Byla 1A-432-594/2015
Dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 38 str. 1 d., M. V. (toliau – M. V.) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str.1 d. ir 182 str. 1 d., nukentėjusiajam asmeniui ir kaltininkui susitaikius, baudžiamoji byla M. V. atžvilgiu nutraukta;

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Jurgio Kiškio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant J. V., dalyvaujant prokurorui N. G., asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. V., jo gynėjai advokatei R. A., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro N. G. (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 38 str. 1 d., M. V. (toliau – M. V.) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str.1 d. ir 182 str. 1 d., nukentėjusiajam asmeniui ir kaltininkui susitaikius, baudžiamoji byla M. V. atžvilgiu nutraukta;

2Patvirtintas 2014 metų gruodžio 17 d. susitaikymo protokole tarp nukentėjusiojo M. M., ir M. V. sudarytas susitarimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo M. V. nukentėjusiajam M. M. įsipareigojo per 1 (vienerius) metus atlyginti 1400 litų arba 405,47 eurų turtinę ir 2000 litų arba 579,24 eurų neturtinę žalą, viso - 984,71 eurų (devynių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 71 euro centų) žalą, 11 (vienuolika) mėnesių kas mėnesį mokant po 82,00 eurus, o paskutinį - dvyliktą mėnesį sumokant 82,71 eurų, mokėti pradedant nuo 2015 metų sausio mėnesio.

3Tuo pačiu nuosprendžiu M. V., kaltinamas padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 1981 str. 1 d. (9 veikos), išteisintas, nesant jo veiksmuose šios nusikalstamos veikos sudėties.

4Iš M. V. nukentėjusiojo M. M. naudai priteista 450 litų arba 130,33 eurų (vieno šimto trisdešimties eurų 33 euro centų) suma nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6M. V. 2012 m. lapkričio 6 d., tikslus laikas teisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas savo namuose, adresu ( - ), radęs AB „Swedbank“ banko M. M. išduotus elektroninės bankininkystės duomenis, šiuos duomenis paėmė, tokiu būdu juos neteisėtai įgijo, po ko, šiuos svetimus - M. M. elektroninės bankininkystės duomenis neteisėtai naudojo iki 2013 m. vasario 4 d. 10.00 val., tai yra 2012 m. lapkričio 6 d. apie 15.24 val., būdamas savo namuose, adresu ( - ), siekdamas apgaule užvaldyti UAB „4finance“ priklausančius pinigus, pasinaudodamas kompiuterine sistema, kurios IP adresas ( - ), pasinaudodamas neteisėtai įgytais M. M. tapatybę patvirtinančiais AB „Swedbank“ banko elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei internetinės bankininkystės prisijungimo kodais, kurie buvo skirti tik jam, internetinėje svetainėje www.smscredit.lt, M. M. vardu sudarė kreditinę sutartį su UAB „4finance“, pagal kurią į nukentėjusiojo sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“ banke, buvo pervesti 450 litų, kuriuos tą pačią dieną neteisėtai, pasinaudodamas M. M. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele Nr. 6763 7650 1016 3238, bei žinodamas šios kortelės PIN kodą, įdėjus ją į bankomatą H378, esantį ( - ), šią svetimą mokėjimo priemonę neteisėtai, per tris kartus panaudodamas M. M. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - kortelei suteiktą PIN kodą, panaudojo, tokiu būdu bankui pateikė melagingas žinias apie tai, kad jis yra M. M. ir apgaule atliko finansinę operaciją - nuo M. M. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. ( - ), paėmė grynuosius pinigus - 450 litų, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą;

7tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2012 m. lapkričio 7 d. apie 08.31 val., būdamas savo namuose, adresu ( - ), siekdamas apgaule užvaldyti UAB „4finance" priklausančius pinigus, pasinaudodamas kompiuterine sistema, kurios IP adresas ( - ), pasinaudodamas neteisėtai įgytais M. M. tapatybę patvirtinančiais AB „Swedbank“ banko elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei internetinės bankininkystės prisijungimo kodais, kurie buvo skirti tik jam, internetinėje svetainėje www.smscredit.lt, M. M. vardu sudarė kreditinę sutartį su UAB „4finance“, pagal kurią į nukentėjusiojo sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“ banke, buvo pervesti 550 litų, kuriuos jis tą pačią dieną neteisėtai, pasinaudodamas M. M. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele Nr. 6763 7650 1016 3238, bei žinodamas šios kortelės PIN kodą, įdėjus ją į bankomatą H095, esantį ( - ), šią svetimą mokėjimo priemonę neteisėtai per tris kartus panaudojo panaudodamas M. M. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - kortelei suteiktą PIN kodą, tokiu būdu bankui pateikė melagingas žinias apie tai, kad jis yra M. M. ir apgaule atliko finansinę operaciją - nuo M. M. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. ( - ), paėmė grynuosius pinigus - 550 litų, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą;

8tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2012 m. lapkričio 21 d. apie 12.37 val., būdamas savo namuose, adresu ( - ), siekdamas apgaule užvaldyti UAB „4finance“ priklausančius pinigus, pasinaudodamas kompiuterine sistema, kurios IP adresas ( - ), pasinaudodamas neteisėtai įgytais M. M. tapatybę patvirtinančiais AB „Swedbank“ banko elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei internetinės bankininkystės prisijungimo kodais, kurie buvo skirti tik jam, internetinėje svetainėje www.vivus.lt, M. M. vardu sudarė kreditinę sutartį su UAB „4finance“, pagal kurią į nukentėjusiojo sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SWEDBANK banke, buvo pervesti 1000 litų, iš kurių 500 Lt jis tą pačią dieną neteisėtai, pasinaudodamas M. M. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis bei internetinės bankininkystės prisijungimo kodais, pervedė į D. S. sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“, bei 2012-11-26 per du kartus dar pervedė 300 Lt, o 2012 m. lapkričio 25 d. per du kartus neteisėtai, pasinaudodamas M. M. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele Nr. 6763 7650 1016 3238, bei žinodamas šios kortelės PIN kodą, įdėjus ją į bankomatą H056, esantį ( - ), šią svetimą mokėjimo priemonę neteisėtai panaudojo panaudodamas M. M. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - kortelei suteiktą PIN kodą, tokiu būdu bankui pateikė melagingas žinias apie tai, kad jis yra M. M. ir apgaule atliko finansinę operaciją - nuo M. M. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. ( - ), paėmė grynuosius pinigus - 200 litų, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą;

9tęsdamas nusikalstamą veiką, M. V., 2013 m. sausio 28 d. apie 11.34 val., būdamas savo namuose, adresu ( - ), siekdamas apgaule užvaldyti UAB „4finance“ priklausančius pinigus, pasinaudodamas kompiuterine sistema, kurios IP adresas ( - ), pasinaudodamas neteisėtai įgytais M. M. tapatybę patvirtinančiais AB „Swedbank“ banko elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei internetinės bankininkystės prisijungimo kodais, kurie buvo skirti tik jam, internetinėje svetainėje www.smscredit.lt, M. M. vardu sudarė kreditinę sutartį su UAB „4finance“, pagal kurią į nukentėjusiojo sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“ banke, buvo pervesti 600 litų, kuriuos jis tą pačią dieną neteisėtai, pasinaudodamas M. M. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele Nr. 6763 7650 1016 3238, bei žinodamas šios kortelės PIN kodą, įdėjus ją į bankomatą H095, esantį ( - ), šią svetimą mokėjimo priemonę neteisėtai panaudojo panaudodamas M. M. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - kortelei suteiktą PIN kodą, tokiu būdu bankui pateikė melagingas žinias apie tai, kad jis yra M. M. ir apgaule atliko finansinę operaciją - nuo M. M. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. ( - ), paėmė grynuosius pinigus - 600 litų, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą;

10tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2013 m. vasario 1 d. apie 10.04 val., būdamas savo namuose, adresu ( - ), siekdamas apgaule užvaldyti UAB „4finance“ priklausančius pinigus, pasinaudodamas kompiuterine sistema, kurios IP adresas ( - ), pasinaudodamas neteisėtai įgytais M. M. tapatybę patvirtinančiais AB „Swedbank“ banko elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei internetinės bankininkystės prisijungimo kodais, kurie buvo skirti tik jam, internetinėje svetainėje www.smscredit.lt, M. M. vardu sudarė kreditinę sutartį su UAB „4finance“, pagal kurią į nukentėjusiojo sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“ banke, buvo pervesti 300 litų, kuriuos jis tą pačią dieną neteisėtai, pasinaudodamas M. M. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele Nr. 6763 7650 1016 3238, bei žinodamas šios kortelės PIN kodą, įdėjus ją į bankomatą H095, esantį ( - ), šią svetimą mokėjimo priemonę neteisėtai panaudojo panaudodamas M. M. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - kortelei suteiktą PIN kodą, tokiu būdu bankui pateikė melagingas žinias apie tai, kad jis yra M. M. ir apgaule atliko finansinę operaciją - nuo M. M. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. ( - ), paėmė grynuosius pinigus - 300 litų, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą;

11tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2013 m. vasario 4 d. apie 09.34 val., būdamas savo namuose, adresu ( - ), siekdamas apgaule užvaldyti UAB „4finance“ priklausančius pinigus, pasinaudodamas kompiuterine sistema, kurios IP adresas ( - ), pasinaudodamas neteisėtai įgytais M. M. tapatybę patvirtinančiais AB „Swedbank“ banko elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei internetinės bankininkystės prisijungimo kodais, kurie buvo skirti tik jam, internetinėje svetainėje www.vivus.lt, M. M. vardu sudarė kreditinę sutartį su UAB „4finance“, pagal kurią į nukentėjusiojo sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“ banke, buvo pervesti 200 litų, kuriuos jis tą pačią dieną neteisėtai, pasinaudodamas M. M. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele Nr. 6763 7650 1016 3238, bei žinodamas šios kortelės PIN kodą, įdėjus ją į bankomatą H095, esantį ( - ), šią svetimą mokėjimo priemonę neteisėtai panaudojo panaudodamas M. M. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - kortelei suteiktą PIN kodą, tokiu būdu bankui pateikė melagingas žinias apie tai, kad jis yra M. M. ir apgaule atliko finansinę operaciją - nuo M. M. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. ( - ), paėmė grynuosius pinigus - 200 litų, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą;

12tęsdamas nusikalstamą veik, jis 2013 m. vasario 5 d. apie 09.34 val., būdamas savo namuose, adresu ( - ), siekdamas apgaule užvaldyti UAB „4finance“ priklausančius pinigus, pasinaudodamas kompiuterine sistema, kurios IP adresas ( - ), pasinaudodamas neteisėtai įgytais M. M. tapatybę patvirtinančiais AB „Swedbank“ banko elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei internetinės bankininkystės prisijungimo kodais, kurie buvo skirti tik jam, internetinėje svetainėje www.smscredit.lt, M. M. vardu sudarė kreditinę sutartį su UAB „4finance“, pagal kurią į nukentėjusiojo sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“ banke, buvo pervesti 200 litų, kuriuos jis tą pačią dieną neteisėtai, pasinaudodamas M. M. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele Nr. 6763 7650 1016 3238, bei žinodamas šios kortelės PIN kodą, įdėjus ją į bankomatą H095, esantį ( - ), šią svetimą mokėjimo priemonę neteisėtai panaudojo panaudodamas M. M. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - kortelei suteiktą PIN kodą, tokiu būdu bankui pateikė melagingas žinias apie tai, kad jis yra M. M. ir apgaule atliko finansinę operaciją - nuo M. M. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. ( - ), paėmė grynuosius pinigus - 200 litų, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą;

13tęsdamas nusikalstamą veiką, M. V. 2013 m. vasario 6 d. apie 09.56 val., būdamas savo namuose, adresu ( - ), siekdamas apgaule užvaldyti UAB „4finance“ priklausančius pinigus, pasinaudodamas kompiuterine sistema, kurios IP adresas ( - ), pasinaudodamas neteisėtai įgytais M. M. tapatybę patvirtinančiais AB „Swedbank“ banko elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei internetinės bankininkystės prisijungimo kodais, kurie buvo skirti tik jam, internetinėje svetainėje www.smscredit.lt, M. M. vardu sudarė kreditinę sutartį su UAB „4finance“, pagal kurią į nukentėjusiojo sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“ banke, buvo pervesti 300 litų, kuriuos jis tą pačią dieną neteisėtai, pasinaudodamas M. M. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele Nr. 6763 7650 1016 3238, bei žinodamas šios kortelės PIN kodą, įdėjus ją į bankomatą H095, esantį ( - ), šią svetimą mokėjimo priemonę neteisėtai panaudojo panaudodamas M. M. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - kortelei suteiktą PIN kodą, tokiu būdu bankui pateikė melagingas žinias, apie tai, kad jis yra M. M. ir apgaule atliko finansinę operaciją - nuo M. M. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. ( - ), paėmė grynuosius pinigus - 300 litų, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą;

14tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2013 m. vasario 7 d. apie 10.21 val., būdamas savo namuose, adresu ( - ), siekdamas apgaule užvaldyti UAB „4finance“ priklausančius pinigus, pasinaudodamas kompiuterine sistema, kurios IP adresas ( - ), pasinaudodamas neteisėtai įgytais M. M. tapatybę patvirtinančiais AB „Swedbank“ banko elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei internetinės bankininkystės prisijungimo kodais, kurie buvo skirti tik jam, internetinėje svetainėje www.smscredit.lt, M. M. vardu sudarė kreditinę sutartį su UAB „4finance“, pagal kurią į nukentėjusiojo sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“ banke, buvo pervesti 100 litų, kuriuos jis tą pačią dieną neteisėtai, pasinaudodamas M. M. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele Nr. 6763 7650 1016 3238, bei žinodamas šios kortelės PIN kodą, įdėjus ją į bankomatą H095, esantį ( - ), šią svetimą mokėjimo priemonę neteisėtai panaudojo panaudodamas M. M. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - kortelei suteiktą PIN kodą, tokiu būdu bankui pateikė melagingas žinias, apie tai, kad jis yra M. M. ir apgaule atliko finansinę operaciją - nuo M. M. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. ( - ), paėmė grynuosius pinigus - 100 litų;

15Tokiais savo bendrais veiksmais M. V. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, viso - 3700 Lt, kurie civilinio proceso tvarka kreditinėms įmonėms buvo priteisti iš nukentėjusiojo M. M.. Skundžiamu 2015 m. sausio 28 d. nuosprendžiu tokie M. V. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str.1 d. ir 182 str. 1 d..

16Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroras N. G. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį. Pripažinti M. V. kaltu pagal LR BK 214 str. 1 d. (neteisėtu disponavimu elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis), pagal LR BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir LR BK 1981 str. 1 d. (neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimu, neteisėtu prisijungimu prie informacinės sistemos, sukčiavimu – 2012 m. lapkričio 6 d.), pagal LR BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 1981 str. 1 d. (neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimu, neteisėtu prisijungimu prie informacinės sistemos, sukčiavimu – 2012 m. lapkričio 7 d.), pagal LR BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 1981 str. 1 d. (neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimu, neteisėtu prisijungimu prie informacinės sistemos, sukčiavimu – 2012 m. lapkričio 21 d.), pagal LR BK 182 str. 1 d., BK 215 str. 1 d. ir BK 1981 str. 1 d. (neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimu, neteisėtu prisijungimu prie informacinės sistemos, sukčiavimu – 2013 m. sausio 28 d.), pagal LR BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 1981 str. 1 d. (neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimu, neteisėtu prisijungimu prie informacinės sistemos, sukčiavimu – 2013 m. vasario 1 d.), pagal LR BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 1981 str. 1 d. (neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimu, neteisėtu prisijungimu prie informacinės sistemos, sukčiavimu – 2013 m. vasario 4 d.), pagal LR BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 1981 str. 1 d. (neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimu, neteisėtu prisijungimu prie informacinės sistemos, sukčiavimu – 2013 m. vasario 5 d.), pagal LR BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 1981 str. 1 d. (neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimu, neteisėtu prisijungimu prie informacinės sistemos, sukčiavimu – 2013 m. vasario 6 d.), pagal LR BK 215 str. 1 d. ir 1981 str. 1 d. (neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimu, neteisėtu prisijungimu prie informacinės sistemos, sukčiavimu – 2013 m. vasario 7 d.) ir jį nuteisti prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytomis bausmėmis; iš M. V. nukentėjusiajam M. M. priteisti 1400 litų arba 405,47 eurų turtinę ir 2000 litų arba 579,24 eurų neturtinę žalą, viso – 984,71 eurų žalą; iš M. V. priteisti 450 litų arba 130,33 eurų nukentėjusiojo M. M. naudai jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

17Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai kvalifikavo kaltinamojo padarytas veikas, padarė nepagrįstą ir tuo pačiu neteisėtą išvadą, kad kaltinamasis nepadarė nusikaltimų, numatytų BK 198 1 str. 1 d, padarė klaidingą išvadą dėl M. V. padarytų veikų, jas įvertinęs kaip padarytas esant idealiai nusikaltimų sutapčiai. Prokuroro vertinimu, nors finansinė žala buvo padaryta vienam ir tam pačiam fiziniam asmeniui, nuteistojo veika, negalėjo būti vertinama kaip viena tęstinė nusikalstama veika, kurioje nusikalstamus veiksmus sieja idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, tuo pačiu jo padaryta veika negalėjo būti perkvalifikuota tik į tris nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., bendrai užvaldant turtą, kurio bendra vertė - 3700 litų (1071,59 eurų). Nepaisant to, kad M. V., neteisėtai įgijęs ir disponavęs svetimais - elektronine mokėjimo priemone (kortele) ir elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis (elektroninės bankininkystės kodais ir kortelės PIN kodu), kurie buvo pakankami finansinėms operacijoms inicijuoti, jau nuo pat šių duomenų įgijimo momento, turėjo galimybę ir tikslą paminėtais duomenimis ir ta pačia kortele neteisėtai naudotis, vieningo sumanymo užvaldyti bendrai teismo įvardintą 3700 litų (1071,59 eurų) pinigų sumą neturėjo. M. V. nežinojo sąskaitoje buvusių pinigų likučio, neplanavo, kada finansinę operaciją inicijuos sekantį kartą, kokią pinigų sumą jis užvaldys. Tuo tarpu iš bylos aplinkybių matyti, kad 27 nusikalstamos veikos buvo daromos per ilgą laikotarpį, t.y. nuo 2012 m. lapkričio 6 d. iki 2013 m. vasario 7 d. Bylos duomenimis nebuvo nustatyta, kad M. V. iš anksto būtų sumanęs ir ateityje tokiu pačiu būdu nusikalsti, priešingai, kaip matyti iš jo paties parodymų, jis neteisėtai įgytą mokėjimo instrumentą panaudojęs padėdavo į tą pačią vietą iš kurios paimdavo ir ją paimdavo vėl sugalvojęs nusikalsti, vėlesnių savo ketinimų jis neplanavo.

18Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino M. V. pagal LR BK 1981 str. 1 d.. Prokuroro teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad M. V., atlikdamas neteisėtus veiksmus, tik siekė pasisavinti svetimus pinigus. Vertinant sukčiavimus, atliktus elektroninėje erdvėje, prokuroro vertinimu, neįmanoma padaryti sukčiavimo panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis kartu ir prisijungimo kodus, ir prisijungti prie informacinės sistemos, - kito asmens sąskaitos, nepadarius nusikaltimo, numatyto LR BK 1981 str. l d.. Visais atvejais kaltininkas tai supranta ir to tyčia siekia. Aprašydamas nusikaltimo, numatyto LR BK 1981 str. l d. požymius, teismas netinkamai interpretavo šios normos nuostatas, pasisakydamas, kad šios veikos atlikimui būtina, jog kaltinamasis būtų siekęs pamatyti informacinės sistemoje laikomas duomenų bylas, susipažinti su duomenų turiniu, atlikti kitus veiksmus (juos keisti, trinti, kopijuoti ir t. t.), kad buvo būtina apsaugos priemones sugadinti ar pakenkdamas apsaugos priemonių režimui. LR BK 1981 str. l d. tokių požymių neišskiria, pažeidimai prisijungiant prie informacinės sistemos gali būti įvairūs, alternatyvūs. Tokio pobūdžio nusikaltimuose kaltininkas, vykdydamas minėtos kategorijos nusikalstamas veikas (sukčiavimą elektroninėje erdvėje), iš pradžių neteisėtai įgyja nukentėjusiojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis (LR BK 214 str.), po to, pasinaudodamas šiais neteisėtai įgytais duomenimis, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, t.y. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją, prisijungia prie internetinės bankininkystės sistemos (LR BK 1981 str.) ir atlieka neteisėtas finansines operacijas, pervesdamas pinigus iš nukentėjusiojo banko sąskaitos į savo ar juos nuimdamas grynais pinigais bankomate ir taip apgaule įgyja svetimą turtą, todėl šiuo konkrečiu atveju kaltininko veiksmai turi būti kvalifikuoti ir pagal LR BK 1981 str..

19Be to, apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas neteisėtai ir nepagrįstai M. V. atžvilgiu pritaikė LR BK 38 str. nuostatas. Nors jis teismo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai, susitaikymas byloje buvo inicijuotas paties teismo. Teismas įvertino tik dalį M. V. charakterizuojančių duomenų ir įvykio aplinkybių, t.y. atsižvelgė į jauną kaltininko amžių, formalų susitaikymą, pažadėjimą nenusikalsti, nebuvimą sunkinančių aplinkybių, susitarimą dėl žalos atlyginimo. Šios aplinkybės formaliai atitiktų tik LR BK 38 str. l d. l p. ir 2 p. numatytas sąlygas. Kitų, dviejų, būtinų LR BK 38 str. sąlygų, šiuo atvejų nėra.

20Prokuroro teigimu, šioje byloje M. V. kaltinamas keturių skirtingų nusikalstamų veikų, priskirtų skirtingoms nusikalstamų veikų grupėms, padarymu. Akivaizdu, kad nors tiesiogiai nusikaltimais žala buvo padaryta nukentėjusiajam M. M., žala buvo padaryta ir valstybei, finansų sistemai, elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui ir šiais konkrečiais atvejais kaltininkas privalėjo susitaikyti su atitinkamą veiklos (teisinių santykių) sritį administruojančios institucijos įgaliotu atstovu, kas padaryta nebuvo. Šiuo atveju LR BK 38 str. naudojama nukentėjusio asmens sąvoka nėra tapati LR BPK 28 str. naudojamai nukentėjusiojo sąvokai. Pagal LR BPK 28 str. nukentėjusiuoju pripažįstamas tik fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. LR BK 38 str. pavadinime pavartota sąvoka nukentėjęs asmuo. Iš šio straipsnio 1 d. 3 p. matyti, kad nukentėjęs asmuo gali būti nukentėjusysis arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovas. Taigi, LR BK 38 str. numatyta nukentėjusio asmens sąvoka - platesnė. Juo gali būti ne tik fizinis asmuo, kuriam tiesiogiai padaryta žala, bet ir juridinio asmens atstovas ar valstybės institucijos atstovas. Nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų skaičius, jų rūšys (fizinis ar juridinis asmuo) LR BK 38 str. taikymui esmės neturi, tačiau kaltininkas, siekdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. 1 d. pagrindu, privalėjo susitaikyti su visais byloje dėl jo nusikalstamos veikos nukentėjusiais asmenimis, šiuo atveju ir su visais juridinių asmenų bei valstybės institucijų atstovais, kuriuos surasti ir iškviesti įstoti į bylą yra kaltininko pareiga. Pats susitaikymas su valstybės institucijų atstovais turi atitikti įstatymo keliamus reikalavimus. Šioje byloje tokio procesine tvarka įforminto ir prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungto M. V. susitaikymo su įgaliotu valstybės institucijos atstovu nėra, taigi byloje nėra duomenų, jog M. V. susitaikė su tinkamu valstybės institucijos atstovu.

21Pabrėžiama, kad šiuo konkrečiu atveju M. V. elgesys neatitinka ir dar vienos LR BK 38 str. 1 d. 4 p. nustatytos sąlygos - pagrindo manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. M. V. kaltinamas 27 skirtingų nusikalstamų veikų padarymu per laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 6 d. iki 2013 m. vasario 7 d.. Teismas netinkamai įvertinęs aplinkybę ir padaręs išvadą, kad nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, neatsižvelgė į padarytų skirtingų pagal rūšį ir sunkumą nusikaltimų skaičių, jų tęstinumą laiko atžvilgiu ir netinkamai įvertino kaltininko asmenybę ir padarė išvadą, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo ne dėsninga, bet atsitiktinė jo gyvenime. Teismas šią normą įvertinęs tik formaliai atsižvelgė tik į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tačiau privalėjo įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nes tai yra vienos iš aplinkybių, pagal kurias teismas nusprendžia ar yra pagrindo manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų.

22Teismo posėdyje prokuroras skundą prašė tenkinti, M. V. ir jo gynėja prašė skundą atmesti.

23Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro N. G. apeliacinis skundas atmetamas.

24Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (LR BPK 320 str. 3 d.). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas - kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

25Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos LR BPK 20 str. Šio straipsnio 5 d. įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos LR BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

26Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai M. V. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. M. V. veiksmų teisinė kvalifikacija, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia prokuroras, yra tinkama, atitinka LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d įtvirtintus nusikalstamų veikų požymius, teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas M. V. atžvilgiu pritaikytas tinkamai. Tai, kad prokuroras nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis savaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus, savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti apeliacinio skundo jame išdėstytais motyvais.

27Analizuojant prokuroro apeliacinio skundo argumentus matyti, kad iš esmės jis M. V. veiksmų kvalifikacijos pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. neginčija, tačiau nurodo, kad, nepaisant to, jog nagrinėjamu atveju neteisėtais M. V. veiksmais žala buvo padaryta vienam ir tam pačiam fiziniam asmeniui, tačiau jo veika, prokuroro vertinimu, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, visgi negalėjo būti vertinama tęstinė nusikalstama veika. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos prokuroro argumentus apeliaciniame skunde pateiktų motyvų ir analizuojamos baudžiamosios bylos kontekste, su tokiu prokuroro vertinimu sutikti negali.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2012, 2K-P-267/2011) tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties LR BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011).

29Nusikaltimų nuosavybei bylose kaip tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama tada, kai ją sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433/2012). Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas apgaule įgyti apibrėžto dydžio svetimą turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-649/2006, 2K-59-139/2015).

30Atsižvelgiant į aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo poziciją, konstatuotina, kad prokuroro argumentai, jog M. V. veiksmų nejungė vieninga tyčia, yra nepagrįsti. Iš teisiamajame posėdyje M. V. duotų parodymų matyti, kad jis kaltinime nurodytu laiku įgijo mamos draugo M. M. elektroninės bankininkystės duomenis. Naudodamasis elektroninės bankininkystės duomenimis sudarydavo sutartis su kredito įmonėmis M. M. vardu, kreditinius pinigus, kurie būdavo pervedami į M. M. banko kortelę, pasinaudodamas ja, namuose radęs ir kortelės PIN kodo duomenis, bankomate pinigus nusiimdavo ir išleisdavo savo reikmėms. Visa tai tęsėsi iki 2013 m. vasario 4 d., kuomet M. M. viską išsiaiškino. Pripažįsta, kad pasinaudodamas M. M. elektroninių mokėjimų duomenimis, buvo prisijungęs prie visų kaltinimuose nurodytų kredito įmonių, inicijavo finansines operacijas, pasinaudojo prisijungimo kodais, kurie buvo skirti prisijungti M. M., sudarė kredito sutartis, tą pačią dieną, žinodamas PIN kodą ir turėdamas M. M. kortelę, pasiimdavo pinigus, kurie būdavo pervedami į M. M. sąskaitą. Visą laiką elgėsi taip pat. Prisimena, kad kartą pinigus pasiėmė per tris kartus, vieną kartą dalį kredito pinigų pervedė į draugo D. S. sąskaitą ir draugas jam tuos pinigus išgrynino. Pripažįsta, kad jis neteisėtai užvaldė tiek pinigų, kiek yra nurodyta kaltinimuose. Eidamas į bankomatus gryninti pinigų pasiimdavo M. M. kortelę, kurią, pinigus išsigryninęs, padėdavo namuose į vietą.

31Analizuojant aptartų M. V. parodymų visumą matyti, kad pinigų jam reikėjo savo asmeninimas poreikiams tenkinti. Kadangi tuo metu darbo neturėjo, žinodamas savo patėvio laikomos banko kortelės su PIN kodais vietą, jis, naudodamasis elektroninės bankininkystės duomenimis, sudarydavo sutartis su kredito įmonėmis M. M. vardu. Kreditinius pinigus, kurie būdavo pervedami į M. M. banko kortelę, pasinaudodamas ja ir kortelės PIN kodo duomenis, bankomate nusiimdavo ir išleisdavo savo reikmėms. Tokiu būdu, akivaizdu, kad M. V. nuo 2012 m. lapkričio 6 d. iki 2013 m. vasario 4 d. kiekvieną mėnesį po keletą kartų atlikdamas aukščiau aptartus veiksmus, turėjo vieningą nusikalstamą sumanymą ir siekė to paties tikslo – neteisėtai praturtėti ir taip palengvinti savo asmeninio gyvenimo kokybę. Savo tikslų M. V. siekė tuo pačiu būdu: pasinaudodamas M. M. elektroninės bankininkystės duomenimis, M. M. vardu sudarydavo kreditavimo sutartis su greituosius kreditus teikiančiomis įmonėmis, iš jų gavęs pinigus, juos išgrynindavo pasinaudodamas arba to paties M. M. banko kortele, arba gautus pinigus, pasinaudojant banko elektronine sistema, pervedant į savo draugo D. S. nenaudojamą banko sąskaitą – ir tokiu būdu bendrais savo veiksmais apgaule įgijo svetimus 3700 litų. Bylos duomenimis nustatyta, M. V. neteisėtais veiksmais M. M. vardu paimti kreditai civilinio proceso tvarka kreditinėms įmonėms buvo priteisti iš nukentėjusiuoju pripažinto M. M., tokiu būdu nėra pagrindo abejoti, kad būtent jam buvo padaryta tiesioginė aptariamo dydžio žala.

32Aukščiau aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad M. V. kiekvienu konkrečiu atveju atlikti iš esmės tapatūs ir vienas nuo kito laike nenutolę nusikalstami veiksmai buvo atlikti analogišku būdu ir analogiškomis aplinkybėmis, siekiant to paties tikslo – tenkinti savo asmeninius poreikius, o pasinaudojant svetima banko kortele, M. M. vardu sudarant kreditavimo sutartis, gavus pinigus ir juos panaudojus savo asmeninių poreikių tenkinimui, žala buvo padaryta tam pačiam fiziniam asmeniui M. M.. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad M. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pagrįstai kvalifikuotos kaip tęstinės, sujungtos vieninga M. V. tyčia – iš M. M. sąskaitos paimtais pinigais periodiškai gerinti savo asmeninio gyvenimo kokybę, tokiu būdu pasisavinti M. M. priklausantį turtą. Prokuroro akcentuojami skirtingų sumų užvaldymo faktai, jų dažnumas, periodiškumas bei pakankamai užsitęsęs neteisėtų veikų atlikimo laikotarpis neabejotinai yra reikšmingi požymiai, patvirtinantys tai, kad atskirais atvejais buvo padarytos ne pavienės nusikalstamos veikos, o atskiri tęstinių nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., epizodai.

33Atmestini ir prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl M. V. veiksmų kvalifikavimo pagal LR BK 1981 str. 1 d.

34Atsakomybė pagal LR BK 1981 str. 1 d. kyla tam, kas neteisėtai prisijungia prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Šio nusikaltimo dalykas yra informacinė sistema ir juo kėsinamasi į informacinių sistemų bei jose esančių elektroninių duomenų saugumą. Įgyvendinant šią nusikalstamą veiką paprastai pažeidžiamas informacinių sistemų savininkų bei teisėtų naudotojų interesas šiomis sistemomis naudotis konfidencialiai, taip pat disponuoti elektroniniais duomenimis. Aptariamo įstatymo dispozicijoje yra numatytas konkretus nusikaltimo padarymo būdas – kaltininkas turi prisijungti prie informacinės sistemos (techninės arba programinės įrangos, skirtos apsaugoti informacinę sistemą nuo įvairių pažeidimų ir duomenų praradimo dėl techninių priežasčių ar neteisėtų veiksmų) pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Prisijungimas prie informacinės sistemos turi būti neteisėtas. Neteisėtumas komentuojamo straipsnio prasme pasireiškia tuo, kad kaltininkas neturi informacinės sistemos savininko ar teisėto valdytojo leidimo jungtis prie šios informacinės sistemos. Prisijungimu pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones laikoma, jei priėjimas prie informacinės sistemos resursų yra gaunamas apeinant informacinės sistemos saugumo politikos nustatytas procedūras ir procesus.

35Šių duomenų kontekste vertinant M. V. veiksmus, konstatuotina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nenustatyta, kad M. V. būtų kažkokiu būdu įgyvendinęs aukščiau aptarto pobūdžio veikimą. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad M. V. kažkaip pažeidė AB „Swedbank“ informacinės sistemos apsaugos priemones, kai neteisėtai, panaudodamas apgaule gautus tikrus M. M. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 6 d. iki 2013 m. vasario 4 d. save identifikuodamas kaip teisėtą duomenų naudotoją – M. M., neteisėtai prisijungė prie banko AB „Swedbank“ informacinės sistemos – internetinės bankininkystės, ir neteisėtai, M. M. vardu pateikdamas paraiškas UAB „4 finance“ kreditams gauti, neteisėtai atlikdamas finansines operacijas – iš M. M. bankinės sąskaitos pervesdamas pinigus į savo draugo D. S. banko sąskaitą, apgaule įgydamas turtinę teisę į M. M. priklausančias pinigines lėšas.

36Remiantis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, M. V. pirmiausia iš M. M. neteisėtai įgijo jo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti (LR BK 214 str. 1 d.), po to, neteisėtai naudodamas tuos įgytus duomenis, inicijavo atitinkamas finansines operacijas (LR BK 215 str. 1 d.) ir taip apgaule įgijo turtinę teisę į M. M. turtą (LR BK 182 str. 1 d.). Priešingai prokuroro apeliacinio skundo argumentams, byloje nenustatyta, kad M. V., įgyvendindamas savo nusikalstamą sumanymą, teikdamas paraiškas juridiniams asmenims dėl kreditų, prisijungdamas prie AB „Swedbank“ informacinės sistemos – elektroninė bankininkystė, atlikdamas kitas kaltinime nurodytas finansines operacijas, būtų pažeidęs kažkokias informacinės sistemos apsaugos priemones, jas sugadinęs, pakenkęs apsaugos priemonių režimui, sutrikdęs informacinės sistemos darbą ir pan. M. V. prie informacinių sistemų neteisėtai jungėsi naudodamasis tikrais, nors ir neteisėtai gautais elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis ir informacinių sistemų apsaugos priemonių nepažeidė.

37Šioje dalyje atmetant prokuroro apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde prokuroro pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-375/2012, nagrinėjamu atveju pagal analogiją negali būti taikoma. Įvertinus aptariamoje nutartyje pateiktus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo motyvus matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo sprendžiamas nuteistojo kaltės klausimas pagal LR BK 198 str. 1 d., todėl, plačiau analizuojami buvo būtent šiame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymiai. Tuo tarpu kalbant apie LR BK 1981 str. 1 d. taikymą aptariamoje baudžiamojoje byloje nurodoma tik tiek, kad kaltininko veiksmai neteisėtai prisijungus prie internetinės bankininkystės sistemos, panaudojant svetimus vartotoją identifikuojančius duomenis, galėtų būti kvalifikuojami pagal LR BK 1981 str. 1 d. kaip neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos pažeidžiant apsaugos duomenis, nepateikiant jokių šią išvadą pagrindžiančių argumentų. Be to, iš aptariamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties matyti (atsižvelgiant į M. V. neteisėtų veiksmų kvalifikaciją analizuojamoje baudžiamojoje byloje), kad ji nėra tapati.

38Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, konstatuotina, kad M. V. savo neteisėtais veiksmais neįgyvendino LR BK 1981 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių, iš ko seka, kad šios nusikalstamos veikos M. V. nepadarė, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

39Nors prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka ir su apylinkės teismo sprendimu M. V. atžvilgiu taikyti LR BK 38 str. nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ir šie prokuroro argumentai nėra pagrįsti.

40Sutinkamai su LR BK 38 str. nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta LR BK 38 str. 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. Be to, priimdamas tokį sprendimą, teismas turi argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali atsižvelgdamas į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ar kt.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą.

41Bylos duomenimis nustatyta, kad M. V. savo kaltę jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme pripažino visiškai. Jo įvykdyti nusikaltimai, remiantis LR BK 11 str. nuostatomis, priskiriami nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, nagrinėjamu atveju veikos pagrįstai pripažintos tęstinėmis ir sudarančios idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Be to, M. V. atsiprašė nukentėjusiuoju nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pripažinto M. M., su juo susitaikė, ką patvirtina ir byloje esantis susitaikymo protokolas (b. l. 97), kuriame, be viso ko, susitarta ir dėl M. M. neteisėtais M. V. veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Pažymėtina ir tai, kad dalį žalos kaltinamasis buvo atlyginęs anksčiau. Savo susitaikymą su M. V. M. M. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Sprendžiant LR BK 38 str. nuostatų taikymo galimybę, didelę reikšmę turi ir kaltininko asmenybė. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, M. V. ankščiau neteistas, kas neabejotinai pagrindžia išvadą, jog jo įvykdyti nusikaltimai nėra jam būdingo nusikalstamo elgesio modelis. Jis yra jauno amžius, byloje nenustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Įvertinus šių duomenų visumą, nekyla abejonių, kad M. V. teisėtai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam M. M. susitaikius. Šių duomenų kontekste apeliacinio skundo argumentas, kad analizuojant M. V. elgesį, negalima pagrįstai teigti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš esmės, remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, M. V. charakterizuojamas teigiamai, ankščiau jis teistas nebuvo, o jo įvykdytas nusikalstamas veikas vienija vieninga tyčia, todėl su prokuroro argumentacija dėl atskirų 27 nusikalstamų veikų įvykdymo nagrinėjamu atveju sutikti negalima.

42Atmetant prokuroro argumentus, svarbu paminėti, kad susitaikymas, lingvistiškai aiškinant šį terminą, turi konflikto pabaigos prasmę, taikos sudarymą. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas neabejotinai buvo išspręstas. Nukentėjusysis neapskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teisiamojo posėdžio metu išreiškė savo norą susitaikyti su jo atžvilgiu neteisėtus veiksmus atlikusiu M. V.. Tokia jo pozicija akivaizdžiai rodo, kad jis pirmosios instancijos teismo pripažintą jo ir kaltininko susitaikymą laiko teisingu ir yra nesuinteresuotas, jog jis būtų panaikintas. Be to, pirmosios instancijos nuosprendį apeliacine tvarka apskundė tik prokuroras, kuris nebuvo susitarimo susitaikyti šalis ir jokia forma jame nedalyvavo.

43Kaip nepagrįstas vertinamas ir prokuroro argumentas, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje susitaikymas buvo sudarytas su netinkamu nukentėjusiuoju.

44Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2014 m. gegužės 7 d. M. M. dėl M. V. neteisėtų veiksmų buvo pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 7), jam buvo išaiškinta teisė pareikšti ir civilinį ieškinį. Remiantis 2014 m. balandžio 8 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo įsakymu, iš M. M. dėl M. V. neteisėtų veiksmų, buvo išieškota 1500 litų skola, 1910,05 litų sutartinės palūkanos, 5 procentų metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. balandžio 8 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo (b. l. 14). M. M. Kėdainių rajono apylinkės teismui dėl M. V. jo atžvilgiu padarytos žalos atlyginimo pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti civiliniam ieškovui M. M. iš M. V. 5000 litų neturtinės žalos atlyginimui ir 1400 litų turtinės žalos atlyginimui; bei 450 litų bylinėjimosi išlaidų, turėtų advokato darbo apmokėjimo išlaidų (b. l. 92-96). 2014 m. gruodžio 17 d. susitaikymo protokolu M. V. sutiko M. M. atlyginti 1400 litų turtinę ir 2000 litų neturtinę žalą, su tokiomis sąlygomis nukentėjusysis M. M. sutiko (b. l. 97-98). Remiantis aptartomis aplinkybėmis matyti, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusiuoju nagrinėjamoje byloje buvo pripažintas būtent M. M., jo statusas neabejotinai atitinka LR BPK 28 str. nuostatas, todėl abejoti tuo, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino jo ir M. V. susitaikymą ir jo pagrindu atleido M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra teisinio pagrindo.

45Be to, prokuroro skunde nurodoma, kad dėl to, jog neteisėtais M. V. veiksmais buvo padaryta žala ir valstybei, finansų sistemai, elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, M. V. privalėjo susitaikyti su atitinkamą veiklos (teisinių santykių) sritį administruojančios institucijos įgaliotu atstovu, tačiau su tokiais prokuroro argumentais nėra pagrindo sutikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis tokia prokuroro pozicija, LR BK 38 str. nuostatų taikymas būtų pernelyg apsunkintas dėl daugelio LR BK specialiojoje dalyje įtvirtintų nusikaltimų ir prieštarautų susiklosčiusiai teismų praktikai dėl susitaikymo instituto taikymo, kadangi aptariamu atveju yra svarbiausia tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiojo asmens valios išraiška. Tokia prokuroro pozicija, neabejotinai prieštarauja ir įstatymo leidėjo valiai. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad analizuojant Lietuvos Respublikos teismų praktiką, pastebimas kaltininko susitaikymo su nukentėjusiuoju instituto taikymas ir LR BK 284 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo atveju. Akivaizdu, kad šioje situacijoje asmuo, įvykdęs LR BK 284 str. 1 d. įtvirtintą nusikalstamą veiką, padaro ne tik žalą tam tikram fiziniam asmeniui, bet ir viešajai tvarkai, tačiau LR BK 38 str. nuostatų taikymo atveju, nėra reikalaujama be fizinio asmens, kuriam tiesiogiai buvo padaryta žala, susitaikyti ir su atitinkamos institucijos įgaliotu atstovu. Analogiška situaciją galima įžvelgti ir dėl daugelio kitų, baudžiamajame įstatyme įtvirtintų veikų, todėl taip plečiamai aiškinant nukentėjusiojo asmens sąvoką, iš esmės būtų užkirstas kelias BK 38 str. taikymui.

46Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo pateiktus argumentus, naikinti ar keisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nuosprendį, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, įvertino juos pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LR BPK 20 str. 5 d) ir priėmė pagrįstą sprendimą tiek dėl M. V. veiksmų kvalifikavimo, tiek dėl LR BK 38 str. nuostatų taikymo jo atžvilgiu. Abejoti tokiomis apylinkės teismo išvadomis aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo.

47Šiame kontekste pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą paminėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar esminius argumentus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams ir jų esmės iš naujo nekartoja.

48Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra prokuroro savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi prokuroras, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Iš to seka, kad prokuroro apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

49Padarius išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo aukščiau nurodytais pagrindais, prokuroro skundo motyvai dėl bausmės skyrimo M. V. bei klausimai dėl turtinės ir neturtinės žalos ir proceso išlaidų atlyginimo nukentėjusiajam M. M. neanalizuojami.

50Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistųjų teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuosprendį naikinti ar keisti skundo motyvais pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

51Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

52Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro N. G. apeliacinį skundą atmesti.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Patvirtintas 2014 metų gruodžio 17 d. susitaikymo protokole tarp... 3. Tuo pačiu nuosprendžiu M. V., kaltinamas padarius nusikaltimus, numatytus LR... 4. Iš M. V. nukentėjusiojo M. M. naudai priteista 450 litų arba 130,33 eurų... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. M. V. 2012 m. lapkričio 6 d., tikslus laikas teisminio tyrimo metu... 7. tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2012 m. lapkričio 7 d. apie 08.31 val.,... 8. tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2012 m. lapkričio 21 d. apie 12.37 val.,... 9. tęsdamas nusikalstamą veiką, M. V., 2013 m. sausio 28 d. apie 11.34 val.,... 10. tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2013 m. vasario 1 d. apie 10.04 val.,... 11. tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2013 m. vasario 4 d. apie 09.34 val.,... 12. tęsdamas nusikalstamą veik, jis 2013 m. vasario 5 d. apie 09.34 val.,... 13. tęsdamas nusikalstamą veiką, M. V. 2013 m. vasario 6 d. apie 09.56 val.,... 14. tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2013 m. vasario 7 d. apie 10.21 val.,... 15. Tokiais savo bendrais veiksmais M. V. apgaule savo naudai įgijo svetimą... 16. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros... 17. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos... 18. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas... 19. Be to, apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas neteisėtai ir... 20. Prokuroro teigimu, šioje byloje M. V. kaltinamas keturių skirtingų... 21. Pabrėžiama, kad šiuo konkrečiu atveju M. V. elgesys neatitinka ir dar... 22. Teismo posėdyje prokuroras skundą prašė tenkinti, M. V. ir jo gynėja... 23. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus... 24. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos... 25. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos LR BPK... 26. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos... 27. Analizuojant prokuroro apeliacinio skundo argumentus matyti, kad iš esmės jis... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., kasacinės nutartys... 29. Nusikaltimų nuosavybei bylose kaip tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama... 30. Atsižvelgiant į aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo poziciją,... 31. Analizuojant aptartų M. V. parodymų visumą matyti, kad pinigų jam reikėjo... 32. Aukščiau aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad M. V. kiekvienu... 33. Atmestini ir prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl M. V. veiksmų... 34. Atsakomybė pagal LR BK 1981 str. 1 d. kyla tam, kas neteisėtai prisijungia... 35. Šių duomenų kontekste vertinant M. V. veiksmus, konstatuotina, kad... 36. Remiantis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, M. V. pirmiausia iš M.... 37. Šioje dalyje atmetant prokuroro apeliacinio skundo argumentus kaip... 38. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, konstatuotina, kad M.... 39. Nors prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka ir su apylinkės teismo sprendimu... 40. Sutinkamai su LR BK 38 str. nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį... 41. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. V. savo kaltę jam inkriminuotų... 42. Atmetant prokuroro argumentus, svarbu paminėti, kad susitaikymas,... 43. Kaip nepagrįstas vertinamas ir prokuroro argumentas, kad nagrinėjamoje... 44. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2014 m. gegužės 7 d. M. M.... 45. Be to, prokuroro skunde nurodoma, kad dėl to, jog neteisėtais M. V. veiksmais... 46. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo pateiktus argumentus,... 47. Šiame kontekste pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje... 48. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliaciniame skunde... 49. Padarius išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo aukščiau... 50. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio... 51. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio... 52. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus...