Byla 2-7-374/2016
Dėl valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturinės žalos atlyginimo, ir

1Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant S. B., ieškovo atstovui advokato padėjėjai Ž. Ž., atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Marijampolės AVPK, atstovui E. S., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. A. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariato, dėl valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturinės žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2Ieškovas K. A. teismo prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės 289 eurus turtinės žalos, 3000 eurų neturtinės žalos bei visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Marijampolės AVPK, su ieškiniu nesutinka.

4Ieškinys atmestinas.

5Nustatyta, kad 2014-04-11 Marijampolės AVPK Kalvarijos policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 3 d. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui. Ieškovas nurodo, kad 2014-04-22 jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d. Pranešime buvo nurodyta, kad ieškovas 2014-04-03 vakare savo namuose kambaryje tyčia vieną kartą sudavė laidu mažamečiui N. A. per koją ir vieną kartą per sėdmenis, taip padarydamas mažamečiui kraujosrūvas kairės šlaunies ir kairio sėdmens srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ieškovui buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2014-10-20 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.

6Ieškovas įsitikinęs, kad įtarimas jam buvo pareikštas neteisėtai, skubotai, tik vadovaujantis E. A. pateikta informacija, gauta iš N. A.. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pateikti duomenys, kad N. A. yra probleminio elgesio vaikas, o dėl netinkamo užduotyse pateiktų klausimų suformulavimo teko kelis kartus atlikti objekto tyrimą. Ieškovo nuomone, tyrimas galėjo daug operatyviau būti atliktas, taip pat buvo galima paskirti daug švelnesnę kardomąją priemonę. Ieškovo nuomone, tyrimas buvo atliekas nekruopščiai, dėl ko nepateisinamai užtruko.

7Ieškovas nurodo, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų nepagrįstų ir neteisėtų veiksmų – baudžiamojo persekiojimo ir kardomosios priemonės paskyrimo ieškovas patyrė tiek turtinę, tiek neturinę žalą. Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant apginti savo interesus, naudojosi advokato paslaugomis, todėl prašo priteisti turtinę žalą – 289 Eur (1000 Lt).

8Ieškovas taip pat teigia, kad dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą darbe prieš bendradarbius ir darbdavį, kas lėmė ieškovo reputacijos pablogėjimą. Ieškovo nuomone, ikiteisminis tyrimas tęsėsi 6 mėnesius, visą šį laiką išgyveno, nervinosi, teko keletą kartų dalyvauti apklausose, kas sukėlė daug neigiamų emocijų. Paskyrus kardomąją priemonę, ieškovo teigimu, jam kilo panika, kad nukentės tiesioginis darbas, kadangi dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Dėl šių patirtų išgyvenimų prašo priteisti 3000 eurų neturtinę žalą.

9Liudytoja Ž. A. nurodė, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui ieškovas patyrė daug nepatogumų – turėjo derintis prie darbo, buvo gėda dėl jam pritaikytos kardomosios priemonės, labai pergyveno, naktimis nemiegojo, buvo irzlus.

10Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Jis nurodė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 187 straipsnio 1 dalyje numatyta pranešimo apie įtarimą tvarka. Atsakovo nuomone, ikiteisminio tyrimo pareigūnas laikydamasis LR BPK 187 straipsnio 1 dalies nuostatų ir nenustačius BPK 3 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl kurių negalimas baudžiamasis procesas, pagrįstai ieškovui įteikė pranešimą apie įtarimą. Vien dėl to, jog Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės 2014 m. spalio 20 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą K. A. atžvilgiu, nereiškia neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas būdamas reikšminga aplinkybe, nėra pagrindas civilinei atsakomybei konstatuoti, jog baudžiamosios bylos pradėjimas, pranešimas apie įtarimą, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Tai pat, nagrinėjamu atveju prokurorė nenustatė, jog ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmai buvo neteisėti, o tik įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, pripažinta, jog nenustatyta pakankamai patikimų duomenų patvirtinančių, kad K. A. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140 str. 3 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimo E. A. dėl bylos atnaujinimo buvo įvertinti skunde išdėstyti argumentai ir nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrįstumas ir teisėtumas. E. A. skundas netenkintas.

11Atsakovo nuomone, kardomoji priemonė ieškovui paskirta tinkamai, kadangi prieš skiriant kardomąją priemonę buvo atsižvelgta į K. A. galimai padarytos nusikalstamos veikos numatytos LR BK 140 str. 3 d. požymius bei asmenybę. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovui paskirta kardomoji priemonė pagal LR BPK 120 str. laikytina pati švelniausia. Atsakovas teigia, kad K. A. pateikti argumentai dėl neteisėtos kardomosios priemonės paskyrimo yra paneigti aukščiau pateiktais teisiniais argumentais.

12Atsakovas nurodo, kad nustatant ar buvo padaryta neturtinė žala, reikia vertinti ne žmogaus reakciją į neteisėtus veiksmus ir savo išgyvenimus, o pačius padarinius. Pareiškėjas nėra pateikęs jokių duomenų apie reputacijos pablogėjimą ar gydymąsi, ar jam skirtą gydymą vaistais nuo streso. Todėl, atsakovo nuomone, ieškovo argumentai laikytini deklaratyviais teiginiais.

13Liudytoja R. Š. nurodė, kad ji tik pradėjo tyrimą, tačiau netrukus išėjo iš darbo ir tyrimas buvo perduotas kitai pareigūnei.

14Liudytoja V. U. paaiškino, kad ji tyrimą atliko nepažeidžiant jokių įstatymų, laiku ir kiek tai reikalavo aplinkybės, tinkamai. Prokurorė jokių ikiteisminio tyrimo pažeidimų nerado, ieškovas jokių pareigūnų veiksmų tyrimo metu neskundė. Pats ieškovas pažeidė kardomąją priemonę ir išvyko į reisą, niekas jam to leido daryti, dėl ko teko ilgai laukti jo atvykstant į apklausą. Rugpjūčio mėnesį nebuvo atliekami jokie veiksmai, nes tai atostogų metas.

15Teismas sutinka su atsakovo nuomone.

16Siekiant konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ikiteisminio tyrimo pareigūno padaryta esminė klaida, kuri sukėlė neteisėtus pareigūno procesinius veiksmus (LR CK 6.272 str.). Neįrodžius pareigūno neteisėtų veiksmų, valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą.

17Ieškinyje teigiama, jog ieškovui pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos padarytos LR BK 140 str. 3 d. buvo neteisėtas ir skubotas. LR BPK 2 straipsnyje numatyta, jog, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, per trumpiausią laiką turi būti atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2014 m. balandžio 11 d., o pranešimas apie įtarimą ieškovui pareikštas 2014 m. balandžio 22 d. Prieš pareiškiant įtarimą K. A. ikiteisminio tyrimo pareigūnas surinko šiuos įrodymus, esančius prijungtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje: E. A., nukentėjusiojo N. A. parodymus, charakterizuojančią informaciją apie N. A. iš Kalvarijos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, 2014 m. balandžio 14 d. teismo medicinos specialisto išvadą Nr. G 317/14 (09). Taip pat, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas K. A., liudytojai, gauta pakartotina specialisto išvada, pateikti specialisto paaiškinimai dėl nukentėjusiojo sužalojimo pobūdžio. Iki 2014 m. balandžio 22 d. surinkti duomenys buvo pakankamas pagrindas pareikšti įtarimą K. A.. Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paskirta 2015 m. birželio 11 d. Šis procesinis sprendimas tik patvirtina faktą, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas tyrimo metu neveikė skubotai, kadangi nuo įtarimo pareiškimo praėjus daugiau nei mėnesiui buvo taikytina kardomoji priemonė.

18Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės 2014 m. spalio 20 d. nutarime konstatuota, jog nustatyti ieškovo kaltę galimai padarius nusikalstamą veiką, papildomiems duomenis surinkti išnaudotos visos galimybės. Ieškinyje pateikti argumentai, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas veikė skubotai, laikytini nepagrįstais, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai atidžiai ir rūpestingai vykdė ikiteisminį tyrimą ir skubotų procesinių veiksmų nevykdė.

19LR BPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta pranešimo apie įtarimą tvarka. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, laikydamasis LR BPK 187 straipsnio 1 dalies nuostatų ir nenustačius BPK 3 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl kurių negalimas baudžiamasis procesas, pagrįstai ieškovui įteikė pranešimą apie įtarimą. Vien dėl to, jog Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės 2014 m. spalio 20 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą K. A. atžvilgiu, nereiškia neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas būdamas reikšminga aplinkybe, nėra pagrindas civilinei atsakomybei konstatuoti, jog baudžiamosios bylos pradėjimas, pranešimas apie įtarimą, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Tai pat, nagrinėjamu atveju prokurorė nenustatė, jog ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmai buvo neteisėti, o tik įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, pripažinta, jog nenustatyta pakankamai patikimų duomenų patvirtinančių, kad K. A. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140 str. 3 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2014 m. gruodžio 1 d. nutarime dėl bylos atnaujinimo buvo įvertinti E. A. skunde išdėstyti argumentai ir nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrįstumas ir teisėtumas. E. A. skundas netenkintas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad pareigūnų procesinių veiksmų, ar procesinių prievartos priemonių atlikimo ar taikymo faktas, nesant savavališkumo ir piktnaudžiavimo teise požymių, savaime nesuteikia teisės reikalauti atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2007).

20Ieškovas teigia, jog jam neteisėtai ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ieškovas nurodo, kad kardomoji priemonė buvo taikyta neįvertinus visų nustatytų aplinkybių ir faktų, jo nuomone, buvo galima taikyti kur kas švelnesnę kardomąją priemonę, kuri nebūtų sukėlusi tiek neigiamų pasekmių ieškovui.Kardomosios priemonės skyrimas asmens kaltumo klausimo neišsprendžia, įrodymai netiriami. Kardomoji priemonė skiriama atsižvelgiant į tikėtinumą, jog įtariamasis galimai vengs tardymo ir teismo, trukdys nustatyti tiesą. Teismas nenustatė kardomosios priemonės skyrimo taisyklių pažeidimo, kardomoji priemonė paskirta tinkamai, kadangi prieš skiriant kardomąją priemonę buvo atsižvelgta į K. A. galimai padarytos nusikalstamos veikos numatytos LR BK 140 str. 3 d. požymius bei asmenybę. Ieškovui paskirta kardomoji priemonė pagal LR BPK 120 str. laikytina pati švelniausia.

21Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 6 str. reglamentuotas advokato darbo apmokėjimas. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

22Ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra procesinės išlaidos, patirtos baudžiamojoje byloje, todėl jų atlyginimas reglamentuojamas BPK normų. Dėl išlaidų advokato pagalbai baudžiamojoje byloje atlyginimo nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra pasisakęs ir LR Aukščiausias teismas: "Kasatorius nepagristai teigia, kad atstovavimo išlaidos, jo patirtos baudžiamojoje byloje, turėtų būti priteistos nagrinėjamoje byloje kaip nuostolių atlyginimas. Nei CK 6.249 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji norma, apibrėžianti žalą ir nuostolius, patirtus dėl teisės pažeidimo, nei CK 6.283 straipsnyje, reglamentuojančiame žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, nenurodyta, kad žala galėtų būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos baudžiamojoje byloje. Advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymu (šiuo atveju - BPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmu. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai, be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka." (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-127/2012.).

23Taigi, patirtos išlaidos, kurios, kaip teigia ieškovas, apmokėti advokato pagalbai ikiteisminio tyrimo metu yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymu (šiuo atveju - BPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų, kurių šioje byloje konstatuota nebuvo. Pažymėtina, jog LR CK 6.249 straipsnio normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos.

24Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą – konstitucinis principas. Vienas iš neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Atlyginant turtinę žalą, visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus,į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. M. ir kt. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009).

25Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006), vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala. Taigi, nustatant ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1238/2014).

26Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008).

27Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai - civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti LR CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Be to, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 12, 178 straipsniai). LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga - ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą - ieškinio faktinį pagrindą.

28Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju įrodymų, kurie įrodo, jog dėl atsakovo pareigūnų neteisėtų veiksmų buvo padaryta žalą ieškovo sveikatai, nėra. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, kurių ieškovui nenustatyta, nėra nustatyta atsakovo kaltė, priešingai apie kaltę buvo kalbama ieškovo adresu, nėra nustatytos ar įrodytos bet kokios kitos aplinkybės turinčios reikšmės bylai. Bylos duomenys taip pat nepatvirtina, kad ieškovo išgyvenimai lėmė ieškovo sveikatos pablogėjimą ar praradimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovo sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai padariniai, turėję įtakos tolesniam jo gyvenimui, ar lėmę darbo praradimą.

29Ieškovas teigia, kad neturtinė žala – tai ne tik sveikatos sutrikdymas, bet ir išgyvenimai, reputacijos pablogėjimas ir kt. Vadovaujantis Aukščiausio teismo praktika, neturtinė žala, kuri ieškovo teigimu, atsirado dėl dvasinių išgyvenimų, pradėjus ikiteisminį tyrimą, lankymasis policijoje, apklausose, nepripažintinas lemiančiu neturtinę žalą. Ieškovas nepateikė jokių konkrečių ir įtikinamų įrodymų, kad dėl ikiteisminio tyrimo pablogėjo jo reputacija, kad jis patyrė dvasinius išgyvenimus. Ieškovo sutuoktinės Ž. A. paaiškinimai vertintini kritiškai, nes ji yra suinteresuotas asmuo. Tokiu būdu, vertinant aukščiau išdėstytus motyvus bei faktines aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178 str.).

30Kiti teismo posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

31Sutinkamai su LR teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, teismo pašto išlaidos nepriteistinos (CPK 92 str.).

32Vadovaudamasis CPK 42, 178, 270 str., teismas

Nutarė

33Ieškinį atmesti.

34Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta... 2. Ieškovas K. A. teismo prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos... 3. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Marijampolės AVPK, su... 4. Ieškinys atmestinas.... 5. Nustatyta, kad 2014-04-11 Marijampolės AVPK Kalvarijos policijos komisariate... 6. Ieškovas įsitikinęs, kad įtarimas jam buvo pareikštas neteisėtai,... 7. Ieškovas nurodo, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų nepagrįstų ir... 8. Ieškovas taip pat teigia, kad dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų... 9. Liudytoja Ž. A. nurodė, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui ieškovas patyrė... 10. Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Jis nurodė, kad Lietuvos Respublikos... 11. Atsakovo nuomone, kardomoji priemonė ieškovui paskirta tinkamai, kadangi... 12. Atsakovas nurodo, kad nustatant ar buvo padaryta neturtinė žala, reikia... 13. Liudytoja R. Š. nurodė, kad ji tik pradėjo tyrimą, tačiau netrukus išėjo... 14. Liudytoja V. U. paaiškino, kad ji tyrimą atliko nepažeidžiant jokių... 15. Teismas sutinka su atsakovo nuomone.... 16. Siekiant konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtus veiksmus, turi... 17. Ieškinyje teigiama, jog ieškovui pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos... 18. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros... 19. LR BPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta pranešimo apie įtarimą tvarka.... 20. Ieškovas teigia, jog jam neteisėtai ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta... 21. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 6 str. reglamentuotas... 22. Ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra procesinės išlaidos,... 23. Taigi, patirtos išlaidos, kurios, kaip teigia ieškovas, apmokėti advokato... 24. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad... 25. Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo... 26. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos... 27. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes teismas nustato, remdamasis įrodymais.... 28. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, visais... 29. Ieškovas teigia, kad neturtinė žala – tai ne tik sveikatos sutrikdymas,... 30. Kiti teismo posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip... 31. Sutinkamai su LR teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07... 32. Vadovaudamasis CPK 42, 178, 270 str., teismas... 33. Ieškinį atmesti.... 34. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...