Byla e2-3316-820/2018
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Daliai Remeškevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui V. R., atsakovo atstovei L. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Preslita“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mitnija“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
    1. Pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandoriu 2016 m. sausio 04 d. atsakovo UAB „Mitnija“ atliktą vienašalį 9 842,25 EUR užskaitą su UAB Preslita“ pagal 2016 m. sausio 04 d. Pranešimą dėl defektų pašalinimo ir patirtų išlaidų atlyginimo Nr. 1-6-1/2.
    2. Taikyti restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovo 9 842,25 EUR.
    3. Priteisti procesines palūkanas.
    4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, jog yra bankrutuojanti bendrovė. Bankroto byla buvo iškelta 2016 m. gegužės 05 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. gegužės 16 d. atsakovas vienašaliu įskaitymu įskaitė 9 842,25 EUR sumą ir taip sumažino savo įsipareigojimus ieškovui. Šis užskaitymas pripažintinas negaliojančiu ir taikytina restitucija.
  3. Užskaita negaliojanti, nes tuo metu buvo taikomas ieškovo turto areštas, todėl atsakovas negalėjo atlikti užskaitymo lėšomis, kurios buvo areštuotos.
  4. Atsakovas neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į ieškovą, nebuvo sąskaitų, todėl negalėjo būti atliekamas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Atsakovo reikalavimai pagrįsti paties atsakovo sudarytais dokumentais – nustatytais trūkumais ir darbų kainos paskaičiavimais.
  5. Atsakovas pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, nes ieškovas neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl turėjo būti atsikaitoma su kreditoriais tik minėtos straipsnio nustatyta tvarka.
  6. Užskaita neteisėta ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana), nes tarp bendrovės gautų dokumentų nebuvo dokumentų, patvirtinančių atsakovo atliktą užskaitą, užskaita pažeidžia kitų kreditorių interesus, skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio9 ir atsakovas yra nesąžiningas, nes žinojo arba privalėjo žinoti, jog sandoris pažeis kreditorių interesus.
  7. Ieškovas prašė taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą sumokėti 9 842,25 EUR, kurie nebuvos sumokėti ieškovui, bet buvo atlikta užskaita.
  1. Atsakovo atsikirtimų santrauka
  1. Atsakovas UAB „Mitnija“ pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovas nurodė, jog ieškovas ir atsakovas buvo sudarę statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovas atlikinėjo statybos rangos darbus, o atsakovas įsipareigojo už juos sumokėti. Atlikus sutartyje numatytus darbus buvo pastebėti trūkumai ir apie tai buvo informuotas ieškovo vadovas, kuris buvo kviečiamas atvykti apžiūrėti trūkumus ir suderinti jų pašalinimo terminus. Ieškovui neatvykus, atsakovas pats ištaisė trūkumus ir už atliktus darbus atsiskaitė užskaitos būdu, 2016 m. sausio 04 d. raštu informuodamas ieškovą apie atliktą užskaitą.
  3. Atsakovas veikė remdamasis šalių rangos sutartyje sutartomis sąlygomis, t. y. pareikalavo pašalinti darbų trūkumus, o ieškovui to laiku nepadarius, pats pašalino trūkumus ir pareikalavo ieškovo sumokėti už atliktus darbus. Pagal sutartį ieškovui laiku nepašalinus ir nesumokėjus, atsakovas turėjo sutartą teisę išskaičiuoti defektų taisymo kainą iš ieškovui mokėtinos už darbus sumos.
  4. Ieškovo atlikti trūkumai buvo užfiksuoti ne atsakovo atstovų, o techninės priežiūros atstovo, kuris padarė įrašus Statybos darbų žurnale. Vidinis atliktų darbų akte buvo nustatyta defektų ištaisymo kaina, kurią privalėjo nurodyti atsakovas, nes jis ir atliko darbus. Dėl minėtų aplinkybių atsakovas turėjo teisę atlikti užskaitą.
  5. Iš turto arešto aktų registro išrašo matyti, jog nuo 2015 m. lapkričio 06 d. nekonkretizuotam ieškovo turtui buvo taikomas areštas. Nuo 2015 m. lapkričio 17 d. turto areštas buvo pakeistas konkretizuojant turtą – areštuojant tris kelių transporto priemones, o areštas neapibrėžtam turtui panaikintas. Atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie kitus ieškovo kreditorius. CK 6.9301 straipsnio nuostatos taikytinos skolininkui, o ne kreditoriui, todėl ši norma atsakovui netaikytina, o taikytina ieškovui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovo reikalavimai šiuo pagrindu taip pat nepagrįsti.
  6. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog užskaita negaliojanti actio Pauliana pagrindu, nes atsakovas buvo sąžiningas, teisės aktų nustatyta tvarka domėjosi ieškovo kreditoriais ir nebuvo duomenų apie kitus kreditorius, todėl galėjo daryti užskaitą. Be to, užskaitymas negali būti ginčijamas kaip actio Pauliana, nes atliekamas be skolininko valios.
  7. Ieškovas BUAB „Preslita“ pateikė dubliką, kuriame prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog atsakovas nenurodė teisinių argumentų, kurie pagrįstų teiginius, jog užskaitos negalima ginčyti actio Pauliana arba CK 6.9301 straipsnio pagrindais.
  8. CK 6.9301 straipsnio pažeidimui nustatyti nereikia įrodinėti asmenų kaltės, pakanka įrodyti, kad ieškovas buvo skolininkas, kuris neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais ir turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Ieškovas turėjo eilę pradelstų įsipareigojimų, todėl buvo pažeistos minėto įstatymo nuostatos.
  9. Atsakovas neturėjo įgijęs reikalavimo teisės į ieškovą, nes nebuvo išrašęs sąskaitos, kurią būtų reikalavęs apmokėti. Nebuvo atliktų darbų akto, kurio pagrindu būtų išrašyta sąskaita. Ieškovo teigimu, atsakovas užskaitė ne vienarūšį priešpriešinį reikalavimą, o atsakovo turėtą reikalavimo teisę į ieškovo atliktų darbų garantinių įsipareigojimų vykdymo sąnaudas nepateikiant tokių sąnaudų apskaičiavimo pagrįstumo bei apmokėjimo atsakovo lėšomis įrodymų.
  10. Tarp šalių nebuvo vienarūšių reikalavimų, nes ieškovo reikalavimo pagrindas buvo išrašytos sąskaitos už atliktus darbus, o atsakovo reikalavimo rūšis tiesiogiai nenurodoma, o apibūdinama atsakovo pozicija, jog ieškovas turėjo sumokėti už defektų taisymą, nors nenurodoma jokia sąskaita ar kitokie ūkinių operacijų apskaitos dokumentai. Be to, defektų šalinimo darbai yra PVM objektas, todėl atsakovas privalėjo išrašyti sąskaitą ir sumokėti valstybei PVM mokestį.
  11. Atsakovo nurodomas Vidinis atliktų darbų aktas nėra tinkamas įrodymas pagrįsti defektų buvimą, jame neužfiksuoti ieškovo darbų trūkumai. Byloje nėra Statybos darbų žurnalo, todėl nėra įrodymų apie defektų fiksavimą. Tačiau defektų fiksavimas minėtame žurnale negali būti laikomas tinkamu įrodymu, nes defektai fiksuojami defektų fiksavimo akte.
  12. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame prašė ieškinį atmesti.
  13. Nurodė, jog CK 6.9301 straipsnis netaikytinas kreditoriui, nes jis nevaldo informacijos apie skolininko kreditorius, todėl jam negali būti taikomi analogiški reikalavimai, kaip skolininkui.
  14. Ieškovo nurodomi kreditoriai neįrodo, jog ieškovas buvo nepajėgus atsiskaityti su kreditoriais, nes kiekvienas juridinis asmuo savo veikloje turi vienokių ar kitokių kreditorių su kuriais atsiskaito kas mėnesį ar kitais terminais.
  15. Atsakovui atliekant užskaitą nebuvo galiojančių turto areštų, nebuvo iškelta jokių bylų ieškovui dėl neatsiskaitymo ar vėlavimo atsiskaityti su kitais kreditoriais. Atsakovas patikrino visą viešai prieinamą informaciją. Kitos informacijos atsakovas neturėjo ir negalėjo turėti, nes tai vidinė, konfidenciali ieškovo informacija. Todėl atsakovas galėjo atlikti užskaitą ir tai atlikdamas CK 6.9301 straipsnio nuostatų nepažeidė.
  16. Nebuvo pažeistos ir actio Pauliana nuostatos. Atsakovas yra sąžiningas asmuo, nes visais įmanomais būdais pasidomėjo ieškovo finansine būkle ir nebuvo jokių duomenų, jog ieškovas neatsiskaito su kreditoriais.
  17. Ieškovo ginčijamame pranešime buvo pateikta visa informacija, todėl ieškovas galėjo ir privalėjo suvokti, jog atliekamas užskaitymas ir kokiu pagrindu jis daromas. Toks užskaitymas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl yra teisėtas. Abiejų šalių reikalavimai buvo piniginiai, todėl galėjo būti atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų užskaitymas.
  18. Minėta, jog defektai nustatyti ne atsakovo , bet nepriklausomo asmens ir užfiksuoti Statybos darbų žurnale, t. y. ten, kur ir privalo būti užfiksuoti. Papildomo akto sudarymas būtų buvęs perteklinis dokumentas, nes tame pačiame žurnale pasirašė ir ieškovo vadovas.
Teismas konstatuoja :
  1. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
  1. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
  2. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
  3. Ieškinio reikalavimas pripažinti užskaitą negaliojančia grindžiamas trimis pagrindais: dėl atsakovo neturėjimo reikalavimo teisės atlikti įskaitymą, dėl atsiskaitymų tvarkos pažeidimo ir actio Pauliana pagrindu.
  4. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas atlikinėjo statybos rangos darbus atsakovo objekte pagal Statybos subrangos sutartį Nr. SR274 (1 t., p. 159-169).
  5. Atsakovo atstovas ieškovui 2015 m. rugsėjo 25 d. išsiuntė laišką dėl nustatytų defektų ir jų šalinimo (1 t., p. 141).
  6. Iš statybos darbų žurnalo (1 t., p. 138-140) matyti, kad buvo nustatyti ieškovo atliktų darbų defektai, su kuriais buvo supažindintas ieškovo vadovas.
  7. Atsakovas 2015 m. lapkričio 18 d. pretenzija Nr. 1-6-727/2 (1 t., p. 131-132) nurodė, jog nuo 2015 m. rugsėjo 25 d., kai atsakovas informavo ieškovą apie nustatytus ieškovo atliktų darbų defektus, ieškovas defektų neištaisė. Pretenzijoje atsakovas informavo, jog pagal rangos sutarties 6.3 punktą atsakovas turi teisę ištaisyti trūkumus pats ieškovo sąskaita ir pareikalauti sutartos baudos. Atsakovas pareikalavo paskirti atstovą darbų trūkumų apžiūrai ir trūkumų šalinimo terminų nustatymui. Ieškovas savo atstovo nepaskyrė.
  8. Ieškovo teigimu nebuvo sudarytas defektų aktas, todėl nebuvo nustatyti defektai. Su šiais teiginiais nesutiktina. Aukščiau minėta pretenzija buvo įteikta ieškovo vadovui pasirašytinai, ieškovo vadovas pasirašytinai buvo informuotas statybos darbų žurnale ir elektroniniu laišku, todėl ieškovas galėjo ir privalėjo paskirti atsakingą asmenį darbų kokybei patikrinti ir nustatyti terminams, jei būtų rasti defektai, ištaisyti, tačiau to nepadarė. Byloje yra pakankamai įrodymų leidžiančių teigti, jog atsakovas informavo ieškovą apie jo atliktų darbų trūkumus. Įstatymas nenustato imperatyvo tokiam aktui surašyti, todėl dokumento, įvardijamo kaip defektų nustatymo aktas, buvimas ar nebuvimas neturi teisinės reikšmės defektų buvimo ir ieškovo informavimo faktams nustatyti.
  9. Atsakovas ginčija įskaitymą, atliktą 2016 m. sausio 04 d. Pranešimu Nr. 1-6-1/2 „Dėl defektų pašalinimo ir patirtų išlaidų atlyginimo“ (1 t., p. 133-134). Šiame pranešime yra nurodyta, jog ieškovui laiku neatvykus ir neištaisius atliktų darbų trūkumų bei nepateikus atsakymo į 2016 m. lapkričio 18 d. raštą, atsakovas atliko defektų taisymo darbus savo iniciatyva ir ieškovo sąskaita. Pranešime nurodyta, jog atsakovo mokėtina ieškovui yra 9 15,68 EUR, o ieškovo mokėtina suma atsakovui - 9 842,25 EUR, todėl sumažino ieškovo atsakovui mokėtiną sumą ir po atlikto įskaitymo likusi ieškovo skola atsakovui yra 688,57 EUR.
  10. Rangos sutarties 7.3 punkte šalys sutarė, jog atsakovas turi teisę sulaikyti ieškovo lėšas iki defektų pašalinimo, o ieškovui nešalinant defektų, turi teisę atlikti defektų šalinimą ieškovo lėšomis. Taigi atsakovas turėjo sutartinę teisę sulaikyti ieškovo mokėjimus už atliktus darbus ir panaudoti juos defektų šalinimui. Ieškovas buvo supažindintas su nustatytais defektais ir buvo pakviestas apžiūrėti defektus ir sutarti dėl jų šalinimo terminų, tačiau ieškovas neatvyko nustatyti trūkumų ir jų neištaisė. Nustatyti trūkumai buvo fiksuoti statybos darbų žurnale bei nurodyti atsakovo ieškovui siųstuose raštuose, ieškovas buvo su jais supažindintas ir jų neginčijo, todėl atsakovas turėjo teisę pašalinti darbų defektus savo iniciatyva. Defektų šalinimo darbai atlikti atsakovo. Ieškovas neginčijo, jog darbai buvo atliekami, neginčijo darbų kiekio ir kainų, todėl vidinis darbų atlikimo aktas yra tinkamas įrodymas, pagrindžiantis ieškovo padarytų defektų šalinimo išlaidas. Iš minėto akto matyti, jog atsakovas patyrė 9 842,25 EUR išlaidų ir taip įgijo piniginį reikalavimą į ieškovą. Taigi tiek ieškovas, tiek atsakovas vienas į kitą turėjo piniginius reikalavimus, kurių terminai buvo pasibaigę. Atsakovas galėjo atlikti vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kadangi abi šalys viena kitai turėjo sutartinių įsipareigojimų, prievolės dalykas buvo pinigai, abiejų reikalavimai buvo galiojantys ir vykdytini, taip pat apibrėžti konkrečia pinigų suma. Atsižvelgiant į šias aplinkybes atmestini ieškovo teiginiai, jog atsakovas neturėjo reikalavimo teisių į ieškovą įskaitymui atlikti ir nebuvo vienarūšių reikalavimų.
  11. Įskaitymas įvyksta nuo pranešimo kitai šaliai momento (CK 6.131 str. 2 d.). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką: „įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016). Apie įskaitymą pranešta ieškovui 2016 m. sausio 06 d. pasirašytinai, todėl laikytina, jog įskaitymas atliktas 2016 m. sausio 06 d. Kadangi įskaitymas atliktas 2016 m. sausio 06 d., todėl nagrinėjant bylą vertintina informacija, kurią sąžiningas kreditorius galėjo ir privalėjo žinoti šiai datai, o ne įskaitymo dokumente nurodytai datai.
  12. Iš Turto arešto aktų registro išrašo (1 t., p. 20-27) matyti, kad ieškovo turto areštas buvo įregistruotas 2015 m. lapkričio 06 d. 13:56 val., kuriuo buvo areštuotas ieškovo kilnojamas ir nekilnojamas turtas 4 608,56 EUR apimtimi. Nuo šios datos buvo areštuotas neapibrėžtas ieškovo turtas 4 608,56 EUR apimtyje. Nuo 2015 m. lapkričio 17 d. 15:02 val. buvo pakeistas ieškovo turto arešto mastas – areštuotos trys ieškovo transporto priemonės ir išregistruotas atsakovo kitas turto areštas. Taigi atsakovui atliekant ginčijamą užskaitą ieškovo piniginėms lėšoms šiuo areštu nustatyti apribojimai nebuvo taikomi, todėl ieškovo teiginiai, kad atliekant užskaitą buvo pažeistas ieškovo šiuo konkrečiu turto areštu nustatytas draudimas, yra atmestini, kaip nepagrįsti. Tačiau ši aplinkybė leidžia teigti, jog atsakovas, atlikdamas įskaitymą žinojo, jog yra kitas kreditorius su kuriuo ieškovas neatsiskaito.
  13. Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo (redakcija buvusi ginčijamo įskaitymo sudarymo metu; toliau tekste - TAARĮ) 2 straipsnio 2 dalį - turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustatė - tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre. TAARĮ 5 straipsnio 2 dalis nustatė, jog - laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas Turto arešto aktų registre, todėl laikytina, jog atsakovas apie ieškovo turto areštą sužinojo ir žinojo nuo 2016 m. sausio 05 d.
  14. Iš Turto arešto akto matyti, jog nuo 2016 m. sausio 05 d. teismo nutartimi buvo pritaikytas ieškovo turto areštas ieškovo turtui: nekilnojama ir (arba) kilnojamiesiems daiktams, jų nepakankant – piniginėms lėšoms, priklausančioms ieškovui ir esančiam pas ieškovą arba trečiuosius asmenis 15 632,49 EUR sumai. Taigi buvo taikomas neribotas ieškovo turto areštas, įskaitant ir turtą (pinigus) esančius pas trečiuosius asmenis, šiuo atveju ir pas atsakovą. Atsakovas nebuvo tarp asmenų su kuriais buvo leidžiama atsiskaityti pagal turto arešto aktą. Atsakovui teisinės pasekmės dėl turto arešto atsirado nuo 2016 m. sausio 05 d (TAARĮ 4 str. 1 d.). Minėta, jog įskaitymas atliktas nuo pranešimo ieškovui momento - 2016 m. sausio 06 d., t. y. galiojant šiam turto areštui ir atsakovui apie tai žinant (TAARĮ 5 str. 2 d.), todėl atliekant įskaitymą buvo pažeisti apribojimai taikomi ieškovui turtui. Turtui, kuris yra areštuotas įskaitymas negalėjo būti atliekamas CK 6.134 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir pripažintinas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo (TAARĮ) nuostatoms. Tokią praktiką formuoja ir kasacinės instancijos teismas: „kasacinis teismas prieina prie išvados, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ginčijamu susitarimu UAB „Murena“, pažeisdama imperatyviąsias Turto arešto aktų registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, neteisėtai perleido savo turtinę teisę atsakovui AB „Eurovia Lietuva“, nes disponuoti šia teise ieškovui buvo uždrausta. Šių argumentų kontekste vertintinas ir atsakovo sąžiningumas ginčo sutartiniuose santykiuose“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Taigi, be minėtos aplinkybės šis pažeidimas privalo būti įvertintas ir vertinat atsakovo sąžiningumą atliekant įskaitymą.
  15. Ieškovas prašė pripažinti įskaitymą neteisėtu actio Pauliana (CK 6.66 straipsnio) pagrindu, todėl toliau byla nagrinėtina šiuo pagrindu.
  16. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 05 d. nutartimi iškėlė ieškovui bankroto bylą (1 t., p. 12-13). Iš šios nutarties matyti, jog ieškovas 2015 m. gruodžio 3 d. duomenimis buvo nemokus.
  17. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 05 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorių sąrašas (1 t., p. 14-16), kuris vėliau tikslintas 2017 m. sausio 05 d. nutartimi (1 t., p. 17-19).
  18. Pagal buhalterinius dokumentus, pas ieškovą ginčijamo įskaitymo metu kasoje buvo likutis 4,41 EUR (2 t., p. 28), sąskaitoje - 595,99 EUR (2 t., p. 29).
  19. Ginčo įskaitymo atlikimo metu ieškovas turėjo 10 390,58 EUR skolą bendrovei UAB „Vytrolma“ (1 t., p. 29-35), skola bendrovei UAB Tinklo broliai – 2 485,81 EUR (1 t., p. 36), skola UAB NELSAS metal“ – 7 211,31 EUR (1 t., p. 37-53), skola UAB „Junva“ – 401,87 EUR (1 t., p. 54-66), skola UAB „Orfis“ – 15 371,97 EUR (1 t., p. 67-75), skola UAB „A. B.“ – 138,58 EUR (1 t., p. 75-78), skola UAB „ALDUVA“ – 4 638,80 EUR (1 t., p. 79-91), skola bendrovei UAB „Kauno kranai“ – 616,55 EUR (1 t., p. 96-102), skola UAB „ELREMTA“ – 3 635,36 EUR (1 t., p. 103-116). Viso skola 44 890,83 EUR.
  20. Atsakovas atsikirtinėja, jog yra sąžiningas, nes pasidomėjo ieškovo būkle visais įmanomais būdais, ieškovui nebuvo iškelta bankroto byla, todėl netaikytinas kreditorių lygybės principas ir įskaitymas galėjo būti atliktas ir esant kitų kreditorių reikalavimams.
  21. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Staura“ v. UAB „Veikmės statyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-511/2012). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pastarosiose nutartyse pateiktas nurodytas aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. AB „Eurovia Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-130/2013; teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. UAB „Drustila“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-400/2013). Svarbu, kad sandoris nepažeistų kitų į tokią pačią situaciją patekusių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti sudaryti tokį sandorį (įsigyti tą patį turtą, įskaityti savo reikalavimus ir pan.) tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-684/2015).
  22. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, jog ginčijamo įskaitymo sudarymo metu, ginčijamas įskaitymas pažeidė kitų kreditorių interesus, nes ieškovas turėjo daugiau kreditorių, kurie turėjo senesnių reikalavimų, bendrovė buvo nemoki ir buvo pažeisti kreditoriaus, kurio reikalavimai buvo užtikrinti turto areštu, interesai (CK 6.66 str. 1 d.). Byloje nebuvo nustatyta, jog atsakovas privalėjo sudaryti įskaitymo, todėl laikytina, jog įskaitymo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 str. 1 d.).
  23. Ieškovas įrodinėja, jog atsakovas buvo nesąžiningas, o atsakovas atsikirtinėja, jog darė viską, ką galėjo, tikrindamas jam žinomą informaciją apie ieškovą. Atsakovas atsikirtinėja, jog patikrinęs informaciją apie ieškovą Credit Info sistemoje nustatė, jog ieškovas yra skolingas dviem kreditoriams Ramirent Baltic AS Vilniaus filialui 618,17 EUR ir UAB „E. M.“ – 3 635,36 EUR ir skolos suma, ieškovo įmonei, buvo nedidelė. Iš Credit Info sistemos duomenų matyti, jog ieškovas neatsiskaito su kreditoriais senai, nes paskutinė skolos apmokėjimo data nurodyta 2017 m. kovo 20 d. Šiame rašte taip pat nurodyta, jog yra pradėtos bylos teismuose dėl skolų išieškojimo iš ieškovo. Be to, kaip jau minėta, nuo 2016 m. sausio 05 d. galiojo areštas, taikomas ieškovo turtui, ir apie tai atsakovas žinojo iš viešo Turto arešto aktų registro. Atlikdamas įskaitymą su areštuotu turtu atsakovas pažeidė imperatyvias įstatymo normas. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog atsakovas nelaikytinas sąžiningu CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme.
  24. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas panašią situaciją, yra išaiškinęs: „priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo sandorio, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, todėl pripažintino negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, teisiniam vertinimui nėra svarbu, kad vadovaujantis CK 6.131 straipsnio 1 dalimi įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Įskaitymas kaip sandoris, pažeidžiantis kreditoriaus teises ir pripažintinas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, yra draudžiamas vadovaujantis CK 6.134 straipsnio 1 dalies 7 punktu, o tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas (pastaba – kreditorius), veikdamas apdairiai ir rūpestingai, taigi ir sąžiningai, turėtų pareikšti prieštaravimus atlikti įskaitymą būtent dėl kreditorių teisių pažeidimo ir įskaitymo draudimo šiuo pagrindu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-684/2015).
  25. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, jog yra pagrindas pripažinti įskaitymą negaliojančiu ir CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes įskaitymas atliktas pažeidžiant kitų kreditorių teises, skolininkui būnant nemokiam ir esant areštuotam turtui, buvo suteikta pirmenybė vienam kreditoriui – atsakovui. Antra, atsakovas neprivalėjo atlikti įskaitymo. Trečia, atsakovas nelaikytinas sąžiningu, nes žinojo apie ieškovo nevykdomus įsipareigojimus kitiems kreditoriams ir žinojo apie ieškovo turtui taikomą areštą, t. y. draudimą atlikti bet kokius veiksmus su ieškovo turtu esančiu tiek pas ieškovą, tiek pas trečiuosius asmenis.
  26. Ieškovas įskaitymo negaliojimą įrodinėja ir CK 6.9301 straipsnio pažeidimu. Šio straipsnio nuostatos taikytinos skolininkui, atliekančiam mokėjimus, o ne kreditoriui, todėl atsakovas, atlikdamas įskaitymą, šios teisės normos nepažeidė.
  27. Pripažinus įskaitymą negaliojančiu dviem pagrindais (CK 1.80 str. 1 d. ir CK 6.66 str.) taikytina restitucija ir ieškovui iš atsakovo priteisinta 9 842,25 EUR (CK 1.80 str. 2 d.).
  28. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistina 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).
  29. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

4Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).
  2. Ieškovas atliestas nuo žyminio mokesčio, todėl, patenkinus ieškinį, 221,45 EUR žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo (CPK 80 str. 1 d. 1 p.; CPK 96 str. 1 d.).
  3. Teismas patyrė 1,69 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.
  4. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

5patenkinti ieškinį. Pripažinti negaliojančiu 2016 m. sausio 04 d. UAB „Mitnija“ 2016 m. sausio 06 d. atliktą vienašalį 9 842,25 EUR (devynių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt dviejų euro ir 25 euro centų) įskaitymą. Taikyti restituciją ir priteisti ieškovui BUAB „PRELISTA“ (į. k. 302566181) iš atsakovo UAB „Mitnija“ (į. k. 134511472), 9 842,25 EUR (devynis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt du euro ir 25 euro centus), 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 9 842,25 EUR (devynių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt dviejų euro ir 25 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2017 m. rugpjūčio 03 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš atsakovo UAB „Mitnija“ (į. k. 134511472) 221,45 EUR (du šimtus dvylika euro ir 45 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai