Byla 2-426-560/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius, sekretoriaujant Giedrei Jegorovaitei, dalyvaujant ieškovo atstovams B. V., advokatui G. B., atsakovui R. B., jo atstovui advokatui Š. V.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Durisolio“ statybinės medžiagos ieškinį atsakovui R. B. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ieškovas BUAB „Durisolio“ statybinės medžiagos kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b. l. 1-7), kuriuo prašė priteisti ieškovo naudai solidariai iš atsakovų R. B., A. P., R. A. 895 372 Lt nuostolių atlyginimą bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartimi UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos iškelta bankroto byla. Šia nutartimi įmonės vadovams buvo nustatytas 15 dienų, nuo nutarties įsiteisėjimo, terminas, perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir visus finansinius dokumentus. Per teismo nustatytą terminą administratoriui joks įmonės turtas ir finansiniai dokumentai nebuvo perduoti, tik 2010 metų lapkričio mėnesį bankroto administratoriui buvo perduota dalis bendrovės dokumentų: 2008 ir 2010 metų balansai. Iš jų matyti, jog UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos turtas 2008 m. gegužę sudarė 1 065 364 Lt, 2008 m. rugpjūtį – 956 281 Lt, 2008 m. rugsėjį – 895 372 Lt, o 2010 m. sausį – 895 372 Lt, tačiau joks įmonės turtas administratoriui perduotas nebuvo, taigi, laikytina jog jis yra prarastas, nepagrįstai iššvaistytas ar pasisavintas, todėl ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo nuostolius, kuriuos sudaro bendrovės balanse apskaityto, bet faktiškai prarasto turto vertė.
  2. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo R. B. ieškovo BUAB „Durisolio“ statybinės medžiagos naudai 527 774,40 Lt nuostolių atlyginimo ir 1 426,39 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškinį atsakovų A. P. ir R. A. atžvilgiu atmetė.
  3. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 7 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta atsakovui R. B. taikyti civilinę atsakomybę, panaikinti ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme nebuvo nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
  4. Ieškovo atstovas advokatas G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas R. B. po R. A. atleidimo faktiškai vykdė vadovo pareigas bendrovėje, t. y. atsakovas, atstovaudamas ieškovą, nutraukė sutartį su buvusia įmonės vadove, pasirašė eilę įmonės balansų. Tai, kad atsakovas buvo faktinis įmonės vadovas, patvirtino ir liudytojas A. P.. Atsakovui, kaip faktiniam vadovui, turėtų būti taikoma visiška atsakomybė už padarytus nuostolius. Be to, atsakovas neatsakingai veikė kaip ir dalyvis, t. y. jis vienasmeniškai priėmė sprendimą atleisti direktorę, tačiau nenurodė, kas turi iš jos priimti dokumentus bei įmonės turtą. Pasirašydamas balansus atsakovas pripažino koks turtas buvo įmonėje. 2008-08-20 balanse, kurį pasirašė atsakovas ir buhalterė, nurodytas didelės vertės turtas, kuris nebuvo perduotas bankroto administratoriui. Būdamas faktiniu vadovu, atsakovas buvo atsakingas ir už įmonės turto bei dokumentų perdavimą, apskaitos tvarkymą, tačiau bankroto administratoriui perduota tik nedidelė dalis dokumentų. Iš perduotų bankroto administratoriui dokumentų negalima nustatyti įmonės veiklos apimčių, realaus turto, įsipareigojimų bei skolininkų. Balansuose užfiksuotas turtas nėra išlikęs, apie jo faktinį buvimą nėra pateikta jokių duomenų. Atsakovas nepateikė duomenų, kad turtas yra kur nors išlikęs. Ieškovo apskaitos dokumentuose nėra užfiksuoti kokie nors UAB „Altesta“ įsipareigojimai, UAB „Altesta“ taip pat nebuvo užfiksuota duomenų, kad ji būtų skolinga ar turi kokio nors ieškovo turto, tą patvirtino ir UAB „Altesta“ bankroto administratorius. Jei koks nors ieškovo turtas buvo perduotas UAB „Altesta“, kurios vadovu buvo atsakovas R. B., jis turėjo apie tai pranešti bankroto administratoriui. Kadangi atsakovas patvirtino balansą, tai jis atsakingas už balanse nurodyto turto praradimą, neapskaitymą, iššvaistymą. Byloje nenustatyta, kur tas turtas dingo, administratoriui nebuvo pateikti jokie duomenys, pagal kuriuos būtų galima turtą atrasti. Balanse nurodytas turtas yra iššvaistytas, todėl įmonei padaryta žala. Atsakovas, atleisdamas direktorių, kaip akcininkas, buvo atsakingas už tai, kad nebuvo paskirtas naujas direktorius. Balanse nurodytos kitos gautinos sumos pagal administratoriui pateiktus dokumentus negali būti nustatytos. Ankstesni direktoriai apklausti byloje liudytojais nurodė, kad šie įsiskolinimai greičiausiai yra UAB „Altesta“, tačiau nei įmonės direktorius, nei bankroto administratorius nepateikė tokių įrodymų. Buhalterė raštu patvirtino, kad gautos medžiagos ir kitos materialinės vertybės buvo pajamuojamos pagal pateiktus pirminius dokumentus, kur visa tai buvo saugoma, jai nebuvo žinoma, o medžiagos buvo nurašomos pagal atliktų darbų aktus.
  5. Atsakovas R. B. teismo posėdžių metu nurodė, kad ant balanso pasirašė 2010 metais, jį pasirašė kaip akcininkas, o ne kaip direktorius. Dalis namų buvo nebaigti statyti, tai reiškia, kad nebuvo pasirašyti aktai. UAB „Altesta“ bankroto administratorius perėmė turtą pagal Registrų centro duomenis. Nuotraukose matomos medžiagos negalėjo būti nei perduotos, nei užaktuotos, tačiau jos priklauso UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovas padarė žalą, medžiagos liko natūroje. Namus statė UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos, atsakovas buvo projekto vadovas. Atsakovas apie įmonės turtą nurodė bankroto administratoriui, tačiau raštu to neparašė. UAB „Altesta“ vykdė statybų veiklą, buvo pasirašyta rangos sutartis su UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos gyvenviečių statybai. Ieškovas vykdė statybos darbus pagal užsakovo UAB „Altesta“ užsakymą. Balansai, sudaryti po krizės pradžios, t. y. 2008 metų pavasario nesiskiria, todėl atsakovo pareigų neformalus perėmimas nepadarė įmonei jokios žalos. Atsakovas jokių medžiagų neužsakinėjo, visos įmonės medžiagos buvo sandėliuojamos objektuose, atskiro sandėlio įmonė neturėjo. Atsakovas bendradarbiavo su bankroto administratoriumi, siūlė jam važiuoti į objektus, tačiau administratorius atsisakė, nurodė, jog atsakovas turi grąžinti medžiagas. Atsakovas, pasirašydamas balansą 2010 metais negalėjo padaryti žalos, kuri buvo padaryta anksčiau. Šiuo atveju žala neegzistuoja, nes žala negalėjo atsirasti per vieną dieną kai iš darbo pasitraukė ankstesni vadovai, nes statybos darbai dar vyko. Nurodomos medžiagos yra panaudotos objektuose.
  6. Atsakovo atstovas advokatas Š. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad byloje žinoma, jog buvo statybos, kad yra pastatyti namai. Kai buvo iškelta bankroto byla, administratorius nevažiavo ieškoti medžiagų, apžiūrėti statybų. Jeigu medžiagos būtų išeikvotos, tai žmonės reikštų pretenzijas, kad darbai neatlikti. Į bylą pateiktos nuotraukos, liudytojai taip pat patvirtino, jog namai pastatyti. Dokumentas negali būti pagrindas materialinei atsakomybei atsirasti, jeigu yra daiktai natūroje. Pažymėjo, jog į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad žalos nėra. Byloje nenustatyta ir atsakovo tyčia, ieškovas neįrodė žalos, o iš pateiktų balansų nėra pagrindo nustatyti žalos dydžio. Administratorius turėjo nustatyti jo nurodomas galimai dingusias medžiagas pagal balansus, pateiktus bankroto administratoriui dokumentus. Su fiziniais asmenimis dėl namų buvo sudarytos sutartys, pateiktuose aktuose yra nuorodos į minėtas sutartis su ieškovu, UAB „Durasolio“ statybinės medžiagos buvo rangovas. Pateikti aktai patvirtina, kad buvo užsakymai, namai buvo pastatyti, jie pastatyti iš medžiagų, o ne iš oro.
  7. 2015-06-02 teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. P. paaiškino, jog buvo ieškovo akcininku ir direktoriumi, tačiau atsistatydino, tuomet direktoriumi paskirta R. A.. UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos vykdė statybos veiklą, pradžioje užsakovais buvo fiziniai asmenys, vėliau tik UAB „Altesta“, nes įmonė neturėjo daugiau pajėgumų. UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos statė užsakovui UAB „Altesta“ du kvartalus gyvenamųjų namų, statybos buvo vykdomos tol, kol buvo gaunamas finansavimas. Kadangi objektų statyba nebuvo baigta, kai kurie darbai nebuvo aktuoti, galėjo būti nenurašytos sandėlyje esančios sankaupos. Nebaigtų statybų vertė yra apie 500 000 Lt. Paaiškino, jog su apeliaciniu skundu pateikti aktai nepasirašyti, nes jie atspausdinti iš kompiuterio, realiai jie buvo šalių pasirašyti, aktuose nurodytos medžiagos nurašytos iš sandėlio. Jam atsistatydinus iš direktoriaus pareigų, ne visi namai buvo baigti statyti, o ar šiuo metu jie pastatyti, nežino. Paaiškino, kad nežino, ar nebaigtos statybos buvo fiksuojamos, taip pat ar buvo medžiagų vagysčių. Ieškovas naudojo savo medžiagas, jos buvo aktuojamos ir perduodamos užsakovams, neužaktuotos liko tos medžiagos, kurios buvo ieškovo objektuose. Kai kurias medžiagas pristatydavo tiesiogiai UAB „Altesta“, kai kurias medžiagas pirko ieškovas ir rašydavo aktus. Statybų perdavimas UAB „Altesta“ buvo fiksuojamas atliktų darbų aktais, kurių ne visi buvo pasirašyti. Pažymėjo, jog medžiagos yra pastatytuose namuose, kadangi aktai nebuvo pasirašyti, tai nebuvo teisinio pagrindo nurašyti tas medžiagas. Taip pat paaiškino, jog UAB „Altesta“ atstovavo R. B.. Atliktų darbų aktus rašydavo direktorius, pagal jį buhalterė atlikdavo nurašymą, tačiau nurašymas galimas tik po akto pasirašymo. Ieškovas sandėlį turėjo labai mažą, pagrindinėms priemonėms laikyti, visos medžiagos pagrinde buvo laikomos objektuose. Nurodė, jog dalis medžiagų galėjo būti ir nepanaudota, tačiau kokia dalis ar kiekiai nebuvo panaudoti, pasakyti negali. Paaiškino, jog jį atleidus iš pareigų, dokumentus perdavė su seifu, dalis jų buvo pas buhalterę, tačiau turto neperdavė. Pažymėjo, jog balanse nurodyti medžiagų kiekiai neatitinka tikrovės, nes tiek medžiagų sandėliuose niekada nebuvo.
  8. 2015-06-02 vykusio teismo posėdžio metu liudytoja R. A. paaiškino, jog yra atsakovo pusseserė, UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos dirbo direktore tris mėnesius 2008 metais gegužės-rugpjūčio mėnesiais. Prašymą atleisti iš darbo parašė pamačiusi, kad įmonė praktiškai nemoki, darbuotojai buvo išleisti nemokamų atostogų, darbai nevyko, finansavimo nebuvo. Įmonės buhaltere buvo J. G., tačiau nurodė nežinanti, kas ruošė įmonės balansus, nes einant pareigas jis nebuvo ruošiamas. Einant direktorės pareigas buvo vykdomi tik smulkūs darbai, galima sakyti darbai išvis nevyko. Sandėlius įmonė turėjo, tačiau liudytoja juose nebuvo, medžiagų, dokumentų ar turto perdavimas nebuvo įteisintas, nes ankstesnio direktoriaus nerado. Pažymėjo, jog darbai nebuvo aktuoti, dalis medžiagų buvo panaudota, tačiau neužaktuota. Jai tapus direktore, namai jau buvo pastatyti, tačiau medžiagų kiekių, panaudotų jiems pastatyti, nežino. Nurodė, kad užsakovų nežino asmeniškai, generaliniu rangovu buvo UAB „Altesta“. Įmonės nemokumą lėmė tai, kad nebuvo gaunami mokėjimai iš UAB „Altesta“, kurios direktoriumi tuo metu buvo R. B.. Nurodė, jog išeidama iš darbo medžiagų neperdavė, nes jų nebuvo perėmusi.
  9. Liudytojas V. G. 2015-06-02 vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos medžiagų tiekėju, pažįsta atsakovą. 2007-2008 metais statė Dvariškių namus bei namus Nemenčinės plente, taip pat buvo statomi namai privatiems asmenims, vėliau statė kvartalus UAB „Altesta“. Nurodė, kad visi namai buvo statomi iš blokelių. Darbai buvo atliekami įvairūs – pamatai, sienos, perdangos, stogus įrenginėjo. Jam išeinant iš darbo buvo nebaigtų objektų – UAB „Altesta“ projektai. Objektuose buvo nepanaudotų statybinių medžiagų. Paaiškino, jog iš darbų vadovo gaudavo medžiagų sąrašus, pagal juos pirkdavo medžiagas ir pristatydavo į objektus. Sąskaitas už pristatytas medžiagas pristatydavo buhalterei ir A. P.. Medžiagas objektuose priimdavo statybos darbų vadovas, pasirašydavo už jas. Nebaigtų namų buvo apie 10-16, šiuo metu jie visi pabaigti. Veždavo smulkesnes prekes, pavyzdžiui, pirštines, įrankius, darbo saugos įrangą ir kt., kartais veždavo blokelių trūkumą iki 100 vienetų, pagrindinių medžiagų pristatymu rūpinosi kiti darbuotojai. Nurodė, kad ieškovas nebuvo vienintelis UAB „Altesta“ rangovas, visų namų nestatė. Ieškovas turėjo sandėlį, jis buvo keliose vietose, buvo nuomojamos aikštelės. Iš sandėlio buvo parduodami kaminai.
  10. 2015-09-14 vykusio teismo posėdžio metu liudytojas R. P. nurodė, kad buvo UAB „Altesta“ administratorius, šiuo metu bankroto procesas yra baigtas, įmonė išregistruota. Paaiškino, jog pažįsta atsakovą, kuris buvo vienas iš UAB „Altesta“ vadovų. UAB „Altesta“ buvo dviejų kvartalų statybų rangovas. Viename kvartale buvo statomi 28 namai, 10 jų statė UAB „Altesta“ fiziniams asmenims, 10 namų statė patys žmonės savarankiškai. UAB „Altesta“ taip pat statė bendrus inžinerinius tinklus, skirtus visiems namams bendrai. Namai nebuvo pabaigti, bankroto procese šie namai buvo parduodami. Kitame kvartale didesnė dalis sklypų priklausė fiziniams asmenims. UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos šiuose objektuose vykdė statybos darbus. Statybose buvo naudojama daug medžiagų, sienos buvo statomos iš blokelių. Objektuose lankėsi dažnai, nes buvo atvejų, kai nuo namų stogo buvo nuimtos čerpės, teko samdyti apsaugą. Paaiškino, jog prie kai kurių namų matė statybines medžiagas, tačiau į jas nekreipė dėmesio, nes UAB „Altesta“ apskaitoje nebuvo statybinių medžiagų. Objektuose darbus atliko ne vienas rangovas, todėl sunku nustatyti, kieno medžiagos buvo objektuose. Objektuose buvo blokelių, tačiau kiek, pasakyti negali. Į jį kreipėsi UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos bankroto administratorius, teiravosi dėl objektuose likusių statybinių medžiagų, tačiau jis (R. P.) paaiškino, kad negali atsakyti, kieno statybinės medžiagos yra objektuose. Namų baigtumas buvo skirtingas, tačiau dalis namų buvo beveik pabaigtų, dalis buvo apie 50-60 procentų baigta, buvo keli sklypai, kuriuose tik pamatai sudėti. Atsakovas R. B. buvo UAB „Altesta“ direktoriumi, jis perdavė administratoriui dokumentus, turtą, tačiau nenurodė, kad tarp UAB „Altesta“ turto yra ir UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos turto.

5Ieškinys atmetamas.

  1. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-03-19 nutartimi UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos iškelta bankroto byla, bendrovės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Vantolina“, įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (1 t., b. l. 17-19). Pateikti į bylą administratoriaus 2011-03-14, 2011-11-02 raštai, vykdomieji raštai, patvirtina, jog buvo imtasi įstatyme nustatytų priemonių perimti įmonės dokumentus bei turtą. Iš byloje esančių priėmimo-perdavimo aktų (1 t., b. l. 33-36) matyti, jog bankroto administratoriui perduota tik dalis bendrovės dokumentų: 2009-10-07 dalyvaujant antstoliui R. A. perdavė dalį įmonės dokumentų, dalis įmonės dokumentų administratoriui perduota 2010-01-26, o 2010 metų lapkričio pabaigoje perduoti UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos 2008-05-13, 2008-08-20, 2008-09-30 ir 2010-01-26 balansai. 2008-05-13 balanso duomenimis, bendrovės turtas sudarė 1 065 364 Lt, 2008-08-20 balanso duomenimis – 956 281 Lt, 2008-09-30 – 895 372 Lt ir 2010-01-26 – 895 372 Lt. 2008-09-30, 2010-01-26 bendrovės balansą pasirašė R. B. (1 t., b. l. 47-48, 52-53).
  2. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas R. B. buvo bendrovės akcininkas, jam priklausė 67 paprastosios vardinės įmonės akcijos, kurios sudaro 67 procentus visų įmonės akcijų (1 t., b. l. 21-22, 23). Atsakovas R. B. nuo 2005-10-10 įmonėje ėjo projektų vadovo pareigas (1 t., b. l. 24-25). Įmonės vadovu nuo 2006-09-04 iki 2008-05-13 buvo A. P., o nuo 2008-05-14 iki 2008-08-20 įmonės direktore buvo R. A.. VĮ Registrų centro duomenimis, ji ėjo direktorės pareigas nuo 2008-06-04 iki 2009-03-31 (1 t., b. l. 26-27). 2008-08-19 Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, kad atsakovas R. B. iš pareigų atleido R. A. vienasmeniškai, jis buvo įgaliotas pasirašyti su R. A. jos atleidimo iš darbo dokumentus, jis pasirašinėjo įsakymus dėl atostogų suteikimo, darbuotojų atleidimo iš darbo, darbo užmokesčio žiniaraščius (1 t., b. l. 54-55, 56-58).
  3. Tarp UAB „Altesta“ ir UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos 2007-09-01 buvo sudaryta gyvenamųjų namų gyvenvietės „Dvariškių namai“ statybos rangos sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo savo rizika atlikti gyvenamųjų namų statybos darbus, visų komunikacijų įvadus nuo sklypų ribos į namus, bendra statybos darbų kaina 12 000 000 Lt (2 t., b. l. 43-48). 2007-09-10 tarp UAB „Altesta“ ir UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos buvo sudaryta Gyvenamųjų namų statybos rangos sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo savo rizika pastatyti 9 gyvenamuosius namus su daline apdaila gyvenamųjų namų kvartale „Pušyno namai“, adresu (duomenys neskelbtini), sutarties kaina 6 000 150 Lt (2 t., b. l. 49-54). UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos vykdė statybos darbus UAB „Altesta“ užsakymu, teikė UAB „Altesta“ PVM sąskaitas-faktūras (2 t., b. l. 59-80). Dalis pateiktų į bylą PVM sąskaitų-faktūrų UAB „Altesta“ nėra pasirašytos, taip pat pasirašyti ne visi atliktų darbų aktai. Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina (5 t., b. l. 1-79), kad UAB „Altesta“ priklausiusiuose žemės sklypuose pastatyti namai yra skirtingo baigtumo lygio, jie pastatyti iš blokelių. UAB „Altesta“ bankroto byloje parduotas įmonės vardu registruotas nekilnojamasis turtas (5 t., b. l. 80-98). Į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, kad statyti namai buvo skirtingo baigtumo (6 t., b. l. 4-30). Tarp UAB „Altesta“, UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos ir UAB „Durisolis“ 2008-03-31 atliktas trišalis reikalavimų įskaitymas, po kurio UAB „Altesta“ liko skolinga UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos 374 785,50 Lt (2 t., b. l. 42). 2008-08-18 tarp minėtų šalių atliktas skolų įskaitymas, kuriuo susitarta, kad UAB „Altesta“ lieka neskolinga UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos (2 t., b. l. 57).
  4. Kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad 2008-05-14 įmonės akcininkui R. B. išmokėta 21 944,21 Lt dividendų, 2008-01-28 buvo išrašytas kasos išlaidų orderis, kuriame nurodoma, kad bendrovė grąžina R. B. 10 644,52 Lt paskolą (1 t., b. l. 56-57). Į bylą pateikti apskaitos dokumentų išrašai patvirtina, kad ieškovo statybinės medžiagos buvo naudojamos objektuose Vismaliukų k. bei Riešėje (t. 1, b. l. 108-116). 2008-08-20 Kasos priėmimo-perdavimo aktas patvirtina, kad atsakovas perėmė iš R. A. kasą, kurioje buvo likę 2 505,32 Lt grynųjų pinigų, dėl šių lėšų grąžinimo atsakovui buvo pareikšta pretenzija (1 t., b. l. 38).

6Dėl atsakovo R. B. atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį

  1. CK 2.50 str. 3 d. numatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams, jog jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriui; nustačius, kad juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad nesąžiningų veiksmų nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiariąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004). Juridinio asmens dalyvio atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles, nustatytai CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009). Kadangi CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas, tai, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio mėn. 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009). Atsižvelgiant į įmonės dalyvio ir įmonės vadovo funkcijų skirtingumą, bylose, kuriose sprendžiama dėl civilinės atsakomybės taikymo, kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Jei dalyvis atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui, laikytina, kad jis veikia kaip faktinis vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).
  2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas R. B. buvo bendrovės akcininkas, jam priklausė 67 paprastosios vardinės akcijos, kurios sudarė 67 procentus visų įmonės akcijų. Kaip minėta, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovas pasirašinėjo įsakymus dėl atostogų suteikimo, darbuotojų atleidimo iš darbo, darbo užmokesčio žiniaraščius. Įmonės buhalterė J. G. rašytiniuose paaiškinimuose bankroto administratoriui nurodė, kad atleidus R. A. įmonei vadovavo atsakovas R. B.. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. P. paaiškino, kad faktiškai įmonėje sprendimus priimdavo atsakovas R. B.. 2008-08-19 Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, kad R. B. atleido R. A. vienasmeniškai, jis buvo įgaliotas pasirašyti su R. A. jos atleidimo iš darbo dokumentus. Atleidus iš pareigų direktorių, kitas įmonės vadovas paskirtas nebuvo. Pažymėtina, jog R. A. direktorės pareigas įmonėje ėjo nuo 2008-05-14 iki 2008-08-20, tačiau net ir esant įmonėje direktoriui, atsakovas pasirašinėjo įmonės balansus. Bendrovės įstatų 5.22 punktas numato (1 t., b. l. 8-16), kad bendrovės vadovas organizuoja kasdienę įmonės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, parengia bendrovės veiklos ataskaitą, sudaro bendrovės metinės finansinės atskaitomybės projektą bei pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas veikė ne kaip ieškovo UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos dalyvis, tačiau kaip faktinis įmonės vadovas.
  3. CK 2.82 str. 2 d. numatyta, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 1 dalį, bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą ? bendrovės vadovą. Taigi, šios įstatymo nuostatos įtvirtina, kad bendrovė privalo turėti valdymo organą (kolegialų ar vienasmenį) ir dalyvių susirinkimą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir ieškovo Įstatų 5.1. punkte. Kadangi įmonė negali likti be direktoriaus, atšaukiant bendrovės vadovą tuo pačiu turi būti renkamas naujas įmonės vadovas (ABĮ 37 str. 5 d., Įstatų 5.14 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atleidus iš pareigų įmonės vadovę R. A., joks kitas asmuo į direktoriaus pareigas nebuvo paskirtas, tačiau kaip minėta, atsakovas pats faktiškai pradėjo eiti direktoriaus pareigas. Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, jog nors akcininkas R. B., atleidęs iš direktoriaus pareigų R. A. nepaskyrė naujo direktoriaus, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, kadangi jis pats vykdė direktoriaus pareigas.
  4. Ieškovas ieškinyje taip pat nurodo, kad atsakovui atsakomybė kyla ir dėl to, kad jis neteisėtai išmokėjo sau dividendus bei negrąžino bankroto administratoriui įmonės kasoje buvusių bei atsakovui R. B. R. A. perduotų piniginių lėšų. Minėta, jog kasos pajamų orderyje nurodyta, kad 2008-05-14 įmonės akcininkui R. B. išmokėta 21 944,21 Lt dividendų. Atsakovas R. B. nurodo, jog dividendus išmokėjo teisėtai, be to, jie palikti bendrovėje, kad būtų panaudoti įmonės tikslais. ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad akcininkai turi teisę gauti bendrovės pelno dalį. Pagal ABĮ 14 straipsnio 6 dalį akcininkas turi grąžinti bendrovei dividendus, taip pat bet kokią kitą išmoką, susijusią su akcininko turtinių teisių įgyvendinimu, jeigu jie buvo išmokėti pažeidžiant šio Įstatymo imperatyvias normas ir bendrovė įrodo, kad akcininkas tai žinojo ar turėjo žinoti. Taigi, būtina sąlyga reikalavimui grąžinti išmokėtus dividendus (taigi, ir reikalavimui kaip dividendus išmokėtą sumą priteisti kaip žalos atlyginimą bendrovei) yra įstatyminio imperatyvo pažeidimas, kuris pats savaime taip pat nėra pakankamas, nes turi būti dar įrodyta, kad akcininkas apie imperatyvo pažeidimą žinojo arba turėjo žinoti. ABĮ 59 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo, ataskaitinių finansinių metų paskirstytino pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių), bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti rezervo sumą. Pažymėtina, kad į bylą pateiktas kasos išlaidų orderis, kuriuo atsakovui, ieškovo teigimu, išmokėti dividendai, atsakovo yra nepasirašytas, todėl nėra pagrindo teigti, jog minėtą sumą atsakovas gavo. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovui buvo išmokėta minėta suma ieškovas nepateikė (CPK 178 str.). Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, jog ieškinys šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl tenkinti jo nėra pagrindo.

7Dėl atsakovo R. B. atsakomybės pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį

  1. Minėta, atsakovas R. B., atleidęs iš darbo R. A., faktiškai vykdė direktoriaus pareigas. Ieškovas nurodo, kad atsakovas, faktiškai vykdydamas direktoriaus pareigas, buvo atsakingas už balanse nurodyto turto praradimą, neapskaitymą, iššvaistymą, jis sukėlė įmonei žalą, kuri turi būti priteista iš atsakovo. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Taigi, vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje BUAB “Limantra” v. N. G. , bylos Nr. 3K-3-130/2011).
  2. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G. , bylos Nr. 3K-3-130/2011). Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 ir 179 straipsniuose. CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).
  3. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, įmonės turto praradimą sieja su tuo, kad jam po bankroto bylos iškėlimo nebuvo perduotas turtas, nurodytas 2010 metų balanse. 2010 m. sausio 26 d. balanso duomenimis, įmonė turėjo turto 895 372 Lt sumai, iš jo 53 019 Lt sudarė ilgalaikis turtas (programinė įranga, transporto priemonės, kitas materialus turtas), bei 842 353 Lt trumpalaikis turtas, kurio didžiąją dalį sudarė nebaigta gamyba (605 503 Lt) taip pat pirkėjų įsiskolinimas (243 341 Lt). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog „nuo 2010 m. gruodžio 31 d., t. y. dienos, kurios duomenimis buvo sudarytas byloje pateiktas balansas ir kurio pagrindu teismai nustatė įmonės turto vertę bei kasatoriaus padarytos žalos faktą bei dydį, iki vadovo darbo santykių įmonėje pabaigos praėjo 11 mėnesių, o iki bankroto bylos iškėlimo – 1,5 metų. Per tokį laikotarpį įmonės turto sudėtis ir vertė galėjo gerokai pakisti ir 2010 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys apie įmonės turtą galėjo visiškai neatitikti nei vadovo darbo santykių ieškovo įmonėje pabaigos dieną, nei bankroto bylos iškėlimo dieną buvusios padėties. Tik nustačius realią turto vertę, galima nustatyti, kokia žala buvo padaryta įmonei neteisėtais vadovo veiksmais, neišsaugant ir neperduodant šio turto pasibaigus jo darbo teisiniams santykiams, iki bankroto bylos iškėlimo ar ją iškėlus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015). Šiuo atveju byloje nėra pateikta įrodymų, kokia buvo reali bendrovėje buvusio turto vertė ir ar ji atitiko turto vertę ir turto sudėtį bendrovei iškeliant bankroto bylą.
  4. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad „žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais, kuriais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas. Įrašai Didžiojoje knygoje yra išvestiniai faktiniai duomenys, jie atspindi buhalterinės apskaitos faktus, bet tiesiogiai nepatvirtina faktinės turto būklės, jo egzistavimo natūra fakto, todėl vien suvestinio pobūdžio Didžiosios knygos apskaitos duomenys ir netiesioginiai nedetalizuoti įrodymai dėl vėlesnių statybos darbų nepakankami išvadai, kad prieš bankroto bylos iškėlimą bendrovėje egzistavo 70 720,28 Eur vertės nebaigta gamyba ir ši jos vadovo nebuvo perduota bankroto administratoriui, taip bendrovei padarant žalą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos veikla iš esmės buvo susijusi su kitos atsakovo R. B. valdomos įmonės UAB „Altesta“ vykdomais projektais – šalys buvo pasirašiusios statybos rangos sutartis, pagal kurias ieškovas vykdė rangovo funkcijas ir tiekė į objektus statybines medžiagas. Bylos duomenimis, šalių bei liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas atlikinėjo darbus ir tiekė medžiagas į UAB „Altesta“ statybos objektus, esančius Vismaliukų ir Paraudondvario kaime, dalis ieškovo įmonėje apskaitytų medžiagų buvo perduodamos UAB „Altesta“ jų neapskaitant. Šias aplinkybes patvirtino byloje liudytoju apklaustas A. P., liudytojas V. G.. Atsakovas nurodo, kad už perduotas medžiagas ir atliktus darbus nebuvo atsikaityta, nes darbai nebuvo aktuoti ir medžiagų nurašymas dėl to nebuvo galimas. Analogiškus paaiškinimus apklausiamas liudytoju davė ir liudytojas A. P.. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais paaiškinimas, ir tai patvirtina, kad pagrindo teigti, kad tarp UAB „Altesta“ ir UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos nėra neįvykdytų įsipareigojimų, nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog didžiąją UAB „Durisolio“ statybinės medžiagos dalį turto sudarė atsargos. Į bylą pateikti Nekilnojamojo turto išrašai patvirtina, kad UAB „Altesta“ bankroto byloje parduoti žemės sklypai su gyvenamaisiais namais, kurių baigtumas yra skirtingas. UAB „Altesta“ bankroto administratorius paaiškino, kad prie kai kurių namų matė statybines medžiagas, tačiau į jas nekreipė dėmesio, nes UAB „Altesta“ apskaitoje nebuvo statybinių medžiagų, taip pat prie namų matė ir blokelius. Atsakovas pateikė į bylą nuotraukas, iš kurių matyti, kad namai buvo statomi iš blokelių. Byloje duomenų, kad atsakovas blokelius būtų sunaikinęs, pagrobęs, paslėpęs, nėra, ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė. Ieškovas, be nurodytų balansų, į bylą nepateikė ir kitų įrodymų, patvirtinančių, kad įmonė turėjo balansuose nurodyta turtą (CPK 178 straipsnis).
  5. Kaip jau minėta, tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Tuo tarpu įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį su atsiradusia žala turi ieškovas. Nors bankroto bylos yra susijusios su viešu interesu, tačiau įmonės administratorius įrodinėjimo prasme nėra privilegijuotas asmuo. Taigi, jis turi įrodyti visas kitos šalies civilinės atsakomybės sąlygas (išskyrus kaltę) (CPK 12, 178 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė visų atsakovo R. B. civilinės atsakomybės sąlygų, todėl teismo vertinimu nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas savo veiksmais padarė įmonei prašomos priteisti sumos dydžio žalą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį nėra, todėl jis atmetamas. Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
  6. Atsakovui nepateikus bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų šios nepriteisiamos.

8Vadovaudamasis LR CPK 260 str., 268 str., 270 str., 307 str., teismas

Nutarė

9Ieškovo BUAB „Durasolio“ statybinės medžiagos ieškinį atmesti.

10Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai