Byla 1-74-986/2018

1Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant: prokurorams Nerijui Gružauskui ir Gintarui Jakštui, kaltinamajam A. D. ir jo gynėjui advokatui Artūrui Balčiūnui, kaltinamajam S. N. ir jo gynėjui advokatui Dariui Staškevičiui, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams D. M., A. M. ir D. M., jų atstovei advokatei Daivai Gadliauskienei, civilinio atsakovo UAB „( - )“ atstovui advokatui Arvydui Martinkevičiui, civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą atstovui advokatui Dariui Butvilavičiui,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3A. D., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. ( - ), vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis ( - ), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalyje,

4S. N., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. ( - ), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis ( - ), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje.

5Teismas

Nustatė

6A. D., būdamas ( - ), pagal 2015-04-26 UAB „( - )“ nurodymą dėl darbų elektros įrenginiuose Nr. R-SN-46, vykdydamas 2014-12-29 rangos sutarties Nr. 30100/542344 tarp AB „Lesto“ ir UAB „( - )“ sąlygas atlikti 10kV įtampos oro linijos neizoliuotų laidų keitimą izoliuotais laidais Palainiškių km., Krakių sen., Kėdainių raj., tarp atramų 502/64 ir 502/58, 2015-04-27 apie 10.50 val. Palainiškių km. Krakių sen. Kėdainių r. UAB „( - )“ elektromonteriui G. M., naginėmis įlipus į atramą Nr. 502/62 ir atlaisvinant laidus nuo izoliatorių, pastatęs ekskavatorių „Case 580SR-4PT“, valst. Nr. ( - ), prie atramos Nr. 502/58, sumontavo ant galinio rato laidų vyniojimo būgną, atitempė neizoliuotą laidą, kurį pritvirtino prie šio būgno ir savavališkai, negavęs leidimo ir neįsitikinęs, kad atramose visi laidai atlaisvinti, neįsitikinęs, kad darbai atliekami savalaikiai ir saugiai, ekskavatoriumi patempė laidą, kai atramoje Nr. 502/62 šis laidas buvo neatlaisvintas, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01 (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 33 straipsnio 1 dalies reikalavimus: „Kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais“, ko pasėkoje atrama Nr. 502/62, veikiama laido tempimo jėgos lūžo ir krito su joje buvusiu G. M. ant žemės, dėl ko G. M. padarytos kraujosruvos pakaušio minkštuosiuose audiniuose ir dešiniame smilkininiame raumenyje, pakauškaulio ir kaukolės pamato vidurinės duobės kaulų linijiniai lūžimai, abiejų ausų būgnelių plyšimai, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu abejose galvos smegenų pakaušinėse skiltyse ir abejuose smegenų pusrutuliuose, kraujosruvos galvos smegenų tilte, poodinės kraujosruvos krūtinėje, odos nubrozdinimai dešiniame žaste ir dešinėje alkūnėje, atviras dešinio blauzdikaulio vidinio kulkšnelio išnirimas, abiejų plaučių sumušimas, kas komplikavosi plaučių aspiracija krauju, ir nuo šių sužalojimų G. M. įvykio vietoje mirė, tokiais savo veiksmais dėl neatsargumo atėmė gyvybę G. M.

7Kaltinamasis S. N., būdamas darbdavio įgaliotas asmuo- UAB „( - )“ direktoriaus 2015-03-31 įsakymu Nr. 29-V paskirtas darbų vadovu ir atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą, pagal 2014-12-29 rangos sutartį Nr. 30100/542344 tarp AB „Lesto“ ir UAB „( - )“ vykdant 10kV įtampos oro linijos neizoliuotų laidų keitimą izoliuotais laidais Palainiškių km., Krakių sen., Kėdainių raj., tarp atramų 502/64 ir 502/58, netinkamai organizavo darbus, nevykdė jų kontrolės, nevadovavo darbams, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01 (Žin., 2003, Nr. 70-3170), 11 straipsnio 1 dalies reikalavimus: „Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais“, 27 straipsnio 1 dalies reikalavimus: „Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą“, Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų LR energetikos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. 1-100 (Žin., 2010, Nr.39-1878) 26 punkto reikalavimus: „Darbų vadovas organizuoja elektros įrenginių eksploatavimo darbus. <…> Darbų vadovas atsako už nurodyme ar pavedime nustatytų organizacinių ir techninių priemonių tinkamumą bei pakankamumą saugiam darbui atlikti, už atsakingų asmenų ir brigados narių paskyrimą, pakankamą jų kvalifikaciją ir brigados kiekybinę sudėtį. Dirbant pagal nurodymus ar pavedimus, darbų vadovas instruktuoja darbų vykdytoją“, 131 punkto reikalavimus: “Atramos, kurios darbo metu gali turėti vienpusį tempimą, kuriam jos nėra apskaičiuotos, prieš darbų pradžią turi būti sutvirtintos“, UAB „( - )“ darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos (3. Darbdavio pareigos ir teisės garantuojant darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas) 3.1. papunkčio reikalavimus: „Užtiktina, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus reikalavimus“, UAB „( - )“ Elektros darbų vadovo pareigybių aprašymo, patvirtinto 2014-03-14 generalinio direktoriaus, 2.7 p. reikalavimus: “organizuoti elektros montavimo darbų atlikimą laikantis darbų vykdymo projekto, statybos normų ir taisyklių, techninių reglamentų, respublikinių statybos normų, galiojančių normatyvų ir reikalavimų“; 2.11 punkto reikalavimus: „pravesti saugos ir sveikatos instruktažus darbo vietose, instruktuoti apie pasikeitusias darbo sąlygas“, 2.12 punkto: „kontroliuoti, kad objekte būtų laikomasi saugos ir sveikatos, sanitarijos ir priešgaisrinės saugos taisyklių. Prireikus šalinti pažeidimus“, 4.1 punkto reikalavimus: „Elektros darbų vadovas atsako už:“..4.1.3. saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, sanitarijos, įmonės vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų laikymąsi“, nekontroliavo ir neužtikrino darbuotojų veiksmų, kad darbai būtų atliekami savalaikiai ir saugiai, netinkamai atliko instruktavimą bei 2015-04-26 nurodyme dėl darbų elektros įrenginiuose Nr. R-SN-46 nedavė aiškaus nurodymo darbų vykdytojui V. R. kontroliuoti, kad dirbant atramos nebūtų tempiamos vienpusiu tempimu, koordinuoti ir kontroliuoti darbuotojų, ypatingai ekskavatorininko veiksmus, kad šie nekenktų kitų darbuotojų saugumui, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, t. y. 2015-04-27, apie 10.50 val., Palainiškių km., Krakių sen., Kėdainių r., UAB“ ( - )“ elektromonteriui G. M., naginėmis įlipus į atramą Nr. 502/62 ir atlaisvinant laidus nuo izoliatorių, UAB „( - )“ elektromonteris- traktorininkas A. D., pastatęs ekskavatorių „Case 580SR-4PT“, valst. Nr. ( - ), prie atramos Nr. 502/58, sumontavo ant galinio rato būgną, atitempė neizoliuotą laidą, kurį pritvirtino prie būgno, ir negavęs nurodymo, ekskavatoriumi patempė laidą, kai atramoje Nr. 502/62 vienas laidas dar buvo neatlaisvintas, ko pasėkoje atrama Nr. 502/62, veikiama laido tempimo jėgos lūžo ir krito su joje buvusiu G. M. ant žemės, G. M. padarant kraujosruvas pakaušio minkštuosiuose audiniuose ir dešiniame smilkininiame raumenyje, pakauškaulio ir kaukolės pamato vidurinės duobės kaulų linijinius lūžimus, abiejų ausų būgnelių plyšimus, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų voratinkliniu dangalu abiejose galvos smegenų pakaušinėse skiltyse ir abiejuose smegenų pusrutuliuose, kraujosruvas galvos smegenų tilte, poodines kraujosruvas krūtinėje, odos nubrozdinimus dešiniame žaste ir dešinėje alkūnėje, atvirą dešinio blauzdikaulio vidinio kulkšnelio išnirimą, abiejų plaučių sumušimą, kas komplikavosi plaučių aspiracija krauju, ir nuo šių sužalojimų G. M. įvykio vietoje mirė.

8Kaltinamasis A. D. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą neprisipažino ir teisiamajame posėdyje parodė, kad jis dirba ( - ) apie 12 metų. Pirmadienį visi atvažiavo į bazę, kur S. N. pasakė kad laidus tempsime su traktoriumi, kaip įprasta. S. N. bazėje instruktavo, kad nuvažiuoti į objektą, į kitą galą ir pasiruošti tempti laidus. Reikalavimą pasiruošti tempti laidus suprato kaip nuvažiavimą į kitą galą, būgno užsidėjimą ir komandos laukimą, taip būna visą laiką. Laidas visada uždedamas prieš komandos tempti gavimą. Atvykęs į objektą jis nuvažiavo pasiimti traktoriaus. V. R. jam liepė pasiimti dar vieną žmogų, kad padėtų uždėti būgną. Nuvažiavęs su E. E. užsidėjo ant traktoriaus būgną, pasistatė traktorių ir pasiruošė, t. y. uždėjo laidą, kurį padavė E. E. Uždėjęs laidą ant rato apsuko laidą ir laukė komandos. Belaukiant jam paskambino lygtai V. J. ir pasakė ,,stabdom darbus, pavaryk traktorių, kad nesimatytų“. Jis numetęs laidą pavarė traktorių į miškelį, kur nusiėmė būgną. Jo darbas yra nuvažiuoti į galą ir laukti komandos, kad tempti laidus. Su darbų atlikimo technologija nebuvo supažindintas, tik žodžiu buvo pasakyta. Yra buvę atvejų, kad tiesiogiai darbams vadovaudavo S. N., jis prieš tai Ignalinoje tiesiogiai vadovavo ir pasakydavo kada patempti. Pakėlęs traktoriaus ratą, uždėjo būgną, ant būgno su ranka vieno laido galą, ir jį apsuko vieną du kartus, t. y. pasiruošė tempimui, laidas ant žemės nebegulėjo. Laido jis netempė, jis kiek buvo laisvas, tiek ir apsuko. Jam komandos apsukti laidą niekas nedavė, mano, kad tai yra pasiruošimo laido tempimui darbai. Tempimo metu laidas nuo būgno įsitempia ir pradeda kilti iki pirmo stulpo aukščiausios vietos, t. y. traversos. Kol negauna per raciją komandos, jis nieko nedaro. Jam nesakė, kad nuimti būgną, nežino kodėl jį nuėmė, o traktoriaus tikslo slėpti neturėjo tiesiog buvo pasimetęs, pagalvojo kad atvažiavo darbo inspekcija. Nemato savo kaltės tame įvykyje, viską darė tinkamai nepažeisdamas jokių reikalavimų. Patvirtino, kad apsukus laidą, jis lieka polaisvis, tačiau laido lenkimas matysis. Nuėmus laidą nuo būgno, jis turėjo likti susisukęs, o lenkimo žymės nelieka. Laidą ant būgno apsuka, kiek būna laisva, tuo metu nuo žemės buvo surinktas visas laidas. Jis susipažinęs su ekskavatorininko nuostatais, darbų sauga, nurodymu, ten jis pasirašęs. Supranta, kad darbai turi būti atliekami saugiai, tačiau kito laidų keitimo būdo nežino, niekada kitaip nedarė, pirmą kartą girdi apie technologines korteles.

9Kaltinamasis S. N. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą neprisipažino ir teisiamajame posėdyje parodė, kad jis penki metai dirba ( - ). 2015-04-27 ryte, visi brigados darbuotojai suvažiavo į bazę, esančią ( - ). Brigadai buvo duotas nurodymas dėl darbų vykdymo, jis pats bazėje instruktavo darbuotojus, viskas iš jo pusės buvo padaryta gerai. Jis konkrečiai darbuotojams pasakė, kad visi laidai turi būti atlaisvinti nuo senų traversų, senos traversos pakeistos į naujas su naujais izoliatoriais ir, kad viską padarius galima pradėti tempimo darbus. Instruktažą išklausė ir G. M., jis su juo asmeniškai bendravo, nes jis atvažiavo vėliau. Taigi buvo išaiškintas darbų vykdymas, kaip visi turi dirbti. Jis į objektą nevyko, važiavo į pasitarimą. Šitas etapas Kėdainių r. buvo paskutinis, jau buvo pakeista daugiau kaip 1 km laidų. Paaiškino kad keičiant laidus nuimamos senos traversos, uždedamos naujos su naujais izoliatoriais ir paliekami laidai tarp naujų izoliatorių. Realiai taip darbai buvo ir daromi, tik panaudojant būgną tempimui. Tuo laiku, kai jis dirbo, nebuvo supažindintas su technologinėmis kortelėmis Nr. 14 ir Nr. 15, darbuotojai darbus atliko pagal jo žodinį paaiškinimą. Su technologinių kortelių reikalavimais jis turėjo supažindinti ir jeigu būtų jas turėjęs, tai būtų ir supažindinęs. Darbuotojai supažindinti pagal žodinius technikos ir generalinio direktoriaus paaiškinimus, kaip reikia dirbti su būgnu. Pagal šį naudotą metodą buvo keisti ir likę laidai. Darbuotojams buvo išaiškinta kaip dirbti tik žodžiu, pagal kitų įmonių patirtį. Mano, kad instruktavimo kontrolė buvo pakankama, o jis neprivalėjo būti įvykio vietoje. V. R. yra darbų vykdytojas, jis už darbų saugą instruktuotas raštiškai, jis organizavo darbus, neturėjo lipti į stulpą, būtent jis buvo atsakingas už visą darbų atlikimo tvarką, darbų vykdymą. Negali pasakyti kaip nutiko įvykis, dėl ko nulūžo stulpas, jie paprastai nelūžta, veikia svoris, dar kažkas. Kaip vėliau išsiaiškino, laidas nebuvo atlaisvintas nuo traversos, kurį turėjo tempti, taip išeitų, kad kažkas patempė už to laido ir stulpas lūžo, tačiau gal ir stulpas buvo pažeistas. Klausė, ar buvo atliekami tempimo darbai su traktoriumi, visi sakė, kad lyg nebuvo, t. y. nebuvo duota komanda ir nebuvo patraukimo. Dėl organizavimo yra nekaltas, pripažįsta kaltę kad nebuvo darbo vietoje tuo momentu. Minimos technologinės kortelės atsirado jau po įvykio, tada pradėjo reikalauti, anksčiau niekas šiomis kortelėmis nesinaudojo. Jis atsako už darbų organizavimą, darbuotojų instruktavimą, yra pasirašęs pareigybines nuostatas ir jomis turėjo vadovautis. Už tai, kad minėtomis technologinėmis kortelėmis nesivadovavo yra atsakingas technikos direktorius, jis turėjo supažindinti. Tačiau ir naudotas tempimo būdas nėra blogas, tokį darbo metodą išaiškinęs technikos direktorius ir generalinis direktorius. G. M. išvaizda prieš įvykį jam nekėlė jokių įtarimų, jie bendravo vienas prieš kitą, jis turėjo visas reikalingas saugos priemones diržus, nages, šalmą. Jam atvykus į įvykio vietą traktorius buvo patrauktas iš ten kur jis turėjo būti, t. y. buvo miške. Nukentėjusiųjų dėl jis įvykio atsiprašė. Mano, kad G. M. netinkamai atliko savo darbą, jį padarė ne iki galo, nes pirmas jo darbas įlipus yra atlaisvinti laidus. G. M. nesiruošė atlaisvinti laido, nes atlaisvinęs du laidus kėlėsi naują traversą, jeigu laidas būtų atrištas, tai nebūtų taip atsitikę G. M., kaip ir jis buvo instruktuotas žodžiu, pagal technikos direktoriaus ir generalinio direktoriaus paaiškinimus. Įmonėje yra nusistovėjusi tvarka, kol laidai yra neatlaisvinti, jokio tempimo negalima pradėti. Mano, kad darbų vykdytojas yra atsakingas, jis turi įsitikinti, ar atlaisvinti visi laidai, V. R. tai pavesta rašytiniu nurodymu. Darbų vykdytojas darbo vietoje turi vykdyti darbų organizavimą, paskirstyti darbus kas ką turi daryti, jis tam surašė nurodymą, nenurodant konkretaus darbo. Būtent V. R. turėjo organizuoti darbą, kad jis vyktų saugiai, kontroliuoti visus darbuotojus, neturėjo būti stulpe, galėjo atlikti tik pagalbinius darbus. Praeityje nėra buvę, kad atliekant tempimą būtų nulūžęs stulpas. Nėra reglamentuota, kad darbų vadovas visą laiką turi būti objekte, jis tuo metu turėjo 3 objektus.

10Liudytojas K. K., civilinio atsakovo ( - ) patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad 2015-04-27, apie 10 val. 30 min., sužinojo, kad atsitiko nelaimingas atsitikimas. Su technikos direktoriumi nuvyko į įvykio vietą, kur žuvusiojo jau neberado. Nežinojo įvykio aplinkybių. Paskambino žuvusiojo tėvui D. M. ir žmonai, pareiškė jiems užuojautą. Po įvykio informavo darbo inspekciją, ERGO draudimo kompaniją, kad yra įvykis. Jų įmonė turi 2 draudimus, tai nelaimingo, mirtino įvykio draudimas ir darbdavio civilinis draudimas. D. M. po nelaimingo įvykio ne kartą kreipėsi ir jie bendravo, ji prašė greičiau jai padėti gauti pinigų iš draudimo ir Sodros. Savo ir savo darbuotojų kaltės jis dėl įvykio nemato. Buvo laiku išleisti įsakymai, žmonės instruktuoti, technikos direktorius pastoviai tikrino. Darbuotojai buvo aprūpinti saugos priemonėmis, šalmais, kitomis priemonėmis, aprengti. Buvo kontroliuojama, prieš kiekvieną objektą aptariama, kaip objekte bus dirbama. S. N. yra įmonės elektros darbų vadovas. Technikos direktorius paskirdavo darbus, jis atsakingas kokius darbus atliks darbų vadovai. Darbų vadovas turi daug funkcijų, visos aprašytos pareiginėse instrukcijose, S. N. jas yra pasirašęs. Darbų vadovo įvykio vietoje nebuvo, jis vėliau atvyko. Pagal nurodymą buvo paskirtas darbų vykdytojas, kuris darbų vadovą visą laiką turi pavaduoti ir pavaduoja. Darbų vykdytoją šiam darbui paskyrė S. N., jis jį įtraukė į nurodymą. Darbų vadovams nuo ryto iki vakaro būti objekte sudėtinga. Laidų pakeitimas turėjo vykti nukabinant laidus, ir per skritulius trosu tempiant izoliuotą laidą. Natūroje vyko kitaip- laidus nuleido ant žemės, vieną aliuminį laidą pririšo prie izoliuoto laido ir taip bandė juos traukti. Tai įtakojo aplinkybė, kad laidai buvo surišti- vieta buvo miškinga. Mano, kad tokį sprendimą priėmė darbų vykdytojas V. R.. Įvykio vietoje stulpas buvo purvinas, akivaizdžios korozijos nematė. S. N. turi užtikrinti, kad darbuotojas į stulpą neliptų apsvaigęs. Po įvykio iš jų bendrovės ESO per du kartus iškaitė baudą 1448,10 Eur, ir 868,86 Eur sumas. Be to D. M. buvo išmokėtas žuvusiojo darbo užmokestis už balandžio mėn., atostogų kompensacijos, tai pat mažesnės sumos. Be to ji gavo ir draudiminę išmoką, nors tie pinigai tiesiogiai priklausė įmonei. Draudimas reikalavo surašyti visas jų išlaidas, kurių jie suskaičiavo 16678,56 Eur, be advokato išlaidų. Įmonė taip pat patyrė 1087,00 Eur žuvusiojo mokymosi išlaidų. Tačiau pagrindinės išlaidos, kad visiems darbuotojams padidėjo Sodros mokestis, 0,72 procento, per 3 metus dėl to susidarė 12852 Eur. Jis D. M. aiškino apie šias išlaidas, tai kad tuos pinigus nori susigrąžinti. Ji sutiko įmonei kompensuoti 5000 Eur. Susitarimas gautas iš ERGO kompanijos, jie pasiūlė pasirašyti susitarimą, kad nukentėjusioji niekada nereikš pretenzijų, nei dabar, nei ateityje, taigi su ja pilnai atsiskaityta. Nukentėjusioji perskaitė, atsisakė pasirašyti. Tada ji paprašė atsiųsti elektroniniu paštu susitarimą, nurodė, kad jai reikia pasitarti su advokatu. Rugsėjo 4 d. jis gavo D. M. sutikimą, kad atvyks pasirašyti, ji sutiko, kad įmonei liktų 5000 Eur kompensacija. Sudarant su draudimu sutartis, buvo siekiama apsaugoti įmonės ir darbuotojų interesus. Objekte už darbo saugą, pirmoje eilėje, yra atsakingas dabų vykdytojas ir vadovas,, nesant darbų vadovo, atsakingas darbų vykdytojas. Technologines korteles ( - ) ir ( - ) įmonės technikos direktorius pateikė kiekvienam darbų vadovui, buvo susisegti segtuvai. Negali atsakyti, ar S. N. buvo pateiktos minimos technologinės kortelės. Jam nebuvo žinoma, kad šiame objekte bus naudojamas traktorius, savadarbis būgnas. Yra technologinė gervė kuri gali traukti, kodėl ji nebuvo pasirinkta, nežino. Mano, kad skriemuliai nieko nebūtų padėję.

11Liudytojas A. K. parodė, kad jis dirba ( - ). Darbų sauga įmonėje užsiiminėja samdoma UAB ,,Finkona“, ji tvarko visus dokumentus, instruktuoja jų darbuotojus. Darbų vadovas, prieš darbų pradžią, instruktuoja darbuotojus pasirašytinai į atitinkamus žurnalus. Prieš darbų pradžią išklausomas instruktažas, pasirašoma nurodyme. Šiame objekte neizoliuotą oro liniją reikėjo pakeisti izoliuotais laidais pakeičiant traversas, jeigu reikia ir atramas. Tas darbas buvo paskirtas darbų vadovui S. N. Pradžioje laidai yra atrišami nuo izoliatorių, nes jie būna pritvirtinti prie izoliatorių raišeliais, numetami ant žemės ir pakeičiamos traversos, nes izoliuotų laidų ir neizoliuotų laidų traversos skiriasi. Traversa tai metalinė detalė, ant kurių yra privirinti smaigaliai ant jų užsideda izoliatoriai. Laidai laikosi trijose vietose, reikia juos atleisti ir numesti ant žemės arba pririšti prie atramos. Žmogus būdamas atramoj uždeda naują traversą, su virve pasikelia laidą ir įdeda į tą kiaurymę. Tempimo darbai vykdomi kitam gale stovint traktoriui ir vyniojant seną laidą ant būgno, taip buvo vykdoma ir prieš tai buvusias dienas- trečiadienį ir ketvirtadienį. Gali tik spėti, kad buvo neatrištas laidas nuo seno izoliatoriaus, nenumestas ant žemės, o kitam gale jis buvo pradėtas traukti. Atrama virto dėl jėgos poveikio, tai parodė kiti požymiai. Kai jie atvyko į įvykio vietą, tas raišelis buvo ne prie atramos pamatinės dalies, o prie atramos galo. Jei raišelis būtų nuimtas ir numestas, jis būtų buvęs prie atramos pastatymo vietos. Domėjosi po įvykio, atramai esant yra sveikai horizontali jėga viršūnėje gali būti 550 kg. Išorinių požymių, kad atrama būtų pažeista, ar užkliudyta nebuvo, ji buvo lūžusi prie pat žemės paviršiaus. Darbo praktika buvo atėjusi iš Rytų skirstomųjų tinklų laikų. Jam teko domėtis dar prieš įvykį, kai pradėjo daryti tokius darbus- jie nieko panašaus nerado, kad būtų kažkoks gamyklinis daiktas tokiai funkcijai atlikti. Darbų vadovas objekte buvo S. N., jis paskirtas direktoriaus įsakymu. Technologinė kortelė yra konkrečiam darbui aprašyta technologija. Technologinės kortelės pas mus pateko iš RST, jie dirbdavo pagal tas technologines korteles. Korteles peržiūrėjo, atrinko kurios reikalingos darbams ir 2013 metais buvo įteisintos. Negali atsakyti, kiek darbų vadovas yra laisvas pasirinkti, kaip bus vykdomi darbai, ar jis turi laikytis technologinių kortelių, jo supratimu tai griežta rekomendacija. Pasirašytinai su technologinėmis kortelėmis supažindina tik po įvykio. Konkrečiame objekte už darbus ir jų vykdymą yra atsakingas darbų vadovas, tačiau jis gali deleguoti savo funkcijas darbų vykdytojui, tai buvo padaryta nurodymu. Skridiniai nebuvo naudoti, nes naujo tipo izoliatoriais buvo galima pratempti laidus. Darbų vykdytojas turėjo pasakyti kada pradedama, kad visi žmonės būtų išlipę iš atramų, kad būtų saugu ir atsitraukus nuo atramos tam tikrą atstumą duoti komandą kada traukti laidą. Draudžiama traukti kai žmogus atramoje. Darbų vykdytojas R. davė nurodymus, jam buvo deleguota atsakomybė. Su technologinėmis kortelėmis nei S. N. nei V. R. pasirašytinai nesupažindino, tačiau jos buvo atspausdintos ir komplektais išdalintos darbų vadovams. Stulpo lūžimo vietoje buvo ir tempimo požymių, armatūra buvo ištepta, vietoje 8 mm, likę tik 5- 6 mm. Jam pačiam neteko matyti lūžtančių atramų. Kai medis užgriūna ant laido, jis pažeidžiamas, o jėga veikiama į atramas, taigi joms gali likti pėdsakas.

12Liudytojas E. E. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad rytą, tiksliai datos nepamena, visa brigada susirinko į objektą, darbų vykdytoju buvo paskirtas V. R. Buvo instruktuoti, pasirašė ant nurodymo, buvo paskirstyti žmonės kas ką dirbs. Jam su A. D. buvo paskirta nuvažiuoti į linijos galą su traktoriumi ir laukti komandos, kad galėtu pradėti traukti laidus. Jie nuvažiavo, pasistatė traktorių, prikabino vieną laido galą ant būgno ir laukė komandos, kada bus duota traukti. Jis buvo nuėjęs į šoną, pažiūrėti kaip linija, grįžus A. paklausė kokios komandos. Atrodo R. P. per raciją pranešė, kad iš stulpo iškrito žmogus, sustabdė darbus. Gavus V. R. komandą A. D. turėjo pradėti sukti būgną. Jis negirdėjo ir nežino, ar buvo gauta komanda. Nematė, kad A. D. suktų būgną, traktorius nebuvo užkurtas. A. D. sėdėjo traktoriuje, laukė komandos. Laidas buvo palaidas, tik prikabintas, šiek tiek pakibęs, neįtemptas, išlinkęs. Traktorius negalėjo pajudėti iš vietos, jis buvo pakeltas ant kojų. Kai laidą užkabino ant būgno, truputį pasuko ranka, kad laikytųsi. S. N. bazėje Panevėžyje paaiškino dėl darbų saugos, kaip dirbti, kad reikia nešioti apsaugines priemones, šalmus, o nuvykus į objektą darbų vykdytojas V. R. instruktavo darbų eigą.

13Liudytojas V. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad 2015 m. balandžio mėnesio pabaigoje jis nuvežė į objektą laidą. Buvo pravestas instruktažas, pasiskirstyti darbai. Įvykio vietoje reikėjo pakeisti traversas ir pratempti naują izoliuotą laidą. Įvykio metu jis buvo prie stulpo, į kurį buvo įlipęs V. R. ir išgirdo kažkokį garsą ,, oo“. Atsisukęs pamatė, kad griūna stulpas su G. M. Jam nekilo įtarimų, kad M. galėjo būti išgėręs. Objekte vadovavo V. R., tada jis buvo darbų vykdytojas. Su S. N. kažką kalbėjo, smulkmenų neatsimena, jis davė kažkokius nurodymus. Ar stulpui virstant ant jo buvo laidas nepamena, nežino ar jis buvo įtemptas. V. R. turėjo raciją, tačiau lyg ir nekalbėjo per raciją, nepamena ar buvo ją išsitraukęs. Tuo metu kai virto stulpas su G. M., V. R. dar buvo atramoje, tačiau nuo jo stulpo visi laidai buvo numesti ant žemės.

14Liudytojas R. P. parodė, kad G. M. keitė laidus, senas traversas, atrišęs numetė 2 kraštinius laidus nuo miško pusės. Paskui jis nuėmė seną metalinę viršūnę ir paprašė pririšti naują traversą, kurią buvo atsinešęs prie stulpo. Pririšus G. M. su virve pradėjo traukti traversą į viršų. Jis tuo metu nusisuko ir nuėjo nuo stulpo į šoną. Tuo metu išgirdęs jo riksmą atsisuko ir pamatė, kaip stulpas timptelėjo į tą pusę kur stovėjo ekskavatorius. Gal sekundės dalį stulpas užsilaikęs, vėliau visa jėga su G. M. trenkėsi į žemę. Neįsivaizduoja dėl ko buvo atrišti du laidai, o ne trys. Jis po įvykio pamatė kad laidas neatrištas. Nežino, kodėl buvo paliktas trečias laidas, visi dirba individualiai, vieni atsega, kiti ne. Darbų vykdytojas per raciją sako, kad riša, traukia, viskas vykdoma per raciją, jis turėjo duoti komandą. Per raciją negirdėjo pranešimų, tikrai jokių pranešimų nebuvo. Negali pasakyti kokios jėgos veikė stulpą, nes ne į tą kreipė dėmesį, nežiūrėjo į laidų pusę. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad laidas buvo patemptas, tik tyrėja taip užrašė. Traktoriaus kad dirbtų negirdėjo, abejoja, ar nuo tos vietos galima girdėti. Buvo nurodyta tempti traktoriaus pagalba, skridinėlių jie neturėjo. Su G. M. į darbą važiuodami kalbėjo, alkoholio kvapo nuo jo nejautė, vizualiai, kad yra neblaivus, nematė.

15Liudytojas V. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad 2015 m. balandžio mėn., Kėdainių rajone keitė laidus. Buvo nurodymai kas kokius dirbs darbus. Visi išsiskirstė, dirbo. Išgirdęs riksmą jis pamatė nuvirtusį stulpą su žmogumi. Negali pasakyti dėl kokios priežasties nugriuvo stulpas. Komanda atlikti tempimą nebuvo duota, jis jos negirdėjo. Nematė, kaip griuvo stulpas, kad būtų laidai įsitempę į griuvimo pusę. Tą dieną buvo instruktuoti kaip jie turės dirbti, juos instruktavo darbų vykdytojas V. R. darbo vietoje, objekte. Jie buvo instruktuoti dėl darbų eiliškumo. Traktorius buvo už miškelio, atstumas apie 500 metrų, matė jo viršūnę. Nežino, ar prieš lipant į stulpus jie buvo apžiūrėti. Su G. M. kalbėjo prieš darbo pradžią, nejautė nuo jo alkoholio kvapo. Jis įmonėje dirbo apie 15 metų, nežino, ar su technologine kortele buvo supažindintas. Negirdėjo ar traktoriaus variklis dirbo, per tokį atstumą jo nebūtų girdėjęs. A. D. gavęs komandą tempti turi imtis veiksmų. Gavus komandą ruošiasi, prieš tai užsideda būgną, laido neliečia.

16Byloje esanties įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsniu perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo V. R. parodymai, iš kurių matyti, kad jis įvykio metu dirbo ( - ), turėjo darbų vykdytojo kvalifikaciją. Nurodymas dėl darbų atlikimo elektros įrenginiuose jam iki tol buvo surašytas tik 3 kartus. Kaip darbų vykdytojas darbo vietoje buvo atsakingas už instruktavimą, turėjo brigados narius instruktuoti, prižiūrėti kaip saugiai jie darbą, buvo atsakingas už darbų saugą. Dėl darbų saugos instruktavimo paaiškino, kad 2015-04-27 į darbą ofise ( - ), susirinko įprastu laiku, apie 07.30 val. kur S. N., pasakė, kad objekte- Palainiškių km., Krakių sen., Kėdainių r., reikės pakeisti 10kV elektros oro linijos laidus, pakeisti traversas. S. N. minėjo, kad šiame ruože įtampa atjungta, minėjo, kad reikia apžiūrėti darbo vietą. Įteikė jam 2015-04-26 raštišką nurodymą dėl darbų elektros įrenginiuose. Daugiau kažko nesakė, nes buvo nenaujokai, visi žinojo ką dirba. Iš darbų vykdytojo S. N. negavo nurodymo stebėti konkrečiai kiekvieno darbuotojo darbą ir stebėti, kad nebūtų vienpusio tempimo. A. D. nurodymo pasiruošti laidų tempimui ir uždėti laidą ant laidų vyniojimo būgno, jis nedavė. Paprastai, kai duodamas nurodymas pradėti laidų tempimą, tada būtent būgnas yra užmontuojamas ant traktoriaus rato, užtvirtinamas laido galas ant būgno ir pradedamas laidų vyniojamas. Tada kartu su pasiruošimo darbais ir vyksta laidų vyniojimo etapas. Įmonėje raštiškai dėl paruošimo darbų ir laido tempimo etapų tvarka nereglamentuota, darbų etapai atliekami pagal praktikoje nusistovėjusią tvarką. Jis A. D. nurodė laukti komandos per raciją, kai bus viskas paruošta tvirtinti laidą, ir tada tvirtinti laidą ir pradėti traukti. Kadangi atvykus į paminėtą objektą pastebėjo, kad pervynioti laidų ant atramų nebus galima naudojant skridinius, nes laidai buvo sujungti ir vyniojant strigtų, buvo nuspręsta laidus numesti ant žemės ir naujus pertraukti surišus seno laido galą su nauju naudojant savadarbį laidų vyniojimo būgną, tvirtinamą ant traktoriaus. Racijos buvo įjungtos, tačiau iki nelaimingo atsitikimo per racijas nekalbėjo, nes nebuvo reikalo. Pieš lipant į atramas, jis apžiūrėjo atramą Nr. 62, į kurią turėjo įlipti G. M. ir pakeisti senus laidus bei pakeisti traversą. Ji buvo nepasvirusi, tinkamai pastatyta, atramos išorėje jokių defektų, ištrupėjimo betono ar panašiai nebuvo. Atrama išoriškai neatrodė pažeista. Dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, nežino, bet daro prielaidą, kad A. D., norėdamas pasiruošti laidų tempimui, be jo komandos užsidėjo seno laido galą ant būgno ir norėdamas užtvirtinti laidą, jį apsukti, įjungė pavarą, o tuo metu G. M. nebuvo atlaisvinęs vieno laido. Po nelaimingo atsitikimo, patraukti A. D. traktorių iš tos vietos, kur jis stovėjo, nurodymo nedavė, kodėl jį patraukė A. D. nežino. Atrama tik dėl G. M. svorio jėgos negalėjo lūžti. Jis įlipęs į atramą Nr. 63 pirmiau keliomis minutėmis nei G. M., atlaisvino laidus ir numetė ant žemės. Nuo atramos Nr. 62 į linijos pradžią laidai buvo atrišti, bet nenumesti ant žemės. Traktorius, su kuriuo yra traukiami seni laidai nėra gamykliškai pritaikytas laidų tempimui su būgnu (1t., b l. 106- 107, 109- 110, 113- 115).

17Liudytojas V. Č. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas jų rangovo brigadoje vykdant darbus, žuvo žmogus. Atvykę į įvykio vietą pamatė, kad lūžo elektros linijos stulpas, kuriame įvykio metu buvo UAB ,, ( - )“ darbuotojas. Įvertinus pamatytus kai kuriuos požymius buvo padaryta pirminė išvada, kad stulpas lūžo traukiant elektros linijos laidą traktoriumi, su tam tikru mechanizmu. Stulpas buvo ant tiek stipriai patrauktas, kad lūžo. Pagal požymius, kurie matėsi įvykio vietoje, galima daryti išvadą, kad nuo lūžusio stulpo traversos vienas laidas nebuvo atkabintas. Atramų tvirtumo tikrinimas nedaromas, vyksta tik vizualus apžiūrėjimas visos oro linijos, kurio metu nustatomi matomi linijos defektai, kurie dažniausiai būna susiję su laidų, izoliatorių, traversų pažeidimais. Atramų defektas yra vizualiai matomas, matomi požymiai- betono ištrupėjimas, skilimas, lūžimas. Seni laidai oro linijose būna daug kur sujungti vienas su kitu, viena iš priežasčių- atsiradę laido trūkimai, kurie dažniausiai gali būti dėl griūvančių medžių. Medžiui užkritus ant laido ir jį nutraukus, galimai tai veikia atramas, būna įvykių, kad griūdamas medis net nulaužia atramas įtempdamos laidą. Apžiūrėjus stulpą jis atrodė visiškai sveikas, jis nepažeistas nulūžo. Per savo darbo laiką nepamena, kad stulpas lūžtų neveikiamas išorinio jėgos šaltinio.

18Liudytojas V. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo duotus parodymus ir parodė, kad įvykio metu dirbo AB Lesto darbų saugoje. Su kolegomis nuvyko į įvykio vietą, kur pamatė lūžusią atramą. Atkreipė dėmesį, kad atrama gana tvirta, lūžis šviežias, matosi betonas, armatūra nesurūdijusi, visa blizganti, yra armatūros tempimo žymės- ji suplonėjusi. Bevaikštant R. V. pastebėjo neatrištą ryšelį. Dėl ko kilo abejonės, kaip nulūžo atrama. Padarė išvadą, kad buvo temptas laidas, dėl to lūžo atrama. Vėliau su darbo inspektoriumi nuvažiavo ir pamatė ritinį, kuris vynioja laidą. Laido žymės buvo, kad jis užvyniotas ir temptas, suktas- sulankstytas. Iš to susidėliojo vaizdas, kaip atsitiko tas įvykis, kad buvo kažkoks poveikis, kad buvo temptas laidas. Mano, kad žuvusysis, būdamas atramoje, nespėjo atrišti ryšelio ir patempus laidą lūžo atrama. Atrama lūžo nuo pašalinės jėgos, traukimo. Vietoje buvo nesukoordinuoti darbai, tačiau ir pats žuvusysis nebuvo užsidėjęs šalmo, krisdamas jis pataikė su galva į atramą. Svarstė ir kitokią stulpo griuvimo galimybę, bet atmetė. Lipti į atramą, kaip yra vienpusis tempimas yra draudžiama, Darbuotojai turi būti instruktuojami, žinoti elektrosaugos taisykles. Negali pasakyti, ar tempimo būdas atitiko darbų saugos reikalavimus, tačiau kiek žino, būgnas buvo nesertifikuotas, o savadarbis. Linijoje buvo naujoviški izoliatoriai, taigi lyg ir galima buvo laidus tempti. Negali tvirtinti, tačiau nulūžusi atrama, kiek jam žinoma, pati tvirčiausia iš savo klasės. Matė laido vyniojimo pėdsakus, matėsi lenkimo ir tempimo žymės, viena iš aliuminių gijų lyg nutrūkusi. Vyniojimo pėdsakas tęsėsi nedaug 1 - 2, ar 3 metrus, dabar gerai neatsimena. Kad buvo įtrūkusios vijos minėjo dėl to, kad bandė nustatyti dėl ko taip įvyko, trūkę gali būti nuo tempimo.

19Liudytojas R. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iki 2016 m. dirbo AB „Lesto“ Panevėžio regiono Tinklo plėtros vadovu. 2015-04-27 sužinojo, kad Kėdainių r., Krakių sen., Palainiškių km., kur rangovas UAB „( - )“ atliko elektros oro linijos darbus, įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas. Kartu su V. D. ir R. V. išvyko į įvykio vietą. Ten buvo 5- 6 UAB „( - )“ darbuotojai, kiek vėliau atvyko K. K. ir A. K.. Girdėjo, kaip UAB „( - )“ darbuotojai aiškino jo kolegoms, kad atrišus atramos, kurioje dirbo G. M., laidus, atrama nuvirto. Kai vėliau apžiūrėjo įvykio vietą pamatė, kad atrama, kuri nulūžo, gulėjo ant žemės, nuvirtusi į elektros linijos pradžios pusę. Atramos armatūra lūžio vietoje nebuvo pažeista korozijos, nesurūdijusi, armatūros metalas buvo blizgus. Atramos betonas buvo tolygios spalvos, vientisas, ant jo nebuvo jokių įtrūkimų, aptrupėjimų, plyšių, spalvos pakitimų, išskyrus lūžio vietą. Taip pat matė, kad šalia traversos nukritęs laidas, kuris buvo su kilpa. Laido nuo izoliatoriaus, neatrišus kilpos, fiziškai rankomis nuimti neįmanoma. Kadangi kilpa ant žemės gulėjo ties izoliatoriumi, o ne prie atramos žemėje vietos tapo aišku, kad atramos lūžio metu laidas nebuvo atlaisvintas. Vėliau taip pat paaiškėjo, kad UAB „( - )“ atlikdami laidų keitimo darbus, turėjo traktorių, kurio iš įvykio vietos nesimatė. Šią aplinkybę UAB „( - )“ darbuotojai nutylėjo. Apie traktorių sužinojo atsitiktinai, kai pamatė pamiškėje, linijos ruožo pradžioje, vaikščiojantį žmogų. Mano, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad atrama buvo patempta, neatlaisvinus elektros laido.

20Liudytojas R. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad 2015-04-27 po pietų sužinojo, kad įvyko nelaimingas atsitikimas. Su V. D., R. M. ir J. J. nuvyko į įvykio vietą, kur rado dirbusią brigadą. Vėliau jie detaliau apžiūrėjo įvykio vietą, matė lūžusią atramą. Pati atrama buvo nulūžusi pagal žemės paviršių, gal kiek giliau žemėje. Atramos kokybė iš apžiūros buvo pakankamai gera. Matėsi armatūra, ji nelūžusi, tačiau nuo tempimo jėgos išplonėjusi ir nutrūkus. Jiems buvo neaišku kas nutiko, jokio rišlaus paaiškinimo iš brigados asmenų nesulaukė. Pradėjo žiūrėti laidus ir susidarė nuomonę, kad už to laido buvo tempiama, dėl ko stulpas nulūžo. Nesuprato, kas iššaukė tokią jėgą. Vėliau pamatė mišku einantį žmogų darbo rūbais, kažkas iš brigados pasakė, kad tai jų traktorininkas. Toje vietoje išbuvo porą valandų ir susidarė nuomonę kad traktoriumi buvo bandyta vynioti laidą.

21Liudytojas J. R. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Parodė, kad stulpą veikia ne tempimo jėga, o lenkimo momentas, sukimo ir gniuždymo jėgos. Laidai apskaičiuoti, kad jie laikytų apkrovas- savąjį svorį, vėjo apkrovas, sniego ar apledėjimo apkrovą. Bandant gelžbetonines konstrukcijas jos bandomos lenkimui, kadangi tai yra pavojingiausias poveikis atramai. Stulpo lūžio pjūvis buvo įstrižas- sukimo. Sukant gelžbetonį, jis lūžta įstrižu lūžiu. Buvo veikiama vienpusiai. Į tarpines atramas laidai nesitvirtina, tik praeina per jas. Jeigu vienas laidas nutrūko, tai reiškia kad nukentėjo galinės atramos, arba kampinės, jeigu linija sukasi, o lūžusi atrama nuo to neturėjo kentėti, tačiau galėjo palikti pėdsaką, nes galėjo kažkur užkliūti, užsikabinti, galėjo pažeisti ir pačią atramą ir sąlygoti nulūžimą. Jam vertinant nuotraukas matėsi, kad nuo stulpas nuo sukimo suiręs. Jeigu stulpas lūžta nuo lenkimo, tai jis lūžta statmenai ašiai pjūviu, o jeigu lūžo įstrižai, tai jis lūžęs nuo sukimo jėgos, sukimo momento. Jam buvo pateiktos nuotraukos, kuriuose buvo matyti įstrižas lūžis, dėl to jis ir sakė, kad dėl sukimo jėgos. Žmogus būdamas stulpe kažkokį poveikį darė, bet laidų jėgos gerokai didesnės už žmogaus sukeliamas jėgas. Žmogus sėdėdamas viršūnėje daugiau galėjo sukelti lenkimą, nei sukimą. Be to jeigu atrama buvo ištyrinėta po to įvykio, esant senam pažeidimui, jis turėjo matytis. Taigi turėjo matytis iš karto po įvykio kur šviežias ir senas betono irimas, nes betono paviršius karbonizuojasi per laiką, tai buvo galima aiškiai. Nežino ką žmogus turėtų daryti, kad susuktų, greičiau jis įsiūbavęs, gali nulaužti, nulenkti.

22Specialistė J. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad savo surašytą specialisto išvadą tvirtina. Parodė, kad įvykio metu, kai dar nebuvo atlaisvintas vienas laidas atramoje, kur buvo M., gavosi tempimas į laidų pusę. Tačiau taip pat buvo ir sukimas, kadangi buvo neatlaisvintas šoninis laidas. Pagal skaičiavimus, kiek ji domėjosi, nei žmogaus svoris, nei žmogaus jėga negalėjo tiek paveikti, kad nulaužti tokį stulpą, kuris turi 4 armatūras, o stulpas įkastas 2 metrus į žemę ir apskaičiuotas yra tokioms apkrovoms. Žmogaus jėga negalėjo taip paveikti, kad nugriūtų stulpas. Parašė tikėtina, kadangi buvo prieštaringai nurodomi duomenys, traktorius jau buvo patrauktas, būgnas buvo nuimtas. Negali pasakyti, kad buvo tempta traktoriumi, parašė, kad buvo toks tempimas, kuris nulaužė tą stulpą. Laido tempimas galėjo būti jį vyniojant ant būgno, tai labiausiai tikėtina. Žmogaus jėgos neužtektų, kad nulaužtų stulpą. Darbuotojai turėjo dirbti pagal technologinę kortelę, kurioje aiškus eiliškumas ir darbų kontrolė. Ne jos kompetencijoje yra atramų tyrimas.

23Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1687(15), surašytoje J. R. konstatuota, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe dalinis mechanizmas buvo toks: atramoje Nr. 502/62, ant kurios elektromonteris G. M. vykdė darbus, vienas laidas dar buvo neatlaisvintas, kai tuo metu atrama buvo paveikta tokia jėga, kurios pakako nutraukti armatūrą ir nulaužti atramą (labiausiai tikėtina, kad atrama lūžo veikiama laido tempimo jėgos), kartu su griūvančia atrama, iš maždaug 8 m aukščio, G. M. krito ir buvo mirtinai traumuotas. Tikėtina, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad laidas buvo pradėtas tempti, neatlaisvinus jo nuo atramos tuo metu, kai G. M. dirbo šioje atramoje. UAB „( - )“ atliekami darbai neatitiko Technologinės kortelės TKE-OL-10-15 5p. reikalavimų, kad prieš laidų keitimą tarpinėse atramose privaloma atrišti laidus nuo izoliatorių. Pagal tyrimui pateiktą medžiagą nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju asmeninės apsaugos priemonės buvo naudojamos netinkamai (5t., b. l. 61-65).

24Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistės J. R. paaiškinimų protokolo matyti, kad į klausimą, ar įvertinus pateiktą naujai surinktą ikiteisminio tyrimo medžiagą po pateiktos specialisto išvados Nr. 11-1687 (15) (J. R., A. B. apklausos protokolus), galima patikslinti nelaimingo atsitikimo 2015-04-27 mechanizmą, atsakė, kad įvertinus statinio projekto ir statinio eksperto, kuris tame tarpe atlieka atramų techninės būklės tyrimus, liudytojo J. R. parodymus, galima teigti, kad to meto gaminamos atramos pagal „GOST“ standartus buvo apskaičiuojamos gana didelei apkrovimo jėgai (įskaitant linijos laidų svorį, apledėjusių laidų svorį, vėją bei galimą lenkimo jėgą). Žmogaus kūno poveikis atramai yra visiškai menkas. Be to VDI atlikto nelaimingo atsitikimo akte 2015-06-01 Nr. 1 konstatuojama, kad apžiūrėjus po įvykio atramą, nustatyta, kad jos lūžimo vietoje (9 metre nuo atramos viršūnės), anksčiau įvykusių įtrūkimų nėra, armatūra nepažeista korozijos, nėra betono ištrupėjimo požymių. Įvertinus tai, kad iki nelaimingo atsitikimo įvykio, įvykusio 2015-04-27, nebuvo atlaisvinti laidai tarp atramų Nr. 502/62 ir 502/63 ir tokiu atveju buvo didesnis tempimas link atramos Nr. 502/63, bet atrama Nr. 502/62 nelūžo, t. y. atlaikė tokį tempimą, todėl labai mažai tikėtina, kad atrama Nr. 502/62 buvo pažeista iki įvykio. Todėl tam, kad atrama Nr. 5402/62 nuvirstų, turėjo būti paveikta didele jėga (mažai tikėtina, kad tokią jėgą galėjo išvystyti žmogus), labiausia tikėtina, kad atrama lūžo veikiama laido tempimo jėgos (tuo metu, kai jis buvo vyniojamas ant traktoriaus būgno). Tai, kad laido tempimo metu nebuvo koordinuojami atskirų darbuotojų veiksmai (nekontroliavo, kad nebūtų pradėti laido tempimo darbai, kol nebuvo atrišti visi laidai nuo atramų) organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui kilti (5t., b. l. 67- 69).

25Specialistas A. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino nelaimingo atsitikimo darbe aktą, paaiškinimų protokolus ir parodė, kad į įvykį atvyko gavęs pranešimą iš policijos, ten jau buvo AB ,,Lesto“ darbų saugos specialistas D. ir specialistas iš Kėdainių. Pradėjo domėtis nelaimingo atsitikimo priežastimis. Nuvykę nuo įvykio vietos, apie 300 m, kitame gale pastebėjo, kad laidas, kuris buvo neatlaisvintas ant atramos Nr. 62, buvo su aiškiais vyniojimo ant mechanizmo požymiais. Įvykio vietoje jie nerado traktorininko. Pradėjo domėtis dokumentais, klausė kur tas žmogus. Pasirodė, kad jis buvo pasišalinęs iš įvykio vietos, buvo miške. Jam įstrigo, kad tas laidas buvo vyniotas, tam jie naudojo traktorių. Buvo požymiai kad laidas buvo vyniotas. Nurodymas buvo darbų vykdytojui R., kur nebuvo nustatyta darbų tvarka dėl darbų organizavimo, darbai vyko nevadovaujant. Prieš išvykstant iš Panevėžio, S. N. nurodė A. D. nuvažiuoti ir pasiruošti laido tempimui, tačiau jam konkrečiai nurodyta kada galima tempti tą laidą. Nebuvo akcentuota, kad pasiruošimas tempimui galimas tik atlaisvinus laidą atramoje Nr. 62. Dėl netinkamo organizavimo traktorininkas negavo tikslios informacijos dėl technologinio proceso, jis nebuvo instruktuotas kada jam konkrečiai reikia tempti, jam nebuvo matyti ar yra kas atramoje, ar ne. Jie vykdė tuos darbus ne pagal technologinę kortelę. Traktorininkas negavo konkretaus nurodymo, kada jam tuos veiksmus atlikti ir, kad jie tokie svarbūs pagal eiliškumą. Pagrindinė nelaimės priežastis yra ta, kad darbų vadovas neorganizavo ir nekontroliavo darbo vietoje darbų, ir traktorininkas negavo nurodymo kada jam galima atlikti savo veiksmus. Dėl ne laiku atliktų veiksmų buvo tempiamas laidas ir ta atrama lūžo. Antra priežastis- tai kad G. M. buvo neblaivus, tačiau nebuvo nušalintas nuo darbo. Be to M. dėvėjo šalmą, bet jo nebuvo užsisegęs, šalmas buvo nukritęs. Šalmas tam ir naudojamas, kad apsaugoti galvą. Įmonėje buvo 2 technologinės kortelės, bet pagal jas nebuvo dirbama, jie naudojo naują metodą be ritinėlių. Šis būdas nebuvo aprašytas, jam nebuvo paruošta technologinių kortelių, nei darbuotojai buvo instruktuoti. Taigi darbai buvo organizuoti netinkamai, tai turėjo padaryti S. N.. Traktorininkas turėjo tempti laidą tada kada jis atlaisvintas ir nėra žmonių atramose. Tačiau A. D. nežinojo kas ką ten daro, jam liepė pasiruošti ir jis ruošėsi. Darbuotojas atsako tik už ką jis instruktuotas. Jeigu A. D. būtų labai sąmoningas, tai galėjo pasidomėti ir pats suvokti ar laiku tempia. Eiliniam darbuotojui instrukcijų pagrindu turi būti pateikti visi reikalavimai ką jam daryti, arba technologinės kortelės pagrindu. Norminių darbų saugos reikalavimų A. D. nepažeidė, niekur neparašyta, kad jam draudžiama atvažiuoti ir pasiruošti tempimui. Pasiruošimo metu ir buvo patempta A. D. nebuvo supažindintas su technologine kortele, nes jos nebuvo. Kitų raštiškų instruktavimų, pagal jų tvarką, jis taip pat negavo. Jis gavo tik žodinį nurodymą nuvažiuoti ir pasiruošti tempimui, ką jis ir padarė. A. D. turėjo būti išaiškinta konkrečiai pagal tvarką pasirašytinai. Jis atliko tempimą nesavavališkai, o gavęs nurodymą pasiruošti, tačiau netinkamai pasiruošė. Darbuotojas turi būti supažindintas su technologija, tam ir yra instrukcijos, technologinės kortelės, kur darbuotojui aiškiai turi būti išdėstoma ir darbuotojas turi pasirašyti, kad gavo tą informaciją, to nebuvo padaryta. Laidas buvo su lenkimo požymiais, apie 1,5-2 m., neskaičiavo kiek apsisuko. Kada A. D. pradėti pasiruošimo darbus, jis nebuvo supažindintas, įvykio vietoje R. sakė ,,važiuok pasiruošk“, konkrečiai kaip nebuvo nurodyta. Traktorininkas nepažeidė reikalavimų. Naujam metodui turi būti parengiama nauja technologinė kortelė, kortelėje aprašoma darbų eiga, konkretūs veiksmai, koordinavimas, jų etapai, eiliškumas ir darbuotojai turi būti supažindami ir tada laikoma, kad tinkamai yra atliktas instruktavimas. Technologinėje kortelėje turėjo būti seka, jei tai būtų atlikta, tai iš A. D. galima būtų pareikalauti atsakomybės. ( - ) ir ESO tarpusavio sutartyje numatyta, kad UAB ,, ( - )“ darbus vykdys pagal technologines korteles. Apie darbų eiliškumą nurodyme nieko nėra, jis turėjo būti nurodyme, pasirašyta tik dėl elektros. Jeigu neparengta technologinė kortelė, galėjo darbą, eiliškumą, visą procesą nurodyti nurodyme, niekas to nedraudžia. Darbų vykdytojui buvo konkrečiai nurodymas, jis tas pareigas įvykdė. S. N., kaip darbų vadovas, neinstruktuojamas, jis turi atestatą.

26Specialisto A. B. paaiškinimų protokole nurodyta, jog jis atliko nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2015-04-27, kurio metu žuvo UAB „( - )“ darbuotojas G. M., tyrimą ir pateikė nelaimingo atsitikimo darbe aktą. Šiame nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodė nelaimingo atsitikimo priežastis, iš kurių pirmoji ir pagrindinė yra netinkamas darbų organizavimas, o būtent, kad dirbant elektros laidų keitimo darbus, darbų vadovas S. N. nevadovavo darbams, o tuo metu, kaip paaiškino, dalyvavo susirinkime, suorganizuotame bendrovės direktoriaus. Todėl darbų vadovas nekoordinavo traktorininko A. D. darbo, kad jo veiksmai nekenktų kitų darbuotojų saugumui. Be to, traktorininkas A. D. nebuvo tinkamai instruktuotas, kuriuo darbų eigos metu pradėti pasiruošimo darbus neizoliuoto laido pratempimui, t. y. kada jis turėjo uždėti laidą ant traktoriaus rato primontuotos vyniojimo ritės, nebuvo akcentuota, kada leidžiama tempti laidą, t. y. tik tada, kai darbuotojai nebus atramose. Pats A. D., jo paaiškinimu, kurį rašė darbo inspekcijai, buvo nuo atramos Nr. 502/62 maždaug už 300 metrų, todėl suprantama negalėjo matyti, ar darbuotojai yra atramose, ar nėra. Be to, darbų vykdytojui V. R. pateiktame nurodyme Nr. R-SN-46, nebuvo nurodyti konkretūs traktorininko veiksmai- kaip ir kada darbą atlikti, t. y. kada (kuriuo laiku) pradėti laido tempimą, t. y. jis nebuvo instruktuotas, kad jis pradėtų laido tempimo darbus tik gavus ryšio priemonėmis nurodymą iš darbų vykdytojo V. R. ar kito darbuotojo. Be to, A. D. nebuvo raštiškai supažindintas su darbų technologine kortele TKE-OLI-10-15 ir TKE-OLI-10-14, nors pačios bendrovės „( - )“ tvarkoje numatyta, kad darbuotojai instruktuojami raštiškai pasirašant po instruktavimo. Todėl buvo pažeista LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1dalis, 27 straipsnio 1 dalis, Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų LR energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-10 26 punktas, 131 punktas, UAB „( - )“ elektros darbų vadovo pareigybių aprašymo, patvirtinto gen. direktoriaus 2014-03-14 2.11 punktas, 2.12 punktas, 4.1 punktas. Pagal R. P., kuris įvykio metu dirbo prie G. M., paaiškinimą, buvo atlaisvinti atramos Nr. 502/62 du dešinės pusės laidai, žiūrint nuo 502/62 atramos į 502/61 atramos pusę, liko neatlaisvintas vienas, kraštinis kairės pusės laidas. Be to, pagal paaiškinimus A. D. paėmė neatlaisvintą atramoje 502/62 laidą (kairįjį žiūrint į atramos 502/61 pusę) ir jį uždėjo ant vyniojimo ritės. Laido vyniojimo pėdsakus (sulenkimus ant laido), esančius nuo laido pradžios iki 2 metrų ilgyje, ant to laido, kuris buvo atjungtas nuo atramos 502/58, pastebėjo įvykio apžiūros metu ir tai fiksavo savo padarytose nuotraukose. Akto nerašė. A. D. savo paaiškinime nurodė, kad laidą, gulėjusį tarp atramų 502/58 ir 502/59 iki traktoriaus, stovėjusio 300 metrų atstumu nuo atramos 502/62, atitempė kartu su E. E., bet neigė, kad laidą uždėjęs ant vyniojimo ritės, suko ( 5t., b. l. 50-52).

27Specialisto A. B. papildomų paaiškinimų protokole nurodoma, kad V. R. šiame objekte, būdamas darbų vykdytoju, dirbo pagal jam pateiktą nurodymą Nr. R-SN-46, išrašytą darbų vadovo S. N.. Šiuo atveju, V. R. neorganizavo laidų keitimo darbų, o tik vykdė juos, tai yra dirbo kaip darbų vykdytojas. Tai yra, šiuo atveju, V. R. vykdė tuos darbus, kurie buvo nurodyti nurodyme Nr. R-SN-46, tai yra dirbo darbus nurodymo ribose. Darbus organizavo ir instruktavimą dar įmonės ofise, ryte pravedė pats darbų vadovas S. N., kuris po instruktavimo į objektą nevažiavo. Ta aplinkybė, kad V. R. buvo paliktas ne vykdyti nurodyme nurodytus darbus, bet ir prižiūrėti kitų brigados narių darbą, kaip pavyzdžiui traktorininko A. D., dirbančio už 300 metrų darbą, rodo įmonėje netinkamą darbų organizavimą. Be to ir pats darbų vykdytojas V. R. prieš pat įvykį buvo įlipęs į atramą Nr. 502/63 atjungti laidų, buvo prisirišęs saugos diržu (t. y. dirbo pavojingomis sąlygomis- aukštyje, su naginėmis ir pan.), todėl buvo sudėtinga dirbant savo darbą, stebėti kitų brigados darbuotojų darbą, o ypač A. D., traktorininko, nuvykusio už 300 metrų, kas vėl gi rodo, netinkamą darbų organizavimą, kai tuo tarpu darbų vadovas S. N. dalyvavo įmonės direktoriaus suorganizuotame susirinkime. Elektros laidų keitimo darbus organizavo S. N., kuris pats dalyvaudamas susirinkime, raštiškai, pagal įmonės tvarką, neinstruktavo šios brigados darbuotojų, o žodinio instruktavimo metu V. R. nedavė konkrečių ir aiškių nurodymų, kad jis stebėtų traktorininko darbą, pačiam traktorininkui A. D. nedavė aiškaus nurodymo pradėti laidų tempimo pasiruošimą tik tada, kai atramose nebus darbuotojų, tai yra po to, kai atramose laidai bus atlaisvinti. Be to, pats A. N. nurodyme Nr. R-SN-46 nenurodė darbų organizavimo eiliškumo, t. y. nenurodė, kuriuo metu traktorininkui A. D. saugu pradėti laido tempimo pasiruošimo darbus. Nors nurodymą rengiant nėra privaloma detaliai nurodyti darbų organizavimo ir atlikimo eiliškumo, tačiau šiuo atveju būtina pabrėžti, kad ši UAB „( - )“ brigada darbus vykdė ne pagal AB ESO (tuo metu AB „Lesto“) parengtas darbų technologines korteles TKE-OLI-10-15 ir TKE-OLI-10-14, o kita pagal planuojamą atlikti metodą technologinė kortelė nebuvo parengta ir darbuotojai bei darbų vykdytojas V. R. nebuvo su ja supažindintas. Nors UAB „( - )“ pateiktoje brigadininko instrukcijoje nurodyta, kad darbų vykdytojas vykdo darbų saugos ir kitus reikalavimus, tačiau tai yra abstraktus teiginys, nes instrukcijoje nėra konkrečių įpareigojimų kaip saugiai organizuoti darbus. Konkretūs nurodymai darbų vykdytojui, už ką jis atsakingas darbų vykdymo metu, turi būti nurodyti nurodyme (ką V. R. ir atliko) arba technologinėse kortelėse (5t., b. l. 54- 56).

28Specialistas M. A. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu surašytą paaiškinimų protokolą. Paaiškino, kad jis yra Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto docentas. Tyrėja norėjo sužinoti, ar gali žmogaus jėga sulaužyti atramą. Tačiau visiškai nėra jokių brėžinių ir nėra už ko užsikabinti, kad tiksliai pasakyti. Nebuvo paaiškinta kokia žmogaus jėga, kokią jėgą žmogus gali išvystyti. Iš to kilo kelios prielaidos ir jis paklausė, ar nebuvo pažeista atrama iki avarijos. Jeigu yra konkreti atrama, tai gamyklose, kiekviena tipinė konstrukcija turi savo specifikacijas ir parametrus- tai sukimo momentas ir lenkimo momentas turi būti deklaruojami. Jam pasakė, kad jos negaminamos, o jis pats tokio tipo atramų nerado. Kokybiškoje atramoje, žmogus būdamas viršuje jos nulaužti negali.

29Iš specialisto M. A. paaiškinimų protokolo matyti, kad 11 m. ilgio gelžbetoninės atramos (stulpo) markė S-110-3,5, 11 m. ilgio gelžbetoninės atramos (stulpo) markė S-110-3,5 tiesiogiai neatitinka GOST 23613-79 ar GOST 26071-84 stiebų žymėjimo (CB 110-3,5), tačiau lyginant minėtos markės stulpų parametrus (matmenis ir laikomąją galią lenkimui) galima daryti išvadą, kad S-110-3,5 gaminys, iš esmės, analogiškas minėtuose GOST'uose apibrėžtam tipui CB-110-3,5. Jei imti UAB „Gelžbetoninės konstrukcijos“ ar UAB „Markučiai“ gaminamų gelžbetoninių atramų ( - )34,3 ar S110-34,3 skerspjūvio matmenis atitinkamai, galima išskirti tik skerspjūvio pločio 5 mm didesnę reikšmę lyginant su CB 110-3,5. Tai reiškia, kad didesnio skerspjūvio matmuo padidina laikomąją galią, t. y. didesnį atsparumą lenkimo jėgai, sukimo jėgai, gniužimui. Tai reiškia, kad šiuo metu gaminamos atramos yra atsparesnės išvardintoms poveikio jėgoms, bet pabrėžė, kad tai dar be abejo priklauso ir nuo armatūros kiekio ir išdėstymo, rūšies. UAB „Gelžbetoninės konstrukcijos“ pateikiami stiprumo parametrai ( - )34,3 stulpams, t. y., kontrolinė apkrova didesnio standumo kryptimi 5,4 kN, t. y. apskaičiuota atlaikyti apie 550 kg svorio jėgą veikiančią horizontalia kryptimi, o sukimo momentas– 10,5 kNm ( kuris gali pasireikšti nesimetrinio laido nutrūkimo metu ir pan.). Sukimo momentas priklauso nuo peties, tai yra nuo atstumo tarp stulpo centro iki tempiamo laido centro. Kuo mažesnis minėtas atstumas, tuo didesnė gali būti jėga laide. Pavyzdžiui jeigu atstumas 1 metras, tai tempimo jėga gali būti 10,5 kN. GOST 26071-84 CB 110-3,5 stulpams pateikia kontrolinę 5,7 kN apkrovą, tai reiškia apskaičiuota atlaikyti apie 580 kg svorio jėgą. Teoriškai vieno laido svoris negalėtų išvystyti tokio poveikio. Dokumentas atsparumo sukimui duomenų nepateikia. Iš esmės dabar gaminamos gelžbetoninės atramos ir gamintos anksčiau, pagal GOST suprojektuotos atlaikyti panašų lenkimo momentą. Realiai žmogui išvystyti tokias jėgas būnant stulpo viršūnėje be papildomų mechanizmų nelabai įmanoma. Jeigu stulpas atliekamų darbų metu jau prieš tai gana stipriai buvo pažeistas mechaniškai, tokiu atveju, stulpo laikomoji galia galėjo būti ženkliai mažesnė ir galimybė žmogaus jėga suardyti elektros stulpą tampa reali. Įvertinant lyno padėtį įtempiant (jis nebus visiškai horizontalus), tempimo jėga siekiant suardyti stulpą lyno įtempimo metu turėtų būti kiek didesnė nei numatyta kontrolinė apkrova- 5,4-5,7 kN. Mažai tikėtina, kad tokią jėgą gali išvystyti žmogus rankiniu būdu įtempdamas lyną. Labiau tikėtina, kad tokią jėgą galėjo išvystyti naudojamas mechanizmas lynui įtempimui, tuo atveju, jei laidas užstringa arba buvo neatlaisvintas ties kuria atrama (5 t., b. l. 85- 87).

302015-06-01 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys:

311). Netinkamas darbų organizavimas– dirbant elektros laidų keitimo darbus darbų vadovas, kaip darbdavio įgaliotas asmuo, nevadovavo darbams, todėl nekoordinavo traktorininko A. D. darbo, kad jo veiksmai nekenktų kitų darbuotojų saugumui. Traktorininkas A. D. nebuvo tinkamai instruktuotas, kuriuo darbų eigos metu pradėti pasiruošimo darbus neizoliuoto laido pratempimui. Pažeista: LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis; 27 straipsnio 1 dalis, Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų LR energetikos ministro 2010 m. kovo 30d. įsakymu Nr. 1-10 26 punktas, 131 punktas; UAB „( - )“ elektros darbų vadovo pareigybių aprašymo, patvirtinto gen. direktoriaus 2014-03-14 2.11 punktas, 2.12 punktas, 4.1 punktas.

322). Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. G. M. darbo vietoje buvo neblaivus ir nebuvo nušalintas nuo darbo. Nebuvo kontroliuojama, kad darbai būtų vykdomi saugiai, kad G. M. tinkamai (patikimai) užsisegtų apsauginį šalmą. Pažeista: LR darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalis, LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 13 dalis, 11 straipsnio 1 dalis.

333). Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų) reikalavimų pažeidimas. G. M. netinkamai dėvėjo apsauginį šalmą, nes nebuvo patikimai užsisegęs apsauginio šalmo dirželį. Pažeista: LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis. Elektromonterio saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 8, patvirtintos 2004-02-27 įsakymu Nr. 4-10 4.6.2 punktas. Lipant į atramą reikia apraišų stropu apsijuosti stiebą arba prisitvirtinti specialia įranga, dėvėti apsauginį šalmą (4 t., b. l. 131- 133).

34Iš Greitosios medicinos kvietimo kortelės, forma Nr. 110/a matyti, kad 2015-04-27 10.54 val. gautas kvietimas į Palainiškių km., Krakių sen., Kėdainių r. suteikti pagalbos G. M.. Kvietimo priežastis- iškritimas iš stulpo, sąmonės būklė nežinoma, krito iš 3-9 m. aukščio, kritimo priežastis nežinoma, yra stiprus kraujavimas. Kvietėjo telefono numeris. 11.04 val. užfiksuotas klinikinės mirties laikas (4 t., b. l. 108- 109).

35Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M 460/15(02) matyti, kad jog G. M. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kaukolės kaulų lūžimais, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų voratinkliniu dangalu ir galvos smegenų tilto sumušimu. Tai komplikavosi plaučių aspiracija krauju. G. M. mirė prieš 1-2 paras iki lavono teismo medicininio tyrimo atlikimo (2015-04-28 13.30 val.). G. M. lavone konstatuoti šie sužalojimai: kraujosruvos pakaušio minkštuosiuose audiniuose ir dešiniame smilkininiame raumenyje, pakauškaulio ir kaukolės pamato vidurinės duobės kaulų linijiniai lūžimai, abiejų ausų būgnelių plyšimai, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu abejose galvos smegenų pakaušinėse skiltyse ir abejuose smegenėlių pusrutuliuose, kraujosruvos galvos smegenų tilte, poodinės kraujosruvos krūtinėje, odos nubrozdinimai dešiniame žaste ir dešinėje alkūnėje, atviras dešinio blauzdikaulio vidinio kulkšnelio išnirimas, abiejų plaučių sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir visumoje yra būdingi kritiminei traumai iš aukštumos. Tikėtina, kad tai galėjo gautis nukritus su elektros stulpu ant kieto buko pagrindo. Esant G. M. gyvam, kaukolės pamato kaulų lūžimai ir galvos smegenų kamieno sumušimas būtų vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. G. M. lavono kraujyje rasta 1,32‰ etilo alkoholio. Esant G. M. gyvam, tokia etilo alkoholio koncentracija kraujyje būtų vertinama lengvu girtumu. G. M. lavone konstatuoti sužalojimai padaryti prieš mirtį. Pomirtinių sužalojimų G. M. lavone nekonstatuota (4 t., b. l. 113-116).

36Iš 2011-10-06 darbo sutarties Nr. 283 kopijos matyti, jog A. D. UAB „( - )“ nuo 2011-10-06 dirba ekskavatorininku (2t., b. l. 105-107), 2011-10-06 buvo supažindintas su ekskavatorininko pareiginiais nuostatais (2 t., b. l. 108- 110).

37Iš 2014-04-22 darbo sutarties Nr. 335 kopijos matyti, jog S. N. UAB „( - )“ nuo 2014-04-23 dirba elektros darbų vadovu (2t., b. l. 110-112).

38Iš 2013-02-25 darbo sutarties Nr. 303 kopijos matyti, jog G. M. UAB „( - )“ nuo 2013-03-01 dirbo elektromonteriu. (2 t., b l. 2- 7), 2015-04-01 buvo supažindintas su aštuoniomis UAB „( - )“ instrukcijomis Nr. 8, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 (2 t., 9- 80).

392015-03-31 UAB „( - )“ generalinio direktoriaus K. K. įsakyme Nr. 29-V dėl vykdomų darbų nurodyta, kad vykdant elektros montavimo darbus objekte „10kV OL L-500 iš Kėdainių TP laidų keitimas į SAX Palainiškių km., Kėdainių r.“ skiriamas darbų vadovu bei atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą, priešgaisrinę saugą ir aplinkos saugą objekte- elektros darbų vadovas S. N. (4 t., b. l. 184).

40Iš 2016-04-27 UAB „( - )“ generalinio direktoriaus rašto Nr. 49-S matyti, kad UAB „( - )“ darbų vadovui S. N. buvo išduotas darbų saugos ir sveikatos pažymėjimas. Kadangi darbų vykdytojui V. R. nebuvo suteikti įgaliojimai įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonės struktūriniame padalinyje (objekte „10kV OL 1-5000ių Kėdainių TP laidų keitimo į SAX Palainiškių km. Kėdainių r.), tai darbų vykdytojas nebuvo apmokytas ir atestuotas vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų, patvirtintų LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2013-12-31 įsakymu Nr. A1-724/V-1284, 9, 17, 25 punktais (2t., b. l. 86).

412016-10-10 UAB „( - )“ pranešime nurodyta, kad UAB „( - )“ darbų objekte „10kV OL 1-500-ių Kėdainių TP laidų keitimo į SAX Palainiškių k., Kėdainių r.,“ laidų vyniojimo tvarka buvo numatyta technologinėse kortelėse TKE-OLI-10-15 bei TKE-OLI-10-14 „Neizoliuotų laidų keitimas izoliuotais laidais“ (2 t., b. l. 89).

42Byloje esanti LR Švietimo ir mokslo ministerijos diplomo Nr. 000966 kopija, patvirtina, kad S. N., gim. ( - ), baigė ( - ) mokyklą ir ( - ) kvalifikacijos komisijos nutarimu jam suteikta techniko- elektriko kvalifikacija (4t., b. l. 192).

43Byloje esanti VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universiteto kokybės Vadybos centro Panevėžio filialo pažymėjimo reg. Nr. 1263 kopija, išduota 2014-04-28 patvirtina, kad jog S. N., gim. ( - ), atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, gali dirbti UAB „( - )“ padalinio vadovu (2t., b. l. 87; 4t., b. l. 193-194).

442014-04-23 UAB „( - )“ energetikos darbuotojo pažymėjimo Nr. 234 kopija patvirtina, kad S. N., gim. ( - ) m., atestuotas pagal energetikos įmonės UAB „( - )“ patvirtintą atestavimo tvarką elektros darbų vadovu iki 10kV AK montuoti, bandyti, derinti, paleisti elektros įrenginius iki 10 kV; AK ( 4t., b. l. 193-194).

45Iš 2015-04-26 nurodymo dėl darbų elektros įrenginiuose Nr. R-SN-46 matyti, jog nurodymas buvo išduotas darbų vadovo S. N. darbų vykdytojui V. R. su penkiais brigados nariais A. D., G. M., R. P., V. J. ir V. K., kuriems pavesta 2015-04-27 nuo 09.00 val. iki 18.00 val. 10kV OK L-500 iš Kėdainių TP nuo atramos 502/59 iki atramos Nr. 502/63 pakeisti traversas iš OL į L. N. konkretūs darbai ir jų atlikimo tvarka nenurodyti. Nurodyme nurodyta, kad brigados nariai darbų vykdytojo instruktuoti apie darbų vykdymo sąlygas ir saugumo reikalavimus (2t., b. l. 113- 114).

46UAB „( - )” generalinio direktoriaus K. K. 2004-12-30 įsakymu Nr. 4-92 dėl darbuotojų instruktavimo nustatyta, kad 2 ir 3 dalyse nustatyta instruktavimo tvarka, instruktavimas įforminamas instruktuojančiojo ir instruktuojamojo parašais instruktavimų darbo vietoje registravimų žurnale (5t., b. l. 48).

47AB „Lesto“ pateiktame 10 kV elektros oro linijos (oro kabelių linijos) L-500 iš Kėdainių TP inventoriniame apyraše nurodyta, kad tarpinė atrama Nr. 502/62, 1 stiebo S-110-3,5 tipo, 3 ŠF-10 izoliatorių, sumontuota 1991-04-24. (2t., b. l. 117; 127). Pateiktame Petrašiūnų gelžbetoninių atramų gamyklos pase Nr. 220 nurodyta, kad tokio tipo atramos pagamintos 1991 m., projektinė betono markė-350, atleidžiamo betono stiprumas, % nuo projektinės masės- 304 kg/cm2, gaminio kokybė atitinkanti to meto GOST standartus (2 t., b. l. 117; 126). Iš pateikto 10 kV EPL F-5 iš Kėdainių RP inventorinio linijos aprašymo matyti, kad atrama Nr. 502/62 tarpinė S-110-3,5, tarpstiebio ilgis-70, laido markė 3AS-x50, laidų tvirtinimo būdas viengubas, izoliatorių skaičius- 3, atrama įgilinta 2 m gylyje esamame grunte (2t., b. l. 117; 122). Iš pateiktų 10 kV RTL F05 iš Kėdainių RP elektros oro linijos ekploatacinių– žinių lapelių matyti, kad periodiškai buvo atliekama elektros linijos techninė apžiūra, valoma trasa (2t., b. l. 117; 118-120; 128).

48Iš 2016-04-20 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2016-04-20 liudytojas V. Č. tyrimui pateikė skaitmeninę laikmeną su fotonuotraukomis, darytomis 2015-04-27 po nelaimingo atsitikimo (1t., b. l. 197). Pateiktos fotonuotraukos 2016-04-28 buvo apžiūrėtos, fotonuotraukose užfiksuoti vaizdai po nelaimingo atsitikimo lūžus atramai (4t., 25- 52).

49Iš 2016-04-20 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2016-04-20 liudytojas R. V. tyrimui pateikė fotonuotraukas, fotografuotas 2015-04-27 po nelaimingo atsitikimo, elektros tinklo schemą, įvykio vietos schemą (1t., b. l. 198- 199), kurios buvo apžiūrėtos (4t., b. l. 53-70).

50Iš 2016-04-20 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2016-04-20 liudytojas V. D. tyrimui pateikė skaitmeninę laikmeną su nuotraukomis, fotografuotomis 2015-04-27 po nelaimingo atsitikimo (1t., b. l. 200). Pateiktos fotonuotraukos buvo apžiūrėtos (4t., b. l. 71- 92).

51Iš 2016-07-08 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2016-07-08 UAB „( - )“ darbų vadovas S. N. tyrimui pateikė ratinį ekskavatorių „Case 580T", valst. Nr. ( - ) ir laidų vyniojimo būgną (2t., b. l. 82- 84), kurie buvo apžiūrėti ir nufotografuoti (2t., b. l. 93- 104). 2016-07-08 pakvitavimu ekskavatorius „Case 580T", valst. Nr. ( - ), laidų vyniojimo būgnas grąžinti UAB „( - )“ darbų vadovui S. N. (4t., b. l. 93- 105).

52Iš įvykio apžiūros protokolo matyti, kad 2015-04-27 buvo apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti Palainiškių km., Krakių sen., Kėdainių r. Apžiūros metu nustatyta, kad privažiavus miške esančią elektros liniją, miško keliu paėjus apie 55 metrus rytų kryptimi ant žemės rastas G. M. lavonas, gulintis ant nugaros. Prie lavono vakarų pusėje, ant žemės yra gelžbetoninė atrama, kurios bendras ilgis- 905 cm. Prie atramos pritvirtinta skardinė plokštelė su užrašu 502/62. Atramos apatinėje dalyje matoma išlindusios armatūros dalis, suskilusi gelžbetonio dalis ir duobė. Gelžbetoninės atramos plotis 25 cm, aukštis 19 cm. Nuo viršutinės atramos dalies 660 cm atstumu ant žemės rastas metalinis traversas, prie kurio yra pririšta virvė. Nuo viršutinės atramos dalies 340 cm rasta nagė, kita rasta nuo gelžbetoninės atramos į pietus 15 cm atstumu. Apžiūros metu ant G. M. rastas saugos diržas, kuris apžiūros metu atsegtas. Apžiūros metu paimti švarko kišenėse rasti du mobilaus ryšio telefonai - „Nokia", įdėtas į juodos spalvos odinį dėklą ir „Samsung“, įdėtas į rudos spalvos odinį dėklą (1t., b. l. 30- 38).

53Įrodymų vertinimas.

54Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymas (LR BPK 305 str.) numato, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.).

55Dėl A. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos.

56Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnį 3 dalį kyla asmeniui, kuris dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Šį nusikaltimą apibūdina trys esminiai požymiai: 1) veika (pirmiau nurodytas taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), 2) padariniai (kito žmogaus mirtis), 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti visų trijų objektyviųjų požymių buvimą, taip pat subjektyvųjį požymį – kaltę (neatsargumą, pasireiškiantį nusikalstamu nerūpestingumu arba nusikalstamu pasitikėjimu). Specialios elgesio saugumo taisyklės gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalinio) pobūdžio teisės aktais. Sprendžiant klausimą, ar nusikalstama veika padaryta pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, būtina išanalizuoti, kokie draudimai ir įpareigojimai asmeniui yra nustatyti konkrečioje jo veiklos srityje bei kokios teisėtos veikos apimties bet kuris asmuo iš jo gali pagrįstai tikėtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5-942/2015, 2K-181-489/2017). Kasacinio teismo praktikoje dėl nusikalstamos sveikos numatytos BK 132 straipsnyje taip pat nurodoma, kad pripažįstant asmenį kaltu dėl šio nusikaltimo nepakanka konstatuoti, kad jis pažeidė tam tikro norminio akto reikalavimą arba bendrojo pobūdžio pareigą rūpintis kitų asmenų saugumu, bet būtina nustatyti, kokiu konkrečiai neteisėtu veikimu ar neveikimu jis sukėlė kitam asmeniui mirtį (atėmė gyvybę) ir kad būtent šis veikimas ar neveikimas buvo mirties priežastis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-512/2014).

57Bylos duomenimis nustatyta, kad A. D. nuo 2011-10-06 UAB „( - )“ dirba ekskavatorininku (2t., b. l. 105- 107). A. D. yra įsipareigojęs laikytis ekskavatorininko pareigybės nuostatų, bendrovės vidaus taisyklių, statybinių normų aktų reikalavimų (2t., b. l. 105- 107). A. D. 2011-10-05 buvo supažindintas su UAB „( - )“ įvairiais norminiais dokumentais (2 t., b. l. 12- 13), 2015-04-01 supažindintas su UAB „( - )“ instrukcijomis Nr. 8, 11, 12, 13. 14, 15, 16, 17 ir 18 (2 t., b. l. 9, 16- 109), įskaitant ekskavatorininko pareiginius nuostatus (2 t., b. l. 108- 110), kuriuose nurodoma, kad ekskavatorininkas turi žinoti įmonės vidaus darbo tvarkos taisykles ir atsako už jų laikymąsi. Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinėje instrukcijoje nurodytos darbuotojų pareigos, viena iš jų- vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata vadovaujantis savo žiniomis ir darbdavio duotais nurodymais (2 t., 16- 26, 4.2.1 punktas). Šis A. D. keliamas reikalavimas sutampa su kaltinime nurodytu Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies reikalavimu, kurio pažeidimu ir kaltinimas A. D.

58Taip pat nustatyta, kad A. D., kartu su kitais UAB „( - )“ darbuotojais, 2015-04-26 UAB „( - )“ darbų vadovo S. N. surašyto Darbų nurodymo dėl elektros įrenginiuose Nr. R-SN-46 (2 t. b. l. 113- 114) pagrindu, turėjo atlikti 10kV įtampos oro linijos neizoliuotų laidų keitimą izoliuotais laidais tarp atramų 502/64 ir 502/58, esančių Palainiškių km., Krakių sen., Kėdainių r. S. N. A. D. iš ryto, būnant įmonės ofise Panevėžyje, informavo apie tai, kad laidai bus tempiami su traktoriumi. A. D. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jam buvo žinoma, kad laidai bus tempiami kaip įprasta, t. y. jam laidų keitimo eiga, juos pervyniojant traktoriaus būgno pagalba, buvo aiškiai žinoma. Kad A. D. buvo instruktuotas S. N., patvirtina ir S. N. parodymai, kitų įmonės darbuotojų parodymai. Taigi žodinės instrukcijos pagrindu A. D. linijos gale ant traktoriaus rato uždėjo būgną, ant šio ir laido galą, laidą apsuko ant būgno, t. y. pasiruošė tempimui, jokio ginčo dėl to nėra. Byloje kilo ginčas tik dėl to, ar stulpas, ant kurio jo virtimo metu buvo likęs neatlaisvintas vienas laidas, buvo paveiktas traktoriaus jėga- t. y. ar naudota traktoriaus pavara sukant laidą ant traktoriaus būgno. A. D. laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jis tik pasiruošė laido tempimui, t. y. laidą uždėjo ant būgno ir jį apsuko vieną du kartus, daugiau jokių veiksmų neatliko ir traktoriaus, tam kad pradėti laidą vynioti ant būgno, neužkūrė, o pats laidas liko neįtemptas. Taip pat tvirtino, kad jokios komandos per raciją pradėti tempimą jis negavo ir laido netempė. Iš esmės panašiai nurodė ir nelaimingo atsitikimo metu dirbę įmonės darbuotojai- E. E., dirbęs kartu su A. D. patvirtino, kad jis nematė, kad būtų traktoriumi sukamas laidas, jis užkurtas nebuvo; liudytojas V. K. parodė, kad jis nematė, kad laidas stulpo virtimo metu būtų įsitempęs, komanda tempti laidus nebuvo duota, jis nuėjęs prie būgno nematė, kad laidai būtų pasivynioję; liudytojas R. P. patvirtino, kad pranešimo traukti nebuvo; liudytojas V. J. taip pat negalėjo atsakyti, dėl ko lūžo stulpas, tačiau jis nematė, kad laidas būtų buvęs įtemptas.

59Tačiau net jeigu tikėti šia liudytojų nurodyta versija (kad stulpas virto ne dėl traktoriumi ant būgno pasukto laido tempimo jėgos, nes kaip minėta niekas nematė laido patempimo fakto (vienintelis E. E. patvirtino, kad traktorius virstant stulpui nebuvo užkurtas), versija kad laidas buvo netemptas ir stulpas lūžo nuo kitos jėgos (pvz. laido svorio ar jėgos, kuria veikė žuvusysis stulpą būdamas jo viršuje), yra paneigta kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1687(15) konstatuota, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe dalinis mechanizmas buvo toks: atramoje Nr. 502/62, ant kurios elektromonteris G. M. vykdė darbus, vienas laidas dar buvo neatlaisvintas, kai tuo metu atrama buvo paveikta tokia jėga, kurios pakako nutraukti armatūrą ir nulaužti atramą (labiausiai tikėtina, kad atrama lūžo veikiama laido tempimo jėgos); tikėtina, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad laidas buvo pradėtas tempti, neatlaisvinus jo nuo atramos tuo metu, kai G. M. dirbo šioje atramoje. Išvadą surašiusios specialistės J. R. paaiškinimų protokole nurodoma, kad žmogaus kūno poveikis atramai yra visiškai menkas, o apžiūrėjus po įvykio atramą, nustatyta, kad jos lūžimo vietoje (9 metrai nuo atramos viršūnės), anksčiau įvykusių įtrūkimų nėra, armatūra nepažeista korozijos, nėra betono ištrupėjimo požymių; todėl tam, kad atrama Nr. 5402/62 nuvirstų, turėjo būti paveikta didele jėga (mažai tikėtina, kad tokią jėgą galėjo išvystyti žmogus), labiausia tikėtina, kad atrama lūžo veikiama laido tempimo jėgos (tuo metu, kai jis buvo vyniojamas ant traktoriaus būgno). Teismo posėdžio metu ji pateiktas išvadas patvirtino ir nurodė, kad pagrindo jų keisti neturinti. Specialistas A. B. teisimojo posėdžio metu patvirtinęs Nelaimingo atsitikimo darbe aktą (4 t., b. l. 131- 133) patvirtino, kad pagal laido požymius jis buvo vyniotas, ir dėl ne laiku atliktų veiksmų jį tempiant atrama lūžo. Akte nurodoma, kad apžiūrėjus tempto laido galą matyti jo tempimo ir vyniojimo ant būgno požymiai: lenkimas, laido trūkimas, dėl ko darytina išvada, kad atramos lūžimas ir kritimas įvyko tempiant laidą traktoriumi (t. 4., b. l. 131, antra pusė). Šias aplinkybes patvirtina ir A. B. darytos fotonuotraukos su išnašomis- nurodoma, kad matyti laido tempimo ir trūkimo požymiai (t. 4, b. l. 139). Liudytoju apklaustas J. R. paaiškino, kad pagal lūžį galima spręsti, kad stulpą veikė sukimo jėga. Kadangi į tarpines atramas laidai nesitvirtina, tik praeina per jas, tai net laidui nutrūkus tarpinė atrama (kuri ir lūžo) nenukenčia. Žmogus sėdėdamas viršūnėje galėjo sukelti lenkimą, o ne sukimą. Be to jeigu atrama buvo ištyrinėta po įvykio, tai senas pažeidimas turėjo matytis. Jis nežino ką žmogus turėtų daryti, kad stulpą veiktų sukimo jėga. Specialistas M. A. patvirtino, kad kokybiškoje atramoje, žmogus būdamas viršuje jos nulaužti negali. Į įvykio vietą po įvykio nuvykęs liudytojas A. K. patvirtino, kad išorinių požymių, kad atrama būtų pažeista ar užkliudyta nebuvo. Stulpe lūžimo vietoje buvo ir tempimo požymių, vietoje 8 mm, likę 5- 6 mm, o jam pačiam matyti lūžtančių atramų neteko. Liudytojas V. Č. patvirtino, kad stulpas po įvykio apžiūrėtas, jokių pažeidimų nenustatyta. Liudytojas V. D. patvirtino, kad laido žymės rodo, kad jis buvo vyniotas, vyniojimo pėdsakas tęsėsi 1- 2, ar 3 metrus, matėsi lenkimo žymės ir tempimas, kiek pamena buvo nutrūkusi aliuminio gija. Liudytojas R. M. patvirtino, kad atramos armatūra lūžio vietoje nebuvo pažeista korozijos, nesurūdijusi, armatūros metalas buvo blizgus, atramos betonas buvo tolygios spalvos, vientisas, ant jo nebuvo jokių įtrūkimų, aptrupėjimų, plyšių, spalvos pakitimų, išskyrus lūžio vietą.

60Šių byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad stulpas su jame dirbusiu G. M. lūžo paveiktas išorinės jėgos. E. E. parodymai dėl to, kad atrama virto ne dėl traktoriumi sukto būgno, t. y. kad traktorius tuo metu buvo neužkurtas ir būgnas nesuktas, atmestini, kaip prieštaraujantys kitiems, šią versiją anksčiau aptartiems ir paneigiantiems byloje surinktiems parodymams ir jais teismas nesivadovauja. Po įvykio buvo nustatyta, kad laido galas buvo su aiškiais vyniojimo požymiais bei trūkusia gija. Kadangi buvo tempiamas šoninis laidas, stulpą veikė sukimo jėga (A. R. parodymai), o tokia sukimo jėga, dėl kurios galėtų nulūžti sveika atrama, nei žmogus, esantis viršuje, nei vieno laido tempimo jėga, kaip paaiškino specialių žinių turintys asmenys, negalėjo būti išvystyta. Tai kad stulpas be pašalinės jėgos poveikio, t. y. jame tik dirbant žmogui būtų kada nors lūžęs, byloje apklaustiems asmenims, ESO darbuotojams, turintiems didelę darbinę patirtį nebuvo žinoma. Be to anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad lūžusi atrama buvo visiškai sveika (šios aplinkybės niekas net neginčijo), be jokių betono ar armatūros pažeidimų. Taigi tokia sukimo jėga, galėjo būti sukelta tik šalutinės jėgos, konkrečiai traktoriaus pavaros sukeltos jėgos- laido vyniojimo ant būgno, užkūrus traktorių. Tai iš dalies patvirtina ir kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad suvyniotas laidas laisvumo neturėjo, buvo apsuktas tiek kiek buvo laisvas. Todėl net ir nedaug jį patempus, laidas įsitempė, ir dėl patirto pasipriešinimo (jis buvo neatlaisvintas nuo traversos), buvo pažeistos ir laido gijos. Tai kad laidas buvo su aiškiais vyniojimo požymiais, patvirtina ne tik A. B., surašiusio Nelaimingo atsitikimo darbe aktą, paaiškinimai, bet ir liudytojo V. D. parodymai. Tuo tarpu jokių duomenų, kad atramos lūžimas galėjo būti sąlygotas jos pažeidimo ar gamtinių sąlygų (vėjo ar pan.), byloje nėra.

61Byloje taip pat nustatyta, kad laidų keitimo būdas, kuris buvo naudotas ir įvykio vietoje, UAB „( - )“ buvo plačiai naudojamas (pvz. šiuo būdu įmonė prieš tai keitė laidus Ignalinos rajone), taip pat ir šiame objekte prieš nelaimingą atsitikimą. Pats kaltinamasis patvirtino, tai patvirtina ir kitų asmenų, dirbusių įmonėje, parodymai, kad visiems toks laidų keitimo mechanizmas buvo žinomas, nes taip laidai buvo keičiami visą laiką, taigi dirbti keičiant laidus traktoriumi mokėjo. A. D. neabejotinai buvo žinoma, tą kaip minėta patvirtina ir jo parodymai, kad laidų tempimas negavus komandos jį pradėti, yra kategoriškai negalimas, draudžiamas, t. y. jis žinojo pagrindines saugumo taisykles. A. D. išaiškinus ir jam žinant žodinį draudimą pradėti tempti laidus negavus komandos, ilgą laiką dirbant šį darbą tokiu metodu, buvo pagrįstas pagrindas tikėtis, kad šio reikalavimo bus toliau laikomasi. Be to kaltinamajam buvo privalomas ir reikalavimas, numatytas Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos 4.2.1. punkte, su kuria A. D. buvo supažindintas, pagal kurį darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata vadovaujantis savo žiniomis ir darbdavio duotais nurodymais (2 t., 9, 16- 26 4.2.1 p.), t. y. jam darbdavio, t. y. S. N. nurodymai (taip pat ir žodiniai), buvo privalomi.

62Tačiau šioje byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių kad A. D. būtų buvęs aiškiai, t. y. raštiškai supažindintas su technologine kortele TKE-OL-10-15, kurios 5 punktas numato kad „prieš laidų keitimą tarpinėse atramose privaloma atrišti laidus nuo izoliatorių“, taip pat Technologinės kortelės TKE-OL-10-14, kurios 7 punktas numato, kad „traukiant laidą jis neturi liesti žemės ar atramų elementų“. Be to šiuo metodu nelaimingo atsitikimo metu darbai ir nebuvo vykdomi- jie vykdyti žodinio paaiškinimo pagrindu. Todėl iš kaltinimo, kaip kaltintojo neįrodytos šalintinos aplinkybės dėl Technologinės kortelės TKE-OL-10-15 5 punkto reikalavimo pažeidimo, kad „prieš laidų keitimą tarpinėse atramose privaloma atrišti laidus nuo izoliatorių“, taip pat Technologinės kortelės TKE-OL-10-14 7 punkto reikalavimo pažeidimo, kad „traukiant laidą jis neturi liesti žemės ar atramų elementų“.

63Sprendžiant ar Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies reikalavimo pažeidimas, t. y. kad „Kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais“, gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 132 straipsnio 3 dalį (specialus elgesio taisyklių pažeisimas), aktuali LAT formuojama praktika, pagal kurią specialios elgesio saugumo taisyklės gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalinio) pobūdžio teisės aktais. Sprendžiant klausimą, ar nusikalstama veika padaryta pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, būtina išanalizuoti, kokie draudimai ir įpareigojimai asmeniui yra nustatyti konkrečioje jo veiklos srityje bei kokios teisėtos veikos apimties bet kuris asmuo iš jo gali pagrįstai tikėtis. Siekiant išsiaiškinti veiką apibūdinančius požymius straipsnio dispozicija kreipia į kitus teisės aktus, t. y. ji suformuluota kaip blanketinė. Būtent BK straipsnis (jo tekstas), o ne teisės norma nukreipia į kitą teisės aktą, kad išsamiai ir visapusiškai būtų atskleista formuluojama baudžiamosios teisės norma (jos dispozicija). Šio straipsnio dispozicijos blanketiškumą rodo tai, kad nusikalstama veika aprašoma kaip padaroma pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialaus elgesio saugumo taisykles. BK 132 straipsnio 3 dalies dispozicijos aprašyme vartojama formuluotė „pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles“ rodo, jog šios dispozicijos nukreipimo į kitus teisės aktus konkretumas yra didesnis. Kiekvienam asmeniui galioja įpareigojimas elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui. Ši teisinė pareiga nustatyta kaip reikalavimas elgtis tam tikru būdu arba kaip nurodymas tam tikru būdu nesielgti. Bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos sampratos neįmanoma apibrėžti a priori, todėl kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į konkrečią situaciją, kurioje veikia asmuo, ir kokią veiklą jis vykdo, nes ši definicija, pasižyminti savo dinamiškumu, kinta priklausomai nuo aplinkybių. Todėl siekiant atskleisti BK 132 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką, reikia išanalizuoti teisinio reguliavimo, susijusio su tam tikro pobūdžio veikimo galimybėmis, kontekstą. Visuotinai pripažintų saugumo taisyklių pažeidimas yra pernelyg deklaratyvus, nesuponuoja veikos apibrėžties BK 132 straipsnio 3 dalies prasme, nes ji reikalauja nurodyti konkrečias elgesio saugumo taisykles bei jų reikalavimų pažeidimus (kasacinė nutartis 2K-5-942/2015).

64A. D., kaip ir kitiems UAB „( - )“ darbuotojams buvo išaiškintas ir žinomas atliekamų darbų mechanizmas, t. y. kad laidų tempimas galimas tik gavus darbus organizuojančio asmens komandą (leidimą). A. D. būnant supažindintu, aiškiai supratus ir žinant, kad laidą galima pradėti vynioti tik gavus aiškų darbus organizuojančio asmens nurodymą, tokios jo veikos apimties iš jo buvo galima pagrįstai tikėtis, dėl ko laikytina kad šio reikalavimo nesilaikius buvo padarytas ir jam inkriminuojamos teisės normos pažeidimas, t. y. pažeistas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies reikalavimas, t. y. „kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais“, kas pakartota ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos 4.2.1. punkte, su kuria A. D. buvo supažindintas (2 t., b. l. 9, 16- 26), pagal kurį darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata vadovaujantis savo žiniomis ir darbdavio duotais nurodymais (2 t., 16- 26, 4.2.1 p.). Tačiau byloje nėra jokių rašytinių nurodymų, išaiškinimų ir taisyklių dėl laidų keitimo mechanizmo, su jais A. D. nebuvo supažindintas ir nepasirašė. Atsižvelgus į tai, kad konkretus raštiškas nurodymas pradėti tempti laidus tik gavus komandą nebuvo įtvirtintas (su jomis kaltinamasis nebuvo supažindintas), t. y. jokio galiojančio teisinio reguliavimo kaip atlikti darbus nebuvo, o bendro pobūdžio saugumo taisyklių pažeidimas kaip minėta yra pernelyg deklaratyvus ir nesuponuoja veikos apibrėžties BK 132 straipsnio 3 dalies prasme, nes ji reikalauja nurodyti konkrečias elgesio saugumo taisykles bei jų reikalavimų pažeidimus (kasacinė nutartis 2K-5-942/2015), todėl kaltinamojo veika iš BK 132 straipsnio 3 dalies perkvalifikuotina darant išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 1 dalį, t. y. kurio dispozicijoje numatytas tik gyvybės atėmimas dėl neatsargumo, kai nenustatomi teisės aktų nustatytų specialiųjų elgesio saugumo taisyklių pažeidimai. Pakeitus nusikalstamos veikos kvalifikavimą, jokios kaltinamajam inkriminuotos esminės veikos faktinės aplinkybės nepasikeitė, jos požymiai liko tie patys (tik pašalinti technologinių kortelių pažeidimai), kaltinimo ribos neišplėstos ir nuteistojo teisinė padėtis nepabloginta (nes įstatymas numato švelnesnės rūšies bausmę ir mažesnę bausmę), kas atitinka LAT formuojamą praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-113-696/2018).

65Taigi byloje sutrinktų ir išanalizuotų įrodymų visuma patvirtina, kad pasitvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės dėl to, kad A. D. sumontavęs ant galinio traktoriaus rato laidų vyniojimo būgną, atitempęs laidą ir pritvirtinęs prie šio būgno, žinodamas kad laido tempimas su būgnu negavus komandos yra kategoriškai draudžiamas, nesivadovavo nei savo žiniomis, nei darbdavio duotais nurodymais, ir savavališkai, negavęs leidimo, neįsitikinęs, kad atramose visi laidai atlaisvinti, neįsitikinęs, kad darbai atliekami savalaikiai ir saugiai, ekskavatoriumi patempė laidą, ko pasėkoje atrama veikiama laido tempimo jėgos lūžo ir krito su joje buvusiu G. M. ant žemės, dėl ko G. M. įvykio vietoje mirė, tokiais savo veiksmais dėl neatsargumo atėmė gyvybę G. M. Kaltinamojo kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, nes jis nenumatė, kad dėl jo veikos gali žūti žmogus, tačiau pagal buvusią situaciją ir savo asmenines savybes (kaip turi būti atliekami tokio pobūdžio darbai jam buvo gerai, detaliai žinoma) galėjo ir turėjo tai numatyti, jeigu būtų buvęs apdairesnis, atsargesnis. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 132 straipsnio 1 dalį, jis baustinas.

66Dėl S. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos.

67Vadovaujantis BK 176 straipsnio 1 dalies nuostatomis, baudžiamas darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių (įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu 2015 m. kovo 26 d.). Šiame straipsnyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo.

68Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. <..> būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir tapo būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis sunkiems padariniams kilti, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-648/2017).

69BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl aiškinant sąvokas „darbdavys“ ir „jo įgaliotas asmuo“ ir nagrinėjant bylą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje darbdavio įgaliotas asmuo apibrėžiamas kaip padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje. Teismų praktikoje darbdavio įgaliotas asmuo apibūdinamas kaip asmuo, dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų atsakingas už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-182-677/2016, 2K-355-788/2016).

70Iš byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumos (tarp jų kaltinamųjų, liudytojų, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros protokolų, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M 460/15(02), Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1, kitų bylos dokumentų) nustatyta, kad darbo metu lūžus atramai Nr. 502/62, ir jai su joje buvusiu G. M. kritus ant žemės, G. M. padarytos kraujosruvos pakaušio minkštuosiuose audiniuose ir dešiniame smilkininiame raumenyje, pakauškaulio ir kaukolės pamato vidurinės duobės kaulų linijiniai lūžimai, abiejų ausų būgnelių plyšimai, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu abejose galvos smegenų pakaušinėse skiltyse ir abejuose smegenų pusrutuliuose, kraujosruvos galvos smegenų tilte, poodinės kraujosruvos krūtinėje, odos nubrozdinimai dešiniame žaste ir dešinėje alkūnėje, atviras dešinio blauzdikaulio vidinio kulkšnelio išnirimas, abiejų plaučių sumušimas, kas komplikavosi plaučių aspiracija krauju, ir nuo šių sužalojimų G. M. įvykio vietoje mirė. Byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

71Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis S. N. nuosekliai teigė, kad dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis nėra atsakingas, nes brigadai buvo duotas nurodymas dėl darbų vykdymo, jis pats bazėje instruktavo darbuotojus, jiems buvo išaiškintas darbų vykdymas, kaip visi turi dirbti. Be to jis taip pat nebuvo supažindintas su kaltinime nurodomomis technologinėmis kortelėmis Nr. 14 ir Nr. 15, o darbuotojai darbus atliko pagal žodinius technikos ir generalinio direktoriaus paaiškinimus kaip dirbti su būgnu. Dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo atsakingas darbų vykdytojas V. R..

72Kaltinamasis S. N. patvirtino, kad jis atsako už darbų organizavimą, darbuotojų instruktavimą, yra pasirašęs pareigybines nuostatas ir jomis turėjo vadovautis. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. N. įvykio metu buvo UAB „( - )“ darbuotojas, konkrečiai elektros darbų vadovas (2 t., b. l. 110- 112). Pagal UAB „( - )“ generalinio direktoriaus K. K. 2014-03-14 patvirtintą Elektros darbų vadovo pareigybių aprašymą, su kuriuo S. N. buvo pasirašytinai supažindintas (4 t., b. l. 195- 196), elektros darbų vadovas privalo vadovautis LR įstatymais, statybos techniniais reglamentais, statybos normomis ir taisyklėmis, įmonės įstatais, vadovo įsakymais ir nurodymais, kitomis galiojančiomis taisyklėmis ir šių pareigybių rašymu. Aprašyme nurodyta, kad elektros darbų vadovas privalo organizuoti elektros montavimo darbų atlikimą laikantis darbų vykdymo projekto, statybos normų ir taisyklių, techninių reglamentų, Respublikinių statybos normų, galiojančių normatyvų ir reikalavimų- 2.7 punktas; pravesti saugos ir sveikatos instruktažus darbo vietose, instruktuoti apie pasikeitusias darbo sąlygas- 2.11 punktas; kontroliuoti, kad objekte būtų laikomasi saugos ir sveikatos, sanitarijos ir priešgaisrinės saugos taisyklių, prireikus šalinti pažeidimus- 2.12. punktas, privalo laikytis saugos darbe reikalavimų- 2.26 punktas; atsako pagal 4.1.3. punktą už saugos ir sveikatos, įmonės vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų laikymąsi (4 t., b. l. 195- 197). 2014-04-23 UAB „( - )“ energetikos darbuotojo pažymėjimas Nr. 234, patvirtina, kad S. N., elektros darbų vadovas iki 10kV; AK, yra atestuotas montuoti, bandyti, derinti, paleisti elektros įrenginius iki 10 kV; AK (4 t., b. l. 193- 194). Jam taip pat išduotas pažymėjimas, kuris patvirtina, kad jis mokėsi pagal padalinių vadovų mokymosi programą, jis yra atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais ir gali dirbti UAB „( - )“ padalinio vadovu (4 t., b. l. 193- 194). Elektros darbų vadovas S. N. 2015-03-31 UAB „( - )“ direktoriaus įsakymu Nr. 29-V nuo 2015-03-31 buvo paskirtas darbų vadovu ir atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą, vykdant elektros montavimo darbus objekte „10kV OL L-500 iš Kėdainių TP laidų keitimas į SAX Palainiškių k., Kėdainių r.“ (4 t., b. l. 184). Taigi aptarti bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamajam S. N. darbdavys UAB „( - )“, pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonės objekte, esančiame Palainiškių km., Kėdainių r., dėl ko jis nagrinėjamo įvykio metu buvo atsakingas už saugą darbe ir saugos darbe norminių aktų laikymąsi.

73Byloje nekilo ginčo dėl to, kad kaltinamasis S. N. įvykio metu nebuvo vietoje, į ją atvyko tik po įvykio. Nustatyta, kad S. N. darbų vykdytojui su penkiais darbuotojais pavedė įmonės objekte, esančiame Kėdainių r., pakeisti traversas iš OL į OLL (4 t., b. l. 176- 177). Iš nurodymo turinio matyti, kad joks darbų atlikimo mechanizmas ir eiliškumas jame nebuvo nurodytas- dėl darbų eiliškumo apsiribota nurodymu, kad darbus galima pradėti gavus leidimą iš Kėdainių budinčio inspektoriaus. Nurodymo antrame lape nurodyta, kad brigados nariai instruktuoti apie darbų vykdymo sąlygas ir saugumo reikalavimus. Kad darbuotojai buvo iš ryto instruktuoti įmonės bazėje Panevėžyje, patvirtino tiek kaltinamieji, tiek ir apklausti liudytojai (įmonės darbuotojai), tačiau jų parodymai dėl instruktavimo apimties nėra vienodi. S. N. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis konkrečiai darbuotojams pasakęs, kad visi laidai turi būti atlaisvinti nuo senų traversų, senos traversos pakeistos į naujas su naujais izoliatoriais ir, kad viską padarius galima pradėti tempimo darbus; A. D. parodė, kad laidai bus tempiami traktoriumi, kaip įprasta; liudytojai E. E. ir V. K. patvirtino, kad buvo pravestas instruktažas. Tačiau byloje surinkti parodymai patvirtina, tą teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir S. N., kad darbai objekte buvo organizuoti ne rašytinių instrukcijų pagrindu (apie technologines korteles, kurios galėtų būti naudojamos tokio tipo darbams atlikti, S. N. galimai iki įvykio nežinojo), o jo žodinių paaiškinimų pagrindu. Net jei laikyti, kad S. N. būtų ir pakankamai išsamiai instruktavęs darbų vykdytoją V. R., kitus darbus turėjusius atlikti asmenis apie darbų vykdymo eiliškumą, būtų davęs aiškius nurodymus V. R. stebėti kiekvieno darbuotojo darbą, vengti vienpusio tempimo, toks žodinis nurodymas, atsižvelgus į atliekamų darbų pavojingumą (dirbama aukštyje su įtampa, egzistuojant atramų virtimo pavojui, be to laidų tempimui naudojama savadarbė technika), t. y. tik žodžiu instruktuojant darbuotojus apie atliekamų pakankamai sudėtingų darbų eiliškumą, nėra pakankamas elektros darbų vadovo pareigybių aprašyme nurodytų pareigų vykdymas (elektros darbų vadovo pareigybių aprašymo 2.7., 2.11., 2.12. punktai), dėl ko įvykus nelaimingam atsitikimui, esant paskirtam už atsakingu už darbų saugą ir atsakingam už veiklos padarinius (elektros darbų vadovo pareigybių aprašymo 4.1.1. p.), kyla atsakomybė pagal kilusius padarinius. Taigi S. N., buvusio paskirto atsakingu už saugą darbe ir saugos darbe norminių aktų laikymąsi objekte, veiksmai nebuvo pakankami ir neatitiko jo, kaip elektros darbų vadovo pareigybių aprašyme, anksčiau nurodytų pareigų, t. y. netinkamai organizuojant darbus, nevykdant jų kontrolės ir jiems nevadovaujant įvykus vienpusiam tempimui, žuvo stulpe tuo metu dirbęs G. M.. Nors įmonėje ir buvo patvirtintos technologinės kortelės, tačiau S. N. su technologinėmis kortelėmis galimai supažindintas nebuvo, ir objekte nuo pat pradžių darbai buvo atliekami pagal įmonėje nusistovėjusią tvarką- naujus laidus pratempiant kartu su nuo izoliatorių atlaisvintais senaisiais laidais. Darbuotojai darbus atliko pagal žodinį paaiškinimą, šią situaciją S. N. žinojo ir ją toleravo. Tačiau tai, kad pats S. N. neturėjo jokių rašytinių instrukcijų dėl darbų atlikimo objekte tvarkos, o darbuotojai dirbo pagal įmonėje esančią (nusistovėjusią) žodinę tvarką, neatleidžia jo nuo pareigos organizuoti elektros montavimo darbų atlikimą laikantis darbų vykdymo projekto, galiojančių normatyvų ir reikalavimų, taip pat kontroliuoti, kad objekte būtų laikomasi saugos ir sveikatos reikalavimų ir prireikus šalinti pažeidimus (Elektros dabų vadovo pareigybių aprašymo 2.7 p., 2.12. p.). Todėl darbuotojus instruktavus tik žodžiu negalima laikyti, kad darbų organizavimas ir jų kontrolė buvo pakankama. Nesant aiškių, t. y. rašytinių išaiškinimų darbuotojams dėl darbų atlikimo eiliškumo, jiems nesuderinus atliekamų veiksmų laidų keitimo metu, dėl įvykusio vienpusio tempimo ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Taigi S. N., kaip darbų vadovui, darbdavio įgaliotam asmeniui, inkriminuojamų Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 1 dalies, Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, 26 punkto, 131 punkto, tai pat UAB „( - )“ elektros darbų vadovo pareigybių aprašymo 2.12 punkto, 2.12 punkto, 4.1 punkto pažeidimai, t. y. netinkamas darbų organizavimas, konkrečiai nevadovavimas darbams, nekoordinuojant traktorininko A. D. darbo, jam nesant tinkamai instruktuotam kada pradėti pasiruošimo darbus neizoliuoto laido pratempimui ir buvo pagrindinė priežastis nelaimingam atsitikimui darbe kilti (G. M. iš stulpo iškristi), kas taip pat nustatyta ir Nelaimingo atsitikimo darbe akto 10 p. (t. 4, b. l. 131- 133). Nors S. N. ir nenumatė, kad dėl tokio jo neveikimo gali žūti žmogus, jis būdamas atsakingas už darbų saugą objekte, pagal buvusią situaciją (techniškai sudėtingi ir pavojingi darbai atliekami žodinių instrukcijų pagrindu) ir savo asmenines savybes (UAB „( - ) dirba nuo 2011 m., elektros darbų vadovas nuo 2014 m.) galėjo ir turėjo tai numatyti, jeigu būtų buvęs apdairesnis, atsargesnis.

74Teismas pažymi, kad nors darbų vykdytojui V. R. buvo surašytas nurodymas, jis galimai žodžiu buvo instruktuotas apie darbus objekte, tačiau jam nesant paskirtu atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą objekte, o nurodyme nesant konkrečių paaiškinimų už ką pastarasis yra atsakingas atliekamų darbų metu, jo atsakomybės klausimas pagal BK 176 str., negali būti sprendžiamas, nes nurodyme nurodytas pareigas jis įvykdė.

75Į bylą pateiktos technologinės kortelės Nr. 14 ir Nr. 15, kurios suderintos darbų saugos specialistės V. S., techninio skyriaus vadovo T. R., technikos direktoriaus A. K. ir generalinio direktoriaus K. K., pasirašytos jų parašais (4 t., b. l. 178- 182). Tiek K. K., tiek ir V. K. patvirtino, kad šios kortelės įmonės darbų vadovams buvo išdalintos segtuvuose, tačiau pasirašytinai tai atlikta po nelaimingo įvykio Palainiškių k., Kėdainių r. Pats S. N. kategoriškai teigė, kad jokių technologinių kortelių jam nebuvo perduota. Iš dalies tai, kad technologinės kortelės galėjo būti neperduotos, patvirtina ir aplinkybė, kad įmonė laidų keitimui naudojo savadarbį būgną, tvirtinamą prie traktoriaus rato, ir būtent taip darbai buvo atliekami ir šio nelaimingo įvykio metu. Tai patvirtina ir liudytojų, bei paties kaltinamojo A. D. parodymai. Tačiau net S. N. neturint aiškios, t. y. raštiškos metodikos (technologinių kortelių) dėl darbų- laidų objekte pakeitimo, tai nepaneigia kaltinamojo S. N. pareigos būti atsakingam už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Todėl S. N. netinkamai organizuojant darbus, nevykdant jų kontrolės, nevadovaujant darbams buvo pažeista Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, kuri numato, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais“, 27 straipsnio 1 dalis, kuri numato, kad darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą, Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. 1-100 (Žin., 2010, Nr. 39-1878) 26 punktas kuri numato, kad „Darbų vadovas organizuoja elektros įrenginių eksploatavimo darbus, jis atsako už nurodyme ar pavedime nustatytų organizacinių ir techninių priemonių tinkamumą bei pakankamumą saugiam darbui atlikti, už atsakingų asmenų ir brigados narių paskyrimą, reikiamą jų kvalifikaciją ir brigados kiekybinę sudėtį. Dirbant pagal nurodymus ar pavedimus, darbų vadovas instruktuoja darbų vykdytoją, 131 punktas, kuris numato, kad atramos, kurios darbo metu gali turėti vienpusį tempimą, kuriam jos nėra apskaičiuotos, prieš darbų pradžią turi būti sutvirtintos“. Taip pat buvo pažeisti ir lokaliniai teisės aktai, t. y. UAB „( - )“ darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos 3.1. papunkčio reikalavimas, t. y. kad darbdavys užtiktina, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus reikalavimus“; UAB „( - )“ Elektros darbų vadovo pareigybių aprašymo, patvirtinto 2014-03-14 generalinio direktoriaus, bendro pobūdžio, nukreipiančio į kitus teisės aktus, kurių pažeidimu kaltinamas S. N., t. y. 2.7 punkto reikalavimas “organizuoti elektros montavimo darbų atlikimą laikantis darbų vykdymo projekto, statybos normų ir taisyklių, techninių reglamentų, Respublikinių statybos normų, galiojančių normatyvų ir reikalavimų“; 2.11 punkto reikalavimas „pravesti saugos ir sveikatos instruktažus darbo vietose, instruktuoti apie pasikeitusias darbo sąlygas“; 2.12 punkto reikalavimas „kontroliuoti, kad objekte būtų laikomasi saugos ir sveikatos, sanitarijos ir priešgaisrinės saugos taisyklių, prireikus šalinti pažeidimus“, 4.1 punkto reikalavimus: „Elektros darbų vadovas atsako už:“.. 4.1.3. punkto reikalavimus, t. y. kad elektros darbų vadovas atsako už saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, sanitarijos, įmonės vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų laikymąsi“. Būtent šių norminių aktų nesilaikymo priežastis ir buvo pagrindinė priežastis nelaimingam atsitikimui darbe kilti, nes S. N. nekontroliavo ir neužtikrino darbuotojų veiksmų, kad darbai būtų atliekami savalaikiai ir saugiai, netinkamai atliko instruktavimą bei 2015-04-26 nurodyme dėl darbų elektros įrenginiuose Nr. R-SN-46 nedavė aiškaus nurodymo darbų vykdytojui V. R. kontroliuoti, kad dirbant atramos nebūtų tempiamos vienpusiu tempimu, koordinuoti ir kontroliuoti darbuotojų, ypatingai ekskavatorininko veiksmus, kad šie nekenktų kitų darbuotojų saugumui, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, t. y. 2015-04-27, apie 10.50 val., Palainiškių km., Krakių sen., Kėdainių r., UAB“ ( - )“ elektromonteriui G. M., naginėmis įlipus į atramą Nr. 502/62 ir atlaisvinant laidus nuo izoliatorių, UAB „( - )“ elektromonteris- traktorininkas A. D., pastatęs ekskavatorių „Case 580SR-4PT“, valst. Nr. ( - ), prie atramos Nr. 502/58, sumontavo ant galinio rato būgną, atitempė neizoliuotą laidą, kurį pritvirtino prie būgno, ir negavęs nurodymo, ekskavatoriumi patempė laidą, atramoje Nr. 502/62 vienam laidui esant neatlaisvintam, veikiama laido tempimo jėgos atrama Nr. 502/62 lūžo ir krito su joje buvusiu G. M. ant žemės, G. M. padarant kraujosruvas pakaušio minkštuosiuose audiniuose ir dešiniame smilkininiame raumenyje, pakauškaulio ir kaukolės pamato vidurinės duobės kaulų linijinius lūžimus, abiejų ausų būgnelių plyšimus, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų voratinkliniu dangalu abiejose galvos smegenų pakaušinėse skiltyse ir abiejuose smegenų pusrutuliuose, kraujosruvas galvos smegenų tilte, poodines kraujosruvas krūtinėje, odos nubrozdinimus dešiniame žaste ir dešinėje alkūnėje, atvirą dešinio blauzdikaulio vidinio kulkšnelio išnirimą, abiejų plaučių sumušimą, kas komplikavosi plaučių aspiracija krauju, ir nuo šių sužalojimų G. M. įvykio vietoje mirė.

76Teismas šalina iš kaltinimo kaip neįrodytas aplinkybes, susijusias su technologinėmis kortelėmis TKE-OLI-10-14 ir TKE-OLI-10-15, nes byloje nėra duomenų, kad S. N. su jomis buvo raštiškai supažindintas, o parengti naują technologinę kortelę ir pagal ją instruktuoti darbuotojų S. N. pareigos neturėjo. Nors tiek įmonės direktorius K. K., tiek technikos direktorius A. K. patvirtino, kad šios kortelės, kartu su aplankais buvo išdalintos įmonės darbuotojams, tačiau raštiškai tai padaryta tik po nelaimingo atsitikimo. Kadangi neįrodytos faktinės aplinkybės dėl S. N. susipažinimo ar bent žinojimo apie šias technologines korteles, nuosprendžiui negalint būti grindžiamam prielaidomis, kaltinime nurodytos aplinkybės, t. y. kad pažeidė „Technologinės kortelės TKE-OL-10-15 5p. reikalavimą, kad „prieš laidų keitimą tarpinėse atramose privaloma atrišti laidus nuo izoliatorių“, vykdant 10kV įtampos oro linijos neizoliuotų laidų keitimą izoliuotais laidais, raštiškai darbuotojų nesupažindino su technologinėmis kortelėmis Nr. TKE-OL-10-15 ir TKE-OL-10-14, nesilaikė technologinėje kortelėje TKE-OL-10-14, nustatyto laidų tempimo metodo, jog neizoliuoti laidai tempiami išvynioto lyno pagalba, nurodęs izoliuotus laidus pririšti prie neizoliuotų laidų, o ne prie lyno, bei nurodęs neizoliuotus laidus tempti nuleidus juos ant žemės, o ne lyno pagalba nenuleidus laidų, tokiu būdu pakeitęs laidų tempimo technologiją neparengė naujos technologinės kortelės, neinstruktavo darbuotojų pagal darbdavio 2004-12-30 įsakymo Nr. 4-92 nustatytą instruktavimo tvarką, kad instruktavimas įforminamas instruktuojančiojo ir instruktuojamojo parašais instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale, nenurodė laidų keitimo darbų tvarkos, numatytos Technologinėse kortelėse TKE-OLI-10-14 ir TKE-OLI-10-15, darbų eiliškumo ir aiškių darbų etapų, pats nevadovavo šiems darbams“, šalintinos kaip neįrodytos.

77Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad kaltinamas S. N., kuriam darbdavys pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonės objekte, turėdamas realias galimybes numatyti nelaimingų padarinių atsiradimą nesiėmė priemonių tinkamai apsaugoti darbuotojus bei jų sveikatą ir užkirsti kelią nelaimingų padarinių atsiradimui, ko pasėkoje dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe žuvo G. M., t. y. dėl neatsargumo padarė BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

78Bausmės skyrimas A. D..

79A. D. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis A. D. padarė neatsargų baigtą nusikaltimą, dėl ko buvo sukeltos negrįžtamos sunkios pasekmės- žuvo žmogus. Jis vedęs (t 5. 171- 172), neteistas (t. 5, b. l. 173), vieną kartą po nusikalstamos veikos padarymo buvo baustas administracine tvarka, nuobauda nebegalioja (t. 5, b. l. 174), dirba (t. 5, b. l. 176- 177), dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesigydė (5 t., b. l. 147, 1490).

80Įstatymas neriboja pirmą kartą teisiamam už neatsargų <..> nusikaltimą asmeniui skirti laisvės atėmimo bausmę, tačiau ją skirdamas privalo motyvuoti savo sprendimą- BK 55 straipsnis. Nors kaltinamasis ir neteistas, galiojančių nuobaudų neturi, o ši nusikalstama veika yra priskiriama neatsargių veikų kategorijai, tačiau negrįžtamos sunkios pasekmės (žmogaus žūtis) tiesiogiai buvo sukeltos dėl bendro pobūdžio, elementarių, A. D. gerai žinomų reikalavimų pažeidimų. A. D. po nusikalstamos veikos numontavęs būgną traktorių išvarė į kitą vietą, nesirodė įvykį tiriantiems pareigūnams (liudytojo R. M. ir R. V. parodymai), teisme neigė kaltę ir nukentėjusiųjų net neatsiprašė, taip išreikšdamas savo požiūrį į padarytą veiką ir dėl jos kilusias pasekmes. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skirtinas terminuotas laisvės atėmimas. Skirtą bausmę individualizavus jam skirtinos bausmės dydis nustatytinas artimesnis minimaliam (BK 61 str.). Bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 75 str., bei skiriant įpareigojimus, kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę pasikeisti. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį jam skirtinas įpareigojimas dirbti arba registruotis ir būti registruotam biržoje.

81Bausmės skyrimas S. N..

82S. N. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis S. N. padarė neatsargų baigtą nusikaltimą, dėl ko sukeltos negrįžtamos sunkios pasekmės- žuvo žmogus. Jis vedęs (t 5, 138- 139), neteistas (t. 5, b. l. 140), tris kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nuobaudos nebegalioja (t. 5, b. l. 141-143), dirba (t. 5, b. l. 144- 145), dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesigydė (5 t., b. l. 147, 181). Įvertinus išdėstytas ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad baudžiamosios atsakomybės tikslai ir bausmės paskirtis bus tinkamai įgyvendinti paskiriant pirmą kartą teisiamam ir dirbančiam kaltinamajam asmeniui sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – piniginę baudą – jos dydį nustatant (artimą sankcijos vidurkiui (BK 47 str. redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu numatė, kad bauda už neatsargų nusikaltimą yra nuo 1 iki 75 MGL dydžio).

83Civiliniai ieškiniai.

84Nukentėjusieji šioje byloje civiliniai ieškovai D. M. (žuvusiojo sutuoktinė), nepilnametė K. M. (žuvusiojo dukra, atstovaujama jos motinos D. M.), D. M. (žuvusiojo tėvas), A. M. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė:

851) D. M. solidariai iš UAB „( - )“, S. N. ir A. D. priteisti 1792,62 Eur turtinės ir 30000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

862) K. M. iš UAB „( - )“, S. N. ir A. D. priteisti 50000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

873) A. M. iš UAB „( - )“, S. N. ir A. D. priteisti 20000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

884) D. M. solidariai ir UAB „( - )“, S. N. ir A. D. priteisti 2540,00 Eur turtinės ir 20000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

89Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. M. teisme nurodė, kad su G. M. ji susituokė 2010 m., su kuriuo buvo pažįstama nuo 2007 m. sausio mėn. Jų dukrai K. M. šiuo metu yra 7 metai. Santykiai su sutuoktiniu buvo labai geri, dukra be galo mylėjo tėtį, sutuoktinio netektis buvo didelė tragedija šeimai. Dukrai du metus kas vakarą reikia aiškinti, kur jos tėtis, dėl išgyvenimų net teko pakeisti gyvenamąjį būstą. Iš Sodros buvo gauta išmoka jai ir jos dukrai, o draudimas išmokėjo dukrai apie 17000 Eur, jai apie 5000 Eur išmoką. Be to Sodra jos dukrai moka periodines išmokas. Patvirtino, kad su ( - ) buvo sudarytas susitarimas dėl išmokų paskirstymo, ji jį pasirašė, nes kitaip nieko nebūtų gavusi. Be to ji patyrė 2096,63 Eur turtinę žalą dėl laidotuvių organizavimo, yra gavusi 304 Eur laidojimo išmoką. Prieš pasirašydama susitarimą Su UAB „( - )“ turėjo savaitę laiko susipažinimui, tačiau buvo streso būsenoje, galimai visko neperskaitė. Su suma teko sutikti, nes buvo žiūrimi vaiko interesai. Manė, kad pasirašydama dokumentą neturės pretenzijų ateityje bendrovei Ergo“, bet ne UAB ,, ( - )“. Pareikštas 30000 Eur ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra skirtumas tarp padarytos ir atlygintos žalos.

90Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. M. parodė, kad su sūnumi ilgai bendravo, gyveno greta iki jam suėjo 40 metų, jis buvo jų šeimos atrama, patarėjas, padėjėjas. Sūnui vedus jie ir toliau artimai bendravo. Sūnaus žūtis buvo labai didelė trauma. Per savaitę su sūnumi matydavosi 1- 2 kartus, dažniau skambinosi. Jai sužinojus apie sūnaus mirtį patyrė siaubingą šoką. Jeigu nebūtų gavusi Sodros išmokos, tai ieškinys būtų didesnis.

91Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. M. parodė, kad po sūnaus mirties jam pašlijo sveikata, jaučiasi kaip be pagrindo, jis jaučia dvasinį nuopuolį, nestabilus dvasinis gyvenimas turėjo įtakos ir jo sveikatos būklei. Su sūnumi jis bendravo šiltai, nuoširdžiai, sūnus jiems padėdavo, buvo atrama. Patirtą turtinę 2540 Eur žalą pagal pateiktus dokumentus sudaro: išlaidos paminklui, kapavietės sutvarkymo išlaidos. Yra gavęs išmoką iš Sodros, jeigu jos nebūtų gavęs, tai reikalavimai būtų pareikšti didesni. Sodros išmokos kompensuoja jo netektį, o su kapavietės tvarkymo išlaidomis tai nesusiję.

92Nukentėjusiųjų atstovė adv. D. G. baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad nors ieškiniu iš darbdavio ir kaltinamųjų buvo prašoma žalą priteisti solidariai, tačiau ieškinio reikalavimai turėtų būti priteisiami tik iš UAB ,,( - )“. Iš kaltinamųjų prašyta priteisti žalą tam, kad apsisaugoti, netikslinti ir nekeisti, ir negaišinti teismo patikslintais ieškiniais, jeigu būtų kažkas atsitikę su pačia UAB ,,( - )“. Akivaizdu, kad nagrinėjamojoje byloje tinkamas atsakovas yra UAB ,,( - )“, o ne patys kaltinamieji. Neprašo atsakovais laikyti kaltinamųjų A. D. ir S. N. ir taikyti solidariosios atsakomybės, visą patirtą žalą prašo priteisti iš darbdavio UAB ,,( - )“.

93Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nėra išskiriama turtinė ir neturtinė žala. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje turtinė žala apibrėžta, kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo numatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais– jų šeimos nariams. Asmens negautos pajamos yra viena iš turtinės žalos rūšių, todėl iš minėtos įstatymo nuostatos akivaizdu, kad privalomu socialiniu draudimu yra saugomi, draudžiami asmens turtiniai interesai ir įstatymo numatytais atvejais kompensuojami turtiniai asmens praradimai. Tuo tarpu, skirtingai negu socialinio draudimo kompensacijos, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus lemia visiškai kita šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012), todėl neturtinė žala nukentėjusiajam (jo šeimos nariams) nėra atlyginama iš draudimo atlyginimo pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Šią žalą privalo atlyginti už jį atsakingas asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-126-693/2017).

94Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2015 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 28-207, G. M. įvykęs mirtinas nelaimingas pripažintas draudiminiu įvykiu (t. 6, b. l. 117) ir K. M., D. M., A. M. ir D. M., kiekvienam atskirai, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsniu, skirta po 10775,00 Eur vienkartinė draudimo išmoka (6 t., b. 125- 128, 131- 133). Nukentėjusioji D. M. prašo priteisti 1792,62 Eur turtinės žalos atlyginimą, o D. M. 2540,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, t. y. mažesnes sumas, nei jiems išmokėtos vienkartinės draudimo išmokos. Su ieškiniu pateikti dokumentai patvirtinantys, kad D. M. patyrė 315 Eur išlaidas už kapavietės tvarkymą, 215 Eur už trinkelių suklojimą, jam išrašyta PVM sąskaita faktūra 2010 Eur sumai už paminklinės lentos, tvorelės, suolo, skulptūros, kryžiaus ir užrašo darymą (6 t., b. l. 75). D. M. taip pat pateikė jos išlaidas pagrindžiančius dokumentus, susijusius su laidojimo išlaidomis, 1792,62 Eur sumai (t. 6, b. l. 76- 80). Todėl nukentėjusiesiems D. M. ir D. M. iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto gavus didesnes (po 10775 Eur) išmokas nei šie patyrė turtinės žalos (D. M. 1792,62 Eur, D. M. 2540,00 Eur), laikytina kad iš civilinio atsakovo reikalaujama priteisti turtinė žala yra atlyginta ir civilinis ieškinys šiose dalyse (dėl turtinės žalos priteisimo D. M. ir D. M.) atmestinas, kaip nepagrįstas.

95Byloje taip pat nustatyta, kad 2014 m. liepos 22 d. tarp UAB „( - )“ ir ERGO Insurance SE, veikiančios per Lietuvos filialą, buvo sudaryta draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis Nr. ( - ), vadovaujantis kuria, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 23 d. iki 2015 liepos 23 d. buvo apdrausti UAB „( - ) darbuotojai“ pagal prie sutarties pridėtą pareigybių sąrašą (6 t., b. l. 96- 97). Kaip patvirtino įmonės direktorius teisimojo posėdžio metu, ši sutartis buvo sudaryta siekiant siekė apsaugoti įmonės turtinius interesus dėl galimo atsitikti nelaimingo atsitikimo. Šia sutartimi buvo nustatytos draudimo sumos kiekvieno apdrausto asmens atžvilgiu, už mirties atvejį nustatant 100000,00 Lt (28692,00 Eur) sumą. Šios sutarties ypatumas yra tai, kad naudos gavėjas pagal sutartį yra draudėjas, t. y. darbdavys, kaip tai nurodyta sutarties 1 lape, grafoje „Naudos gavėjas“. 2015 m. tarp UAB „( - )“ ir D. M. sudarytas susitarimas, kuriuo atsižvelgus į tai, kad lūžus gelžbetoninei atramai mirtinai sužalotas UAB „( - )“ darbuotojas G. M., kad UAB „( - )“ ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialas yra sudarę draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį Nr. ( - ), susitarta, kad D. M. išmokama 23962,00 Eur suma, o UAB „( - )“ 5000 Eur suma. Šio susitarimo šalys taip pat pareiškė, kad G. M. įpėdiniai, D. M., patvirtina, kad gavus susitarime nurodytą draudimo išmoką, žalos atlyginimo klausimas bus visiškai išspręstas ir dėl šio įvykio įsipareigoja nei UAB „( - )“, nei ERGO Insurance SE nereikšti jokių pretenzijų dėl išmokos dydžio, jos atlyginimo tvarkos bei kitų klausimų, susijusių su nagrinėjamu įvykiu (6 t., b. l. 97 antra pusė). Paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas 2015 m. rugsėjo 22 d. patvirtina, kad G. M. turtą paveldėjo: ¼ sutuoktinė D. M., ¾ duktė K. M. (6 t., b. l. 98), į ką atsižvelgus ERGO Insurance SE Lietuvos filialas proporcingai paskirstydama susitarimu numatytą išmoką, išmokėjo K. M. 17971,50 Eur išmoką, D. M. 5990,50 Eur išmoką (6 t., b. l. 98- 101).

96Spendžiant klausimą dėl išmokėtų sumų- K. M. 17971,50 Eur, D. M. 5990,50 Eur išmokos įskaitymo į prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį, aktuali aukštesnių teismų praktika. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl darbuotojų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų paslaugų pirkimo- pardavimo sutarties, kuria darbdavys savo lėšomis apdraudė darbuotojų turtinius interesus, susijusius su nelaimingais atsitikimais, nurodė, kad ja siekta apdrausti ne tik darbuotojo, bet ir savus turtinius ar susijusius su turtiniais interesus, t. y. siekė kompensuoti savo galimus nuostolius dėl nelaimingų atsitikimų darbo vietoje visų pasekmių inter alia nuostolių (visų ar bent dalies) neturtinės žalos atlyginimo pavidalu draudimo sumos ribose (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civ. byloje 2A-398/2013). Šios bylos nagrinėjimo kontekste svarbu tai, kad naudos gavėjas pagal sudarytą sutartį buvo UAB „( - )“, t. y. jai nebuvo prievolės šios sutarties pagrindu priklausiančią gauti draudimo sumą ar jos dalį išmokėti žuvusiojo artimiesiems, nes kaip jau minėta įmonė draudėsi siekdama užtikrinti savo turtinius interesus dėl nelaimingo atsitikimo darbe (teisiamojo posėdžio metu UAB „( - )“ atstovas K. K. paaiškino, kad po nelaimingo atsitikimo iš jų pinigines sumas atskaitė ESO, įmonė taip pat turėjo darbuotojo apmokymo išlaidų, tačiau pagrindinės įmonės išlaidos susidarė dėl padidėjusio Sodros mokesčio, jų skaičiavimu 12852 Eur. Iš viso jų skaičiavimais įmonė dėl nelaimingo atsitikimo patyrė 16678,56 Eur Eurų išlaidų). Todėl Ergo Insurance, UAB „( - )“ ir D. M. 2015 m. rugsėjo 4 d. sudaryto susitarimo pagrindu išmokėtos išmokos privalo būti įskaitytinos į turtinės žalos atlyginimą (neturtinė žala, kaip minėta, yra padengta).

97Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad civilinis atsakovas ir civilinis ieškovas susitarė (Susitarimo 2 p.), kad G. M. įpėdiniai, D. M. patvirtino, kad gavus susitarime nurodytą draudimo išmoką, žalos atlyginimo klausimas bus visiškai išspręstas ir dėl šio įvykio įsipareigoja nei UAB „( - )“, nei ERGO Insurance SE nereikšti jokių pretenzijų dėl išmokos dydžio, jos atlyginimo tvarkos bei kitų klausimų, susijusių su nagrinėjamu įvykiu (6 t., b. l. 97 antra pusė). Šis šalių susitarimas yra nenuginčytas, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Pati D. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji turėjo bent savaitę laiko pagalvoti dėl jos turinio iki apsisprendžiant ją pasirašyti. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią- CK 6.189 straipsnio 1 dalis. Todėl D. M. patvirtinus, kad gavus susitarime nurodytą draudimo išmoką, žalos atlyginimo klausimas bus visiškai išspręstas ir dėl šio įvykio įsipareigojo UAB „( - )“ nereikšti jokių pretenzijų dėl išmokos dydžio, jos atlyginimo tvarkos bei kitų klausimų, susijusių su nagrinėjamu įvykiu, jos ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas. Sprendžiant klausimą, ar šis susitarimas turi reikšmės sprendžiant klausimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo K. M., aktualu, kad D. M. yra K. M. motina, taigi jos atstovė pagal įstatymą (CK 3.157 straipsnio 1 dalis). Pasirašant susitarimą naudota „įpėdinių“ sąvoka, tai kad įpėdiniams gavus draudimo išmoką jie jokių pretenzijų UAB „( - )“ neturės. Susitarimą „įpėdinių“ vardu pasirašė D. M. Teisiamojo posėdžio metu D. M. taip pat patvirtino, kad jai teko sutikti su K. K. siūloma suma, nes buvo žiūrimi vaiko interesai. Šio susitarimo pagrindu Ergo Lietuva, taip pat vadovaudamasi paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, K. M. į jos asmeninę sąskaitą išmokėjo ¾ įpėdiniams numatytos draudimo išmokos- 17971,50 Eur (6 t. b. l. 97, 99). Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad D. M. pasirašydama susitarimą su UAB „( - )“ taip pat veikė ir savo nepilnametės dukros, G. M. įpėdinės, vardu, bei jį pasirašydama atsisakė bet kokių pretenzijų iš UAB „( - )“ ne tik savo, bet ir nepilnametės dukros, G. M. įpėdinės, naudai. Atsižvelgus į išdėstytą reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo nepilnametės K. M. atžvilgiu taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas.

98Sprendžiant dėl kitų nukentėjusiųjų pareikštų ieškinių- žuvusiojo tėvų, aktualu tai, kad šalys savo susitarimu negali spręsti dėl kitų asmenų teisių ir pareigų. Todėl D. M. savo parašu patvirtinus, kad įpėdiniai nereikš pretenzijų dėl klausimų, susijusių su nagrinėjimu įvykiu, ši aplinkybė A. M. ir D. M. neturi jokios teisinės reikšmės neturi.

99CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime pasisakė, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia (be kita ko), Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo) numatytos išmokos, mokamos apdraustam asmeniui ar jo šeimos nariams apdrausto asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe <..>) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje atskleista turtinės žalos sąvoka: tai – asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Taigi visos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą mokamos draudimo išmokos įstatymo leidėjo įvardytos kompensuojančiomis negautas pajamas, todėl į šias nukentėjusiesiems išmokėtas draudimo išmokas turi būti įskaitomas turtinės žalos atlyginimas, o argumentai, kad <..> išmokėtos draudimo išmokos yra neturtinės žalos kompensavimas ir turi būti įskaitomas kaip gautas neturtinės žalos atlyginimas, nepagrįsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2012).

100CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatyme numatytos aplinkybės, į kurias teismas turi atsižvelgti nustatant neturinės žalos dydį.

101Nukentėjusiųjų D. M., A. M. ir D. M. nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusieji A. M. ir D. M. dėl sūnaus mirties patyrė neturtinę žalą. Tėvų ir jų žuvusio sūnaus santykiai buvo pakankamai artimi, nes pats žuvusysis ilgą laiką, iki 40 metų gyveno kartu su tėvais, o vėliau sukūręs šeimą liko gyventi tame pačiame mieste. Nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, kad sūnus su jais intensyviai bendraudavo, pastoviai susiskambindavo, padėdavo jiems nudirbti darbus- net paskutinį savo gyvenimo savaitgalį dirbo jų sode. Taigi akivaizdu, kad nukentėjusieji- žuvusiojo tėvai, prarado artimą žmogų, su kuriuo juos siejo pastovūs artimi ir glaudus ryšiai, šilti santykiai. G. M. netikėta mirtis jo tėvams sukėlė dvasinį sukrėtimą ir skausmą, didelius emocinius ir dvasinius išgyvenimus, taip pat negrįžtamai buvo prarastas ir sūnaus rūpestis tėvais bei jo parama. Neabejotina, kad dėl sūnaus mirties jo tėvai pergyvena ir dabar. Tačiau šios bylos kontekste taip pat turi būti sprendžiama ir dėl paties žuvusiojo elgesio nelaimingo atsitikimo metu. Nagrinėjamu atveju svarbios 2015-06-01 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 (4 t., b. l. 131- 133) nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys. Viena priežasčių grupė yra susijusi su netinkamu darbų organizavimu, saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumu, o kita su saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų) reikalavimų pažeidimu, už ką atsakingas pats žuvusysis. Žuvusysis darbo vietoje buvo neblaivus, taip pat netinkamai dėvėjo šalmą (Elektromonterio saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 8. 4.6.2. punkte nurodyta, kad lipti į darbą galima dėvint apsauginį šalmą), nes nebuvo jo užsisegęs ir šalmas kritimo momentu nuo galvos nukrito (4 t., b. l. 132 pirma pusė). Byloje nėra duomenų, kad šalmas būtų netinkamas tokio pobūdžio darbams, priešingai į bylą pateikti šalmo su dirželiu įsigijimo dokumentai ir jo atitikties deklaracija (5 t., b. l. 77, 78). Taigi tokie žuvusiojo veiksmai įvykusio nelaimingo atsitikimo metu gali būti vertinami kaip didelis jo neatsargumas, nes pažeisti svarbiausi Saugos ir sveikatos norminio teisės aktų (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų) reikalavimai. Tokį žuvusiojo elgesį galima vertinti ne tik kaip neatsargų bendrąja prasme, bet ir taip pat kaip susijusį su rizikos prisiėmimu. G. M. elgesys buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nelaimingo įvykio priežastimis (mirtimi), nes G. M. nesiėmė iš esmės net elementarių savisaugos priemonių, nors to buvo apmokytas (supažindintas). Teismo vertinimu neatmestina, kad elementarių saugumo priemonių laikymasis (tinkamas šalmo dėvėjimas, nes G, M. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kaukolės kaulo lūžimais, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų voratinkliniu dangalu ir galvos smegenų tilto sumušimu, kas komplikavosi plaučių aspiracija krauju), o galimai ir alkoholio nevartojimas, galėjo būti pakankamas įvykiui išvengti. Tokie darbų saugos reikalavimų pažeidimai rodo itin didelį žuvusiojo neatsargumą, sudariusį prielaidas sunkioms pasekmėms ir iš to kilusiems artimųjų išgyvenimams kilti. Atsižvelgus į tai spręstina, kad nagrinėjamos bylos nustatytų aplinkybių kontekste teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų civiliniams ieškovams- kiekvieno žuvusiojo tėvams po 10000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Kadangi patirtos neturtinės žalos žuvusiojo tėvams draudimo išmoka, lygi 100 dydžių einamųjų metu draudžiamųjų pajamų (kiekvienas gavo po 10775 Eur) nė jokia dalimi neturtinės žalos nepadengė (anksčiau buvo nurodyta teismų praktika), neturinė žala priteistina iš civilinės atsakovės UAB „( - )“. Ši suma atitinka nukentėjusiųjų A. M. ir D. M. ir civilinio atsakovo UAB „( - )“ skirtingų interesų pusiausvyrą, teismas ją vertina kaip teisingą piniginę kompensaciją už patirtus išgyvenimus, nepatogumus atsižvelgus į paties žuvusiojo didelį neatsargumą. Likusioje dalyje nukentėjusiųjų A. M. ir D. M. turtiniai reikalavimai atmestini. Toks neturtinės žalos dydis iš esmės atitinka tokio pobūdžio bylose (kuriose asmenys nuteisti pagal BK 176 straipsnio 1 dalį) paprastai teismų priteistos neturtinės žalos dydžio ribas (jos yra nuo 2607 iki 28962 Eur, kasacinė nutartis Nr. 2K-104-648/2017). Bylose, kuriose kaltinamieji nuteisiami pagal BK 132 str., priteisiami mažesni neturtinės žalos dydžiai (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-327-788/2017, 2K-181-489/2017).

102Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad už juridinio asmens darbuotojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, civiline tvarka atsako darbdavys ar jo teisių perėmėjas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2014, 2K-355-788/2016, 2K-428-788/2016). Juridinio asmens darbuotojas pagal deliktinę prievolę gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) tuo atveju, kai iki žalos atlyginimo atsakomybės subjektas (darbdavys) išnyksta (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Taigi tuo atveju, kai įmonė, turėjusi atlyginti neturtinę žalą, likviduota dėl bankroto, atsakingas tampa darbuotojas, dėl kurio neteisėtų veiksmų ir buvo padaryta žala nukentėjusiesiems. Aptartas žalos, kilusios dėl nelaimingo atsitikimo darbe, atlyginimo nukentėjusiesiems mechanizmas nepažeidžia nukentėjusiųjų interesų ir užtikrina realią galimybę gauti kompensaciją tiek iš įmonės (jeigu ji moki), tiek iš tiesiogiai žalą padariusio darbuotojo (įmonei bankrutavus) (kasacinė nutartis 2K-126-693/2017).

103Dėl proceso išlaidų.

104Nukentėjusiųjų atstovė D. G. pateikė: sąskaitą už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitą, patvirtinančius, kad D. M. jai sumokėjo 500 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga ir teisine konsultacija bei ieškinio parengimą; sąskaitą už teisines paslaugas, 1250 Eur sumai už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme 2017-05-11, 2017-07-05, 2017-09-07, 2017-09-25, 2017-10-03, 2017-11-08 teismo posėdžiuose ir pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį kad D. M. jai sumokėjo 600 Eur sumą, A. M. 600 Eur sumą; sąskaitą už teisines paslaugas, 650 Eur sumai už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme 2017-12-21, 2018-01-12, 2018-02-13 ir pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį kad atstovei D. M. sumokėjo 700 Eur sumą; sąskaitą už teisines paslaugas, 200 Eur sumai už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme 2018-05-04 ir pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad atstovei D. M. sumokėjo 200 Eur sumą. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis jas faktiškai sumokėjusiems nukentėjusiesiems (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

105Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

106Daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2330c-2“, IMEI ( - ), su „Omnitel“ SIM kortele ir akumuliatoriaus baterija, įdėtą į juodos spalvos odinį dėklą, mobilaus ryšio telefoną „Samsung GT-S5610“, IMEI ( - ), su „Omnitel“ SIM kortele, atminties kortele „Scandisk micro HC“, 4GB dydžio talpos, akumuliatoriaus bateriją, įdėtą į rudos spalvos odinį dėklą, saugomus prie bylos, grąžinti G. M. D. M.; 2) 2 vnt. skaitmeninių laikmenų (CD) su nuotraukomis, saugomus prie bylos, palikti prie bylos.

107Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302- 307 straipsniais

Nutarė

108A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikavus iš BK 132 straipsnio 3 dalies) ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

109Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimą dirbti arba registruotis ir būti registruotam darbo biržoje.

110A. D. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

111S. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 30 MGL, t. y. 1129,50 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 50 ct) baudą.

112Nustatyti dviejų mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

113Išaiškinti S. N., jog baudą jis privalo sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752 biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą rekomenduojama pateikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų tarnautojui (Didžioji g. 64- 2, Kėdainiai, 101 k.) sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

114S. N. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

115Civilinį ieškinį dalyje dėl 30000,00 Eur neturtinės ir 1792,63 Eur turtinės žalos priteisimo D. M., atmesti.

116Civilinį ieškinį dalyje dėl 50000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo K. M., atmesti.

117Civilinį ieškinį dalyje dėl 20000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo A. M. priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš UAB „( - )“, į. k. ( - ), A. M., a. k. ( - ), 10000 Eur (dešimt tūkstančių eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje A. M. civilinį ieškinį atmesti.

118Civilinį ieškinį dalyje dėl 20000,00 Eur neturtinės ir 2540,00 Eur turtinės žalos priteisimo D. M. priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš UAB „( - )“, į. k. ( - ), D. M., a. k. ( - ) 10000 Eur (dešimt tūkstančių eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje D. M. civilinį ieškinį atmesti.

119Priteisti iš kaltinamojo A. D. D. M. naudai 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) proceso išlaidų.

120Priteisti iš kaltinamojo A. D. A. M. naudai 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) proceso išlaidų.

121Priteisti iš kaltinamojo A. D. D. M. naudai 550,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) proceso išlaidų.

122Priteisti iš kaltinamojo S. N. D. M. naudai 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) proceso išlaidų.

123Priteisti iš kaltinamojo S. N. A. M. naudai 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) proceso išlaidų.

124Priteisti iš kaltinamojo S. N. D. M. naudai 550,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) proceso išlaidų.

125Daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2330c-2“, IMEI ( - ), su „Omnitel“ SIM kortele ir akumuliatoriaus baterija, įdėtą į juodos spalvos odinį dėklą, bei mobilaus ryšio telefoną „Samsung GT-S5610“, IMEI ( - ), su „Omnitel“ SIM kortele, atminties kortele „Scandisk micro HC“ 4GB dydžio talpos, akumuliatoriaus baterija, įdėtą į rudos spalvos odinį dėklą, kurie saugomi prie bylos, grąžinti D. M.; 2) 2 vnt. skaitmeninių laikmenų (CD) su nuotraukomis, saugomus prie bylos, palikti prie bylos.

126Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus apeliaciniu skundu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas,... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 3. A. D., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos... 4. S. N., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos... 5. Teismas... 6. A. D., būdamas ( - ), pagal 2015-04-26 UAB „( - )“ nurodymą dėl darbų... 7. Kaltinamasis S. N., būdamas darbdavio įgaliotas asmuo- UAB „( - )“... 8. Kaltinamasis A. D. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą neprisipažino ir... 9. Kaltinamasis S. N. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą neprisipažino ir... 10. Liudytojas K. K., civilinio atsakovo ( - ) patvirtino ikiteisminio tyrimo metu... 11. Liudytojas A. K. parodė, kad jis dirba ( - ). Darbų sauga įmonėje... 12. Liudytojas E. E. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir... 13. Liudytojas V. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir... 14. Liudytojas R. P. parodė, kad G. M. keitė laidus, senas traversas, atrišęs... 15. Liudytojas V. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir... 16. Byloje esanties įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsniu... 17. Liudytojas V. Č. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir... 18. Liudytojas V. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo duotus parodymus ir parodė,... 19. Liudytojas R. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo duotus parodymus. Ikiteisminio... 20. Liudytojas R. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir... 21. Liudytojas J. R. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.... 22. Specialistė J. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad savo surašytą... 23. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1687(15),... 24. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistės J. R. paaiškinimų... 25. Specialistas A. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino nelaimingo atsitikimo... 26. Specialisto A. B. paaiškinimų protokole nurodyta, jog jis atliko nelaimingo... 27. Specialisto A. B. papildomų paaiškinimų protokole nurodoma, kad V. R. šiame... 28. Specialistas M. A. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu surašytą paaiškinimų... 29. Iš specialisto M. A. paaiškinimų protokolo matyti, kad 11 m. ilgio... 30. 2015-06-01 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodytos nelaimingo... 31. 1). Netinkamas darbų organizavimas– dirbant elektros laidų keitimo darbus... 32. 2). Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. G.... 33. 3). Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti... 34. Iš Greitosios medicinos kvietimo kortelės, forma Nr. 110/a matyti, kad... 35. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados... 36. Iš 2011-10-06 darbo sutarties Nr. 283 kopijos matyti, jog A. D. UAB „( -... 37. Iš 2014-04-22 darbo sutarties Nr. 335 kopijos matyti, jog S. N. UAB „( -... 38. Iš 2013-02-25 darbo sutarties Nr. 303 kopijos matyti, jog G. M. UAB „( -... 39. 2015-03-31 UAB „( - )“ generalinio direktoriaus K. K. įsakyme Nr. 29-V... 40. Iš 2016-04-27 UAB „( - )“ generalinio direktoriaus rašto Nr. 49-S matyti,... 41. 2016-10-10 UAB „( - )“ pranešime nurodyta, kad UAB „( - )“ darbų... 42. Byloje esanti LR Švietimo ir mokslo ministerijos diplomo Nr. 000966 kopija,... 43. Byloje esanti VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universiteto kokybės Vadybos... 44. 2014-04-23 UAB „( - )“ energetikos darbuotojo pažymėjimo Nr. 234 kopija... 45. Iš 2015-04-26 nurodymo dėl darbų elektros įrenginiuose Nr. R-SN-46 matyti,... 46. UAB „( - )” generalinio direktoriaus K. K. 2004-12-30 įsakymu Nr. 4-92... 47. AB „Lesto“ pateiktame 10 kV elektros oro linijos (oro kabelių linijos)... 48. Iš 2016-04-20 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad... 49. Iš 2016-04-20 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad... 50. Iš 2016-04-20 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad... 51. Iš 2016-07-08 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti,... 52. Iš įvykio apžiūros protokolo matyti, kad 2015-04-27 buvo apžiūrėta ir... 53. Įrodymų vertinimas.... 54. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymas (LR BPK 305 str.) numato,... 55. Dėl A. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos.... 56. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnį 3 dalį kyla asmeniui, kuris... 57. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. D. nuo 2011-10-06 UAB „( - )“ dirba... 58. Taip pat nustatyta, kad A. D., kartu su kitais UAB „( - )“ darbuotojais,... 59. Tačiau net jeigu tikėti šia liudytojų nurodyta versija (kad stulpas virto... 60. Šių byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad... 61. Byloje taip pat nustatyta, kad laidų keitimo būdas, kuris buvo naudotas ir... 62. Tačiau šioje byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių kad A. D. būtų... 63. Sprendžiant ar Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo... 64. A. D., kaip ir kitiems UAB „( - )“ darbuotojams buvo išaiškintas ir... 65. Taigi byloje sutrinktų ir išanalizuotų įrodymų visuma patvirtina, kad... 66. Dėl S. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos.... 67. Vadovaujantis BK 176 straipsnio 1 dalies nuostatomis, baudžiamas darbdavys ar... 68. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 176 straipsnio 1... 69. BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl aiškinant... 70. Iš byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumos... 71. Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis S. N. nuosekliai teigė, kad dėl jam... 72. Kaltinamasis S. N. patvirtino, kad jis atsako už darbų organizavimą,... 73. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad kaltinamasis S. N. įvykio metu nebuvo... 74. Teismas pažymi, kad nors darbų vykdytojui V. R. buvo surašytas nurodymas,... 75. Į bylą pateiktos technologinės kortelės Nr. 14 ir Nr. 15, kurios suderintos... 76. Teismas šalina iš kaltinimo kaip neįrodytas aplinkybes, susijusias su... 77. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad... 78. Bausmės skyrimas A. D..... 79. A. D. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.... 80. Įstatymas neriboja pirmą kartą teisiamam už neatsargų <..>... 81. Bausmės skyrimas S. N..... 82. S. N. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.... 83. Civiliniai ieškiniai.... 84. Nukentėjusieji šioje byloje civiliniai ieškovai D. M. (žuvusiojo... 85. 1) D. M. solidariai iš UAB „( - )“, S. N. ir A. D. priteisti 1792,62 Eur... 86. 2) K. M. iš UAB „( - )“, S. N. ir A. D. priteisti 50000,00 Eur neturtinės... 87. 3) A. M. iš UAB „( - )“, S. N. ir A. D. priteisti 20000,00 Eur neturtinės... 88. 4) D. M. solidariai ir UAB „( - )“, S. N. ir A. D. priteisti 2540,00 Eur... 89. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. M. teisme nurodė, kad su G. M. ji... 90. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. M. parodė, kad su sūnumi ilgai... 91. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. M. parodė, kad po sūnaus mirties... 92. Nukentėjusiųjų atstovė adv. D. G. baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad... 93. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų... 94. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo... 95. Byloje taip pat nustatyta, kad 2014 m. liepos 22 d. tarp UAB „( - )“ ir... 96. Spendžiant klausimą dėl išmokėtų sumų- K. M. 17971,50 Eur, D. M. 5990,50... 97. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad civilinis atsakovas ir civilinis... 98. Sprendžiant dėl kitų nukentėjusiųjų pareikštų ieškinių- žuvusiojo... 99. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos,... 100. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 101. Nukentėjusiųjų D. M., A. M. ir D. M. nurodytos aplinkybės patvirtina, kad... 102. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja... 103. Dėl proceso išlaidų.... 104. Nukentėjusiųjų atstovė D. G. pateikė: sąskaitą už teisines paslaugas ir... 105. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.... 106. Daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir... 107. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,... 108. A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 109. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės... 110. A. D. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti,... 111. S. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 112. Nustatyti dviejų mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai... 113. Išaiškinti S. N., jog baudą jis privalo sumokėti į vieną iš Valstybinės... 114. S. N. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti,... 115. Civilinį ieškinį dalyje dėl 30000,00 Eur neturtinės ir 1792,63 Eur... 116. Civilinį ieškinį dalyje dėl 50000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo K.... 117. Civilinį ieškinį dalyje dėl 20000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo A.... 118. Civilinį ieškinį dalyje dėl 20000,00 Eur neturtinės ir 2540,00 Eur... 119. Priteisti iš kaltinamojo A. D. D. M. naudai 450,00 Eur (keturis šimtus... 120. Priteisti iš kaltinamojo A. D. A. M. naudai 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00... 121. Priteisti iš kaltinamojo A. D. D. M. naudai 550,00 Eur (penkis šimtus... 122. Priteisti iš kaltinamojo S. N. D. M. naudai 450,00 Eur (keturis šimtus... 123. Priteisti iš kaltinamojo S. N. A. M. naudai 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00... 124. Priteisti iš kaltinamojo S. N. D. M. naudai 550,00 Eur (penkis šimtus... 125. Daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir... 126. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...