Byla 2A-1304/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų P. Ž. ir R. T.s (R. T.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1743-798/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Premium konsultacijos“ ieškinį atsakovams P. Ž. ir R. T. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 22 d. nutartimi UAB „Premium konsultacijos“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi (toliau – administratorius) paskyrė K. S. ir įpareigojo bendrovės valdymo organus per 15 d. nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę ir visus dokumentus. Pagal bendrovės 2006 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, bendrovės turto vertė yra 2 883 543 Lt, tačiau, administratoriaus vertinimu, balanse nurodomo turto vertė yra ženkliai mažesnė ir sudaro 520 728,69 Lt. Šio turto bendrovės valdymo organai administratoriui neperdavė. Nuo 2004 m. sausio 2 d. iki 2007 m. birželio 13 d. bendrovės vadovu buvo atsakovas P. Ž., nuo 2007 m. birželio 13 d. iki bankroto bylos iškėlimo - 2008 m. balandžio 22 d., atsakovas R. T.. Administratoriaus teigimu, atsakovas P. Ž., tapęs įmonės vadovu, neinventorizavo įmonės turto, neperdavė jo naujai paskirtam direktoriui atsakovui R. T., o pastarasis bendrovės veiklos iš viso neorganizavo. Dėl tokių buvusių įmonės vadovų veiksmų (neveikimo) įmonės turtas buvo prarastas ir nėra galimybės nustatyti jo buvimo vietos, todėl įmonei yra padaryta žalos. Patikslintu ieškiniu bankrutavusi įmonė prašė priteisti solidariai iš atsakovų P. Ž. ir R. T. 520 728,69 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovų P. Ž ir R. T. solidariai 520 728,69 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas ir 831,81 Lt turto vertimo paslaugų bylinėjimosi išlaidas; taip pat priteisė valstybei iš atsakovų solidariai 49,95 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad 2006 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo vienuolika kilnojamųjų namelių (1 t., 147, 149-157 b. l.); iš kurių keturi 2007 m. lapkričio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduoti už 19 648 Lt (1 t., 160-165 b. l., 3 t., 11 b. l.), todėl sprendė, kad vieno namelio vertė buvo 4 912 Lt (19 648 Lt : 4). Teismas konstatavo, kad likusių septynių namelių bendrovė neišsaugojo ir administratoriui neperdavė, taip pat neperdavė 13 907,69 Lt vertės įrangos, įrankių ir kito materialaus turto bei 2 464 Lt nematerialaus turto, 2 675 Lt vertės atsargų, 443 148 Lt išankstinių apmokėjimų, per vienerius metus gautinų 24 150 Lt. Teismas nustatė, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. balandžio 22 d. , t. y. nuo 2006 m. gruodžio 31 d. balanso sudarymo iki bankroto bylos iškėlimo, įmonėje nebuvo atliktos jokios ūkinės operacijos, susijusios su išankstiniais mokėjimais ir per vienerius metus gautomis lėšomis. Teismas konstatavo, kad byloje nepateikti jokie dokumentai apie už atliktus išankstinius apmokėjimus bendrovei suteiktas kokias nors paslaugas ar perduotas prekes. Teismas nustatė, kad 2007 m. birželio 13 d. keičiantis bendrovės vadovams, atsakovas P. Ž. nevykdė savo, kaip vadovo pareigų, nes neinventorizavo įmonės turto, todėl nėra galimybės nustatyti, koks turtas buvo perduotas naujai paskirtam direktoriui atsakovui R. T., kuris bendrovės veiklos iš viso neorganizavo, t. y. netvarkė ir nepildė dokumentų, neorganizavo ir neužtikrino bendrovės apskaitos vedimo, nesiėmė jokių veiksmų ne tik bendrovės turtui surasti, tačiau per visą vadovavimo laikotarpį nepasidomėjo, koks turtas bendrovei priklauso, neinventorizavo šio turto, nesudarė ir nepateikė VĮ Registrų centrui įmonės finansinės atskaitomybės už 2007 metus. Teismas konstatavo, kad dėl tokių atsakovų veiksmų buvo prarastas bendrovės turtas. Teismas sprendė, kad nesant galimybės tiksliai nustatyti, kurio iš atsakovų vadovavimo bendrovei metu jos turtas buvo prarastas, pasisavintas ar iššvaistytas, įmonei padarytą žalą turi atlyginti abu atsakovai solidariai.

7III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8Apeliaciniu skundu atsakovas P. Ž. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas neteisingai materialiai atsakingą asmenį sutapatino su juridinio asmens vadovu, todėl nepagrįstai nustatė atsakovui pareigą inventorizuoti bendrovės turtą po to, kai jis jau buvo atsistatydinęs iš bendrovės vadovo pareigų. Turtas turi būti inventorizuojamas, kai jis vieno materialiai atsakingo asmens perduodamas kitam, šiems keičiantis. Tuo tarpu P. Ž. nebuvo sudaręs su bendrove materialinės atsakomybės sutarties. Laikant, kad inventorizacija turėjo būti atlikta, tai ją turėjo atlikti naujasis bendrovės vadovas.

102. Teismas neįvertino fakto, kad atsakovo R. T. vadovavimo laikotarpiu buvo parduoti bendrovės kilnojamieji nameliai ir kitas turtas. Tai liudija, kad R. T. disponavo bendrovei priklausančiu turtu, nors turto priėmimo – perdavimo akto jis ir nepasirašė. Liudytojų parodymais nustatyta, kad R. T. atsisakė pasirašyti turto priėmimo – perdavimo aktą.

113. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendrovės turtą sudaro 443 148 Lt išankstinių mokėjimų, kurie yra prarasti, ir dėl to ieškovui yra padaryta žalos. Tokio dydžio išankstinių mokėjimų įmonė nebuvo atlikusi. Pagal UAB „Premium konsultacijos“ banko sąskaitos Latvijos banke AS „Baltikums“ išrašą, 2006 m. rugpjūčio 2 d. ir 2006 m. rugpjūčio 3 d. įmonė gavo iš UAB „BD Development“ 39 600 EUR ir 35 000 EUR paskolas, kurias 2006 m. gruodžio 21 d. grąžino ir sumokėjo palūkanas, t. y. pervedė UAB „BD Development“ iš viso 58 252,24 EUR, bei 68 500 EUR paskolino „Hanover Corporation LLC“. Paskolos gavimą iš UAB „BD Development“ ir jos grąžinimą 2006 m. gruodžio 21 d. liudija ir buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „D&G apskaita“ 2011 m. lapkričio 30 d. raštas. Nors paskolos gavimas ir grąžinimas nebuvo įformintas paskolos sutartimi, tačiau paskolos grąžinimas nepagrįstai buvo įtrauktas į balanso grafą „išankstiniai mokėjimai”. Po 2006 m. gruodžio 31 d. balanso sudarymo buvo pasirašytos 2006 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutartis su UAB „BD Development”, pagal kurią ieškovui buvo suteikta 57 142,26 EUR paskola, ir 2006 m. gruodžio 21d. paskolos sutartis su „Hanover Corporation LLC“, pagal kurią ieškovas suteikė paskolą, o atitinkami skaičiai balanse buvo pakoreguoti - išankstinių apmokėjimų grafoje neliko 437 650,12 Lt sumos. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas niekada neturėjo finansinio 58 252,24 EUR turto, kurį pasiskolino iš UAB „BD Development”. Be to, ieškovas turėjo (ir tebeturi, jei paskola nėra grąžinta) paskolos grąžinimo reikalavimą teisę į „Hanover Corporation LLC”, todėl ši suma nepagrįstai priteista iš atsakovų. Iš UAB „BD Development“ pasiskolinta suma iki jos grąžinimo turėjo būti įtraukta į balanso grafą „per vienerius metus mokėtinos sumos“. Paskolą 2006 m. gruodžio 21 d. grąžinus, jos dydžio suma 2006 m. gruodžio 31 d. balanse nebeturėjo atsispindėti. Tuo tarpu 68 500 EUR, 2006 m. gruodžio 21 d. paskolinti „Hanover Corporation LLC“, taip pat turėjo būti įtraukti ne į išankstinių mokėjimų, o į gautinų sumų grafą.

124. Teismas, nurodydamas, kad byloje nėra pateikta duomenų apie po 2006 m. gruodžio 31 d. balanso sudarymo iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės atliktas kokias nors ūkines operacijas, susijusias su išankstiniais mokėjimais ir per vienerius metus gautinomis lėšomis, visą įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui P. Ž., nors pastarajam negali būti žinomos įmonės finansinės operacijos po jo atsistatydinimo iš įmonės direktoriaus pareigų.

135. Ieškovo bankroto administratorius nesiėmė jokių veiksmų nustatyti bendrovės turto buvimo vietą. Atsakovo duomenimis, administratorius pardavė vieną kilnojamąjį namelį už 900 Lt, tuo tarpu prašo priteisti iš atsakovų už visus namelius, nustatęs kiekvieno jų 4 912 Lt vertę. Po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo atsakovas P. Ž. nustatė, kad bendrovei priklausantys kilnojamieji nameliai yra ( - ) ir ( - ) teritorijoje. Todėl administratorius nepagrįstai teigia, kad bendrovės turtas neišsaugotas ir nežinoma jo buvimo vieta.

146. Teismas priteisė iš atsakovų 2 464 Lt nuostolių už nematerialaus turto (buhalterinės programinės įrangos „Revile Solo”) neišsaugojimą, tačiau šis turtas nėra prarastas. Kompiuteris su programine įranga yra saugojamas BUADB „Baltikums draudimas” patalpose, tai patvirtina BADB „Baltikums draudimas” raštas. Be to, teismas apskritai nesiaiškino, koks ieškovo turtas yra prarastas, nevertino jo rinkos vertės, o vadovavosi vien tik 2006 m. gruodžio 31d. balanse pateiktais skaičiais. Ieškovo pateikti nuostolių paskaičiavimai su aritmetinėmis klaidomis, tačiau teismas šių klaidų neįvertino.

157. Teismas, priteisęs iš atsakovų ir iš ieškovo skolininkų gautinus 24 150 Lt, neįvertino, kad ši suma yra gautina iš VMI, kaip grąžintinas pridėtinės vertės mokestis, kurį ieškovas gali susigrąžinti.

168. Tarp atsakovo P. Ž. veiksmų ir ieškovui neva atsiradusių žalingų padarinių, nėra faktinio ir teisinio priežastinio ryšio. Pagal DK 246 straipsnį, be neteisėtos veikos, priežastinio ryšio ir žalos, būtina nustatyti dar tris darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygos: pažeidėjo kaltę, pažeidėją ir nukentėjusiąją šalį siejusius darbo teisinius santykiais, žalos atsiradimą dėl darbinės veiklos. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo P. Ž. atsakomybės, skundžiamame sprendime nepasisakė nei dėl vienos iš šių sąlygų egzistavimo.

17Apeliaciniu skundu atsakovas R. T. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

181. Atsakovui R. T. nebuvo perduotas 2006 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytas turtas, todėl jis (R. T.) negali patvirtinti, kad jam perėmus įmonės vadovavimą šiame balanse nurodytas turtas įmonėje buvo.

192. Byloje nėra duomenų, kad balanse nurodytas turtas yra prarastas. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į apelianto pateiktuose rašytiniuose įrodymuose (susirašinėjimo raštuose) esančią informaciją, kad pasienio kontrolės postų Direkcijos prie susisiekimo ministerijos duomenimis kilnojamieji nameliai iki šiol yra ( - ) pasienio kontrolės punktų. Šiam bendrovės turtui esant, iš atsakovų žala nepriteistina.

203. Teismas nepagrįstai sprendė, kad kilnojamojo namelio vertė yra 4 912 Lt.

214. Visi 443 148 Lt išankstiniai apmokėjimai yra įvykdyti tuo metu, kai įmonei vadovavo atsakovas P. Ž., todėl apeliantui R. T. nežinomi išankstinių mokėjimų vykdymo pagrindai ir dėl to šių piniginių sumų priteisimui teismas nepagrįstai taikė solidariąją atsakomybę.

225. Teismas neįvertino aplinkybės, kad iki apeliantui tampant įmonės vadovu, įmonė jau turėjo pradelstų įsipareigojimų VMI ir Sodrai, veiklos faktiškai nevykdė, buhalterija buvo netvarkinga (paskutinė finansinė atskaitomybė VĮ Registrų centrui pateikta 2005 m.). Tai liudija, kad apeliantas negalėjo tvarkyti įmonės, nes jam nebuvo perduoti ir visi jos dokumentai. Apeliantas sutinka su teismo išvada, kad inventorizuotą turtą naujajam direktoriui turėjo perduoti atsakovas P. Ž.. Byloje nėra jokių duomenų nei apie turto bei dokumentų perdavimo aktą, nei akcininko nurodymus atlikti tokį perdavimą, nei apie ankstesnio direktoriaus P. Ž. siekį perduoti naujajam direktoriui dokumentus ir turtą.

236. Teismas nepagrįstai sprendė, kad administratoriui nebuvo perduoti įmonės dokumentai. Tokią teismo išvadą paneigia ikiteisminiame tyrime priimtas 2009 m. birželio 5 d. nutarimas, kuriuo nustatyta įmonės dokumentų buvimo vieta – ( - ).

24Atsakovas R. T. atsiliepimu į atsakovo P. Ž. apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

251. R. T. pritaria apelianto P. Ž. argumentams, kad teismas neteisingai sprendė dėl žalos dydžio ir fakto, dėl priežastinio ryšio, taip pat, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Tačiau sutinka su teismo argumentais, kad organizuoti inventorizaciją keičiantis vadovui buvo P. Ž. pareiga. Perduodant turtą ir pasirašant turto perdavimo aktą fiksuojamas turto buvimo faktas perdavimo dienai. Nesant tokio akto, nėra pagrindo išvadai, kad turtas, nurodytas 2006 m. balanse, įmonėje buvo. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog įmonės turtą P. Ž. perdavė R. T. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad P. Ž. siekė ar ketino perduoti R. T. bendrovės turtą, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, jog liudytojos D. T. ir V. K. patvirtino šį faktą. Pažymi, kad R. T. neturėjo pagrindo atsisakyti perimti įmonės dokumentus. R. T. nuomone, P. Ž. nesiekė perduoti įmonės turtą, nes pats laiku nesudarė finansinės atskaitomybės už 2006 m., neinventorizavo įmonės turto ir, tikėtina, nežinojo kiek ir kokį turtą bendrovė turi. R. T. pradėjus dirbti bendrovėje, jos veikla faktiškai nevyko, buvo dideli įsiskolinimai Sodrai ir VMI.

262. Dėl P. Ž. argumentų, susijusių su 2006 m. balanse nurodytais išankstiniais mokėjimais ir gautinomis sumomis, atsakovas R. T. nepasisako, nes šios finansinės operacijos buvo atliekamos įmonei vadovaujant atsakovui P. Ž..

273. P. Žemaitis teisus, kad esant galimybei susigrąžinti turtą iš trečiųjų asmenų (kilnojamieji nameliai, buhalterinė programinė įranga „Revile Solo“, PVM) žalos atlyginimas negali būti priteisiamas iš atsakovų.

284. Privalėjęs ieškinį pagrįsti, visą įrodinėjimo naštą ieškovas perkėlė atsakovams, nors visa informacija ir įmonės dokumentai yra pas ieškovą. Iš apeliaciniam teismui P. Ž. pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas yra susipažinęs su įmonės dokumentais ir sąmoningai nepateikė teismui objektyvių duomenų apie bankrutuojančios įmonės turtą, skolas ir skolininkus, nesiekė nustatyti esamo įmonės turto.

29Atsakovas P. Ž. atsiliepimu į atsakovo R. T. apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

30Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieškovas prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais.

311. Su atsakovo P. Ž. apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti, nes atsakovas elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja procesu. Byla vyksta nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d., todėl atsakovo P. Ž. argumentai, kad jis negalėjo pateikti įrodymų pirmosios instancijos teisme, nes dalį jų gavo tik po skundžiamo sprendimo priėmimo, yra nepagrįsti.

322. Teismas tinkamai nustatė, kad keičiantis įmonės vadovams, turėjo būti atlikta turto inventorizacija ir naujajam vadovui perduoti įmonės turtas ir dokumentai, taip pat, jog įmonės vadovas yra materialiai atsakingas asmuo (LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2004 m. liepos 16 d. iki 2008 m. balandžio 30 d.) 5 punktas). Vadovas laikomas materialiai atsakingu asmeniu ir tais atvejais, kai su juo nėra sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kadangi vadovui visiška materialinė atsakomybė taikoma įstatymo pagrindu (DK 255 straipsnio 5 punktas, CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P, civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2008.). Byloje esantys įrodymai - 2004 m. gruodžio 31 d., 2005 m. gruodžio 30 d., 2006 m. gruodžio 31d. ilgalaikio turto inventorizaciniai apyrašai, paneigia atsakovo P. Ž. argumentus, kad jis negali būti laikomas materialiai atsakingu asmeniu už įmonės turtą, nes šiuose aktuose atsakovas pats save nurodo kaip materialiai atsakingą asmenį. Be to, P. Ž., veikdamas, kaip rūpestingas ir apdairus vadovas, atsistatydinęs iš pareigų, turėjo perduoti R. T., ne tik įmonės antspaudą, tačiau ir turtą bei dokumentus. Atsižvelgiant į specialų įmonės administracijos vadovo statusą ir jam įstatymų, įmonės įstatų bei kitų teisės aktų suteiktus įgaliojimus, tokias pareigas turėjo išimtinai bendrovės vadovas P. Ž. Atsakovas P. Ž. žinojo apie pareigą atlikti inventorizacijas ir tai patvirtina jo paties pateikti inventorizaciniai apyrašai. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovas P. Ž. nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis siekė perduoti R. T. įmonės turtą bei dokumentus, tačiau tai nebuvo padaryta dėl paties R. T. kaltės. Byloje taip pat nėra pateikta atsakovo P. Ž. rašytinių įrodymų, kad R. T. atsisakė perimti turtą. Aplinkybės, kad R. T. galėjo disponuoti dalimi įmonės turto, nepatvirtina fakto, kad P. Ž. perdavė visos apimties įmonės turtą bei dokumentus R. T.

333. Teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė visas esmines bylos aplinkybes ir nustatė, kad atsakovas R. T. bendrovės veiklos iš viso neorganizavo - netvarkė ir nepildė dokumentų, neorganizavo ir neužtikrino bendrovės apskaitos vedimo, nesiėmė jokių veiksmų, ne tik bendrovės turtui surasti, tačiau per visą vadovavimo laikotarpį nepasidomėjo, koks turtas bendrovei priklauso; neinventorizavo bendrovės turto, nesudarė ir neteikė VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės už 2007 metus. Tokie R. T. veiksmai nesuderinami su teisės aktuose nustatytomis pareigomis bendrovės vadovui (ABĮ 19, 37 straipsniai, CK 2.87 straipsnis), todėl jis nepagrįstai teigia, kad perduotai įmonei buvus netvarkingai, R. T. negalėjo pradėti vykdyti savo pareigų.

344. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, atsakovas R. T. įmonės vadovu buvo iki 2008 m. balandžio 22 d., t y. iki bankroto bylos iškėlimo dienos, todėl jis turėjo pareigą bankroto bylos iškėlimo dienai sudaryti įmonės finansinę atskaitomybę ir perduoti įmonės turtą bei dokumentus administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalis 6 punktas, 2006 m. gegužės 6 d. redakcija). Įmonės dokumentus R. T. administratoriui perdavė tik 2011 m. sausio 20 d.

355. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad administratorius nesiekė nustatyti, ar pasienio kontrolės punktuose esantys kilnojamieji nameliai priklauso bendrovei. Pasienio kontrolės punktų direkcijos 2009 m. lapkričio 12 d. raštas liudija, kad ( - ) punkte esantis kilnojamasis namelis priklauso UADB „Baltikums draudimas“. Pasienio kontrolės punktų direkcijos 2011 m. gegužės 18 d. rašto duomenimis, direkcija neturi duomenų, kam priklauso ( - ) postuose esantys kilnojamieji nameliai. Administratoriaus duomenimis, ( - ) postuose esantys kilnojamieji nameliai priklauso ne ieškovui, o BADB „Baltikums draudimas“. Taigi, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad nuotraukose ar nurodytuose postuose esantys kilnojamieji nameliai priklauso ieškovui. Laikantis atsakovų pozicijos, kad pasienio kontrolės punktuose esantys nameliai priklauso bendrovei, atsakovas R. T. turėtų perduoti administratoriui šį turtą. Kadangi nėra galimybės identifikuoti namelių ir jų priklausomybės bendrovei, administratorius neturi galimybės jų pats perimti.

366. Atsakovai nepateikė įrodymų, kokia buvo kilnojamųjų namelių vertė bankroto bylos iškėlimo dienai. Administratoriaus nuomone, ieškovo ir kooperatinės bendrovės „Vaisių sultys“ 2009 m. liepos 14 d. negyvenamojo statinio pirkimo-pardavimo sutartis nepatvirtina namelio vertės, buvusios bankroto bylos iškėlimo dienai, nes per daugiau nei vienerius metus, šis turtas ženkliai nuvertėjo, todėl teismas teisingai nustatė, kad bendra likusių 7 kilnojamųjų namelių vertė bankroto bylos iškėlimo dienai yra 34 384 Lt

377. Ieškovas nesutinka su apelianto P. Ž. argumentais, kad ieškinio suma apskaičiuota klaidingai. Teismas pagrįstai tenkino reikalavimus dalyje dėl žalos už atsargas ir nematerialųjį turtą priteisimo.

388. Atsakovas P. Ž. neteisingai interpretuoja byloje esančius įrodymus, patvirtinančius bendrovėje 2006 m. gruodžio 31 d. buvusias išankstinių mokėjimų sumas. P. Ž. kartu su apeliaciniu skundu pateikiami įrodymai nepatvirtina fakto, kad bendrovėje nebuvo 58 252, 24 EUR išankstinių mokėjimų. Administratorius nėra perėmęs ieškovo sąskaitos AS „Baltikums bank“, į kurį buvo siųstas prašymas dėl informacijos pateikimo, tačiau atsakymas nebuvo gautas. Taigi bankroto administratorius neturėjo galimybės įvertinti 68 500 EUR paskolos suteikimo „Hanover Corporation LLC“ fakto. Be to, byloje nėra duomenų apie paskolos suteikimą. Apeliantas P. Ž. nepagrįstai teigia, kad paskolos sutartis su „Hanover Corporation LLC“ pasirašyta po 2006 m. gruodžio 31 d. balanso sudarymo, nes sutartyje nurodyta 2006 m. gruodžio 21 d. data. Net ir laikant, kad nurodyto dydžio paskola „Hanover Corporation LLC“ įtraukta į grafą „išankstiniai mokėjimai“, administratorius neturi jokių duomenų apie jos grąžinimą. Be to, nėra galimybės išieškoti šios paskolos, nes minėta bendrovė registruota JAV ir apie jos realų egzistavimą nėra jokių duomenų. Taigi, suteikta paskola yra prarasta, todėl įmonei yra padaryta žala, kurią privalo atlyginti atsakovai. Pažymi, kad atsakovo P. Ž. nurodoma 437 650 Lt suma, kaip suteikta paskola „Hanover Corporation LLC“ bei grąžinta paskola UAB „BD Development“, nesutampa su 2006 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta 443 148 Lt suma. Be to, atsakovas P. Ž. ankstesniuose procesiniuose dokumentuose negrindė savo atsikirtimų paskolos suteikimu „Hanover Corporation LLC“.

396. Ieškovas nesutinka su atsakovo P. Ž. teiginiais, kad grafoje „per vienerius metus gautinos sumos“ nurodyta 24 150 Lt suma yra gautina VMI ir ieškovas gali ją susigrąžinti. VMI pateikė 67 428,27 Lt kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, iš kurios 60 453,38 Lt sudaro mokestinės nepriemokos. Turto bankas yra perėmęs VMI reikalavimą nurodytai sumai. Todėl atsakovas P. Ž. nepagrįstai nurodo, kad bendrovė turi galimybę susigrąžinti iš VMI 24 150 Lt sumą.

407. Teismas teisingai taikė atsakovams solidariąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 28 d. nutartis, J. M. Š. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, antstolė L. U. D., priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2008). Jeigu atsakovas P. Ž. būtų inventorizavęs turtą ir jį bei dokumentus perdavęs R. T., t. y. būtų aiški perduoto turto ir dokumentų apimtis, ieškovui nebūtų atsiradę žalos dėl P. Ž. veiksmų (netiesioginis priežastinis ryšys). Jei R. T. būtų vykdęs bendrovės vadovo pareigas (inventorizavęs turtą, rūpestingai jį valdęs, organizavęs finansinės apskaitos tvarkymą ir sudaręs finansines atskaitomybes, perdavęs turtą administratoriui), neigiami padariniai nebūtų atsiradę (tiesioginis priežastinis ryšys). Taigi tarp P. Ž. ir R. T. neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Tuo atveju, jeigu P. Ž. būtų atlikęs savo pareigas bei perdavęs R. T. turtą, o pastarasis nebūtų perdavęs jo administratoriui, būtų svarstomas tik R. T. atsakomybės klausimas. Nagrinėjamu atveju susiklosčiusi priešinga situacija, todėl byloje sprendžiamas abiejų buvusių vadovų atsakomybės klausimas. P. Ž. veiksmai nėra pernelyg nutolę nuo žalingų padarinių, nes jo veiksmais buvo sudarytos sąlygos žalai atsirasti - dėl P. Ž. neveikimo neįmanoma nustatyti turto bei trečiųjų asmenų bendrovei įsipareigojimų sudėties, jo vadovavimo bendrovei pabaigos datai (neįmanoma nustatyti, kieno vadovavimo laikotarpiu bendrovės turtas prarastas, pasisavintas ar iššvaistytas), taigi P. Ž. elgesys sąlygojo žalos atsiradimą ieškovui.

418. Apeliantas P. Ž. nepagrįstai teigia, kad tuo metu, kai turėjo būti atlikta turto inventorizacija, jis jau nebuvo susijęs darbo santykiais su ieškovu, nes jo įgaliojimai baigėsi tik 2007 m. birželio 13 d.

42IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

43Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

44Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

45Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnis).

46Ieškovas bankrutavusi įmonė prašė priteisti įmonei padarytą žalą iš buvusių jos vadovų, kurių veiksmų neteisėtumą grindė bendrovės turto, keičiantis įmonės vadovams, neperdavimu naujam vadovui, o įmonei iškėlus bankroto bylą šio turto neperdavimu įmonės bankroto administratoriui. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, rėmėsi bendrovės 2006 metų balansu.

47Pagal atsakovų apeliacinių skundų, kuriais ginčijamas teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, argumentus apeliacijos dalyką sudaro nuostolių iš buvusių bendrovės vadovų priteisimo pagrįstumo klausimas.

48Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės valdymo organu lemia tai, kad daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo pagrindu. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tesiėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje R. G. v. AB „Aviakompanija Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., Nr. 3K-3-130/2011). Kasacinis teismas 2009 m. lapkričio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009, pasisakydamas dėl uždarosios akcinės bendrovės vadovo – bendrovės valdymo organo – atsakomybės, kurią lemia vadovo padėties teisinė specifika ir vadovą bei bendrovę siejančių teisinių santykių ypatumai, išaiškino, kad kai uždarosios akcinės bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, o ne materialinė atsakomybė pagal Darbo kodeksą. Tokiu atveju nėra teisiškai nereikšminga, ar su bendrovės vadovu yra sudaryta visiškos jo materialinės atsakomybės sutartis. Išdėstytos aplinkybės paneigia apelianto P. Žemaičio argumentus, kuriais kvestionuojamos teismo išvados dėl tokiu, kaip nagrinėjamos bylos, atveju įmonės vadovams taikytinos civilinės atsakomybės.

49Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies nuostatą bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

50Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla. Iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo jos vieninteliu akcininku (dalyviu) buvo Jungtinės Karalystės įmonė NORTH MARKET RESEARCH LIMITED; vadovu nuo 2004 m. sausio 2 d. iki 2007 m. birželio 13 d. buvo atsakovas P. Ž., o nuo 2007 m. birželio 13 d. iki 2008 m. sausio 10 d. – atsakovas R. T. (1 t., 4, 197-200 b. l.). 2007 m. birželio 18 d. atsakovas P. Ž. perdavė naujai paskirtam vadovui įmonės antspaudą (t. 1, 82 b. l.). Atsakovai pripažįsta, kad įmonės vadovų pasikeitimo metu įmonės dokumentai ir turtas naujam vadovui R. T. nebuvo perduoti, tačiau abu skirtingai aiškina turto neperdavimą lėmusias aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl nagrinėjamam atvejui taikytino įmonės turto perdavimo ir inventorizavimo teisinio reglamentavimo, dėl atsakovų argumentų dokumentų neperdavimo aspektu vertinimo ir su padaryta išvada, kad atsakovas P. Ž. turėjo pareigą perduoti bendrovės turtą direktoriumi paskirtam R. T., tačiau jos neįvykdė. Teisėjų kolegijos vertinimu, įmonės vadovu paskirtas R. T. dėl jo teisinės padėties ir jį su įmone siejančių santykių specifiškumo turėjo pareigą, kaip už įmonę ir jos veiklą atsakingas asmuo, rūpintis įmonės dokumentų ir turto perėmimu ir reikalauti iš buvusio vadovo jų perdavimo. Tokiu atveju, yra pagrindas konstatuoti ir R. T. neveikimo neteisėtumą. Atsakovo R. T. apeliaciniu skundu neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo veiksmų, vadovaujant įmonei, vertinimo neteisėtais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad pagal savo teisinę padėtį atsakovai yra atsakingi už įmonės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir įmonės turto išsaugojimą.

51Bankroto institutas pasižymi specialiais tikslais – apsaugoti kreditorių teises bei interesus, sudarant sąlygas jiems patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, taip pat apsaugoti skolininko interesus, kad, esant galimybei, būtų atkurtas finansinis jo stabilumas. Bankroto bylos procedūrų pradžia laikomas bankroto bylos iškėlimas, t. y. momentas, kai įsiteisėja teismo nutartis iškelti įmonei bankroto bylą. Tokios nutarties įsiteisėjimas sukelia ĮBĮ numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą; jos valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės bankroto administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu ( ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad teismo nutartyje iškelti ieškovui bankroto bylą nustatytu terminu įmonės valdymo organai neperdavė administratoriui įmonės turto ir dokumentų. Bylos duomenys liudija, kad 2008 m. gegužės 26 d. atsakovo R. T. inicijuoto ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog dalis ieškovo dokumentų yra su ieškovu toje pačioje buveinėje veikusios ir susijusios įmonės bankroto administratoriaus žinioje (apie tai ieškovo bankroto administratorius buvo informuotas), o dalis saugoma UAB „Docpartner“ žinioje esančioje saugykloje su pirmiau minėtos įmonės dokumentais (t 1., 71-73 b. l.), kuriuos pagal atsakovo R. T. pateiktus teismui duomenis ieškovo bankroto administratorius atsisakė priimti ( t. 2, 13-31 b. l.). 2011 m. sausio 6 d. atsakovo R. T. atstovė perdavė bankroto administratoriui įmonės personalo valdymo ilgo saugojimo bylas (1 t., 201-203 b. l.). Gindamasis nuo ieškinio atsakovas P. Ž. su tripliku pateikė teismui jo vadovavimo laikotarpiu 2005 m. sausio 3 d., 2006 m. sausio 2 d., 2007 m. sausio 2 d. įmonės ilgalaikio turto inventorizacinių apyrašų (1 t., 102-157 b. l.), vienintelio ieškovo akcininko 2004 m. kovo 29 d. sprendimo bei sutarties dėl vienuolikos laikinųjų statinių (kilnojamųjų namelių) pirkimo (1 t., 158-159 b. l.), keturių namelių bei kito ilgalaikio turto pardavimo R. T. vadovavimo įmonei metu finansinių dokumentų (1 t., 160-167 b. l.) kopijas. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo bankroto administratoriaus siekį nustatyti šių dokumentų originalais disponuojančius asmenis ir iš jų juos perimti. Pareiškime dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo, ieškovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 20 d. iki balandžio 13 d. atsakovas R. T. perdavė bankroto administratoriui ieškovo dokumentus (t. 3, 2 b. l.), nors objektyvių duomenų, kad ieškovo bankroto administratorius perėmė UAB „Docpartner“ saugykloje esančius įmonės dokumentus, nepateikta. Iš šių su bankrutuojančios įmonės dokumentų perdavimu bankroto administratoriui susijusių bylos duomenų, spręstina, kad ieškovo bankroto administratorius disponuoja įmonės dokumentais ir turi galimybę įvertinti jų duomenis. Byloje nėra ginčo, kad ieškovo valdymo organai neperdavė bankroto administratoriui jokio įmonės turto.

52Pagal ĮBĮ nuostatas administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Balansą administratorius sudaro iš bankrutuojančios įmonės dokumentų, kurie jam būna pateikti įmonės valdymo organų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio direktoriaus kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, direktorius turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (CK 2.87, 6.245 - 6.249 ir 6.263 straipsniai). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį už įmonės apskaitos organizavimą pagal įstatymo reikalavimus ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsakingas yra ūkio subjekto vadovas. Pirmiau minėta, kad bankroto byla ieškovui iškelta 2008 m. balandžio 22 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo gegužės 2 d. Pradinį reikalavimą atsakovams solidariai atlyginti dėl turto neperdavimo įmonei padarytą 2 361 460 Lt žalą ieškovas grindė juridinių asmenų registrui pateiktu paskutiniu 2005 metų įmonės balansu, kurio duomenis vertino bankroto bylos iškėlimo klausimą sprendęs teismas. Vėliau ieškovas sumažino ieškinio reikalavimų sumą ir, remdamasis įmonės 2006 metų balanso duomenimis, prašė priteisti iš atsakovų solidariai 520 728,69 Lt žalos atlyginimą. Šį ieškovo reikalavimą pirmosios instancijos teismas patenkino. Įmonės 2006 m. gruodžio 31 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą ieškovo bankroto administratorius gavo iš atsakovo P. Ž. atstovės elektroniniu laišku ( t. 3, 6-9 b. l.). Šie įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai akcininko nepatvirtinti, įmonės vadovo nepasirašyti, surašyti rusų kalba. Minėta, kad bankrutuojančios įmonės turtą administratorius perima pagal balansą, jo sudarytą valdymo organų pateiktų finansinių dokumentų pagrindu bankroto bylos iškėlimo dienos duomenimis (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Byloje nustatyta, kad nors ir pavėluotai, tačiau ieškovo bankroto administratorius disponuoja įmonės finansiniais dokumentais ir gali jų duomenis vertinti. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad pagal administratoriaus disponuojamų įmonės dokumentų duomenis negalima sudaryti įmonės balanso bankroto bylos iškėlimo dienai. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija sprendžia, kad bankroto administratoriaus pateiktas 2006 metų įmonės balansas negali būti pripažintas tinkamu ir leistinu ieškovo reikalavimo priteisti žalos, atsiradusios dėl neperduoto įmonės turto, faktą ir dydį pagrindžiančiu rašytiniu įrodymu (CPK 114, 198, 202 straipsniai).

53Bylos duomenys liudija, kad vadovavimo įmonei metu atsakovas P. Ž. rūpinosi įmonės veiklą, turtu, tinkamu finansinės atskaitomybės dokumentų sutvarkymu – 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. gegužės 11 d. raštu kreipėsi į įmonės akcininką dėl nenaudojamų kilnojamųjų namelių pardavimo, dėl įmonės finansinės padėties pagerinimo, dėl 2006 metų finansinės atskaitomybės patvirtinimo, o negavęs iš akcininko atsakymų, atsistatydino iš direktoriaus pareigų, prašydamas nurodyti asmenį, kuriam perduotini įmonės dokumentai (t. 1, 75-77, 79-80, 233-235 b. l.). Iš byloje esančių įmonės ilgalaikio turto inventorizavimo dokumentų matyti, kad P. Žemaičio vadovavimo įmonei metu visi jai nuosavybės teise priklausantys kilnojamieji nameliai buvo ieškovo žinioje. Pirkimo-pardavimo dokumentai liudija, kad keturi nameliai buvo parduoti atsakovo R. T. vadovavimo įmonei metu (1 t., 160-165 b. l.; 3 t., 10-11 b. l.). Tuo tarpu susirašinėjimo su Pasienio kontrolės punktų, kuriuose pagal namelių įsigijimo ir turto inventorizavimo dokumentus buvo įmonei priklausantys kilnojamieji nameliai, direkcija duomenys (t. 3, 35-37, 103-105 b. l.), atitinkamuose pasienio kontrolės punktuose darytos fotonuotraukos (t. 3, 105-114 b. l.) bei negyvenamojo statinio pirkimo-pardavimo 2009 m. liepos 14 d. dokumentai (t. 1, 219-221 b. l.; t. 3, 134-137 b. l.) liudija apie išvados, kad visi septyni bankroto bylos iškėlimo dienai įmonei priklausantys kilnojamieji nameliai buvo prarasti, negalimumą. Tokio vertinimo teisingumą pagrindžia jau vien tai, kad vieną namelį ieškovo bankroto administratorius realizavo, nors ir jo vertę prašė priteisti iš atsakovų kaip žalos atlyginimą. Aplinkybių, lemiančių šio ilgalaikio turto neperdavimą bankroto administratoriui, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, netyrė ir nevertino, nereikalavo iš bylos šalių papildomų duomenų apie pagal 2004 m. pirkimo-pardavimo sutartį ir inventorizacinius apyrašus ieškovui priklausančių kilnojamųjų namelių faktinį buvimą, ir išvados, kad septyni kilnojamieji nameliai yra neišsaugoti, nepagrindė. Reikalautini papildomi duomenys leistų nustatyti bankroto bylos iškėlimo dienai įmonei priklausančio aptariamo turto realų egzistavimą, jo teisėtą ar neteisėtą praradimą ir lemtų teisingą įmonei padarytos žalos fakto nustatymą. Apeliantai, tik deklaratyviais teiginiais kvestionuodami teismo išvadą dėl vieno namelio rinkos vertės bankroto bylos iškėlimo dienai, jokiais objektyviais duomenimis nepaneigė teismo argumentų, kuriais vieno namelio rinkos vertė buvo nustatyta pagal 2007 metais parduotų namelių kainą. Tokiu atveju apeliacinių skundų argumentai šiuo aspektu yra pripažintini nepagrįstais, todėl atmestini.

54Spręsdamas dėl 2006 m. balanse nurodyto 23 148 Lt vertės įrangos, įrankių ir kito materialaus turto neperdavimo bei jo 13 907,69 Lt vertės iš atsakovų priteisimo, teismas pagal byloje esančius inventorizavimo apyrašus šio turto neidentifikavo, nesprendė dėl neperduotų daiktų realios vertės nustatymo, nesiaiškino šio turto buvimo vietos, tik apsiribojo fakto, kad R. T. vadovavimo įmonei laikotarpiu dalis šio turto buvo parduota tretiesiems asmenims už bendrą 9 240,31 Lt kainą, konstatavimu (1 t., 166-167 b. l.; 3 t., 12-13 b. l.). Kai tuo tarpu įmonės ilgalaikio turto inventorizavimo dokumentai liudija 2007 m. sausio 1 dienai įmonę turėjus ir kito ilgalaikio materialaus turto (1 t., 139-141, 143-146, 148 b. l.), kurio atspindėjimo 2006 m. balanse bei jo perdavimo ar neperdavimo bankroto administratoriui teismas nesiaiškino ir šių aplinkybių netyrė. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad toks neišsamus ir paviršutiniškas žalos dėl įrangos, įrankių ir kito materialaus turto praradimo fakto ir jos dydžio tyrimas neleidžia pripažinti teismo išvadas šiuo aspektu teisėtomis.

55Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 472 437 Lt žalos už kitą įmonės turtą. Teismas šį reikalavimą patenkino. Spręsdamas dėl šio dydžio žalos atlyginimo reikalavimo pagrįstumo, teismas nustatė, kad pagal 2006 metų balansą ieškovas turėjo 2 464 Lt vertės nematerialaus turto, 2 675 Lt atsargų, per vienerius metus gautinus 24 150 Lt, 443 148 Lt sudarė išankstinius mokėjimus, t. y. įmonė turėjo 472 437 Lt kito turto. Pasisakydamas dėl žalos, susijusios su šiuo balanse nurodytu turtu, teismas apsiribojo konstatavimu fakto, kad byloje nepateikta jokių duomenų, jog laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. balandžio 22 d., t. y. po 2006 metų balanso sudarymo iki bankroto bylos iškėlimo, būtų buvę atliktos kokios nors ūkinės operacijos, susijusios su bendrovės atliktais išankstiniais mokėjimais ir per vienerius metus gautomis lėšomis; už atliktus išankstinius apmokėjimus bendrovei buvo suteiktos kokios nors paslaugos ar perduotos prekės. Apeliantas P. Ž. nurodo, kad išankstiniai mokėjimai jo vadovavimo įmonei metu nebuvo atliekami, o išankstinių mokėjimų grafoje 443 148 Lt nurodyti dėl neteisingo faktinių duomenų, susijusių su paskolos iš UAB „BD Development“ gavimu, jos grąžinimu bei paskolos Hanover Corporation LLC suteikimu, atspindėjimo 2006 metų balanse. Faktą, kad 2006 metais įmonė gavo iš UAB „BD Development“ paskolą ir didžiąją dalį jos grąžino, liudija atsakovo P. Ž. su apeliaciniu skundu pateikti ir apeliacinės instancijos teismo priimti rašytiniai įrodymai – paskolos davėjo apskaitą tvarkiusios įmonės paaiškinimas, ieškovo sąskaitos išankstiniam mokėjimui (3 t., 95-98 b. l.), ieškovo sąskaitos Latvijos banke ataskaita ir operacijų apžvalga (t. 3, 116-126 b. l.), ieškovo akcininko sprendimas ir paskolos sutartis (t. 3, 127-129 b. l.), taip pat ieškovo bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis, kuria patvirtintas paskolos davėjo 8 607 Lt kreditorinis reikalavimas (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Tai, kad ieškovo bankroto administratorius nėra gavęs iš Latvijos banko duomenų apie ieškovo sąskaitą, nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovo ginčijamų 2006 m. balanso duomenų teisingumą ir jame nurodytų 443 148 Lt dydžio žalos įmonei padarymą. Apie paskolos JAV įmonei Hanover Corporation L.L.C. suteikimą liudija ieškovo akcininko sprendimas, paskolos sutartis (t. 3, 130-133 b. l.), minėtos ieškovo sąskaitos banke duomenys. Pagal paskolos sutartį, paskola buvo suteikta dvylikai mėnesių, t. y. iki 2007 m. rugpjūčio 2 d. (sutarties 2.1 p.). 2006 metų balanse nurodytų išankstinių mokėjimų ir su paskolomis susijusių finansinių operacijų teisingo atspindėjimo ieškovo finansinėje atskaitomybėje nustatymui reikalingas specialių žinių reikalaujantis šių duomenų ištyrimas. Vertinant paskolos suteikimą įmonės vadovų atsakomybės kontekste taip pat būtina objektyviais duomenimis nustatyti ieškovo reikalavimo teisės susigrąžinti suteiktą paskolą įgyvendinimo aplinkybes ir tik konstatavus tokios galimybės bankroto administratoriui nebuvimą galima svarstyti dėl asmenų, laiku ir tinkamai nerealizavusių šios ieškovo teisės, atsakomybės. Atsakovai nurodė, kad per vienerius metus gautinus 24 150 Lt sudaro iš VMI grąžintinas pridėtinės vertės mokestis. Apeliantai teisūs, kad teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino. Ieškovo atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai, kad VMI yra pareiškusi ieškovui kreditorinį reikalavimą, nepaneigia ieškovo reikalavimo teisės susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį egzistavimo. Sprendžiant dėl ieškovui padarytos žalos fakto, šios aplinkybės taip pat tirtinos, reikalaujant atitinkamų duomenų ir informacijos iš VMI. Atsakovų teigimu, nematerialų 2 464 Lt balansinės vertės įmonės turtą sudaro buhalterinė programinė įranga „Revile Solo“, kuri nėra prarasta, o ieškovo bankroto administratorius jos neperima. Buhalterinė programinė įranga „Revile Solo“ yra apskaityta kaip ieškovo turtas (t. 1, 142 b. l.), ji yra instaliuota viename iš bankrutavusiai ADB „Baltikums draudimas“ priklausančiame kompiuteryje, kurio saugumas yra užtikrintas, programos informacija yra prieinama, todėl šios įmonės bankroto administratorius prašė ieškovo bankroto administratorių perimti ieškovui priklausančią programinę įrangą (t. 3, 115 b. l.). Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovui priklausantis nematerialus turtas, kuriame gali būti sukaupti įmonės turtinei padėčiai nustatyti svarbūs duomenys, nėra prarastas, ieškovo bankroto administratoriaus gali būti perimtas, todėl, kolegijos vertinimu, priteisti iš atsakovų 2 464 Lt žalai atlyginti nebuvo pagrindo.

56Kadangi faktinės bylos aplinkybės dėl ieškovui padarytos žalos fakto ir dydžio yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl apeliantų veiksmų kvalifikavimo kaip neteisėtų, tai, tinkamai neišnagrinėjus ir nenustačius bendrovei padarytos žalos fakto ir dydžio, nėra galimybės spręsti ir dėl apeliantų, kaip bendrovės valdymo organo, veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), taip pat dėl žalos ir atitinkamų veiksmų priežastinio ryšio bei atsakovų kaltės. Visos šios aplinkybės yra glaudžiai tarpusavyje susijusios, todėl nustatinėtinos, tirtinos ir vertintinos kompleksiškai.

57Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas dėl atskirais laikotarpiais įmonės vadovais buvusių atsakovų solidariosios deliktinės atsakomybės pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino visų teisingam žalos atlyginimo reikalavimo išsprendimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių ir, priteisdamas visą ieškovo prašomą žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų, galėjo neteisingai išspręsti bylą. Dėl pirmiau nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, reikalautinų įrodymų (pagal bankroto administratoriaus disponuojamus dokumentus balanso bankroto bylos iškėlimo dienai sudarymo ir jo duomenų vertinimo; 2006 metų balanso duomenų teisingumo nustatymo specialias žinias turinčių asmenų pagalba ir kt.) gavimo galimybių yra pagrindas išvadai, kad byla dėl solidariosios atsakovų deliktinės atsakomybės apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais, todėl konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas, kuris yra vertinamas esminiu proceso teisės normų pažeidimu (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėjant iš naujo turi būti aiškinamos ir svarstomos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės įmonės valdymo organų atsakomybės neperdavus įmonės turto bankroto administratoriui, o šiam žinomai esamo turto neperėmus bei įrodinėjimo priemonių, kuriomis grindžiamas dėl turto neperdavimo įmonei padarytos žalos faktas ir dydis, aspektu, o po jų esminio ištyrimo ir įvertinimo užtikrinta apeliacijos teisė, todėl teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

58Pagal pirmiau aptartus bylos duomenis vienintelis įmonės akcininkas NORTH MARKET RESEARCH LIMITED nepatvirtino 2006 metų įmonės balanso. Tai buvo viena iš priežasčių, lėmusių atsakovo P. Ž. atsistatydinimą iš įmonės vadovo pareigų 2007 m. birželio 13 d. Pagal formuojamą teismų praktiką įmonės vadovo funkcijų pasibaigimo laikas nustatomas pagal sprendimą atleisti vadovą iš pareigų, o ne iš viešo registro duomenų. Atsakovas R. T. vadovo įgalinimų neteko taip pat iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Priimdamas sprendimą atleisti R. T. iš direktoriaus pareigų, ieškovo akcininkas nepaskyrė naujo vadovo ir neišsprendė įmonės dokumentų ir turto perdavimo bei saugojimo klausimų. Nurodytos faktinės aplinkybės nagrinėjamos bylos kontekste leidžia spręsti apie reikalingumą įtraukti dalyvauti byloje trečiojo asmens teisėmis ieškovo dalyvį. Kompetencija spręsti tokio pobūdžio klausimus turi tik pirmosios instancijos teismas.

59Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

60Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 22 d. nutartimi UAB „Premium... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį... 7. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 8. Apeliaciniu skundu atsakovas P. Ž. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 9. 1. Teismas neteisingai materialiai atsakingą asmenį sutapatino su juridinio... 10. 2. Teismas neįvertino fakto, kad atsakovo R. T. vadovavimo laikotarpiu buvo... 11. 3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendrovės turtą sudaro 443 148 Lt... 12. 4. Teismas, nurodydamas, kad byloje nėra pateikta duomenų apie po 2006 m.... 13. 5. Ieškovo bankroto administratorius nesiėmė jokių veiksmų nustatyti... 14. 6. Teismas priteisė iš atsakovų 2 464 Lt nuostolių už nematerialaus turto... 15. 7. Teismas, priteisęs iš atsakovų ir iš ieškovo skolininkų gautinus 24... 16. 8. Tarp atsakovo P. Ž. veiksmų ir ieškovui neva atsiradusių žalingų... 17. Apeliaciniu skundu atsakovas R. T. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 18. 1. Atsakovui R. T. nebuvo perduotas 2006 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytas... 19. 2. Byloje nėra duomenų, kad balanse nurodytas turtas yra prarastas. Teismas... 20. 3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad kilnojamojo namelio vertė yra 4 912 Lt.... 21. 4. Visi 443 148 Lt išankstiniai apmokėjimai yra įvykdyti tuo metu, kai... 22. 5. Teismas neįvertino aplinkybės, kad iki apeliantui tampant įmonės vadovu,... 23. 6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad administratoriui nebuvo perduoti įmonės... 24. Atsakovas R. T. atsiliepimu į atsakovo P. Ž. apeliacinį skundą prašo... 25. 1. R. T. pritaria apelianto P. Ž. argumentams, kad teismas neteisingai... 26. 2. Dėl P. Ž. argumentų, susijusių su 2006 m. balanse nurodytais... 27. 3. P. Žemaitis teisus, kad esant galimybei susigrąžinti turtą iš... 28. 4. Privalėjęs ieškinį pagrįsti, visą įrodinėjimo naštą ieškovas... 29. Atsakovas P. Ž. atsiliepimu į atsakovo R. T. apeliacinį skundą prašo... 30. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieškovas prašo skundžiamą... 31. 1. Su atsakovo P. Ž. apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus apeliacinės... 32. 2. Teismas tinkamai nustatė, kad keičiantis įmonės vadovams, turėjo būti... 33. 3. Teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė visas esmines bylos... 34. 4. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, atsakovas R. T. įmonės vadovu buvo... 35. 5. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad administratorius nesiekė nustatyti, ar... 36. 6. Atsakovai nepateikė įrodymų, kokia buvo kilnojamųjų namelių vertė... 37. 7. Ieškovas nesutinka su apelianto P. Ž. argumentais, kad ieškinio suma... 38. 8. Atsakovas P. Ž. neteisingai interpretuoja byloje esančius įrodymus,... 39. 6. Ieškovas nesutinka su atsakovo P. Ž. teiginiais, kad grafoje „per... 40. 7. Teismas teisingai taikė atsakovams solidariąją atsakomybę (Lietuvos... 41. 8. Apeliantas P. Ž. nepagrįstai teigia, kad tuo metu, kai turėjo būti... 42. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 43. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 44. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 45. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje... 46. Ieškovas bankrutavusi įmonė prašė priteisti įmonei padarytą žalą iš... 47. Pagal atsakovų apeliacinių skundų, kuriais ginčijamas teismo sprendimo... 48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos... 49. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies nuostatą bendrovės... 50. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 22 d.... 51. Bankroto institutas pasižymi specialiais tikslais – apsaugoti kreditorių... 52. Pagal ĮBĮ nuostatas administratorius perima įmonės turtą pagal balansą,... 53. Bylos duomenys liudija, kad vadovavimo įmonei metu atsakovas P. Ž. rūpinosi... 54. Spręsdamas dėl 2006 m. balanse nurodyto 23 148 Lt vertės įrangos, įrankių... 55. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 472 437 Lt žalos už kitą įmonės... 56. Kadangi faktinės bylos aplinkybės dėl ieškovui padarytos žalos fakto ir... 57. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja,... 58. Pagal pirmiau aptartus bylos duomenis vienintelis įmonės akcininkas NORTH... 59. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 60. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir...