Byla 2K-377/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Rimanto Baumilo, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovui advokatui Arūnui Juodžiui, civilinio atsakovo UAB „Tomega“ atstovui advokatui Deiviui Valiuliui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. bei R. V. atstovo advokato Arūno Juodžio ir civilinio atsakovo UAB „Tomega“ atstovo advokato Arturo Kalyčio kasacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei septynioms paroms bei atsiprašyti nukentėjusiųjų. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. A. uždrausta vairuoti visų rūšių transporto priemones vienerius metus.

2Iš civilinio atsakovo ,,If P&C Insurance AS“ filialo kiekvienam nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui priteista po 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti ir V. V. – 7168,54 Lt, o R. V. – 11 546,61 Lt turtinei žalai atlyginti, Šiaulių teritorinei ligonių kasai – 21 954,90 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui – 43 467,04 Lt.

3Iš civilinio atsakovo UAB „Tomega“ nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. Š. priteista 40 000 Lt, D. Š. ir D. Š. – po 60 000 Lt, V. V. – 50 000 Lt, R. V. – 90 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

4Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, kuria nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių D. Š., D. Š. atstovo A. Š. apeliacinį skundą atmetus, o nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. ir R. V. atstovės advokatės, civilinių atsakovų ,,If P&C Insurance AS“, UAB „Tomega“ apeliacinius skundus patenkinus iš dalies, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. (turėtų būti – 2010 m. rugpjūčio 26 d.) nuosprendžio dalis, kuria išspręsti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. Š., D. ir D. Š., V. ir R. V. civiliniai ieškiniai, pakeista.

5Iš civilinio atsakovo ,,If P&C Insurance AS“ nukentėjusiesiems A. Š., D. Š., D. Š., V. bei R. V. priteista po 345,28 Lt neturtinei žalai atlyginti ir V. V. 7430,91 Lt, o R. V. – 13 052,03 Lt turtinei žalai atlyginti.

6Iš civilinio atsakovo UAB „Tomega“ nukentėjusiajam A. Š. priteista 39 654,72 Lt, D. ir D. Š. – po 59 654,72 Lt, V. V. – 9 654,72 Lt, R. V. – 59 654,72 Lt neturtinei žalai atlyginti.

7Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

8Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo R. Baumilo pranešimą, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. bei R. V. atstovo advokato Arūno Juodžio, prašiusio jo kasacinį skundą patenkinti, o civilinio atsakovo UAB „Tomega“ atstovo advokato Arturo Kalyčio – atmesti, civilinio atsakovo UAB „Tomega“ atstovo advokato Deivio Valiulio, prašiusio jų kasacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiųjų R. ir V. V. atstovo – atmesti, prokurorės, prašiusios abu kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

9R. A. nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio 20 d., apie 14.54 val., Mažeikių rajone, kelio Mažeikiai–Skuodas 5,26 kilometro ruože, Skuodo kryptimi, vairuodamas UAB „Tomega“ priklausantį automobilį – balninį vilkiką ,,Scania P124“ (valst. Nr. ( - ) su puspriekabe (autocisterna) ,,Kaessbohrer“ (valst. Nr. ( - ), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių (toliau – KET) 53, 172, 173, 181 punktų reikalavimus, nes, pastebėjęs kliūtį – priešais jį ta pačia kryptimi važiuojantį R. Š. vairuojamą automobilį ,,Audi 80“ (valst. Nr. ( - ) ketinusį sukti į kairę, įvažiavimo į stomatologijos kliniką link, todėl sustojusį prie siauros brūkšninės linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus, tam, kad praleistų priešinga eismo juosta Mažeikių kryptimi važiuojantį R. V. vairuojamą automobilį ,,VW Golf“ (valst. Nr. ( - ) laiku nesulėtino greičio iki minimumo ir nepasitraukė dešiniau, kad apvažiuotų sustojusį R. Š. automobilį ir, važiuodamas toliau apie 68–70 km/h greičiu, vairuojamo automobilio – balninio vilkiko ,,Scania P124“ frontalinės plokštumos priekiniu kairiuoju kampu trenkėsi į sustojusio automobilio ,,Audi 80“ galinės plokštumos dešinę pusę. Dėl to automobilis ,,Audi 80“ buvo išstumtas į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu R. V. vairuojamu automobiliu ,,VW Golf“. Eismo įvykio metu žuvo ,,Audi 80“ vairuotoja R. Š., automobilio ,,VW Golf“ vairuotojo R. V. sveikata sutrikdyta sunkiai, o keleivės V. V. sveikata – nesunkiai.

10Kasaciniu skundu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. ir R. V. atstovas advokatas A. Juodis prašo teismų sprendimus pakeisti ir iš civilinio atsakovo UAB „Tomega“ V. V. priteisti 100 000 Lt, R. V. – 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o iš civilinio atsakovo „If P&C Insurance AS“ filialo V. V. priteisti 7888,15 Lt, R. V. – 13 079,77 Lt turtinei žalai atlyginti, taip pat iš civilinio atsakovo UAB „Tomega“ priteisti V. ir R. V. apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose turėtas išlaidas.

11Kasatorius nurodo, kad teismai, pažeisdami Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250, 6.251 straipsnius, nepagrįstai sumažino jo atstovaujamiesiems priteistinos turtinės bei neturtinės žalos dydį. Teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, nesivadovavo vieninga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokios kategorijos bylose ir nepagrįstai nevertino, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, sveikatos sutrikdymo padariniai yra svarbiausias kriterijus. Be to, sveikatos sutrikdymo padarinius teismai vertino fakto, o ne ateities požiūriu, ir tai sutrukdė teismams nustatyti tokį neturtinės žalos dydį, kuris faktiškai kompensuotų jo atstovaujamųjų patirtą žalą.

12Pasak kasatoriaus, teismai ateities požiūriu neįvertino V. V. padaryto veido sužalojimo, dėl kurio jos veide liko randai, kurie savaime nedings, ir dėl to ji kasdien patiria nepatogumų, baimę būti viešumoje, gėdą prieš kitus žmones bei yra priversta gausiai naudoti kosmetikos priemones. Be to, kad V. V. buvo sumušta galva, padarytos muštinės žaizdos, galvos smegenų sumušimas, nubrozdinta veido oda, 2009 m. gruodžio 22 d. įvykęs jos gimdymas buvo komplikuotas būtent dėl nusikaltimo metu padaryto sveikatos sutrikdymo. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas, priklausomai nuo bylos aplinkybių. Taigi teismai turėjo atsižvelgti į tokias aplinkybes kaip V. V. veido subjaurojimas, jaunas jos amžius, ir šias aplinkybes laikyti svarbiausiomis nustatant neturtinės žalos dydį.

13Kasatorius tvirtina, kad teismai ateities požiūriu nepakankamai įvertino tai, kad R. V. sveikatos sutrikdymo padariniai iki šiol yra ne tik kad nepašalinti, bet, kaip matyti iš medicinos dokumentų, R. V. juos jaus visą likusį gyvenimą, be to, kyla naujų sveikatos problemų, dėl kurių jis nuolat patirs nepatogumų, išgyvenimų bei papildomų išlaidų stiprinti sveikatai. Teismai nepakankamai įvertino ir tai, kad jis iki šiol nuolat lankosi pas neurochirurgą, psichologą, reabilitologą, jam beveik kiekvieną mėnesį yra suteikiamos kojų sąnarių reabilitacijos paslaugos, praėjus keturiems metams po eismo įvykio, R. V. diagnozuota dešiniojo bei kairiojo kelių sąnarių pirmojo laipsnio artrozė. Be to, teismai neįvertino ir sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių R. V. profesinei veiklai – dėl eismo įvykio metu sukeltų padarinių jis negalėjo tęsti 2005 metais sėkmingai pradėtų verslo vadybos studijų Žemaitijos kolegijoje ir paskutiniame kurse buvo išbrauktas iš studentų sąrašų dėl akademinių įsiskolinimų, kurie atsirado negalėjus laikyti egzaminų bei pristatyti kontrolinių darbų dėl jo sveikatos būklės po eismo įvykio. R. V. vis dar yra išlikę tokie sveikatos sutrikimai kaip susilpnėjęs regėjimas, dvejinimasis akyse, trumpalaikės atminties sutrikimas, dėl to jis negali iš naujo pradėti bei sėkmingai užbaigti studijų ir netenka galimybės siekti karjeros bei aukštesnės kvalifikacijos.

14Kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai atsižvelgė į nuteistojo R. A. kaltę. Jei R. A. būtų buvęs rūpestingesnis eismo dalyvis, eismo įvykio būtų išvengęs. Be to, R. A. viso bylos proceso metu nepripažino kaltės, neatsiprašė nukentėjusiųjų, neatlygino nors iš dalies nei turtinės, nei neturtinės žalos. Taip pat teismai neįvertino ir civilinio atsakovo UAB „Tomega“ turtinės padėties, nors pagal CK 6.250 straipsnį privalėjo tai padaryti. Pasak kasatoriaus, UAB „Tomega“ turtinė padėtis yra labai gera, įmonė turi pakankamai turto ir gali atlyginti visiems eismo įvykyje nukentėjusiems asmenims padarytą žalą.

15Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo turtinės žalos sumažinimo, be to, sumažindamas turtinės žalos atlyginimo dydį, pažeidė CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą.

16Civilinio atsakovo UAB „Tomega“ atstovas advokatas A. Kalytis kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, susijusią su nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Š., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių D. ir D. Š. atstovo pagal įstatymą, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. ir R. V. civilinių ieškinių tenkinimu, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

17Kasatorius nurodo, kad teismai, priimdami sprendimus dėl civilinių ieškinių, turėjo vadovautis atitinkamomis CK normomis: civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–6.254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–6.291 straipsniai) ir kt. Teismai neteisingai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas ir dėl to netinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimą. Be to, kasatoriaus nuomone, yra pagrindas abejoti bylą nagrinėjusių teismų nešališkumu objektyviąja prasme.

18Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Pasak kasatoriaus, civilinis atsakovas UAB „Tomega“ apeliaciniame skunde, taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinų sumų dydį neturtinei žalai atlyginti, neįvertino visų žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų, nepagrindė šių kriterijų taikymo, neatskleidė jų reikšmės bei įtakos teisingos piniginės kompensacijos dydžiui.

19Kasatorius nurodo, kad, sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės ir prievolės atlyginti nukentėjusiesiems jų patirtą neturtinę žalą, turi būti analizuojamas priežastinis ryšys tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių, t. y. būtina nustatyti ir aptarti faktinį ir teisinį priežastinį ryšį. Priežastiniam ryšiui taip pat būtina nustatyti, kad neteisėti nuteistojo veiksmai buvo vienintelė arba pagrindinė žalos atsiradimo sąlyga ir kad nebuvo kitų priežastinį ryšį keičiančių ar nutraukiančių aplinkybių. Kasatoriaus nuomone, teismai turėjo įvertinti byloje nustatytą aplinkybę, kad būtent tuo metu, kai susidūrė R. V. ir R. Š. vairuojami automobiliai, R. Š. ir buvo padaryti galvos, sprando bei krūtinės sužalojimai, kurie ir buvo jos mirties priežastis (2010 m. sausio 29 d. ekspertizės aktas). Taigi akivaizdu, kad į priežastinio ryšio grandinę buvo įsiterpta, ir tai teismas turėjo įvertinti nustatydamas neturtinės žalos dydį, tačiau to nepadarė.

20Be to, kasatorius nurodo, kad byloje taip ir liko nepaneigta, jog eismo įvykio metu R. Š. transporto priemonę vairavo neprisisegusi saugos diržu (2010 m. sausio 29 d. ekspertizės akte konstatuota, kad pagal R. Š. padarytų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją negalima nustatyti, ar ji buvo prisisegusi saugos diržu). Teismai šios aplinkybės neįvertino. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad minėtame ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog tikėtina, kad V. ir R. V. eismo įvykio metu buvo prisisegę saugos diržais. Tokią prielaidą ekspertas padarė remdamasis tik tuo, kad nukentėjusiesiems nenustatyta kūno sužalojimų, būdingų saugos diržų neprisisegusiems asmenims, sėdintiems eismo įvykio metu automobilio priekinėse sėdynėse. Kasatoriaus nuomone, eksperto išvada neišsami, nes ekspertas netyrė, ar V. ir R. V. buvo padaryta kūno sužalojimų, būdingų asmenims, prisisegusiems saugos diržais. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme civiliniai atsakovai pateikė prašymą paskirti kompleksinę medicininę–autotechninę ekspertizę siekiant nustatyti, ar įvykio metu žuvusioji R. Š., nukentėjusieji V. ir R. V. buvo prisisegę saugos diržais. Civiliniai atsakovai taip ketino įrodyti, kad šie asmenys transporto priemones vairavo neprisisegę saugos diržų, o tai yra pagrindas mažinti priteistinas sumas neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas UAB „Tomega“ prašymą dėl ekspertizės skyrimo nemotyvuotai atmetė, taip pažeidė BPK 7 straipsnio, 110 straipsnio 2 dalies, 111 straipsnio 2 dalies nuostatas ir dėl šių aplinkybių nutartyje nepasisakė. Taip teismas suvaržė civilinio atsakovo teisę teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, pareikšti savo paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmės. Be to, kasatoriaus teigimu, nemotyvuotas atsisakymas skirti ekspertizę, taip pat prieštaravimų, esančių ekspertizės aktuose, nepašalinimas ir šių prieštaravimų neaptarimas leidžia abejoti teismo nešališkumu.

21Taip pat kasatorius nurodo, kad teismai, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą, neįvertino ir UAB „Tomega“ turtinės padėties, nors tai yra vienas kriterijų nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų UAB „Tomega“ finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad dėl prasidėjusio ekonominio sunkmečio UAB „Tomega“ finansinė būklė 2010 metais labai pablogėjo, tokia tendencija išliko ir 2011 metais. Dėl to iš civilinio atsakovo priteistos sumos yra neadekvačios ekonominei situacijai šalyje, įmonės turtinei padėčiai bei galimybei sumokėti tokias sumas. Tokio dydžio piniginių sumų priteisimas prives įmonę prie nemokumo.

22Kasatorius nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą nukentėjusiesiems Š. išmokėta 121 200 Lt vienkartinė socialinio draudimo išmoka, be to, D. ir D. Š. mokamos periodinės socialinio draudimo išmokos. Šiuo metu A. Š. ir jo dukterims išmokėta 177 588,78 Lt socialinio draudimo išmokų. Kasatorius prašo atkreipti dėmesį į tai, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia apimtimi į žalą, taip pat į kokios rūšies žalą yra įskaitomos išmokėtos socialinio draudimo išmokos. Taigi, kasatoriaus manymu, galima teigti, kad visos šios išmokos įskaitomos tiek į atlygintiną turtinę, tiek ir į atlygintiną neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 17 d. nutartyje konstatavo, kad turėtų būti preziumuojama, jog išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą. Tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Ši prezumpcija, be abejo, yra nuginčijama, bet pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, – ją viršija. Antai nukentėjusysis, manydamas, kad jam išmokėta kompensacija nepadengia visos žalos, ir prašydamas priteisti skirtumą iš už žalą atsakingo asmens CK 6.254 straipsnio 2 dalies pagrindu, privalės įrodyti, jog žala didesnė už gautą kompensaciją. Lygiai taip pat atsakingas už žalą asmuo, manantis, kad nukentėjusiajam išmokėta didesnė kompensacija negu šio patirta žala, privalo šią aplinkybę įrodyti. Taigi, kasatoriaus nuomone, Š. išmokėtos socialinio draudimo išmokos turi būti įskaitytos į atlygintiną neturtinę žalą. Šiuo atveju teismo nustatyta neturtinė žala (160 000 Lt) yra atlyginta gavus socialinio draudimo išmokas (177 588,78 Lt). Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu Konstituciniame Teisme yra penkios konstitucinės justicijos bylos, tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla, dėl kurių Konstitucinio Teismo sprendimas turės esminės reikšmės šioje byloje. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas privalėjo atidėti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas arba privalėjo pats kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CK 6.290 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijai. Tačiau teismas civilinio atsakovo prašymus šiuo klausimu nemotyvuotai atmetė. Taip pažeidė BPK 234 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatą.

23Kasaciniai skundai atmestini.

24Dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. ir R. V. atstovo advokato A. Juodžio kasacinio skundo argumentų

25Nukentėjusiųjų atstovas kasaciniame skunde nurodo, kad teismai nepagrįstai sumažino V. ir R. V. priteistinos neturtinės žalos dydį, nes neatsižvelgė į tai, kad sveikatos sutrikdymo atveju kilę padariniai yra svarbiausias kriterijus, be to, padarinius vertino fakto, o ne ateities požiūriu, nepagrįstai atsižvelgė į nuteistojo kaltę, neįvertino civilinio atsakovo UAB ,,Tomega“ turtinės padėties ir nesivadovavo teismų praktika.

26Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad neturtinės žalos dydis pirmiausia yra faktinių bylos aplinkybių sritis ir kad tai yra pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys Nr. 2K-408/2008, 2K-267/2009, 2K-89/2010, 2K-271/2010, 2K-341/2010 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrinti, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.

27BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

28Nukentėjusioji V. V. eismo įvykio metu patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o R. V. – sunkų. Dėl eismo įvykio pagal BK 281 straipsnio 5 dalį kaltu pripažintas nuteistasis R. A.. Iš teismų priimtų sprendimų turinio matyti, kad teismai įvertino visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, labai išsamiai aptarė nukentėjusiesiems V. ir R. V. kilusius sveikatos sutrikdymo padarinius, tik priteisė skirtingas sumas.

29Pirmosios instancijos teismas iš civilinio atsakovo ,,If P&C Insurance AS“ filialo nukentėjusiesiems V. ir R. V. priteisė po 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti, o iš civilinio atsakovo UAB „Tomega“ V. V. – 50 000 Lt, R. V. – 90 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

30Apeliacinės instancijos teismas iš civilinio atsakovo ,,If P&C Insurance AS“ nukentėjusiesiems V. bei R. V. priteisė po 345,28 Lt neturtinei žalai atlyginti, o iš civilinio atsakovo UAB „Tomega“ V. V. – 9 654,72 Lt, R. V. – 59 654,72 Lt neturtinei žalai atlyginti.

31Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs kriterijų visumą, pirmiausia nukentėjusiesiems padarytų sveikatos sutrikdymų padarinius (tarp jų ir tuos, kurie nurodyti kasaciniame skunde), konstatavo, kad tiek nukentėjusiųjų prašomos priteisti sumos (V. V. 100 000 Lt, R. V. 200 000 Lt), tiek ir pirmosios instancijos teismo jiems priteistos sumos (V. V. – 51 726,40 Lt, R. V. – 91 726,40 Lt) neturtinei žalai atlyginti akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei teismų praktikai. Sumažindamas V. ir R. V. priteistinos neturtinės žalos dydžius, teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo kaltę (nusikalstamas nerūpestingumas), nes tai vienas iš kriterijų, kurį būtina įvertinti. Teismas pažymėjo, kad R. A. kilusių padarinių nenorėjo ir jų nesiekė, ir nors kilo sunkūs padariniai, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad padarytas pažeidimas susijęs su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu KET reikalavimų nesilaikymu. Pažymėtina ir tai, kad veikiant tyčia paprastai padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju. Tai, kad, kasatoriaus teigimu, R. A. nepripažino savo kaltės, neatsiprašė nukentėjusiųjų, neatlygino nors dalies žalos, yra aplinkybės, reikšmingos skiriant bausmę, o ne vertinant padarytą neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad teismai neprivalėjo vertinti civilinio atsakovo UAB ,,Tomega“ turtinės padėties, nes tai nenumatyta įstatyme – CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Šioje byloje žalą padaręs asmuo yra R. A., o ne UAB ,,Tomega“. Kasacinio skundo argumentai, kad teismai ateities požiūriu neįvertino nukentėjusiesiems padarytų sveikatos sutrikdymų padarinių (V. V. padaryto veido sužalojimo, dėl kurio jos veide esantys randai savaime neišnyks, R. V. avarijos metu kilę padariniai iki šiol nepašalinti, be to, jis juos jaus visą likusį gyvenimą, kyla naujų sveikatos problemų ir su tuo susijusių papildomų išlaidų, dėl sveikatos būklės nutraukė studijas ir apskritai dėl to netenka galimybės siekti karjeros bei aukštesnės kvalifikacijos), nepagrįsti. Iš teismų sprendimų matyti, kad šios aplinkybės vertintos, atsižvelgta į tai, kad po įvykio R. V. gydymas ir reabilitacija užsitęsė beveik 4 metus, jis buvo keletą kartų operuotas, sveikatos sužalojimo padarinių šalinimas sukėlė papildomų fizinių bei dvasinių išgyvenimų, dėl sveikatos būklės nutraukė studijas ir kt.; V. V. turi nepatogumų ir išgyvenimų dėl sužalojimų veide, nes jie atkreipia pašalinių asmenų dėmesį. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kasatoriaus teiginį, kad 2009 m. gruodžio 22 d. V. V. gimdymas buvo komplikuotas būtent dėl 2006 m. gruodžio 20 d. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Taigi ši aplinkybė pagrįstai nevertinta nustatant neturtinės žalos dydį.

32Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems V. ir R. V. atlygintinos neturtinės žalos dydžius, neįsigilintų į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai suprastų bei pritaikytų CK 6.250 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas sumažinti nukentėjusiesiems V. ir R. V. atlygintinos neturtinės žalos dydžius išsamiai motyvuotas.

33Taip pat kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, nemotyvuotai sumažino V. ir R. V. turtinės žalos dydį, taip pažeidė visiško nuostolių atlyginimo principą. Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys šį skundo argumentą paneigia, V. ir R. V. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo išspręstas tinkamai. Šios instancijos teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą (pirmosios instancijos teismas nukentėjusiesiems buvo priteisęs turtinę žalą tik pagal pirminį ieškinį) ir priteisė iš draudimo bendrovės nukentėjusiesiems patikslintame ieškinyje nurodytas jų turėtas papildomas išlaidas, susijusias su sveikatos problemų šalinimu: už A. V. sporto medicinos ir reabilitacijos klinikoje gautas paslaugas, kelionės išlaidas į šią kliniką, medikų konsultacijas ir medikamentus. Išlaidas, susijusias su V. V. dalyvavimu teismo procese (negautą darbo užmokestį 110,80 Lt), apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino proceso išlaidomis, o ne turtine žala, ir priteisė iš nuteistojo R. A.. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai iš turtinės žalos išskyrė išlaidas, kurios priskiriamos proceso išlaidoms, ir jas priteisė iš nuteistojo R. A. (R. V. naudai 27,74 Lt, V. V. naudai 267,24 Lt), taip pat pagrįstai turtinės žalos atlyginimo sumą sumažino automobilio ,,VW Golf“ likutine verte (200 Lt), nes automobilis teismo nuosprendžiu grąžintas V. V..

34Taigi nėra teisinio pagrindo keisti teismų priimtų sprendimų dėl turtinių žalų priteisimo nukentėjusiesiems V. ir R. V., nes iš esmės jų materialiniai nuostoliai visiškai atlyginti.

35Dėl civilinio atsakovo UAB „Tomega“ atstovo advokato A. Kalyčio kasacinio skundo argumentų

36Kasatorius, prašydamas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, susijusią su nukentėjusiųjų D. ir D. Š., A. Š. ir V. ir R. V. civilinių ieškinių tenkinimu, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma civilinio atsakovo UAB ,,Tomega“ atstovo apeliaciniame skunde.

37Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 21 d. nutartimi panaikinus ankstesnės Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 17 d. nutarties dalį, byla antrą kartą apeliacine tvarka išnagrinėta tik dėl civilinių ieškinių pagal nukentėjusiųjų V. ir R. V., D. ir D. Š., A. Š., civilinių atsakovų UAB ,,Tomega“ ir ,,If P&C Insurance AS“ filialo atstovų apeliacinius skundus. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 21 d. nutartimi bylos dalis dėl priežastinio ryšio tarp nuteistojo R. A. padarytos veikos ir kilusių padarinių, taip pat dėl jo kaltės palikta galioti, todėl skundžiamoje nutartyje, vykdant kasacinio teismo nurodymus, pasisakyta tik dėl civilinių ieškinių išsprendimo. Dėl to civilinio atsakovo UAB ,,Tomega“ kasacinio skundo argumentai, kuriais jis ginčija priežastinį ryšį tarp nuteistojo R. A. veiksmų ir kilusių padarinių (R. Š. mirties), paliktini nenagrinėti. Be to, atkreiptinas kasatoriaus dėmesys į tai, kad 2011 m. sausio 17 d. apeliacinėje nutartyje dėl šių nuteistojo R. A. ir civilinio atsakovo UAB ,,Tomega“ apeliacinių skundų argumentų labai išsamiai pasisakyta ir konstatuota, kad nuteistojo R. A. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti.

38Taip pat pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Taip pat pabrėžtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą civilinis atsakovas ir jo atstovas turi teisę kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį tik dėl civilinio ieškinio (BPK 367 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, paliktini nenagrinėti ir civilinio atsakovo UAB ,,Tomega“ atstovo kasacinio skundo argumentai, kuriais keliamos abejonės dėl ekspertų išvadų, t. y. ar nukentėjusieji V. ir R. V. bei žuvusioji R. Š. eismo įvykio metu buvo prisisegę saugos diržus.

39Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimų (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimų aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys 2K-142/2009, 2K-279/2010, 2K-7-85/2011 ir kt.). Pabrėžtina ir tai, kad civilinis atsakovas ir jo atstovas turi teisę paduoti apeliacinius skundus tik dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu (BPK 312 straipsnio 3 dalis).

40Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 21 d. nutartį, civilinio atsakovo UAB ,,Tomega“ atstovo apeliacinį skundą, neviršydamas jo ribų, išnagrinėjo išsamiai ir visapusiškai, apsvarstydamas jame nurodytus argumentus, susijusius su nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais, ir išdėstydamas motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, t. y. dėl CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų kriterijų vertinimo nustatant nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį, dėl D. ir D. Š., A. Š. išmokėtų socialinio draudimo išmokų įskaitymo į atlygintiną neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nukentėjusiųjų D. ir D. Š., A. Š. apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma priteisti didesnes sumas neturtinei žalai atlyginti, atmetė, o V. ir R. V. atstovės advokatės, civilinių atsakovų ,,If P&C Insurance AS“, UAB „Tomega“ atstovų advokatų apeliacinius skundus iš dalies tenkino ir nuosprendžio dalį, kuria išspręsti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai, pakeitė: visiems nukentėjusiesiems iš ,,If P&C Insurance AS“ filialo priteisė po 345 Lt neturtinei žalai atlyginti (taip ištaisė netinkamai taikytą įstatymą), o iš UAB ,,Tomega“ nukentėjusiajai V. V. priteistos sumos dydį neturtinei žalai atlyginti sumažino iki 9654 Lt, o R. V. – iki 59 654 Lt. Jau minėta atsakant į nukentėjusiųjų V. ir R. V. kasacinį skundą, kad sumažindamas atlygintinos neturtinės žalos dydį apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus.

41Civilinio atsakovo UAB ,,Tomega“ atstovo prašymai atidėti bylos nagrinėjimą iki kol Konstitucinis Teismas neišspręs klausimo dėl socialinio draudimo išmokų įskaitymo ar neįskaitymo į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą ir paskirti pakartotinę kompleksinę medicininę–autotechninę ekspertizę siekiant nustatyti, ar žuvusioji R. Š. ir nukentėjusieji V. ir R. V. eismo įvykio metu buvo prisisegę saugos diržus, buvo išspręsti laikantis BPK numatytos prašymų išsprendimo tvarkos, t. y. išklausytos proceso dalyvių nuomonės ir priimta 2011 m. spalio 27 d. motyvuota nutartis prašymus atmesti. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad atmetus šiuos civilinio atsakovo UAB ,,Tomega“ atstovo prašymus buvo pažeistos jo teisės ar kad teismas dėl to buvo šališkas. Iš bylos matyti, kad civilinio atsakovo teisės, nustatytos BPK 111 straipsnio 2 dalyje, 110 straipsnio 2 dalyje, nebuvo suvaržytos, nagrinėjant bylą laikytasi rungimosi principo (BPK 7 straipsnis). Skundžiamoje nutartyje dėl socialinio draudimo išmokų įskaitymo į atlygintinos neturtinės žalos dydį teisingai nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos yra dėl draudiminio įvykio negautų pajamų kompensacija apdraustiesiems, o negautos pajamos laikomos turtine žala, todėl socialinio draudimo išmokos negali būti užskaitomos kaip gautas neturtinės žalos atlyginimas. Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. priimtame nutarime išaiškinta, kad socialinio draudimo išmokos yra įskaitomos į turtinės žalos dydį.

42Taigi apeliacinės instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Civilinio atsakovo UAB ,,Tomega“ atstovo prašymas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl nukentėjusiųjų D. ir D. Š., A. Š. ir V. ir R. V. civilinių ieškinių išsprendimo ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nepagrįstas, todėl netenkintinas.

43Dėl proceso išlaidų

44Nukentėjusiųjų V. ir R. V. atstovas advokatas A. Juodis kasaciniu skundu prašo iš civilinio atsakovo UAB „Tomega“ jo atstovaujamiesiems priteisti apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose turėtas proceso išlaidas. Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys į tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti priteisiamos iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiųjų V. ir R. V. turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti priteistos iš nuteistojo R. A. – kiekvienam po 508,20 Lt. Kasacinės instancijos teisme nukentėjusiųjų atstovas advokatas A. Juodis pateikė sąskaitas, patvirtinančias, kad V. V. ir R. V. advokatui už kasacinio skundo rengimą ir atstovavimą kasacinės instancijos teisme sumokėjo po 1210 Lt, t. y. iš viso 2420 Lt.

45Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau tokiu atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-377/2009, 2K-419/2011).

46Atsižvelgiant į tai, kad pats nuteistasis R. A. kasacine tvarka teismų sprendimų neskundė ir procesas įvyko pagal nukentėjusiųjų V. ir R. V. atstovo advokato bei civilinio atsakovo UAB ,,Tomega“ atstovo advokato kasacinius skundus, kurie iš esmės atmesti kaip nepagrįsti, nukentėjusiųjų turėtos išlaidos – 2420 Lt – advokato paslaugoms, suteiktoms surašant kasacinį skundą ir atstovaujant kasacinės instancijos teismo posėdyje, apmokėti, nepriteistinos.

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

48Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. ir R. V. atstovo advokato Arūno Juodžio ir civilinio atsakovo UAB „Tomega“ atstovo advokato Arturo Kalyčio kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Iš civilinio atsakovo ,,If P&C Insurance AS“ filialo kiekvienam... 3. Iš civilinio atsakovo UAB „Tomega“ nukentėjusiesiems ir civiliniams... 4. Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Iš civilinio atsakovo ,,If P&C Insurance AS“ nukentėjusiesiems A. Š.,... 6. Iš civilinio atsakovo UAB „Tomega“ nukentėjusiajam A. Š. priteista 39... 7. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.... 8. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo R. Baumilo pranešimą,... 9. R. A. nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio 20 d., apie 14.54 val.,... 10. Kasaciniu skundu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. ir R. V. atstovas... 11. Kasatorius nurodo, kad teismai, pažeisdami Baudžiamojo proceso kodekso... 12. Pasak kasatoriaus, teismai ateities požiūriu neįvertino V. V. padaryto veido... 13. Kasatorius tvirtina, kad teismai ateities požiūriu nepakankamai įvertino... 14. Kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai atsižvelgė į nuteistojo R. A.... 15. Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo... 16. Civilinio atsakovo UAB „Tomega“ atstovas advokatas A. Kalytis kasaciniu... 17. Kasatorius nurodo, kad teismai, priimdami sprendimus dėl civilinių... 18. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320... 19. Kasatorius nurodo, kad, sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės ir... 20. Be to, kasatorius nurodo, kad byloje taip ir liko nepaneigta, jog eismo įvykio... 21. Taip pat kasatorius nurodo, kad teismai, spręsdami neturtinės žalos... 22. Kasatorius nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe... 23. Kasaciniai skundai atmestini.... 24. Dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. ir R. V. atstovo advokato A.... 25. Nukentėjusiųjų atstovas kasaciniame skunde nurodo, kad teismai nepagrįstai... 26. Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad neturtinės... 27. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 28. Nukentėjusioji V. V. eismo įvykio metu patyrė nesunkų sveikatos... 29. Pirmosios instancijos teismas iš civilinio atsakovo ,,If P&C Insurance... 30. Apeliacinės instancijos teismas iš civilinio atsakovo ,,If P&C Insurance... 31. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs kriterijų visumą,... 32. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje... 33. Taip pat kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai,... 34. Taigi nėra teisinio pagrindo keisti teismų priimtų sprendimų dėl turtinių... 35. Dėl civilinio atsakovo UAB „Tomega“ atstovo advokato A. Kalyčio kasacinio... 36. Kasatorius, prašydamas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties... 37. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų... 38. Taip pat pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės... 39. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą... 40. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas,... 41. Civilinio atsakovo UAB ,,Tomega“ atstovo prašymai atidėti bylos... 42. Taigi apeliacinės instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo... 43. Dėl proceso išlaidų... 44. Nukentėjusiųjų V. ir R. V. atstovas advokatas A. Juodis kasaciniu skundu... 45. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 46. Atsižvelgiant į tai, kad pats nuteistasis R. A. kasacine tvarka teismų... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 48. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. ir R. V. atstovo advokato Arūno...