Byla 3K-3-261/2014
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „NVLAS“ ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Jurstanus“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Birutės Janavičiūtės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovui N. R. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „NVLAS“ ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Jurstanus“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje nagrinėjama dėl kreditoriaus teisės reikšti reikalavimus subsidiariajam skolininkui – juridinio asmens dalyviui – pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai pagrindiniam skolininkui yra iškelta bankroto byla.

6Ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „NVLAS“ 2007 m. rugpjūčio 20 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo (toliau – ir sutartis Nr. 1), kuria susitarė, kad UAB „NVLAS“ parduos, o ieškovas už 175 000 Lt nupirks du žemės sklypus; 35 000 Lt avansą, kuris bus įskaitytas į parduodamo turto kainą, po preliminariosios sutarties pasirašymo ieškovas perves į UAB „Jurstanus“ sąskaitą, o turto pirkimo–pardavimo sutartį šalys sudarys per 60 kalendorinių dienų po preliminariosios sutarties pasirašymo. Tą pačią dieną šalys pasirašė susitarimą, kuriuo susitarė, kad ieškovo įsipareigojimas sumokėti bendrovei „NVLAS“ 35 000 Lt avansą bus laikomas įvykdytu jam pervedus 35 000 Lt į UAB „Jurstanus“ sąskaitą. 2007 m. rugpjūčio 20 d. mokėjimo pavedimu ieškovas sumokėjo UAB „Jurstanus“ 35 000 Lt, nurodydamas, kad moka avansą už žemės sklypą. Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties sutartu laiku šalys nepasirašė. 2007 m. rugpjūčio 20 d. sudaryta preliminariąja sutartimi dėl nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (toliau – ir sutartis Nr. 2) UAB „Jurstanus“ įsipareigojo parduoti, o UAB „NVLAS“ nupirkti tuos pačius žemės sklypus, kuriuos UAB „NVLAS“ įsipareigojo parduoti ieškovui. Žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių, kaip buvo susitarę preliminariąja sutartimi, UAB „Jurstanus“ su UAB „NVLAS“ nesudarė.

72011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas UAB „NVLAS“ iškėlė bankroto bylą. 2012 m. birželio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Jurstanus“.

8Ieškovas, remdamasis CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, prašė priteisti iš atsakovo 35 000 Lt žalos atlyginimą, t. y. sumokėtą pagal 2007 m. rugpjūčio 20 d. preliminariąją sutartį avansą, kurio jam negali grąžinti UAB „NVLAS“; nurodė, kad juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės ieškovui dėl šio asmens dalyvio – atsakovo nesąžiningų veiksmų, todėl atsakovas atsako pagal UAB „NVLAS“ prievolę savo turtu subsidiariai.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

10Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai.

11Teismas, nustatęs, kad sutarties Nr. 1 su ieškovu sudarymo metu (2007 m. rugpjūčio 20 d.) atsakovas buvo UAB „NVLAS“ vienintelis akcininkas ir direktorius; turtą ieškovui įsipareigojo parduoti kaip UAB „NVLAS“ nuosavybę, nors jis priklausė UAB „Jurstanus“; šį faktą atsakovas žinojo, tačiau, esant susitarimui su UAB „Jurstanus“ dėl žemės sklypų įsigijimo, preliminariosios sutarties sudarymo su ieškovu kliūčių nematė; remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2004 m. vasario 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004, 2006 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, 2006 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2006, 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009, 2009 m. liepos 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2009, 2011 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011, padarė išvadas, kad atsakovas visus su bendrove susijusius klausimus sprendė vienvaldiškai, taigi turėjo plačius įgaliojimus veikti UAB „NVLAS“ vardu; atsakovo nesąžiningumas sudarant preliminariąją sutartį su ieškovu pasireiškė tuo, kad nurodytu momentu jis suprato, jog realiai vien savo ir įmonės jėgomis negalės jos įvykdyti; elgėsi nesąžiningai, nes neinformavo ieškovo, jog žemės sklypai atsakovo atstovaujamai įmonei nepriklauso.

12Iš byloje pateiktų dokumentų apie UAB „NVLAS“ bankroto procedūras teismas nustatė, kad atsakovas negalėjo įvykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, taip ieškovas prarado teisę įgyti žemės sklypus, atgauti 35 000 Lt sumokėtą avansą; tai, kad nebegalės įvykdyti įsipareigojimo ieškovui parduoti žemės sklypus, atsakovas suprato 2009 m. birželio 12 d., kai kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl skolos pagal 2007 m. rugpjūčio 20 d. preliminariąją sutartį Nr. 2 priteisimo. Teismas sprendė, kad atsakovo nesąžiningumas pasireiškė ir tuo, jog, baigdamas ginčą su UAB „Jurstanus“ teisme taikiai, suprato arba turėjo suprasti, jog būtent ieškovo sumokėto avanso suma (35 000 Lt) mažina savo reikalavimą. Tuo metu jis būdamas įmonės vadovu žinojo ir turėjo žinoti, kad ši neatsiskaito su kreditoriais ir neturi tam lėšų. Nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nustatytas faktas, kad UAB „NVLAS“ yra nemoki, byloje turi prejudicinę galią.

13Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad, sudarydamas sutartį Nr. 1 su juo, atsakovas, veikdamas UAB „NVLAS“ vardu, pažeidė bendrąją pareigą elgtis sąžiningai, apdairiai, rūpestingai ir protingai (CK 1.5 straipsnis); laikė, kad pareigos elgtis sąžiningai nevykdymas reiškia ne tik asmens kaltus tyčinius veiksmus, bet ir tokius veiksmus (neveikimą), kuriais dalyviai tos prievolės siekia išvengti, ir tai lemia, jog juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, žinodamas, jog negalės įvykdyti sutarties, ieškovui negrąžino avansinės įmokos, o savo vardu turėtą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus) pardavė, tačiau su ieškovu neatsiskaitė.

14Remdamasis Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalimi, 37 straipsniu, teismas sprendė, kad atsakovas atliko nesąžiningus, taigi neteisėtus, veiksmus, dėl to turi atlyginti žalą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

15Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

16Teisėjų kolegija pripažino iš dalies pagrįstais atsakovo argumentus, kad, reikšdamas ieškinį tiesiogiai atsakovui, ieškovas pažeidė CK 6.245 straipsnio 5 dalyje nustatytą reikalavimą, nes pagrindinis ieškovo skolininkas yra bankrutuojanti UAB „NVLAS“, o atsakovas – subsidiariai atsakingas asmuo, todėl pirmiausia reikalavimus grąžinti avansą ieškovas turėjo reikšti bankrutuojančiai UAB „NVLAS“, kuri pagal UAB „NVLAS“ bankroto administratoriaus pateiktus duomenis, kad įmonės finansiniai įsiskolinimai sudaro 87 630 Lt, o debitoriniai – 334 460,60 Lt, galbūt ir būtų patenkinusi ieškovo reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka.

17Teisėjų kolegija rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2008 m. spalio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008, 2011 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011, kad subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra papildoma; jos esminis bruožas tas, kad subsidiarusis skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas; pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrąją subsidiariojo skolininko atsakomybės taisyklę kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai, kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė) turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą atlyginti nuostolius; jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą atlyginti nuostolius subsidiariai atsakingam skolininkui; pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį juridinio asmens dalyvio subsidiarioji atsakomybė kreditoriams gali būti konstatuota nustačius šias atsakomybės sąlygas: nesąžiningus veiksmus, kreditoriams padarytą žalą ir priežastinį ryšį, t. y. aplinkybes, patvirtinančias, kad juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolių tretiesiems asmenims ir šis negalėjimas yra atsiradęs būtent dėl jo dalyvio nesąžiningų veiksmų; CK 2.50 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti juridinio asmens dalyvio nesąžiningumą ir juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008, 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011). Nustačiusi, kad ieškovas nėra pareikalavęs, jog prievolę grąžinti jam 35 000 Lt avansą įvykdytų preliminariąją sutartį Nr. 1 su juo sudaręs trečiasis asmuo – bankrutuojanti UAB „NVLAS“, po bankroto bylos iškėlimo ši įmonė kitaip nei nustato Įmonių bankroto įstatymas, t. y. tik tenkinant teismo patvirtintus kreditorių reikalavimus, avanso ieškovui negalės grąžinti; šios bendrovės bankroto byloje nėra patvirtintas ieškovo kaip kreditoriaus finansinis reikalavimas, teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog byloje yra nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad juridinis asmuo privalo, tačiau negali įvykdyti savo prievolių ieškovui, taigi nėra pagrindo ir subsidiariai atsakovo – buvusio įmonės akcininko ir vadovo – atsakomybei; tik ieškovui reikalaujant, kad prievolę grąžinti avansą įvykdytų trečiasis asmuo BUAB „NVLAS“, ieškovas įgis teisę reikalauti, jog žalą jam subsidiariai atlygintų ir šio juridinio asmens vadovas, jei prievolės nesugebės įvykdyti juridinis asmuo; nepareiškus reikalavimų juridiniam asmeniui (CK 6.245 straipsnio 5 dalis), vertintina, kad ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį.

18III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

19Kasaciniu skundu ieškovas T. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą.

20Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

  1. Dėl CK 6.245 straipsnio 5 dalies, 2.50 straipsnio 3 dalies, 6.263 straipsnio 1 dalies netinkamo taikymo, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Atsakovas, sudarydamas su ieškovu preliminariąją sutartį Nr. 1, žinojo, kad žemės sklypai, kuriuos UAB „NVLAS“ įsipareigojo parduoti, šiai įmonei nuosavybės teise nepriklausė, nes buvo BUAB „Jurstanus“ nuosavybė, todėl UAB „NVLAS“ pirmiau nurodytos sutarties įvykdyti viena negalės; žinodama, kad negali garantuoti sutarties Nr. 1 įvykdymo, elgėsi nesąžiningai, nes ją vis tiek sudarė. Šios sutarties pagrindu ieškovas sumokėjo 35 000 Lt avansą. Nė viena iš preliminariųjų sutarčių (Nr. 1 ir Nr. 2), sudarytų ieškovo ir UAB „NVLAS“ bei UAB „Jurstanus“ ir UAB „NVLAS“ nebuvo įvykdyta, nes UAB „NVLAS“ nenupirko turto iš UAB „Jurstanus“, kartu negalėjo jo dalies parduoti ieškovui. Dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų ieškovas patyrė 35 000 Lt žalą. Kadangi trečiasis asmuo BUAB „NVLAS“ yra nemokus, tai apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog byloje nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad juridinis asmuo privalo, tačiau negali įvykdyti savo prievolių ieškovui, taigi nėra pagrindo ir subsidiariai atsakovo – buvusio įmonės akcininko ir vadovo – atsakomybei. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.245 straipsnio 5 dalį. Svarbu tai, kad UAB „NVLAS“ yra bankrutuojanti įmonė, neturinti turto, ieškovui ir kitiems kreditoriams negrąžinusi skolų, kurias atgauti nėra galimybių, įmonės įsiskolinimai gerokai viršija jos (daugeliu atvejų iš bankrutavusių įmonių) gautinas sumas. Nors ieškovas privalėjo būti įtrauktas į BUAB „NVLS“ kreditorių sąrašą pagal įmonėje esančius dokumentus, tai nebuvo padaryta dėl nežinomų priežasčių. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad, tik ieškovui reikalaujant, jog prievolę grąžinti avansą įvykdytų trečiasis asmuo BUAB „NVLAS“, ieškovas įgis teisę reikalauti, kad žalą jam subsidiariai atlygintų ir šio juridinio asmens vadovas, jei prievolės nesugebės įvykdyti juridinis asmuo; nepareiškus reikalavimų, kaip tą reglamentuoja CK 6.245 straipsnio 5 dalis, juridiniam asmeniui, vertintina, kad ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį, nepagrįsti. Ieškovas, trečiajam asmeniui nurodžius, kad skola jam grąžinta nebus ir neatsakius į prašymą sumokėti skolą, kreipėsi į teismą nepažeisdamas CK 6.245 straipsnio 5 dalyje nustatytų sąlygų.

21Įstatyme kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimą subsidiariajam skolininkui nesiejama su išieškojimo pagal kreditoriaus reikalavimą pagrindiniam skolininkui pabaiga. Papildomo skolininko subsidiariosios atsakomybės prievolė gali būti teismo konstatuota tiek toje pačioje byloje, kurioje sprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo pagrindiniam skolininkui, tiek atskiroje byloje pagal kreditoriaus ieškinį subsidiariajam skolininkui, abiem atvejais teismui nustačius subsidiariojo skolininko civilinės atsakomybės sąlygų visetą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009; 2011m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2011). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad įmonės finansiniai įsiskolinimai sudaro 87 630 Lt, o debitoriniai – 334 460,60 Lt, todėl galbūt ieškovo reikalavimai būtų buvę patenkinti, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad įmonės debitoriniai įsiskolinimai yra daugiausia iš bankrutuojančių įmonių. Įstatyme tiesiogiai neapibrėžta, kas laikytina juridinio asmens negalėjimu vykdyti prievolės, kaip sąlyga juridinio asmens dalyvio subsidiariajai atsakomybei kilti. Kasacinio teismo praktikoje juridinio asmens negalėjimas vykdyti prievolės, kaip juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės sąlyga, gali būti susijęs, tačiau nėra tapatinamas su juridinio asmens bankrotu ar likvidavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009). Kasacinis teismas 2011 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011, išaiškino, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies norma neturi būti aiškinama siaurinamai – kaip nustatanti, kad juridinio asmens negalėjimas vykdyti prievolės, kaip juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės sąlyga, galėtų būti konstatuojamas tik pasibaigus to juridinio asmens bankroto procedūrai. Juridinio asmens negalėjimas vykdyti prievolės gali būti teismo konstatuojamas skirtingų faktinių aplinkybių pagrindu, kai nustatoma, kad juridinis asmuo nevykdo prievolės kreditoriui dėl to, kad neturi reikalingų lėšų ar turto, inter alia dėl bankroto. Būtent taip yra šiuo atveju. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nurodęs ieškovui kreiptis į pagrindinį skolininką, kai šis su juo nebendrauja, nėra patvirtinęs jo kreditoriaus reikalavimo, netinkamai pritaikė pirmiau nurodytas CK normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose.

  1. Dėl netinkamo CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatos taikymo. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo tai, kad atsakovas, sudarydamas preliminariąją sutartį Nr. 1 su ieškovu trečiojo asmens BUAB „NVLAS“ vardu, elgėsi nesąžiningai. Vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-130/2011). Pirmosios instancijos teismo išvados atitinka kasacinio teismo išaiškinimus, pateiktus išnagrinėjus analogiškus ginčus, o apeliacinės instancijos teismas nesigilino į atsakovo kaltę, formaliais pagrindais panaikino sprendimą, taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia tai, kad jo atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės jos kreditoriams už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorių, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuo interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Jeigu vadovui neatsirastų atsakomybės (arba atsirastų tik tiesiogiai įstatymų nustatytais atvejais), tai nebūtų realaus priverstinio mechanizmo užtikrinti fiduciarinių pareigų kreditoriams vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo nesąžiningumas pasireiškė tuo, jog kaip vienintelis bendrovės akcininkas ir vadovas sudarydamas preliminariąją sutartį su ieškovu suprato, kad realiai vien savo ir įmonės jėgomis negalės įvykdyti preliminariosios sutarties; neinformavo ieškovo apie tai, kad parduodami žemės sklypai jo atstovaujamai įmonei nepriklauso; baigdamas ginčą su UAB „Jurstanus“ teisme taikiai, suprato arba turėjo suprasti, kad būtent ieškovo sumokėto avanso suma mažina savo reikalavimą; būdamas įmonės vadovu žinojo ir turėjo žinoti, kad įmonė neatsiskaito su kreditoriais ir neturi tam lėšų. Taigi atsakovas pažeidė bendrąją pareigą elgtis sąžiningai, apdairiai rūpestingai ir protingai (CK 1.5 straipsnis). Svarbu ir tai, kad atsakovas, žinodamas, jog negalės įvykdyti sutarties Nr. 1, negrąžino ieškovui sumokėto avanso, nors savo vardu turėtą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus) pardavė, su ieškovu neatsiskaitė. Taigi atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, jam nepaneigus įstatyme nustatytos prezumpcijos, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino šių aplinkybių, nepagrįstai ir neteisėtai atleido atsakovą nuo pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų, taip pažeidė CK 6.248 straipsnį.
  2. Dėl nevienodos teismų praktikos taikant CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatas. Teismų praktikoje sprendžiant klausimą dėl vadovo subsidiariosios atsakomybės, nevienodai taikoma pirmiau nurodyta privalomą bylos sustabdymą reglamentuojanti teisės norma: pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, pažymėjo, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo nepasibaigus trečiojo asmens UAB „Studio Gazo“ bankroto bylos procesui iki bankrutuojančios įmonės pabaigos negali būti nagrinėjamas ir sprendžiamas iš esmės, nes, neužbaigus bankroto bylos, be kita ko, nėra galimybių tinkamai nustatyti žalos fakto ir dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą turėjo spręsti bylos sustabdymo klausimą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, tačiau to nepadarė; pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui bei spręsti bylos sustabdymo klausimą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu; o 2011 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 3K-3-118/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, kad aplinkybė, jog juridiniam asmeniui yra iškelta bankroto byla, nėra privalomas civilinės bylos, kurioje juridinio asmens dalyviams yra pareikštas ieškinys pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, sustabdymo pagrindas per se. Vykdant išieškojimą pagal bankrutavusio juridinio asmens, kaip pagrindinio skolininko, ir jo dalyvių, kaip subsidiariųjų skolininkų, prievolę turi būti laikomasi eiliškumo: pirmiausia įmonės likvidavimo procese išieškoma iš juridinio asmens turto, o jo turto nepakankant prievolei įvykdyti, išieškojimas atitinkama apimtimi nukreipiamas į juridinio asmens dalyvio turtą. Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nėra įstatyme įtvirtinto pagrindo stabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus baigta bankrutavusios UAB „Barklita“ likvidavimo procedūra. Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika taikant privalomąjį bylos sustabdymą dėl žalos priteisimo iš juridinio asmens dalyvio ar vadovo nėra vienoda, reikalinga ją suvienodinti, taikant privalomąjį bylų sustabdymą reglamentuojančią CPK 163 straipsnio 3 dalį, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu.
  3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 177, 178, 185 straipsnius, nes netinkamai ir nevisapusiškai įvertino įrodymus, Konstitucijos nuostatas dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų. Teismas tik formaliai įvertino trečiojo asmens BUAB „NVLAS“ nemokumą; vertino tik šio asmens pateiktus duomenis, ne įrodymų visumą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad įmonės finansiniai įsiskolinimai sudaro 87 630 Lt, o debitoriniai – 334 460,60 Lt, todėl galbūt ji būtų patenkinusi ieškovo reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau trečiasis asmuo BUAB „NVLAS“ yra bankrutuojanti įmonė, neturinti turto, lėšų ir iki šiol su ieškovu neatsiskaičiusi, be to, piktybiškai neįtraukia ieškovo į kreditorių sąrašą. Dėl to pirmiau nurodyta išvada nepagrįsta, padaryta neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos. BUAB „NVLAS“ yra nemoki, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad atlygins bent dalį ieškovo patirtos žalos.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta.

25Dėl kreditoriaus teisės reikšti reikalavimus subsidiariajam skolininkui – juridinio asmens dalyviui (CK 2.50 straipsnio 3 dalis), kai pagrindiniam skolininkui yra iškelta bankroto byla

26Kasacinis skundas grindžiamas apeliacinės instancijos teismo netinkamu CK 2.50 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios juridinio asmens dalyvio atsakomybės sąlygas pagal juridinio asmens prievoles, bei susijusių CK nuostatų (6.245 straipsnio 5 dalies, 6.263 straipsnio 1 dalies) taikymu.

27CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šią bendro pobūdžio pareigą atitinka ir juridinio asmens dalyvių pareiga elgtis taip, kad dėl jų veiksmų ar neveikimo įmonė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Kasacinio teismo išaiškinta, kad bendrovės akcininkai (t. y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo atsižvelgti į įstatymuose įtvirtintą viešąjį interesą, veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. A. ir kt. v. AB ,,Mažeikių nafta ir kt., bylos Nr. 3K-3-650/2003). Nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė juridinio asmens kreditorius atsakovui kaip vieninteliam bendrovės akcininkui, galinčiam būti subsidiariosios atsakomybės subjektu CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme.

28Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams nustatyta, jog jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriui; nesąžiningų veiksmų konstatavimas ir reiškia juridinio asmens dalyvio kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Göllner spedition” v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2004). Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį juridinio asmens dalyvio subsidiarioji atsakomybė kreditoriams gali būti konstatuota nustačius šias atsakomybės sąlygas: nesąžiningus veiksmus, kreditoriams padarytą žalą ir priežastinį ryšį, t. y. aplinkybes, patvirtinančias, kad juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolių tretiesiems asmenims ir šis negalėjimas yra atsiradęs būtent dėl jo dalyvio nesąžiningų veiksmų; CK 2.50 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti juridinio asmens dalyvio nesąžiningumą ir to nulemtą juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Alaja“ ir ko“ v. K. A., V. A., bylos Nr. 3K-3-509/2008; 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. v. kooperatinė bendrovė „Kėdainių šilas“, bylos Nr. 3K-3-147/2009). Kadangi CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas, tai, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio mėn. 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Čeltaura“ v. A. Č., Š. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2009).

29Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo N. R. statusas santykyje su UAB „NVLAS“ buvo dvilypis: atsakovas buvo UAB „NVLAS“ dalyvis (vienintelis akcininkas nuo 2006 m. rugsėjo 18 d.) ir vienasmenis šios įmonės valdymo organas (administracijos vadovas (direktorius) nuo 2005 m. gruodžio 1 d.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas visus su bendrove susijusius klausimus sprendė vienvaldiškai; turėdamas plačius įgaliojimus veikti UAB „NVLAS“ vardu, 2007 m. rugpjūčio 20 d. sudarė dvi analogiškas preliminariąsias pirkimo– pardavimo sutartis, kuriomis įmonė per tą patį laikotarpį įsipareigojo nupirkti ir parduoti tuos pačius žemės sklypus. Ieškovui pareiškus ieškinį dėl įmonės vienintelio akcininko veiksmais (neveikimu) padarytos žalos šios įmonės kreditoriui atlyginimo, svarbu išaiškinti, ar egzistuoja CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti.

30Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo nesąžiningumą, sudarant preliminariąją sutartį, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai tai ignoravo, sprendimą panaikino formaliais pagrindais. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog būtų galima taikyti įmonės dalyvio civilinę atsakomybę, būtina, be kitų civilinės atsakomybės sąlygų, nustatyti ne bet kokį nesąžiningumą, o būtent nesąžiningus juridinio asmens dalyvio veiksmus, dėl kurių juridinis asmuo prarado galimybę įvykdyti prievolę, t. y. tapo nebepajėgus pats patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nustatytas atsakovo nesąžiningumas ne dėl pirmiau nurodytų padarinių, o dėl pačių veiksmų (neveikimo): sudarant sutartį, kai atsakovas žinojo, jog žemės sklypai, kuriuos vadovaujama įmonė įsipareigojo parduoti, nuosavybės teise jai nepriklausė, tačiau neatskleidžiant šios aplinkybės ieškovui; neatskleidžiant ieškovui paaiškėjusios aplinkybės, kad UAB „NVLAS“ nebegalės įvykdyti įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį Nr. 1; sumažinus reikalavimą 35 000 Lt teisme taikiai baigiant ginčą su UAB „Jurstanus“. Teisėjų kolegija išaiškina, kad pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalį subsidiarioji atsakomybė gali atsirasti pagal sutartį arba jei tai nustatyta įstatyme. Nagrinėjamu atveju sutarties, kurioje būtų nustatyta atsakovo subsidiarioji atsakomybė, sudaryta nebuvo, o CK 6.245 straipsnio nuostatos galėtų būti taikomos tik tuo atveju, jei būtų nustatytos CK 2.50 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, be kita ko, kad atsakovas atliko tokius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių juridinis asmuo prarado galimybę įvykdyti prievolę, t. y. grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą. Kadangi šioje byloje nenustatytas pagrindas subsidiariajai atsakovo atsakomybei, t. y. kad dėl pirmiau nurodytų atsakovo veiksmų juridinis asmuo tapo nemokus ir negali įvykdyti prievolės, tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas neturi pagrįstos reikalavimo teisės į atsakovą.

31Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, tik ieškovui reikalaujant, jog prievolę grąžinti avansą įvykdytų trečiasis asmuo BUAB „NVLAS“, ieškovas įgis teisę reikalauti, kad žalą jam subsidiariai atlygintų ir atsakovas, jei prievolės nesugebės įvykdyti juridinis asmuo; nepareiškus reikalavimų juridiniam asmeniui (CK 6.245 straipsnio 5 dalis), vertintina, kad ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį. Kasatorius nesutinka su šia išvada, nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK 6.245 straipsnio 5 dalį, pažeidė 6.248 straipsnį, nes nepagrįstai ir neteisėtai atleido atsakovą nuo pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų. Teisėjų kolegija atmeta šiuos kasatoriaus argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. Subsidiariosios atsakomybės esmė yra ta, kad kreditorius gali reikšti reikalavimą subsidiariai atsakančiam asmeniui tik tada, jei šio reikalavimo nepatenkina (tiek, kiek nepatenkina) pagrindinis skolininkas bei, minėta, nustačius subsidiariosios atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 2 dalį pagrindą. CK 6.245 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas privalomas reikalavimų pareiškimo skolininkams subsidiariosios atsakomybės atveju eiliškumas. Nagrinėjamoje byloje svarbus faktas, kad pagrindiniam skolininkui yra iškelta bankroto byla. Tai reiškia, kad kreditorius reikalavimą pagrindiniam skolininkui turi pareikšti laikydamasis Įmonių bankroto įstatyme nustatytos tvarkos. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nustatyta, kad kasatorius šia tvarka reikalavimo BUAB „NVLAS“ nebuvo pareiškęs. Kasatoriaus teiginys, kad, nors jis neįtrauktas į BUAB „NVLS“ kreditorių sąrašą (t. y. nepareiškęs reikalavimo pagrindiniam skolininkui ĮBĮ nustatyta tvarka), tačiau laikytina, kad kreipėsi į teismą nepažeisdamas CK 6.245 straipsnio 5 dalies sąlygų (privalomo eiliškumo), nes BUAB „NVLS“ nurodė, kad skolos negrąžins, neatsakė į prašymą sumokėti skolą, atmestinas kaip nepagrįstas.

32Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl pirmiau nurodytų argumentų, t. y. nenustačius subsidiariosios atsakovo atsakomybės pagrindo pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį, yra iš esmės teisinga.

33Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

34Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. S., R. S., bylos Nr. 3K-3-175/2014).

35Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius, teikdamas argumentus dėl CK 6.248 straipsnio 1 dalies netinkamo taikymo, nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011, nes tos bylos faktinės aplinkybės yra kitokios nei nagrinėjamos bylos: civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011 ieškinį reiškė juridinis asmuo, atstovaujamas bankroto administratoriaus, įmonės administracijos vadovui, spręstas klausimas dėl atsakovo civilinės atsakomybės už nesikreipimą laiku dėl bankroto bylos iškėlimo vadovaujamai įmonei ir dėl tokios pareigos pažeidimu padarytos žalos atlyginimo.

36Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės nagrinėjamos bylos teisiniam rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.

37Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pagrindo jį naikinti arba pakeisti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

38Dėl bylinėjimosi išlaidų

39Netenkinus kasacinio skundo, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

40Kasaciniame teisme patirta 32,97 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

42Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43Priteisti iš kasatoriaus T. M. (a. k. ( - ) 32,97 Lt (trisdešimt du litus 97 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

44Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje nagrinėjama dėl kreditoriaus teisės reikšti reikalavimus... 6. Ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „NVLAS“ 2007 m. rugpjūčio 20 d. sudarė... 7. 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas UAB „NVLAS“... 8. Ieškovas, remdamasis CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, prašė priteisti iš... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 10. Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino... 11. Teismas, nustatęs, kad sutarties Nr. 1 su ieškovu sudarymo metu (2007 m.... 12. Iš byloje pateiktų dokumentų apie UAB „NVLAS“ bankroto procedūras... 13. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad, sudarydamas sutartį Nr. 1 su juo,... 14. Remdamasis Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalimi, 37 straipsniu,... 15. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m.... 16. Teisėjų kolegija pripažino iš dalies pagrįstais atsakovo argumentus, kad,... 17. Teisėjų kolegija rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2008... 18. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 19. Kasaciniu skundu ieškovas T. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 20. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
    21. Įstatyme kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimą subsidiariajam... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo... 25. Dėl kreditoriaus teisės reikšti reikalavimus subsidiariajam skolininkui –... 26. Kasacinis skundas grindžiamas apeliacinės instancijos teismo netinkamu CK... 27. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą... 28. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti... 29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo N. R. statusas santykyje su UAB... 30. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo... 31. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, tik ieškovui reikalaujant,... 32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl pirmiau nurodytų argumentų, t. y.... 33. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų ... 34. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad nagrinėdamas bylas teismas... 35. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius, teikdamas argumentus dėl CK 6.248... 36. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės... 37. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 39. Netenkinus kasacinio skundo, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos... 40. Kasaciniame teisme patirta 32,97 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.... 43. Priteisti iš kasatoriaus T. M. (a. k. ( - ) 32,97 Lt (trisdešimt du litus 97... 44. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...