Byla 2-775-230/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovės BUAB „Ginalinas“ įgaliotai atstovei advokato padėjėjai L. K., atsakovui A. S. ir jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui D. D., atsakovui R. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ginalinas“ ieškinį atsakovams A. S. ir R. R. dėl žalos atlyginimo ir

Nustatė

2ieškovė BUAB „Ginalinas“ patikslintame ieškinyje teismo prašo priteisti solidariai iš atsakovų R. R. ir A. S. 270 647,51 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartimi UAB „Ginalinas“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartį paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi BUAB „Ginalinas“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir nustatyta, kad nuo pat įmonės įregistravimo Juridinių asmenų registre (2009-12-31) iki bankroto bylos iškėlimo (2014-10-13) neteiktos finansinės atskaitomybės VĮ Registrų centrui, taip pat neįvykdytas bankroto bylą nagrinėjančio teismo nurodymas pateikti dokumentus, reikalingus įvertinti įmonės finansinę ir ūkinę būklę. Iškeliant bankroto bylą nustatyta aplinkybė, kad BUAB „Ginalinas“ yra nemoki mažiausiai nuo 2013 m. gruodžio 31 d., tačiau vadovas ir akcininkas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tuo atveju, jei bankroto byla būtų iškelta savalaikiai, būtų buvę įmanoma nors iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimus, nes tuo metu įmonė dar turėjo turto 603 399 Eur sumai. Šios aplinkybės konstatuotos ir pripažįstant bankrotą tyčiniu. Iškėlus bankroto bylą, įmonė teturėjo menkaverčio turto (baldus, kompiuterinę sistemą, medienos drožimo kamerą ir pan.) ir prekių likučių 7 437 Eur sumai, t. y. įmonės turto buvo sumažėję beveik 600 000 Eur. Net ir tas turtas bankroto administratoriui neperduotas, kas reiškia, kad BUAB „Ginalinas“ faktinė turto masė yra 0. Nesant turto, kreditorių reikalavimų tenkinimas neįmanomas net mažiausia apimtimi (bendra nepadengtų kreditorinių įsipareigojimų suma – 264 597,51 Eur, 5 000 Eur plius PVM administravimo išlaidų suma (6 050 Eur, įskaitant PVM)). Pripažįstant bankrotą tyčiniu, nustatyta, kad faktiškai įmonei nuo pat jos įsteigimo vadovavo R. R., kuris ir neatliko minimų pareigų, taip pat neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų bei turto, galimai iššvaistė arba pasisavino bendrovės turtą. Buvęs BUAB „Ginalinas“ vadovas R. R. akivaizdžiai nebuvo lojalus BUAB „Ginalinas“ ir netinkamai vykdė savo, kaip vadovo pareigas, kadangi jis neorganizavo tinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, neapsaugojo įmonės dokumentų bei turto, neperdavė įmonės dokumentų bei turto bankroto administratoriui, apskritai neveikė tokiu būdu, kad įmonė nepadarytų žalos kreditoriams. Bendrovė buvo nemoki mažiausiai nuo 2013 m. gruodžio 31 d., tačiau vadovas ne tik nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet priešingai – vilkino teismo procesą. Tuo tarpu A. S., būdamas vieninteliu akcininku, buvo perleidęs UAB „Ginalinas“ valdymą savo sūnėnui R. R., netvirtino metinių finansinių atskaitomybių, nesidomėjo įmonės veikla bei finansine padėtimi ir tokiu būdu savo neveikimu padarė žalos kreditoriams, kurie negalėjo gauti bendrovės apskaitos informacijos, laiku inicijuoti bankroto bylos ir pan. Finansinių atsakomybių nesudarymas, netvirtinimas ir neteikimas VĮ Registrų centrui faktiškai sudarė BUAB „Ginalinas“ galimybes slėpti mokumo problemas ir sudaryti sandorius, kurių realiai negalėjo įvykdyti. Pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo tenka ne tik vadovui, bet ir akcininkui – nuo tada, kai jis sužino arba protingai turi sužinoti, kad jo kontroliuojamas juridinis asmuo yra nemokus. Atsakovo A. S. neveikimas, įskaitant ir nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė teisės aktuose įtvirtintus imperatyvus, padarė žalos kreditoriams ir už tai jam taikytina civilinė atsakomybė. Kadangi žalos padarymą lėmė abiejų atsakovų veiksmai (neveikimas) ir nors vienam iš jų neatliekant neteisėtų veiksmų žala nebūtų atsiradusi, tai abiem atsakovams taikytina solidarioji atsakomybė.

3Atsakovas A. S. atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį prašo jį šio atsakovo atžvilgiu atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad nežinojo įmonės finansinės padėties, nežinojo, kad įmonės skolos auga ir viršija bendrovės turimo turto vertę, kadangi niekada nedalyvavo įmonės veikloje, nedalyvavo priimant sprendimus, buvo tik formaliai paskirtas akcininku. Įmonės faktiniu savininku (akcininku) ir vadovu visuomet buvo R. R., o A. S. šios įmonės savo iniciatyva nesteigė, savo lėšų į ją neinvestavo. Įvertinus tai, akivaizdu, jog A. S. nežinodamas įmonės finansinės padėties, neturėjo ir pagrindo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Nustačius, jog dėl laiku neiškeltos bankroto bylos kilo žala kreditoriams, už viską turėtų atsakyti R. R., kadangi jis buvo tikruoju faktiniu įmonės vadovu ir akcininku nuo įmonės įsteigimo dienos, jis geriausiai žinojo įmonės finansinę padėtį, todėl turėjo laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Pats R. R. BUAB „Ginalinas“ tyčinio bankroto bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad visoje veikloje dalyvavo jis pats. R. R. jokių finansinių atskaitomybių A. S. neteikė, tokiu būdu informacijos gavimas akcininkui faktiškai tapo negalimas. Atsakovui nežinant įmonės finansinės padėties, t. y. nežinant, jog jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo solidariai žalą (skolą), atsiradusią neva dėl nesavalaikio bankroto bylos iškėlimo, yra nepagrįstas, kadangi atsakovo atžvilgiu nėra civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – neteisėtų veiksmų. Be to, jeigu būtų nustatyta, kad atsakovas dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo kreiptis į teismą, tai žala sudarytų išaugusius ieškovės įsipareigojimus kreditoriams tuo laikotarpiu, kai atsakovas privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, iki faktinio bankroto bylos iškėlimo įmonei momento. Šiuo atveju ieškovė nenurodė momento, nuo kada atsakovas sužinojo apie įmonės nemokumą, t. y. nenurodė nuo kada akcininkui (atsakovui) kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl laikytina, jog nepagrįstai apskaičiuota žala, atsiradusi dėl nesavalaikio bankroto bylos iškėlimo. Yra būtina nustatyti, kokia dalimi padidėjo kreditorinių įsipareigojimų, kurių įmonė nėra pajėgi padengti savo valdomu turtu, suma nuo laiko, kuomet atsakovas privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, iki faktinio bankroto bylos iškėlimo įmonei momento. Atsakovo nuomone, nurodyta skolos (nuostolių) suma negali būti vertinama, kaip susijusi su atsakovo neveikimu, nes šis skola (ar dalis skolos) kreditoriams galimai būtų atsiradusi ir tuo atveju, jei jis būtų laiku kreipęsis dėl bendrovei bankroto bylos iškėlimo. Be to, žalos atsiradimą ieškovei motyvuojant nesavalaikiu bankroto bylos iškėlimu, į prašomą priteisti žalos sumą nepagrįstai įtraukiama ir žala padaryta dėl dokumentų ir turto neperdavimo administratoriui. Ieškovė taip pat nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo administravimo išlaidas, kurios skiriamos vykdant bankroto procedūrą. Tokios išlaidos nėra susijusios su įrodinėjamu neteisėtu atsakovo neveikimu, nes jos būtų atsiradusios ir tuo atveju, jei atsakovas būtų laiku kreipęsis dėl bendrovei bankroto bylos iškėlimo. Šios išlaidos yra visais atvejais, nepriklausomai nuo to, kas iškėlė bankroto bylą, ar įmonės vadovas, ar kreditorius.

4Atsakovas R. R. atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutinka.

5Ieškovės atstovė adv. padėjėja L. K. prašo ieškinį tenkinti, paaiškino, kad iškėlus bankroto bylą administratoriui nebuvo perduoti dokumentai, o kadangi įmonė ilgą laiką buvo nemoki, todėl kyla ne tik vadovo, bet ir akcininko atsakomybė. Neperdavus dokumentų preziumuojama, kad visa žala atsirado dėl vadovo veiksmų, o akcininkas visiškai nesidomėjo įmonės veikla ir tai įtakojo žalos atsiradimą. Atsakovo R. R. neteisėti veiksmai – tai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, finansinių atskaitomybių neteikimas, turto ir dokumentų neperdavimas. Akcininko S. S. neteisėti veiksmai susiję su neveikimu, t. y. pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir pareigos tvirtinti finansines atskaitomybes nevykdymu, be to, akcininkas turėjo spręsti dėl vadovo pakeitimo. Žalos dydį sudaro kreditorių patvirtintų reikalavimų suma, o atsakovų atsakomybė solidari, kadangi žala padaryta bendrais veiksmais. Nėra galimybės nustatyti, nuo kada įmonė tapo nemoki, nes nėra perduoti dokumentai, tačiau iškeliant bankroto bylą buvo nustatyta, kad nemoki nuo 2013-12-31. Mano, kad atsakovui S. S. turi būti taikomas protingo žmogaus elgesio standartas, o jo veiksmai rodo, kad jis elgėsi itin aplaidžiai, kadangi nesilaikė reikalavimo veikti taip, kad kitiems nebūtų padaryta žala. Duomenų, kad atsakovas S. S. yra žemesnio suvokimo lygio, byloje nėra pateikta.

6Atsakovas S. S. paaiškino, kad atsakovas R. R. yra jo sesers sūnus, kuris paprašė jį pabūti akcininku, tačiau jis visiškai nežinojo, ką R. R. toje įmonėje darė, nesidomėjo įmonės veikla, į įmonę nebuvo nei karto nuvykęs, jokių parašų niekur nedėjo, su R. R. jokių finansinių reikalų neturėjo, apie finansinės atskaitomybės dokumentus, kaip tokius, nieko nežino. Tik tuomet, kai buvo iškelta bankroto byla, sužinojo apie kilusias problemas. Jis yra vidurinio išsilavinimo, vairuotojas, nuo 2000 metų turi klausos problemų, yra senatvės pensininkas, patyrė infarktą. Jokių įmonių nėra įsteigęs ir jokių sprendimų dėl įmonės valdymo nėra priėmęs, įmonę nuo pat pradžių valdė R. R., kuris jam nėra pateikęs jokių finansinių dokumentų.

7Atsakovo S. S. atstovas adv. padėjėjas D. D. prašo ieškinį atsakovo S. S. atžvilgiu atmesti, nes nenustatyti nesąžiningi šio atsakovo veiksmai. Iš nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu matyti, kad įmonei visada vadovavo R. R.. S. S. negalėjo žinoti apie finansinę padėtį, nes jam nebuvo teikiamos finansinės atskaitomybės. Be to, negalima nustatyti žalos dydžio, nes nenustatyta, kada turėjo būti kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo, o už tai, kad nebuvo perduoti dokumentai ir įmonės turtas, yra atsakingas būtent R. R.. Mano, kad iš akcininko nėra pagrindo reikalauti žalos, kurią sudaro kreditorių reikalavimų suma, o administravimo išlaidos būtų atsiradusios nepriklausomai nuo to, ar akcininkas būtų kreipęsis, ar ne dėl bankroto bylos iškėlimo.

8Atsakovas R. R. ieškinį iš dalies pripažįsta. Nurodo, kad jis buvo UAB „Ginalinas“ direktorius ir pripažįsta, kad reikėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, pripažįsta, kad žala – visų kreditorių reikalavimų suma, tik mano, kad ji yra netiksli, tačiau konkrečiai įvardinti negali. Pripažįsta, kad paprašė S. S. tapti akcininku, kadangi pats juo negalėjo būti, nes buvo akcininku kitoje bankrutavusioje įmonėje, tačiau S. S. apie nieką neinformavo, o S. S. juo paprasčiausiai pasitikėjo, nemanė, kad S. S. gali atsirasti kokios nors pasekmės. Neteikė nei finansinės atskaitomybės dokumentų, nei kitų dokumentų, kadangi jų neperėmė iš ankstesnių vadovų. Nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi nesuprato, kad yra susidariusi bankroto situacija, o veikla buvo vykdoma iki pat bankroto bylos iškėlimo. Pripažįsta, kad už visas UAB „Ginalinas“ problemas yra atsakingas jis, apgailestauja, kad į tokią padėtį pastatė S. S..

9Ieškinys tenkintinas iš dalies. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2015 m. sausio 8 d. Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nutartį nepakeistą, UAB „Ginalinas“ buvo iškelta bankroto byla (t. 1, b. l. 11-15). Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad UAB „Ginalinas“ vadovu nuo 2013-02-01 iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo, t. y. iki 2015-01-08, buvo atsakovas R. R., o akcininku nuo įmonės įsteigimo 2009-12-31 iki šiol yra atsakovas S. S. (t. 1, b. l. 30-33). Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi UAB „Ginalinas“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (t. 1, b. l. 16-18). Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d., 2015 m. balandžio 10 d., 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. rugsėjo 7 d., 2015 m. rugsėjo 24 d., 2015 m. spalio 2 d., 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimis buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai (t. 1, b. l. 19-24), iš viso patvirtinta kreditorių reikalavimų bendrai 264 597,51 Eur sumai (t. 1, b. l. 24-25). BUAB „Ginalinas“ 2015 m. balandžio 21 d. vykusiame pirmajame pakartotiname kreditorių susirinkime buvo patvirtinta 5 000 Eur plius PVM administravimo išlaidų sąmata nuo bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (t. 1, b. l. 33-36). Iškėlus bankroto bylą UAB „FinansVita“ 2015 m. vasario 2 d. aktu perdavė administratoriui UAB „Ginalinas“ apskaitos dokumentus. (t. 1, b. l. 25-26), o UAB Ginalinas“ vadovas R. R. 2015 m. kovo 3 d. turto perdavimo–priėmimo aktu pasižadėjo perduoti tam tikrą trumpalaikį turtą (baldus, kompiuterinę sistemą, planšetę, 2 automobilius, priekabą, medienos džiovinimo kamerą) (t. 1, b. l. 26-27), tačiau ir šis turtas nebuvo perduotas. VĮ Registrų centras pažyma patvirtina, kad UAB „Ginalinas“ nėra pateikęs finansinių ataskaitų rinkinių (t. 1, b. l. 28).

10Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų R. R. ir A. S. 270 647,51 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Grįsdama ieškinį nurodo, kad vadovas ir akcininkas savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (bendrovė buvo nemoki mažiausiai nuo 2013 m. gruodžio 31 d.), dėl ko kreditorių reikalavimų tenkinimas neįmanomas net mažiausia apimtimi, o buvęs vadovas R. R. neorganizavo tinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų bei turto, galimai iššvaistė arba pasisavino bendrovės turtą. A. S., būdamas vieninteliu akcininku, perleido UAB „Ginalinas“ valdymą savo sūnėnui R. R., netvirtino metinių finansinių atskaitomybių, nesidomėjo įmonės veikla bei finansine padėtimi ir tokiu būdu savo neveikimu padarė žalos kreditoriams. Kadangi žalos padarymą lėmė abiejų atsakovų veiksmai (neveikimas), todėl ieškovė prašo abiem atsakovams taikyti solidarią atsakomybę.

11Dėl vadovo atsakomybės

12Vadovas yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų DK, CK, ABĮ (Akcinių bendrovių įstatymo) ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų, bendrovės įstatų, pareiginių nuostatų, todėl privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (akcininkų, darbuotojų, o kai įmonei kyla nemokumo pavojus – ir kreditorių) interesus. Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-969/2015).

13Kasacinio teismo praktikoje nurodyta: kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

14Atsakovas R. R. iš esmės pripažįsta ieškinio reikalavimus, t. y. pripažįsta, kad reikėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kad neteikė finansinių atskaitomybių, neperdavė dokumentų administratoriui, nes jų neperėmė iš kitų direktorių, taip pat neperdavė turto. Tokiu būdu atsakovas pripažįsta savo neteisėtus veiksmus, neneigia savo kaltės ir pripažįsta tai, kad dėl tokių jo veiksmų atsirado žala kreditoriams, todėl šios atsakovo R. R. civilinės atsakomybės sąlygos plačiau neanalizuotinos, pripažįstant šias aplinkybes nustatytomis (CPK 140 straipsnio 2 dalis, 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis, 268 straipsnio 5 dalis).

15Atsakovo R. R. ieškinio dalies pripažinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), o pripažįstamas aplinkybes pagrindžia byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad vadovas R. R. neorganizavo tinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo (nebuvo teikiamos finansinės atskaitomybės), neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų bei turto, savalaikiai nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo.

16Atsakovas iš dalies nesutinka tik dėl ieškinio sumos, nurodydamas, kad visų kreditorių reikalavimų suma – netiksli. Tačiau šie atsakovo argumentai atmestini, kadangi kreditorių reikalavimai yra patvirtinti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, o atsakovas R. R., pats būdamas kreditoriumi UAB „Ginalinas“ bankroto byloje, nekėlė klausimo dėl patvirtintų kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Įsiteisėjusiose teismo nutartyse nustatyti faktai (tame tarpe ir dėl kreditorių reikalavimų dydžio) laikytini prejudiciniais ir iš naujo nenustatinėtini (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

17Kreditorių reikalavimų sumos paprastai pripažįstamos žala bylose, kuriose vadovas delsė inicijuoti bankroto bylą ĮBĮ 8 straipsnio pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad visi kreditorių reikalavimai, patvirtinti bankroto byloje, gali būti pripažinti žala tik išimtiniais atvejais, jei ieškovas įrodo, kad jei ne vadovo delsimas, su kreditoriais būtų visiškai atsiskaityta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).

18Nagrinėjamu atveju būtent tokia išimtinė situacija ir yra nustatyta, kadangi, jei bankroto byla būtų iškelta savalaikiai, būtų buvę įmanoma nors iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimus, nes 2013-12-31 įmonė dar turėjo turto 603 399 Eur sumai, kas nustatyta Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22d. nutartyje bankrotą pripažinti tyčiniu (t. 1, b. l. 16-18), o iškėlus bankroto bylą, įmonė teturėjo menkavertį turtą (baldus, kompiuterinę sistemą, medienos drožimo kamerą ir pan.) 7 437 Eur sumai, tačiau jis nebuvo perduotas administratoriui, t. y. įmonės turto faktiškai neliko iš viso, o vadovui neperdavus dokumentų ir nesant galimybių nustatyti turto sumažėjimo priežasčių, laikytina, kad vadovas yra atsakingas už susiklosčiusią situaciją, kai kreditorių reikalavimai nebus patenkinti. Susiklosčius tokiai situacijai, kai nėra galimybių įvertinti įmonės turimų debitorių, pradelstų įsiskolinimų bei įmonės turimo (ar turėto) turto nuo pat įmonės įkūrimo pradžios iki bankroto bylos iškėlimo, yra pagrindas konstatuoti, kad kreditoriams padaryta žala yra lygi kreditorių bankroto byloje patvirtintiems finansiniams reikalavimams (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-790/370/2015). Todėl ieškinys atsakovo R. R. atžvilgiu tenkintinas visų kreditorių reikalavimų, kurie nebus patenkinti, sumos, t. y. 264 597,51 Eur apimtyje.

19Ieškovės reikalavimas atlyginti žalą administravimo išlaidų dalyje netenkintinas. ĮBĮ nuostatos nenustato garantijų, kad administratorius visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė/kreditoriai kompensuos visa apimtimi jo patirtas administravimo išlaidas. Administratoriaus atlyginimas nustatomas ir administravimo išlaidos patiriamos visose bankroto bylose, nepriklausomai nuo to, kas ir kada inicijavo bankroto bylą, perdavė ar neperdavė įmonės turtą bankroto administratoriui ar tinkamai nevykdė kitų administracijos vadovui (direktoriui) nustatytų pareigų, t. y. šios išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo veiksmų, o iš bankroto bylos, nepaisant minėtų aplinkybių (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. e2A-1004-330/2017, Nr. e2A-464-178/2017, Nr. 2A-412-180/2016).

20Dėl akcininko atsakomybės

21Akcininko atsakomybė, kitaip nei valdymo organo nario atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, pagal bendrąją taisyklę yra ribota. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis: kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad juridinio asmens dalyvio atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles atsirasti (CK 2.50 straipsnio 3 dalis) reikalinga šių sąlygų visuma: 1) nesąžiningi civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėti ir kalti juridinio asmens dalyvio veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis); 2) juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; 3) priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio sąžiningumo, teisiškai reikšminga yra aplinkybė, ar jis žinojo ir galėjo bei turėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles, o taip pat dalyvio vaidmuo ir reali galimybė daryti įtaką juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009).

23Taigi viena iš būtinųjų dalyvio subsidiariosios atsakomybės sąlygų – juridinio asmens faktinis nemokumas, kurio padarinys – negalėjimas vykdyti savo prievolės, kas nagrinėjamu atveju nustatyta nutartimi iškelti bankroto bylą ir byloje nustatytu faktu, kad administratoriui nebuvo perduotas joks turtas.

24Kaip jau nurodyta, juridinio asmens dalyviui atsakomybė pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsiranda dėl nesąžiningų jo veiksmų. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal sąžiningumo reikalavimus. Nesąžiningų veiksmų konstatavimas ir reiškia juridinio asmens dalyvio kaltę, taigi nustačius, kad atsakovas, kaip juridinio asmens dalyvis, atliko nesąžiningus veiksmus ieškovo (kreditoriaus) atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo. Nustatant akcininko veiksmų nesąžiningumą atsižvelgtina į tai, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo pripažįstamas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip.

25Ieškovė, grįsdama reikalavimus akcininko atsakovo S. S. atžvilgiu nurodo tokius jo nesąžiningus, neteisėtus ir tuo pačiu kaltus veiksmus: kad jis, būdamas vieninteliu akcininku, perleido UAB „Ginalinas“ valdymą savo sūnėnui R. R., netvirtino metinių finansinių atskaitomybių, nesidomėjo įmonės veikla bei finansine padėtimi, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu savo neveikimu padarė žalos kreditoriams.

26Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1867 redakcija), jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

27Pažymėtina, kad vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (ABĮ 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Tokių pareigų akcininkai neturi. Akcininkai neturi pareigos domėtis finansine bendrovės padėtimi, todėl pareiga inicijuoti bankroto bylą jiems gali kilti tik tuo atveju, jei jie faktiškai žino apie nemokumą. Nenustačius, kad akcininkas faktiškai žinojo apie įmonės nemokumą, nėra pagrindo nustatyti neteisėtus veiksmus nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 23 punktas).

28Byloje atsakovų paaiškinimais nustatyta, kad bendrovės vadovas R. R. niekada nesudarinėjo finansinės atskaitomybės dokumentų, jų neteikė akcininkui tvirtinti, niekada nešaukė akcininkų susirinkimų, neteikė jokios informacijos akcininkui apie bendrovės finansinę padėtį. Todėl akcininkui neturint tiesioginių pareigų organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, atitinkamai veikti ir nenustačius, kad jam buvo žinoma apie bendrovės nemokumą, negalima daryti išvados, kad jis nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai.

29Be to, konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016, 42 punktas). Taigi kreditorių reikalavimų dydžių padidėjimas yra reikšmingas apskaičiuojant padarytą žalą dėl nesikreipimo laiku dėl bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamoje byloje nenustačius, kad akcininkas faktiškai sužinojo apie bendrovės nemokumą ir privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kartu liko nenustatyta, kuria apimtimi sumažėjo ar padidėjo kreditorių reikalavimų sumos nuo privalėjimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo iki bankroto bylos iškėlimo, nes to neįmanoma padaryti dėl to, kad bendrovės vadovas neperdavė dokumentų. Todėl akcininko S. S. atsakomybei nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo taikyti yra neįrodyta ir kita civilinės atsakomybės sąlyga – žala ir jos dydis.

30Ieškovės nurodyti atsakovo S. S., kaip bendrovės akcininko, nesąžiningi, neteisėti veiksmai, pasireiškę tuo, kad jis netvirtino metinių finansinių atskaitomybių, nesidomėjo įmonės veikla bei finansine padėtimi, o faktiškai visą UAB „Ginalinas“ valdymą ir tvarkymą perleido savo sūnėnui atsakovui R. R., taip pat nesuteikia pagrindo taikyti jam civilinę atsakomybę. Pirmiausia todėl, kad akcininkai neturi pareigos domėtis finansine bendrovės padėtimi. ABĮ ketvirtajame skirsnyje (ABĮ 16 straipsnyje) įtvirtintos tik akcininko teisės, bet ne pareigos dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, juose balsuoti, gauti informaciją, todėl nepasinaudojimas teisėmis negali būti pripažintas nesąžiningu ir neteisėtu akcininko neveikimu.

31Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad ne kiekvienas akcininko nesąžiningas veiksmas užtraukia jam atsakomybę pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nes, taikant civilinę atsakomybę juridinio asmens dalyviui, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp nesąžiningų jo veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolės, t. y. nustatyti ne bet kokį nesąžiningumą, o būtent nesąžiningus juridinio asmens dalyvio veiksmus, dėl kurių juridinis asmuo prarado galimybę įvykdyti prievolę, t. y. tapo nebepajėgus pats patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2014).

32UAB „Ginalinas“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų neįmanoma patenkinti todėl, kad nebuvo tinkamai vedama buhalterinė apskaita, nesudaromi finansinės atskaitomybės dokumentai, administratoriui neperduoti dokumentai ir turtas, už ką yra atsakingas vadovas R. R., netinkamai vykdęs vadovo pareigas, bet ne todėl, kad akcininkas, nerealizuodamas savo teisių, nesidomėjo bendrovės finansine padėtimi.

33Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškinys atsakovo S. S. civilinės atsakomybės dalyje yra neįrodytas, nes nenustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinys šio atsakovo atžvilgiu atmestinas.

34Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių

35Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. atsakovo R. R. atžvilgiu, iš pastarojo valstybei priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 3 804,12 Eur ((2 027 Eur + (264 597,51 Eur – 86 886 Eur) x 1 %)), ir 22,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

36Atsakovui A. S. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Iš byloje esančios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gegužės 15 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad šios išlaidos sudaro 297,71 Eur sumą. Ieškovės ieškinio reikalavimą atsakovo S. S. atžvilgiu atmetus, iš ieškovės BUAB „Ginalinas“ administravimui skirtų lėšų į valstybės biudžetą priteistinos 297,71 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnio 2 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438-943/2016).

37Ieškinio reikalavimų užtikrinimui Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartimi (t. 1, b. l. 38-40) buvo areštuotas atsakovui S. S. nuosavybės teise priklausantis turtas, todėl ieškinį šio atsakovo atžvilgiu atmetus, sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo S. S. turto atžvilgiu (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

38Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

Nutarė

39ieškinį patenkinti iš dalies.

40Priteisti iš atsakovo R. R. (a. k. ( - ) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ginalinas“ (į. k. 302469985) 264 597,51 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o valstybei – 3 804,12 Eur žyminį mokestį ir 22,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

41Ieškinį atsakovo A. S. (a. k. ( - ) atžvilgiu atmesti.

42Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ginalinas“ (į. k. 302469985) administravimui skirtų lėšų į valstybės biudžetą 297,71 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

43Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui A. S. nuosavybės teise priklausančiam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, turtinėms teisėms, piniginėms lėšoms bendrai 270 647,51 Eur sumai.

44Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia... 2. ieškovė BUAB „Ginalinas“ patikslintame ieškinyje teismo prašo priteisti... 3. Atsakovas A. S. atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį prašo jį... 4. Atsakovas R. R. atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį su ieškiniu... 5. Ieškovės atstovė adv. padėjėja L. K. prašo ieškinį tenkinti,... 6. Atsakovas S. S. paaiškino, kad atsakovas R. R. yra jo sesers sūnus, kuris... 7. Atsakovo S. S. atstovas adv. padėjėjas D. D. prašo ieškinį atsakovo S. S.... 8. Atsakovas R. R. ieškinį iš dalies pripažįsta. Nurodo, kad jis buvo UAB... 9. Ieškinys tenkintinas iš dalies. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo... 10. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų R. R. ir A. S. 270 647,51... 11. Dėl vadovo atsakomybės ... 12. Vadovas yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų,... 13. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta: kad būtų galima taikyti juridinio... 14. Atsakovas R. R. iš esmės pripažįsta ieškinio reikalavimus, t. y.... 15. Atsakovo R. R. ieškinio dalies pripažinimas neprieštarauja imperatyvioms... 16. Atsakovas iš dalies nesutinka tik dėl ieškinio sumos, nurodydamas, kad visų... 17. Kreditorių reikalavimų sumos paprastai pripažįstamos žala bylose, kuriose... 18. Nagrinėjamu atveju būtent tokia išimtinė situacija ir yra nustatyta,... 19. Ieškovės reikalavimas atlyginti žalą administravimo išlaidų dalyje... 20. Dėl akcininko atsakomybės ... 21. Akcininko atsakomybė, kitaip nei valdymo organo nario atsakomybė pagal CK... 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad juridinio asmens... 23. Taigi viena iš būtinųjų dalyvio subsidiariosios atsakomybės sąlygų –... 24. Kaip jau nurodyta, juridinio asmens dalyviui atsakomybė pagal CK 2.50... 25. Ieškovė, grįsdama reikalavimus akcininko atsakovo S. S. atžvilgiu nurodo... 26. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1867... 27. Pažymėtina, kad vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti... 28. Byloje atsakovų paaiškinimais nustatyta, kad bendrovės vadovas R. R. niekada... 29. Be to, konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė... 30. Ieškovės nurodyti atsakovo S. S., kaip bendrovės akcininko, nesąžiningi,... 31. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad ne... 32. UAB „Ginalinas“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų... 33. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškinys atsakovo S. S. civilinės... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių ... 35. Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. atsakovo R. R. atžvilgiu, iš pastarojo... 36. Atsakovui A. S. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Iš... 37. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d.... 38. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270... 39. ieškinį patenkinti iš dalies.... 40. Priteisti iš atsakovo R. R. (a. k. ( - ) ieškovei bankrutavusiai uždarajai... 41. Ieškinį atsakovo A. S. (a. k. ( - ) atžvilgiu atmesti.... 42. Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės... 43. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d.... 44. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas...