Byla 2K-126-693/2017
Dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Vytauto Masioko (pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui, nuteistajam R. Š., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų S. M., J. M., A. M., D. M., V. S. atstovui advokatui Dainiui Žiedui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų S. M., J. M., A. M., D. M., V. S., taip pat nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. M. atstovo advokato Dainiaus Žiedo kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžiu R. Š. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių.

4Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – R. Š. nuteistas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

5Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant R. Š. per šešis mėnesius sumokėti 20 MGL dydžio, t. y. 753,20 Eur, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

6Iš civilinio atsakovo UAB „E“ neturtinei žalai atlyginti priteista nukentėjusiesiems: S. M. 10 000 Eur, A. M. 4000 Eur, D. M. 3000 Eur, V. S. 3000 Eur.

7Priteista iš R. Š. nukentėjusiajam S. M. 1400 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

8Nukentėjusiosios J. M. civilinio ieškinio dalis dėl 3347,64 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesta.

9Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo advokato, prašiusio nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų, taip pat jo paties kasacinius skundus tenkinti, nuteistojo – atmesti, nuteistojo, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų bei jų atstovo advokato kasacinius skundus atmesti, prokuroro, prašiusio nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų bei nuteistojo kasacinius skundus atmesti, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. M. atstovo advokato kasacinį skundą tenkinti iš dalies – priteisti iš UAB „E“ nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. M. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, paaiškinimų,

Nustatė

101. R. Š. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „E“ direktorius, pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnį privalėdamas sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, būdamas atsakingas už darbų saugą statybos objekte, Klaipėdoje, Pievų g. 21, atliekant kiemo teritorijos betono trinkelių su pagrindu įrengimo darbus, pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 50, 56 punktų reikalavimus (neužtikrino, kad darbo vietos aplinka atitiktų įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ir būtų įrengta taip, kad dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ir pavojingų rizikos veiksnių, atliekant iškasų su vertikaliomis sienomis (tranšėjos) kasimo darbus, nesiėmė reikiamų saugos priemonių, užtikrinančių aplinkos apsaugą bei tinkamas sąlygas statybvietėje), dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, t. y. 2014 m. lapkričio 16 d., apie 20.00 val., T. M. ir V. K. būnant ekskavatoriumi R. Š. iškastoje 2,10 m gylio tranšėjoje, kurios kraštai nebuvo sutvirtinti, nors pagal Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 50 punkto reikalavimą natūralaus drėgnumo gruntuose (priemolio ar molio gruntuose), jei nėra gruntinio vandens ir požeminių statinių, kasti iškasas su vertikaliomis sienomis be sutvirtinimų leidžiama ne giliau kaip 1,5 m, įvyko savaiminis iškasos krašto skilimas ir ant jų užvirto žemės; dėl nuo žemės svorio patirtų įvairių sužalojimų T. M. įvykio vietoje žuvo, o V. K. patyrė fizinį skausmą.

112. Kasaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.

122.1. Nuteistasis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 176 straipsnio 1 dalį) ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3–5 dalių, 242 straipsnio 1 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimų. Šis teismas, nesilaikydamas nekaltumo prezumpcijos principo, pagal kurį nepašalintos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, tiesiogiai, išsamiai, nešališkai ir teisingai neištyrė ir neįvertino bylos įrodymų, darydamas išvadas dėl jo kaltės, vadovavosi ne patikimais ir neginčijamais, o tik jį kaltinančiais įrodymais. Dėl šių priežasčių teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad tarp nuteistojo veiksmų ir nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo mirtinai sužalotas T. M., yra tiesioginis priežastinis ryšys.

132.2. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, neištyręs 2015 m. liepos 13 d. specialisto išvados dėl nukentėjusiojo V. K. psichinės sveikatos būklės, jo parodymus laikė patikimesniais už liudytojo T. L. parodymus, nepateikdamas jokių tokio vertinimo argumentų, nors V. K. parodymai iš esmės prieštarauja vieni kitiems ir jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai (tą pripažino pirmosios instancijos teismas), o T. L. parodymai viso bylos proceso metu buvo nuoseklūs ir išsamūs, be to, T. L. nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Nuteistasis mano, kad nukentėjusiojo V. K. parodymus teismas vertino selektyviai, t. y. tik tiek, kiek buvo būtina kaltinimui pagrįsti, o į abejones keliančius duomenis nekreipė dėmesio.

142.3. Kasatoriaus nuomone, nėra pagrindo laikyti patikimais ir liudytojo R. R. parodymų, nes jie prieštarauja bylos duomenims, t. y. 2014 m. rugpjūčio 7 d. sutarčiai, sudarytai tarp jo (R. R.) ir užsakovo L. V., kuri nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Ši sutartis patvirtina, kad kanalizacijos ir vandentiekio vamzdynus paklojo R. R.. Apie sutarties įvykdymą patvirtina ir R. R. ranka surašytas ir jo paties bei L. V. pasirašytas prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas. Nuteistojo įsitikinimu, teismo išvada, kad L. V. parodymai nepaneigia R. R. parodymų, jog ši sutartis buvo pasirašyta fiktyviai, padaryta L. V. parodymus įvertinus tik kaltinimo, o ne visų įrodymų kontekste. Nebuvo įvertinti šio liudytojo parodymai, kuriuose jis teigė sudarinėjęs sutartis dėl visų prie jo namo atliekamų darbų tam, kad, esant reikalui ar atsitikus kokiam įvykiui dėl atliktų darbų kokybės, būtų iš ko pareikalauti atsakomybės, šiuo atveju – iš R. R.. Teismas neanalizavo nuteistąjį teisinančios aplinkybės, kad jeigu vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžių klojimo darbus būtų galėjusi atlikti jo vadovaujama įmonė, dėl tokių darbų atlikimo būtų pasirašyta sutartis tarp UAB „E“ ir L. V., kaip kad buvo pasirašyta statybos darbų sutartis dėl trinkelių su pagrindu įrengimo, kuri buvo vykdoma įvykus nelaimingam atsitikimui.

152.4. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp darbų saugos reikalavimų pažeidimo ir kilusio nelaimingo atsitikimo. Nelaimingo atsitikimo priežastis apkaltinamajame nuosprendyje grindžiama 2015 m. balandžio 8 d. nelaimingo atsitikimo akte nurodytomis priežastimis, kurios niekaip nesusijusios su kasatoriaus veiksmais. Pasak nuteistojo, jis neturėjo pareigos įrengti sutvirtinimų tranšėjoje, nes joje nebuvo atliekami jokie darbai ir jis nedavė T. M. nurodymo pakeisti ir sujungti vamzdžius. Šiuos darbus pagal pirmiau nurodytą sutartį 2014 m. rugsėjo 6 d. atliko R. R., o kasatoriaus įmonė pagal 2014 m. spalio 23 d. statybos darbų sutartį su UAB „B“ atliko trinkelių klojimo su pagrindu darbus, kuriuos pradėjo praėjus mėnesiui po vamzdžių pakeitimo, 2014 m. spalio 31 d. tam tikslui buvo išsinuomotas ekskavatorius. Tai patvirtina, kad statybos objekte buvo atliekami tik trinkelių klojimo su pagrindu darbai, todėl apeliacinės instancijos teismas, manydamas, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra nuteistojo veiksmai ar neveikimas, turėjo įvertinti ir pagrįsti, ar jis, kaip atsakingas už saugą ir sveikatos darbe kontrolę asmuo, tinkamai vykdė savo pareigas klojant trinkeles, ar darbo aplinka ir vieta, už kurią jis buvo atsakingas, atitiko teisės aktų reikalavimus, tačiau to nepadarė – nuteistojo atsakingumą vertino pagal darbų, kurių jis nevykdė, apimtį.

162.5. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog darbo inspektorė M. G. padarė išvadą, kad T. M. ir V. K. dirbo santechnikos darbus tranšėjoje, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu duotais tiesiogiai nelaimingo atsitikimo aplinkybių nemačiusių liudytojų, tarp jų ir V. K., parodymais, kurie viso proceso metu buvo prieštaringi. Nuteistojo teigimu, šis aktas tėra tik išvestinis įrodymas, kurio išvados grįstos ne tiesioginiais objektyviais įrodymais, bet prielaidomis.

172.6. Pasak nuteistojo, apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas dėl jo kaltės, netyrė ir nevertino vieno iš esminių bylos įrodymų – įvykio vietos apžiūros protokolo ir negretino jo su nelaimingo atsitikimo darbe aktu. Priešingai negu teigiama skundžiamame nuosprendyje, iš įvykio vietos apžiūros protokolo negalima daryti kategoriškos išvados, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytos priežasties, nes nei įvykio vietos apžiūros metu, nei vėliau tiriant įvykį nebuvo apžiūrėta ir aprašyta atkasta vamzdyno dalis, iš kurios būtų galima spręsti apie vykdytus vamzdyno pajungimo ar keitimo darbus; įvykio vietos apžiūros protokole neužfiksuota seno vamzdyno dalių ar jų fragmentų, specifinių įrankių, reikalingų šiems darbams atlikti. Tai, kasatoriaus nuomone, esminis ir vienintelis įrodymas, kuris leistų patvirtinti ar paneigti nukentėjusiojo V. K. parodymus, tačiau jo parodymai ir įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys nebuvo gretinami. Dėl to kasatorius daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nelaimingo atsitikimo darbe aktą ir darbo inspektorės parodymus vertino selektyviai, tik tiek, kiek reikėjo kaltinimui pagrįsti, o įvykio vietos apžiūros protokolo nevertino iš viso.

182.7. Pasak nuteistojo, priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių taip pat buvo grindžiamas liudytojų – priešgaisrinės apsaugos darbuotojų M. J. ir M. Ž. – parodymais, kurie, jo manymu, yra subjektyvūs, nes, nematydami tikrųjų aplinkybių, darė prielaidą, kad T. M. dirbo tranšėjoje. Be to, šių liudytojų parodymai dėl įrankių buvimo duobėje yra skirtingi, tačiau teismas jų negretino ir neanalizavo juose esančių prieštaravimų, liudytojo M. Ž. parodymus laikė patikimesniais, nepateikdamas jokių tokio vertinimo argumentų, o liudytojo M. J. parodymais, paneigiančiais kaltinimo aplinkybes, nesivadovavo. Kasatorius pabrėžia, kad teismas negalėjo esant nepašalintoms abejonėms priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nustatyta tvarka neįrodyti.

192.8. Kasatoriaus teigimu, skundžiamame nuosprendyje nebuvo analizuoti ir įvertinti nukentėjusiojo veiksmai ir galima jų įtaka kilusiems padariniams. Kadangi T. M. 2014 m. lapkričio 10 d. buvo instruktuotas pagal darbuotojo, dirbančio šuliniuose, iškasose, tuneliuose, kolektoriuose ir kituose požeminiuose įrenginiuose bei statiniuose saugos ir sveikatos instrukciją ir apmokytas bei 2014 m. rugsėjo 5 d. atestuotas atliekamam pavojingam darbui iškasose, jis, kaip profesionalus darbuotojas, net ir esant jo tiesioginio vadovo nurodymui, turėjo teisę atsisakyti dirbti nesaugų darbą, t. y., prieš pradėdamas dirbti gilioje tranšėjoje, pats imtis priemonių ar reikalauti iš darbdavio, kad būtų prieš tai sutvirtinti tranšėjos kraštai. Kasatorius pažymi, kad, be V. K. nepatikimų parodymų, byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių, kad T. M. buvo liepta iškastoje tranšėjoje atlikti vamzdynų keitimo darbus, kad jis žodžiu ar raštu atsisakė tai daryti ar kad, prieš įvykstant nelaimei, šiuos darbus jis dirbo. Tai, kad įvykio dieną T. M. nedirbo tranšėjoje, nurodė kasatorius ir liudytojas T. L., jų parodymus patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys.

202.9. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamajame akte jis nėra kaltinamas savo darbuotojams pavedęs dirbti sutartyje nenumatytus darbus – kanalizacijos ir vandentiekio vamzdynų keitimą, kuriuos dirbant ir įvyko nelaimingas atsitikimas, todėl teismas, darydamas išvadą, jog jo (kasatoriaus) surasti žmonės vamzdynų darbams atlikti T. K. ir T. M., įvykio dieną šiuos darbus dirbo ir nelaimingo atsitikimo metu nukentėjo, peržengė kaltinimo ribas, kaltinime nurodytas aplinkybes aiškino plečiamai, taip pažeisdamas BPK reikalavimus.

212.10. Pasak kasatoriaus, nustačius, kad jis negalėjo būti pripažintas kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo, negalėjo būti tenkinami ir civiliniai ieškiniai; tokiu atveju civilinių ieškinių tenkinimas neatitinka BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatų ir pažeidžia jo bei UAB „E“ teises.

223. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai S. M., J. M., A. M., D. M., V. S. prašo: 1) apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pakeisti – panaikinti jo dalį, kuria nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų reikalavimai dėl žalos atlyginimo iš nuteistojo R. Š. atmesti, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti nusikaltimu padarytą žalą solidariai iš nuteistojo R. Š. ir UAB „E“; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl CK 6.264 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, 16 straipsnio nuostatų aiškinimo klausimu; 4) išieškoti išlaidas dėl teisinės pagalbos.

233.1. Anot kasatorių, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.264 straipsnio 1 dalies nuostatą ne kaip papildomą nukentėjusio asmens patirtos žalos atlyginimo garantiją, o kaip šalinančią nukentėjusio asmens galimybę prisiteisti žalos atlyginimą tiesiogiai iš žalą padariusio asmens, taip padarydamas esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.

243.2. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis CK 6.264 straipsnio 1 dalimi, žalos, padarytos juridinio asmens darbuotojo nusikalstamais veiksmais, atlyginimas nukentėjusiems asmenims priteisiamas iš darbdavio ar jo teisių perėmėjo, o ne kartu ir iš nuteistojo solidariai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2009, 2K-134/2010, 2K-572/2013, 2K-320/2014, 2K-441/2014, 2K-428-788/2016, 2K-355-788/2016, 2K-7-304-976/2016). Taip pat teismų praktikoje pasisakyta, kad tik tais atvejais, kai įmonė pagal CK 6.264 straipsnį atsakinga už žalos atlyginimą, tačiau jos neatlyginusi likviduojama dėl bankroto, darbdavio atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytą žalą taisyklė turi būti aiškinama ne kaip naikinanti savo veiksmais (neveikimu) žalą sukėlusio asmens atsakomybę, bet kaip įtvirtinanti papildomas garantijas nukentėjusiajam (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

253.3. Kasatorių įsitikinimu, CK 6.264 straipsnio 1 dalies aiškinimas taip, kad jos nuostatos užkerta nukentėjusių asmenų teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš ją kaltais nusikalstamais veiksmais padariusio asmens, iki kol asmens darbdavys bus likviduotas dėl bankroto, prieštarauja bendram principui, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), taip pat konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.

263.4. Kasaciniame skunde pažymima, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. spalio 25 d. direktyvoje 2012/29/ES, nustatančioje būtiniausius nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartus, 16 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, jog baudžiamojo proceso metu aukos turėtų teisę kreiptis, kad per pagrįstą laiką būtų priimtas sprendimas dėl kompensacijos iš nusikaltėlio, išskyrus atvejus, kai nacionalinėje teisėje numatyta, kad toks sprendimas priimamas kituose teisiniuose procesuose. Taip pat šiame straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės propaguoja priemones, kuriomis nusikaltėliai būtų skatinami aukoms suteikti tinkamą kompensaciją.

273.5. Taip pat pažymima, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami direktyvas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali nustatyti tokias minimalias taisykles, kokių reikia nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimui bei policijos ir teisminiam bendradarbiavimui tarpvalstybinio pobūdžio baudžiamosiose bylose palengvinti. Šiose minimaliose taisyklėse atsižvelgiama į skirtingas valstybių narių teisines tradicijas ir sistemas. Jos yra susijusios, be kita ko, ir su nusikaltimų aukų teisėmis. Nurodytų minimalių taisyklių priėmimas neužkerta kelio valstybėms narėms išlaikyti arba įvesti aukštesnio lygio asmenų apsaugą.

283.6. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų manymu, nagrinėjamu atveju CK 6.264 straipsnio 1 dalies aiškinimas, kaip užkertantis galimybę nukentėjusiems asmenims reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš kaltojo asmens, iki įmonė bus likviduota dėl bankroto, nelaikytinas aukštesnio lygio nukentėjusių asmenų apsauga, todėl neatitinka nurodytuose teisės aktuose nustatytų minimalių taisyklių. Nusikalstamais veiksmais žalą padariusio asmens apsauga nuo prievolės pašalinti savo nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusių asmenų teisės kuo greičiau gauti žalos atlyginimą sąskaita neatitinka asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principų. Bankroto procesas gali užtrukti kelerius metus, todėl nukentėjusių asmenų teisės reikalauti žalos atlyginimo, kurio jie negavo iš kaltojo asmens darbdavio, susiejimas su darbdavio likvidavimu, neatitinka teisėtų lūkesčių principo. Kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad tuo atveju, jei darbdavys atlygintų nukentėjusiesiems žalą, jis iš karto regreso teise galėtų reikalauti iš nuteistojo nukentėjusiesiems išmokėtų sumų kompensavimo, t. y. šios darbdavio teisės neriboja darbdavio turtinė padėtis, tam nereikia laukti įmonės bankroto ar net likvidavimo.

293.7. Taip pat kasatoriai pažymi, kad CK 6.264 straipsnio 3 dalyje numatyta samdančio darbuotojus asmens ir darbuotojo bendra atsakomybė – įstatymo nustatytais atvejais. Kasatoriai teigia nežinantys, kokie įstatymai nustato, kokiais įstatymo leidėjo motyvais ir kokiais ypatingais atvejais nukentėjusių asmenų teisei į žalos atlyginimą suteikiamas prioritetas (t. y. darbdavys su darbuotoju iš karto atsako kartu) prieš nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisę į žalos atlyginimą, kuri yra teisiškai ribojama darbdavio teisinio statuso (t. y. likviduotas ar ne), taip pat faktiškai ribojama laike (t. y. bankroto proceso trukme).

303.8. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų įsitikinimu, CK 6.264 straipsnis tiek, kiek jame nenustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo ir darbuotojas už pastarojo nusikaltimu padarytą žalą atsako kartu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, yra teisinis pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, taip pat yra teisinis pagrindas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ETT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą klausimu, ar 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, 16 straipsnio nuostatos aiškintinos taip, kad jos laikytinos tinkamai įvykdytomis aukai suteikiant teisę iš nusikaltėlio reikalauti žalos atlyginimą po nusikaltėlio darbdavio likvidavimo (CPK 3 straipsnio 5 dalis, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnio 3 dalis).

314. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. M. atstovas advokatas D. Žiedas prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pakeisti – panaikinti jo dalį, kuria buvo atmestas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. M. reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir priteisti iš UAB „E“ 3347,67 Eur turtinei ir 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; išieškoti advokato atstovavimo išlaidas.

324.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiosios J. M. reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė, remdamasis CK 6.290 straipsnio 1 dalimi, nustatęs, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius J. M. išmokėjo 43 095,46 Eur vienkartinę draudimo išmoką, kuri yra didesnė nei šioje byloje jos pareikšti reikalavimai. Tačiau, taip pasielgdamas, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK 6.290 straipsnio 1 dalies aiškinimo bei taikymo praktikos ir padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.

334.2. Pagal teismų praktiką turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiesiems privalo būti atlyginta nepriklausomai nuo vienkartinės socialinio draudimo išmokos išmokėjimo, nes Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nenustatytas neturtinės žalos atlyginimas, neturtinė žala nukentėjusiajam (jo šeimos nariams) nėra atlyginama iš draudimo atlyginimo pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, todėl neturtinės žalos atlyginimo kompensacija negali būti įskaitoma į Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pagrindu VSDFV išmokėtą sumą. Žalą privalo atlyginti už ją atsakingas asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi. Šiuo atveju pagal CK 6.264 straipsnį atlyginti turtinę ir neturtinę žalą privalėjo darbdavys, t. y. UAB „E“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2006, 2K-235/2008, 2K-134/2010, 2K-462/2012). Pagal šią praktiką Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. To paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nustatytos išmokos visiškai ar iš dalies kompensuoja apdraustiesiems asmenims, o jų mirties atveju – jų šeimos nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastas pajamas. J. M. patirta turtinė žala nesusijusi su negautomis pajamomis – tai laidojimo išlaidos (gedulingi pietūs, bažnyčios paslaugos, paminklas, kapavietės sutvarkymas ir kt.), kurios taip pat privalėjo būti atlygintos. Taigi skundžiamame sprendime apeliacinės instancijos teismas vien VSDFV išmokos pagrindu nepagrįstai atmetė ir nukentėjusiosios civilinės ieškovės J. M. reikalavimą dėl 3347,64 Eur turtinės žalos, kurią sudarė pagrįstos ir įrodytos išlaidos (CK 6.249 straipsnis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

345. Nuteistojo R. Š., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų S. M., J. M., A. M., D. M., V. S. kasaciniai skundai atmestini, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. M. atstovo advokato D. Žiedo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

35Dėl nenagrinėtinų nuteistojo R. Š. kasacinio skundo argumentų

366. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Dėl to kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal žemesnės instancijos teismų nustatytas bylos faktines aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnis). Todėl nuteistojo R. Š. kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamos apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės (jog ne jo nurodymu T. M. ir V. K. dirbo tranšėjoje nesutvirtintais kraštais), nesutinkama su liudytojų V. K., R. R., M. Ž. parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimu, paliekami nenagrinėti.

37Dėl nuteistojo R. Š. kasaciniame skunde nurodomų BPK pažeidimų

387. Kasatorius R. Š., nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, teigia, kad jį priimant nebuvo laikytasi BPK 20 straipsnio 3–5 dalių, 242 straipsnio 1 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

397.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

407.2. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

417.3. Pirmosios instancijos teismas R. Š. dėl kaltinimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį buvo išteisinęs, nes nenustatė jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių. Šis teismas konstatavo, kad nesurinkta pakankamai duomenų, kad įvykio metu R. Š. liepė T. M. ir V. K. iškastoje tranšėjoje atlikti vamzdyno keitimo ar sujungimo darbus, taip pat nenustatyta, kad prieš įvykstant nelaimei nukentėjusieji šiuos darbus dirbo. Pasak teismo, nepavyko nustatyti, kokiu būdu T. M. atsirado iškastoje tranšėjoje – ar dėl neatsargumo nuslydo ar sąmoningai dėl kokių nors tik jam vienam žinomų priežasčių į ją įlipo. Remdamasis šiais argumentais, teismas padarė išvadą, kad neįrodyta, jog tarp R. Š. veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys.

427.4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokuroro ir nukentėjusiųjų J. M., S. M., A. M., D. M. ir V. S. apeliacinius skundus, BPK 329 straipsnio 2 punkto pagrindu panaikino išteisinamąjį nuosprendį ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo R. Š. pripažino kaltu padarius BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Šis teismas atliko įrodymų tyrimą, apklausė nukentėjusįjį V. K. (jis patvirtino, kad įvykio metu su T. M. dirbo iškastoje tranšėjoje R. Š. nurodymu), liudytojus R. R. (patvirtino, kad vandentiekio ir kanalizacijos klojimo darbų sutartis buvo fiktyvi, jokių darbų pagal šią sutartį neatliko), L. V., M. Ž., išanalizavo jų parodymus, lygindamas juos tarpusavyje ir su jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme. Itin kruopščiai teismas aiškinosi nukentėjusiojo V. K. parodymų keitimo priežastis R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje ir pirmosios instancijos teisme, taip pat atliko išsamią tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme duotų išteisintojo parodymų analizę, įvertino teisiamajame posėdyje duotus liudytojų M. J., T. L. parodymus, nelaimingo atsitikimo darbe aktą surašiusios darbo inspektorės M. G. paaiškinimus, sugretino išteisintojo ir liudytojų parodymus su apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustų pirmiau nurodytų liudytojų parodymais ir su kitais rašytiniais bylos įrodymais (nelaimingo atsitikimo darbe aktu, R. Š. gynėjo pateikta 2014 m. rugpjūčio 7 d. vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžių klojimo darbų atlikimo sutartimi, R. R. verslo liudijimu, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitais ir kt.) ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus įvertino neišsamiai ir nevisapusiškai, jų tinkamai net neišanalizavo, iš esmės vertino ne byloje surinktų įrodymų visumą, bet, nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, pavienius duomenis, o kai kurių (pavyzdžiui, nelaimingo atsitikimo darbe akto) apskritai nevertino, todėl padarė neteisingas išvadas, jog R. Š. nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo.

437.5. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi žemesnės instancijos teismų nuosprendžių turinį, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymų vertinimo ir nuosprendžio surašymą reglamentuojančių normų, įtvirtintų BPK 20 straipsnyje ir 331 straipsnio 2 dalyje, nepažeidė, savo išvadas dėl R. Š. kaltės padarius BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką grindė teisėtais būdais gautais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose ištirtais įrodymais, bylos įrodymai (tiek teisinantys, tiek kaltinantys) buvo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Priešingai negu nurodoma kasaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje teismas išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas ir pateikė aiškius, išsamius motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl to kasatorius nepagristai teigia, jog buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

447.6. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas: tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes; esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėdamas bylą nepadarė; pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

45Dėl BK 176 straipsnio 1 dalies taikymo

468. Nuteistasis R. Š. ginčija nuteisimą pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, teigdamas, kad nepažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, kad nėra priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių, nes jo įmonė jokių darbų tranšėjoje neatliko (iš esmės ginčija faktines aplinkybes).

478.1. BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir tapo būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis sunkiems padariniams kilti, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei. Neatsargi kaltė gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tais atvejais, kai nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

488.2. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad įvykio metu: R. Š. buvo UAB „E“ vadovas, atsakingas už darbų saugą; R. Š. nurodymu tranšėjoje, kurios kraštai nebuvo sutvirtinti, taip pažeidžiant darbų saugos reikalavimus, vamzdynų tvarkymo darbus atliko V. K. ir T. M.; jie nelaimingo atsitikimo metu (užvirtus žemėms) nukentėjo – T. M. žuvo, o T. K. patyrė fizinį skausmą; R. Š. elgėsi neatsargiai – nusikalstamai nerūpestingai.

498.3. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 17 d. nelaimingo atsitikimo vietoje iškasos šlaitai buvo beveik statūs, gylis, kur dirbo darbuotojai, siekė 2,10 m, apačioje plotis 1,35 m, viršuje – 1,80 m, iškasos šlaitai nesutvirtinti, nors pagal Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 50 ir 56 punktų reikalavimus 2,10 m gylio tranšėjai šlaitų sutvirtinimai turėjo būti padaryti (iškasas kasti su vertikaliomis sienomis leidžiama ne giliau kaip 1,50 m). Atsižvelgus į tai, konstatuota, kad jeigu kanalizacijos vamzdžių keitimo darbų metu būtų laikytasi nurodytų reikalavimų, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs, tačiau R. Š., būdamas UAB „E“ direktorius, atsakingas už darbų saugą statybos objekte Klaipėdoje, Pievų g. 21, nesudarė darbuotojams saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų – nesiėmė priemonių, kad tranšėjos šlaitai būtų sutvirtinti, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas.

508.4. Specialisto išvadoje Nr. M 718/14(03) konstatuota, kad T. M. mirties priežastis – asfiksija, suspaudus pilvą ir krūtinę; nukentėjusysis odos nubrozdinimus įvairiose kūno vietose ir kepenų sužalojimą (sutraiškymą) patyrė nuo užgriuvusių žemių svorio.

518.5. Remiantis šiais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad R. Š. veika (jis buvo atsakingas už įmonės darbuotojų darbų saugą ir sveikatos reikalavimų laikymąsi, todėl jo neveikimas – nesutvirtinus šlaitų tranšėjos kurios gylis buvo 2,10 m leisti joje dirbti darbininkams) tapo būtina sąlyga ir pagrindinė T. M. mirties priežastis. Iš byloje nustatytų faktinių veikos padarymo aplinkybių matyti, kad nuteistasis (kasatorius) R. Š. nenumatė, jog dėl jo neveikimo gali kilti pavojingi, Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad R. Š. organizuodamas ir vykdydamas statybos darbus gilioje tranšėjoje nesilaikė elementaraus atsargumo. Pagal įvykio situaciją ir R. Š. asmenines savybes (pilnametis, pakaltinamas, vadovauja statybos darbais užsiimančiai įmonei ir kt.), jis turėjo ir galėjo numatyti, kad nesutvirtinus šlaitų gilios tranšėjos ir joje dirbant gali kilti tam tikri pavojingi padariniai. Atsakomybė kyla pagal realiai kilusius padarinius. Taigi R. Š., nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, padarė dėl neatsargumo, pasireiškusio nusikalstamu nerūpestingumu. Būtent šią kaltės formą nustatė apeliacinės instancijos teismas.

528.6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuteistojo R. Š. padarytai nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas – BK 176 straipsnio 1 dalis – pritaikytas tinkamai.

53Dėl solidariosios darbdavio ir darbuotojo civilinės atsakomybės, kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą

549. Kasatoriai nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas nuteistojo R. Š. nusikaltimu padarytą žalą ne solidariai iš nuteistojo ir UAB „E“, o tik iš UAB „E“, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.264 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė esminį BPK pažeidimą. Kasatorių nuomone, taip išsprendus žalos atlyginimo klausimą, jiems buvo atimta galimybė reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš kaltojo asmens, iki įmonė bus likviduota dėl bankroto, ir pažeista jų teisė, kuo greičiau gauti žalos atlyginimą. Šie kasatorių argumentai nepagrįsti.

559.1. BPK 44 straipsnio 10 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą baudžiamajame procese reglamentuoja BPK II dalyje įtvirtintos teisės normos. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas (1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (2 dalis).

569.2. Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis T. M. žuvo darbo vietoje dėl nelaimingo atsitikimo, kuris įvyko dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, kuriuos turėjo užtikrinti įmonės direktorius R. Š., pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas R. Š. nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams S. M., A. M., D. M. ir V. S. klausimą, vadovavosi Civilinio kodekse įtvirtintomis civilinės atsakomybės bendrosiomis normomis ir deliktinės civilinės atsakomybės taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, tarp jų ir CK 6.264 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.

579.3. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą pirmiau nurodytiems nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams tik iš UAB „E“, Civilinio kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, spręsdamas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą, nuo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose nenukrypo.

589.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad už juridinio asmens darbuotojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, civiline tvarka atsako darbdavys ar jo teisių perėmėjas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2014, 2K-355-788/2016, 2K-428-788/2016). Juridinio asmens darbuotojas pagal deliktinę prievolę gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) tuo atveju, kai iki žalos atlyginimo atsakomybės subjektas (darbdavys) išnyksta (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Taigi tuo atveju, kai įmonė, turėjusi atlyginti neturtinę žalą, likviduota dėl bankroto, atsakingas tampa darbuotojas, dėl kurio neteisėtų veiksmų ir buvo padaryta žala nukentėjusiesiems. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartas žalos, kilusios dėl nelaimingo atsitikimo darbe, atlyginimo nukentėjusiesiems mechanizmas nepažeidžia nukentėjusiųjų interesų ir užtikrina realią galimybę gauti kompensaciją tiek iš įmonės (jeigu ji moki), tiek iš tiesiogiai žalą padariusio darbuotojo (įmonei bankrutavus).

599.5. Kasaciniame skunde kasatorių akcentuota CK 6.264 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu įstatymų numatytais atvejais samdantis darbuotojus asmuo ir darbuotojas už žalą atsako kartu, tai darbuotojas atsako jį nusamdžiusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra darbuotojo tyčia ar didelis neatsargumas, nesudaro pagrindo solidariai atsakomybei, o tik sukuria įstatymų leidėjui tokius atvejus numatyti kituose įstatymuose. Solidarios atsakomybės taikymo klausimus reglamentuoja kitos Civilinio kodekso normos, o CK 6.264 straipsnio 3 dalyje iš esmės reglamentuojami tarpusavio santykiai tarp asmens samdančio darbuotoją ir darbuotojo.

609.6. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnį, 110 straipsnio 2 dalį BPK 381 straipsnio 3 dalį teismas turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar neprieštarauja Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai. Teise kreiptis į Konstitucinį Teismą teismas privalo pasinaudoti, kai nagrinėjant bylą yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, prieštarauja Konstitucijai. Iš nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų kasacinio skundo turinio matyti, kad jie prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl CK 6.264 straipsnio (visa apimtimi tiek, kiek jame nenustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo ir darbuotojas už pastarojo nusikaltimu padarytą žalą atsako kartu) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atkreiptinas šių kasatorių dėmesys, kad byloje buvo taikoma tik CK 6.264 straipsnio 1 dalies nuostata (pagal kurią samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės) ir tik dėl jos taikymo būtų galima kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog CK 6.264 straipsnio 1 dalis neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas“. Taigi kasacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

619.7. Kasatoriai savo teisę reikalauti solidaraus žalos atlyginimo ne tik iš UAB „E“, bet ir iš kaltojo asmens, grindžia taip pat 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (toliau – Direktyva 2012/29/ES), 16 straipsnio nuostatomis ir teigia, kad byloje pritaikytas CK 6.264 straipsnio 1 dalies aiškinimas neatitinka šioje Direktyvoje nustatytų minimalių taisyklių. Kasatoriai prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo pateikiant klausimą, ar Direktyvos 2012/29/ES 16 straipsnio nuostatos aiškintinos taip, kad jos laikytinos tinkamai įgyvendintomis aukai suteikiant teisę iš nusikaltėlio reikalauti žalos atlyginimą po nusikaltėlio darbdavio likvidavimo.

629.8. Pagal ETT praktikoje suformuotą Europos Sąjungos teisę atitinkančio aiškinimo principą valstybės narės, t. y. visos jų institucijos, įskaitant teismus, yra įpareigotos pasiekti konkrečioje direktyvoje numatytą rezultatą, taikydamos visas reikiamas priemones, kad įvykdytų šią pareigą (pvz., 2004 m. spalio 5 d. sprendimo Pfeiffer ir kt., C-397/01–C-403/01, 113 punktas ir jame nurodyta ETT praktika; su atitinkamais pakeitimais, 2005 m. birželio 16 d. sprendimo byloje Pupino, C-105/03, 19–49 punktai). Tai reiškia, kad nacionalinis teismas, taikydamas nacionalinę teisę, turi pareigą aiškinti šią teisę kiek įmanoma atsižvelgdamas į direktyvos nuostatas ir tikslus, kad būtų pasiektas joje numatytas rezultatas ir taip būtų laikomasi jos reikalavimų (ten pat).

639.9. Direktyva 2012/29/ES siekiama iš dalies pakeisti ir praplėsti 2001 m. kovo 15 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2001/220/TVR dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose nuostatas (Direktyvos preambulės 65 įtrauka); šios direktyvos tikslo, t. y. nustatyti būtiniausius nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartus, valstybės narės negali deramai pasiekti ir dėl jos masto ir galimų padarinių to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu; šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti (Direktyvos preambulės 67 įtrauka); šia direktyva nustatomos minimalios taisyklės; valstybės narės gali išplėsti joje nustatytas teises, kad užtikrintų aukštesnio lygio apsaugą (Direktyvos preambulės 11 įtrauka). Direktyvos 2012/29/ES 1 straipsnio 1 dalyje nustatytas jos tikslas – užtikrinti, kad nusikaltimų aukos gautų tinkamą informaciją, paramą ir apsaugą bei galėtų dalyvauti baudžiamajame procese. Direktyvos 2012/29/ES 16 straipsnio (Teisė į sprendimą dėl kompensacijos iš nusikaltėlio baudžiamojo proceso metu) 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, jog baudžiamojo proceso metu aukos turėtų teisę kreiptis, kad per pagrįstą laiką būtų priimtas sprendimas dėl kompensacijos iš nusikaltėlio, išskyrus atvejus, kai nacionalinėje teisėje numatyta, kad toks sprendimas priimamas kituose teisiniuose procesuose. Pagal šio straipsnio 2 dalį valstybės narės propaguoja priemones, kuriomis nusikaltėliai būtų skatinami aukoms suteikti tinkamą kompensaciją. Pažymėtina, kad, minėta, Direktyva iš esmės siekiama nustatyti aukos (nukentėjusiojo) teisių, be kita ko, teisės į sprendimą dėl kompensacijos, standartą, o ne vienodinti civilinės atsakomybės dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo taisykles. Minėta ir tai, kad nagrinėjamoje byloje svarstomas ir taikytinas žalos, kilusios dėl nelaimingo atsitikimo darbe, atlyginimo nukentėjusiajam mechanizmas užtikrina jo teisę baudžiamojo proceso metu kreiptis, kad per pagrįstą laiką būtų priimtas sprendimas dėl kompensacijos (išskyrus Direktyvos 16 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį atitinkančias situacijas, kai toks sprendimas priimamas kitame – civiliniame – procese). Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, Direktyvos 16 straipsnio esminė nuostata, kad nukentėjusieji baudžiamojo proceso metu gautų tinkamą kompensaciją, yra įgyvendinta, o tai, kad dėl aptariamos kategorijos nusikalstamų veikų ypatumų pagal Lietuvos teisę kompensacija nukentėjusiajam paprastai priteisiama ne iš nusikaltimą padariusio darbuotojo, o iš darbdavio (juridinio asmens) ar jo teisių perėmėjo, kuris šiuo atveju atsako už kaltininką, yra nacionalinės teisės reguliavimo dalykas. Atkreiptinas kasatorių dėmesys į tai, kad įtvirtinti solidariosios darbuotojo (kaltojo asmens) ir darbdavio (juridinio asmens) atsakomybę Direktyvos 2012/29/ES 16 straipsnyje nereikalaujama.

649.10. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo kreiptis į ETT.

65Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui gavus socialinio draudimo išmoką

6610. Kasatorius nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. M. atstovas advokatas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas J. M. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK 6.290 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktikos, nes, jo nuomone, tiek turtinė, tiek neturtinė žala turėjo būti atlyginta, nepriklausomai nuo vienkartinės socialinio draudimo išmokos išmokėjimo.

67Šie kasatoriaus argumentai pagrįsti tik dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo.

6810.1. Bylos duomenimis, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. M. kartu su kitais nukentėjusiaisiais pateikė į bylą civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų 3347,67 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus rašto matyti, kad, apdraustajam T. M. mirus darbe dėl nelaimingo atsitikimo, J. M. buvo išmokėta vienkartinė 43 095,46 Eur socialinio draudimo išmoka.

6910.2. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CK 6.290 straipsnio 1 dalimi, nusprendė J. M. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti, motyvuodamas tuo, kad socialinio draudimo išmoka visiškai padengia prašyto priteisti žalos atlyginimo dydį, ji yra beveik tris kartus didesnė už J. M. prašytą teismo priteisti pinigų sumą turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

7010.3. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra teisingas tik turtinės žalos atlyginimo dalyje. Iš tiesų, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nėra išskiriama turtinė ir neturtinė žala. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje turtinė žala apibrėžta, kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo numatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Asmens negautos pajamos yra viena iš turtinės žalos rūšių, todėl iš minėtos įstatymo nuostatos akivaizdu, kad privalomu socialiniu draudimu yra saugomi, draudžiami asmens turtiniai interesai ir įstatymo numatytais atvejais kompensuojami turtiniai asmens praradimai. Tuo tarpu, skirtingai negu socialinio draudimo kompensacijos, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus lemia visiškai kita šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012), todėl neturtinė žala nukentėjusiajam (jo šeimos nariams) nėra atlyginama iš draudimo atlyginimo pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Šią žalą privalo atlyginti už jį atsakingas asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

7110.4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į CK 6.290 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis įskaityti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. M. išmokėtą socialinio draudimo kompensaciją į J. M. atsiradusios turtinės žalos dydį, kurį sudarė laidojimo išlaidos, yra teisinga, tačiau kita sprendimo dalis, kuria buvo išspręstas neturtinės žalos atlyginimo J. M. klausimas, prieštarauja neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojačioms teisės normoms, įtvirtintoms CK 6.250 straipsnio 2 dalyje ir 6.263 straipsnio 2 dalyje. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria atmestas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, naikintina.

7210.5. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu(24 jo lapas) konstatuota, kad dėl sūnaus (T. M.) žūties J. M. patyrė dvasinių išgyvenimų, todėl teisingai prašė priteisti neturtinę žalą. Taigi faktinės aplinkybės nustatytos tinkamai, tačiau, kaip minėta, teismas padarė teisinę klaidą neturtinę žalą prilygindamas turtinei ir laikydamas, kad ji atlyginta išmokant draudimo atlyginimą. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgus į apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. į tai, kad dėl nuteistojo R. Š. neatsargios kaltės įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ir dėl to žuvo T. M., bei į tai, kad J. M. socialinis draudimas kompensavo visą turtinę žalą, patirtą dėl sūnaus žūties įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, J. M. ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas dalinai – iš civilinio atsakovo UAB „E“ priteistina 5000 Eur šiai žalai atlyginti.

73Dėl proceso išlaidų

7411. Teismo posėdžio metu advokatas D. Žiedas pateikė prašymą išieškoti iš nuteistojo nukentėjusiajam civiliniam ieškovui S. M. 1300 Eur proceso išlaidų ir tai patvirtinančius dokumentus – sąskaitas, iš kurių matyti, kad už kasacinio skundo parengimą nukentėjusysis jam sumokėjo 1000 Eur, o už atstovavimą visiems nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams kasacinės instancijos teismo posėdyje – 300 Eur.

7511.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine bei kasacine tvarka, tačiau, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundus buvo nagrinėta byla ir koks yra šių skundų nagrinėjimo rezultatas.

7611.2. Ši baudžiamoji byla nagrinėta kasacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, be kita ko, pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų S. M., J. M., A. M., D. M., V. S., taip pat pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. M. atstovo advokato D. Žiedo kasacinius skundus. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų S. M., J. M., A. M., D. M., V. S. kasacinį skundą atmesti, o nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. M. atstovo advokato D. Žiedo – tenkinti iš dalies. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš nuteistojo R. Š. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. M. prašoma išieškoti turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma mažintina iki 500 Eur.

77Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais, 106 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

78Nuteistojo R. Š. bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų S. M., J. M., A. M., D. M., V. S. kasacinius skundus atmesti.

79Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendį:

80panaikinti jo dalį, kuria nukentėjusiosios J. M. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atmesta;

81priteisti iš civilinio atsakovo UAB „E“ 5000 Eur nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. M. neturtinei žalai atlyginti.

82Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

83Išieškoti iš nuteistojo R. Š. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. M. 500 Eur turėtų atstovavimo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

84.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžiu 4. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas... 6. Iš civilinio atsakovo UAB „E“ neturtinei žalai atlyginti priteista... 7. Priteista iš R. Š. nukentėjusiajam 8. Nukentėjusiosios J. M. civilinio ieškinio dalis dėl... 9. Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų... 10. 1. R. Š. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „E“... 11. 2. Kasaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo panaikinti... 12. 2.1. Nuteistasis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas... 13. 2.2. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, neištyręs 2015 m.... 14. 2.3. Kasatoriaus nuomone, nėra pagrindo laikyti patikimais ir liudytojo 15. 2.4. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 16. 2.5. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos... 17. 2.6. Pasak nuteistojo, apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas... 18. 2.7. Pasak nuteistojo, priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių... 19. 2.8. Kasatoriaus teigimu, skundžiamame nuosprendyje nebuvo analizuoti ir... 20. 2.9. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamajame akte jis nėra... 21. 2.10. Pasak kasatoriaus, nustačius, kad jis negalėjo būti pripažintas kaltu... 22. 3. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai S. M., 23. 3.1. Anot kasatorių, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir... 24. 3.2. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis CK 6.264 straipsnio 1 dalimi,... 25. 3.3. Kasatorių įsitikinimu, CK 6.264 straipsnio 1 dalies aiškinimas taip,... 26. 3.4. Kasaciniame skunde pažymima, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m.... 27. 3.5. Taip pat pažymima, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 82... 28. 3.6. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų manymu, nagrinėjamu atveju CK... 29. 3.7. Taip pat kasatoriai pažymi, kad CK 6.264 straipsnio 3 dalyje numatyta... 30. 3.8. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų įsitikinimu, CK 6.264... 31. 4. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. M.... 32. 4.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiosios... 33. 4.2. Pagal teismų praktiką turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiesiems... 34. 5. Nuteistojo R. Š., nukentėjusiųjų ir civilinių... 35. Dėl nenagrinėtinų nuteistojo R. Š. kasacinio skundo... 36. 6. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir... 37. Dėl nuteistojo R. Š. kasaciniame skunde nurodomų BPK... 38. 7. Kasatorius R. Š., nesutikdamas su apeliacinės... 39. 7.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK normos, reglamentuojančios... 40. 7.2. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti,... 41. 7.3. Pirmosios instancijos teismas R. Š. dėl kaltinimo... 42. 7.4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokuroro ir... 43. 7.5. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi žemesnės... 44. 7.6. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliacinės... 45. Dėl BK 176 straipsnio 1 dalies taikymo... 46. 8. Nuteistasis R. Š. ginčija nuteisimą pagal BK 176... 47. 8.1. BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra... 48. 8.2. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad įvykio metu:... 49. 8.3. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 17 d.... 50. 8.4. Specialisto išvadoje Nr. M 718/14(03) konstatuota, kad 51. 8.5. Remiantis šiais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas teisingai... 52. 8.6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuteistojo... 53. Dėl solidariosios darbdavio ir darbuotojo civilinės atsakomybės, kreipimosi... 54. 9. Kasatoriai nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai teigia, kad apeliacinės... 55. 9.1. BPK 44 straipsnio 10 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kiekvienas nuo... 56. 9.2. Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis 57. 9.3. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas,... 58. 9.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad už... 59. 9.5. Kasaciniame skunde kasatorių akcentuota CK 6.264 straipsnio 3 dalyje... 60. 9.6. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos... 61. 9.7. Kasatoriai savo teisę reikalauti solidaraus žalos atlyginimo ne tik iš... 62. 9.8. Pagal ETT praktikoje suformuotą Europos Sąjungos teisę atitinkančio... 63. 9.9. Direktyva 2012/29/ES siekiama iš dalies pakeisti ir praplėsti 2001 m.... 64. 9.10. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia,... 65. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam ir civiliniam... 66. 10. Kasatorius nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės 67. Šie kasatoriaus argumentai pagrįsti tik dalyje dėl neturtinės žalos... 68. 10.1. Bylos duomenimis, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė 69. 10.2. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CK 6.290 straipsnio 1... 70. 10.3. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks apeliacinės instancijos teismo... 71. 10.4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į CK 6.290 straipsnio 1... 72. 10.5. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu(24 jo lapas) konstatuota,... 73. Dėl proceso išlaidų... 74. 11. Teismo posėdžio metu advokatas D. Žiedas pateikė prašymą išieškoti... 75. 11.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 76. 11.2. Ši baudžiamoji byla nagrinėta kasacinės instancijos teisme žodinio... 77. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 78. Nuteistojo R. Š. bei nukentėjusiųjų ir civilinių... 79. Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 80. panaikinti jo dalį, kuria nukentėjusiosios J. M.... 81. priteisti iš civilinio atsakovo UAB „E“ 5000 Eur nukentėjusiajai ir... 82. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 83. Išieškoti iš nuteistojo R. Š. nukentėjusiajam ir... 84. ....