Byla A-13-415/2018

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Julijai Krinickienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams H. M., A. R. ir advokatei Jolantai Danišauskienei, atsakovų Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų, atstovams A. Ž. ir advokatui Evaldui Valčiukui, trečiųjų suinteresuotų asmenų: Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. T., Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. P., Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei R. P.,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos arklių augintojų asociacijos skundą atsakovams Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Pareiškėjas Lietuvos arklių augintojų asociacija (toliau – ir Asociacija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (toliau – ir Rūmai) 45 938,76 Eur turtinei žalai atlyginti.
  2. Pareiškėjas paaiškino, kad Rūmai nevykdė 2014 m. gruodžio 9 d. valstybės biudžeto lėšų paskirstymo sutarties Nr. VBLS 2014/12/09/02 įsipareigojimų, t. y.: neišmokėjo pareiškėjui 50 procentų avanso; neišmokėjo likusios lėšų dalies po pateiktos galutinės išlaidų pagrindimo suvestinės; 2013–2014 m. neteisėtai paskirstė finansavimo lėšas bei jas pareiškėjui neteisėtai sumažino.
  3. Pareiškėjo teigimu, jis 2014 m. kovo 18 d. pateikė Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba, Tarnyba) ir Rūmams planuojamų veislininkystės renginių 2013 ir 2014 metais sąrašus, kitus privalomus dokumentus, tačiau Rūmai neteisėtai sumažino prašomos paramos sumą: 2013 m. iš 175 000 Lt į 92 301 Lt sumą, o 2014 metais iš 163 450 Lt į 76 388 Lt sumą. Vadovaujantis Pagalbos veislininkystei taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 3D-290 (toliau – ir Pagalbos veislininkystei taisyklės), sprendimą dėl finansavimo sumažinimo priima žemės ūkio ministras, bet ne Rūmai. Pareiškėjas iki 2014 m. gruodžio 9 d. negavo nei pasiūlymo pasirašyti veislininkystės finansavimo sutartį, nei avanso veislininkystės institucijos veiklai finansuoti. Tarnyba užfiksavo, kad Rūmai neužtikrino pareiškėjui savalaikio valstybės biudžeto lėšų paskirstymo, nepateikė sutarties, nepervedė 50 procentų patvirtintos sumos avanso, nors Asociacija įvykdė visus reikalavimus finansavimo lėšoms gauti. Asociacija 2014 m. gruodžio 19 d. pateikė Rūmams kilmės knygų rengimui faktiškai patirtų tinkamų išlaidų suvestinę, kurioje užfiksuota, kad 2014 m. išleido 108 813,31 Lt veiklai, nors faktiškai išleido 138 451,86 Lt. Rūmai valstybės biudžeto lėšas, skirtas pareiškėjo kilmės knygos rengimui ir tvarkymui, be pagrindo grąžino į valstybės biudžetą.
  4. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį Rūmai privalo atlyginti jo patirtą 158 617 Lt (45 938,76 Eur) žalą, nes neatliko savo funkcijų ir pareigos tinkamai administruoti ir skirti valstybės paramos lėšas, tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Rūmams nustatyta tvarka nepervedus lėšų, pareiškėjas liko be finansavimo, buvo priverstas skolintis, buvo skolingas darbuotojams ir savo nariams, vykdžiusiems planinius veislininkystės renginius, dėl lėšų stygiaus iki šiol negali pilnai vykdyti 2015 m. veislininkystės veiklos bei atsiskaityti su kreditoriais už 2014 m.
  1. Atsakovai Rūmai ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Rūmų, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.
  2. Atsakovai paaiškino, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) priima sprendimą tik dėl valstybės pagalbos skyrimo atsakovui, o konkrečioms pripažintoms veislininkystės institucijoms, įskaitant pareiškėją, valstybės pagalba skiriama Rūmų ir šių institucijų sutartyje nustatytomis sąlygomis. Rūmai neprivalo kompensuoti visų pareiškėjo patirtų išlaidų, o tik Pagalbos veislininkystei taisyklių 4 punkte numatytas išlaidas, ir tik tiek, kiek leidžia atsakovui skirta perskirstyti valstybės pagalbos suma. Pareiškėjo pateiktos išlaidų sąmatos ir suvestinės už 2013 ir 2014 metus viršija leistinas valstybės pagalbos sumas.
  3. Atsakovai teigė, kad vadovaujantis Pagalbos veislininkystei taisyklių nuostatomis Rūmai gali atsisakyti skirti valstybės pagalbą avansu, jeigu veislininkystės institucija nevykdo valstybės lėšų paskirstymo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovui. Pareiškėjas, gavęs 2014 m. gruodžio 9 d. valstybės biudžeto lėšų paskirstymo sutartį, pradėjo reikšti nepagrįstas pretenzijas dėl sutarties turinio, o vėliau, sutartį pasirašęs, atsisakė vykdyti numatytus įsipareigojimus ir nepaisant kelis kartus atidėlioto galutinio sutarties įvykdymo termino, laiku nepateikė reikalaujamų dokumentų (ataskaitos apie faktinį kontroliuotų ar vertintų gyvulių skaičių ir kilmės knygų rengimui faktiškai patirtų tinkamų išlaidų suvestinės). Todėl Rūmai negalėjo įvertinti lėšų skyrimo teisėtumo ir, negalėdami užtikrinti valstybės paramos panaudojimo teisėtumo, kaip tai numatyta Pagalbos veislininkystei taisyklių 14 punkte, šias lėšas grąžino Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra, Agentūra).
  4. Rūmai, matydami, kad valstybės pagalbos lėšos galbūt yra naudojamos neteisėtai, kad pareiškėjas nevykdo sutarties su Rūmais sąlygų ir visais įmanomais būdais vilkina procesą bei sunkina valstybės pagalbos administravimą, turėjo teisę ir pareigą imtis priemonių savo ir valstybės interesams apginti, negalėjo tiesiog išmokėti valstybės pagalbą ir rizikuoti, kad ateityje jų gali būti pareikalauta sugrąžinti neteisėtai išmokėtą valstybės pagalbos dalį.
  5. Tarnybos patikros aktuose ir kituose raštuose nurodoma tik tai, kad pareiškėjas tinkamai tvarko kilmės knygas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog suorganizavo nurodomas varžybas-bandymus ir patyrė išlaidų. Priešingai, 2013 m. iš skirtų 50 000 Lt pareiškėjas varžyboms-bandymams panaudojo tik 19 280 Lt. Ši aplinkybė suponuoja galimą lėšų panaudojimo taisyklių pažeidimą ir gali būti laikoma pagrindu grąžinti skirtą paramą. Pagalbos veislininkystei taisyklių 26 punktas nustato avanso išmokėjimą Rūmams, o ne pareiškėjui. Tai įrodo žemės ūkio ministro įsakymas dėl valstybės pagalbos 2014 m. skyrimo Rūmams. Atsakovai pažymi, kad pareiškėjo reikalaujamą priteisti išlaidų sumą buvo atsisakyta išmokėti Rūmų priimtais individualiais administraciniais aktais, kurių teisėtumas nėra nuginčytas teisme.
  1. Tretieji suinteresuoti asmenys Tarnyba, Agentūra ir Ministerija atsiliepimuose prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

6II.

7

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo Asociacijos skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Rūmų 10 622,84 Eur nuostoliams atlyginti ir 172,80 Eur atstovavimo išlaidų.
  2. Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo 2 straipsnio 1, 7–10 dalių, 15, 17 ir 20 straipsnių, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 3D-1026 patvirtintos Ūkinių gyvūnų veislininkystės plėtojimo ir rėmimo programos 2010–2015 metams (toliau – ir Programa) 7, 7.4, 15 punktų, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 3D-979 patvirtintų Valstybės pagalbos žemės ūkiui, maisto ūkiui, žuvininkystei ir kaimo plėtrai ir kitų iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamų priemonių bendrųjų administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 100 punkto, Pagalbos veislininkystei taisyklių (šio akto redakcija, galiojusi iki 2015 m. vasario 25 d.) 3, 4–6, 9, 10 12, 14, 30 ir 31 punktų nuostatas, padarė išvadą, kad pagal 2013–2014 metais galiojusią paramos veislininkystei schemą, žemės ūkio ministrui buvo pavesta nustatyti bendrą paramos lėšų, skiriamų gyvūnų kilmės rengimui ir tvarkymui, sumą, kuri išmokama Rūmams kaip įstatyme numatytai pagrindinei institucijai, atstovaujančiai veislininkystės savivaldai, pagal jos pateikiamą paraišką ir su Agentūra sudarytą finansavimo sutartį. Konkrečių sumų išmokėjimas galutiniams paramos gavėjams (pripažintoms veislininkystės institucijoms) pagal Pagalbos veislininkystei taisyklių 4 ir 41 punktus buvo pavestas Rūmams. Jiems buvo pavesta nustatyti ir gyvūnų grupėje taikomus individualius kriterijus. Kartu Rūmai kaip paramos gavėjai buvo atsakingi už išlaidų tinkamą panaudojimą, jie privalėjo teikti tarpinę ir galutinę išlaidų pagrindimo suvestinę Agentūrai. Teismas pabrėžė, kad konkrečios taisyklės, reglamentuojančios Rūmų ir pripažintų veislininkystės institucijų teisinius santykius, susijusius su pagalbos lėšų išmokėjimu, teisės aktais nėra reglamentuotos.
  3. Teismas nustatė, kad žemės ūkio ministro 2001 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 100 pareiškėjas buvo pripažintas veislininkystės institucija, jam suteikta teisė vykdyti veislininkystės programą, pildyti kilmės knygą ir kilmės registrą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas atliko Lietuvos jojamųjų žirgų veislės populiacijos kilmės knygos ir kilmės registro vykdymo funkciją bei 2013–2014 metais siekė gauti valstybės paramos lėšų kilmės knygų rengimui ir tvarkymui.
  4. 2013 m. rugsėjo 26 d. Rūmai pateikė paraišką gauti finansavimą pagal Pagalbos veislininkystei taisykles. Žemės ūkio ministro 2013 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 3D-680 buvo skirta iki 1 600 000 Lt paramos suma paslaugoms, susijusioms su gyvūnų kilmės knygų rengimu ir tvarkymu. Agentūra ir Rūmai 2013 m. spalio 10 d. sudarė pagalbos veislininkystei finansavimo sutartį Nr. PV-13-2, kuria Rūmams buvo skirtos pagalbos lėšos.
  5. 2013 m. rugsėjo 26–30 d. Rūmų prezidiumas priėmė nutarimą patvirtinti Pagalbos veislininkystei lėšų gyvūnų kilmės knygų rengimo ir tvarkymui paskirstymo metodiką (toliau – ir Metodika) ir skaičiuoklę pagal šią metodiką. Skaičiuoklėje numatyta pareiškėjui skirti 92 301 Lt pagalbos sumą 2013 metams.
  6. 2013 m. spalio 14 d. Rūmai su pareiškėju sudarė valstybės biudžeto lėšų paskirstymo sutartį, kuria pareiškėjas įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka rengti ir tvarkyti Lietuvos jojamųjų žirgų kilmės knygą, o Rūmai paskirstyti 92 301 Lt valstybės biudžeto lėšų.
  7. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra ginčo, kad Rūmai 92 301 Lt valstybės paramos sumą pareiškėjui išmokėjo, tačiau pareiškėjas teigia, kad Rūmai 2013 m. neteisėtais veiksmais sumažino paramos sumą ir dėl to jis patyrė 5 840,33 Eur nuostolių. Pareiškėjas nuostoliais laiko 2013 m. patirtų išlaidų (112 466,48 Lt) ir išmokėtos paramos (92 301 Lt) skirtumą (20 165,48 Lt arba 5 840,33 Eur).
  8. Įvertinęs Metodiką, teismas nustatė, kad arklių grupėje kiekvienai pripažintai veislininkystės institucijai paramos suma, lėšų poreikiui viršijus valstybės biudžeto asignavimus, buvo sumažinta 3,4 proc. Vadovaudamasis Pagalbos veislininkystei taisyklių 9 ir 10 punktais teismas sprendė, kad Rūmai turėjo teisę proporcingai esančiam lėšų poreikio trūkumui sumažinti paramai apskaičiuotas sumas kiekvienai pripažintai veislininkystės institucijai.
  9. Teismas pritarė pareiškėjo argumentams, kad paramos suma arklininkystės institucijoms darbingumo vertinimams 2013 m. buvo paskirstyta netinkamai. Pagalbos veislininkystei taisyklių 41 punkte nustatyta, kad skirstant pagalbą pripažintoms veislininkystės institucijoms kilmės knygų vedimui taikomi tokie kriterijai: iki 5 000 Lt už vieną organizuotą žirgų darbingumo vertinimą einamaisiais metais. Minimalus žirgų darbingumo vertinimų skaičius turi būti įrašytas žirgų augintojų pripažintos veislininkystės institucijos selekcinėje programoje. Pripažintos veislininkystės institucijos žirgų darbingumo vertinimo metinį grafiką privalo raštu suderinti su Tarnyba.
  10. Iš pareiškėjo 2013 m. birželio 15 d. rašto ir Tarnybos 2015 m. kovo 30 d. atsakymo pareiškėjui teismas nustatė, kad pareiškėjo selekcinėje programoje 2013 m. buvo numatytas minimalus 33 darbingumo vertinimų skaičius. Pareiškėjas apie numatytus renginius raštu pranešė Tarnybai ir Rūmams, tačiau Rūmai pareiškėjui paramą skyrė tik 10 darbingumo vertinimams. Teismas pabrėžė, kad nėra matyti, jog pareiškėjui darbingumo vertinimų skaičių Rūmai sumažino dėl to, jog šie renginiai nebuvo raštu suderinti su Tarnyba. Toks darbingumo vertinimų skaičius pareiškėjui skirtas pritaikius Metodikos nuostatą, kad Rūmų Arklininkystės komitetas pateikia, o Rūmų prezidiumas patvirtina minimalų žirgų darbingumo vertinimų skaičių, jei pripažintos veislininkystės institucijos selekcijos programoje numatyta daugiau nei 15 darbingumo vertinimų. Kadangi pareiškėjo selekcijos programoje buvo numatyta daugiau nei 15 darbingumo vertinimų, Arklininkystės komitetas pateikė, o Rūmų prezidiumas patvirtino pareiškėjui 10 darbingumo vertinimų. Teismo vertinimu, į bylą nepateikti įrodymai, jog toks sumažinimas buvo pagrįstas kokiais nors objektyviais kriterijais. Pagalbos veislininkystei taisyklių 41.4 punktas Rūmams suteikė įgaliojimus skirti paramą pagal Rūmų patvirtintus individualius kriterijus, o tai reiškia, kad nesant patvirtintų objektyvių kriterijų, taikomų visiems galutiniams paramos gavėjams, Rūmai neturėjo teisės savo nuožiūra sumažinti darbingumo vertinimų skaičiaus, nustatyto selekcinėje programoje. Tarnyba 2013 m. gruodžio 6 d. patikrinimo akte ir 2013 m. lapkričio 14 d. patikrinimo pažymoje nurodė, kad Rūmai arklių augintojų asociacijoms paskirsto lėšas (darbingumo vertinimams) netolygiai, nėra atsižvelgiama į asociacijos veislinių arklių, dalyvaujančių veisimo programoje, populiacijos dydį. Remdamasis tuo, teismas pripažino, kad 2013 m. paramos lėšas darbingumo vertinimams Rūmai skyrė pažeidžiant Pagalbos veislininkystei taisyklių nuostatas, t. y. Rūmai atliko neteisėtus veiksmus.
  11. Teismas, vadovaudamasis CK 6.249 straipsniu, nurodė, kad jeigu nebūtų buvę neteisėtų Rūmų veiksmų, pareiškėjui, tikėtina, būtų paskirta didesnė paramos suma darbingumo vertinimams organizuoti. Vis dėlto didesnė paramos suma negali būti vertinama kaip pareiškėjo negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai). Pagal Pagalbos veislininkystei taisyklių 41.1 punktą paramos suma skiriama iki 5 000 Lt už vieną organizuotą žirgų darbingumo vertinimą, t. y. tokio vertinimo išlaidoms padengti. Tai reiškia, kad jeigu būtų buvusi paskirta didesnė suma darbingumo vertinimams, tokia suma būtų panaudota žirgų darbingumo vertinimo renginiams organizuoti ir nebūtų galėjusi likti pareiškėjui. Kaip žala galėtų būti vertinamos pareiškėjo patirtos išlaidos darbingumo vertinimų, kurie buvo numatyti selekcinėje programoje, organizavimui, kurių nepadengė Rūmų šioms reikmėms paskirta 50 000 Lt suma (tiesioginiai nuostoliai).
  12. Iš faktinių bylos duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjo išlaidos darbingumo vertinimams 2013 metais nebuvo didesnės nei skirta 50 000 Lt paramos suma šioms reikmėms (pareiškėjo pateiktoje 2013 metų išlaidų lentelėje nurodyta, kad varžyboms išlaidos sudarė 19 280 Lt, vertintojų apgyvendinimui 200 Lt, arklių vertinimams 6 926 Lt). Pagal Tarnybos 2014 m. rugsėjo 22 d. pažymą, neplaninio patikrinimo metu pareiškėjas pateikė 10 įvykdytų veislininkystės priemonių protokolus, t. y. neatliko daugiau darbingumo vertinimų, nei buvo Rūmų skirta, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė žalos jam padarymo fakto kaip deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl 5 840,33 Eur nuostolių atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.
  13. Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti 17 974,93 Eur nuostolius teismas nurodė, kad 2014 m. kovo 31 d. žemės ūkio ministras įsakymu Nr. 3D-187 skyrė 2014 m. gyvūnų kilmės knygų rengimui ir tvarkymui 1 700 000 Lt paramos sumą. Rūmai su Agentūra 2014 m. balandžio 9 d. sudarė pagalbos veislininkystei finansavimo sutartį. 2014 m. lapkričio 6 d. Rūmų Arklininkystės komitetas priėmė sprendimą dėl pagalbos lėšų paskirstymo metodikos, o Rūmų taryba pritarė šiai paskirstymo metodikai. Arklių veislių kilmės knygų rengimui buvo numatyta skirti 640 000 Lt.
  14. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad nuo 2014 m. liepos iki lapkričio mėnesio tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl 2013 m. pareiškėjo išlaidų pagrindimo, t. y. Rūmai reikalavo pateikti įvairius dokumentus. 2014 m. lapkričio 6 d. Rūmų tarybos posėdyje priimtoje 2014 m. pagalbos veislininkystei lėšų, skirtų gyvūnų kilmės knygų rengimui ir tvarkymui, paskirstymo arklių grupėje metodikoje buvo numatyta, kad pagalbos veislininkystei lėšos skiriamos pripažintoms veislininkystės institucijoms, kurios turi būti visiškai įvykdžiusios 2013 m. valstybės biudžeto lėšų paskirstymo sutartį. Rūmai, remdamiesi šia metodikos nuostata ir laikydami, kad pareiškėjas neįvykdė 2013 m. valstybės biudžeto lėšų paskirstymo sutarties, pareiškėjui 2014 m. paramos lėšų neskyrė, nesiūlė sudaryti valstybės biudžeto lėšų finansavimo sutarties. Tačiau Tarnyba 2014 m. lapkričio 25 d. patikrinimo aktu nustatė, kad pareiškėjo Lietuvos jojamųjų arklių populiacijos knyga pildoma laikantis kilmės knygų vedimui keliamų reikalavimų, nurodė, kad Rūmai neužtikrino savalaikio valstybės biudžeto lėšų paskirstymo. Ministerijos Pagalbos veislininkystės komisijos 2015 m. gruodžio 5 d. posėdžio protokolu Nr. 8D-599(5.50) rekomenduota Rūmams skirti valstybės pagalbos lėšas pareiškėjui. Rūmai, vykdydami Pagalbos veislininkystės komisijos posėdžio nutarimą, 2014 m. gruodžio 9 d. raštu nusiuntė pareiškėjui pasirašyti valstybės biudžeto lėšų paskirstymo sutarties projektą, taip pat 2014 m. pagalbos veislininkystei lėšų, skirtų gyvūnų kilmės knygų rengimui ir tvarkymui, paskirstymo arklių grupėje metodiką ir paskirstomų lėšų pareiškėjui lentelę bei kvietė nedelsiant pasirašyti sutartį, nes pagalbos veislininkystei priemonės gyvūnų kilmės knygų rengimas ir tvarkymas pabaiga yra 2014 m. gruodžio 12 d. Pagal paskirstomų lėšų pareiškėjui lentelę, Rūmai nusprendė skirti pareiškėjui 76 388 Lt paramos.
  15. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad jam Rūmai neteisėtai sumažino paramos sumą ir prašė priteisti 17 974,93 Eur (62 063,86 Lt) nuostolių, kuriuos skaičiuoja kaip skirtumą tarp skirtos paramos sumos (76 388 Lt) ir faktiškai patirtų išlaidų 2014 m. (138 451,86 Lt), tačiau teismas sprendė, kad paramos suma skirta pareiškėjui nepažeidžiant Pagalbos veislininkystei taisyklių 41 punkto. Pažymėjo, kad lėšų poreikiui viršijus valstybės biudžeto asignavimus, paramos suma visiems paramos gavėjams buvo proporcingai sumažinta, pritaikius 0,8658767 koeficientą (Pagalbos veislininkystei taisyklių 9 ir 10 p.).
  16. Teismas nurodė, kad pareiškėjo selekcinėje programoje 2014 m. buvo numatytas minimalus 33 darbingumo vertinimų atlikimas, o faktiškai pareiškėjas atliko 7 darbingumo vertinimus. Teismas pabrėžė, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog Rūmai neužtikrino savalaikio valstybės biudžeto lėšų paskirstymo ir skyrė pareiškėjui paramos sumą tik po Ministerijos Pagalbos veislininkystės komisijos 2015 m. gruodžio 5 d. rekomendacijos. Ši aplinkybė lėmė, kad pareiškėjas negalėjo įgyvendinti visų pagal selekcinę programą numatytų darbingumo vertinimų 2014 m., todėl Rūmai paramos sumą apskaičiavo pagal paramos skyrimo metu faktiškai atliktus 7 darbingumo vertinimus. Taigi kadangi pareiškėjas 2014 m. patyrė išlaidas 7 darbingumo vertinimams, t. y. tokiam darbingumo vertinimų skaičiui, kuriam galiausiai buvo paskirta parama, pareiškėjas didesnių išlaidų šioms reikmėms nepatyrė, todėl šiuo aspektu nepaskirta paramos suma, teismo įsitikinimu, negali būti vertinama kaip pareiškėjo tiesioginiai nuostoliai. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad jam turėjo būti kompensuotos visos veiklos 2014 m. išlaidos, teismas pabrėžė, kad parama galima tik Pagalbos veislininkystei taisyklėse nustatytoms išlaidoms, pagal jose nustatytus kriterijus.
  17. Nagrinėdamas klausimą dėl 22 123,50 Eur nuostolių pareiškėjui priteisimo teismas nustatė, kad Rūmai su Agentūra 2014 m. gruodžio 5 d. sudarė finansavimo sutarties pakeitimą, pagal kurį numatytas priemonės įgyvendinimo ir galutinės išlaidų pagrindimo suvestinės pateikimo terminas – 2014 m. gruodžio 23 d.
  18. Pareiškėjas Rūmų pasiūlytą valstybės biudžeto lėšų paskirstymo sutarties projektą 2014 m. gruodžio 10 d. pasirašė su prierašu, kad sutartis galioja su pridedamu nesutarimų protokolu. 2014 m. gruodžio 12 d. Rūmai informavo pareiškėją, kad pagalbos priemonės terminas pratęstas iki 2014 m. gruodžio 23 d. ir kvietė atvykti pasirašyti sutartį ir pateikti pagal sutartį privalomus dokumentus iki 2014 m. gruodžio 19 d. Rūmai 2014 m. gruodžio 16 d. raštu nesutiko su pareiškėjo pateiktu nesutarimų protokolu, o pareiškėjas 2014 m. gruodžio 16 d. elektroniniu laišku nurodė Rūmams, kad palaiko savo nuomonę. Galiausiai Rūmai 2014 m. gruodžio 19 d. elektroniniu paštu nusiuntė pareiškėjui jų atstovo pasirašytą sutartį ir nurodė, kad prierašas, jog sutartis galioja su nesutarimų protokolu, neturi juridinės galios. Elektroniniame laiške Rūmai pabrėžė, kad valstybės biudžeto lėšos bus pervestos tik įgyvendinus sutarties 2.1.4, 2.1.6 ir 2.1.7 punktus, nurodė, kad tai pareiškėjas gali atlikti iki 2014 m. gruodžio 22 d. 14.00 val. 2014 m. gruodžio 19 d. pareiškėjas nusiuntė Rūmams raštą, kad sutartį gavo, tačiau falsifikuotos sutarties nepripažįsta. Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 22 d. elektroniniu laišku po 16.00 val. Rūmams pateikė ataskaitą apie faktinį kontroliuotų ar vertintų gyvulių (arklių) skaičių (priedą Nr. 1 prie sutarties) ir kilmės knygų rengimui faktiškai patirtų tinkamų išlaidų suvestinę. Atsakovas galutinę išlaidų pagrindimo suvestinę pateikė Agentūrai 2014 m. gruodžio 22 d., o 2014 m. gruodžio 23 d. raštu nurodė pareiškėjui, kad jam iki 2014 m. gruodžio 22 d. 14.00 val. nepateikus privalomų dokumentų, valstybės biudžeto lėšas, skirtas pareiškėjui, grąžino į valstybės biudžetą.
  19. Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjui valstybės paramos suma buvo neišmokėta dėl abiejų šalių nepakankamo bendradarbiavimo, kooperavimosi, negeranoriškumo, neatidumo, Pagalbos veislininkystei taisyklių nesilaikymo. Viena vertus, teismo nuomone, iš Tarnybos 2014 m. gruodžio 25 d. patikrinimo akto, Ministerijos Pagalbos veislininkystės komisijos 2015 m. gruodžio 5 d. posėdžio protokolo Nr. 8D-599(5.50) matyti, kad Rūmai neužtikrino savalaikio valstybės biudžeto lėšų paskirstymo pareiškėjui, ir būtent dėl to valstybės biudžeto lėšų paskirstymo sutarties projektas pareiškėjui buvo pateiktas pasirašyti tik 2014 m. gruodžio 9 d. Rūmai be teisinio pagrindo siejo paramos išmokėjimą 2014 metams su pareiškėjo įsipareigojimų vykdymu 2013 m. Nors Rūmai ne kartą prašė pareiškėją pateikti įvairius 2013 m. paramos lėšų panaudojimo dokumentus, tačiau jų pozicija dėl konkrečių pateiktinų dokumentų nuolat skyrėsi, buvo prašoma pateikti vis kitus dokumentus (arba pateikti išlaidų pagrindimą, nekonkretizuojant konkrečių dokumentų), tai buvo daroma nenuosekliai ir neperiodiškai, be to, buvo prašoma pateikti duomenis apie veislininkystės darbų atlikimą, kurį pagal Pagalbos veislininkystei taisyklių nuostatas kompetentinga tikrinti Tarnyba.
  20. Teismas pabrėžė, kad Rūmams buvo žinoma aplinkybė, jog pareiškėjas 2014 m., nors ir faktiškai dar nebuvo gavęs paramos lėšų, iš esmės tinkamai vykdo kilmės knygos vedimo funkciją. Rūmų iniciatyva Tarnyba atliko pareiškėjo veiklos neplaninį patikrinimą ir surašė 2014 m. rugsėjo 22 d. pažymą, kad pareiškėjas 2014 m. iš esmės tinkamai vykdė veiklą, kuriai skirta valstybės parama, t. y. vedė kilmės knygą, rašė atitinkamus duomenis į kilmės registrą ir kt. Rūmai pagal turimą informaciją apie faktinę pareiškėjo veiklą 2014 m. paskaičiavo pareiškėjui skiriamos paramos sumą. Rūmai tik 2014 m. gruodžio 19 d. elektroniniu paštu nusiuntė pareiškėjui jų pasirašytą sutartį. Rūmų nustatytas terminas įgyvendinti sutarties 2.1.4, 2.1.6 ir 2.1.7 punktus iki 2014 m. gruodžio 22 d., 14.00 val. buvo itin trumpas, be to, neatitiko minėtuose sutarties punktuose nustatyto termino. Rūmai sutartį pasirašė 2014 m. gruodžio 19 d. (penktadienį), taigi pagal sutarties 2.1.4, 2.1.6 ir 2.1.7 punktus juose nustatytas dviejų darbo dienų terminas įsipareigojimams įvykdyti, skaičiuojant nuo 2014 m. gruodžio 19 d., baigėsi 2014 m. gruodžio 23 d., o paskutinė diena Rūmams pateikti Agentūrai galutinę išlaidų pagrindimo suvestinę buvo irgi 2014 m. gruodžio 23 d.
  21. Teismo įsitikinimu, atsakovas, įvertinęs susiklosčiusią situaciją, ir siekdamas maksimaliai užtikrinti pareiškėjo interesus, kad pareiškėjas išvis neliktų 2014 m. be finansavimo, 2014 m. gruodžio 22 d. dar galėjo neteikti galutinės išlaidų pagrindimo suvestinės Agentūrai ir sudaryti galimybę pareiškėjui pateikti reikiamus duomenis. Be to, atsakovas, veikdamas maksimaliai pareiškėjo interesais, iš esmės turėjo objektyvią galimybę įvertinti ir pareiškėjo 2014 m. gruodžio 22 d. elektroniniu laišku po 16.00 val. pateiktus duomenis bei priimti sprendimą dėl pareiškėjo finansavimo, kadangi pareiškėjo pateikti duomenys nebuvo itin didelės apimties. Atsakovas turėjo galimybę 2014 m. gruodžio 23 d. Agentūrai pateikti patikslintą galutinę išlaidų pagrindimo suvestinę. Be to, net ir pareiškėjui nepateikus ataskaitos apie faktinį kontroliuotų ar vertintų gyvulių (arklių) skaičių ir kilmės knygų rengimui faktiškai patirtų tinkamų išlaidų suvestinės, Rūmai turėjo objektyvią informaciją apie pareiškėjo sausio 1 d. apskaitomų gyvų gyvūnų skaičių, padarytų įrašų kilmės knygoje 2013 metais, duomenis, kad pareiškėjas 2014 m. buvo įvykdęs 7 darbingumo vertinimus. Tai reiškia, kad Rūmai, net ir negavę iš pareiškėjo ataskaitos apie faktinį kontroliuotų ar vertintų gyvulių (arklių) skaičių ir kilmės knygų rengimui faktiškai patirtų tinkamų išlaidų suvestinės, turėjo galimybę spręsti dėl paramos lėšų paskyrimo.
  22. Atitinkamai vertindamas pareiškėjo veiksmus, teismas nurodė, kad pareiškėjas nebendradarbiavo su Rūmais dėl 2013 m. gautos paramos sumos panaudojimo. Nors Rūmai ne kartą prašė pateikti įvairius dokumentus, tačiau pareiškėjas jų prašymus ignoravo, neprašė patikslinti neaiškumų (jei tokie buvo), ir tik 2014 m. lapkričio 26 d. pateikė Rūmams pajamų-išlaidų balansą už 2013 m. Matyti, kad pareiškėjas, Rūmams priėmus sprendimą skirti pareiškėjui paramą ir 2014 m. gruodžio 9 d. pateikus valstybės biudžeto lėšų paskirstymo sutarties projektą, žinodamas, kad Rūmai artimiausiu metu privalės Agentūrai pateikti galutinę išlaidų suvestinę, vienašališkai surašė nesutarimų protokolą, jame reiškė nekonstruktyvias, teisės aktų nuostatų neatitinkančias pastabas (pvz., 1.1, 1.3, 2.1, 2.14, 2.17 p.), savo veiksmais nesiekė, kad būtų operatyviai išmokėtos paramos lėšos, kad Rūmai turėtų galimybę pateikti Agentūrai galutinę išlaidų pagrindimo suvestinę. Teismas pastebėjo, kad paties pareiškėjo pozicija dėl sutarties galiojimo buvo dviprasmiška, t. y. Rūmų atstovui 2014 m. gruodžio 19 d. elektroniniu paštu pateikus pasirašytą sutartį, pareiškėjas nusiuntė Rūmams raštą, kad falsifikuotos sutarties nepripažįsta, tačiau, kita vertus, 2014 m. gruodžio 22 d. ėmėsi sutarties vykdymo, t. y. elektroniniu laišku po 16.00 val. Rūmams pateikė sutartyje reikalaujamas ataskaitas ir suvestines. Be to, pareiškėjas, Rūmams aiškiai prašant pateikti duomenis iki 2014 m. gruodžio 22 d. 14.00 val., tai padarė po nurodyto termino. Į pareiškėjo 2014 m. gruodžio 22 d. pateiktą kilmės knygų rengimui faktiškai patirtų tinkamų išlaidų suvestinę buvo įtrauktos akivaizdžiai netinkamos finansuoti išlaidos, neatitinkančios Pagalbos veislininkystei taisyklių reikalavimų (įtraukta darbo užmokesčio suma viršija maksimalią leistiną, įtrauktos nepadengtos išlaidos „Agrobalt“, nors tokios išlaidos nenumatytos taisyklėse kaip kilmės knygų rengimui skirtina suma). Be to, pateiktose darbingumo vertinimo sutartyse numatyta, kad iki 500 Lt lieka pareiškėjo veiklai, nors pagal Pagalbos veislininkystei taisykles iki 5 000 Lt paramos lėšų galima skirti už vieną organizuotą žirgų darbingumo vertinimą, t. y. tik tokio vertinimo faktinėms išlaidoms padengti.
  23. Apibendrindamas pirmiau nurodytus motyvus teismas sprendė, kad tiek dėl aptartų Rūmų neteisėtų veiksmų, tiek dėl paties pareiškėjo kaltės, tinkamos finansuoti paramos lėšos buvo grąžintos į valstybės biudžetą. Tinkamų finansuoti paramos lėšų sumą, grąžintą į biudžetą, teismas pripažino pareiškėjo tiesioginiais nuostoliais (CK 6.249 str.), nes pareiškėjui neteisėtai, nesant tam pagrindo nebuvo kompensuotos jo faktiškai patirtos išlaidos, kurioms valstybė skyrė lėšas. Kaip nustatė Tarnyba 2014 m. lapkričio 25 d. patikrinimo akte, nuo 2014 m. rugsėjo mėn. pareiškėjas nebeturėjo piniginių lėšų egzistavimui ir veislininkystės institucijos funkcijų vykdymui. Įvertinęs, kad dėl šių nuostolių atsiradimo yra ir pareiškėjo kaltės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas priteistinus nuostolius sumažino ½ dalimi (CK 6.253 str. 5 d., 6.282 str.). Nurodė, kad pagal pareiškėjo pateiktus duomenis tinkama finansuoti galėjo būti pripažinta 43 750 Lt suma 1,75 etato išlaikymui, 2 070 Lt išlaidų suma už 207 padarytus įrašus 2013 m. kilmės knygoje, 7 400 Lt suma už eksterjero vertinimus, 35 000 Lt suma už 7 darbingumo vertinimus, iš jos atimant po 500 Lt už kiekvieną darbingumo vertinimą netinkamų išlaidų sumą (iš viso 3 500 Lt), kuri pagal sutartis turėjo likti pareiškėjui, iš viso 84 720 Lt. Pritaikius 0,8658767 mažinimo koeficientą, tinkama finansuoti galėjo būti pripažinta 73 357,07 Lt suma, kurios ½ dalis (36 678,54 Lt arba 10 622,84 Eur) pareiškėjui priteista iš atsakovo kaip nuostolių atlyginimas.

8III.

9

  1. Atsakovas Rūmai (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo skundas, ir pareiškėjo skundą atmesti visiškai. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  2. 2014 m. valstybės pagalba pareiškėjui neišmokėta tik dėl pareiškėjo kaltės.
  3. Atsižvelgiant į tai, kad Rūmai privalo itin atidžiai tikrinti, kokioms išlaidoms kompensuoti naudojama valstybės pagalba, nes priešingu atveju Rūmams gali tekti pareiga ją grąžinti iš savo lėšų (žr. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2014 m. liepos 15 d. valstybinio audito ataskaitą Nr. FA-P-10-9-44), Rūmų elgesys siekiant įsitikinti valstybės skiriamų lėšų panaudojimo skaidrumu, buvo tinkamas ir privalomas susiklosčiusioje situacijoje.
  4. Pagal 2013 m. sutarties 2.1.4, 2.1.6, 2.1.7, 2.1.11, 2.1.12, 2.8 ir 2.9 punktus Rūmai galėjo reikalauti ne tik išlaidas pagrindžiančių dokumentų, bet ir kitų dokumentų. Atsakovas neprašė pareiškėjo nei vieno dokumento, kurio neturėjo teisės gauti.
  5. Pareiškėjas niekada nesikreipė į atsakovą dėl pastarojo prašymų pateikti dokumentus patikslinimo, o tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas suprato, ko iš jo reikalaujama.
  6. Pagrindinė priežastis, kodėl atsakovas negalėjo išmokėti pareiškėjui valstybės pagalbos už 2014 m., buvo ta, kad pareiškėjas laiku nepateikė dokumentų, pagrindžiančių valstybės pagalbos už 2014 m. panaudojimą.
  7. Atsiskaitydamas Agentūrai atsakovas privalėjo būti tikras, kad visų pripažintų veislininkystės institucijų išlaidos yra tinkamos finansuoti, nes teikdamas 2014 m. gruodžio 22 d. pagalbos veislininkystei finansavimo galutinę išlaidų pagrindimo suvestinę Nr. 1.05-0689 atsakovas be kita ko patvirtino pateiktos informacijos, įskaitant leistinos finansuoti sumos, teisingumą bei įsipareigojo Agentūrai pareikalavus pateikti bet kokią papildomą informaciją, susijusią su tarpinėje / galutinėje išlaidų pagrindimo suvestinėje pateiktais duomenimis, ūkine bei finansine veikla.
  8. Pareiškėjo 2014 m. gruodžio 22 d. elektroniniu laišku pateiktų dokumentų apimtis nebuvo itin didelė, be to, iš dokumentų matyti, kad visi jie buvo parengti gerokai anksčiau (vėliausiai parengtas dokumentas – išlaidų pagrindimo suvestinė – datuotas 2014 m. gruodžio 19 d.). Taigi, atsakovo manymu, nebuvo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas nebūtų galėjęs reikalingus dokumentus pateikti nustatytu terminu. Bylos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjas tyčia praleido šį terminą.
  9. Galutinis dokumentų pateikimo terminas pareiškėjui buvo nustatytas atsižvelgiant į visų šiame procese dalyvavusių atsakovo darbuotojų (specialistės, teisininkės, buhalterės) darbo laiką bei jo sąnaudas atitinkamiems tarnybiniams veiksmams atlikti. Be to, 2014 m. gruodžio 23 d. buvo prieššventinė ir atsakovas turėjo pareigą pats tinkamai atsiskaityti Agentūrai už 1 700 000 Lt valstybės pagalbos panaudojimą, todėl pareiškėjui nustatytas terminas turi būti vertinamas Rūmams tekusios rizikos kontekste.
  10. Pareiškėjas išlaidų pagrindimo suvestinę pateikė ne tik pavėluotai, bet ir netinkamai parengtą, t. y. nenurodė išlaidas patvirtinančių dokumentų (neužpildė atitinkamos lentelės), įtraukė 2014 m. nepadengtas išlaidas parodai Agrobalt, kurios neturėjo būti kompensuotos ir kt.
  11. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad pareiškėjo parengtas nesutarimų protokolas yra akivaizdus pareiškėjo negeranoriškumo ir nekonstruktyvumo įrodymas.
  12. Atsakovas neturėjo jokio intereso neišmokėti pareiškėjui valstybės pagalbos. Priešingai, jis nuolatos prašė pareiškėją pateikti tam tikrus dokumentus, rinko informaciją apie pareiškėjo veiklą iš kitų šaltinių, vien dėl pareiškėjo kelis kartus pratęsė galutinį terminą pateikti savo ataskaitą Agentūrai.
  1. Pareiškėjas Lietuvos arklių augintojų asociacija atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti jam iš atsakovo 968 Eur atstovavimo išlaidų.
  2. Pareiškėjas paaiškina, kad atsakovo teiginiai yra melagingi, prieštarauja rašytiniams bylos įrodymams ir faktinėms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė ginčo klausimu, padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas.
  3. Atsakovas galėjo ir privalėjo veikti operatyviau, maksimaliai siekti bendradarbiavimo, kooperuotis su pareiškėju, padėti įgyvendinti jam turimas teises, tuomet pareiškėjas būtų turėjęs objektyvią galimybę gauti Pagalbos veislininkystei taisyklių kriterijus atitinkančią paramos sumą.
  4. 2013 m. sutartis tarp pareiškėjo ir atsakovo buvo sudaryta vieneriems metams, t. y. ši sutartis ir jos sąlygos galioja tik vienerius metus, todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo 2014 m. vadovautis negaliojančios sutarties sąlygomis.
  5. Tarnybos atlikto pareiškėjo veiklos neplaninio patikrinimo duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2014 m. iš esmės tinkamai vykdė veiklą, kuriai teikiama valstybės parama, todėl atsakovui neturėjo kilti jokių abejonių dėl paramos jam skyrimo.
  6. Pareiškėjas pagrindė išlaidas už 2013 metus. Atsakovas nepagrįstai reikalavo papildomų dokumentų, nors jam pakako informacijos, gautos iš valstybės institucijų. 2014 m. sutartis yra galiojanti, o tai reiškia, kad galioja ir jos nuostatos. Atsakovas turi teisę reikalauti vykdyti tik 2014 m., o ne 2013 m. sutarties sąlygas.
  7. Viena iš pagrindinių atsakovo funkcijų, apibrėžtų Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje, – plėtoti veislininkystę, o ne tikrinti ir kontroliuoti. Tai reiškia, kad atsakovas turėjo teisę atlikti valstybės paramos lėšų administravimo ir skirstymo funkcijas, o ne tikrinimą, nes tai yra kitos valstybinės institucijos kompetencija.
  8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba atsiliepime prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
  9. Tarnyba pažymi, kad vykdo pripažintų veislininkystės institucijų (taip pat ir pareiškėjo), veiklos priežiūrą, tačiau neturi įgaliojimų kontroliuoti pripažintas veislininkystės institucijas vienijančio juridinio asmens (atsakovo), bei nedalyvauja atsakovo ir pripažintų veislininkystės institucijų tarpusavio santykiuose.
  10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
  11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime prašo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.
  12. Agentūra paaiškina, kad Pagalbos veislininkystei taisyklėse nustatyti griežti pagalbos administravimo terminai visiems pagalbos administravimo schemoje dalyvaujantiems subjektams (pareiškėjams, Rūmams, Agentūrai). Remiantis minėtų taisyklių 29 punktu, darbai 3.1 punkte nurodytai veiklai įgyvendinti turi būti atlikti ir už juos atsiskaityta ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 1 d., pateikiant Agentūrai galutinę išlaidų pagrindimo suvestinę. Agentūra gautą išlaidų pagrindimo suvestinę vertina pagal Rūmų pateiktą informaciją, todėl Rūmai, teikdami galutinę išlaidų pagrindimo suvestinę, turėtų užtikrinti, kad visos galutinėje išlaidų pagrindimo suvestinėje nurodytos išlaidos būtų tinkamos finansuoti. Pažymi, kad Pagalbos veislininkystei taisyklėse nustatyti terminai skirti užtikrinti pagalbos administravimo proceso aiškumą ir pagalbą skirtų lėšų savalaikiam įsisavinimui.
  13. Atsižvelgdama į Rūmų prašymą ir savo galimybes, Agentūra minėtą terminą du kartus pratęsė – iki gruodžio 15 d., o vėliau ir iki gruodžio 23 d. Agentūra pabrėžia, kad pagalba turi būti išmokėta einamaisiais metais, priešingu atveju, lėšos grąžinamos į valstybės biudžetą. Atlikdama jai pavestas funkcijas, Agentūra taip pat patiria laiko sąnaudas, todėl Pagalbos veislininkystei taisyklės, numatydamos galutinį išlaidas pagrindžiančių dokumentų pateikimo terminą, užtikrina protingą terminą pagalbos išmokėjimo procesui atlikti.
  1. Teismo posėdžio Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme metu pareiškėjo atstovė pabrėžė, kad byloje ginčas kilo dėl Rūmų deliktinės atsakomybės.
  2. Atstovo atstovai prašė tenkinti Rūmų apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais.
  3. Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai palaikė savo atsiliepimuose išdėstytą poziciją.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV.

12

  1. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija; toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d., kadangi byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
  2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad parama žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai teikiama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų ir kitų lėšų. Valstybės pagalbos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai priemonės yra viena iš Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje įvardytų žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros paramos įgyvendinimo priemonių (6 p.). Pagal minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, valstybės ir Europos Sąjungos paramos priemones administruoja ir įgyvendina Žemės ūkio ministerija, valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, valstybės įmonė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, savivaldybių institucijos pagal įstatymų nustatytą kompetenciją.
  3. Valstybės pagalbos žemės ūkiui, maisto ūkiui, žuvininkystei ir kaimo plėtrai ir kitų iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamų Žemės ūkio ministerijos vykdomų programų priemonių (toliau – ir Priemonės), bendruosius administravimo ir finansavimo reikalavimus nustato Administravimo taisyklės, o detali Priemonės administravimo ir finansavimo tvarka nustatoma tos Priemonės įgyvendinimo taisyklėse (Administravimo taisyklių 1 p.).
  4. Vadovaujantis Pagalbos veislininkystei taisyklių V skyriuje įtvirtintu reguliavimu, paraiškos gauti lėšas pagal Pagalbos veislininkystei taisyklių 3.1 ir 3.3 punktų nuostatas yra teikiamos Tarnybai. Tarnyba, surinkusi paraiškas ir įvertinusi paraiškų tinkamumą, sudariusi jų suvestines, pateikia jas žemės ūkio ministro sudarytai Pagalbos veislininkystei komisijai (toliau – ir Komisija). Komisija, įvertinusi prašomų finansuoti projektų pagrįstumą ir atsižvelgdama į skiriamus asignavimus einamaisiais metais, teikia rekomendacinio pobūdžio siūlymą dėl lėšų skyrimo arba neskyrimo, o galutinį sprendimą dėl lėšų, remdamasis Komisijos posėdžio protokolu, priima žemės ūkio ministras. Žemės ūkio ministrui priėmus sprendimą dėl lėšų skyrimo, pareiškėjas tampa vykdytoju. Agentūra su vykdytoju sudaro finansavimo sutartį, išmoka vykdytojui patvirtintas lėšas.
  5. Pagalbos veislininkystei taisyklių 12 punkte nustatyta, kad pareiškėjas (vykdytojas) pagal 3.1 ir 3.3 punktuose nurodytas veiklos kryptis – vienijantis juridinis asmuo, kuris organizuoja paslaugas pagal minėtas veiklos sritis ir atsako už 11 punkte nurodytų reikalavimų vykdymą, teikiant bendrą paraišką, bet narystė minėtame juridiniame asmenyje nėra būtina sąlyga pasinaudoti valstybės pagalba. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo 2 straipsnio 16 dalimi, veislininkystės institucija yra laikoma įstatymų nustatyta tvarka įregistruota asociacija ar organizacija, kuriai Žemės ūkio ministerija pripažįsta teisę vykdyti veislininkystės (hibridizavimo) programas, pildyti kilmės knygas ir kilmės (hibridų) registrą. Pareiškėjas Lietuvos arklių augintojų asociacija yra nustatyta tvarka pripažinta veislininkystės institucija (žemės ūkio ministro 2001 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. 100 1.4 p.). Pagal Lietuvos arklių augintojų asociacijos nuostatų, 2012 m. birželio 7 d. įregistruotų Juridinių asmenų registre, 3.1.1 punktą tikraisiais Asociacijos nariais gali būti <...> fiziniai ir juridiniai asmenys, auginantys ar laikantys nuosavybės teise žirgus, ar dirbantys žirgininkystės srityje.
  6. Žemės ūkio ministro 2014 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-187 “Dėl 2014 m. žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros skatinimo programos (01 01) priemonei „Parama veislininkystei“ (01 001 01 01 16) įgyvendinti skirtų lėšų paskirstymo pagal projektus ir lėšų gavėjus sąrašo patvirtinimo“ buvo skirta 1 700 000 Lt paramos suma veiklos krypčiai „Gyvūnų kilmės knygų rengimas ir tvarkymas“, kurios gavėjas Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai. Nacionalinė mokėjimo agentūra, kaip numato Pagalbos veislininkystei taisyklių 25 punktas, su vykdytoju, t. y. Rūmais, 2014 m. balandžio 9 d. pasirašė pagalbos veislininkystei finansavimo sutartį Nr. PV-14-1. 2014 m. gruodžio 2 d. ir 2014 m. gruodžio 15 d. susitarimais finansavimo sutarties Nr. PV-14-1 šalys keitė sutarties 7 punktą, nustatantį priemonės įgyvendinimo ir galutinės išlaidų pagrindimo suvestinės pateikimo Agentūrai terminą.
  7. Nutarties 28 punkte nurodytos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja, kad pareiškėjas, vykdydamas 2014 m. balandžio 9 d. pagalbos veislininkystei finansavimo sutartį Nr. PV-14-1, akceptavo jos sąlygas (CK 6.173 str. 1 d.).
  8. CK 6.200 straipsniu, nustatančiu sutarties vykdymo principus, yra nustatyta, kad sutartis privalo būti vykdoma tinkamai ir sąžiningai. Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Šių sutarties vykdymo principų pažeidimas yra laikomas sutarties netinkamu vykdymu (CK 6.205 str.).
  9. Rūmai vienu iš atsisakymo išmokėti paramą pareiškėjui už 2014 metus pagrindų nurodo pareiškėjo įsipareigojimų už 2013 m. netinkamą vykdymą.
  10. Rūmų arklininkystės komiteto posėdis dėl pagalbos skirstymo kriterijų (Metodikos) tvirtinimo vyko 2014 m. lapkričio 6 d. Metodikos 6 punkte kaip vienas iš kriterijų nurodytas reikalavimas būti visiškai įvykdžius 2013 m. Valstybės biudžeto lėšų paskirstymo sutartį. Iki tol tokio reikalavimo vykdymas nebuvo reikšmingas galimybei gauti valstybės pagalbą už 2014 m. Todėl Tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas paskirstė paramą gyvulių veislininkystės institucijoms, tačiau pareiškėjui neskyrė jokios sumos. Atsakovas Tarnybai informaciją apie tokį lėšų skirstymą pateikė 2014 m. spalio 31 d. raštu, t. y. dar nesant nustatytam Metodikos 6 punkto kriterijui, taigi nesant pagrindo sieti 2014 m. paramos skirstymą su atsiskaitymu už 2013 m. sutarties įvykdymą.
  11. Metodikos 6 punkte reikšmingas kriterijus pagalbai gauti buvo nustatytas vėlai, apsunkinant galimybes jį įvykdyti. Be to, Metodikos 6 punkte nėra aiškiai apibrėžtas reikalavimo būti visiškai įvykdžius 2013 m. Valstybės biudžeto lėšų paskirstymo sutartį turinys – kokius konkrečius veiksmus pareiškėjas turi atlikti, kad atitiktų nurodytą kriterijų. Pagal 2013 m. Sutarties 1 punktą pareiškėjas įsipareigojo rengti ir tvarkyti Kilmės knygą. Atsiliepime Tarnyba nurodė, kad ji, kaip institucija, pagal Taisyklių 45 punktą kompetentinga atlikti veislininkystės priemonių, kurioms vykdyti skirta valstybės pagalba, darbų įvykdymo kontrolę, tikrino Knygos tvarkymo tinkamumą. Tarnyba atsiliepimuose, pateiktuose tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, nurodė, kad 2013 m. gruodžio 6 d. atlikus patikrinimą padaryta išvada, kad Knyga tvarkoma tinkamai; po neplaninio patikrinimo, Rūmų prašymu atlikto 2014 m. rugsėjo 8 d., konstatuota, kad 2013 m. Lietuvos jojamųjų žirgų veislės kilmės knyga pateikta kaip kilmės knygos žirgų registrai, kurie atitinka Kilmės knygos vedimo reikalavimus, kartu pareiškėją įpareigojo papildyti ankstesnę Kilmės knygą ir ištaisyti klaidas; po 2014 m. lapkričio 25 d. patikrinimo konstatuota, kad kilmės knyga vedama laikantis Kilmės knygų reikalavimų.
  12. Tarnyba 2014 m. gruodžio 31 d. pažymoje, teiktoje Nacionalinei mokėjimo agentūrai, pabrėžė, kad nepaisant to, jog pareiškėjas kilmės knygą rengia ir tvarko vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, atsakovas pareiškėjui lėšų kilmės knygų rengimui ir tvarkymui neskyrė.
  13. Atsakovas reikalavimus atsiskaityti už Sutarties dėl praėjusiais metais gautos valstybės pagalbos lėšų įvykdymą siejo su jam tenkančia atsakomybe užtikrinti, kad jo teikiamoje galutinėje suvestinėje nurodomos išlaidos yra tinkamos finansuoti. Šis atsakovo argumentas teisėjų kolegijos pripažįstamas nepagrįstu, nes galutinėje suvestinėje būtina užtikrinti einamųjų, o ne praėjusiųjų metų išlaidų tinkamumą finansuoti.
  14. Atsakovas, grįsdamas poreikį detaliai kontroliuoti pareiškėjo 2013 m. gautos pagalbos lėšų panaudojimą, taip pat nurodė žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 3D-668, kuriuo buvo sumažinta atsakovui pagal Taisykles skirta valstybės pagalba, ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1813-142/2013, kuriuo šis įsakymas buvo panaikintas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytu ŽŪM įsakymu buvo sumažinta atsakovui, kaip vykdytojui skirstyti 2011 m. veiklos sričiai „Gyvulių knygų rengimas ir tvarkymas“ pervesta suma, nes dalį šios sumos – 44 996,24 Lt – Rūmai naudojo ne nurodytai sričiai, bet savo darbuotojų darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų išlaidoms finansuoti. Minėtą įsakymą teismas panaikino, konstatavęs, kad Nacionalinei mokėjimo agentūrai jau iš paraiškų turėjo būti aišku, jog pareiškėjas prašo šių išlaidų finansavimo savo darbuotojams. Nacionalinei mokėjimo agentūrai atsakovo teiktas išlaidų pagrindimo suvestines įvertinus teigiamai, t. y. kad jose visos nurodytos išlaidos yra tinkamos finansuoti, vėliau jos priimtą priešingą sprendimą tų pačių išlaidų nefinansuoti teismas vertino kaip prieštaraujantį teisėtų lūkesčių apsaugos principui. Taigi atsakovo nurodytas žemės ūkio ministro įsakymas vertintinas kaip įpareigojęs atsakovą skirstyti lėšas teisėtai, o ne imtis teisės aktuose nenustatytos veislininkystės institucijų lėšų panaudojimo kontrolės, reikalaujant veislininkystės institucijų atsiskaityti už pagalbos lėšų naudojimą Rūmų nuožiūra nustatyta apimtimi.
  15. Pagal 2013 m. sutarties 2.2 ir 2.3 punktus kaip pagrindas išmokėti valstybės pagalbos lėšų sumą, ją sumažinti ar pareikalauti veislininkystės instituciją grąžinti yra nurodyta būtent Tarnybos pažyma apie veislininkystės darbų įvykdymą. Taigi Metodikos 6 punkte nustatyto kriterijaus įvykdymo apimtis neturi viršyti Taisyklių keliamų reikalavimų, kurių įvykdymą kontroliuoja Tarnyba.
  16. Šie argumentai yra pagrindas konstatuoti, kad Atsakovas pats savo nuožiūra nustatė valstybės pagalbos lėšų už praėjusius metus panaudojimo kontrolės apimtis ir būdus, nors nei teisės aktai, nei sutartis su NMA tokių įgaliojimų jam nesuteikė. Tokie atsakovo veiksmai – sieti paramos gavimą su atsiskaitymu už pagalbos lėšų naudojimą Rūmų nuožiūra nustatyta apimtimi, vertintini kaip veikimas ultra vires, viršijant suteiktus įgaliojimus skirstyti paramą.
  17. Kad Rūmai neužtikrino savalaikio valstybės biudžeto lėšų 2014 m. paskirstymo pareiškėjui, liudija Tarnybos 2014 m. gruodžio 25 d. patikrinimo aktas ir Ministerijos Pagalbos veislininkystės komisijos 2015 m. gruodžio 5 d. posėdžio protokolas Nr. 8D-599(5.50).
  18. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Rūmams buvo žinoma aplinkybė, jog pareiškėjas 2014 m. tinkamai vykdo kilmės knygos vedimo funkciją. Rūmų iniciatyva Tarnyba atliko pareiškėjo veiklos neplaninį patikrinimą ir surašė 2014 m. rugsėjo 22 d. pažymą, kad pareiškėjas 2014 m. iš esmės tinkamai vykdė veiklą, kuriai skirta valstybės parama, t. y. vedė kilmės knygą, rašė atitinkamus duomenis į kilmės registrą ir kt. Rūmai pagal turimą informaciją apie faktinę pareiškėjo veiklą 2014 m. paskaičiavo pareiškėjui skiriamos paramos sumą.
  19. Byloje nustatyta, kad Rūmai tik 2014 m. gruodžio 9 d. pateikė pareiškėjui sutartį, 2014 m. gruodžio 19 d. elektroniniu paštu nusiuntė pareiškėjui pasirašytą sutartį. Rūmų nustatytas terminas pareiškėjui įvykdyti sutarties 2.1.4, 2.1.6 ir 2.1.7 punktuose prisiimtas prievoles iki 2014 m. gruodžio 22 d., 14.00 val. neatitiko minėtuose sutarties punktuose nustatyto termino: Rūmai sutartį pasirašė 2014 m. gruodžio 19 d. (penktadienį), taigi pagal sutarties 2.1.4, 2.1.6 ir 2.1.7 punktus juose nustatytas dviejų darbo dienų terminas įsipareigojimams įvykdyti, skaičiuojant nuo 2014 m. gruodžio 19 d., baigėsi 2014 m. gruodžio 23 d. Paskutinė diena Rūmams pateikti Agentūrai galutinę išlaidų pagrindimo suvestinę buvo taip pat 2014 m. gruodžio 23 d.
  20. Nors pareiškėjas duomenis atsakovui pateikė 2014 m. gruodžio 22 d. elektroniniu laišku po 16.00 val., inter alia atsižvelgiant į Nutarties 76 punkte nurodytus argumentus, nėra pagrįstų argumentų, leidžiančių teigti, kad atsakovas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, siekdamas, kad pareiškėjas nepatirtų neigiamų padarinių, objektyviai neturėjo galimybių įvertinti pateiktus duomenis bei priimti sprendimą dėl pareiškėjo finansavimo.
  21. Taigi konstatuotina, kad atsakovas pažeidė iš įstatymo ir sutarties jam kylančių prievolių vykdymo principus (CK 6.38 straipsnis).
  22. Tinkamų finansuoti paramos lėšų sumą, grąžintą į biudžetą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pareiškėjo tiesioginiais nuostoliais (CK 6.249 str.), nes pareiškėjui neteisėtai, nesant tam pagrindo nebuvo kompensuotos jo faktiškai patirtos išlaidos, kurioms valstybė skyrė lėšas.
  23. Nutarties 33 punkte nurodyta 10 622,84 Eur suma priteistina pareiškėjui. Teisėjų kolegija, pripažindama, kad ši suma yra tinkamų finansuoti paramos lėšų suma.
  24. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinį skundą padavė tik atsakovas, o Nutarties 32 punkte nurodytų pirmosios instancijos teismo argumentų, sietinų su pareiškėjo veiksmų, dėl kurių konstatuota abiejų (pareiškėjo ir atsakovo) šių teisinių santykių dalyvių kaltė vykdant prievoles (prievolės kildinamos įstatymo ir sutarties pagrindu), vertinimu pripažinti iš esmės nepagrįstais nėra teisinių pagrindų, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas nepasisakant dėl faktų ir jų vertinimo, kurie galėtų pabloginti apelianto padėtį. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad bendrasis proceso teisės principas, saugantis apeliantą nuo jo padėties pabloginimo, patenka į ABTĮ 136 straipsnio nuostatų dėl bylos nagrinėjimo ribų turinį.

13Dėl teismo išlaidų

  1. Pareiškėjas Asociacija už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymą prašo priteisti jam 968 Eur atstovavimo išlaidų, kurias grindžia 2016 m. balandžio 6 d. PVM sąskaita-faktūra ADV Nr. 0000527 ir 2016 m. balandžio 11 d. banko nurodymu (III t., b. l. 140, 141).
  2. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas (ABTĮ 44 str. 6 d.).
  3. Nagrinėjamu atveju galutinis sprendimas apeliacinės instancijos teisme priimtas pareiškėjo naudai (atmetus atsakovo apeliacinį skundą), todėl jis turi teisę ir į atstovavimo išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, atlyginimą, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teisme pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tuo atveju, kai pirmojoje instancijoje pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, o padavusių subjektų apeliacinis skundas dėl atitinkamos dalies atmetamas, pareiškėjo patirtos apeliaciniame procese išlaidos atmestų reikalavimų pirmosios instancijos teisme dalimi nemažintinos, nes apeliacinės instancijos teismo nutartis laikytina kaip visiškai priimta pareiškėjo naudai. Kitaip tariant, apeliacinio proceso išlaidos turi būti paskirstomos pagal apeliacijos, o ne pirmosios instancijos proceso baigtį (pvz., 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2186/2011). Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir savo naujausioje praktikoje (pvz.: 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3609-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-918-520/2017).
  4. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.11 punktą, didžiausia suma, kuri gali būti priteista už 2016 m. balandžio mėnesį parengtą procesinį dokumentą – atsiliepimą į apeliacinį skundą, atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą šalies ūkio (be individualiųjų įmonių) darbuotojų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį 2015 m. IV ketvirtį, yra 983,97 Eur (1,3 x 756,90 Eur).
  5. Teisėjų kolegija, įvertinusi Asociacijos išlaidas, patirtas atsakovo inicijuoto apeliacinio proceso metu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo aspektu, konstatuoja, kad jos neviršija Rekomendacijų nustatytos maksimalios ribos, atitinka bylos sudėtingumą ir advokatės darbo laiko sąnaudas, todėl turi būti atlygintos pareiškėjui.

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 145 straipsniu ir 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

15Atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų apeliacinį skundą atmesti.

16Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Priteisti pareiškėjui Lietuvos arklių augintojų asociacijai iš atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) atstovavimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

18Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai