Byla 2-874-230/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė, sekretoriaujant Jurgitai Beniuškevičiūtei, Laurai Staniulytei, dalyvaujant ieškovės BUAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ atstovui advokatui S. B., atsakovams D. B., O. J., jų atstovei advokatei D. I. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Techniniai inovaciniai sprendimai“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Renavita“, ieškinį atsakovams D. B., O. J., G. M., G. Z., dalyvaujant trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl žalos atlyginimo ir

Nustatė

2ieškovė UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Renavita“, ieškinyje teismo prašo solidariai priteisti iš atsakovų D. B., O. J., G. M., G. Z. 101 076,58 Eur žalos atlyginimą, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, jog Kauno apygardos teismas 2014-09-18 nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą. Iš Juridinių asmenų registro išrašo ir Kauno apskrities VMI 2010-06-10 patikrinimo akto matyti, jog per 2 metus bendrovėje pasikeitė net keturi akcininkai ir du administracijos vadovai. Vienintelė ieškovės akcininkė D. B. 2008-01-02 akcijas pardavė O. J., kuris 2009-02-17 jas pardavė G. M.. Nuo 2004-11-11 iki 2009-05-27 bendrovės vadovė buvo D. B., o nuo 2009-05-19 iki 2014-09-30 – G. Z., kuriam G. M. akcijas pardavė 2009-05-22. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė jau 2007 m. buvo faktiškai nemoki. Iš 2007-12-31 ieškovės balanso matyti, kad įmonė 2007 m. pabaigoje turėjo ilgalaikio turto už 0 Lt, trumpalaikio turto už 30 653 Lt. Tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 31 299 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 16 299 Lt, t. y. viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Nuostoliai sudarė 10 646 Lt. Atsakovė D. B. visą bendrovės turtą perleido UAB „Eksaras Security“, kurios akcininke ir direktore buvo ji pati. Visi bendrovės darbuotojai buvo atleisti 2009-01-02, bendrovės turtas išparduotas, o skola VMI tuo metu jau egzistavo, todėl D. B. turėjo pareigą, kaip įmonės vadovė, už gautas lėšas atsiskaityti su įmonės kreditoriais bei pasirūpinti, kad bendrovė mokėtų privalomuosius mokesčius valstybei. Bendrovės vardu paskutinės bankinės operacijos vyko sausio 15-28 d., kuriomis bendrovės direktorė per Lietuvoje esančius bankomatus iš bendrovės sąskaitų išėmė 45 443 Lt. Kam šiuos pinigus atsakovė D. B. panaudojo, duomenų nėra. Kitas bendrovės direktorius G. Z., kaip rūpestingas ir atidus verslininkas, įsigydamas kitos įmonės akcijas, neabejotinai turėjo pasidomėti įmonės, kurios akcijos perkamos, finansine padėtimi bei teisiniu statusu. Jeigu valdyti įmonę jis neturėjo pakankamai patirties ir galimybių, tai turėjo pasirūpinti, kad įmonės vadovo pareigas užimtų tinkamas asmuo. Be to, G. Z., įsigijęs įmonę, visų pirma, turėjo pasidomėti apie įmonės finansinius dokumentus, jos turimą turtą ir įsipareigojimus kreditoriams. Išsiaiškinus, kad įmonė turi skolų, jis turėjo imtis veiksmų, kad bendrovė tęstų veiklą ir galėtų atsiskaityti su kreditoriais, arba išsiaiškinus, kad bendrovė yra nemoki, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2010-07-22 Kauno apskrities VMI sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo ieškovei buvo paskaičiuota net 200 685 Lt (58 122,39 Eur) skola, kurią sudaro nesumokėtas PVM, PVM delspinigiai ir PVM bauda (už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2009-03-31) ir į tai, kad nebuvo imtasi jokių veiksmų skatinant įmonės veiklą, kad bent kiek skolos būtų padengta, ieškovės nuomone, atsakovai sąmoningai ir specialiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi bendrovės 200 685 Lt (58 122,39 Eur) skola VMI atsirado patikrinus laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2009-03-31, t. y. kai D. B. buvo dar ieškovės vadovė, pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo galiojo ir šiai atsakovei. Ieškovės vadovai D. B. ir G. Z., sąmoningai nesikreipdami į teismą dėl savalaikio bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu padarė įmonės kreditoriams žalą. Be to, iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, jog finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti tik už 2005 metus, už 2006 metus ir už 2007 metus. Taigi nuo 2008 m. atsakovai neberengė, netvirtino ir viešajam registrui neteikė finansinių atskaitomybės dokumentų, nebesirūpino bendrovės turto ir įsipareigojimų apskaita, aplaidžiai ją vedė, nebesidomėjo įmonės veikla. Dėl šių priežasčių buvo pažeista ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p. įtvirtinta pareiga perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Neturėdamas šių dokumentų, administratorius negali nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties ir identifikuoti su juo susijusių operacijų, taip pat nustatyti tikrųjų įmonės bankroto priežasčių. Ieškovė taip pat pažymi, kad įmonės dalyviai turi pareigą domėtis įmonės vykdoma veikla. Nagrinėjamu atveju per trumpą laiką pasikeitė keturi akcininkai. Visų akcininkų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jie visiškai nesirūpino, jog parduodant bendrovės akcijas būtų parengti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir kad būtų nustatyta jos finansinė padėtis, atlikta turto inventorizacija, perduodamų dokumentų ir turto aprašas. Be to, O. J. akcijas pardavė asmeniui, neturinčiam jokio tikslo tęsti įmonės veiklą, todėl tokiais veiksmais tinkamai neužtikrino įmonės veiklos tęstinumo bei garantijų, kad įsipareigojimai kreditoriams bus įvykdyti. Vertinant tą faktą, jog buvusi bendrovės direktorė D. B. naujajam akcininkui G. M. neperdavė įmonės turto, antspaudo, nors buvo pasirašę perdavimo aktą, O. J. taip pat neužtikrino tinkamo įmonės turto perdavimo. Tuo tarpu G. M. po kelių mėnesių perpardavęs akcijas G. Z. taip pat šių pareigų neįvykdė. G. M. negavęs nei turto, nei bendrovės finansinių dokumentų ir suprasdamas, kad bendrovė yra sunkioje finansinėje padėtyje, nesistengė ištaisyti šios padėties ir ją pardavė kitam asmeniui. Esant duomenims, kad G. Z. kalėjo įkalinimo įstaigoje ir 2008 m. tik grįžęs vėl buvo sulaikytas, taip pat tai, kad yra visiškai išlaikomas savo motinos, manytina, jog šis įmonės pardavimo sandoris apskritai yra fiktyvus ir sudarytas tik siekiant išvengti atsakomybės. Be to, iš Kauno apskrities VMI 2010-06-10 patikrinimo akto matyti, jog bendrovės buvę vadovai ir akcininkai sudarė sandorius, galimai prieštaraujančius ieškovės tikslams: pirma, 2009-01-14 ieškovė su UAB „Swedbank lizingas“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria bendrovė pardavė 1,9 ha žemės sklypą, esantį ( - ), už 598 000 Lt. Pardavus minėtą žemės sklypą, bendrovės lizingo sutartis ir įsiskolinimai buvo padengti, t. y. padengti turėtų lizinguojamų krovininių automobilių likusi neišpirkta vertė. Tą pačią dieną automobiliai buvo parduoti UAB „Eksaras Security“, o susidariusį mokėtiną į biudžetą PVM padengė iš UAB „Eksaras“ anksčiau suformuotos PVM permokos, tokiu būdu išvengiant PVM nepriemokos susidarymo. Kur yra gautos pajamos už parduotus automobilius UAB „Eksaras Security“, nežinoma, tačiau yra pagrindo manyti, jog gauti pinigai buvo pasisavinti bendrovės vadovų ir akcininkų. Antra, ieškovė 2008 m. spalio mėn. krovinių pervežimo srityje bendravo ir dirbo su anksčiau buvusiais UAB „Eksaras“ paslaugų pirkėjais bei tiekėjais (UAB „Mylios“, UAB „Voltukė“, UAB „Transimeksa“, UAB „Transit Card International“, UAB „Rotada“). Vėliau visi šie tiekėjai ir transporto bei saugos paslaugų pirkėjai perėjo į UAB „Eksaras Security“. Ieškovės nuomone, tokie vadovo atlikti veiksmai – įmonės kontaktų perleidimas kitai jo vadovaujamai įmonei, kuri užsiima analogiška veikla, rodo ne įmonės lėšų ir resursų taupymą, bet galimų klientų srautų nukreipimą į naują įmonę. Tokiais veiksmais atsakovai pažeidė CK 2.87 str. įtvirtinus pagrindinius juridinio asmens valdymo organo nario veiklos principus. Be to, Kauno apskrities VMI nustatė, kad ieškovė siekdama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (įskaitant ir Kauno AVMI) siekė išparduoti visą įmanomą bendrovės turtą. 2009-03-31 ieškovė nuosavo ilgalaikio turto jau neturėjo, todėl, manytina, jog atsakovai, disponuodami bendrovės gautomis pajamomis iš turto pardavimo, tačiau nesumokėdami privalomųjų mokesčių valstybei bei perleisdami ne tik įmonės valdymą, bet ir pačią įmonę kitiems asmenims, taip veikė specialiai, turėdami tikslą išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Atsakovai iš anksto žinojo, kad bendrovė nesiruošia vykdyti tolesnės veiklos ir vykdyti įsipareigojimų lizingui, todėl išpirktą turtą perleido UAB „Eksaras Security“. Visų atsakovų veiksmai ir neveikimas nulėmė sąmoningą įmonės bankrotą ir sukėlė kreditoriams žalą. Prašomą įmonės naudai priteisti 101 076,58 Eur sumą sudaro patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma, kadangi administratoriui nėra perduotas ieškovės turtas, todėl kreditorių finansiniai reikalavimai nebus patenkinti.

3Atsakovai D. B. ir O. J. atsiliepime į ieškovės ieškinį prašo jį atmesti ir nurodo, kad 2007 m. ieškovė turėjo 8 366 Lt pelno, o sukaupti nuostoliai atsikėlė iš praeitų finansinių metų. Pagal 2007 m. balansą 15 000 Lt skola buvo tuometinei akcininkei D. B., todėl skelbti bankrotą nebuvo pagrindo (tokiu atveju akcininkas savo skola dengia nuostolį). Pradelstų skolų ieškovė neturėjo ir nebuvo kitų pagrindų pagal ĮBĮ 4 straipsnį pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. 2008 m. įmonė taip pat dirbo pelningai, kol rudenį atėjo krizė. Ieškovės argumentas, kad atsakovė veikė savo naudai ir perleido visą bendrovės turtą kitai bendrovei, neatitinka tikrovės. UAB „Eksaras Security“ įsigijo iš ieškovės tik 2 transporto priemones, o visas kitas turtas liko ieškovei. Dalimi parduoto turto buvo dengti įsipareigojimai bankui ir buvusiam akcininkui O. J.. Skolos VMI tuo metu nebuvo, ieškovė turėjo permoką, bankui taip pat nebuvo skolinga, su darbuotojais buvo atsiskaityta. Ieškovės veikloje nuolat buvo naudojami gryni pinigai, o nurodyti 45 443 Lt dar galėjo būti panaudoti notariniams ir turto vertinimo mokesčiams, nes tuo metu buvo vykdomi sandoriai su banku ir nekilnojamojo turto pardavimu. Visos deklaracijos atsakovės vadovavimo metu buvo teikiamos tvarkingai ir nustatytais terminais. VMI aktuose taip pat nurodoma, kad deklaracijos nepateiktos nuo 2009 m. 02 mėn., kurias reikėjo teikti 2009 m. 03 mėn. Atsakovė atleista nuo 2009-03-10. Įmonė buvo parduota G. M., kuris su įmonės finansine padėtimi susipažino, taip pat buvo informuotas apie įsipareigojimus bankui, pasirašė priėmimo–perdavimo aktus. Kadangi ieškovės beveik visas turtas buvo lizinguojamas, o dėl 2008 m. pabaigoje atsiradusios krizės sunkiasvorės transporto priemonės tapo nelikvidžiu turtu, banko pageidavimu buvo įkeistas likvidus įmonės turtas – žemės sklypas, kuris padengė dalį įsiskolinimų, o kadangi skolos bankui nebeliko, banko nurodytas transporto priemones įmonė nusipirko. Tik įkeitus likvidų turtą bankas suteikė galimybę pakeisti lizingo įmokų grafikus ir juos išdėstyti taip, kad įmonė būtų pajėgi mokėti lizingo įmokas, todėl šis sandoris buvo įmonei naudingas. Skolų įmonė neturėjo, tik akcininkui O. J., kuris buvo investavęs į įmonę, todėl dalis gautų pinigų už parduotas transporto priemones buvo panaudoti akcininko skolai grąžinti. Be to, pagal VMI patikrinimo aktą priskaičiuota skola VMI dubliuojasi. Kadangi UAB „Eksaras Security“ VMI neleido traukti 108 050 Lt pirkimo PVM į PVM atskaitą, tuo pačiu pagrindu paskaičiuoti delspinigiai ir bauda, todėl VMI neturi teisės prašyti ieškovės sumokėti, baudos ir delspinigiai taip pat nebesiskaičiuoja. Jei ieškovė sumokės, UAB „Eksaras Security“ atsiranda teisė į PVM atskaitą. Be to, net pagal VMI patikrinimo aktą buvo nurodyta PVM permoka, t. y. ne visas deklaruotas pirkimo PVM panaudotas, bet nebuvo ir grąžintas, todėl reikėtų nustatyti, ar VMI skaičiuodama nepadarė klaidos. Atsižvelgiant į tai, ieškovės skolos VMI nelieka. Atsakovai taip pat pažymi, kad akcijų pardavimo ir D. B. atleidimo metu bankui skolos nebuvo. Skola bankui sudaro 144 681,67 Lt (41 902,71 Eur), tačiau 48 741,89 Lt yra už remontą dėl apgadinimų (buvo pranešta dėl vagystės į policiją, rastas kaltininkas, tik bankas nepateikė jam ieškinio, o bando išsireikalauti iš įmonės). Visos skolos atsirado po atsakovų, o apie naujus savininkus bankas žinojo. Be to, paties banko transporto priemonių apžiūros aktuose visur yra nurodyta, kad transporto priemonių būklė ,,l. gera“ arba ,,gera“. Kadangi bankas buvo padavęs atsakovą O. J. į teismą dėl tos pačios sumos ir buvo sudaryta taikos sutartis, nebegalima antrą kartą reikalauti tos pačios sumos.

4Trečiasis asmuo VMI prie LR FM atsiliepimu į ieškovės ieškinį prašo jį tenkinti ir nurodo, kad ieškovės vadovų ir akcininkų veiksmais buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Ieškovė sąmoningai vengė mokėti valstybės biudžetui įstatymu nustatytus mokesčius. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių galima nustatyti, kad UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ vadovai ir akcininkai nevykdė arba netinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Ieškovės vadovai sudarė nuostolingus, ekonomiškai nenaudingus įmonei sandorius, sudaryti sandoriai buvo priešingi bendrovės interesams, blogino bendrovės kreditorių padėtį. Įmonės vadovai ir akcininkai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, faktiškai UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ jau 2007 metais buvo nemoki. Be to, nei vienas iš įmonės vadovų ir akcininkų neperdavė administratoriui nei įmonės turto, nei jos finansinių dokumentų. Dėl to tikėtina, kad UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ netinkamai tvarkė bendrovės apskaitą.

5Ieškovės atstovas advokatas S. B. prašo ieškinį patenkinti ir paaiškino, kad administratoriui jokie dokumentai nebuvo perduoti, todėl remiamasi tik vieša informacija ir kreditorių pateiktais dokumentais. Žala kreditoriams atsirado dėl nesavalaikio bankroto, nes įmonė nuo 2004 m. dirbo nuostolingai, o 2007 m. pabaigoje – 2008 m. pradžioje jau buvo nemoki, ką patvirtina ir 2012 m. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Toliau sekė neaiškus ir nuoseklus akcijų perrašymas, paskutinis akcininkas – kalėjęs asmuo. Be to, 2009 m. buvo parduotas turtas. VMI patikrinimo aktas patvirtina, kad reikalavimai atsirado D. B. ir O. J. vadovavimo laikotarpiu, o visi sandoriai sudaryti tarp susijusių asmenų. VMI patikrinimo aktas ir sprendimas, kuriame konstatuotos šios aplinkybės, nebuvo ginčijami. Kiti akcininkai G. M. ir G. Z. veikloje nedalyvavo, o tai reiškia, kad jie buvo tik formalūs atstovai, o už žalą atsako, kadangi dalyvavo bendrame valdyme. Neteisėti veiksmai yra tokie: 1) kad laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo (2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradžioje), 2) kad buvo sudaromi nuostolingi sandoriai, 3) kad buvo nepateikti dokumentai ir todėl negalima nustatyti aplinkybių, 4) akcininkų pasikeitimas ir sandorių sudarymas tarp susijusių įmonių. Perleisdami akcijas akcininkai nepasidomėjo, kam jas perleidžia, todėl yra nesąžiningi, vėlesni akcininkai veiklos nevystė, dokumentų netvarkė, o darbuotojai buvo atleisti iki naujų akcininkų atsiradimo.

6Atsakovė D. B. prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad akcijas pardavė, nes ieškojo naujų veiklos krypčių. O. J. pirko transporto priemones ir vykdė pervežimų veiklą. Pripažįsta, kad yra UAB „Eksaras Security“ akcininkė ir vadovė. 2008–2009 m. veikla dar buvo vykdoma, buvo pirktos transporto priemonės lizingo būdu, tačiau 2008 m. pabaigoje dėl ekonominės krizės O. J. jas pardavė. 2009 m. sausio mėn. buvo atleisti darbuotojai, kadangi sustojo pervežimai. Tuo metu nebuvo skolų nei valstybei, nei bankams, 1/3 dalis banko reikalavimo yra atsiradusi dėl vagystės, tačiau visa tai jau po jos vadovavimo, o VMI buvo permoka. Įmonės pardavimo metu viskas buvo sumokėta, įmonė parduota už akcijų kainą, turtas ir dokumentai G. M. perduoti pasirašant perdavimo aktus.

7Atsakovas O. J. prašo ieškinį atmesti ir paaiškino, kad buvo bendrovės akcininkas, akcijas 2009-03-13 pardavė G. M.. Kadangi įmonė turėjo seną transporto priemonę, kreipėsi į Hanza Lizingą ir įsigijo 5 transporto priemones. Prasidėjus ekonominei krizei reikėjo pertvarkų, todėl buvo priimtas sprendimas mažinti įsipareigojimus bankui. Pardavė nekilnojamąjį turtą ir bankas iš karto nusirašė už transporto priemones. Kadangi parduoti mašinas sekėsi sunkiai, todėl pardavė visą įmonę. Bankui pranešė apie asmenis, ketinančius pirkti įmonę, ir jis atsirinko pirkėją, tačiau nurodyti, kas dar pretendavo pirkti, negali. Teigia, kad G. M., kaip pirkėjas, atsirado pagal skelbimą, jam nebuvo svarbu, ką G. M., įsigijęs akcijas, darys toliau, kadangi tai kiekvieno verslininko vizija. Įmonė tuo metu buvo moki, bet buvo sunkmetis ir jis nebenorėjo į šį verslą investuoti, įmonėje jis dirbo komercijos direktoriumi, t. y. transporto vadovu. Įsipareigojimų bankui turėjo, bet nežino, ar buvo kitų skolų.

8Atsakovų D. B. ir O. J. atstovė advokatė D. I. V. prašo ieškinį šių atsakovų atžvilgiu atmesti. Nurodo, kad VMI patikrinime užfiksuota, jog atsakovė D. B. buvo atleista 2009-03-03. 2012-03-28 prokuratūros nutarime užfiksuoti G. M. parodymai, kad perėmė buhalteriją, bet jos neišsaugojo, o priėmimo–perdavimo aktai nenuginčyti. Ikiteisminis tyrimas nenustatė aplaidaus apskaitos tvarkymo ar sukčiavimo. Įmonės turtas parduotas, kad būtų padengti įsipareigojimai bankui, todėl jie nelaikytini nenaudingais, o nutartis dėl tyčinio bankroto dar neįsiteisėjusi. Darbuotojams įsiskolinimo nebuvo, VMI skola atsirado 2010-07-22 aktu, su kuo atsakovė nesutinka, šis reikalavimas ginčijamas, nes yra paduotas atskirasis skundas dėl atsisakymo priimti pareiškimą. Taip pat nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kokios buvo skolos, kai reikėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, ir kiek jos išaugo.

9Ieškinys tenkintinas. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ buvo iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Renavita“ (t. 1, b. l. 13), kuri ir pareiškė ieškinį buvusiems bendrovės vadovams ir akcininkams dėl žalos atlyginimo. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas (t. 1, b. l. 14–17) patvirtina, kad bendrovės vadovu nuo 2004-11-16 iki 2009-05-27 buvo atsakovė D. B., o nuo 2009-05-27 – atsakovas G. Z.. Akcininkais nuo įmonės įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo buvo: D. B. nuo 2004-11-16 iki 2008-01-15, O. J. – nuo 2008-01-15 iki 2009-03-13, G. M. – nuo 2009-03-13 iki 2009-05-27, G. Z. – nuo 2009-05-27. Byloje pateikti duomenys apie kreditorių reikalavimus patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ bankroto byloje patvirtinti trijų kreditorių reikalavimai: VMI – 203 148,69 Lt, VSDFV – 1 166,87 Lt ir UAB „Swedbank lizingas“ – 144 681,67 Lt, iš viso 348 997,23 Lt sumai (101 076,58 Eur) (t. 2, b. l. 103–113). Kadangi administratoriui jokio turto nebuvo perduota, ieškinys pareikštas kreditorių patvirtintų reikalavimų sumai, nes nėra jokių galimybių juos patenkinti, ką patvirtina ir 2014 m. balansas (t. 2, b. l. 89). Iš 2007 m. balanso duomenų ( t. 1, b. l. 76–78, t. 2, b. l. 85–88) matyti, kad tuo metu įmonėje buvo apskaitytas tik trumpalaikis turtas, kurio vertė 30 653 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 16 299 Lt. Kauno apskrities VMI, atlikusi mokesčių mokėjimo patikrinimą UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“, 2010-06-10 patikrinimo aktu (t. 1, b. l. 32–58) ir 2010 m. liepos 22 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ (t. 1, b. l. 59–74) laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-03-31 nustatė PVM mokėjimo pažeidimus ir papildomai paskaičiavo 200 685 Lt pridėtinės vertės mokesčio, delspinigių ir baudos. Iš Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. sprendimo už akių (t. 2, b. l. 146–149) matyti, kad juo iš UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ ir UAB „Eksaras“ (laiduotojo) solidariai „Swedbank lizingas“, UAB buvo priteista iš viso 144 681,67 Lt. Ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė buvusiems vadovams ir akcininkams dėl šių jų neteisėtų veiksmų: 1) kad laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, 2) buvo sudaryti ydingi – nuostolingi sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų pardavimu, sandoriai sudaryti tarp susijusių asmenų, 3) administratoriui neperduoti dokumentai, 4) per trumpą laiką pasikeitė 4 akcininkai, kurie nesirūpino, kad parduodant akcijas būtų parengti buhalterinės apskaitos dokumentai ir būtų nustatyta tikroji įmonės finansinė padėtis.

10Dėl vadovės D. B. ir akcininko O. J. neteisėtų veiksmų, jiems laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo

11Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi ginčo santykių metu) nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įstatyme nustatyta tiek įmonės vadovui, tiek dalyviui (savininkui), t. y. juridinio asmens dalyvio ir jo valdymo organo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra toks pat (pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimas), o šios pareigos pažeidimas civilinės atsakomybės taikymo prasme vertinamas kaip neteisėti veiksmai. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. R. G., bylos Nr. 3K-3-29/2011; kt.).

12Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad esminis dalyvio ir vadovo teisinės padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis: vadovu laikytinas valdymo ar priežiūros organo narys, kurio veikla susijusi su kasdienės juridinio asmens veiklos organizavimu ir jos priežiūra, o dalyvis yra įmonės kapitalo teikėjas, kuris iš esmės vykdo strateginį bendrovės valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-168/2009; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Panevėžio spaustuvė v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-19/2012; kt.). Atsižvelgiant į šių funkcijų skirtumus, kiekvienu konkrečiu civilinės atsakomybės taikymo atveju spręstina, ar atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Civilinės atsakomybės už pavėluotą bankroto bylos iškėlimą taikymo atveju ši aplinkybė reikšminga nustatant, kada atsakingas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kad įmonė nemoki (negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi.

13Kaip jau buvo minėta, tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims ir tai atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Rita“ v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-321/2014).

14Ieškovės atstovo teigimu, atsakovė D. B., kaip bendrovės vadovė, jau 2008 m. pradžioje turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o 2009 m. pradžioje įmonė turėjo skolų, su kuo sutiktina. Iš 2007 m. balanso, kurį nustatyta tvarka pateikė būtent atsakovė D. B., duomenų (t. 2, b. l. 85–87) matyti, kad įmonė tuo metu turėjo turto 30 653 Lt vertei ir tai buvo tik trumpalaikis turtas, t. y. faktiškai vien pirkėjų įsiskolinimas, gautinas per vienerius metus, ir 421 Lt piniginės lėšos, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (skolos tiekėjams) sudarė 16 299 Lt sumą. Pažymėtina, kad ir iki tol, t. y. 2005-2006 m., įmonė taip pat veikė nuotolingai, ką patvirtina 2005-2006 balansų duomenys (t. 2, b. l. 77–84). Be to, iki 2009 m. sausio mėn. buvo atleisti faktiškai visi darbuotojai (t. 3, b. l. 66), kas rodo, kad buvo siekiama nebevystyti ūkinės veiklos, o turtą išparduoti. Nors dėl to, kad administratoriui nebuvo perduoti jokie dokumentai (įskaitant ir buhalterinės apskaitos dokumentus), šiuo metu nėra galimybės nustatyti, kokios tai buvo skolos ir ar visos jos buvo pradelstos, tačiau tolimesni bendrovės vadovų (D. B. ir G. Z.) bei akcininkų (O. J., G. M.) veiksmai rodo, kad, jei jie būtų elgęsi sąžiningai, teisingai ir atsakingai, 2009 m. pradžioje tikrai būtų buvę nustatytos sąlygos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Pirmiausia, iš Kauno apskrities VMI 2010-06-10 patikrinimo akto ir 2010-07-22 sprendimo (t. 1, b. l. 32–74) yra nustatyta, kad 2008-10-01–2009-03-31 laikotarpiu, kai įmonės vadove buvo D. B., o akcininku – O. J., kuris, beje, įmonėje dirbo ir komercijos direktoriumi, ką jis pats pripažįsta, buvo daromi, kaip vėliau ir buvo nustatyta VMI patikrinimo metu, mokesčių mokėjimo pažeidimai, sudarant turto perleidimo sandorius tarp susijusių asmenų (UAB „Eksaras“ ir UAB „Eksaras Security“), dėl ko perskaičiavus PVM mokestį už šį laikotarpį buvo papildomai apskaičiuota iš viso 200 685 Lt PVM mokesčių, delspinigių ir baudos. Šio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad, jei nurodyti asmenys būtų elgęsi sąžiningai ir teisingai, t. y. nebūtų siekę išvengti PVM mokesčio sumokėjimo, 2009 m. pradžioje tikrai būtų buvę galima konstatuoti nemokumo situaciją, nes įmonė ilgalaikio materialiojo turto nebuvo apskaičiusi ir 2007 m. balanse, duomenų apie jo įsigijimą 2008 m. taip pat nėra, ir atvirkščiai, nurodyta VMI patikrinimo medžiaga patvirtina turto perleidimo, o ne jo įsigijimo aplinkybes. Tai, kad šis įsiskolinimas paaiškėjo tik 2010 m., atlikus mokesčių mokėjimo patikrinimą, nepaneigia ir nepašalina atsakovės D. B., kaip bendrovės vadovės, ir O. J., kaip akcininko, veiksmų neteisėtumo, siekiant išvengti mokesčių sumokėjimo valstybei. Šiuo laikotarpiu akcininkas O. J. aktyviai dalyvavo įmonės veikloje, nes dirbo komercijos direktoriumi, jis dalyvavo įmonės ūkinėje–komercinėje veikloje, jo veikla buvo susijusi su transporto priemonėmis, todėl jam, kaip akcininkui, buvo žinoma įmonės turtinė finansinė padėtis, jis taip pat žinojo apie įmonės turimą turtą. Pažymėtina, kad O. J. aktyviai dalyvavo ir susijusių įmonių UAB „Eksaras“ (buvo akcininku, dirbo) ir UAB „Eksaras securuty“ (dirbo) veikloje, dalyvavo tiek įsigyjant, tiek perleidžiant transporto priemones bei nekilnojamąjį turtą, ką jis yra nurodęs atliekant ikiteisminį tyrimą, kuris buvo nutrauktas Kauno apygardos teismo 2012-03-28 nutarimu (t. 3, b. l. 9–18). Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą užfiksuoti D. B. parodymai taip pat patvirtina šias O. J. dalyvavimo įmonės veikloje aplinkybes. Visa tai rodo, kad akcininkas O. J., būdamas UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ akcininku, aktyviai dalyvavo bendrovės ūkinėje komercinėje veikloje, todėl jam taip pat galiojo pareiga elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai, tačiau jis šią pareigą pažeidė kartu su bendrovės vadove D. B.. Taigi O. J., šiuo laikotarpiu būdamas vieninteliu bendrovės akcininku ir aktyviai dalyvaudamas įmonės veikloje, privalėjo elgtis taip, kad atsiradus tam tikroms sąlygoms galėtų įvykdyti įstatymo nustatytą pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors domėtis įmonės veikla bendrąja prasme yra daugiau įmonės akcininko teisė, nei pareiga, tačiau pastarajam sužinojus, kad įmonė turi finansinių sunkumų, ši teisė transformuojasi į pareigą imtis įstatyme nustatytų veiksmų tam, kad būtų apsaugoti įmonės kreditorių interesai. Nurodytos nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą ir VMI patikrinimo akte bei sprendime užfiksuotos aplinkybės leidžia spręsti, kad žala kreditoriams dėl to, kad jų reikalavimai negali būti ir nebus patenkinti, buvo padaryta bendrais bendrovės vadovės atsakovės D. B. ir akcininko O. J. veiksmais, nes jiems padarius neteisėtus veiksmus, dėl ko buvo apskaičiuota skola VMI, tačiau laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, o bandant nemokumo situaciją pridengti neteisėtais veiksmais, šiuo metu nebėra galimybės patenkinti ne tik VMI reikalavimo, bet ir kitų kreditorių reikalavimų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nustačius, jog pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidė juridinio asmens vadovas ir savininkas, jie už padarytą žalą kreditoriams atsako kaip solidarieji skolininkai CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu – kai prievolė susijusi su kelių asmenų padarytos žalos atlyginimu. Subsidiariai šie asmenys atsako juridinio asmens atsakomybės atžvilgiu (CK 2.50 straipsnio 3 dalis, 6.245 straipsnio 5 dalis), t. y. įmonės vadovas ir dalyvis (nustačius jų civilinės atsakomybės sąlygas) už įmonei, kartu ir jos kreditoriams padarytą žalą atsako tiek, kiek neužtenka įmonės turto jos prievolėms įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Rita“ v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-321/2014).

15Dėl kitų atsakovų neteisėtų veiksmų ir jų solidariosios atsakomybės

16Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės, kildinamos iš delikto teisinių santykių, kaip yra nagrinėjamu atveju, aktualus yra CK 6.279 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad bendrai padarę žalos nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, kuris egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2006, ir kt.). Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą deliktiniams santykiams, yra konstatavęs, kad paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-7-59/2008; 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SEB bankas v. BUAB ,,Auto1“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-118-219/2015; kt.).

17Kito bendrovės akcininko G. M. ir kito akcininko bei bendrovės vadovo G. Z. veiksmai, jiems įsigyjant akcijas, tačiau nepasidomėjus tikrąja įmonės finansine padėtimi ir nesiimant jokių priemonių toliau vystyti ūkinę veiklą, o G. M. vos po 3 mėnesių nuo akcijų įsigijimo jas perleidus G. Z., rodo, kad jie yra tolimesnė atsakovų D. B. ir O. J. suplanuotų, siekiant išvengti atsakomybės, veiksmų tąsa. Tai patvirtina nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatytos aplinkybės, kai apklausta įtariamąją D. B. parodė, jog ji dalyvavo vykdant sandorį tarp O. J. ir G. M. ir žinojo apie akcijų pardavimą, be to, ji perdavė dokumentus ir turtą G. M., nors, kaip ji teigia, tuo metu jau nebuvo nei akcininkė, nei vadovė (atleista 2009-03-10, pagal Registrų centro duomenis vadove buvo iki 2009-05-27). Šios aplinkybės patvirtina atsakovų D. B. ir O. J. veiksmų bendrumą, perleidžiant akcijas G. M.. Tai ikiteisminiame tyrime patvirtino ir pats G. M., kurio parodymai kartu patvirtina, kad jis, beje, buvo tik formalus akcininkas, nes turto jis neperėmė ir apie jį nežinojo ir juo nesidomėjo, nes vos įgijęs akcijas nusprendė veiklos nevystyti, o akcijas parduoti. Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas G. F. parodė, kad G. M., įsigijęs įmonę, neketino vykdyti veiklos, nes ją įsigijo kito pažįstamo prašomas, ir šio liudytojo paprašė surasti asmenį, kuris perimtų iš G. M. įmonę, už ką jis pastarajam atsilygins. Šis liudytojas taip pat patvirtino, kad jis surado pirkėją G. Z., kuris pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo dokumentus, o dokumentus Registrų centre padėjo sutvarkyti D. B.. Iš VMI atlikto mokesčių patikrinimo medžiagos (t. 1, b. l. 32–74) matyti, kad paskutinis akcininkas ir vadovas G. Z. – kalėjęs asmuo, pagal jo motinos R. S. paaiškinimą jis niekur nedirba, jokių pajamų neturi ir yra išlaikomas iš jos pensijos, kas patvirtina, kad akcijų perleidimas G. Z. buvo tik formalus aktas. Tokia veiksmų seka rodo visų atsakovų veiksmų bendrumą ir siekį išvengti arba padėti išvengti atsakomybės. Todėl nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad kreditoriams pasekmės – negalėjimas patenkinti savo reikalavimų – atsirado dėl bendrų vienas su kitu susijusių ir vienas po kito sekusių visų atsakovų veiksmų, ir išskirti vieno ar kito atsakovo konkrečius veiksmus, galėjusius nulemti tam tikros žalos atsiradimą, juos atskiriant, negalima, dėl ko visi atsakovai yra atsakingi solidariai. Nors nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad visi atsakovai veikė turėdami bendrą tikslą padaryti žalos, tačiau visi prisidėjo prie žalos atsiradimo, todėl jiems taikytina solidarioji civilinė atsakomybė. Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės atveju taikoma tada, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkrečiam atsakovui. Šiuo atveju būtent atsakovai turėjo pareigą įrodyti, jog žala nėra bendra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Minvesta“ v. L. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-429-313/2015), tačiau to faktiškai neįrodinėjo ir todėl nėra įrodyta.

18Dėl žalos dydžio

19Žalos dydis šiuo atveju nustatytinas remiantis visa kreditorių patvirtintų reikalavimų suma, kadangi administratoriui neperdavus jokio turto ir dokumentų, nėra jokių galimybių juos patenkinti. Kaip jau nurodyta, VMI reikalavimas atsirado 2008-10-01–2009-03-31 laikotarpiu ir nors jis, atsakovams neįvykdžius pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nėra padidėjęs, tačiau žala atsirado būtent dėl neteisėtų atsakovų D. B. ir O. J. veiksmų, pažeidus mokesčių mokėjimą reglamentuojančias teisės normas, kurių nenuslėpus būtų buvęs akivaizdus pagrindas kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Kitų atsakovų (G. M. ir G. Z.) neteisėti veiksmai, sudarant akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kaip neteisėtų veiksmų priedangą, jiems nepatikrinus įmonės turtinės padėties, neperėmus jokio turto ir neturint tikslo vykdyti ūkinę veiklą, taip pat laikytini bendrais veiksmais atsakovų D. B. ir O. J. neteisėtų veiksmų atžvilgiu. Todėl esant neteisėtų veiksmų ir jų pagrindu atsiradusių sąlygų kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo sutapčiai, laikytina, kad visi atsakovai yra atsakingi už tai, kad nebus patenkinti kreditorių reikalavimai.

20Kaip jau nustatyta, VMI reikalavimas atsirado atsakovų D. B. ir O. J. valdymo laikotarpiu. Kito kreditoriaus – „Swedbank lizingas“, UAB reikalavimas grindžiamas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. sprendimu už akių (t. 2, b. l. 146–149), iš kurio matyti, kad lizingo objektai – lizinguojamos transporto priemonės 2008-09-29 sutartimis iš UAB „Eksaras“ buvo perduotos UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“, 2008-12-17 tarp „Swedbank lizingas“, UAB ir UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ buvo sudaryta įsiskolinimo mokėjimo sutartis, kurios ieškovė nevykdė, dėl ko „Swedbank lizingas“, UAB 2009-03-03 pretenzija įspėjo dėl sutarties nutraukimo ir vėliau ją nutraukė, todėl buvo priteistas įsiskolinimas. Kadangi ši skola atsirado dėl transporto priemonių perdavimo iš UAB „Eksaras“ UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“, kas buvo atlikta dalyvaujant D. B. ir O. J., pripažintina, kad šis reikalavimas atsirado, kaip atsakovų D. B. ir P. J. neteisėtų veiksmų pasekmė, už ką jie yra solidariai atsakingi. Atsakovė D. B., atsikirsdama į ieškinį, teigia, kad šių kreditorių reikalavimai yra nepagrįsti ir negalėjo būti patvirtinti, tačiau jie yra patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi ir ginčas dėl jų pagrįstumo ir jų dydžio yra jau išspręstas, todėl šios aplinkybės negali būti kvestionuojamos (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis). Nors atsakovė buvo padavusi pareiškimą dėl VMI reikalavimo peržiūrėjimo ir jo patikslinimo, tačiau šis reikalavimas iki šiol nėra patikslintas, o atskirasis skundas dėl nutarties, kuria buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai, nepriimtas, ką patvirtina Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-507-259/20016 duomenys, todėl tai netrukdo išnagrinėti šią bylą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė, žinodama apie jos vadovavimo laikotarpiu atliktą mokesčių mokėjimo patikrinimą, neteikė jokių pastabų dėl patikrinimo aktu paskaičiuotų mokesčių ir nesiėmė priemonių, kad būtų apskųstas priimtas sprendimas, o tai patvirtina, kad atsakovė D. B. tuo metu jokių prieštaravimų atliktam patikrinimui neturėjo. VSDFV reikalavimas yra atsiradęs dėl įmokų už darbuotojus įsiskolinimą, atsiradusį iki 2009-03-10 (t. 3, b. l. 65), t. y. nurodytų atsakovų buvimo vadove ir akcininku laikotarpiu. Šios aplinkybės paneigia atsakovės D. B. atsikirtimus, jog jos vadovavimo laikotarpiu jokių skolų nebuvo. Tokiu būdu nustatyta, kad šių kreditorių reikalavimai faktiškai atsirado tuomet, kai turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir faktiškai atsirado todėl, kad nebuvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo dar 2008 m. Todėl šių kreditorių reikalavimų suma pagrindžia padarytos žalos dydį ir iš atsakovų solidariai priteistinas 101 076,58 Eur žalos atlyginimas.

21Dėl dokumentų neperdavimo ir žalos

22Ieškinys dėl žalos atlyginimo grindžiamas ir ta aplinkybe, kad administratoriui nebuvo perduoti dokumentai, dėl ko negalima nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties bei identifikuoti su juo susijusių operacijų. Pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas). Tačiau įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės bendrovei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė dokumentų naujam įmonės vadovui ne dėl įmonės kaltės. Skirtingais laikotarpiais vadovavusiems bendrovės vadovams gali atsirasti civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų ir turto neperdavimą bendraisiais pagrindais, ne tik pagal minėtas ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir 7 dalies 2 punkto nuostatas. Ši pareiga kildintina iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Akcinių bendrovių ir Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviąsias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla savarankiškais pagrindais, kitaip nei specifinė dokumentų bankroto administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir 7 dalies 2 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Minvesta“ v. L. N., M. N., D. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-429/2015).

23Byloje nustatyta, kad atsakovė D. B. priėmimo–perdavimo aktais 2009-03-10 perdavė G. M. dokumentus ir turtą (t. 1, b. l. 134–139). Ieškovė, teigdama, kad D. B. G. M. neperdavė dokumentų, remiasi Kauno apskrities VMI patikrinimo akte ir sprendime G. M. nurodytomis aplinkybėmis, kad jis neperėmė dokumentų ir spaudo, taip pat neperėmė bendrovės turto ir apie jį nežinojo, nors aktus pasirašė. Tačiau šiuo atveju nustatant, ar D. B. perdavė dokumentus atsakovui G. M., reikia remtis Kauno apygardos prokuratūros 2012-03-28 nutarime nustatyta aplinkybe, kad G. M. įsiteisėjusiu 2011-11-28 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal LR BK 223 str. 1 d. už UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (Kauno apylinkės teismo 2011-11-28 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-3044-667/2011) patvirtina, kad atsakovas G. M. teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už ieškovės minimų dokumentų neišsaugojimą. Tokiu būdu, remiantis CPK 182 straipsnio 3 punktu, šių aplinkybių nebereikia įrodinėti, kadangi asmens (G. M.) nusikalstamų veiksmų pasekmės (buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas) yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje ir tai yra prejudicinis faktas. Taigi nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad administratoriui dokumentai nebuvo perduoti tik dėl atsakovo G. M. neteisėtų veiksmų, už ką jis buvo nuteistas. Praradęs dokumentus jis jų neperdavė ir akcijas perleidęs G. Z.. Tačiau G. M. veiksmai prarandant buhalterinės apskaitos dokumentus vertintini, kaip vienas iš veiksmų bendroje atsakovų D. B., O. J., G. Z. neteisėtų veiksmų grandinėje, kartu su šių asmenų veiksmais turėjęs įtakos žalos atsiradimui, kurio savarankiškos įtakos žalai atsirasti nustatyti negalima. Be to, atsakovai G. M. ir G. Z. padarė ir savarankiškus pažeidimus, kadangi nevykdė pareigos organizuoti ir tinkamai vesti buhalterinę apskaitą jų vadovavimo laikotarpiu, kas vėlgi bendroje atsakovų veiksmų grandinėje darė tam tikrą įtaką žalos atsiradimui, o individualizuoti šiuos veiksmus ir nustatyti jų įtaką žalos atsiradimui negalima dėl tos pačios priežasties, kad buhalterinės apskaitos dokumentų apskritai nėra, o jų nesant nėra galimybės nustatyti, kam, kokiomis sąlygomis buvo parduotas (perduotas) bendrovės turtas ir kur panaudotos gautos lėšos. Finansinės atskaitomybės dokumentai nustatyta tvarka taip pat nebuvo teikiami nuo 2007 metų.

24Dėl sudarytų įmonei nenaudingų sandorių

25Ieškovė, remdamasi Kauno apskrities VMI patikrinimo medžiaga, ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrindu taip pat nurodo nuostolingų sandorių sudarymą, o būtent, kad ieškovė su UAB „Swedbank lizingas“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria bendrovė pardavė 1,9 ha žemės sklypą, esantį ( - ) už 598 000 Lt. Šia verte buvo padengti lizinguojamų krovininių automobilių likusi neišpirkta vertė, tačiau tą pačią dieną automobiliai buvo parduoti UAB „Eksaras Security“, kurios vadovė ir akcininkė yra buvusi UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ akcininkė ir vadovė – atsakovė D. B., galutiniame rezultate siekiant išvengti PVM mokesčio sumokėjimo. Ieškovė sandorių nenaudingumą faktiškai grindžia vien atsakovų sąsajomis su tarpusavyje susijusiomis įmonėmis UAB „Eksaras“, UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ ir UAB „Eksaras Security“ ir vengimu sumokėti valstybei mokesčius, kas nustatyta VMI patikrinimo aktu, tačiau ieškovė byloje nepateikė nei šių sandorių, nei pagrindė jų nuostolingumo, o rėmėsi vien VMI patikrinimo akto duomenimis, kurio tikslas buvo patikrinti mokesčių sumokėjimą. Todėl šio patikrinimo akto ir sprendimo duomenys vertintini tik kaip pagrindas nustatyti, ar tikrinamuoju laikotarpiu buvo mokesčių nepriemoka, tačiau ieškovei nenurodžius šių sandorių žalingumo kreditorių interesams ir to nepagrindus jokiais įrodymais, pripažintina, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo sandorių nuostolingumo pagrindu byloje faktiškai nebuvo įrodinėjama, todėl ir nebuvo įrodytas. Tačiau visų kitų anksčiau nurodytų veiksmų neteisėtumas yra pakankamas pagrindas tenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovų solidariai nustatyto dydžio žalos atlyginimą. Nurodytų juridinių asmenų tarpusavio sąsajos ir sandorių sudarymas tarp šių asmenų tik patvirtina bendrus atsakovų D. B. ir O. J. neteisėtus veiksmus, kuriuos siekiant pridengti buvo atlikti neteisėti veiksmai, o akcijos perleistos atsakovams G. M. ir G. Z., dėl ko atsirado žala kreditoriams.

26Dėl bylinėjimosi išlaidų

27Nusprendus ieškinį patenkinti, kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio, iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis priteistinas žyminis mokestis ir pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 2 168,90 Eur (101 076,58 Eur – 86 886 Eur = 14 190,58 Eur x 1 % = 141,90 Eur +2 027 Eur = 2 168,90 Eur), todėl iš kiekvieno atsakovo priteistina po 542,22 Eur ir po 3,95 Eur pašto išlaidų.

28Teisėja, vadovaudamasi LR CPK 268, 270 straipsniais,

Nutarė

29Ieškinį patenkinti.

30Priteisti iš atsakovų D. B. (a. k. ( - ) O. J. (a. k. ( - ) G. M. (a. k. ( - ) G. Z. (a. k. ( - ) solidariai ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Techniniai inovaciniai sprendimai“ (įmonės kodas 300067482) 101 076,58 Eur žalos atlyginimą, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

31Priteisti iš atsakovų D. B. (a. k. ( - ) O. J. (a. k. ( - ) G. M. (a. k. ( - ) G. Z. (a. k. ( - ) valstybei po 542,22 Eur žyminio mokesčio ir po 3,95 Eur pašto išlaidų iš kiekvieno atsakovo.

32Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia... 2. ieškovė UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“, atstovaujama bankroto... 3. Atsakovai D. B. ir O. J. atsiliepime į ieškovės ieškinį prašo jį atmesti... 4. Trečiasis asmuo VMI prie LR FM atsiliepimu į ieškovės ieškinį prašo jį... 5. Ieškovės atstovas advokatas S. B. prašo ieškinį patenkinti ir paaiškino,... 6. Atsakovė D. B. prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad akcijas pardavė, nes... 7. Atsakovas O. J. prašo ieškinį atmesti ir paaiškino, kad buvo bendrovės... 8. Atsakovų D. B. ir O. J. atstovė advokatė D. I. V. prašo ieškinį šių... 9. Ieškinys tenkintinas. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2014 m.... 10. Dėl vadovės D. B. ir akcininko O. J. neteisėtų veiksmų, jiems laiku... 11. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi ginčo... 12. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad esminis dalyvio ir... 13. Kaip jau buvo minėta, tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai... 14. Ieškovės atstovo teigimu, atsakovė D. B., kaip bendrovės vadovė, jau 2008... 15. Dėl kitų atsakovų neteisėtų veiksmų ir jų solidariosios atsakomybės ... 16. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės, kildinamos iš delikto teisinių... 17. Kito bendrovės akcininko G. M. ir kito akcininko bei bendrovės vadovo G. Z.... 18. Dėl žalos dydžio ... 19. Žalos dydis šiuo atveju nustatytinas remiantis visa kreditorių patvirtintų... 20. Kaip jau nustatyta, VMI reikalavimas atsirado atsakovų D. B. ir O. J. valdymo... 21. Dėl dokumentų neperdavimo ir žalos ... 22. Ieškinys dėl žalos atlyginimo grindžiamas ir ta aplinkybe, kad... 23. Byloje nustatyta, kad atsakovė D. B. priėmimo–perdavimo aktais 2009-03-10... 24. Dėl sudarytų įmonei nenaudingų sandorių ... 25. Ieškovė, remdamasi Kauno apskrities VMI patikrinimo medžiaga, ieškinio dėl... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 27. Nusprendus ieškinį patenkinti, kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio... 28. Teisėja, vadovaudamasi LR CPK 268, 270 straipsniais,... 29. Ieškinį patenkinti.... 30. Priteisti iš atsakovų D. B. (a. k. ( - ) O. J. (a. k. ( - ) G. M. (a. k. ( -... 31. Priteisti iš atsakovų D. B. (a. k. ( - ) O. J. (a. k. ( - ) G. M. (a. k. ( -... 32. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos...