Byla eA-281-552/2016

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. B., A. B., V. Č., A. G., D. G., R. G., R. G., K. G., A. J., K. J., D. K., K. K., V. K., S. K., A. K., R. M., D. M., M. M., G. P., N. P., A. P., V. R., D. Š., L. Š., E. V. ir L. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos apeliaciniam teismui, Vilniaus apygardos teismui, Klaipėdos apygardos teismui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos finansų ministerija)

Nustatė

2I.

3Pareiškėjai skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį dėl neteisėtai ir nepagrįstai sumažintų bendrosios kompetencijos teismų teisėjų pareiginės algos koeficientų už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., kuri atitinkamai sudaro:

4pareiškėjo V. B. naudai 25 684,47 Eur (88 683,35 Lt) iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Lietuvos apeliacinio teismo solidariai;

5pareiškėjo A. B. naudai 25 876,13 Eur (89 345,11 Lt) iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Lietuvos apeliacinio teismo solidariai;

6pareiškėjos V. Č. naudai 25 307,25 Eur (87 380,86 Lt) iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Lietuvos apeliacinio teismo solidariai;

7pareiškėjo A. G. naudai 28 500,18 Eur (98 405,41 Lt) iš kurių 18 957,73 Eur (65 457,25 Lt) solidariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Lietuvos apeliacinio teismo bei 9 542,45 Eur (32 948,16 Lt) solidariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Klaipėdos apygardos teismo;

8pareiškėjos D. G. naudai 25 562,36 Eur (88 261,70 Lt) iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Lietuvos apeliacinio teismo solidariai;

9pareiškėjos R. G. naudai 26 348,76 Eur (90 977 Lt) iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Lietuvos apeliacinio teismo solidariai;

10pareiškėjos R. G. naudai 25 756,56 Eur (88 932,26 Lt) iš kurių 10 004,48 Eur (34 543,46 Lt) solidariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Lietuvos apeliacinio teismo bei 15 752,09 Eur (54 388,80 Lt) solidariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo;

11pareiškėjo K. G. naudai 25 711,36 Eur (88 776,18 Lt) iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Lietuvos apeliacinio teismo solidariai;

12pareiškėjos A. J. naudai 24 765,36 Eur (85 509,84 Lt) iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Lietuvos apeliacinio teismo solidariai;

13pareiškėjo K. J. naudai 25 067,53 Eur (86 553,17 Lt) iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Lietuvos apeliacinio teismo solidariai;

14pareiškėjos D. K. naudai 25 532,94 Eur (88 160,14 Lt) iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo solidariai;

15pareiškėjo K. K. naudai 23 862,05 Eur (82 390,89 Lt) iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Lietuvos apeliacinio teismo solidariai;

16pareiškėjo V. K. naudai 25 375,73 Eur (87 617,32 Lt) iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Lietuvos apeliacinio teismo solidariai;

17pareiškėjo S. K. naudai 25 043,03 Eur (86 468,58 Lt) iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Lietuvos apeliacinio teismo solidariai;

18pareiškėjo A. K. naudai 26 618,10 Eur (91 906,98 Lt) iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Lietuvos apeliacinio teismo solidariai;

19pareiškėjos R. M. naudai 25 792,69 Eur (89 057 Lt) iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Lietuvos apeliacinio teismo solidariai;

20pareiškėjos D. M. naudai 25 729,15 Eur (88 837,62 Lt) iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Lietuvos apeliacinio teismo solidariai;

21pareiškėjos M. M. naudai 25 276,19 Eur (87 273,63 Lt) iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Lietuvos apeliacinio teismo solidariai;

22pareiškėjo G. P. naudai 25 527,59 Eur (88 141,68 Lt) iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Lietuvos apeliacinio teismo solidariai;

23pareiškėjos N. P. naudai 25 626,12 Eur (88 481,86 Lt) iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Lietuvos apeliacinio teismo solidariai;

24pareiškėjo A. P. naudai 24 454,68 Eur (84 437,11 Lt) iš kurių 8 088,40 Eur (27 927,62 Lt) solidariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Lietuvos apeliacinio teismo ir 16 366,28 Eur (56 509,49 Lt) solidariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo;

25pareiškėjos V. R. naudai 25 686,30 Eur (88 689,67 Lt) iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Lietuvos apeliacinio teismo solidariai;

26pareiškėjo D. Š. naudai 25 596,31 Eur (88 378,94 Lt) iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Lietuvos apeliacinio teismo solidariai;

27pareiškėjo L. Š. naudai 26 014,36 Eur (89 822,39 Lt) iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Lietuvos apeliacinio teismo solidariai;

28pareiškėjos E. V. naudai 25 979,99 Eur (89 703,70 Lt) iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Lietuvos apeliacinio teismo solidariai;

29pareiškėjo L. Ž. naudai 25 433,71 Eur (87 817,52 Lt), iš kurių 25 099,48 Eur (86 663,48 Lt) solidariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Lietuvos apeliacinio teismo ir 334,23 Eur (1 154,04 Lt) solidariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir atsakovo Vilniaus apygardos teismo.

30Pareiškėjai nurodė, jog Lietuvos Respublikos Seimui 2009 metais priėmus įstatymų, reglamentuojančių teisėjų atlyginimą, pakeitimus, kurie įsigaliojo nuo 2009 m. gegužės 1 d. ir nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d., buvo nepagrįstai ir neteisėtai sumažinti teisėjų atlyginimai (pareiginės algos koeficientai), vėlesniais įstatymais nepagrįstai ir neteisėtai iki 2013 m. rugsėjo 30 d. buvo tęsiamas sumažintų pareiginės algos koeficientų teisėjo atlyginimui (taip pat kitoms išmokoms) apskaičiuoti, taikymas, todėl jiems nebuvo išmokėta dalis jiems priklausančio teisėjo atlyginimo. Pareiškėjai pažymėjo, jog 2008 m. lapkričio 6 d. Teisėjų atlyginimo įstatymo Nr. X-1771 priedėlyje pareiginės algos koeficientas laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 15 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams buvo nustatytas 18,2, apygardos teismo teisėjo – 17,2. Lietuvos Respublikos Seimui 2009 m. balandžio 28 d. priėmus Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą Nr. XI-235 (įsigaliojo nuo 2009 m. gegužės 1 d.) ir 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą Nr. XI-362 (įsigaliojo nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.) pareiškėjams einantiems Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigas pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas iki 16,02 (nuo 2009 m. gegužės 1 d.) ir iki 14,98 (nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.). Pareiškėjams, einantiems apygardos teismo teisėjo pareigas, paminėtų teisės aktų (Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymai Nr. XI-235 ir XI-362) pagrindu atlyginimų pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas atitinkamai iki 15,14 (nuo 2009 m. gegužės 1 d.) ir iki 14 (nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.). Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams pareiginės algos koeficientas – 18,2, buvo nustatytas 2013 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-518 ir taikomas nuo 2013 m. spalio 1 d., apygardos teismo teisėjams pareiginės algos koeficientas – 17,2, taip pat nustatytas minėtu įstatymu ir taikomas nuo 2013 m. spalio 1 dienos. Pareiškėjų teigimu, būtent dėl nepagrįsto teisėjų pareiginės algos koeficientų mažinimo, kurio (mažinimo) neteisėtumas buvo konstatuotas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, pareiškėjams nebuvo išmokėta darbo užmokesčio dalis, kurią skundu prašoma priteisti iš atsakovų. Remdamiesi Konstitucinio Teismo doktrinomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika, pareiškėjai pabrėžė, jog, sumažinus pareiškėjų atlyginimus, nesilaikant Teismų įstatymo ir Teisėjų atlyginimų įstatymo nuostatų, buvo pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas teisėjo ir teismų nepriklausomumo principas, taip pat konstitucinis teisinės valstybės principas, reiškiantis visų valdžios šakų (įskaitant įstatymų leidžiamosios valdžios) pareigą laikytis įstatymų reikalavimų.

31Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

32Atsakovas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Seimas, vykdydamas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, 2013 m. rugsėjo 19 d. priėmė įstatymą Nr. XII-523, kurio 2 straipsnio 2 punktu pavedė Vyriausybei iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Seimui dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projektą. Šis įstatymas yra galiojantis, todėl privalo būti vykdomas. Atsakovas darė išvadą, kad prievolės, dėl kurios kilo ginčas, įvykdymas bus sureguliuotas teisės aktu, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjų reikalavimą tenkinti teismine tvarka. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai negautą darbo užmokesčio dalį prašo priteisti už ilgesnį negu trijų metų laikotarpį. Tuo atveju, jei pareiškėjų reikalavimai būtų tenkinami, atsakovas prašė sprendimo įvykdymą atidėti vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

33Atsakovas Lietuvos apeliacinis teismas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo darbuotojams, tarp jų ir teisėjams, atlyginimai mokami pagal galiojančius įstatymus ir skiriamus asignavimus darbo užmokesčiui. Tuo atveju, jei teismui bus skiriamas papildomas finansavimas, atsakovas neprieštaravo pareiškėjų reikalavimams nustatyta tvarka sumokėti neišmokėtą atlyginimo dalį ar galimybei sudaryti taikos sutartį. Priešingu atveju, t. y. jei papildomas finansavimas nebūtų gautas, o teismas priteistų pareiškėjų prašomas sumas, atitinkamos sumos, atsakovo manymu, turėtų būti priteistos iš Lietuvos valstybės. Taip pat pažymėjo, kad, kol nėra priimto patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo, teismui nėra galimybės pasisakyti dėl patirtų praradimų kompensavimo, termino bei dydžio, atitinkamai teismui nėra galimybės bylą išnagrinėti iš esmės. Atsakovo teigimu, bylos nagrinėjimas turėtų būti atidėtas iki patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo priėmimo (ABTĮ 80 str. 1 d.).

34Atsakovas Vilniaus apygardos teismas atsiliepime į skundą dalyje dėl pareiškėjų R. G., D. K., A. P. ir L. Ž. reikalavimų dėl teisėjo atlyginimo dalies, neišmokėtos laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. kovo 12 d., atsižvelgiant į Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalį ir Darbo kodekso 27 straipsnio 5 dalį, prašė taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu pareiškėjų reikalavimus šioje dalyje atmesti, kitoje dalyje dėl pareiškėjų reikalavimų prašė spręsti teismo nuožiūra. Taip pat pažymėjo, kad, kol Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. rugsėjo 19 d. įstatymo XII-523 nustatyta tvarka nėra priimtas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas, pareiškėjų skundas negali būti tenkinamas, nes jame prašoma priteisti tokią neišmokėto atlyginimo dalį, kuri būtų buvusi išmokėta pareiškėjams, jei 2009 metais nebūtų priimti darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką pakeitę įstatymai.

35Atsakovas Klaipėdos apygardos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo A. G. reikalavimų, su pareiškėjo skundu sutiko iš dalies. Atsakovas nurodė, jog, kol nėra priimtas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas, atsakovas negali pareikšti aiškios pozicijos dėl pareiškėjui priteistinų sumų dydžio. Taip pat nurodė, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 1998 m. balandžio 28 d. iki 2010 m. rugpjūčio 15 d. atlyginimas buvo mokamas pagal galiojančią Teisėjų atliginimo įstatymo priedėlio redakciją skirtus asignavimus teisėjų darbo užmokesčiui mokėti. Atsakovas pažymėjo, kad šiuo metu biudžete nėra numatyta lėšų, skirtų padengti teisėjams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies skirtumą. Tuo atveju, jei valstybė skirs papildomų lėšų, atsakovas nurodė, kad neprieštaraus pareiškėjo reikalavimui nustatyta tvarka sumokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Atsižvelgiant į tai, kad kompensavimo mechanizmo priėmimas atidėtas iki 2015 m. gegužės 1 d., atsakovas prašė iki šio laiko atidėti bylos nagrinėjimą.

36II.

37Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino ir priteisė kiekvienam pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, neišmokėtas teisėjo atlyginimo dalis, susidariusias laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. : V. B. - 25 684,47 Eur; A. B. - 25 876,13 Eur , V. Č. - 25 307,25 Eur ; A. G. - 28 500,18 Eur , D. G. - 25 562,36 Eur , R. G. - 26 348,76 Eur, R. G. - 25 756,56 Eur , K. G. - 25 711,36 Eur , pareiškėjai A. J. - 24 765,36 Eur , K. J. - 25 067,53 Eur , D. K. - 25 532,94 Eur , K. K. - 23 862,05 Eur , V. K. - 25 375,73 Eur , pareiškėjui S. K. - 25 043,03 Eur , A. K. - 26 618,10 Eur , R. M. - 25 792,69 Eur , D. M. - 25 729,15 Eur , M. M. 25 276,19 Eur , G. P. - 25 527,59 Eur, N. P. - 25 626,12 Eur, A. P. - 24 454,68 Eur, V. R. - 25 686,30 Eur , D. Š. - 25 596,31 Eur , L. Š. - 26 014,36 Eur, E. V. - 25 979,99 Eur , L. Ž. - 25 433,71 Eur.

38Sprendimo vykdymą teismas atidėjo iki 2016 biudžetinių metų pirmo ketvirčio pabaigos. Teismas pažymėjo, kad priteistų neišmokėto atlyginimo dalių sumos nurodytos neišskaičiavus gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi būti išskaičiuoti sprendimo vykdymo eigoje.

39Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 2, 3 dalimis, 3 straipsniu, Seimo 2008 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 2, 3 straipsniais, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėliu (2008 m. lapkričio 6 d. Nr. X-1771, redakcija galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 15 d. iki 2009 m. balandžio 30 d.) Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas – 18,2, apygardos teismo teisėjo pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas – 17,2, apygardų teismų pirmininkų pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas – 19,2. Nuo 2009 m. gegužės 1 d. įsigaliojo 2009 m. balandžio 28 d. Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas Nr. XI-235, kurio 1 straipsniu buvo pakeistas prieš tai galiojęs įstatymo priedėlis ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas 16,02, apygardos teismo teisėjo pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas – 15,14, o apygardų teismų pirmininkų pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas – 16,9. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas Nr. XI-362, kurio 1 straipsniu buvo pakeistas galiojęs įstatymo priedėlis ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas – 14,98, apygardos teismo teisėjo pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas – 14, o apygardų teismų pirmininkų pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas – 15,63.

40Teismas konstatavo, jog Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinus, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis, kuriame nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nurodyti koeficientai negali būti taikomi. Tokiu atveju pareiškėjų teisės gintinos taikant pareiginės algos koeficientą, galiojusį iki Konstitucijai prieštaraujančio (sumažinto) koeficiento nustatymo, t. y. laikant, jog Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareiginės algos koeficientas – 18,2, apygardos teismo teisėjo pareiginės algos koeficientas– 17,2, apygardų teismų pirmininkų pareiginės algos koeficientas– 19,2 (dalyje dėl pareiškėjo A. G. reikalavimų dalies).

41Teismas vadovavosi Darbo kodekso 27 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 301 straipsniu, Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 1, 2 dalimis, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-68/2010, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimą ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai dėl pažeistų teisių gynybos į teismą kreipėsi laiku ir tinkamai, ir darė išvadą, kad ginčo teisinių santykių kvalifikacija nėra baigta. Atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimą teismas nurodė, kad pareiškėjų teisė į priteistiną neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį trejų metų terminu neribojama.Pareiškėjų teisių pažeidimas yra pripažintas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, pareiškėjų teisių pažeidimo neneigė nei įstatymų leidėjas, nei vykdomoji valdžia. Todėl, kai valstybė, kurios institucijos priėmė neteisėtus norminius aktus, vėliau šiuos aktus pripažįsta neteisėtais ir imasi veiksmų atkuriant pažeistas teises (kaip šiuo atveju nustatytas terminas sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui parengti), tokie Valstybės veiksmai vertintini kaip prievolės pripažinimas, todėl ši aplinkybė pagrindžia pareiškėjų teisę į neišmokėtos darbo užmokesčio dalies atlyginimą visoje apimtyje. Atsižvelgęs į tai teismas pareiškėjų skundo reikalavimus tenkino visa apimtimi.

42Tai, kad įstatymų leidėjas iki šiol nėra priėmęs įstatymo projekto dėl ekonomikos krizės metu neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo, teismo vertinimu, bylos baigčiai įtakos nedaro.

43Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 851 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad 2015 m. valstybės biudžete šiuo sprendimu priteista suma ar tokio pobūdžio išlaidos nėra numatytos, todėl sprendimo vykdymą atidėjo iki 2016 biudžetinių metų pirmo ketvirčio pabaigos. Teismas taip pat pažymėjo, kad, jei šiuo laiko tarpu sprendimo įvykdyti nebus galimybės, atsakovas turės galimybę teikti naują prašymą, pagrįstą CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta aplinkybe.

44III.

45Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

46Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimas, vykdydamas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, 2013 m. rugsėjo 19 d. priėmė įstatymą Nr. XII-523, kurio 2 straipsnio 2 punktu pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projektą. Lietuvos Respublikos Seimas 2014 m. rugsėjo 11 d. įstatymu Nr. XII-1088 pratęsė šį terminą iki 2015 m. gegužės 1 dienos. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybė prisiėmė pareigą nustatyti kompensavimo tvarką ir geruoju išmokėti ieškovo reikalaujamą sumą. Šis įstatymas yra galiojantis, privalo būti vykdomas, todėl atsakovas daro išvadą, kad įstatymų leidėjas įvykdė Konstitucinio Teismo nustatytą pareigą. Atsakovas atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą. Atsakovo teigimu, teismas netyrė ir nenagrinėjo aplinkybių, kurias, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo išaiškinimais, privalėjo ištirti, t. y. nustatyti, ar valstybės ekonominė, finansinė padėtis, įvairūs valstybės prisiimti įsipareigojimai, susiję su finansine drausme, ir kitos aplinkybės, leidžia atidėti kompensavimo mechanizmo reglamentavimą, ar įstatymų leidėjas pagrįstai delsia nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Atsakovas pabrėžia, kad praradimai dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo bus kompensuoti valstybės nustatyta tvarka, todėl šiuo metu priteisti juos teismo sprendimu nebuvo pagrindo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar teisės aktas, kuriuo iki 2015 m. gegužės 15 d. buvo pratęstas terminas nustatyti dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, neprieštarauja Konstitucijai, todėl, atsakovo manymu, byla turėjo būti sustabdyta. Atsakovo manymu, teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino.

47Pareiškėjai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

48Pareiškėjų manymu, teismas tinkamai nustatė, jog pareiškėjų teisės turi būti ginamos teismine tvarka. Pareiškėjai pabrėžia, kad atsakovas nepagrįstai išimtinai remiasi tik 2013 m. liepos 1 d. nutarimo bei jo išaiškinimo ištraukomis, aiškindamas jas atsietai nuo Konstitucijos bei kitų Konstitucinio Teismo nutarimų. Pareiškėjai pažymi, kad apeliacinis skundas grindžiamas tik apelianto spėjimais ir prielaidomis dėl ateityje įstatymo leidėjo ketinamo priimti teisės akto. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad iki šiol nebuvo nustatytas ir šiuo metu vis dar neegzistuoja joks kompensavimo mechanizmas, užtikrinantis pareiškėjų pažeistų teisių gynimą. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu apeliantas nebuvo ir nėra sumokėjęs pareiškėjams atlyginimo nepriemokos, nebuvo ir nėra patvirtinęs pareiškėjų praradimų kompensavimo mechanizmo, todėl jų teisės pagrįstai ginamos teismine tvarka, priteisiant skirtumą tarp pagal nesumažintus koeficientų apskaičiuotų sumų ir pagal faktiškai taikytus koeficientus išmokėtų sumų. Pareiškėjų manymu, įstatymo priėmimas – įpareigojimas Vyriausybę parengti tvarką, nėra teisinė kliūtis nagrinėti tokio pobūdžio bylas teisme. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad tai, jog kompensavimo mechanizmas nenustatytas, o tokio mechanizmo nustatymas gali būti atidėtas, nėra priežastis, sudaranti pagrindą netenkinti pareiškėjų reikalavimų teismine tvarka. Pasisakydami dėl apelianto ekonominio pobūdžio argumentų, pareiškėjai pažymi, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti ir nustatyti Lietuvos Respublikos finansines galimybes įvykdyti įsipareigojimus bei ar priimtas kompensavimo mechanizmas bus ekonomiškai tikslingas šiuo metu. Pareiškėjai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ieškinio senaties.

49Teisėjų kolegija

konstatuoja:

50IV.

51Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai – Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai - kreipėsi į teismą reikalaudami priteisti dalį darbo užmokesčio, kuris jiems 2009 – 2013 metais buvo sumažintas įstatymo, pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.

52Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų reikalavimus tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjams iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d.

53Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad įstatymų leidėjas vykdė Konstitucinio Teismo nustatytą pareigą, pavedė Vyriausybei parengti darbo užmokesčio, kuris buvo sumažintas pagal įstatymą, pripažintą prieštaraujančiu Konstitucijai, kompensavimo tvarką, todėl tik pagal tokią tvarką ir turėtų būti atliekamas neišmokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimas.

54Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei detaliai išanalizavo aktualius teisės aktus, susijusius su pareiškėjų darbo užmokesčio apskaičiavimu 2009 – 2013 metų laikotarpiu. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu Konstitucijai prieštaraujančių pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo kiekvienam iš pareiškėjų nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. buvo neišmokėta dalis darbo užmokesčio. Ginčo šalys nesutaria tik dėl klausimo, kokia tvarka ir kokia apimtimi turi būti kompensuojami dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirti praradimai.

55Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai, jis privalo patikrinti visą bylą.

56Atlikdama šią pareigą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

57Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016, taip pat kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (pvz., 2016 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016, 2016 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016). Šios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiami pareiškėjų reikalavimai, yra labai panašios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai paminėtose bylose, pareiškėjų teisinė padėtis ar jų teikiami argumentai šioje byloje nėra itin išskirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles.

58Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr.A-668-602/2016 apibendrinusi ligšiolinę Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.

59Be to, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą bei 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimą, išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 padarė išvadą, kad Konstitucinis Teismas, nagrinėjamu atveju pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, kartu nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį.

60Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Iš šio įstatymo preambulės ir 1 straipsnio 8 punkto nuostatų matyti, kad Grąžinimo įstatymas taikomas ir teisėjams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas).

61Darytina išvada, kad Konstituciniam Teismui 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustačius, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, o įstatymų leidėjui Grąžinimo įstatyme nustačius tokių praradimų kompensavimo mechanizmą, institucijoms, kuriose pareiškėjai dirbo 2009 – 2013 metais, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimus priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Dėl šios priežasties atsakovo apeliacinio skundo argumentai pripažintini pagrįstais.

62Atskirai pažymėtina, kad, kaip nurodė Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjui nustačius neteisingą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises galėtų ginti teismine tvarka. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai neteikė argumentų, kad Grąžinimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, kompensacijų dydžiai yra netinkami ar kompensacijų išmokėjimo terminas yra per ilgas.

63Pirmosios instancijos teismas pareiškėjams darbo užmokesčio nepriemoką priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigūnams) po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu buvo mokamas mažesnis atlyginimas, savo nuoseklioje praktikoje atsakovu pripažindavo instituciją, kurioje valstybės tarnautojas (pareigūnas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę.

64Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje tinkami atsakovai turėjo būti Lietuvos apeliacinis teismas, Vilniaus ir Klaipėdos apygardos teismai. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme šios institucijos dalyvavo kaip atsakovai ir savo poziciją byloje ginčo klausimu pareiškė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjų reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti, nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui minėtos aplinkybės dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo iš netinkamo atsakovo neturi lemiamos teisinės reikšmės.

65Apibendrindama sprendime išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas bei nepagrįstai tenkino pareiškėjų skundą ir priteisė jiems teisėjų darbo užmokesčio nepriemoką.

66Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjų skundas atmetamas.

67Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

68Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, apeliacinį skundą patenkinti.

69Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų V. B., A. B., V. Č., A. G., D. G., R. G., R. G., K. G., A. J., K. J., D. K., K. K., V. K., S. K., A. K., R. M., D. M., M. M., G. P., N. P., A. P., V. R., D. Š., L. Š., E. V. ir L. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

70Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. I.... 3. Pareiškėjai skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą,... 4. pareiškėjo V. B. naudai 25 684,47 Eur (88 683,35 Lt) iš atsakovo Lietuvos... 5. pareiškėjo A. B. naudai 25 876,13 Eur (89 345,11 Lt) iš atsakovo Lietuvos... 6. pareiškėjos V. Č. naudai 25 307,25 Eur (87 380,86 Lt) iš atsakovo Lietuvos... 7. pareiškėjo A. G. naudai 28 500,18 Eur (98 405,41 Lt) iš kurių 18 957,73 Eur... 8. pareiškėjos D. G. naudai 25 562,36 Eur (88 261,70 Lt) iš atsakovo Lietuvos... 9. pareiškėjos R. G. naudai 26 348,76 Eur (90 977 Lt) iš atsakovo Lietuvos... 10. pareiškėjos R. G. naudai 25 756,56 Eur (88 932,26 Lt) iš kurių 10 004,48... 11. pareiškėjo K. G. naudai 25 711,36 Eur (88 776,18 Lt) iš atsakovo Lietuvos... 12. pareiškėjos A. J. naudai 24 765,36 Eur (85 509,84 Lt) iš atsakovo Lietuvos... 13. pareiškėjo K. J. naudai 25 067,53 Eur (86 553,17 Lt) iš atsakovo Lietuvos... 14. pareiškėjos D. K. naudai 25 532,94 Eur (88 160,14 Lt) iš atsakovo Lietuvos... 15. pareiškėjo K. K. naudai 23 862,05 Eur (82 390,89 Lt) iš atsakovo Lietuvos... 16. pareiškėjo V. K. naudai 25 375,73 Eur (87 617,32 Lt) iš atsakovo Lietuvos... 17. pareiškėjo S. K. naudai 25 043,03 Eur (86 468,58 Lt) iš atsakovo Lietuvos... 18. pareiškėjo A. K. naudai 26 618,10 Eur (91 906,98 Lt) iš atsakovo Lietuvos... 19. pareiškėjos R. M. naudai 25 792,69 Eur (89 057 Lt) iš atsakovo Lietuvos... 20. pareiškėjos D. M. naudai 25 729,15 Eur (88 837,62 Lt) iš atsakovo Lietuvos... 21. pareiškėjos M. M. naudai 25 276,19 Eur (87 273,63 Lt) iš atsakovo Lietuvos... 22. pareiškėjo G. P. naudai 25 527,59 Eur (88 141,68 Lt) iš atsakovo Lietuvos... 23. pareiškėjos N. P. naudai 25 626,12 Eur (88 481,86 Lt) iš atsakovo Lietuvos... 24. pareiškėjo A. P. naudai 24 454,68 Eur (84 437,11 Lt) iš kurių 8 088,40 Eur... 25. pareiškėjos V. R. naudai 25 686,30 Eur (88 689,67 Lt) iš atsakovo Lietuvos... 26. pareiškėjo D. Š. naudai 25 596,31 Eur (88 378,94 Lt) iš atsakovo Lietuvos... 27. pareiškėjo L. Š. naudai 26 014,36 Eur (89 822,39 Lt) iš atsakovo Lietuvos... 28. pareiškėjos E. V. naudai 25 979,99 Eur (89 703,70 Lt) iš atsakovo Lietuvos... 29. pareiškėjo L. Ž. naudai 25 433,71 Eur (87 817,52 Lt), iš kurių 25 099,48... 30. Pareiškėjai nurodė, jog Lietuvos Respublikos Seimui 2009 metais priėmus... 31. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės,... 32. Atsakovas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Seimas, vykdydamas Konstitucinio... 33. Atsakovas Lietuvos apeliacinis teismas atsiliepime į skundą nurodė, kad... 34. Atsakovas Vilniaus apygardos teismas atsiliepime į skundą dalyje dėl... 35. Atsakovas Klaipėdos apygardos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo A. G.... 36. II.... 37. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu... 38. Sprendimo vykdymą teismas atidėjo iki 2016 biudžetinių metų pirmo... 39. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 4... 40. Teismas konstatavo, jog Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu... 41. Teismas vadovavosi Darbo kodekso 27 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 301 straipsniu,... 42. Tai, kad įstatymų leidėjas iki šiol nėra priėmęs įstatymo projekto dėl... 43. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 44. III.... 45. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės,... 46. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimas, vykdydamas Konstitucinio... 47. Pareiškėjai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 48. Pareiškėjų manymu, teismas tinkamai nustatė, jog pareiškėjų teisės turi... 49. Teisėjų kolegija... 50. IV.... 51. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai – Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai -... 52. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų reikalavimus tenkino iš dalies ir... 53. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad įstatymų leidėjas vykdė... 54. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame... 55. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnį teismas,... 56. Atlikdama šią pareigą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Lietuvos... 57. Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo... 58. Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija... 59. Be to, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą,... 60. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos... 61. Darytina išvada, kad Konstituciniam Teismui 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir... 62. Atskirai pažymėtina, kad, kaip nurodė Konstitucinis Teismas, įstatymų... 63. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjams darbo užmokesčio nepriemoką... 64. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje tinkami atsakovai... 65. Apibendrindama sprendime išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija... 66. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 67. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 68. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės,... 69. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 18 d. sprendimą... 70. Sprendimas neskundžiamas....