Byla I-719-394/2015
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė, sekretoriaujant Daliai Semaškaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Ramūnui Jankauskui, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Donatui Miliui, nedalyvaujant pareiškėjui A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2–3 b. l.), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 3190 Eur turtinės žalos ir 6090 Eur neturtinės žalos.

4Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, teismo šaukimu (24 b. l.). Pareiškėjas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant teismo posėdyje (26 b. l.).

5Pareiškėjas skunde (2–3 b. l.) nurodė, kad 2012 m. gegužės 18 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) viršininko pavaduotojo patvirtintu sprendimu Nr. 40-12-IL-491 „Dėl ginklo, šaudmenų ir leidimo laikyti ginklą paėmimo“ buvo nuspręsta paimti iš A. V. jam priklausantį šaunamąjį ginklą IŽ-27EM, 12x76/12x70 kalibro, Nr. 082751711, turimus šaudmenis ir leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 86. 2014 m. balandžio 15 d. Panevėžio apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-664-283/2014 nusprendė pareiškėjo A. V. skundą patenkinti, panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 40-12-IL-491 „Dėl ginklo, šaudmenų ir leidimo laikyti ginklą paėmimo“. 2014 m. vasario 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sprendimu „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą panaikinimo“ siūlė panaikinti A. V. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato išduotą leidimą Nr. 86 laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą medžioklės tikslams, A. V. priklausantį šaunamąjį ginklą IŽ-27EM, 12x76/12x76 kalibro, Nr. 082751711, perduoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ginklų tinkamumo tolimesniam naudojimui nustatymo komisijai. Nuo 2012 m. gegužės 18 d. iki 2014 m. vasario 28 d. A. V. priklausantis šaunamasis ginklas IŽ-27EM, 12x76/12x76 kalibro, Nr. 082751711, buvo paimtas neteisėtai, po to jis nebuvo grąžintas, neteisėto ginklo paėmimo laikotarpis nebuvo įskaičiuotas į vėlesnį ginklo paėmimo laikotarpį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo kaltės. Ši įstatyme nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų procesiniais teisiniais aktais baudžiamojo proceso srityje, yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Minėtoje teisės normoje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Teisminėje praktikoje tokia įstatyme įtvirtinta valstybės civilinė atsakomybė už valstybės teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus yra laikoma objektyviąja atsakomybe, t. y. atsakomybe be kaltės, kuriai atsirasti pakanka nustatyti tris sąlygas: neteisėtus pareigūnų veiksmus, šiais veiksmais padarytos žalos faktą ir priežastinį neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009, 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007). Pažymėjo, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai, tai reiškia, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo, nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieškovo teigimu, buvo padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė žala. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Dėl to, jog neteisėtai buvo paimtas ginklas ir šaudmenys, pareiškėjas patyrė ne mažesnę nei 3190 Eur turtinę žalą, nes ne mažiau kaip už 2890 EUR sumą būtų sumedžiojęs žvėrių ir paukščių, be to, negalėjo prie namų sumedžioti lapių, kurios iš namų kiemo išnešė naminių paukščių už 300 Eur sumą. Dėl to, jog iš pareiškėjo buvo neteisėtai paimtas ginklas ir šaudmenys, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, neteko pragyvenimo ir maisto šaltinio, o tokie veiksmai truko ilgą laiką, daugiau nei 21 mėnesį, todėl pareiškėjui buvo padaryta 6090 Eur neturtinė žala. Įrodymai, jog iš pareiškėjo buvo neteisėtai paimtas ginklas ir šaudmenys, yra 2014 m. balandžio 15 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas ir administracinė byla Nr. 1-664-283/2014.

6Pareiškėjo atstovas Ramūnas Jankauskas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą tenkinti ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pareiškėjui priteisti 3190 Eur turtinės ir 6090 Eur neturtinės žalos. Nurodė, kad atsakovas neteisėtai paėmė iš pareiškėjo ginklą, todėl pareiškėjas negalėjo apie 21 mėnesį medžioti ir tokiu būdu gauti mėsos, tai yra kas mėnesį pareiškėjas patirdavo po 100 eurų nuostolių. Minėtu laikotarpiu iš pareiškėjo nebuvo atimta teisė medžioti, jis turėjo medžiotojo bilietą, priklausė Preičiūnų medžiotojų būreliui. Pareiškėjas galėjo medžioti elnių patinus, šernus, kurie nelicencijuojami, stirnų pateles. Kadangi jis negalėjo medžioti, negavo mėsos maistui. Atstovas nurodė, kad pareiškėjui teisę medžioti suteikė medžiotojo bilietas, galima medžioti ir nepriklausant būreliui, medžioti kituose būreliuose svečio teisėmis, svarbu būti medžiotoju. Medžioklės sezonas yra (kai kuriems žvėrims) ištisus metus. Nepateikia medžioklės lapų, nes tai, kad jis anksčiau medžiodavo, teismui patvirtino pareiškėjo motina. Pareiškėjas gyvena netoli miško, be ginklo jautėsi nesaugiai, negalėjo apsiginti. Taip pat patyrė turtinės žalos apie 300 eurų, kuomet iš jo sodybos lapė išnešė naminius paukščius – viščiukus, žąsis, pentardas. Šiuos paukščius pirko pareiškėjo mama, ji tai paliudijo. Pareiškėjas dėl ginklo paėmimo sielvartavo, krimtosi, jautėsi nesaugiai, buvo sunku gintis ir nuo lapių, ir nuo asmenų, kurie išleidinėdavo kurą, išgyveno netikrumo jausmą, negalėjo bendrauti medžiotojų būrelyje, dėl to patyrė neturtinę žalą.

7Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pasisakymuose teismo posėdžio metu ir atsiliepime į pareiškėjo skundą (16–18 b. l.) nurodė, kad pareiškėjas turi įrodyti tris būtinąsias valstybės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir padarytos žalos faktą. Pareiškėjui neįrodžius bent vienos iš būtinųjų šios rūšies atsakomybės sąlygų, nėra ir teisinio bei faktinio pagrindų žalai atlyginti. Atsakovo nuomone, pareiškėjo A. V. nurodytos aplinkybės dėl nesumedžiotų žvėrių ir paukščių bei prarastų naminių paukščių nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjas taip pat nurodo patyręs 2890 eurų turtinę žalą dėl nesumedžiotų žvėrių ir paukščių, tačiau jokių duomenų, kaip yra apskaičiuota ši turtinė žala, nepateikia, kaip ir nepateikia jokių objektyvių duomenų ir apie naminių paukščių praradimo aplinkybes bei šių praradimų apskaičiavimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl patirtos turtinės žalos yra deklaratyvaus pobūdžio ir vertintinos kritiškai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio norma numato pareigą pareiškėjui savo reikalavimus pagrįsti įrodymais, šiuo atveju pareiškėjas reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo nepagrindė jokiais įrodymais. Atsakovo nuomone, nėra pagrįstas ir pareiškėjo A. V. reikalavimas dėl 6090 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A46-39/2012 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-95/2009). Šiuo atveju, Šiaulių apskr. VPK nuomone, išvardintų aplinkybių, suponuojančių pareiškėjo galimai patirtą neturtinę žalą, nenustatyta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, kad vien tik pareiškėjų paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Šie paaiškinimai turi būti patvirtinti tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, kad priėmus 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 40-12-IL-491 „Dėl ginklo, šaudmenų ir leidimo laikyti ginklą paėmimo“, jis patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir bendravimo galimybių sumažėjimą. Šie pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs ir neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėje byloje Nr. A2-718/2007 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šioje byloje užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti policijos pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, ar bylai aktualiu laikotarpiu turėjo teisę medžioti, ar priklausė medžiotojų būreliui. Patikslino, jog be medžiotojų būrelio žinios medžioti negalima, ar tai būtų komercinis, ar kito būrelio plotai, galima medžioti tik su būrelio žinia. Nurodė, kad draudžiama šaunamąjį ginklą, išduotą medžioklei, naudoti sodybos teritorijoje. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kiek žvėrių sumedžiodavo iki ginklo paėmimo, turėjo pateikti dokumentus – medžioklės lapus, kuriuos saugo medžiotojų būrelis.

8Pareiškėjo A. V. skundas tenkintinas iš dalies.

9Nagrinėjamos bylos dalykas – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui A. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – atsakovo atstovas), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 4(14), 2008 metų sausis–balandis, P. 90–109). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

10Valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012).

11Pareiškėjas nurodė, jog atsakovo atstovas neteisėtai 2012 m. gegužės 18 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo patvirtintu sprendimu Nr. 40-12-IL-491 „Dėl ginklo, šaudmenų ir leidimo laikyti ginklą paėmimo“ iš jo paėmė šaunamąjį ginklą IŽ-27EM, 12x76/12x70 kalibro, Nr. 082751711, ir neteisėtai laikė iki 2014 m. vasario 28 d., kuomet atsakovo atstovas priėmė naują sprendimą dėl leidimo laikyti (nešioti) ginklą panaikinimo. Nurodė, kad veiksmų neteisėtumas įrodomas 2014 m. balandžio 15 d. Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-664-283/2014, kuriuo teismas nusprendė pareiškėjo A. V. skundą tenkinti ir panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 40-12-IL-491 „Dėl ginklo, šaudmenų ir leidimo laikyti ginklą paėmimo“.

12Iš prie bylos prijungtos administracinė bylos Nr. I-664-283/2014 medžiagos matyti, jog atsakovo atstovas 2012 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 40-12-IL-491, vadovaudamasis Ginklų kontrolės ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir atsižvelgdamas į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos 2012-05-10 rašte Nr. 25/13-1-5-10716 ir 2012-05-18 rašte Nr. 25/13-1-5-11287 pateiktus duomenis, jog ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-9-025-12 A. V. 2012-04-19 įteiktas pranešimas apie įtarimą įvykdžius BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (Asmens byla Nr. 86, 43–45 b. l.), nusprendė paimti iš A. V. jam priklausantį šaunamąjį ginklą IŽ-27EM, 12x76/12x70 kalibro, Nr. 082751711, turimus šaudmenis ir leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 86, nes A. V. įstatymų nustatyta tvarka įtariamas padaręs nusikalstamą veiką ir jis yra nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Ikiteisminio tyrimo byla Nr. 40-9-025-12 dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo A. V. ūkininko ūkyje su kaltinamuoju aktu 2012-05-25 buvo perduota į teismą (administracinė byla Nr. I-664-283/2014, 94 b. l.). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėtoje byloje, kuriai suteiktas teisminio proceso Nr. 1-40-9-00025-2012-6, Kelmės rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 23 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuo nuosprendžiu A. V. buvo pripažintas kaltu, padaręs BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams. Teismas, atsižvelgęs į nustatytus aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nuosprendyje konstatavo, jog A. V. įvykdyta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai (administracinė byla Nr. I-664-283/2014, 123–127 b. l.). Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs A. V. apeliacinį skundą, 2013 m. balandžio 18 d. nutartimi A. V. apeliacinį skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad Kelmės rajono apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus, įvertino, jog pareiškėjo kaltė pasireiškė aplaidžiai tvarkius buhalterinę apskaitą (administracinė byla Nr. I-664-283/2014, 128–132 b. l.). Matyti, jog įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu yra aiškiai nustatyta, kad A. V. nusikalstama veika, dėl kurios įvykdymo pareiškėjui 2012-04-19 buvo įteiktas pranešimas, turi neatsargų pobūdį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-664-283/2014 2013 m. spalio 30 d. nutartyje nurodė, jog nagrinėjamu atveju taikytinos ne Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatos, o Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 41 straipsnio 5 dalies nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog ginčo atveju aktuali sąlyga, leidžianti policijai ar kitai įstatymų įgaliotai valstybės institucijai paimti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis ir jų dalis – asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi būti įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar jam turi būti paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (Ginklų ir šaudmenų kontrolės 41 str. (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. liepos 11 d. ir šiuo metu galiojanti) 1 d. 5 p.) (Administracinė byla Nr. I-664-283/2014, 73–79 b. l.). Panevėžio apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-664-283/2014 2014 m. balandžio 15 d. sprendime nurodė, jog Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ginčijamą 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 40-12-IL-491 „Dėl ginklo, šaudmenų ir leidimo laikyti ginklą paėmimo“ priėmė neturėdamas pakankamų ir objektyvių faktinių duomenų, leidusių daryti išvadą, jog A. V. įstatymų nustatyta tvarka buvo įtariamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką. Teismas konstatavo, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. 40-12-IL-491 „Dėl ginklo, šaudmenų ir leidimo laikyti ginklą paėmimo“ neteisėtas, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl teismas patenkino A. V. skundą ir panaikino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 40-12-IL-491 „Dėl ginklo, šaudmenų ir leidimo laikyti ginklą paėmimo“ (Administracinė byla Nr. I-664-283/2014, 142–146 b. l.).

13Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas įsiteisėjusiais teismo sprendimais administracinėje byloje Nr. I-664-283/2014 nustatytas faktines aplinkybes, kuriomis remdamasis teismas panaikino Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariato 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 40-12-IL-491 „Dėl ginklo, šaudmenų ir leidimo laikyti ginklą paėmimo“, konstatuoja, kad šio sprendimo panaikinimo faktas CK 6.271 straipsnio prasme vertinamas kaip valdžios institucijos neteisėtas veiksmas. Iš to darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju esminė viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlyga – valdžios institucijos neteisėti veiksmai – nustatyta. Tačiau siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. turtinė ir neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

14Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad turtinę žalą patyrė dėl to, jog atsakovo atstovui iš pareiškėjo paėmus medžioklinį ginklą, jis apie 21 mėnesį negalėjo medžioti ir sumedžioti mėsos apytiksliai už 100 eurų per mėnesį, tai yra patyrė nuostolių (negavo pajamų) už 2890 eurų. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad neturėdamas medžioklinio šautuvo negalėjo prie namų sumedžioti lapių, kurios iš namų kiemo išnešė naminius paukščius, tai yra pareiškėjas neteko turto už 300 eurų.

15Teismas pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011).

16Dalį patirtos žalos pareiškėjas sieja su negautomis pajamomis, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų ir pan. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnio, nei faktiškai asmens patirta žala, dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2007, 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį Nr. 3K-3-469/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-735/2013). Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodo, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007).

17Iš asmens, turinčio ribotos civilinės apyvartos civilinį ginklą, bylos Nr. 86 matyti, jog 2008 m. gegužės 19 d. pareiškėjui A. V. buvo išduotas medžiotojo bilietas Nr. 050170 (Asmens byla Nr. 86, 4 b. l.), 2009 m. kovo 4 d. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK priimtas sprendimas, kuriuo nuspręsta A. V. išduoti leidimą įsigyti lygiavamzdį šaunamąjį ginklą medžioklei (Asmens byla Nr. 86, 18 b. l.), 2009 m. gegužės 4 d. išduotas leidimas įsigyti ginklą Nr. 40-75-4-L11-22 (Asmens byla Nr. 86, 22–23 b. l.). Byloje nėra rašytinių duomenų, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 19 d., tai yra teisės suteikimo medžioti, iki 2012 m. gegužės 18 d., kuomet atsakovo atstovo sprendimu iš pareiškėjo buvo paimtas šaunamasis ginklas ir leidimas laikyti (nešioti) ginklus, realiai medžiojo priklausydamas medžiotojų būreliui ar medžiojo kaip medžiotojų būrelio svečias. Pareiškėjas šių aplinkybių skunde nenurodė, plačiau nepaaiškino ir jo atstovas teismo posėdžio metu, pažymėjo, jog pareiškėjas priklausė ir šiuo metu priklauso Preičiūnų medžiotojų būreliui, galėjo medžioti elnių patinus, šernus ir kt. Šiuos argumentus ir pareiškėjo skaičiavimus, kiek pareiškėjas kas mėnesį patyrė nuostolių nemedžiodamas, teismas vertina kaip aplinkybes, pagrįstas prielaidomis, kurių pagrindu teismas negali pripažinti, kad asmuo patyrė realią žalą negautų pajamų forma. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas byloje neįrodė, jog anksčiau kas mėnesį sumedžiodavo mėsos už 100 eurų. Minėta, kad nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnio, nei faktiškai asmens patirta žala, dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2007, 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį Nr. 3K-3-469/2009). Todėl pareiškėjui 2890 eurų žala nepriteistina.

18Pareiškėjo argumentai, kad neturėdamas medžioklinio šautuvo negalėjo prie namų sumedžioti lapių, kurios iš namų kiemo išnešė naminius paukščius, tai yra, kad pareiškėjas neteko turto už 300 eurų, atmestini, kaip nepagrįsti. Pareiškėjas, kad ir turėdamas medžioklinį ginklą, nebūtų galėjęs medžioti savo namų valdoje, kadangi medžioti galima tik medžioklės plotuose. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai išduodami leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Be to, pareiškėjas apsiginti nuo plėšriųjų medžiojamųjų žvėrių galėjo naudodamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse numatytas leistinas gaudymo priemones, nes pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, sodybose ir negyvenamuose pastatuose bei jų priklausiniuose šių objektų savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę, nepaisydami Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatytų medžioklės terminų, naudodami šiose taisyklėse numatytas leistinas gaudymo priemones, gaudyti bei pasiimti tų rūšių plėšriuosius medžiojamuosius žvėris, kuriems minėtose taisyklėse yra nustatytas leistinas jų medžioklės terminas. Ši veikla nelaikoma medžiojimu, ir ją vykdantis asmuo neprivalo būti medžiotojas. Pareiškėjas taip pat neįrodė, jog jo patirta turtinė žala sudaro 300 eurų, nes teismui nepateikė rašytinių įrodymų, susijusių su naminių paukščių įsigijimu, jų verte. Teismo posėdyje liudytoja apklausta pareiškėjo motina R. V. paaiškino, kad naminius paukščius – žąsis, viščiukus, antis – pirko ji iš savo asmeninių ir skolintų lėšų, taigi turtinė žala galėjo atsirasti pareiškėjo motinai, o ne pačiam pareiškėjui. Be to, teismo nuomone, šios hipotetinės žalos atsiradimas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su nustatytais atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais, nes, kaip jau minėta, pareiškėjas savo namų valdoje negalėjo medžioti, vadovaujantis LR medžioklės įstatymu, plėšriųjų medžiojamųjų žvėrių gaudymui galėjo naudoti kitas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse numatytas leistinas gaudymo priemones, todėl pareiškėjui 300 eurų žala nepriteistina.

19Teismas pažymi, jog pareiškėjas galėjo pasinaudoti LR medžioklės įstatymo 18 straipsnyje numatytu medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo institutu, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į seniūniją dėl žalos, padarytos medžiojamųjų gyvūnų, atlyginimo. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog pagal LR medžioklės įstatymo 18 straipsnio1 dalį, laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Pagal 5 dalį, žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms.

20Pareiškėjas skunde nurodė, kad neteisėtai iš jo paėmus ginklą ir šaudmenis, jis patyrė neturtinę žalą - dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas akcentavo, kad neturtinė žala labiausiai siejama su tuo, jog pareiškėjas negalėjo medžioti, bendrauti medžiotojų būrelyje. Nurodė, kad medžioti be ginklo yra gėda.

21LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia satisfakcija būtų protinga ir teisinga padarytai žalai atlyginti.

22Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes ir nustatytą teisinį reglamentavimą, teismas pripažįsta, kad dėl neteisėto ginklo ir leidimo iš pareiškėjo paėmimo pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, tačiau iš dalies ir pats prisidėjo prie nurodytų neigiamų pasekmių atsiradimo. Iš Medžioklės Lietuvos Respublik?s teritorijoje taisyklių 16 punkto reglamentavimo matosi, kad dalyvauti medžioklėje galima ir neturint šaunamojo ginklo bei leidimo tokį ginklą laikyti (nešiotis), tačiau, kaip nurodė pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu, pareiškėjas medžioklėse be šaunamojo ginklo nedalyvavo sąmoningai, manydamas, kad dėl to gali pablogėti jo reputacija. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad dėl ginklo ir leidimo paėmimo sumažėjo jo bendravimo galimybės, neatvyko į teismo posėdį ir nepaaiškino, kuo jam pasireiškė neturtinė žala, nors patiriamus neigiamus dvasinius išgyvenimus, kuriuos sukėlė neteisėti veiksmai, geriausiai gali apibūdinti pats asmuo. Byloje nėra duomenų, jog atsakovo atstovas, paimdamas iš pareiškėjo šaunamąjį ginklą medžioklei, būtų siekęs pažeminti pareiškėją. Atsakovo atstovo veiksmus, kurie vėliau buvo pripažinti neteisėtais, įtakojo ir pareiškėjo elgesys, dėl ko pareiškėjas 2013 m. spalio 23 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 223 straipsnio 1 dalį.

23Pažymėtina, jog priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti.

24Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėje byloje Nr. A2-718/2007 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šioje byloje užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti policijos pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

25Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, remdamasis nurodyta teismų praktika, įvertinęs tai, kad byloje nėra pagrindo išvadai, jog nustatyti atsakovo atstovo veiksmai buvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjo teisę pažeidė tokiu būdu, jog jai apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto, o pareiškėjas nepateikė priešingą išvadą patvirtinančių įrodymų, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato padaryto pažeidimo konstatavimas vertintinas kaip pakankama satisfakcija, o neturtinės žalos atlyginimas pinigais pareiškėjui atskirai nepriteistinas.

26Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu teismas,

Nutarė

27Pareiškėjo A. V. skundą tenkinti iš dalies.

28Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. V. teisė turėti šaunamąjį ginklą medžioklei, o reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

29Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su... 4. Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir... 5. Pareiškėjas skunde (2–3 b. l.) nurodė, kad 2012 m. gegužės 18 d.... 6. Pareiškėjo atstovas Ramūnas Jankauskas teismo posėdžio metu prašė... 7. Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo... 8. Pareiškėjo A. V. skundas tenkintinas iš dalies.... 9. Nagrinėjamos bylos dalykas – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo... 10. Valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį... 11. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovo atstovas neteisėtai 2012 m. gegužės 18... 12. Iš prie bylos prijungtos administracinė bylos Nr. I-664-283/2014 medžiagos... 13. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas įsiteisėjusiais teismo... 14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde ir jo atstovas teismo posėdžio metu... 15. Teismas pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 16. Dalį patirtos žalos pareiškėjas sieja su negautomis pajamomis, kurias jis... 17. Iš asmens, turinčio ribotos civilinės apyvartos civilinį ginklą, bylos Nr.... 18. Pareiškėjo argumentai, kad neturėdamas medžioklinio šautuvo negalėjo prie... 19. Teismas pažymi, jog pareiškėjas galėjo pasinaudoti LR medžioklės... 20. Pareiškėjas skunde nurodė, kad neteisėtai iš jo paėmus ginklą ir... 21. LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens... 22. Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes ir nustatytą teisinį... 23. Pažymėtina, jog priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi... 24. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas... 25. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs įrodymus... 26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 27. Pareiškėjo A. V. skundą tenkinti iš dalies.... 28. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. V. teisė turėti šaunamąjį... 29. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...