Byla I-346-386/2016
Dėl neišmokėtų darbo užmokesčio dalių ir delspinigių priteisimo

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjai L. Ja.,

22016-05-23 teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. G., V. D., L. J., A. T. prašymą atsakovui Kretingos rajono apylinkės teismui dėl neišmokėtų darbo užmokesčio dalių ir delspinigių priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjai L. G., V. D., L. J., A. T. prašymu (teisme gautas 2014 m. sausio 21 d., reg. Nr. 3-61) atsakovui Kretingos rajono apylinkės teismui prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjų naudai laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d iki 2013 m. rugsėjo 30 d. neišmokėtas darbo užmokesčio dalis: L. G. – 12 406,83 Lt, V. D. – 7 175,69 Lt, L. J. – 8 435,09 Lt, A. T. – 9 440,93 Lt, ir kiekvienam 0,07 procento dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną. (2014-01-24 teismo nutartimi patikslintas atsakovas, iš trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalinta Lietuvos Respublikos Vyriausybė).

5Pareiškėjai nurodo, kad laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 dirbo ar dirba Kretingos rajono apylinkės teisme karjeros valstybės tarnautojais: L. G. – nuo 2004-11-02 teisėjo padėjėjo pareigose (A lygis, 11 kategorija, 2 kvalifikacinė klasė), V. D. – nuo 2006-02-01 iki 2012-01-02 teisėjo padėjėjo pareigose (A lygis, 11 kategorija, 2 kvalifikacinė klasė), L. J. – nuo 2006-05-18 teismo administracijos sekretorės pareigose (A lygis, 6 kategorija, 2 kvalifikacinė klasė), A. T. – nuo 1995-10-31 teismo raštinės vedėjos pareigose (B lygis, 9 kategorija, 2 kvalifikacinė klasė). Pareiškėjai taip pat pateikia duomenis apie priedus už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

6Pareiškėjai teigia, jog darbo užmokesčio nepriemoka susidarė dėl to, kad 2009-07-17 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą (įsigaliojusį 2009-08-01), kuriuo sumažinti valstybės tarnautojų pareiginiai algų koeficientai bei priedai už kvalifikacines klases. Argumentuoja, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas ir šios įstatymo nuostatos buvo pripažintos prieštaraujančiomis inter alia Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“. Būtent iš šio Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatų pareiškėjai ir kildina reikalavimą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

7Konstituciniam Teismui pripažinus, kad minėto įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai, mano, kad atsakovas pareiškėjams nepagrįstai mokėjo mažesnį darbo užmokestį, kuris priklausė nuo pareiškėjų pareigybės kategorijos ir nuo turėtos kvalifikacinės klasės ir tokiu būdu susidarė prašomos priteisti sumos.

8Pareiškėja L. J. prašymą palaiko ir prašo jį tenkinti pilnai.

9Kiti pareiškėjai į teismo posėdį neatvyko.

10Atsakovas Kretingos rajono apylinkės teismas atsiliepimu (b. l. 30-31 ir 36-37) į pareiškėjų prašymą nurodo, kad sutinka su pareiškėjų reikalavimų teisėtumu ir pažymi, jog Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad asmeniui, kuris atliko jam pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis ir kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku.

11Nesutinka su pareiškėjų reikalavimų nukreipimu į atsakovą. Valstybės tarnautojų atlyginimai yra finansuojami iš valstybės biudžeto lėšų pagal Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimu. Kretingos rajono apylinkės teismas, apskaičiuodamas ir išmokėdamas atlyginimus, vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais ir, kaip asignavimų valdytojas, nekvestionuoja Lietuvos Respublikos valstybės valdžios institucijų priimtų teisės aktų ir jų pakeitimų dėl atlyginimų valstybės tarnautojams nustatymo. Mokėjo pareiškėjams su darbo santykiais susijusias išmokas pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Mano, kad atsakovu turėtų būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o Kretingos rajono apylinkės teismas – trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

12Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko.

13Neatvykę asmenys apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuoti tinkamai.

14Teismas konstatuoja:

15Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjų darbo užmokesčio sumažinimo teisėtumo ir pagrįstumo laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30.

16Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, kurio 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis Įstatymas (1 priedas). Pareiginės algos koeficiento vienetas yra valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė.

17Pareiginių algų koeficientai pagal valstybės tarnautojų pareigybių kategorijas yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede. Lietuvos Respublikos Seimas 2009-04-23 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-227 1 straipsniu (įsigaliojo nuo 2009-05-01) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą, daliai valstybės tarnautojų – aukštesnės nei 14 kategorijos – sumažindamas pareiginių algų koeficientus. 2009-07-17 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-363 3 straipsniu (įsigaliojo nuo 2009-08-01) Lietuvos Respublikos Seimas pakartotinai pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą, sumažindamas pareiginių algų koeficientus aukštesnės nei 10 kategorijos valstybės tarnautojams. Be to, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2009-08-01, buvo numatyta, jog priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 2009-07-17 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 nuo 2009-08-01 buvo pakeista Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis, nustatant, kad priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.

18Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime konstatavo, jog pripažinus teisinį reguliavimą, kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiu Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas nustatyti šių asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; tai, be kita ko, reiškia, kad turi būti nustatyta tvarka, kuria valstybė per protingą laikotarpį teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos; toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo. Taigi šiuo atveju svarbu atsižvelgti į Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendimą, kuriame buvo išaiškintos minėtos Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatos.

19Minėtame 2014-04-16 sprendime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; 2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

20Konstitucinis Teismas nagrinėjamu atveju aktualiame 2015-11-19 nutarime išaiškino, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat pakartojo, kad praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

21Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Taigi šiuo atveju yra teisinis pagrindas remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2016-02-15 sprendimuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 suformuota praktika, taip pat teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (žr., pvz., LVAT 2016-02-17 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016, 2016-02-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016, 2016-02-29 sprendimus administracinėse bylose Nr. A-278-552/2016 ir Nr. eA-281-552/2016). Šios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiami pareiškėjų reikalavimai, yra labai panašios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai paminėtose bylose, pareiškėjų teisinė padėtis ir jų teikiami argumentai šioje byloje nėra itin išskirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių.

22Taigi, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016-02-15 sprendimuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016, apibendrinusi ligšiolinę Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už. darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01, neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. Minėtuose sprendimuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo, 2014-04-16 sprendimo ir 2015-11-19 nutarimo nuostatas, padarė išvadą, kad pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį. Kaip jau minėta, teisingas kompensavimas yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi.

23Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927, įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Iš Grąžinimo įstatymo preambulės ir 1 straipsnio 2 punkto nuostatų matyti, kad Grąžinimo įstatymas taikomas ir valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), taikant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatas, galiojusias nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30.

24Atsižvelgusi į minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir Grąžinimo įstatymą, teismas vertina, kad pareiškėjų dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų būti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, todėl konstatuoja, jog pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti jų reikalavimus priteisti neišmokėtas darbo užmokesčio dalis teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusiai institucijai (šiuo atveju – Kretingos rajono apylinkės teismui) Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., LVAT 2016-02-17 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016, 2016-03-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-31-552/2016). Tuo tarpu Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr. Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2003-05-30 nutarimus, 2004-02-13 sprendimą, 2004-12-13, 2006-03-14 nutarimus). Konstitucinis Teismas 2006-03-28 nutarime konstatavo, kad iš konstitucijos kyla maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Be to, administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., LVAT 2015-12-01 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015 ir kt.).

25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 4 d.). Taigi, pirmosios instancijos teismui yra privalomas jurisprudencijos tęstinumas ir sprendimai grindžiamai remiantis jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

26Dėl tinkamo atsakovo.

27Atsakovas Kretingos rajono apylinkės teismas atsiliepime nurodo, jog atsakovu turėtų būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o Kretingos rajono apylinkės teismas – trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

28Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016-02-15 sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigūnams) po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu buvo mokamas mažesnis atlyginimas, savo nuoseklioje praktikoje atsakovu pripažindavo instituciją, kurioje valstybės tarnautojas (pareigūnas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę. Taigi nagrinėjamoje byloje tinkamu atsakovu yra Kretingos rajono apylinkės teismas, todėl pagrįstai Lietuvos valstybė nebuvo įtraukta atsakovu į bylos nagrinėjimą.

29Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

30Pareiškėjų L. G., V. D., L. J., A. T. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

31Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė... 2. 2016-05-23 teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teismas... 4. Pareiškėjai L. G., V. D., L. J., A. T. prašymu (teisme gautas 2014 m. sausio... 5. Pareiškėjai nurodo, kad laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 dirbo ar... 6. Pareiškėjai teigia, jog darbo užmokesčio nepriemoka susidarė dėl to, kad... 7. Konstituciniam Teismui pripažinus, kad minėto įstatymo nuostatos... 8. Pareiškėja L. J. prašymą palaiko ir prašo jį tenkinti pilnai.... 9. Kiti pareiškėjai į teismo posėdį neatvyko.... 10. Atsakovas Kretingos rajono apylinkės teismas atsiliepimu (b. l. 30-31 ir... 11. Nesutinka su pareiškėjų reikalavimų nukreipimu į atsakovą. Valstybės... 12. Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko.... 13. Neatvykę asmenys apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuoti tinkamai.... 14. Teismas konstatuoja:... 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjų darbo užmokesčio... 16. Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką reglamentuoja... 17. Pareiginių algų koeficientai pagal valstybės tarnautojų pareigybių... 18. Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime konstatavo, jog pripažinus teisinį... 19. Minėtame 2014-04-16 sprendime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad: 1)... 20. Konstitucinis Teismas nagrinėjamu atveju aktualiame 2015-11-19 nutarime... 21. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje... 22. Taigi, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 23. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos... 24. Atsižvelgusi į minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir Grąžinimo... 25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą... 26. Dėl tinkamo atsakovo.... 27. Atsakovas Kretingos rajono apylinkės teismas atsiliepime nurodo, jog atsakovu... 28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 29. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 30. Pareiškėjų L. G., V. D., L. J., A. T. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.... 31. Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos...