Byla 2K-375/2012
Dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Armano Abramavičiaus, Vytauto Masioko ir pranešėjo Olego Fedosiuko, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Vidai Ramanauskienei, nuteistajam T. S., nuteistojo gynėjui advokatui Karoliui Barysui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio.

2Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžiu T. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 1 dalį (dėl 27 000 Lt pervedimo į savo sąskaitą, perkvalifikavus jo veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies) 45 MGL (5850 Lt) dydžio bauda, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 18 719 Lt įgijimo apgaule) išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką, pagal BK 198 straipsnio 1 dalį išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Iš T. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 27 000 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti.

3Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendis – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria T. S. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 18 719 Lt įgijimo apgaule) ir 198 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis: T. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, pagal BK 198 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Taip pat pakeista nuosprendžio dalis dėl T. S. nuteisimo pagal BK 294 straipsnio 1 dalį (dėl 27 000 Lt pervedimo į savo sąskaitą) – jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, pagal BK 198 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiškai jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė T. S. paskirta 110 MGL (14 300 Lt) dydžio bauda, ją sumokant per šešis mėnesius. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. T. S. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,

Nustatė

5Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu T. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 198 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą tyčia apgaule kitų naudai įgyti svetimą turtą, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), neteisėtai panaudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio elektroninės bankininkystės sąskaitų generatoriaus duomenis, 2009 m. gegužės 22 d. įgytus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. V., neturėdamas teisėto elektroninės bankininkystės sąskaitų generatoriaus duomenų valdytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimo, 2009 m. gegužės 26 d. 16.40 val. neteisėtai prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, ir taip melagingai veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nors šioje bendrovėje niekada nedirbo, save identifikuodamas kaip teisėtą sąskaitos valdytoją UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių D. V., suklaidinęs banko elektroninę sistemą, iš šios sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale, būdamas vienintelis šios bendrovės akcininkas ir vadovas, mokėjimo pavedimu Nr. 193 be UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinios pervedė 18 719 Lt, kaip mokėjimo paskirtį melagingai nurodydamas, kad tai skolinamos lėšos; taip apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 18 719 Lt.

6Be to, T. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 198 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteisėtai panaudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio elektroninės bankininkystės sąskaitų generatoriaus duomenis, 2009 m. gegužės 22 d. įgytus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. V., neturėdamas teisėto elektroninės bankininkystės sąskaitų generatoriaus duomenų valdytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimo, 2009 m. birželio 10 d. 13.52 val. neteisėtai prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, ir taip melagingai veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nors šioje bendrovėje niekada nedirbo, save identifikuodamas kaip sąskaitos valdytoją UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių D. V., suklaidinęs elektroninę sistemą, iš šios sąskaitos į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Swedbank“, be UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinios pervedė 27 000 Lt, mokėjimo pavedime melagingai nurodydamas, kad tai skolintų lėšų grąžinimas; taip apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 27 000 Lt.

7Kasaciniu skundu nuteistasis T. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir bylą jam nutraukti.

8Kasatorius skundžia abiejų instancijų teismų sprendimus dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų. Nuteistojo teigimu, teismai pažeidė BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes neteisingai jo veiksmus kvalifikavo kaip nusikalstamus, taip pat BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio reikalavimus, nes padarė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu nepagrįstas išvadas, nuteisė jį remiantis prielaidomis ir netiesioginiais įrodymais.

9Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino BK 182 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nukrypo nuo teismų praktikos ir dėl to neteisėtai pripažino jį kaltu pagal BK 182 straipsnį. Teismas nuteisė jį pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nustatęs iš esmės tik vieną sukčiavimo požymių – apgaulę, tačiau vien tik šio požymio buvimas nesudaro sukčiavimo sudėties. Kvalifikuojant veiką kaip sukčiavimą būtina nustatyti ir kitus – veikos neteisėtumo, neatlygintinumo ir svetimo kaltininkui turto – požymius.

10Bylos medžiaga nustatyta, kad kasatorius teikdavo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, o šios įmonės direktorius D. V. pristatydavo jį kaip bendrovės darbuotoją – finansų direktorių (liudytojų V. J. ir V. K. parodymai). Taip pat byloje nustatyta, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo projektais (tarp jų – ir šios įmonės projektu su UAB „Teledema“) dirbo keletas asmenų: kasatorius, M. R. ir D. K., kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga jiems už suteiktas paslaugas. Atsižvelgdamas į liudytojų M. R., D. K. parodymus, kasatorius tvirtina, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kasatoriaus, M. R. bei D. K. buvo susitarimas dėl atsiskaitymo už šių asmenų suteiktas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Apklausti liudytojai taip pat nurodė, kad T. S. ir D. V. sėdėdavo prie vieno stalo UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure, o vadovui D. V. gydantis ligoninėje, šis būtent T. S. buvo nurodęs atsiskaityti su M. R. bei D. K. Tą įrodo ne tik šių liudytojų parodymai, kad gavo iš kasatoriaus užmokestį už darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tačiau ir byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. V. 2009 m. birželio 12 d. 15.47 val. rašytas elektroninis laiškas T. S., kuriame nurodoma, jog M. R. turėjo prašyti pinigų, ir klausiama, ar pinigus pervedė UAB „Teledema“. Tai patvirtina, kad kasatorius turėjo už D. V. sumokėti M. R. pinigus, pervestus UAB „Teledema“. Dar daugiau, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išklotinės matyti, kad, UAB „Teledema“ pervedus lėšas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, jos būdavo pervedamos į D. V. asmeninę sąskaitą, o šiam patekus į ligoninę, jis neturėjo galimybių atsiskaityti su žmonėmis, todėl ši pareiga teko kasatoriui. Kasatoriaus ir D. V. susitarimo dėl minėtų lėšų pervedimo buvimą netiesiogiai parodo ir ta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ net aštuonis mėnesius dėl atlikto pavedimo nesikreipė į teisėsaugos institucijas, o teisme D. V. patvirtino, jog kreipėsi tik tada, kai kasatoriaus žmonos sesuo pareiškė jam ieškinį dėl skolos išieškojimo. Be to, kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog jis žinojo slaptažodžių simboliką (to neneigė ir D. V.). Jo nuomone, tai suponuoja išvadą, kad slaptažodžių simbolika kasatoriui buvo atskleista tam, kad jis galėtų atlikinėti ūkines operacijas elektroninėje bankininkystėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o ne dėl to, kad jis buvo artimas D. V. draugas, kaip šis nurodė. Šią išvadą patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją tvarkiusio M. D. parodymai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje esančius pinigus pervedinėjo jis pats arba kiti įmonės darbuotojai D. V. ar T. S. nurodymais. Kartais pinigus pervedinėdavo pats T. S. ir dėl to D. V. niekada jokių pretenzijų jam neturėjo, o generatorius būdavo laikomas bendrovės biure, stalčiuje. Atsižvelgdamas į tai, kasatorius daro išvadą, kad 27 000 Lt pervedimas buvo atliktas su D. V. žinia ir pritarimu, todėl naudodamasis slaptažodžių generatoriumi ir disponuodamas sąskaitoje esančiomis lėšomis jis veikė teisėtai. Apeliacinės instancijos teismas visų šių aplinkybių nevertino. Darydamas išvadą, kad pinigų pervedimas įvyko neteisėtai, nes nebuvo teisėto sąskaitų generatoriaus valdytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. V. sutikimo, teismas rėmėsi iš esmės tik D. V. parodymais, visiškai ignoruodamas kitus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad kasatorius tokią teisę turėjo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad po avarijos, lagaminas su generatoriais buvo perduotas būtent kasatoriui, o ne kuriam nors kitam asmeniui. Be to, apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kuo remdamasis padarė išvadas, jog kasatoriaus teiginys, kad jis turėjo už D. V. jo pinigais atsiskaityti su M. R. ir D. K., prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir kad liudytojai M. R. bei D. K. iš esmės patvirtino D. V. parodymus. Šios teismo išvados visiškai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes liudytojai nurodė kitokias aplinkybes. Taigi, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir padarė byloje esantiems įrodymams prieštaraujančias išvadas, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus.

11Taip pat T. S. atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog jo veiksmuose nebuvo tyčios neatlygintinai pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas. Pinigų pervedimas buvo atliktas kaip užmokestis sau ir kitiems (M. R. bei D. K.) už atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Neįvertinęs visų bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas netinkamai išanalizavo veikos subjektyviuosius požymius ir priėmė neteisėtą sprendimą.

12Apibendrindamas kasatorius nurodo, kad byloje esant įrodymams, patvirtinantiems jo veikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai teikiant šiai bendrovei paslaugas, teismas privalėjo konstatuoti, kad jis turėjo reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo nuomone, aplinkybės, kad, pasinaudojęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ slaptažodžių generatoriumi bankui save identifikavo kaip D. V., nepakanka patraukti jį atsakomybėn pagal BK 182 straipsnį, nes nėra kitų sukčiavimo požymių – neteisėtumo, neatlygintinumo ir svetimo turto užvaldymo. Kasatorius tvirtina, kad pavedimas buvo padarytas ir pinigai pervesti ne siekiant užvaldyti svetimą turtą, bet kaip ekvivalentas už suteiktas paslaugas. Nesant neteisėtumo požymio, jis negalėjo būti nuteistas nei už sukčiavimą, nei už savavaldžiavimą, o teisiniai santykiai dėl įvykusių pavedimų tarp šalių spręstini išimtinai civilinio proceso tvarka, įrodinėjant reikalavimo dydį, suteiktų paslaugų apimtį ir pan.

13Toliau skunde pasisakoma dėl T. S. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį apgaule įgyjant 18 719 Lt. Kasatorius teigia, kad nuteisdamas jį dėl šios veikos padarymo apeliacinės instancijos teismas rėmėsi vien tik netiesioginiais įrodymais ir prielaidomis. Teismas padarė išvadą, kad tik jis laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 22 d. iki birželio 10 d. laikė slaptažodžių generatorių, todėl tik jis galėjo atlikti 18 719 Lt pavedimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Tačiau, kasatoriaus nuomone, tai, jog generatoriai buvo perduoti jam, visiškai nereiškia, kad būtent jis 2009 m. gegužės 26 d. atliko minėtą pavedimą. Kasatorius ir liudytojas M. D. patvirtino, kad generatorius buvo laikomas ofise, sutartoje vietoje. To nepaneigė ir D. V.. Be to, kasatorius ir M. D. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pavedimus darydavo D. V., kasatorius, M. D. arba kiti UAB „Findir Consulting“ darbuotojai, taigi tokį pavedimą galėjo atlikti ir kiti asmenys. Dar daugiau, M. D. teisme paliudijo, kad ir anksčiau į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą būdavo pervedami pinigai, vadinasi, priešingai nei nurodyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos numeris buvo žinomas ir kitiems UAB „(duomenys neskelbtini)“, šios bendrovės apskaitą tvarkančios UAB „Findir Consulting“ darbuotojams, todėl neatmestina klaidos tikimybė, kad kuris nors iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „Findir Consulting“ darbuotojų atliko šį pavedimą. Be to, byloje nebuvo nustatyta, kam priklausė kompiuterio, iš kurio buvo padarytas pavedimas, IP adresas.

14Taip pat kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį išteisino pagal BK 198 straipsnio 1 dalį. Šis teismas teisingai pripažino, kad elektroninės bankininkystės sąskaitos generatorius turi būti prilyginamas elektroninei mokėjimo priemonei. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nuteisdamas jį pagal BK 198 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą pripažinęs, kad identifikavimo kodų generatorius nėra elektroninis mokėjimo instrumentas, nes juo yra tik generuojami (sukuriami) kodai, bet nevykdomi atsiskaitymai pinigais. Darydamas tokias išvadas, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į BK 215 straipsnio dispoziciją, kurioje, be kita ko, nurodoma ne tik apie neteisėtą finansinių operacijų inicijavimą elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, bet ir neteisėtą naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų panaudojimą, o tai iš esmės ir yra kodų bei slaptažodžių panaudojimas, nes būtent tokiomis priemonėmis bankas identifikuoja naudotoją.

15Apeliacinės instancijos teismas BK 198 straipsnyje numatytos veikos dalyku pripažino generatoriaus sukurtą kodą, tačiau tokia išvada neatitinka nei teismų praktikos, nei įstatyme suformuotos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų sąvokos. Remiantis tokia teismo logika, mokėjimo instrumento panaudojimas turėtų būti baudžiamas pagal BK 215 straipsnio ir 198 straipsnio sutaptį, kaip mokėjimo instrumento panaudojimas ir neteisėtas PIN kodo panaudojimas. Tačiau taip nėra, nes BK 215 straipsnis apima ir tuos duomenis, kurie identifikuoja naudotoją. Taigi, teismas visiškai nepagrįstai generatoriaus sukurtą kodą pripažino BK 198 straipsnio dalyku, nes slaptažodžių generatorius yra įtaisas, identifikuojantis sąskaitos valdytojo tapatybę ir leidžiantis inicijuoti finansinę operaciją (tokią pačią funkciją atlieka ir mokėjimo kortelės PIN kodas), o tai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnyje, dalykas.

16Teisingas pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina ir Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme suformuota elektroninės mokėjimo priemonės ir tapatybės patvirtinimo priemonių samprata. Pagal šį įstatymą elektronine mokėjimo priemone laikomos nuotolinės prieigos mokėjimo priemonės ir elektroniniai pinigai. Šio įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje nurodyta, kad nuotolinės prieigos priemonės – tai kredito įstaigos programinė įranga, įdiegta naudotojo kompiuteryje, programinė įranga, esanti kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje, telefono ryšio įranga, kredito įstaigos išleista kortelė (debeto, kredito ar kt.) ir kitos priemonės, leidžiančios naudotojui elektroniniu būdu sudaryti nurodymus kredito įstaigai dėl disponavimo toje kredito įstaigoje jo sąskaitoje turimomis lėšomis.

172001 m. gegužės 28 d. Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimo dėl kovos su sukčiavimu naudojant priemones, skirtas atsiskaityti negrynaisiais pinigais, bei su šių priemonių klastojimu 1 straipsnio a punktas mokėjimo priemonę apibrėžia kaip materialią priemonę, kuri atskirai ar kartu su kita priemone leidžia jos turėtojui ar naudotojui pervesti pinigus ar pinigų sumą. Taigi, elektroninė mokėjimo priemonė yra tapatybę identifikuojanti priemonė, leidžianti inicijuoti finansinę operaciją. Slaptažodžių generatorius taip pat yra įrankis, leidžiantis identifikuoti tapatybę ir inicijuoti finansinę operaciją, todėl neteisėtas generatoriaus panaudojimas kvalifikuotinas pagal BK 215 straipsnį, o ne pagal BK 198 straipsnį.

18Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje apibrėžiant, kas yra tapatybės patvirtinimo priemonės, nurodoma, kad tai yra naudotojo parašas, jam suteiktas asmens tapatybės nustatymo kodas arba kredito įstaigos suteiktos kitos priemonės (slaptažodžiai, slapti kodai, raktai, biometrinės priemonės ir pan.), skirtos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybei patvirtinti. Taigi, į tokį įstatymo apibrėžtą tapatybės patvirtinimo priemonių sąrašą patenka ir slaptažodžių generatorius, juolab kad slaptažodžių generatorius ar slaptažodžių kortelės iš esmės atlieka tą pačią funkciją, kaip ir mokėjimo debetinės ar kreditinės kortelės, tik vienu atveju finansinė operacija atliekama elektroninė erdvėje, kitu atveju – tiesiogiai bankomate ar parduotuvėje.

19Taip pat kasaciniame skunde T. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai pripažino jį kaltu pagal BK 294 straipsnio 1 dalį dėl 27 000 Lt pervedimo į savo sąskaitą, nes nenustatė būtino šios nusikalstamos veikos sudėties požymio – didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teismas privalėjo vertinti ir objektyviais duomenimis pagrįsti, ar 27 000 Lt pervedimas padarė didelės žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Didelė žala šiuo atveju reikštų, kad buvo sutrikdyta juridinio asmens veikla, jis ilgą laiką negalėjo vykdyti savo turtinių įsipareigojimų arba net kilo bankroto grėsmė. Tačiau teismas visiškai nesiaiškino šių aplinkybių ir veiką kvalifikavo kaip savavaldžiavimą, nesant byloje jokių objektyvių įrodymų, kad 27 000 Lt pervedimas iš įmonės sąskaitos jai padarė didelės žalos. 27 000 Lt suma juridiniam asmeniui paprastai nėra didelė. Be to, pavedimo atlikimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sėkmingai veikiantis juridinis asmuo, todėl 27 000 Lt sudarė tik nedidelę dalį visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių srautų ir niekaip negalėjo turėti įtakos finansinei padėčiai ar juo labiau padaryti realios žalos. Tą patvirtina ir aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl lėšų pervedimo iš įmonės sąskaitos į teisėsaugos institucijas kreipėsi praėjus tik aštuoniems mėnesiams po lėšų pervedimo (nors apie tai direktoriui tapo žinoma šiam dar esant ligoninėje 2009 m. gegužės 22 d.–2009 m. liepos 3 d. laikotarpiu). Kasatoriaus nuomone, toks ilgas laiko tarpas, kai juridinis asmuo nesikreipia dėl savo pažeistų teisių gynimo, tik įrodo, kad atliktas lėšų pervedimas jokių esminių padarinių jam nesukėlė ir veiklos nesutrikdė. Pirmosios instancijos taip pat nenustatė, kad buvo padaryta didelė neturtinė žala juridinio asmens teisėms ar teisėtiems interesams, nes atmesdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiginiai dėl dalykinės reputacijos pablogėjimo, siejant tai su T. S. atliktais veiksmais, yra deklaratyvūs.

20Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

21Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo kaip sukčiavimų

22Byloje nustatyta, kad, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. V. autoavarijos metu patyrus sunkią traumą ir patekus į ligoninę, T. S., iš paties D. V. gavęs UAB „“(duomenys neskelbtini) sąskaitų generatorius, žinodamas, kur yra laikomas lapelis su prisijungimo slaptažodžiu, neteisėtai prisijungdamas prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos banke, padarė du mokėjimo pavedimus: 2009 m. gegužės 26 d. pervedė 18 719 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vieninteliu akcininku ir vadovu jis buvo, sąskaitą, kaip mokėjimo paskirtį nurodydamas, kad tai skolinamos lėšos; 2009 m. birželio 10 d. pervedė 27 000 Lt į savo sąskaitą, pavedime nurodydamas, kad tai yra „skolintų lėšų grąžinimas“.

23Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas dėl 2009 m. gegužės 26 d. atlikto pinigų pervedimo kaltinamąjį išteisino neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką, o 2009 m. birželio 10 d. atliktą pinigų pervedimą vertino kaip savavaldžiavimą pagal BK 294 straipsnio 1 dalį. Sprendimas taip kvalifikuoti veiką motyvuotas tuo, kad T. S. buvo susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atliko tam tikrą darbą, dalyvavo įgyvendinant projektą, susijusį su UAB „Teledema“, todėl pinigų pervedimas iš šios bendrovės į savo asmeninę sąskaitą vertintinas kaip savavališkas, nesilaikant nustatytos tvarkos, savo teisės, kurią ginčija UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdymas, padaręs šiai bendrovei didelę žalą.

24Apeliacinės instancijos teismas laikė įrodyta, kad tiek pirmąjį, tiek antrąjį pinigų pervedimą atliko būtent T. S. ir abu epizodus vertino kaip atskirus sukčiavimus. Sprendimas taip kvalifikuoti šias veikas motyvuotas tuo, kad nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. V. savo valia suteikė kaltinamajam elektroninės bankininkystės sąskaitų generatorių, bet nesuteikė jam teisės atlikti pinigų nurašymo nuo įmonių sąskaitų operacijų. Taigi, anot teismo, T. S. be teisėto elektroninės bankininkystės sąskaitos generatoriaus duomenų valdytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimo surinkęs elektroninės bankininkystės sąskaitos kodą ir davęs komandą elektroninei sistemai, suklaidino elektroninę sistemą ir banką, taip įgijo savo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai teisę į turtą, esantį sąskaitoje – atitinkamai 27 000 Lt ir 18 719 Lt.

25Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodytu faktą, kad T. S. atliko net tik antrąjį neteisėtą pinigų pervedimą (2009 m. birželio 10 d.), bet ir pirmąjį (2009 m. gegužės 26 d.). T. S. tvirtinimai, kad pirmąjį pervedimą galėjo atlikti kas nors kitas, nelogiški ir prieštarauja bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad būtent T. S. buvo bendrovės, į kurios sąskaitą 2009 m. gegužės 26 d. pervesti pinigai, vienintelis akcininkas ir direktorius, žinantis šios bendrovės sąskaitos numerius. Pagrįstai atsižvelgta ir į faktą, kad civilinis ginčas dėl 18 719 Lt skolos buvo baigtas taikos sutartimi, kuria pripažinta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ šią pinigų sumą ir įsipareigoja ją sumokėti (T. 2, b. l. 166-168).

26Kasacinio teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas esamomis aplinkybėmis pagrįstai neteisėtą prisijungimą prie juridinio asmens banko sąskaitos ir pinigų pervedimus į savo asmeninę ir savo bendrovės sąskaitą, kvalifikavo kaip sukčiavimus. Šio teismo nutartyje išsamiai paaiškinta, kaip ir prieš ką reiškėsi apgaulė – negrynieji pinigai įgyti suklaidinus elektroninę banko sistemą dėl finansinę operaciją atliekančio asmens tapatybės. Iš tikrųjų elektroninėje bankininkystėje, jeigu prieš teisėto sąskaitos valdytojo valią kodą, suteikiantį teisę prieiti prie sąskaitos, surenka ir nurodymą išmokėti pinigus duoda asmuo, neturintis teisės atlikti operacijų su sąskaitoje esančiais pinigais, laikoma, kad prisistatydamas asmeniu, turinčiu tokią teisę, kaltininkas suklaidina banką, todėl jo veika kvalifikuotina kaip sukčiavimas (nustačius kitus būtinus šio nusikaltimo sudėties požymius). Toks veiksmas nebūtų traktuojamas kaip sukčiavimas, jeigu asmuo, prisijungęs prie kitos asmens banko sąskaitos ir atlikęs finansinę operaciją, veiktų nepažeisdamas teisėto sąskaitos valdytojo valią arba dėl tam tikrų aplinkybių nesuvokdamas savo veiksmų neteisėtumo, tačiau šios bylos aplinkybės neleidžia daryti tokių išvadų. Byloje nustatyta, kad T. S. prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos prisijungė ir mokėjimų pavedimus atliko neturėdamas direktoriaus D. V. leidimo šioms finansinėms operacijoms ir pasinaudodamas kontrolės stoka – tuo, kad direktorius atsidūrė ligoninėje. Tai, kad anksčiau D. V. pavesdavo T. S. atlikti konkrečius mokėjimų pavedimus, nepanaikina vėlesnių jo veiksmų neteisėtumo, nes šiems veiksmams jis leidimo neturėjęs.

27Pirmosios instancijos teismo sprendimas kvalifikuoti T. S. padarytą 27 000 Lt pervedimą į savo sąskaitą kaip savavaldžiavimą prieštaringas. Tokį veikos kvalifikavimą lėmė teismo išvadą, kad T. S. buvo susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalyvavo įgyvendinant projektą su UAB „Teledema“ ir net atlikdavo tam tikras finansines operacijas, panaudodamas D. V. vardu išduotą elektroninės bankininkystės sąskaitų generatorių. Kita vertus, tas pats teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą T. S.. Taigi iš pirmosios instancijos teismo, pripažinusio 27 000 Lt pervedimą į T. S. asmeninę sąskaitą savavaldžiavimu, nuosprendžio lieka neaišku, kokią teisę savavališkai vykdė T. S.. Iš tikrųjų byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių T. S. teisę reikalauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos grąžinimo, išskyrus tvirtinimus apie dalyvavimą projektuose. Nėra tokių duomenų ir dėl 18 719 Lt pervedimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Konstatuotina, kad byloje nėra objektyvaus pagrindo pripažinti T. S. veiksmų savavališku teisės vykdymu. Jo padarytos veikos vertintinos kaip neteisėtas neatlygintinis svetimos turtinės teisės (negrynųjų pinigų) įgijimas apgaule – sukčiavimas.

28Dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 198 straipsnio 1 dalį

29Pirmosios instancijos teismas T. S. pagal BK 198 straipsnio 1 dalį išteisino jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad elektroninės bankininkystės sąskaitų generatoriaus neteisėtas panaudojimas prisijungiant prie banko sąskaitos bei atliekant mokėjimo pavedimus neatitinka šio nusikaltimo sudėties požymių, bet galėtų atitikti nusikaltimo finansams požymius. Negavęs prokuroro prašymo pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo į sunkesnį nusikaltimą, teismas, neperžengdamas nagrinėjimo teisme ribų, dėl šio kaltinimo T. S. išteisino. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su prokuroro skundo argumentais, pripažino T. S. kaltu pagal BK 198 straipsnio 1 dalį, konstatavęs, kad jis neteisėtai panaudojo neviešus elektroninius duomenis – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio elektroninės bankininkystės sąskaitų generatoriaus duomenis.

30Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė faktinių bylos aplinkybių neatitikimą BK 198 straipsnio 1 dalyje numatytai nusikalstamai veikai. Elektroninėje bankininkystėje priemonė, kuria pasinaudojo T. S., neteisėtai prisijungdamas prie banko sąskaitos ir joje patvirtindamas mokėjimų operacijas, vadinama identifikavimo kodų arba slaptažodžių generatoriumi. Jis leidžia pagal sudarytus unikalius slaptažodžius identifikuoti klientą, todėl yra laikomas vienu iš galimų kliento atpažinimo priemonių, naudojamų banko paslaugų teikimo elektroninėse sistemose. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymą mokėjimo priemonė yra personalizuota priemonė ir (arba) tam tikros procedūros, dėl kurių susitaria mokėjimo paslaugų vartotojas ir mokėjimo paslaugų teikėjas ir kurias mokėjimo paslaugų vartotojas naudoja mokėjimo nurodymui inicijuoti (2 straipsnio 21 punktas). Pagal savo prasmę sugeneruoti slaptažodžiai, atpažinimo kodai ir pan. atitinka naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų požymį (BK 215 straipsnis). Neteisėtas tokių duomenų panaudojimas atliekant mokėjimo pavedimą visiškai atitinka BK 215 straipsnyje numatytos veikos požymius ir vertintinas kaip neteisėtas finansinės operacijos atlikimas panaudojant svetimos mokėtojo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis. T. S. veiksmai neteisėtai prisijungus prie internetinės bankininkystės sistemos, panaudojant svetimus vartotoją identifikuojančius duomenis, galėtų būti kvalifikuojami ir pagal 1981 straipsnį kaip neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos pažeidžiant apsaugos duomenis. T. S. tokių kaltinimų pareikšta nebuvo, tuo tarpu BK 198 straipsnio 1 dalies inkriminavimas ir nuteisimas už šią veiką vertintinas kaip netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas, naikinant jo dalį, kuria T. S. nuteistas pagal šį BK straipsnį.

31Priėmus tokį sprendimą keistina ir nuosprendžio dalis dėl paskirtų bausmių ir jų bendrinimo. Už sukčiavimus skirtinos baudos, kurios, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bendrintinos iš dalies jas sudedant.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti.

34Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. S. nuteistas pagal BK 198 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, pagal BK 198 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda, šios bausmės subendrintos su bausmėmis, paskirtomis už sukčiavimus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė T. S. paskirta 110 MGL (14 300 Lt) dydžio bauda.

35Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria T. S. už sukčiavimus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirti viešieji darbai, ir paskirti T. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinti šias bausmes iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 60 MGL (7800 Lt) dydžio baudą.

36Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžiu T. S.... 3. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą, nuteistojo... 5. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. Be to, T. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 198 straipsnio 1 dalį... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis T. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo... 8. Kasatorius skundžia abiejų instancijų teismų sprendimus dėl netinkamo... 9. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino BK... 10. Bylos medžiaga nustatyta, kad kasatorius teikdavo paslaugas UAB „(duomenys... 11. Taip pat T. S. atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nustatytos aplinkybės... 12. Apibendrindamas kasatorius nurodo, kad byloje esant įrodymams,... 13. Toliau skunde pasisakoma dėl T. S. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį... 14. Taip pat kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį... 15. Apeliacinės instancijos teismas BK 198 straipsnyje numatytos veikos dalyku... 16. Teisingas pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina ir Lietuvos... 17. 2001 m. gegužės 28 d. Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimo dėl... 18. Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje apibrėžiant,... 19. Taip pat kasaciniame skunde T. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 20. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 21. Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo kaip sukčiavimų ... 22. Byloje nustatyta, kad, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. V.... 23. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas dėl 2009 m. gegužės 26 d.... 24. Apeliacinės instancijos teismas laikė įrodyta, kad tiek pirmąjį, tiek... 25. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos... 26. Kasacinio teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas esamomis... 27. Pirmosios instancijos teismo sprendimas kvalifikuoti T. S. padarytą 27 000 Lt... 28. Dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 198 straipsnio 1 dalį... 29. Pirmosios instancijos teismas T. S. pagal BK 198 straipsnio 1 dalį išteisino... 30. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 31. Priėmus tokį sprendimą keistina ir nuosprendžio dalis dėl paskirtų... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 33. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 34. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. S. nuteistas pagal BK 198 straipsnio 1... 35. Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria T. S. už sukčiavimus pagal BK 182... 36. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....