateikė negaliojančius automobilio registracijos dokumentus ir VĮ „Regitra“ atsisakė įregistruoti automobilį. Dėl šios aplinkybės pažymi, kad byloje nėra įrodymų, kad transporto priemonės Jeep Grand Cherokee registracijos dokumentai yra suklastoti, priešingai, 2013-04-12 VĮ „Regitra“ Marijampolės filialas sprendime dėl transporto priemonės registravimo Nr. 9442082 yra nurodyta, jog transporto priemonės identifikavimo žymenys turi taisymo, klastojimo požymių, o ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 64-1-00468-15 taip pat nėra jokių duomenų apie negaliojančius automobilio registracijos dokumentus, taigi, transporto priemonės registracijos dokumentų klastojimo požymių nebuvo nustatyta.

154. Akcentuojama, kad ieškovas pretenzijų dėl transporto priemonės neatitikimų, neidentifikavimo nereiškė. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad transporto priemonės Jeep Grand Cherokee identifikacinis kėbulo žymuo buvo suklastotas iki 2013-03-23, nes tik 2013-04-12 VĮ Regitra Marijamplės filialo sprendime Nr. ( - ) yra nurodyta, kad transporto priemonės identifikavimo žymenys turi klastojimo požymių, o ikiteisminio tyrimo byloje Nr. ( - )esančioje 2013-06-24 specialisto išvadoje nurodyta, kad transporto priemonės VIN yra nepakeistas, taip pat ikiteisminio tyrimo duomenimis nėra nustatyti asmenys klastoję identifikacinį kėbulo žymenį, nenustatytas laikas kada klastojimo veiksmai buvo atlikti. Pasak apeliantės, ieškovas nepateikė į bylą duomenų apie transporto priemonės naudojimą po nuosavybės teisių įgijimo, tai yra nuo 2013-03-23 iki buvo nustatyti identifikacinio kėbulo žymens klastojimo požymiai (2013-04-12). Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, apeliantė daro išvadą, kad ieškovas įgijo tinkamą transporto priemonę, tai yra tokią kokios norėjo ir tikėjosi gauti, o pats vėliau suklastojo transporto priemonės identifikacinį kėbulo numerį. Pasak apeliantės, šią aplinkybę patvirtina faktas, kad ieškovas 2013-03-23 pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijęs transporto priemonę, jos neįregistravo VĮ „Regitra“, nors kartu su apeliante buvo VĮ „Regitra“ Kauno filiale, be to, ieškovo melagingas tvirtinimas po sandorio, kad transporto priemonė Jeep Grand Cherokee yra įregistruota jo vardu liudytojui V. B., leidžia daryti prielaidą, kad pats ieškovas galimai suklastojo transporto priemonės identifikacinį kėbulo numerį. Atkreipiamas dėmesys, kad 2007-09-07 iš trečiojo asmens UAB „Taujėnų dvaras“ pagal pažymą sąskaitą BLA Nr. ( - ) įsigijus transporto priemonę Jeep Grand Cherokee, jokių problemų registruojant transporto priemonę nekilo, t.y., VĮ Regitra patikrinusi transporto priemonės identifikacinius kėbulo žymenis, transporto priemonę įregistravo, 2007-09-10 bei 2011-11-17 VĮ „Regitra“ atliekant transporto priemonės technines apžiūras, nebuvo nustatyti jokie neatitikimai, specialistai nesuabejojo transporto priemones būkle, nenustatė jokių klastojimo požymių.

165. Atkreipiamas dėmesys, kad 2013-09-12 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarime yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad transporto priemonė Jeep Grand Cherokee, transporto priemonės rakteliai, transporto priemonės dokumentai yra grąžinti ieškovui, kadangi nėra ginčo dėl automobilio. Apeliantės manymu, teismas į pirmiau minėtas aplinkybes neatsižvelgė ir nevertino fakto, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.).

176. Pažymi, kad ieškovui ginčo transporto priemonė buvo perduota 2013-03-23 ir atsakovė būdama atsakinga, rūpestinga ir sąžininga sandorio dalyvė, tą pačią dieną informavo VĮ „Regitra“ apie transporto priemonės savininko pasikeitimą, todėl laiko, kad ieškovas nuo mainų sutarties sudarymo tapo automobilio savininku ir jį valdė bei naudojo. Apeliantės teigimu, neginčijama, kad atsakovė ginčo transporto priemonės nuo 2013-03-23 neturėjo, todėl teismas nepagrįstai nusprendė pripažinti 2013-03-23 mainų sutartį neteisėta nuo jos sudarymo momento, kai transporto priemonės neatitikimai paaiškėjo ieškovui esant transporto priemonės teisėtam naudotojui ir valdytojui. Teigiama, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius apie transporto priemonės pirkimo - pardavimo (mainų) sutarties negaliojimą nuo jos sudarymo momento, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas neįvertinęs ar netinkamai įvertinęs rašytinius įrodymus priėmė neteisėtą sprendimą

187. Apeliantė nesutinka su taikyta restitucija. Teigia, kad ieškovas nenurodė, kokiais pagrindais (prievolių ar daiktinių teisių gynimo) jis prašė taikyti 17 000 Lt restituciją. Pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl restitucijos sumos, nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad pats ieškovas transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje ginčo automobilį įvertino 500 Lt suma, o atsižvelgdamas į K. P. paaiškinimus, jog už transporto priemonę Mercedes Benz S 320 D, jis 2013-04-03 mokėjo 17 000 ar 17 500 Lt, nusprendė, jog transporto priemonės Jeep Grand Cherokee vertė 2013-03-13 buvo 17 000 Lt. Be to, transporto priemonės Jeep Grand Cherokee ir Mercedes Benz S 320 D nėra lygiavertės, todėl apeliantė laiko, kad ieškovo mėnesį laiko valdyta transporto priemonė nėra ir negali būti verta 17 000 Lt. Pažymima ir tai, jog teismas, taikydamas restituciją, remdamasis ieškovo pateiktais įrodymais, turėjo nustatyti tikslią vertę, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių faktą, kad transporto priemonė Jeep Grand Cherokee 2013-03-23 buvo verta 17 000, 00 Lt. Pažymima, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, būdama transporto priemonės Jeep Grand Cherokee savininke, elgėsi atsakingai ir rūpestingai, todėl šiuo konkrečiu atveju restitucija iš viso neturi būti taikoma, nes pritaikius restituciją atsakovės padėtis nepagrįstai pablogėtų. Akcentuoja, kad atsakovė jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, jos pajamos yra 390 Lt, o ieškovui ginčo transporto priemonė yra grąžinta, todėl, apeliantės manymu, restitucijos taikymas nesąžiningai pagerintų ieškovo padėtį. Apeliantė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009 ir civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005, teigia, jog ieškovas du kartus susitiko su atsakove, du kartus apžiūrėjo įgyjamą transporto priemonę, du kartus jam buvo pateikti transporto priemonės dokumentai, kuriuose yra visa informacija apie įgyjamą transporto priemonę, tokiu būdu ieškovas turėjo visas galimybes įgyvendinti jam suteiktas teises, prieš priimant sprendimą sudaryti ar ne transporto priemonės pirkimo - pardavimo ar kitos formos sutartį dėl transporto priemonės įgijimo. O atsakovė šiuo atveju elgėsi kaip apdairus, atidus žmogus, todėl akivaizdu, jog ieškovas žinojo arba turėjo žinoti, kokį nekilnojamąjį daiktą įgyja, kokios transporto priemonės kokybinės savybės ir kitas aplinkybes.

19Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo skundžiamo sprendimo motyvus bei pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti. Pasak ieškovo, teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, turėjo teisę pakeisti sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinę kvalifikaciją. Ieškovas sutinka su pritaikyta restitucija, mano, kad teismas tinkamai argumentavo bei pagrindė restitucijos taikymą. Teigia, kad nėra jokių faktinių įrodymų, jog apeliantės padėtis taikant restituciją pablogėtų, kadangi mainų sutartimi apeliantė įgijo automobilį Mercedes Benz, kurį vėliau pardavė už 17 000 - 17 500 Lt, todėl taikant restituciją šalys nepatirtų padėties pablogėjimo, nes šalių padėtis būtų atstatyta į status quo kaip ir numato restitucijos apibrėžimas.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas.

22Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklausė Mercedes Benz S 320D, valst. Nr. ( - ) o atsakovei Jeep Grant Cherokee, valst. Nr. ( - ). Šalys 2013-02-23 pirkimo - pardavimo sutartimis pardavė viena kitai savo valdytus automobilius už 500 Lt. Pirmosios instancijos teismas minėtas pirkimo – pardavimo sutartis pripažinimo mainų sutartimi ir sandorį pripažino negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis) bei taikė abipusę restituciją. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl mainų sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

23Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo

24Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu reglamentuojamas CK 1.90 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; kt.). Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-248/2015). Taigi viena iš sąlygų, kurią teismui sprendžiant ginčą dėl sandorio, sudaryto dėl suklydimo, pripažinimo negaliojančiu, būtina nustatyti – ar suklydimas buvo esminis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad transporto priemonės mainų sutarties esminis suklydimas buvo dėl sandorio dalyko.

25Pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą (CK 6.432 straipsnio 1 dalis). Mainų sutarties dalykas yra daiktas, šiuo atveju transporto priemonė, kuri be bendrųjų reikalavimų, keliamų daiktams, taip pat turi atitikti specialiuosius teisės aktų reikalavimus, keliamus transporto priemonėms. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka registruotoms motorinėms transporto priemonėms. Pagal šį įstatymą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytoja – valstybės įmonė „Regitra“. Taigi, kiekviena viešajame eisme dalyvaujanti transporto priemonė, taip pat ir automobilis, turi būti privalomai įregistruota, o tam ji turi turėti registracijai reikalingus elementus – individualų požymį, išskiriantį ją iš kitų tokios pat rūšies transporto priemonių. Remiantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 1, 2, 8 punktais, motorinės transporto priemonės, be kitų reikalavimų, taip pat turi atitikti šių Techninių reikalavimų „Bendrosiose nuostatose“ ir 1 priede nustatytus reikalavimus. Remiantis šių Techninių reikalavimų 1 priedo 0.2 punktu transporto priemonės identifikavimo numeris yra priskiriamas bendriesiems motorinių transporto priemonių reikalavimams ir jis, išskyrus tuos atvejus, kai transporto priemonės registracijos liudijime ir transporto priemonių registre nurodyta, kad transporto priemonė yra be identifikavimo numerio, turi būti iškaltas, įspaustas ar kitu priimtinu būdu pažymėtas dešinėje transporto priemonės pusėje gerai matomoje ir prieinamoje vietoje ant važiuoklės, rėmo arba kitos panašios konstrukcijos dalies. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad transporto priemonė, neturinti identifikavimo elemento, negali būti registruojama Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, dalyvauti civilinėje apyvartoje ir saugiame viešajame eisme, t. y. negali būti naudojama pagal tiesioginę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2014). Nors apeliantė, remdamasi minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju taikoma ne CK 6.333 straipsnio nuostatos dėl daikto kokybės, tačiau byloje esminis klausimas yra dėl automobilio identifikuotinumo, t.y., ar automobilis yra pripažintas tinkamu eksploatuoti ir naudoti pagal tiesioginę paskirtį.

26Kaip minėta, ieškovas iš atsakovės 2013-03-23 įsigijo Jeep Grant Cherokee, 2013-04-12 pateikė prašymą VĮ „Regitra“ dėl minėtos transporto priemonės registracijos, tačiau VĮ „Regitra“ transporto priemonę atsisakė registruoti, nurodydama, kad transporto priemonės žymenys turi taisymo, klastojimo požymių (1 t. b. l. 54) ir apie tai informavo policiją. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras 2013-09-12 nutarime konstatavo, kad ginčo automobilio identifikacinis numeris yra suklastotas ir automobilis grąžintinas G. Č. draudžiant tokį automobilį registruoti ir eksploatuoti (1 t. b. l. 78-79). Taigi neginčijamai nustatyta, kad ieškovas mainų sutartimi įsigytos transporto priemonės negali registruoti kelių transporto priemonių registre dėl automobilio identifikacinio numerio suklastojimo, t.y., ginčo automobilis neturi identifikuotinumo, todėl negali dalyvauti viešajame eisme ir būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį – žmonėms ir (arba) kroviniams vežti (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnis, 25 straipsnio 2 dalis, 27 straipsnio 1 dalis, vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 14.6 punktas).

27Nustačius, kad ieškovo įsigyta transporto priemonė neturi identifikuotinumo požymio taip pat reikia įvertinti ieškovo elgesį taikant protingumo kriterijų, t.y., ar sudarydamas ginčo sandorį jis galėjo ir turėjo žinoti apie automobilio trūkumus. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad ieškovas žinojo arba turėjo žinoti apie įsigyjamo daikto kokybines savybes, tame tarpe ir galimą kėbulo numerio neatitikimą, kadangi automobilio žymenų klastojimo faktas nustatytas tik Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2013-09-12 nutarime, o ikiteisminio tyrimo metu prokuroras išvadą apie ginčo automobilio identifikacinio numerio suklastojimą padarė remdamasis 203-06-04 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad Jeep Grant Cherokee, valst. Nr. ( - ), identifikacinis Nr. yra ( - ). Apeliacinės instancijos vertinimu, ieškovas būdamas fizinis asmuo ir neturėdamas specialisto kvalifikacijos, apžiūrėdamas vizualiai įsigyjamą automobilį negalėjo nustatyti automobilio identifikacinio numerio suklastojimo fakto.

28Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčo automobilį 2007-07-23 iš Prancūzijos įmonės įsigijo UAB „Taujėnų dvaras“ su kėbulo Nr. ( - ) (priedo b. l. 78). Atsakovė 2007-09-07 automobilį nusipirko iš UAB „Taujėnų dvaras“ su kėbulo Nr. ( - ) (priedo b. l. 77), su tokiu pat kėbulo numeriu, kuris jau buvo suklastotas, nes tikrasis automobilio kėbulo Nr. yra ( - ), perleido ieškovui. Ši aplinkybė paneigia apeliantės teiginį, kad ieškovas galėjo pats suklastoti kėbulo numerį. VĮ „Regitra“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pirmą kartą registruojant automobilį buvo patikrinta, ar registruotini transporto priemonės duomenys sutampa su transporto priemonės registravimui teikiamuose dokumentuose esančiais duomenimis, ar registre nebuvo įregistruota kita transporto priemonė su tokiu pat kelių transporto priemonės identifikavimo numeriu (VIN kodas), buvo patikrinti transporto priemonės registrai, vizualiai atlikta automobilio apžiūra ir tik atliekant duomenų keitimo procedūrą buvo pastebėtas identifikavimo žymenų neatitikimas (1 t. b. l. 47-49). Teismo vertinimu, aplinkybė kad ginčo automobilis jau buvo registruotas Lietuvoje, neturi įtakos tam, jog ieškovas šiuo metu įsigytos transporto priemonės negali registruoti ir naudoti pagal paskirtį. Be to, nors apeliantė teigia, kad byloje nenustatyta, jog Jeep Grant Cherokee registracijos dokumentai yra suklastoti, tačiau neginčijamai nustatyta, kad minėto automobilio identifikacinis numeris yra suklastotas, kas reiškia, kad registracijos dokumentuose nurodytas netikras identifikacinis numeris. Nustačius, kad ieškovas įsigijo transporto priemonę su tokiu pat VIN numeriu, kaip turėjo trečiasis asmuo UAB „Taujėnų dvaras“ ir atsakovė ir būtent dėl VIN numerio suklastojimo ieškovas negali automobilio įregistruoti, t.y., šis trūkumas buvo daikto perdavimo metu, neturi teisinės reikšmės apeliantės argumentai, kad ieškovui nuosavybės teisė kartu ir atsakomybė už automobilį atsirado nuo daikto perdavimo momento. Nors ieškovas prašymą dėl ginčo automobilio registracijos pateikė ne iškarto po sandorio sudarymo, tačiau darytina išvada, kad ir sandorio sudarymo metu 2013-03-23 transporto priemonę būtų atsisakyta registruoti, nes, kaip minėta identifikacinis numeris buvo toks pat kaip ją įsigyjant ieškovei 2007 m. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovas sudarydamas ginčo sandorį suklydo dėl jo dalyko ir šis suklydimas buvo esminis, nes jeigu būtų žinojęs, jog negalės ginčo automobilio registruoti nebūtų sudaręs mainų sutarties ir joks apdairus ir atidus žmogus tokiomis aplinkybėms nebūtų galėjęs nustatyti transporto priemonės trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį sandorį pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.90 straipsnis).

29Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas pripažindama mainų sutartį negaliojančia kaip sudarytą dėl suklydimo, o ne dėl apgaulės, išėjo už ieškinio ribų ir pažeidė rungimosi principą. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014). Taigi, proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir, ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Kasacinis teismas yra nurodė, jog teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, gali sandorį, kurį prašoma pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės, t. y. CK 1.91 straipsnyje nustatytu pagrindu, pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo, t. y. CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007).

30Pažymėtina, kad ieškovas patikslintame ieškinyje aiškiai nurodė ieškinio pagrindą, t.y., jeigu jis būtų žinojęs apie sukeistas identifikavimo lenteles nebūtų sudaręs ginčijamo sandorio, nes ieškovui buvo pateikta neobjektyvi ir visapusiška informacija. Darytina išvada, kad ieškovas laikė, jog sandoris sudarytas dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnio 4 dalis), kadangi žinodamas apie identifikacinio numerio suklastojimą nebūtų sudaręs mainų sutarties. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pagrindo pripažinti, kad mainų sutartis buvo sudaryta dėl atsakovės apgaulės, nes kaip minėta, ji taip pat ginčo automobilį nusipirko su suklastotu kėbulo numeriu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia to, kad atsakovė būdama automobilio savininke atsako, jog perduotas daiktas būtų tinkamas naudoti pagal jo paskirtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčą ir sandorį pripažino negaliojančiu kaip sudarytą ne dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis), o dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnio 1 dalis).

31Dėl restitucijos taikymo

32Pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalį jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, tai taikomos šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalies). CK 1.80 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad restitucijos taisykles nustato šio kodekso šeštosios knygos normos. Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. (CK 6.146 straipsnis).

33Apeliantė nesutinka su taikyta restitucija, motyvuodama tuo, kad teismas netinkamai nustatė restitucijos sumą ir prašo restitucijos netaikyti. Pirmosios instancijos teismas restitucijos sumą nustatė pagal sandorio sumą, kurią atsakovė gavo pardavusi iš ieškovo gautą automobilį. Minėta, kad pagal 2013-03-23 rašytinę pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovas atsakovei Mercedes Benz S 320D perleido už 500 Lt (priedas b. l. 64), šalys pripažino, kad atsakovė ieškovui papildomai dar sumokėjo 4000 Lt, taigi iš viso atsakovė ieškovui sumokėjo 4500 Lt. Ieškovas atsakovei taip pat už 500 Lt perleido automobilį Jeep Grant Cherokee. Aplinkybė, kad atsakovė primokėjo ieškovui 4000 Lt patvirtina, kad atsakovė įgijo vertingesnį automobilį nei ieškovas. Nustatyta, kad atsakovė įgytą automobilį po dešimt dienų nuo įsigijimo (2013-04-03) pagal rašytinę pirkimo – pardavimo sutartį už 500 Lt pardavė K. P. (priedas b. l. 70). K. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad už automobilį sumokėjo ne 500 Lt, o 17 000 Lt – 17500 Lt (priedas b. l. 116-117). 2014-10-28 teismo posėdžio metu apklausta atsakovė patvirtino, kad ji K. P. automobilį Mercedes Benz S 320D pardavė už 17 000 Lt (garso įrašo 1:16 min), o liudytojas V. B. (atsakovės sugyventinis), kuris dalyvavo sudarant sandorį nurodė, kad neprisimena už kiek pardavė automobilį K. P. (teismo posėdžio garso įrašo 1:23 min).

34Pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktą paprasta rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu. Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas minėtų nuostatų gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, kai atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktas).

35Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovo atsakovei perleistas automobilis Mercedes Benz S 320D buvo vertingesnis nei mainų sutartyje nurodyta 500 Lt suma, šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad pati atsakovė ieškovui primokėjo 4000 Lt. Be to, tiek atsakovė, tiek pirkėjas K. P. patvirtino, kad automobilio pardavimo kaina buvo 17 000 Lt. Iš pateiktų skelbimų dėl parduodamų automobilių Mercedes Benz S 320D nustatyta, kad tokio automobilio vertė yra gerokai daugiau nei 500 Lt (kainos svyruoja nuo 16 000 Lt iki 20 000 Lt). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė restitucijos sumą (17000 Lt) įpareigodamas atsakovę grąžinti ieškovui 13 000 Lt (nes 4000 Lt atsakovė sumokėjo ieškovui mainų sutarties sudarymo metu).

36Dėl apeliantės argumentų, kad šiuo atveju byloje restitucija turėtų būti netaikoma, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta, kad pritaikius restituciją dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pritaikius abišalę restituciją, atsakovė atgaus perleistą automobilį ir atlygins ieškovui už iš jo įgyto automobilio vertę lygią sumai, kurią gavo pardavusi ieškovo automobilį. Aplinkybės, kad atsakovės šiuo metu mažos pajamos taip pat nėra pagrindas netaikyti restitucijos. Pastebėtina, kad nors apeliantė teigia, kad neturi jokio nekilnojamojo turto, tačiau remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis ( - ). Nėra pagrindo išvadai, kad pritaikius restituciją atsakovės padėtis nepagrįstai pablogėtų, o ieškovo atitinkamai pagerėtų, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai mainų sandorį pripažinęs negaliojančiu taikė restituciją grąžinant sandorio šalis į padėtį buvusią iki sandorio sudarymo.

37Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti apelianto suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną jo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Ši nuostata taikoma ir apeliacinės instancijos teismo priimamiems procesiniam sprendimams, kuomet nustatoma, kad apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo pagrįstumo neįtakoja, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų turi pagrindą plačiau nepasisakyti.

38Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1 d. 1 p.).

39Dėl bylinėjimosi išlaidų

40Ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl už atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovui iš atsakovės priteisiama 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

41Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

42Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43Priteisti iš apeliantės D. M. ieškovui G. Č. 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: 1. pripažinti automobilių... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino... 7. 1. Dėl pirkimo pardavimo sutarčių pripažinimo mainų sutartimi. Teismas... 8. 2. Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas atmetė ieškovo... 9. 3. Dėl restitucijos taikymo. Teismas byloje taikė abipusę restituciją.... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Atsakovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės... 12. 1. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakeisdamas ieškinio... 13. 2. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6. 317, 6.334, 6.217... 14. 3. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad... 15. 4. Akcentuojama, kad ieškovas pretenzijų dėl transporto priemonės... 16. 5. Atkreipiamas dėmesys, kad 2013-09-12 Kauno apygardos prokuratūros... 17. 6. Pažymi, kad ieškovui ginčo transporto priemonė buvo perduota 2013-03-23... 18. 7. Apeliantė nesutinka su taikyta restitucija. Teigia, kad ieškovas... 19. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklausė Mercedes... 23. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo... 24. Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu reglamentuojamas... 25. Pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai... 26. Kaip minėta, ieškovas iš atsakovės 2013-03-23 įsigijo Jeep Grant Cherokee,... 27. Nustačius, kad ieškovo įsigyta transporto priemonė neturi identifikuotinumo... 28. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčo automobilį 2007-07-23 iš... 29. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliante,... 30. Pažymėtina, kad ieškovas patikslintame ieškinyje aiškiai nurodė ieškinio... 31. Dėl restitucijos taikymo... 32. Pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalį jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris... 33. Apeliantė nesutinka su taikyta restitucija, motyvuodama tuo, kad teismas... 34. Pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktą paprasta rašytine forma turi būti... 35. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovo atsakovei... 36. Dėl apeliantės argumentų, kad šiuo atveju byloje restitucija turėtų būti... 37. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą... 38. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 40. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 300 Eur išlaidų advokato... 41. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1... 42. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 43. Priteisti iš apeliantės D. M. ieškovui G. Č. 300 Eur išlaidų advokato...