Byla e2-810-157/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-3383-781/2017, kurioje pagal pareiškėjos akcinė bendrovė „BnP Finance“ pareiškimą iškelta atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dortus“ bankroto byla

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dortus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-3383-781/2017, kurioje pagal pareiškėjos akcinė bendrovė „BnP Finance“ pareiškimą iškelta atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dortus“ bankroto byla.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Pareiškėja akcinė bendrovė ,,BnP Finance“ (toliau – AB „BnP Finance“, pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Dortus“ (toliau – BUAB „Dortus“, atsakovė) bankroto bylą Lietuvos respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, tai yra dėl pastarosios nemokumo.
  2. Pareiškėja nurodė, kad atsakovė yra jai skolinga 1 886,55 Eur; kad šios skolos grąžinimas pagal atsakovės nurodomą 2016 m. spalio 24 d. mokėjimą iki šiol nėra gautas; kad šio kasos pajamų orderio kvitas Serija BNP Nr. 0001454 yra suklastotas, todėl pagal 2016 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi Vilniaus apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00621-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį; kad pareiškėja iš viso nevykdo grynųjų pinigų operacijų, neturi kasos pajamų orderio kvitų, o jos darbuotojo Š. Š. parašas kvite yra netikras.
  3. Atsakovė UAB „Dortus“ prašė teismo šio pareiškimo netenkinti ir tvirtino, kad su pareiškėja yra atsiskaičiusi, todėl ši nėra jos kreditoriumi ir neturi teisės inicijuoti bankroto bylą; kad teismui yra pateikti dokumentai, pagrindžiantys šį atsiskaitymą; kad pareiškėja, nesutikdama su skolos grąžinimu, remiasi vien tik hipotetinėmis prielaidomis apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, jo galimus rezultatus.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi nustatė atsakovės UAB „Dortus“ nemokumą ir jai iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė Sergiejų Butą.
  2. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad 2015 m. lapkričio 30 d. tarp šalių sudarytos paskolos sutarties Nr. BVP-2015-11/013 pagrindu pareiškėja AB „BnP Finance“ suteikė atsakovei UAB „Dortus“ 2 000 Eur paskolą 5 mėn. terminui, o ši įsipareigojo iki 2016 m. balandžio 30 d. gražinti skolą ir sumokėti 250 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas pagal sutartyje numatytą grafiką; kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu už akių (civilinė byla Nr. e2-19219-433/2016), kuris yra įsiteisėjęs, priteisė pareiškėjai iš atsakovės 1 247,40 Eur skolą, 103,21 Eur paskolos mokestį, 32,94 Eur palūkanas, 60 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 5 proc. metinių procesinių palūkanas ir 395 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš viso – 1 838,55 Eur; kad išduotas vykdomasis raštas buvo perduotas vykdyti antstoliui. Įvertinęs pareiškėjos pateiktus rašytinius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius rašytinius įrodymus teismas sprendė, kad atsakovės pateikto mokėjimo kvito tikrumas kelia abejonių, kurios bus visiškai pašalintos pradėto ikiteisminio tyrimo metu (tikrinant minėto kvito tikrumą), o remdamasis šiuo metu byloje esančiais įrodymais laikė, jog atsakovė neįrodė atsiskaičiusi su pareiškėja, todėl atmetė šios motyvus dėl teisės inicijuoti bankroto bylą (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
  3. Teismas nustatė, kad atsakovė aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė, o VĮ „Registrų centras“ duomenimis paskutinis bendrovės balansas pateiktas už 2015 m.; kad bendrovė turto iš viso deklaravo už 23 263 Eur; o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 22 233 Eur, ir konstatavo, jog jos įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė yra nemoki; kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis, įmonės vardu nekilnojamojo turto neregistruota; kad VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra; kad pagal SODRA viešuosius duomenis įmonė neturi apdraustų darbuotojų, o skola VSDF biudžetui sudaro 143,10 Eur; kad pagal VMI viešuosius duomenis įmonė turi 20,80 Eur mokestinės nepriemokos; kad pagal Antstolių informacinės sistemos duomenimis jos atžvilgiu vykdomos trys vykdomosios bylos; kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis per paskutinius maždaug 12 mėn. iš atsakovės penkiose civilinėse byloje yra priteistos tam tikros sumos; kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė nuosavybės teisėmis valdytų kokį nors kitą materialų turtą, vykdytų veiklą, gautų pajamas.
  4. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendė, kad atsakovei keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 punktas, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 11 straipsnio 2 dalimi bankroto administratoriumi paskyrė Sergiejų Butą.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Dortus“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį. Atsakovė savo reikalavimą grindžia argumentu, kad teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja AB „BnP Finance“ turi ĮBĮ 3 straipsnyje nustatytą teisę inicijuoti atsakovės bankroto bylos iškėlimą, nes išreiškęs abejones dėl atsakovės į bylą pateiktų atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų tikrumo, teismas iš esmės ignoravo aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką šiuo klausimu, nustatančią, jog tokio klausimo nagrinėjimas iš esmės pagal asmens, kurio reikalavimo teisė bei jo pateikti įrodymai yra ginčijami klastojimo pagrindu, kai tam tikros bylos aplinkybės iš tikrųjų leidžia manyti apie pakankamai įtikinamą tokio ginčijimo pagrįstumą, – prieštarautų ĮBĮ nuostatoms ir viešajam interesui (tinkamo įstatymų laikymosi prasme), leistų nesąžiningiems asmenims šantažuoti rinkos dalyvius įspėjimais apie bankroto bylos inicijavimą, įtraukimu į teisminius procesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-529-178/2015).
  1. Pareiškėja AB „BnP Finance“ atsiliepime į atsakovės UAB „Dortus“ skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Kartu pareikštas prašymas nagrinėti apeliacinę bylą žodinio proceso tvarka, pripažinti atsakovės atstovo M. M. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir įpareigoti jį pateikti atstovavimo teisme pagrindą.
  1. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Teismas tinkamai sprendė dėl jos teisės inicijuoti atsakovės bankroto bylos iškėlimą, o pastarosios motyvai, grindžiami taikymu išaiškinimų, pateiktų Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-529-178/2015, yra nepagrįsti dėl skirtingo ratio decidendi – nurodytoje byloje egzistavo visiškai priešingos faktinės aplinkybės nei nagrinėjamoje, nes ten buvo remiamasi tuo, jog yra suklastota PVM sąskaita–faktūra, kuria pareiškėja grindė savo reikalavimą. Toje byloje teismas nutarė, kad „tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ir skolininkas šį reikalavimų ginčija, sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kreditoriaus reikalavimo egzistavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. <...> . Taigi atsakovės pateikta teismų praktika nagrinėjamoje byloje yra neaktuali, nes kitoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl reikalavimo teisės į skolininką egzistavimo pagal tariamai suklastotus dokumentus, o nagrinėjamu atveju situacija yra visiškai priešinga.
    2. Atsakovė faktiškai yra nemoki, nevykdo jokios ūkinės–komercinės veiklos – nuo 2016-12-10 ten nedirba nei vienas darbuotojas, nuo 2016-04-18 nedengiamos skolos VSDF biudžetui, antstolis ieškovo naudai vis dar vykdo skolos išieškojimą, tačiau įmonė neturi jokio turto, išieškojimas nevyksta, jos bankroto bylos iškėlimo klausimas nagrinėjamas jau penkis mėnesius. Taigi atsakovė, teigdama tokius argumentus, sąmoningai vilkina šį procesą, piktnaudžiauja proceso teisėmis.
    3. Apeliacinę bylą tikslinga nagrinėti žodinio proceso tvarka siekiant proceso ekonomiškumo ir operatyvumo, pripažįstant būtinu atsakovės atstovo M. M. dalyvavimą ir jį įpareigojant pateikti teismui atstovavimo teisinį pagrindą, nes pagal viešai prieinamą informaciją šioje bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas, todėl darytina išvada, kad M. M. yra atleistas iš direktoriaus pareigų.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ar jų neperžengus būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šis teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties negaliojimo pagrindų, ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta atsakovės UAB „Dortus“ bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos kategorijos bylose vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad ĮBĮ yra imperatyviai reglamentuoti procesiniai terminai tiek bankroto bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo proceso stadijose, atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjos AB „BnP Finance“ atsiliepime į atsakovės UAB „Dortus“ skundą pateiktą prašymą šią apeliacinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kt. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, tuo tarpu šioje byloje toks būtinumas neįrodytas (CPK 185, 322, 338 straipsniai).
  4. Kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliantė teigia, kad teismas pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai nustatė teisinę reikšmę turinčius faktus, todėl nepagrįstai sprendė dėl pareiškėjos AB „BnP Finance“ teisės inicijuoti atsakovės bankroto bylos iškėlimą ir konstatavęs nemokumą bei iškėlęs šią bylą priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
  5. Prieš pradedant nagrinėti minėtus skundo argumentus tikslinga pažymėti aktualias įstatymo nuostatas, kasacinio teismo išaiškinimus, o taip pat apeliacinio teismo išaiškinimus sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimus.
  6. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, o ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą.
  7. Kaip yra žinoma, įmonei bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad ši atitinka bent vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi įstatyme kaip vienas iš savarankiškų tokios bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip būsena, kai nevykdomi įsipareigojimai (nemokamos skolos, neatliekami iš anksto apmokėti darbai ir kt.) ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas), kuris nustatomas išanalizavus ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atsispindinčius finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (balanse, pelno (nuostolių), kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitose, aiškinamuosiuose raštuose etc.), o taip pat kituose byloje esančiuose įrodymuose, – taip nustatant realią įmonės ūkinę finansinę būklę tokios bylos nagrinėjimo metu. Taigi byloje turi būti nustatyta ar bendrovė, būtent tada, kai yra sprendžiamas toks klausimas, yra iš tiesų nemoki, nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, ar, priešingai, – turi tik laikinų finansinių sunkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-356-381/2016; 2016 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-818-381/2016; 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-887/2008 etc.). Tačiau tais atvejais, kai kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismui nepateikiami arba savo iniciatyva nepavyksta gauti naujausių duomenų apie įmonės turtinę padėtį, pagal apeliacinio teismo nurodymus – mokumas ar nemokumas nustatomas pagal vėliausius prieinamus viešus duomenis apie įmonės turtinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1877/2011).
  8. Apeliacinis teismas, nagrinėdamas atsakovės UAB „Dortus“ atskirajame skunde išdėstytus argumentus ir tikrindamas teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, vadovaujasi šiomis taisyklėmis.
  9. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad bankroto byla UAB „Dortus“ iškelta konstatavus, jog jos skolų dydis viršija realų turtą, t. y. nustačius jos nemokumą (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Taigi apeliantė, nesutikdama su šia išvada, kaip jau minėta, privalo paneigti teismo nustatytas aplinkybes. Tuo tarpu atskirajame skunde nepateikta jokių argumentų, paneigiančių pirmiau šioje nutartyje jau nurodytas teismo padarytas išvadas ir konstatuotus faktus, kad pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis paskutinis bendrovės balansas buvo pateiktas už 2015 m., kad tuomet buvo deklaruota turto iš viso už 23 263 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 22 233 Eur; kad tokie duomenys, kai įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, rodo įmonės nemokumą, kad pagal VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“ duomenis įmonės vardu nėra įregistruoto nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių; kad pagal SODRA viešuosius duomenis įmonė neturi nė vieno apdrausto darbuotojo, skola VSDF biudžetui sudaro 143,10 Eur, gi pagal VMI viešuosius duomenis įmonės mokestinės nepriemokos skola – 20,80 Eur, o aktualūs finansinės atskaitomybės dokumentai nepateikti; kad pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis atsakovės atžvilgiu vykdomos trys vykdomosios bylos, o pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis paskutinius maždaug 12 mėn. penkiose civilinėse bylose atsakovės atžvilgiu yra patenkinti reikalavimai dėl lėšų priteisimo; kad teismui nepateikti duomenys, rodantys, jog įmonė nuosavybės teisėmis valdo kokį nors kitą materialų turtą, vykdo veiklą, gauna pajamas.
  10. Taigi apeliacinis teismas, turėdamas omenyje byloje nustatytas faktines aplinkybes, o taip pat aukščiau nurodytas ĮBĮ normų nuostatas bei teismų praktikos išaiškinimus šiais klausimais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą iškelti UAB „Dortus“ bankroto bylą dėl pastarosios nemokumo (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 punktas). Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismui nepateikta jokių įrodymų, kad, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė yra veikianti įmonė – vykdo veiklą (sudarytos sutartys, perkamos medžiagos, samdomi darbuotojai, subrangovai, gaunamos pajamos etc.), todėl yra konkurencinga, rentabiliai dirbanti įmonė ar turinti visas materialines bei organizacines galimybes taip dirbti ir yra pajėgi artimiausiu metu atsiskaityti su kreditoriais (CPK 178, 12 straipsniai). Kartu teismas pažymi tai, kad pagal ĮBĮ 27, 28, 29 straipsnius bankroto byla gali būti nutraukta.
  11. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad naikinti šį teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą nesuteikia pagrindo atsakovės atskirojo skundo motyvai, susiję su pareiškėjos kreditorės AB „BnP Finance“ reikalavimo teise inicijuoti tokios bylos iškėlimą. Teismas šiuo klausimu teisingai nurodė, kad nėra ginčijamos aplinkybės, jog įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu už akių (civilinė byla Nr. e2-19219-433/2016) pareiškėjai iš atsakovės pagal paskolos sutartį yra priteista 1 838,55 Eur, o išduotas vykdomasis raštas perduotas vykdyti antstoliui. Remdamasis bylos medžiaga teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė nepagrindė savo tvirtinimo, jog su pareiškėja yra visiškai atsiskaityta (CPK 12, 178, 185 straipsniai, ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  12. Teismas taip pat atmeta apeliantės argumentus, grindžiamus išaiškinimais, pateiktais Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-529-178/2015, dėl skirtingų skunde minimoje bei nagrinėjamoje byloje nustatytų esminių teisinių bei faktinių aplinkybių (ratio decidendi) (CPK 178, 4 straipsniai).
  13. Taigi vadovaudamasis šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nesuteikia pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ši paliekama nepakeista (CPK 263 straipsnio 1 dalis), nepasisakant dėl kitų apeliantės atsakovės UAB „Dortus“ ir pareiškėjos AB „BnP Finance“ procesiniuose dokumentuose nurodytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui (CPK 338 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 etc.).

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai