Byla e2-2128-381/2016
Dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Euraz LT“ pagal ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir uždarosios akcinės bendrovės „Prie viaduko“ pareiškimus iškelta bankroto byla

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Euraz LT“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Euraz LT“ pagal ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir uždarosios akcinės bendrovės „Prie viaduko“ pareiškimus iškelta bankroto byla, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovei UAB „Euraz LT“ iškelti bankroto bylą.
  2. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nevykdo įsipareigojimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau – VSDF biudžetui), įsiskolinimo suma – 8 253,55 Eur. Atsakovei buvo taikomos priverstinės skolos išieškojimo priemonės, tačiau įsiskolinimas nepadengtas. Skolininkės banko sąskaitose nėra lėšų, ji neturi registruotino turto. Nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovė nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.
  3. Ieškovė UAB „Prie viaduko“ teismui pateiktu pareiškimu taip pat prašė atsakovės bankroto bylos iškėlimo.
  4. Atsakovė nevykdo įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo įsakymo, kuriuo nuspręsta ieškovės naudai išieškoti 511,27 Eur skolą, 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. spalio 5 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 10 Eur žyminį mokestį bei 169 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovės banko sąskaitose nėra lėšų, ji neturi nekilnojamojo turto, o balanse apskaityta ilgalaikio turto vertė – nepagrįsta. Be to, atsakovė šiuo metu nevykdo ūkinės veiklos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, manytina, kad UAB „Euraz LT“ yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 7 d. nutartimi iškėlė UAB „Euraz LT“ bankroto bylą.
  2. Teismas nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 29 d. atsakovės vadovas pateikė teismui prašymą mėnesiui atidėti 2016 m. spalio 4 d. paskirto klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą, motyvuodamas tuo, kad nėra gavęs ieškovės UAB „Prie viaduko“ pareiškimo, todėl negali pateikti išsamaus atsiliepimo į šį pareiškimą. Teismas nurodė, kad ieškovė UAB „Prie viaduko“ pateikė teismui įrodymus, jog 2016 m. rugpjūčio 2 d. atsakovės buveinės adresu išsiuntė nurodyto pareiškimo su priedais kopijas, be to, atsakovės vadovui 2016 m. liepos 21 d. ir 2016 m. rugsėjo 28 d. pranešimais buvo siūloma prisijungti prie LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų posistemio, 2016 m. rugsėjo 28 d. ieškovės UAB „Prie viaduko“ pareiškimo kopija atsakovei išsiųsta elektroniniu paštu. Įvertinęs tai, kad atsakovė nuomonę dėl bankroto bylos iškėlimo yra pateikusi, o ieškovė UAB „Prie viaduko“ yra įtraukta į atsakovės teismui pateiktą kreditorių sąrašą, teismas netekino atsakovės vadovės prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.
  3. Įvertinęs atsakovės į bylą pateiktus 2016 m. balandžio 30 d. finansinės atskaitomybės duomenis, teismas nustatė, kad įmonės balanse apskaityta 232 316 Eur turto, kurio didžiąją dalį sudaro trumpalaikis turtas – per vienerius metus gautinos sumos (145 840 Eur). Iš įmonės balanso sąskaitų detalizacijos teismas nustatė, kad nurodytą trumpalaikį turtą sudaro kreditorių A. S. – 52 131,61 Eur, A. K. – 46 765 Eur, A. L. – 46 339,20 Eur įsiskolinimai. Iš atsakovės pateiktų antstolio pažymų apie iš A. S. ir A. L. įmonės naudai išieškomas skolas, teismas nustatė, kad penkerius metus atsakovės naudai nebuvo išieškota jokių sumų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovės pateikti duomenys apie skolų iš nurodytų kreditorių išieškojimą neįrodo, kad egzistuoja reali galimybė UAB „Euraz LT“ atgauti 46 339,2 Eur ir 52 131,61 Eur vertės debitorių įsiskolinimus. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė duomenų, kokiu pagrindu atsakovei 46 764,99 Eur įsiskolinimą įgijo jos vadovas A. K., koks yra šios skolos grąžinimo terminas bei kokios įmonės galimybės ją atgauti, todėl sprendė, kad bendrovės disponavimas nurodyta suma vertintinas kritiškai.
  4. Teismas sprendė, kad atsakovės 2016 m. balandžio 30 d. balanse nepagrįstai apskaityta 86 474 Eur ilgalaikio turto vertė – VĮ Registrų centro duomenimis įmonė neturi registruotino turto, atsakovė, nors ir įpareigota teismo, nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti nurodyto turto sudėtį ir vertę.
  5. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad atsakovė realiai nedisponuoja balanse apskaitytu turtu, tuo tarpu pradelstų jos įsipareigojimų kreditoriams suma – 59 279 Eur. Tokie atsakovės finansinių rodiklių duomenys patvirtina jos nemokumą. Atsakovės nemokumą ir ilgalaikio pobūdžio finansinius sunkumus, teismo vertinimu, patvirtina ir aplinkybės, kad įmonė nevykdo įsipareigojimų valstybei ir kitiems kreditoriams, kuriems įsiskolinimai tik didėja – pasirengimo bankroto bylos nagrinėjimui laikotarpiu atsakovės skola VSDF biudžetui išaugo nuo 8 253,55 Eur iki 9 982,89 Eur, valstybės biudžetui – nuo 5 415,41 Eur iki 25 093,46 Eur. Nustatęs, kad nuo 2016 m. birželio 9 d. atsakovė buvo išregistruota iš PVM mokėtojų sąrašo, teismas sprendė, kad įmonė nebevykdo ūkinės – komercinės veiklos.
  6. Atsakovei nepateikus duomenų, kurie patvirtintų pasikeitusią jos finansinę būklę, teismas konstatavo, kad įmonė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalis).

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Atsakovė UAB „Euraz LT“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Atsakovė iš UAB „Prie viaduko“ negavo ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo apie ketinimą inicijuoti bankroto bylą ir atsakovei nebuvo suteiktas terminas įsiskolinimui padengti. Teismas neįvertino šios aplinkybės, taip pat neatsižvelgė į atsakovės prašymą leisti pateikti atsiliepimą į UAB „Prie viaduko“ pareiškimą. Nors skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad siūlė atsakovei prisijungti prie teismų informacinės sistemos LITEKO, kad UAB „Prie viaduko“ pareiškimą išsiuntė elektroniniu paštu, pažymėtina, kad atsakovei prisijungti prie LITEKO dėl techninių kliūčių nepavyksta iki šiol, o nurodyto pareiškimo elektroniniu paštu taip pat nėra gavusi. Nors atsakovė išreiškė norą, kad nurodytas procesinis dokumentas jai būtų siunčiamas registruotu paštu, tačiau teismas šį prašymą nepagrįstai ignoravo. Aplinkybė, kad klausimas dėl bankroto bylos buvo išspręstas nesant atsakovės atsiliepimo į UAB „Prie viaduko“ pareiškimą, patvirtina skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą. Be to, UAB „Prie viaduko“ nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, kadangi nepranešė atsakovei apie ketinimą kreiptis į teismą ir nesuteikė įstatyme nustatyto termino atsiskaityti.
  2. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius; pradedant bankroto procesą svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-842/2008). Nagrinėjamu atveju atsakovei bankroto byla iškelta formaliais motyvais, nesuteikus galimybės pateikti atsiliepimą, papildomų įrodymų ir paaiškinimų.
  3. Iš atsakovės pateiktų finansinių dokumentų teismas nustatė, kiek įmonė turi turto, kad iš debitorių gautinos sumos negali būti laikomos realiu turtu, tačiau tokių teismo išvadų negalima laikyti pagrįstomis. Vien iš to, kad buvo užvesta vykdomoji byla, negalima spręsti apie skolos išieškojimo galimybę. Teismas neturi teisės nustatinėti atsakovės skolininkų įsipareigojimų įvykdymo realumo.
  1. Ieškovė UAB „Prie viaduko“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
  1. UAB „Prie viaduko“, laikydamasi ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pateikė teismui 2016 m. gegužės 20 d. pranešimą, siųstą atsakovei, apie ketinimą kreiptis į teismą. Nurodytas dokumentas atsakovei buvo išsiųstas jos registruotu buveinės adresu. Kadangi pranešimas grįžo neįteiktas, 2016 m. birželio 27 d. buvo išsiųstas pakartotinai tuo pačiu adresu ir remiantis ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalimi laikytinas tinkamai įteiktu. Pareiškimas teismui dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo buvo pateiktas 2016 m. rugpjūčio 2 d., taigi skundo argumentai apie nesilaikytą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką atmestini.
  2. Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi buvo patenkintas atsakovės vadovo prašymas dėl teismo posėdžio ir dokumentų pateikimo termino atidėjimo, kuria atsakovė buvo informuota, kad klausimas dėl jos bankroto bylos iškėlimo nagrinėjamas ir pagal UAB „Prie viaduko“ pareiškimą. Atidėjęs nurodyto klausimo nagrinėjimą ir dokumentų pateikimo terminą, teismas sudarė pakankamai laiko atsakovei susipažinti su visais bylos dokumentais ir pateikti savo atsikirtimus, tačiau atsakovė iki pat bylos išnagrinėjimo jokių prieštaravimų dėl UAB „Prie viaduko“ pareiškimo nepateikė.
  3. Sutiktina su teismo išvadomis apie atsakovės turto vertę ir finansinę padėtį.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovei UAB „Euraz LT“ iškelta bankroto byla. Remiantis nurodytais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas vertina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

10Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų prijungimo

  1. Apeliantė 2016 m. lapkričio 23 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir naujus rašytinius įrodymus – 2009 m. verslo planą, 2009 m. rugsėjo 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, 2010 m. spalio 8 d. negyvenamųjų patalpų perdavimo – priėmimo aktą, 2010 m. spalio 8 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, antstolio T. U. 2016 m. lapkričio 19 d. pažymas apie vykdomus išieškojimus iš A. S. ir A. L., 2016 m. lapkričio 22 d. įmonės finansininkės pažymą apie įsiskolinimų darbuotojams padengimą, 2016 m. lapkričio 18 d. elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos pranešimą dėl įsiskolinimo VSDF biudžetui; 2016 m. spalio 13 d. mokėjimo nurodymą dėl Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-363-440/2016 sumokėto žyminio mokesčio. Nurodytais dokumentais apeliantė siekia paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą dėl jos nemokumo.
  2. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  3. Teismas atsisako priimti antstolio T. U. 2016 m. lapkričio 19 d. pažymas apie UAB „Euraz LT“ naudai vykdomus išieškojimus iš A. S. ir A. L., kadangi šie įrodymai į bylą buvo pateikti kartu su apeliantės 2016 m. rugsėjo 27 d. procesiniu prašymu, pirmosios instancijos teismas paminėtus dokumentus įvertino ir dėl jų pasisakė skundžiamoje nutartyje. Atsisakytina priimti ir rašytinius įrodymus, kurie, atsižvelgiant į jų sudarymo datą, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, t. y. 2009 m. verslo planą, 2009 – 2010 m. laikotarpio negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis bei patalpų perdavimo – priėmimo aktą. Be to, nurodyti duomenys nesudarytų pagrindo spręsti apie aktualią įmonės finansinę padėtį. Kitus įrodymus, priimtus po skundžiamos teismo nutarties priėmimo – 2016 m. lapkričio 22 d. įmonės finansininkės pažymą, 2016 m. lapkričio 18 d. elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos pranešimą bei 2016 m. spalio 13 d. mokėjimo nurodymą - apeliacinės instancijos teismas prijungia prie bylos ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.
  4. Teismas priima ir apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus, nes tokią teisę (teikti teismui paaiškinimus raštu ir žodžiu) bylos šalis (dalyvis) turi CPK 42 straipsnio, 47 straipsnio 2 dalies ir 302 straipsnio nustatytais pagrindais.

11Dėl ikiteisminės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi bankroto bylos iškėlimo metu

  1. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Šia norma įstatymų leidėjas nustatė alternatyvius pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įteikimo būdus. Tai reiškia, kad kreditorius neprivalo įteikinėti pranešimo visais šioje normoje nurodytais būdais: pavyzdžiui, nepavykus pranešti įmonei apie tokį ketinimą registruotu laišku, kreditoriui nėra pareigos įteikinėti tokį pranešimą per kurjerį ar antstolį. Tam, kad pranešimas būtų laikomas įteiktu, nepavykus pranešti vienu iš nurodytų būdų, pakanka, kad praeitų penkios dienos nuo pranešimo išsiuntimo įmonės buveinės adresu. Kreditoriaus pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad, jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Įsipareigojimams įvykdyti turi būti nustatytas ne trumpesnis kaip 30 dienų laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-911-381/2015).
  2. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Prie viaduko“ 2016 m. gegužės 20 d. išsiuntė apeliantei pranešimą apie ketinimą inicijuoti jai bankroto bylos iškėlimą, jei pastaroji neatsiskaitys per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Nurodytas pranešimas išsiųstas registruotu apeliantės buveinės adresu Europos pr. 122, Kaunas, tačiau 2016 m. birželio 23 d. grįžo ieškovei neįteiktas, nurodant, kad siunta nebuvo atsiimta pašte. 2016 m. birželio 27 d. ieškovė tuo pačiu adresu išsiuntė apeliantei pakartotinį pranešimą dėl ketinimo inicijuoti bankroto bylą, tačiau ir šis dokumentas 2016 m. liepos 28 d. grįžo neįteiktas dėl tos pačios priežasties. Atsižvelgiant į ankščiau nurodytą įstatyminį reglamentavimą, laikytina, kad pranešimas apie galimą bankroto bylos iškėlimą apeliantei įteiktas 2016 m. liepos 2 d., tuo tarpu UAB „Prie viaduko“ pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Euraz LT“ iškėlimo teismui pateiktas 2016 m. rugpjūčio 8 d. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė UAB „Prie viaduko“ laikėsi ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl atmestini, kaip nepagrįsti, atskirojo skundo argumentai, kad apeliantė nebuvo tinkamai informuota apie ieškovės UAB „Prie viaduko“ ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo.
  3. Be to, net ir tuo atveju, jei ieškovė UAB „Prie viaduko“ būtų nesilaikiusi ĮBĮ nustatytos ikiteisminės bankroto bylos inicijavimo tvarkos, nėra pagrindo teigti, kad teismas negalėjo nagrinėti bankroto bylos apeliantei iškėlimo klausimo. Bankroto bylos iškėlimą apeliantei pirmasis inicijavo ieškovas VSDFV Kauno skyrius. Ieškovės UAB „Prie viaduko“ pareiškimas buvo gautas vėliau ir prijungtas prie pirmiau teisme užvestos bylos pagal ieškovės VSDFV Kauno skyriaus pareiškimą. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką, aplinkybė, jog į bylą norintis įstoti kreditorius nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo stadijos (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis), neužkerta kelio jam dalyvauti jau prasidėjusiame procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-384/2008).
  4. Skundžiamos nutarties neteisėtumą apeliantė grindžia ir tuo, kad ji negavo ieškovės UAB „Prie viaduko“ pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl negalėjo pateikti atsiliepimo į jį, tuo tarpu teismas neužtikrino, kad nurodytas pareiškimas apeliantei būtų įteiktas. Su tokiais skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.
  5. Pirma, ieškovė UAB „Prie viaduko“ pateikė teismui duomenis, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantei 2016 m. rugpjūčio 2 d. išsiuntė jos registruotos buveinės adresu Europos pr. 122, Kaunas. Pažymėtina, kad pagal CK 2.49 straipsnio 3 dalį visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), apeliantės buveinės adresas nėra pakeistas ir įregistruotas patalpose, adresu Europos pr. 122, Kaunas.
  6. Antra, bylos duomenys patvirtina, kad apeliantei dar 2016 m. birželio 2 d. buvo žinoma apie ieškovo VSDFV Kauno skyriaus jai inicijuotą bankroto bylos iškėlimą (civilinė byla Nr. eB2-2073-221/2016). Nuo nurodytos datos apeliantei kilo pareiga būti aktyviai ir rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, vykdyti teismo įpareigojimus bei domėtis proceso eiga (CPK 7, 12, 42, 178 straipsniai). Kaip minėta, 2016 m. rugpjūčio 8 d. teisme gautas kitos apeliantės kreditorės – UAB „Prie viaduko“ pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Euraz LT“ iškėlimo (civilinė byla Nr. eB2-2406-221/2016). Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi pastaroji byla prijungta prie pirmiau teisme gautos bylos pagal ieškovo VSDFV Kauno skyriaus pareiškimą, apie bylų sujungimą apeliantė buvo informuota teismo pranešimu. Nors byloje nėra paminėto pranešimo įteikimo duomenų, apeliantė, turėdama pareigą elgtis aktyviai prieš ją pradėtame teisminiame procese, turėjo pasidomėti jo eiga. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad pasirengimo bankroto bylos nagrinėjimui stadijos metu apeliantė teikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kad galėtų pateikti finansinę įmonės padėtį apibūdinančius įrodymus. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patenkino tokį prašymą ir atidėjo klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą. Paminėtame procesiniame sprendime, kuris apeliantei buvo išsiųstas jos procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu Vėjo skg. 10, Šiauliai, ieškovėmis nurodytos abi jos bankroto bylos iškėlimo siekusios kreditorės. Taigi apeliantei apie ieškovės UAB „Prie viaduko“ pareiškimą buvo arba turėjo būti žinoma dar 2016 m. rugpjūčio mėnesio viduryje. Byloje nustatyta ir tai, kad nurodytas pareiškimas apeliantei 2016 m. rugsėjo 28 d. buvo išsiųstas ir elektroniniu paštu. Skundo argumentai, kad apeliantė dėl techninių kliūčių negalėjo prisijungti prie elektronine forma užvestos ir tvarkomos šios bylos, kad negavo elektroniniu paštu jai teismo išsiųsto ieškovės UAB „Prie viaduko“ pareiškimo grindžiami tik jos teiginiais, todėl nelaikytini pagrįstais (CPK 178 straipsni). Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti apie apeliantės procesinių teisių šioje byloje pažeidimą.
  7. Trečia, klausimu dėl bankroto bylos jai iškėlimo apeliantė nuomonę išreiškė, pateikusi atsiliepimą į ieškovo VSDFV Kauno skyriaus pareiškimą. Aplinkybė, kad apeliantė negalėjo pakartotinai pasisakyti tuo pačiu klausimu pagal kitos kreditorės analogišką reikalavimą, nekliudė teismui spręsti jos (ne)mokumo klausimą.

12Dėl pagrindo iškelti bankroto bylą

  1. Remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies nuostatomis, bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Taigi įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiškinamajame rašte ir kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindinčiuose dokumentuose), turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę.
  2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl UAB „Euraz LT“ (ne)mokumo, rėmėsi 2016 m. balandžio 30 d. įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais bei kitais į bylą pateiktais duomenimis apie įmonės turto sudėtį, vertę bei įsiskolinimus kreditoriams. Nors formaliai vertinant 2016 m. balandžio 30 d. balanso duomenis matyti, kad jame apskaityti bendrovės turto ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams rodikliai nesudaro pagrindo konstatuoti įmonės nemokumo (ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktas), nes balanse apskaityta 232 316 Eur turto ir 59 279 Eur pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, tačiau, kaip minėta, teisinę reikšmę sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą turi šių rodiklių realumas. Atsižvelgdamas į tai, teismas pagrįstai tyrė apeliantės balanse apskaityto turto sudėties duomenis ir nustatė, kad daugiau nei pusę viso įmonės turto sudaro trumpalaikis turtas – per vienerius metus gautinos sumos – 145 840 Eur. Ši trumpalaikio turto rūšis apeliantės finansiniuose dokumentuose nurodyta kaip jos kreditorių – A. S. – 52 131,61 Eur, A. K. (apeliantės vadovo) – 46 765 Eur ir A. L. – 46 339,20 Eur įsiskolinimai. Iš į bylą pateiktų antstolio T. U. 2016 m. lapkričio 19 d. pažymų teismas nustatė, kad per penkerius vykdymo metus iš skolininkų A. S. ir A. L. apeliantės naudai nebuvo išieškota jokių lėšų. Tuo tarpu duomenų apie A. K. įsiskolinimo įmonei pagrindą ir atgavimo galimybes apeliantė teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nustatytų duomenų pagrindu teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nurodytų debitorių skolų sumos neįskaitytinos į realią bendrovės turto vertę. Tokia išvada atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kad kai įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas, o nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015; 2015 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-955-241/2016).
  3. VĮ Registrų centro duomenimis teismas nustatė, kad apeliantė neturi jos vardu registruoto turto, tuo tarpu pastarajai nepateikus įrodymų, patvirtinančių 2016 m. balandžio 30 d. balanse apskaityto 86 474 Eur ilgalaikio turto vertę, teisingai sprendė, kad įmonės turto vertė mažintina ir šia suma. Apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė nurodo, kad teismo išvada dėl jos ilgalaikio turto vertės neteisinga – įmonei priklauso 90 000 Eur vertės serveriai, tačiau kodai, kurie reikalingi jų naudojimui, yra pas buvusį įmonės vadovą – A. S., o pastarasis jų neperduoda. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), kurie patvirtintų tokius jos teiginius, todėl nurodytas skundo argumentas teismo išvados dėl ilgalaikio apeliantės turto vertės nepaneigia.
  4. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad reali UAB „Euraz Lt“ turto vertė yra ne didesnė nei keli šimtai eurų. Šią išvadą patvirtina ir ieškovų į bylą pateikti duomenys apie priverstinių išieškojimų iš apeliantės negalimumą. Palyginus realią UAB „Euraz LT“ turto vertę su pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma – 59 279 Eur, gaunamas ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytas nemokios įmonės būseną atitinkantis įsipareigojimų ir turto santykis. Tai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo išvadą dėl įmonės nemokumo ir šiuo pagrindu keltinos bankroto bylos (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas) pripažinti pagrįsta ir teisėta.
  5. Be to, įmonės nemokumą patvirtina ir kiti byloje nustatyti duomenys – didėjantys ir nevykdomi įsipareigojimai valstybės ir VSDF biudžetams, darbuotojams, ūkinės – komercinės veiklos nutraukimas. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir kiti įmonės bankroto bylos iškėlimo pagrindai – UAB „Euraz LT“ vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį bei su darbo santykiais susijusias išmokas ir negali vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktai). Nors kartu su rašytiniais paaiškinimais apeliantė pateikė įmonės finansininkės 2016 m. lapkričio 22 d. pažymą, kad įmonės vadovas A. K. 2016 m. lapkričio 14 d. padengė bendrą 13 521 Eur įsiskolinimą darbuotojams, nesant tiesioginių nurodytą aplinkybę patvirtinančių įrodymų (banko sąskaitos įrašų ir pan.), nėra pagrindo spręsti, kad įsiskolinimai nurodytiems apeliantės kreditoriams buvo padengti (CPK 185 straipsnis).
  6. Apeliantės teigimu, spręsdamas jos (ne)mokumo klausimą, teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir neįvertino, kad Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-363-440/2016 dėl 2015 m. gegužės 27 d. apeliantės turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Teismui patenkinus apeliantės ieškinį, įmonės nuosavybėn būtų grąžintas nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), kurio vertė yra apie 335 800 Eur.
  7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepagrįstai jai tenkančią šioje situacijoje įrodinėjimo pareigą siekia perkelti teismui, o atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo neaktyvumo akivaizdžiai deklaratyvūs. Ankščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad teismo išvada dėl apeliantės nemokumo buvo padaryta visapusiškai įvertinus ieškovių ir pačios apeliantės pateiktus bei teismo ex officio nustatytus duomenis. Nesant pagrįstų abejonių dėl byloje esančios bei ex officio teismo surinktos informacijos teisingumo, teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva rinkti daugiau papildomų įrodymų. Be to, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, priimto šios nutarties 31 punkte nurodytoje byloje, apeliantė neturi pagrindo teigti apie jos nuosavybėn grąžintiną nekilnojamąjį turtą, nei apeliuoti į šio turto vertę, kuriai pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis).
  8. Nagrinėjamoje proceso stadijoje apeliantė nepaneigė teisingos pirmosios instancijos teismo išvados dėl jos nemokumo (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Be to, bankroto bylos apeliantei iškėlimą sąlygoja ir aplinkybės dėl nevykdomų įsipareigojimų darbuotojams ir kitiems kreditoriams (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktai). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo priimta nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai