Byla I-4659-629/2015
Dėl įsakymų panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės, Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Vilniaus vandenys“ atstovui advokatui Mariui Navickui, atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovei Ernestai Jankauskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Gintarei Izokaitytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vilniaus vandenys“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl įsakymų panaikinimo,

Nustatė

2UAB „Vilniaus vandenys“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) su skundu (t. I, b. l. 1–5), kurį vėliau patikslino (t. I, b. l. 187–189), kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovė, Agentūra) direktoriaus 2014 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. T1-143, 2014 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. T1-146 ir 2014 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. T1-145, kuriais pareiškėjai nurodyta grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas išlaidas.

3Pareiškėja nurodė, kad skundžiamuose įsakymuose (ir kartu su jais pateikiamuose dokumentuose) nurodoma, kad pažeidimų tyrimai siejami su valstybinio audito ataskaitos projekte nurodytais pastebėjimais, tačiau nėra nurodyta, apie kokią konkrečiai valstybinio audito ataskaitą (projektą) yra kalbama, todėl pareiškėja nėra tikra, dėl kokių tariamų pažeidimų reikalaujama grąžinti lėšas. Be to, atkreipė dėmesį, jog iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau – ir Valstybės kontrolė) 2009 m. liepos 3 d. valstybinio audito ataskaitos „Dėl sanglaudos fondo (ISPA) projekto Nr. 2000/LT/16/P/PE/001 „Geriamojo vandens ir nuotekų surinkimo sistemų atnaujinimas ir plėtra Vilniuje“ Nr. FA-P-70-6-76 (toliau – ir 2009 m. Ataskaita) matyti, kad iki 2009 m. liepos 3 d. atsakovės pozicija dėl ginčo pažeidimų buvo visiškai priešinga – Agentūra teigė, kad pažeidimų dėl Valstybės kontrolės nurodytų pastebėjimų nėra, o valstybinio audito išvados nepagrįstos. Pareiškėja pabrėžė, jog skundžiamuose įsakymuose visiškai neaptarta, kodėl pasikeitė atsakovės pozicija dėl ginčo pažeidimų (kokios naujos aplinkybės paaiškėjo, kokios kitos teisės normos taikytos), o tai pažeidžia teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principą bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įsakymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. 1 d.

4Pabrėžė, jog vykdant projektą visi veiksmai buvo derinami su Agentūra, kuri neišsakė jokių pastabų ir pritarė tokiam sutarties vykdymui / keitimui 2007–2008 m. Įvykdžius projektą ir pateikus visus dokumentus Agentūrai, ji taip pat neišsakė jokių pastabų ir pripažino, kad projektas įvykdytas tinkamai. Atkreipė dėmesį, jog pažeidimai nustatyti atlikus pakartotinius įtariamų pažeidimų tyrimus, kurie atlikti po politinio sprendimo, nes neatsirado nei naujų dokumentų, nei naujų aplinkybių. Situacija, kai dėl tokių pačių aplinkybių (tokių pačių dokumentų) vieną kartą pažeidimų nenustatoma, o kitą kartą (pakartotinai tiriant tuos pačius dokumentus) pažeidimai nustatomi, prieštarauja teisinio apibrėžtumo ir tikrumo principui. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT) nėra teikusi pastabų ar nustačiusi pažeidimų dėl ginčo viešųjų pirkimų, nors būtent VPT yra ta institucija, kurios kompetencijos sritis yra viešieji pirkimai.

5Pasak pareiškėjos, vykdant viešuosius pirkimus visiems dalyviams, potencialiems tiekėjams, buvo žinoma, kad sutartis bus sudaroma pagal FIDIC sąlygas, kurios leidžia daryti pakeitimus. Paaiškino, kad tam FIDIC sąlygose ir numatomas užsakovo rezervas ir visa keitimo procedūra, kuri inicijuojama šalių / FIDIC inžinieriaus ir galima daryti tik su FIDIC inžinieriaus pritarimu. Visi dalyviai, potencialūs tiekėjai žinojo, kad duomenys apie tinklus yra negalutiniai, galimai netikslūs, todėl projekto eigoje gali keistis darbų apimtis. Paaiškino, kad konkreti vamzdynų būklė paaiškėja juos uždarius – įrengus laikinus vandentiekius ir laikinas nuotekų linijas ir tik tada paaiškėja, kokie konkretūs darbai turės būti atlikti. Visi žinojo šią informacija, todėl ginčo pakeitimais nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų principai.

6Taip pat nurodė, kad ginčo sutartis sudaryta remiantis finansiniu memorandumu Nr.200/LT/16/P/PE/001, pagal kurį buvo nustatyti fiziniai rodikliai, kurie turi būti pasiekti, t. y. kiek vandentiekio tinklų turi būti atnaujinama. Jei nebūtų buvę atlikta ginčo pakeitimų, būtų pažeisti finansinio memorandumo tikslai. Viešojo pirkimo dalyviai žinojo apie fizinius rodiklius, kurie turi būti pasiekti, taip pat žinojo, kad sutartis sudaroma pagal FIDIC sąlygas, kad numatytas užsakovo rezervas, todėl visiems viešųjų pirkimų dalyviams buvo akivaizdu, kad konkretūs darbai gali keistis ir tikėtina, kad keisis. Be to, pareiškėja pažymėjo, kad ginčijami įsakymai motyvuojami netiesioginio taikymo teisės aktais.

7Atsakovė Agentūra atsiliepimuose (t. I, b. l. 98–101; t. II, b. l. 5–15) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsakovė nurodė, kad Valstybės kontrolė atliko pareiškėjos projekto Nr. 2000/LT/16/P/PE/001 „Geriamo vandens ir nuotekų surinkimo sistemų atnaujinimas ir plėtra Vilniuje“ (toliau – ir Projektas) valstybinį auditą ir 2009 m. liepos 3 d. parengė ataskaitą, kurios 10 dalyje „Viešieji pirkimai“ nustatė, kad galėjo būti padaryti sisteminiai esminių Europos Sąjungos (toliau – ir ES) viešųjų pirkimų ir konkurencijos reikalavimų pažeidimai. Pasak atsakovės, ji nesutiko su Valstybės kontrolės pastebėjimais, tačiau 2009 m. Ataskaita buvo pateikta Europos Komisijai. Dėl 2009 m. Ataskaitoje esančios didelės gausos pastebėjimų, dėl kurių pozicija nebuvo suderinta nacionaliniame lygmenyje, Europos Komisija Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – ir Finansų ministerija) pateikė raštą, kuriame ypač atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos institucijos, prieš pateikdamos galutines ataskaitas, turi išnagrinėti prieštaringai vertinamas situacijas, įskaitant ir pažeidimų tyrimų atlikimą. Kadangi Europos Komisija situaciją, kuomet Valstybės kontrolė ir paramą Lietuvos Respublikoje administruojančios institucijos (Finansų ministerija, Agentūra) turėjo skirtingą nuomonę dėl Projekto lėšų panaudojimo teisėtumo, vertino neigiamai ir atsisakė išmokėti projekto finansavimo lėšas, iki nebus priimta vieninga nacionalinių institucijų pozicija, 2014 m. balandžio 28 d. įvyko darbinis Valstybės kontrolės auditorių, Finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) ir Agentūros atstovų susitikimas, kurio metu buvo pakartotinai aptarti 2009 m. Ataskaitos pastebėjimai ir identifikuoti pastebėjimai, kurie laikytini nepagrįstais, bei pastebėjimai, dėl kurių turėjo būti atlikti įtariamų pažeidimų tyrimai. Paaiškino, kad buvo atlikti keturi įtariamų pažeidimų tyrimai dėl LOT1, LOT2 ir LOT5 sutarčių pakeitimų, kurių pagrindu ir priimti ginčijami įsakymai.

9Atsakovė atkreipė dėmesį, kad siekdama visapusiškai atlikti įtariamų pažeidimų tyrimus, ji kelis kartus kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti paaiškinimus dėl minėtų sutarčių pakeitimų, ir pareiškėjai nekilo klausimų, dėl kurios Valstybės kontrolės ataskaitos pastebėjimų inicijuoti įtariamų pažeidimų tyrimai ir ji neabejotinai žinojo, dėl kurių pakeitimo nurodymų tyrimai atliekami bei teikė dėl jų paaiškinimus.

10Agentūra taip pat pažymėjo, kad, gavus pareiškėjos paaiškinimus dėl pažeidimų, buvo nustatyta, jog įtariami pažeidimai galimai susiję su viešųjų pirkimų procedūromis, kurios turėjo būti atliktos įsigyjant sutartyse nenumatytus darbus. Paaiškino, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintų Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11.16 p., pagal kurį įgyvendinančioji institucija, kai įtariami pažeidimai ir (arba) apie juos gauta informacija susiję su jos pačios atliktais viešaisiais pirkimais, apie tai praneša tarpinei institucijai, informavo Aplinkos ministeriją apie įtariamus pažeidimų tyrimus. Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Taisyklių 8.3 p., atliko įtariamų pažeidimų tyrimus ir nustatė, kad vykdant LOT1, LOT2 ir LOT5 sutartis buvo padaryti pažeidimai.

11Atsakovė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 patvirtintose Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklėse (toliau – ir Pažeidimų nustatymo taisyklės) yra aiškiai įvardyta, kad pažeidimą gali padaryti tiek projekto vykdytojas, tiek paramą administruojanti institucija. Tačiau, nepaisant to, kas padarė pažeidimą, dėl šio pažeidimo neteisėtai išmokėtos lėšos visais atvejais turi būti susigrąžinamos iš galutinio paramos gavėjo – nagrinėjamu atveju pareiškėjos.

12Agentūra nurodė, jog Aplinkos ministerijos įgaliojimu vykdo neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą ir teisės aktuose nėra numatyta Agentūros teisė kvestionuoti tarpinės institucijos išvadas dėl atliktų pažeidimo tyrimų, o tik nustatyta pareiga vykdyti lėšų susigrąžinimą nustatyta tvarka. Pabrėžė, jog nustačiusi ar gavusi informacijos apie pažeidimą ji privalo pradėti tyrimą, o nustačiusi pažeidimus bet kuriuo momentu, nepriklausomai nuo ankstesnių savo veiksmų, pripažinti, kad lėšos yra netinkamos finansuoti ir pareikalauti, kad pripažintos netinkamomis finansuoti lėšos būtų grąžintos. Laiko prasme lėšų susigrąžinimas nėra apribojamas jokiais teisės aktais, juolab, kad susigrąžinimas apskritai gali būti inicijuojamas tik esant jau išmokėtoms lėšoms.

13Atsakovė taip pat paaiškino, kad Valstybės kontrolės kompetencija apima Lietuvos Respublikoje gaunamos Europos Sąjungos finansinės paramos finansinį teisėtumo auditą, o tai reiškia, jog Valstybės kontrolė vertina, ar naudojant Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas nebuvo pažeisti teisės aktai, tuo tarpu Viešųjų pirkimų tarnyba neturi įgaliojimų atlikti Europos Sąjungos finansinės paramos finansinio teisėtumo audito ir teikti ataskaitų.

14Paaiškino, kad praktinio PHARE, ISPA ir SAPARD konkursų vadovo, kuriuo remiantis sudarytos LOT2 ir LOT5 sutartys, 5.7 p. nurodyta, kad darbų sutartis gali prireikti pataisyti jų vykdymo metu, jeigu nuo tada, kai buvo pasirašyta pradinė sutartis, projekto įgyvendinimo sąlygos pasikeitė. Tam, kad sutartis būtų pakeista, turi būti nurodyti tokį poreikį pagrindžiantys motyvai. Atliekant pažeidimų tyrimus išlaidos papildomiems darbams Gineitiškių r., Antakalnio ir Studentų vamzdynuose buvo pripažintos tinkamomis finansuoti, nes sutarčių vykdymo metu paaiškėjo nenumatytos fizinės sąlygos, t. y. nustatyta, kad vamzdynų būklė buvo blogesnė, nei buvo nurodyta pirkimo dokumentuose, ir to nebuvo galima numatyti rengiant pirkimo dokumentaciją, tačiau papildomi darbai Panevėžio g. (sutarties Nr. LOT2 pakeitimo orderis Nr. 8) ir papildomi darbai Lentpjūvės g. (sutarties Nr. LOT2 pakeitimo orderis Nr. 11) apskritai nebuvo įtraukti į pirkimo dokumentus. Kadangi buvo keičiamos esminės sutarties sąlygos, t. y. objektas, įtraukiant papildomas gatves, kuriose renovuojami vamzdynai, ir tokie darbai buvo finansuojami iš nevykdytų darbų sumos užsakovo rezervo, buvo konstatuota, jog pareiškėja nesilaikė esminių viešųjų pirkimų principų, nustatytų tiek ES, tiek nacionaliniuose teisės aktuose. Šiuo atveju turėjo būti parengtas naujas techninis projektas ir skelbiamas naujas konkursas, nes dėl tokio darbų pakeitimo buvo pakeistos konkurencijos sąlygos, buvusios pirminės sutarties pasirašymo metu. Paaiškino, kad panašus sprendimas buvo priimtas ir dėl sutarties Nr. LOT5 pakeitimo orderio Nr. 1 (papildomi darbai Liepkalnio siurblinėje). Šiems papildomiems darbams pagrįsti nebuvo pateikti jokie motyvai, nebuvo nurodytos jokios nenumatytos aplinkybės ar praleidimai užsakovo dokumentuose. Atkreipė dėmesį, jog nei formuojant pakeitimo orderį Nr. 1, nei atliekant šį pažeidimo tyrimą, iš projekto vykdytojo nebuvo gauti paaiškinimai, kodėl nebuvo galima numatyti minėtų darbų Liepkalnio siurblinėje.

15Taip pat nurodė, kad valstybinio audito metu nustatyta, kad sutarties Nr. LOT1 pakeitimas Nr. 3 dėl naujų (papildomų) darbų pasirašytas praėjus daugiau nei 3 metams po pirminės sutarties, be to, nebuvo vykdomos neskelbiamų derybų procedūros, kurių galimas panaudojimas nebuvo numatytas LOT1 konkurso metu. Šie pakeitimai prieštarauja 2004/18/EB Direktyvos nuostatoms dėl naujų (papildomų) darbų, perkamų iš to paties tiekėjo, todėl dėl šių darbų turėjo būti pradėtas naujas konkursas. Šiuo atveju Aplinkos ministerija, atlikusi pažeidimo tyrimą, nustatė, kad perkančioji organizacija nesilaikė viešųjų pirkimų reikalavimų, taigi išlaidos už papildomus darbus pagal Sutarties Nr. LOT1 pakeitimo orderį Nr. 3 negalėjo būti pripažintos tinkamomis finansuoti.

16Atsakovės nuomone, skundžiami įsakymai yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis. Visi duomenys yra nurodyti pažeidimo tyrimo išvadose, o pažeistos teisės aktų nuostatos ir pačiuose skundžiamuose įsakymuose. Agentūra pabrėžė, kad siųsdama pareiškėjai skundžiamus įsakymus, ji pridėjo ir visas Aplinkos ministerijos patvirtintas išvadas, todėl Bendrovė buvo supažindinta su visais motyvais.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepimuose (t. I, b. l. 152–154, t. II, b. l. 2–4) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

18Aplinkos ministerijos nuomone, pareiškėjos išvados, dėl ginčijamų įsakymų neatitikimo VAĮ 8 str. 1 d. reikalavimams, jų nepagrįstumo, teisinio ir faktinio pagrindo nebuvimo, yra teisiškai nepagrįstos, neparemtos į bylą pateiktais įrodymais. Pažymėjo, kad pareiškėja buvo informuota apie vykdomus įtariamų pažeidimų tyrimus dėl jos įgyvendinamų projektų sutarčių pakeitimų, be to, su skundžiamais įsakymais pareiškėja yra gavusi ir susipažinusi su Aplinkos ministerijos atlikto įtariamo pažeidimo tyrimo išvadomis, kuriose yra nurodytos Aplinkos ministerijos vertintos faktinės aplinkybės, nustatyti pažeidimai ir pateiktas jų teisinis vertinimas, motyvai patvirtinantys išvadų pagrįstumą.

19Pabrėžė, jog būtent projekto vykdytojas turi pareigą grąžinti paramos lėšas, nepriklausomai nuo to, dėl kokių asmenų veiksmų paramos lėšos buvo išmokėtos neteisėtai. Kadangi projekto vykdytojas jas gavo neteisėtai, jis privalo tas lėšas ir grąžinti, tokiu būdu užtikrinant valstybės finansinių interesų apsaugą. Be to, atkreipė dėmesį, jog pareiškėja, pateikdama bendro pobūdžio teiginius, dėl ginčo sutarčių sudarymo pagal FIDIC sąlygas, kurios leidžia daryti pakeitimus, FIDIC taikymo sąlygų nesieja su konkrečiais nustatytais pažeidimais ir atliktu jų teisiniu vertinimu.

20Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

21Atsakovės atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.

22Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.

23Skundas tenkintinas.

24Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl Agentūros direktoriaus 2014 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. T1-143, 2014 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. T1-146 ir 2014 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. T1-145, kuriais pareiškėjai UAB „Vilniaus vandenys“ nurodyta grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo.

25Nustatyta, kad pareiškėja UAB „Vilniaus vandenys“ vykdė sanglaudos fondo (ISPA) projektą „Geriamojo vandens ir nuotekų surinkimo sistemų atnaujinimas ir plėtra Vilniuje“.

262004 m. spalio 19 d. Bendrovė, Agentūra ir Vokietijos bendra įmonė „Pipeliners Vilnius“ pasirašė rangos sutartį Nr. V/2004/V07 (Sutartis Nr. LOT1) dėl Vilniaus miesto vandentiekio tinklų rekonstrukcijos padengiant cemento skiediniu, kurios vertė – 9 992 212,83 Eur be PVM (t. II, b. l. 169–170). 2007 m. lapkričio 16 d. buvo pasirašytas Sutarties Nr. LOT1 papildymas Nr. 3 dėl naujų (papildomų) darbų – 720 m vamzdyno atkarpos Tupatiškių g. renovacijos – atlikimo, pagal kurį Sutarties Nr. LOT1 vertė buvo padidinta 364 921,22 Eur (t. II, b. l. 174–175).

27Aplinkos ministerija, atlikusi pareiškėjos Projekto pakartotinį pažeidimo tyrimą, 2014 m. liepos 17 d. išvadoje nurodė, kad pareiškėja, pasirašydama Sutarties Nr. LOT1 pakeitimą Nr. 3, o ne sudarydama atskirą sutartį, nesilaikė viešųjų pirkimų reikalavimų, t. y. VPĮ 7 str. 1 d. reikalavimo papildomiems atlygintiniems darbams įsigyti vykdyti viešojo pirkimo procedūras, net jei jų (papildomų darbų) atlikimo prielaidos nustatytos viešojo pirkimo sutartyje. Išvadoje siūloma taikyti 89 439,38 Eur finansinę pataisą pagal Europos Komisijos Rekomendacijų dėl finansinių pataisų, taikytinų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo bendrai finansuojamoms išlaidoms, kai nesilaikoma viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir COCOF gairės) 1 priedo 3 p. (t. I, b. l. 10–12).

28Agentūros direktorius, Įsakymu Nr. T1-143 dėl VPĮ 7 str. 1 d. sudarant Sutarties Nr. LOT1 pakeitimą Nr. 3, įpareigojo pareiškėją grąžinti 179 057,17 Lt (51 858,54 Eur) netinkamų finansuoti išlaidų bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėtą PVM lėšų dalį, lygią 53 668,53 Lt (15 543,48 Eur) (t. I, b. l. 16).

292003 m. gruodžio 5 d. Bendrovė ir Vokietijos ir Lietuvos įmonių konsorciumas „Meyer & John“ bei UAB „Grundolita“ pasirašė rangos sutartį Nr. V/2003/V04 (Sutartis Nr. LOT2) dėl vandentiekio tinklų rekonstrukcijos, įvelkant į PE vamzdį, naudojant kitus sutvirtinimo metodus, bei nuotekų tinklų rekonstrukcijos, kurios vertė – 9 994 020,98 Eur be PVM (t. II, b. l. 155–156). 2005 m. birželio 30 d. buvo pasirašytas Sutarties Nr. LOT 2 pakeitimas Nr. 8 dėl naujų (papildomų) darbų atlikimo Studentų g., Antakalnio g. ir Panevėžio g. Vilniuje (t. II, b. l. 158–159), o 2005 m. rugsėjo 30 d. buvo pasirašytas Sutarties Nr. LOT 2 pakeitimas Nr. 11 dėl naujų (papildomų) darbų atlikimo Lentpjūvės g. Vilniuje (t. II, b. l. 160–161).

30Aplinkos ministerija, atlikusi pareiškėjos Projekto pažeidimo tyrimą, 2014 m. liepos 7 d. išvadoje nurodė, kad pareiškėja, pasirašydama Sutarties Nr. LOT2 pakeitimą Nr. 8 dėl papildomų darbų Panevėžio g. bei pakeitimą Nr. 11, nesilaikė Praktinio PHARE, ISPA ir SAPARD konkursų vadovo 5.7 p., VPĮ 4 str. 1 d. ir 6 str. 1 d. reikalavimų, kadangi buvo keičiamos esminės sutarties sąlygos, t. y. objektas, įtraukiant papildomas gatves, kuriose renovuojami vamzdynai, be to, tokie darbai buvo finansuojami iš nevykdytų darbų sumos užsakovo rezervo. Išvadoje siūloma Bendrovei taikyti 25 proc., t. y. 24 164,69 Eur ir 35 105,68 Eur finansines pataisas pagal COCOF gairių 1 priedo 3 p. (t. I, b. l. 18–22).

31Agentūros direktorius, Įsakymu Nr. T1-146 dėl VPĮ 4 str. 1 d. ir 6 str. 1 d. pažeidimo sudarant Sutarties Nr. LOT2 pakeitimus Nr. 8 ir Nr. 11, įpareigojo pareiškėją grąžinti 143 254,11 Lt (41 489,26 Eur) netinkamų finansuoti išlaidų bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėtą PVM dalį, lygią 25 441,10 Lt (7 368,25 Eur) (t. I, b. l. 26).

322002 m. lapkričio 26 d. Bendrovė ir UAB „Kamesta“ pasirašė rangos sutartį Nr. LOT5 dėl Gineitiškių vandentiekio ir nuotekų magistralinių tinklų klojimo bei nuotekų siurblinės statybos Liepkalnio g. (t. II, b. l. 141–142). 2004 m. kovo 17 d. buvo pasirašytas Sutarties Nr. LOT5 pakeitimas Nr. 1 dėl naujų (papildomų) darbų (t. II, b. l. 144–145).

33Aplinkos ministerija, atlikusi pareiškėjos Projekto pažeidimo tyrimą, 2014 m. liepos 7 d. išvadoje nurodė, kad pareiškėja, pasirašydama Sutarties Nr. LOT5 pakeitimą Nr. 1, nesilaikė esminių 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 89 str. 1 d. nurodytų viešųjų pirkimų principų, nes šiuo atveju buvo keičiamos esminės sutarties sąlygos, todėl turėjo būti parengtas naujas techninis projektas ir skelbiamas naujas konkursas, kadangi dėl tokio darbų pakeitimo buvo pakeistos konkurencijos sąlygos, buvusios pirminės sutarties pasirašymo metu. Be to, papildomiems darbams pagrįsti nebuvo pateikti jokie motyvai, nebuvo nurodytos jokios nenumatytos aplinkybės ar praleidimai užsakovo dokumentuose, kaip tai nurodyta Praktiniame PHARE, ISPA ir SAPARD konkursų vadovo 5.7 p. Išvadoje siūloma taikyti 14 414,28 Eur ir 1 974,13 Eur finansines pataisas pagal COCOF gairių 1 priedo 3 p. (t. I, b. l. 28–30).

34Agentūros direktorius, Įsakymu Nr. T1-145 dėl 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 89 str. 1 d. nurodytų viešųjų pirkimų principų ir Praktinio PHARE, ISPA ir SAPARD konkursų vadovo 5.7 p. pažeidimo, sudarant Sutarties Nr. LOT5 pakeitimą Nr. 1, įpareigojo pareiškėją grąžinti 39 610,14 Lt (11 471,89 Eur) netinkamų finansuoti išlaidų bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėtą PVM lėšų dalį, lygią 10 185,46 Lt (2 949,91 Eur) (t. I, b. l. 34).

35Pažymėtina, kad skundžiami įsakymai priimti vadovaujantis 2011 m. balandžio 20 d Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-349 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant asignavimų valdytojo programas“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5.2.2. p.

36Pagal VAĮ 8 str. 1 d. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

37Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 8 str. nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.).

38LVAT praktikoje taip pat pažymėta, kad neretai susiklosto tokios faktinės situacijos, kai individualus administracinis aktas būna atitinkamo prieš tai atlikto darbo įteisinimas, kuriame formuluojamos visuomeninių – teisinių santykių dalyviams konkrečios teisės bei pareigos, sukeliančios teisinius padarinius. Toks dokumentas jau įgyja teisinę galią ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, bet iki tokio akto priėmimo atliktas darbas, gauta informacija, įforminta bet kokios formos dokumente (ataskaitoje, patikrinime, išvadoje ir kt.), atspindintys individuliam administraciniam aktui priimti reikalingus duomenis, paprastai neskundžiama Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tai tik ištaka, tarnaujanti individualiam administraciniam aktui priimti. Pirminėje informacijoje atspindėti faktai nebūtinai turėtų būti perkėlinėjami į administracinį aktą, tad priimant individualų administracinį aktą neretai pakanka padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį (2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-633/2008 ir kt.). Jei atitinkamas individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tokiu atveju individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kurių pagrindu priimtas individualus administracinis aktas, ir juos pridėti prie individualaus akto. Administracinių teismų praktikoje tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (2015 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-327-146/2015).

39Nors nagrinėjamu atveju Agentūra tvirtina, kad skundžiami įsakymai priimti vadovaujantis Aplinkos ministerijos išvadomis, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pačiuose skundžiamuose įsakymuose jokios nuorodos į šias išvadas nėra, iš ginčijamų įsakymų turinio nėra matyti, kad Aplinkos ministerijos išvados yra sudėtinė įsakymų dėl paramos lėšų susigrąžinimo dalis ir kad įsakymus pagrindžiantys motyvai yra išdėstyti Aplinkos ministerijos išvadose.

40Atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos ministerijos išvados nenurodytos kaip ginčijamų įsakymų priėmimo pagrindas, o pačiuose įsakymuose nėra aiškių ir detalių jų priėmimo motyvų, grąžintinos paramos lėšų sumos pagrindimo, konstatuotina, kad Agentūros direktoriaus 2014 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. T1-143, 2014 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. T1-146 ir 2014 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. T1-145, kuriais pareiškėjai nurodyta grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas išlaidas, yra nemotyvuoti ir neatitinka VAĮ 8 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui. Viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto neatitikimas VAĮ 8 str. nustatytiems individualaus administracinio akto bendriesiems reikalavimams yra pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamą aktą nepagrįstu, neteisėtu ir jį panaikinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 1 p.

41Be to, pažymėtina, kad Agentūra ir UAB „Vilniaus vandenys“ 2002 m. gruodžio 12 d. ISPA programos įgyvendinimo sutartyje dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo tarp Agentūros ir Bendrovės Nr. 2002/GPG/1 (t. II, b. l. 19–25) susitarė, kad Agentūra, be kita ko, yra atsakinga už pirkimo konkursų organizavimą, galutiniam naudos gavėjui deleguotų užduočių, susijusių su pirkimo konkurso organizavimu ir sutarčių sudarymu, kontrolę, sutarčių patvirtinimą prieš jas pasirašant galutiniam naudos gavėjui (3.1 p.), tuo tarpu Bendrovė, kaip galutinis naudos gavėjas, atsakinga už konkurso dokumentų darbų sutartims paruošimą, darbų sutarčių pasirašymą prieš tai jas patvirtinus Agentūrai ir EK delegacijai (4.1 p.).

42Taigi, kaip matyti iš minėto atsakomybių pasiskirstymo, atsakomybė už pirkimo konkursų organizavimą, sutarčių sudarymo kontrolė teko būtent Agentūrai, todėl konstatuoti pažeidimai, iš esmės susiję su viešųjų pirkimų procedūrų neorganizavimu pasirašant papildomų darbų sutartis, traktuotini kaip Agentūros padaryti pažeidimai. Minėta išvada sudaro pagrindą konstatuoti, kad skundžiamuose įsakymuose buvo nurodytas ir netinkamas jų priėmimo pagrindas –Taisyklių 5.2.2. p., nors projekto vykdytojui išmokėtos lėšų sumos susigrąžinimas įgyvendinančiajai institucijai nesilaikius ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, nustatytas Taisyklių 5.1.4 p.

43Be to, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintų Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 8.3. p. tarpinė institucija (šiuo atveju Aplinkos ministerija), įtarusi, kad esama pažeidimų, ir (arba) gavusi apie juos informacijos, apie tai praneša įgyvendinančiajai institucijai (šiuo atveju Agentūrai), o kai įtariami pažeidimai ir (arba) apie juos gauta informacija, susiję su įgyvendinančiosios institucijos atliktais viešaisiais pirkimais, Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo ir šalinimo taisyklėse, patvirtintose finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 (toliau – Pažeidimų taisyklės), nustatyta tvarka atlieka pažeidimo tyrimą ir nustato pažeidimus (arba jų nenustato); įtarusi, kad pažeidimas gali būti susijęs su nusikalstama veika, apie tai praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, vadovaujančiajai, mokėjimo ir įgyvendinančiajai institucijoms.

44Remiantis Administravimo taisyklių 8.4. p., tarpinė institucija Taisyklių nustatyta tvarka priima sprendimus dėl neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų grąžinimo ir vykdo šių lėšų susigrąžinimą, ir (arba) įgalioja įgyvendinančiąją instituciją vykdyti neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą.

45Pagal Administravimo taisyklių 11.16. p., įgyvendinančioji institucija, įtarusi, kad esama pažeidimų, ir (arba) gavusi apie juos informacijos, Pažeidimų taisyklėse nustatyta tvarka atlieka pažeidimo tyrimą ir nustato pažeidimus (arba jų nenustato), o kai įtariami pažeidimai ir (arba) apie juos gauta informacija susiję su jos pačios atliktais viešaisiais pirkimais, apie tai praneša tarpinei institucijai; įtarusi, kad pažeidimas gali būti susijęs su nusikalstama veika, apie tai praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, vadovaujančiajai, mokėjimo ir tarpinei institucijoms. Pagal Administravimo taisyklių 11.17. p. įgyvendinančioji institucija tarpinės institucijos įgaliojimu Taisyklių nustatyta tvarka vykdo neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą.

46Taigi, kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pačios įgyvendinančios institucijos atliktais viešųjų pirkimų nuostatų pažeidimais, tarpinė institucija atlieka ne tik pažeidimo tyrimą, bet ir priimą sprendimą dėl neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų grąžinimo ir vykdo šių lėšų susigrąžinimą, t. y. tokiu atveju negali įgalioti įgyvendinančiąją instituciją vykdyti neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą, kadangi priešingu atveju įgyvendinančioji institucija būtų įgaliojama priimti sprendimą dėl savo pačios padarytų pažeidimų, kas prieštarautų konstituciniam gero administravimo (atsakingo valdymo) principui ir Administravimo taisyklių tikslams. Atkreiptinas dėmesys, kad toks minėtų Administravimo taisyklių nuostatų aiškinimas pateikiamas ir LVAT praktikoje (2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015). Kadangi nagrinėjamu atveju Agentūra yra įgyvendinančioji institucija, o Aplinkos ministerija yra tarpinė institucija, būtent Aplinkos ministerija turėjo vykdyti neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų susigrąžinimą, todėl skundžiami įsakymai naikintini ir kaip priimti nekompetentingo administravimo subjekto (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 2 p.).

47Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Agentūros direktoriaus 2014 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. T1-143, 2014 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. T1-146 ir 2014 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. T1-145, kuriais pareiškėjai nurodyta grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas išlaidas, naikintini, taigi pareiškėjos UAB „Vilniaus vandenys“ skundas tenkinamas visiškai

48Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Nutarė

49Pareiškėjos UAB „Vilniaus vandenys“ skundą tenkinti visiškai.

50Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. T1-143, 2014 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. T1-146 ir 2014 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. T1-145.

51Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. UAB „Vilniaus vandenys“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) su skundu... 3. Pareiškėja nurodė, kad skundžiamuose įsakymuose (ir kartu su jais... 4. Pabrėžė, jog vykdant projektą visi veiksmai buvo derinami su Agentūra,... 5. Pasak pareiškėjos, vykdant viešuosius pirkimus visiems dalyviams,... 6. Taip pat nurodė, kad ginčo sutartis sudaryta remiantis finansiniu memorandumu... 7. Atsakovė Agentūra atsiliepimuose (t. I, b. l. 98–101; t. II, b. l. 5–15)... 8. Atsakovė nurodė, kad Valstybės kontrolė atliko pareiškėjos projekto Nr.... 9. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad siekdama visapusiškai atlikti įtariamų... 10. Agentūra taip pat pažymėjo, kad, gavus pareiškėjos paaiškinimus dėl... 11. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005... 12. Agentūra nurodė, jog Aplinkos ministerijos įgaliojimu vykdo neteisėtai... 13. Atsakovė taip pat paaiškino, kad Valstybės kontrolės kompetencija apima... 14. Paaiškino, kad praktinio PHARE, ISPA ir SAPARD konkursų vadovo, kuriuo... 15. Taip pat nurodė, kad valstybinio audito metu nustatyta, kad sutarties Nr. LOT1... 16. Atsakovės nuomone, skundžiami įsakymai yra pagrįsti objektyviais duomenimis... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepimuose (t. I, b.... 18. Aplinkos ministerijos nuomone, pareiškėjos išvados, dėl ginčijamų... 19. Pabrėžė, jog būtent projekto vykdytojas turi pareigą grąžinti paramos... 20. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis... 21. Atsakovės atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip... 22. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė pareiškėjos... 23. Skundas tenkintinas.... 24. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl Agentūros direktoriaus 2014 m. liepos... 25. Nustatyta, kad pareiškėja UAB „Vilniaus vandenys“ vykdė sanglaudos fondo... 26. 2004 m. spalio 19 d. Bendrovė, Agentūra ir Vokietijos bendra įmonė... 27. Aplinkos ministerija, atlikusi pareiškėjos Projekto pakartotinį pažeidimo... 28. Agentūros direktorius, Įsakymu Nr. T1-143 dėl VPĮ 7 str. 1 d. sudarant... 29. 2003 m. gruodžio 5 d. Bendrovė ir Vokietijos ir Lietuvos įmonių... 30. Aplinkos ministerija, atlikusi pareiškėjos Projekto pažeidimo tyrimą, 2014... 31. Agentūros direktorius, Įsakymu Nr. T1-146 dėl VPĮ 4 str. 1 d. ir 6 str. 1... 32. 2002 m. lapkričio 26 d. Bendrovė ir UAB „Kamesta“ pasirašė rangos... 33. Aplinkos ministerija, atlikusi pareiškėjos Projekto pažeidimo tyrimą, 2014... 34. Agentūros direktorius, Įsakymu Nr. T1-145 dėl 2002 m. birželio 25 d.... 35. Pažymėtina, kad skundžiami įsakymai priimti vadovaujantis 2011 m.... 36. Pagal VAĮ 8 str. 1 d. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas... 37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo... 38. LVAT praktikoje taip pat pažymėta, kad neretai susiklosto tokios faktinės... 39. Nors nagrinėjamu atveju Agentūra tvirtina, kad skundžiami įsakymai priimti... 40. Atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos ministerijos išvados nenurodytos kaip... 41. Be to, pažymėtina, kad Agentūra ir UAB „Vilniaus vandenys“ 2002 m.... 42. Taigi, kaip matyti iš minėto atsakomybių pasiskirstymo, atsakomybė už... 43. Be to, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m.... 44. Remiantis Administravimo taisyklių 8.4. p., tarpinė institucija Taisyklių... 45. Pagal Administravimo taisyklių 11.16. p., įgyvendinančioji institucija,... 46. Taigi, kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pačios įgyvendinančios... 47. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Agentūros direktoriaus 2014 m. liepos... 48. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 49. Pareiškėjos UAB „Vilniaus vandenys“ skundą tenkinti visiškai.... 50. Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų... 51. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...