Byla 2K-31-788/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Audronės Kartanienės, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Olego Fedosiuko, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, nukentėjusiajam V. T., nukentėjusiojo atstovui Ramūnui Mikulskui asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, J. L., gynėjui advokatui Jurijui Kovalenkai, vertėjai Loretai Kireilytei, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. T. (V. T.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutarties.

2Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, esant aplinkybei, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse, baudžiamoji byla J. L. (Y. L.) nutraukta. Civilinių ieškovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir V. T. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

3Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartimi nukentėjusiojo V. T. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, jo gynėjo ir prokuroro, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

5J. L. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m. lapkričio 8 d., apie 6 val., prie namo, esančio Vilniuje, ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu tyčia šovė iš jam priklausančio pistoleto „IZH-71H“ (Nr. P OM 9120) nukentėjusiajam V. T. į koją padarydamas aklą šautinį dešinės kojos sužalojimą, pasireiškusį šautine šūvio įėjimo žaizda dešinės šlaunies priekinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, atviru skeveldriniu dešiniojo šlaunikaulio kūno lūžiu bei svetimkūniais šūvio kanalo srityje, taip sunkiai sutrikdė V. T. sveikatą.

6Nukentėjusysis V. T. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

7Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 28 straipsnį), padarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 276 straipsnio 4 dalies, 301 straipsnio, 305 straipsnio pažeidimų ir tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Teismai, pasak kasatoriaus, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes nepagrįstai pripažino, kad kaltinamasis veikė esant būtinosios ginties sąlygoms. Teismai kruopščiai neištyrė bylos aplinkybių, išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo kelia abejonių, ne visi bylos įrodymai yra išanalizuoti ir įvertinti, o motyvai išdėstyti taip, kad pats įvykis lieka iki galo neatskleistas, neaiškus ir neapima visų reikšmingų faktų. Tai, kasatoriaus nuomone, lėmė netinkamą BK 28 straipsnio taikymą.

8Pasak kasatoriaus, teismai, klaidingai interpretuodami byloje nustatytas faktines aplinkybes, iškėlė neteisingas konflikto pradžios ir tolesnės eigos prielaidas, išdėstė prieštaringus hipotetinio turinio teiginius, jog V. T. pradėjo konfliktą, netikėtai be jokios priežasties užpuldamas S. Ž., V. Z. ir J. L.. Kasatorius teigia, kad tarp jo ir kaltinamojo vaikų nebuvo jokio konflikto, prieš juos jokio smurto nenaudojo, o teismų išvados prieštarauja kitiems įrodymams. Nukentėjusiojo teigimu, konfliktiškai buvo nusiteikęs būtent kaltinamasis J. L., kuris aiškiai rodė agresiją. Teismai atsainiai įvertino aplinkybę, kad įvykio metu kaltinamasis, jo sūnūs ir jų draugai buvo penkiese, todėl visiškai nelogiška, jog jis vienas būtų pradėjęs smurtinius veiksmus prieš visus šiuos asmenis. Šių asmenų parodymai, anot kasatoriaus, yra tik gynybinė versija, todėl teismai jų parodymus turėjo vertinti kritiškai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino svarbiais kaltinamojo ir liudytojo G. S. parodymus, kad nukentėjusysis yra konfliktiškas žmogus, todėl kaltinamasis, žinodamas apie nukentėjusiojo būdą bei fizinę formą, iš tiesų galėjo suvokti, jog jo keliamas pavojus yra realus. Tokia išvada neatitinka būtinosios ginties esmės, nes pavojingas kėsinimasis turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu; anksčiau įvykęs konfliktas negali būti laikomas nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373/2010). Vien tai, kad tam tikras asmuo dėl savo praeities (teistumo, nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus, polinkio konfliktuoti, smurtauti ir pan.) gali būti vertinamas kaip pavojingas, dar nesudaro situacijos, kurioje galima būtinoji gintis, nes šis baudžiamosios teisės institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-173/2011).

9Kasatorius nesutinka su teismų išvada, kad jo veiksmai buvo pavojingas kėsinimasis, dėl kurio kaltinamasis turėjo teisę ginti savo sūnų, nes surinkti įrodymai patvirtina, jog nukentėjusysis nesikėsino nei į kaltinamąjį, nei į jo vaikus. Tai, kad kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti ne atremti pavojingą kėsinimąsi, o tyčia sužaloti nukentėjusįjį, patvirtina kaltinamojo elgesys iškart po šūvio, kai kaltinamasis pridėjo nukentėjusiajam prie galvos pistoletą (tą patvirtino liudytoja S. V.).

10Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatoriaus, remdamasis kaltinamojo ir jo naudai parodymus davusių liudytojų parodymais, padarė nepagrįstą išvadą, jog po šūvio kaltinamasis nenuleido saugiklio ir visą laiką stebėjo nukentėjusįjį, nes šis su savimi turėjo ginklą, kuris po šūvio iškrito ir kurį šis paslėpė po koja. Kasatoriaus manymu, šių liudytojų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes jie apie nukentėjusiojo ginklą užsiminė tik teisiamojo posėdžio metu ir yra suinteresuoti bylos baigtimi: J. L. ir A. L. yra kaltinamojo vaikai, o S. Ž. ir V. Z. yra kaltinamojo vaikų draugai ir jų parodymai prieštarauja nustatytai faktinei aplinkybei, jog ginklai iš nukentėjusiojo įvykio metu buvo konfiskuoti.

11Kasaciniame skunde teigiama, kad pavojingo kėsinimosi faktą paneigia ir nukentėjusiojo patirtų sužalojimų pobūdis, kuris liudija apie puolamųjų veiksmų intensyvumą, o ne gynybą. Kaltinamasis parodė, kad šaunamąjį ginklą prieš nukentėjusįjį panaudojo tada, kai nukentėjusiojo smūgiai buvo nukreipti prieš J. L., tačiau, kasatoriaus nuomone, ši versija prieštarauja Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoms, kad šūvio metu ginklas ir šovusysis buvo iš priekio nukentėjusiojo V. T. dešinės šlaunies atžvilgiu. Esant tokioms aplinkybėms, šaunamojo ginklo panaudojimas niekaip negalėjo būti susijęs su ketinimais apginti sūnų ir sustabdyti nukentėjusįjį. Kasatorius nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvykio metu buvo tamsu, viskas vyko labai greitai, todėl kaltinamasis galėjo tiksliai ir nematyti bei neįsidėmėti, kaip konkrečiai tuo metu buvo padėta dešinė nukentėjusiojo koja, nes ikiteisminio tyrimo metu kaltinamais parodė, kad nenorėjo nukentėjusiojo traumuoti, tik jį sustabdyti, šovė apie 15–20 cm virš kelio girnelės, nes žinojo, kad pataikius į kelio girnelę, žmogus lieka invalidas. Tai patvirtina, kad kaltinamasis turėjo matyti nukentėjusiojo kojos padėtį, todėl, kasatoriaus nuomone, šūvis nesusijęs su būtinąja gintimi.

12Nukentėjusysis kasaciniame skunde teigia, kad kaltinamasis prieš įvykį nukentėjusiojo namuose vartojo alkoholį ir buvo neblaivus, todėl paskambino savo sūnui ir paprašė atvažiuoti jo paimti. Nors kaltinamasis neigia vartojęs alkoholį, tačiau tai patvirtina faktas, kad, po įvykio atvykus policijos pareigūnams, kaltinamasis buvo neblaivus. Kasatoriaus nuomone, kaltinamojo neblaivumas galėjo sutrukdyti jam suvokti kėsinimosi akivaizdumą ir realumą. Tikėtina, jog kėsinimasis susiformavo tik kaltinamojo vaizduotėje, o ne realiai. Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2011, 2K-140/2011). Teismai, anot kasatoriaus, nenustatinėjo, kada prasidėjo ir kada baigėsi pavojingas kėsinimasis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad klaidingas kaltinamojo įsivaizdavimas apie gresiantį pavojų susiformavo dar iki teismo nustatytos būtinosios ginties situacijos, kaltinamasis dėl kilusio ginčo buvo nusiteikęs priešiškai, o jo veiksmai patvirtina tyčią atlikti smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį. Išankstinė kaltinamojo tyčia akivaizdžiai paneigia būtinosios ginties situaciją.

13Nukentėjusiojo V. T. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

14Dėl būtinosios ginties teisėtumo sąlygų nustatymo

15BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks reguliavimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos.

16Nagrinėjamojoje byloje teismai, ištyrę ir įvertinę byloje esančius įrodymus, nustatė, kad po medžioklės kaltinamasis J. L., G. S. ir nukentėjusysis V. T. pastarojo garaže bendravo vartodami alkoholį. Kai kaltinamojo sūnūs J. L. ir A. L. su savo draugais S. Ž. ir V. Z. atvažiavo pasiimti tėvo, nes šis negalėjo sėstis už vairo išgėręs, V. T. supyko dėl to, kad kaltinamojo sūnūs pateko į jo namo teritoriją be jo leidimo (perlipus tvorą). Ši aplinkybė išprovokavo netikėtą V. T. agresiją prieš kaltinamojo vaikus ir jų draugus: išėjęs į lauką jis, paėmęs už striukės, stūmė S. Ž., bandė jam smūgiuoti į veidą, sudavė kumščiu į nosį V. Z., bandė kumščiu smūgiuoti kaltinamojo sūnui J. L.. Tą pamatęs bei išgirdęs kaltinamasis suvokė, kad jo sūnaus sveikatai gresia realus pavojus ir, matydamas, jog nukentėjusysis niekaip nereaguoja į jo riksmus („Ką tu darai, tai mano vaikai“), įspėjęs apie ginklo panaudojimą („Ką tu darai, Vladai, aš gi šausiu“), šovė nukentėjusiajam į koją sunkiai sutrikdydamas jo sveikatą. Teismai padarė išvadą, kad J. L. turėjo teisę priešintis agresyviems nukentėjusiojo V. T. veiksmams prieš savo sūnų ir kad šie veiksmai vertintini kaip pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų (BPK 369 straipsnis, 376 straipsnio 1 dalis), neturi pagrindo daryti priešingų išvadų dėl faktinių aplinkybių ar kitaip vertinti susiklosčiusią situaciją. Tačiau pažymėtina, kad būtinosios ginties teisėtumo sąlygos neapsiriboja vien tik kėsinimosi pavojingumu, realumu ir akivaizdumu. Ne mažiau svarbi sąlyga yra ir būtinosios ginties ribų laikymasis (neperžengimas). Šiai sąlygai nustatyti ir pagrįsti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai visiškai neskyrė dėmesio.

17Pagal BK 28 straipsnio 3 dalį būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Taigi įstatymas numato tris sąlygas, kurioms esant padaryta veika vertinama kaip būtinosios ginties ribų peržengimas: 1) gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo; 2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata; 3) tai padaryta tiesiogine tyčia. Be to, BK 28 straipsnio 3 dalyje numatytos dvi išimtys, kai, net ir nustačius aiškų gynybos neatitikimą kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui, nepripažįstama, jog peržengtos būtinosios ginties ribos: a) kai tai padaryta dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis; b) kai buvo ginamasi nuo įsibrovimo į būstą. Teismų praktikoje išvada apie būtinosios ginties ribų peržengimą paprastai daroma nustačius, kad tiesiogine tyčia besikėsinančiajam padaryta aiškiai didesnė žala, negu vertos ginamos teisės ar interesai, į kuriuos buvo kėsinamasi, kai panaudotos gynybos priemonės konkrečioje situacijoje nebuvo būtinos. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami šį klausimą, turi įvertinti kėsinimosi pobūdį, pavojingumą ir besikėsinančiajam padarytos žalos dydį. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011 ir kt).

18Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje situacijos vertinimas būtinosios ginties ribų laikymosi kontekste yra būtinas, nes buvo panaudota pavojingiausia iš visų galimų gynybos priemonių – šauta iš šaunamojo ginklo į žmogų, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose nepasisakyta, ar kaltinamojo J. L. pasirinkta gynybos priemonė buvo proporcinga, ar buvo būtina iš karto imtis būtent šios priemonės, ar nebuvo galima ginti savo sūnus ir jų draugus nuo užpuolimo kitais būdais, pvz., bandyti pargriauti puolantįjį, suduoti jam smūgį, laikyti jį rankomis ar kitaip trukdyti jam smurtauti ir pan. Be to, teismų pateiktuose motyvuose nepakankamai aptartas J. L. suvartoto alkoholio kiekis ir galimas poveikis jo subjektyviam situacijos vertinimui ir gynybos būdų pasirinkimui. Iš teismų motyvų apskritai neaišku, ar J. L. šovė į nukentėjusįjį būdamas išgėręs (ir kiek), nors ši aplinkybė neabejotinai svarbi sprendžiant būtinosios ginties proporcingumo klausimą.

19Dėl minėtų procesinių pažeidimų vertinant įrodymus ir motyvuojant sprendimus (BK 20 straipsnio 5 dalis, 332 straipsnio 5 dalis), apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėjant bylą būtina įvertinti ir aptarti bylos aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą dėl J. L. būtinosios ginties ribų laikymosi panaudojant šaunamąjį ginklą.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

21Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartimi,... 3. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą,... 5. J. L. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m.... 6. Nukentėjusysis V. T. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės... 7. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį... 8. Pasak kasatoriaus, teismai, klaidingai interpretuodami byloje nustatytas... 9. Kasatorius nesutinka su teismų išvada, kad jo veiksmai buvo pavojingas... 10. Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatoriaus, remdamasis kaltinamojo ir... 11. Kasaciniame skunde teigiama, kad pavojingo kėsinimosi faktą paneigia ir... 12. Nukentėjusysis kasaciniame skunde teigia, kad kaltinamasis prieš įvykį... 13. Nukentėjusiojo V. T. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 14. Dėl būtinosios ginties teisėtumo sąlygų nustatymo... 15. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį... 16. Nagrinėjamojoje byloje teismai, ištyrę ir įvertinę byloje esančius... 17. Pagal BK 28 straipsnio 3 dalį būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai... 18. Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje situacijos vertinimas būtinosios... 19. Dėl minėtų procesinių pažeidimų vertinant įrodymus ir motyvuojant... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 21. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...