Byla 2A-398/2013
Dėl turtines ir neturtines žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Kazio Kailiuno, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešejo) ir Donato Šerno, teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal atsakovo akcines bendroves LESTO apeliacini skunda del Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkricio 2 d. sprendimo civilineje byloje Nr. 2-728-565/2011 pagal ieškovu B. B., R. B. ir G. B. ieškini atsakovui akcinei bendrovei LESTO del turtines ir neturtines žalos atlyginimo.

2Teiseju kolegija

3n u s t a t e :

4I. Ginco esme

5Byloje sprendžiama atsakovo kaip darbdavio atsakomybe del darbe ivykusio nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo jo darbuotojas, ieškinio senaties termino, neturtines žalos dydžio ir jo iskaitymo i draudimo bendroves išmoketa suma.

6Ieškovai praše priteisti iš atsakovo ieškovu naudai po 70 000 Lt neturtines žalos atlyginimui; ieškovei R. B. 6 500 Lt suma laidojimo išlaidu atlyginimui; 5 proc. dydžio metines procesines palukanas, skaiciuotinas nuo priteistu sumu nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo, bylinejimosi išlaidas. Nurode, kad ju sunus/vyras/tevas V. B. 2007 m. vasario 19 d. darbo sutarties pagrindu dirbo AB LESTO (buves pavadinimas - AB “Rytu skirstomieji tinklai”) elektriku. 2007 m. birželio 20 d. ivykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu V. B. mirtinai susižalojo - vykdydamas susijusi su elektros apsauga atsakovo nurodyma, lipdamas i ivado atrama Nr. 326/2, nukrito iš 6,5 m aukšcio. Ieškovu teigimu, nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo netinkamas pavojingu darbu organizavimas ir vykdymas (konstatuotas 2007 m. rugsejo 11 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2), kuris pasireiške tuo, jog organizuojant ir vykdant oro linijos ivado atramoje atjungima/išmontavima nepilnai buvo ivertinta kritimo iš aukšcio rizika lipant i gelžbetonine oro linijos atrama, ant kurios yra sumontuoti veikiantys elektros irenginiai ir konstrukcijos, trukdancios darbuotojui ilipti i atrama. Išduotas naudojimui apsaugos diržas su vienu lynu (stropu) neužtikrino nuolatines apsaugos nuo kritimo iš aukšcio. Tuo buvo pažeisti Darbuotoju saugos ir sveikatos istatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktu, 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 3 dalies 1-9 punktu reikalavimai. Taip pat buvo pažeisti lokaliniai teises aktai: AB „Rytu skirstomieji tinklai“ generalinio direktoriaus 2005 m. gruodžio 29 d. isakymu Nr. 259 patvirtintu „Elektros irenginiu eksploatavimo saugos taisykliu“ 28, 33.1, 43, 52.2 punktu reikalavimai. Ieškovu teigimu, žuvusiojo darbdavys (atsakovas) nesieme teises aktuose reikalaujamu priemoniu, kad užkirstu kelia nelaimingo atsitikimo darbe kilimui, savo neveikimu pažeide galiojanciu darbuotoju saugos ir sveikatos teises aktu reikalavimus ir šiu veiksmu pasekoje buvo mirtinai sužalotas ieškovu sunus/vyras/tevas. Todel byloje egzistuoja pagrindines ir papildomos salygos atsakovo atsakomybei kilti. Del nelaimingo atsitikimo ieškovai patyre didele moraline žala, kuria vertina po 70 000 Lt. Ieškove R. B. nurodo, kad taip pat turejo 6 500 Lt kapavietes sutvarkymo išlaidu.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkricio 2 d. sprendimu ieškini tenkino iš dalies. Priteise iš atsakovo ieškovu B. B., R. B. ir G. B. naudai po 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 procentus metines palukanas už priteistas sumas nuo 2010 m. rugpjucio 27 d. iki visiško teismo sprendimo ivykdymo. Kita ieškinio dali atmete (t. 1, b.l. 240-243). Teismas sprende, kad pažeidimus, susijusius su pavojingu darbu organizavimu, padare atsakovas, t.y. užduotis vykdyti darba buvo duota nesant aukštalipio darbu vadovo, nevisiškai buvo ivertinta kritimo iš aukšcio rizika, nors oro liniju schemose yra duomenys apie atramose sumontuotas konstrukcijas, išduotas apsaugos diržas su vienu lynu/stropu neužtikrina nuolatines apsaugos nuo kritimo iš aukšcio, nenustatyta technologija darbu atlikimui naudojant stropa oro linijos atramoje, kurioje yra sumontuotos konstrukcijos, trukdancios ar apsunkinancios darbuotojui lipti i atrama. Tuo tarpu pažeidimus, susijusius su pavojingu darbu vykdymu, padare V. B., kuris 2007 m. gegužes 8 d. buvo instruktuotas saugiai atlikti aukštalipio darbus pagal Darbuotoju saugos ir sveikatos instrukcija dirbant aukštyje ir aukštalipio darbus, taciau šios instrukcijos reikalavimu nesilaike (Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2 3.11 p.): dirbo negaves darbu vadovo nurodymo (instrukcijos 33.1 p.), neprisitvirtines prie atramos kritima stabdancia priemone (instrukcijos 43 p.), netinkamai naudojo apsaugos priemones - nages nebuvo prisegtos dirželiais (instrukcijos 5.2 p.), lipo i atrama, kurioje sumontuotos konstrukcijos, trukdancios saugai lipti ir dirbti (instrukcijos 52.2 p.). Atsižvelgiant i tai, kad nelaimingas atsitikimas darbe ivyko del atsakovo kaltes, teismas sprende, kad atsakovas turi atlyginti ieškovams neturtine žala. Ieškovai del sunaus/vyro/tevo žuties patyre dideli dvasini sukretima ir dvasinius išgyvenimus, emocine depresija, šios neigiamos pasekmes lydes juos visa gyvenima. Taciau del nelaimingo atsitikimo esant ir V. B. dideliam neatsargumui, i tai teismas atsižvelge nustatydamas atlygintinos moralines žalos dydi. Nustatant atlygintinos neturtines žalos dydi, teismas taip pat atsižvelge i tai, kad atsakovas 2007 m. kovo 27 d. AB „Rytu skirstomieji tinklai“ darbuotoju draudimo nuo nelaimingu atsitikimu paslaugu pirkimo – pardavimo sutartimi savo lešomis apdraude darbuotoju turtinius interesus, susijusius su nelaimingais atsitikimais. Ieškovei R. B. AB „Lietuvos draudimas“ išmokejo 25 000 Lt, o ieškovui G. B. - 75 000 Lt draudimo išmoka. Be to, ieškovams yra išmoketa vienkartine draudimo išmoka, lygi 100 dydžiu einamuju metu draudžiamuju pajamu, t.y. taip yra atlyginta ieškovams padaryta turtine žala. Todel teismas kiekvienam iš ieškovu priteise po 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas nurode, kad pagal darbuotoju draudimo nuo nelaimingu atsitikimu paslaugu pirkimo – pardavimo sutarties 3.1 punkta draudimo objektu yra darbuotoju turtiniai interesai, susije su nelaimingu atsitikimu, o naudos gavejas yra apdraustasis, t.y. darbuotojas (sutarties 4.1. p.). Todel teismas sprende, kad atsakovas buvo apdraudes darbuotoju, o ne savo turtinius interesus, tuo paciu sumažindamas atsakovo moketina turtines žalos atlyginima, jei draudimo išmoka nepadengtu visos darbuotojui padarytos turtines žalos.

9Prašyma atlyginti 6 500 Lt laidojimo išlaidas teismas atmete, nes atsakovas yra atlygines ieškovei R. B. 3 588,55 Lt laidojimo išlaidas, sumokejes 3 000 Lt pašalpa, ji taip pat yra gavusi 850 Lt laidojimo pašalpa, todel 6 500 Lt laidojimo išlaidos yra atlygintos.

10Teismas nurode, kad ieškinio termino eiga skaiciuotina nuo 2007 m. rugsejo 11 d., t.y. nuo nelaimingo atsitikimo priežasciu nustatymo. Todel sprende, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas (CK 1.127 str. 1 d.).

11III. Apeliacinio skundo argumentai

12Atsakovas AB LESTO (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkricio 2 d. sprendima panaikinti, priimti nauja sprendima – ieškini atmesti, skirti bylos nagrinejima žodinio proceso tvarka (t. 2, b.l. 2-12). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, nes jame nenurodyti motyvai, kuriais remdamasis teismas nustate konkretu ieškovu patirtos neturtines žalos dydi. Mišria darbdavio ir žuvusiojo kalte del nelaimingo atsitikimo nepagristai ivertino po 50 proc., nepagrinde, kokia apimtimi nustatant atlygintinos neturtines žalos dydi buvo atsižvelgta i tai, kad pagal 2007 m. kovo 27 d. AB Rytu skirstomuju tinklu sudaryta darbuotoju draudimo nuo nelaimingu atsitikimu paslaugu pirkimo – pardavimo sutarti žuvusiojo žmonai ir sunui buvo išmoketa 100 000 Lt draudimo išmoka.
  2. Teismas neteisingai nustate ieškinio senaties eigos pradžios subjektyvuji momenta, t.y. data, kada ieškovai sužinojo apie savo teises pažeidima ir nuo kurios turi buti pradedama skaiciuoti ieškinio senaties termino eiga. Apelianto teigimu, nelaimingo atsitikimo diena – 2007 m. birželio 20 d. ieškovai sužinojo apie V. B. žuti, butent ta diena ivykusi mirtis jiems sukele išgyvenimus, neigiamas emocijas ir jausmus. Todel ieškinio senaties terminas reikalavimams del neturtines žalos atlyginimo reikšti baigesi 2010 m. birželio 20 d. Ieškinys pateiktas 2010 m. rugpjucio 27 d., t.y. praleidus ieškinio senaties termina.
  3. Nors tiriant nelaiminga atsitikima ir buvo nustatyta, kad darbdavys netinkamai organizavo rizikos vykdant aukštalipio darbus vertinima, neaprupino darbuotojo asmeninemis apsaugos priemonemis, teismas sprendime neanalizavo ir nenustate, kuo pasireiške netinkamas pavojingu darbu vykdymas bei kiek jis buvo žalos priežastimi. Apelianto nuomone, nelaimingas atsitikimas ivyko ir žala ieškovams atsirado del nukentejusiojo tycios, t.y. samoningo saugu darba elektros irenginiuose bei aukštyje reglamentuojanciu teises aktu reikalavimu nesilaikymo. Teismas neanalizavo ir nevertino, ar V. B. turimu saugos priemoniu pakako nelaimingam atsitikimui išvengti, neatsižvelge, jog pats žuvusysis (budamas tinkamai apmokytas) ivertino galimybes lipti i konkrecia atrama bei atsisake autobokštelio.
  4. Nors Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2 yra nurodyta, kad apeliantas nevisiškai tinkamai ivykde savo pareigas siekdamas užtikrinti darbuotoju sauga ir sveikata, taciau, apelianto manymu, jis emesi pakankamu priemoniu, kad šis nelaimingas atsitikimas neivyktu. Be to, nukentejusysis pats buvo atsakingas už konkreciu darbu konkrecioje darbo vietoje saugu vykdyma, nes tik jis (o ne darbdavys) turejo pareiga ivertinti individualia situacija ir parinkti saugu buda darbams vykdyti. Nelaiminga atsitikima ir V. B. mirti nulemusiais veiksniais buvo paties nukentejusiojo neteiseti veiksmai, todel apelianto teigimu, ieškovu prašoma atlyginti žala priežastiniu ryšiu yra susijusi butent su nukentejusiojo, o ne su apelianto veiksmais (neveikimu). Del to atsakomybe del ieškiniu prašomos priteisti žalos apeliantui negali kilti (CK 6.253 str.).
  5. Teismas netinkamai ivertino ieškovams kompensuotinos neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus, t.y. ieškovu patirtas emocijas, neigiamus išgyvenimus bei kitus neigiamus padarinius, paties nukentejusiojo kalte, sažiningumo, teisingumo ir protingumo principus, neatsižvelge i Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose, taip pat netinkamai sprende, kad žalos atsiradima vienodai leme apelianto ir nukentejusiojo asmens kalte. Teismas neatsižvelge, jog ieškovai nepateike jokiu irodymu, kurie pagristu prašomos atlyginti neturtines žalos dydi, taip pat irodymu, kurie pagristu tarp žuvusiojo ir kiekvieno iš ieškovu buvusius glaudžius emocinius ryšius, artima bendravima V. B. mirties diena.
  6. Tuo atveju, jei teismas nustatytu esant ir apelianto kalte del ivykusio nelaimingo atsitikimo, apelianto nuomone, žuvusiojo kaltes laipsnis del nelaimingo atsitikimo yra žymiai didesnis nei 50 proc. Apelianto teigimu, nukentejusiojo kaltes laipsnis del nelaimingo atsitikimo yra ne mažesnis nei 90 proc. Teismas nepakankamai ivertino, jog butent žuvusiojo neteiseti veiksmai, o ne netinkamas pavojingu darbu organizavimas konkreciu atveju yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susije su atsiradusiomis neigiamomis pasekmemis. Todel apeliantas nera arba yra minimaliai atsakingas už ieškovams padaryta neturtine žala.
  7. Teismas nepagristai konstatavo, jog išmoketa draudimo išmoka sumažina tik turtine ieškovu žala, taciau neturi itakos ieškovu patirtos neturtines žalos dydžio mažinimui. Žuvusiojo sunui ir žmonai buvo išmoketa 100 000 Lt draudimo išmoka nevertinant ir neirodinejant, kokiu ir kiek turtiniu/neturtiniu nuostoliu patyre šie asmenys. Apelianto teigimu, išmoketa 100 000 Lt draudimo išmoka turetu buti vertinama kaip visos ieškovu patirtos ne tik turtines, bet ir neturtines žalos atlyginimas.
  8. Ivertinant tai, jog žuvusiojo žmonai ir sunui buvo išmoketa 100 000 Lt draudimo išmoka, einamuju metu draudžiamuju pajamu 100 dydžiu vienkartine draudimo išmoka, teismo priteista bendra 105 000 Lt neturtine žalos suma neatitinka teisingumo, sažiningumo ir protingumo kriteriju bei viršija teismu praktikoje panašiais atvejais priteisiamas sumas.

13Ieškovai B. B., R. B. ir G. B. atsiliepimo i apeliacini skunda nepateike.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybes, teisiniai argumentai ir išvados

15CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas. Apeliacines instancijos teismas nagrineja byla neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytu ribu, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribu butu pažeistos asmens, visuomenes ar valstybes teises ir teiseti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacines instancijos teismas ex officio patikrina, ar nera CPK 329 straipsnyje nurodytu absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu.

16Nustatyta, kad ieškovu sunus/vyras/tevas V. B. dirbo pas apelianta elektriku. 2007 m. birželio 20 d. nelaimingo atsitikimo darbe metu jis, vykdydamas savo darbo funkcijas, lipo i oro linijos ivado atrama, nukrito iš 6,5 metru aukšcio ir žuvo. Ieškovams - žuvusiojo sunui ir sutuoktinei išmoketa 100 000 Lt dydžio draudimo išmoka pagal 2007 m. kovo 27 d. atsakovo su AB „Lietuvos draudimas“ sudaryta darbuotoju draudimo nuo nelaimingu atsitikimu paslaugu pirkimo- pardavimo sutarti (toliau- Draudimo sutartis).

17Del žodinio bylos nagrinejimo

18Apeliantas prašo byla nagrineti žodinio proceso tvarka, taciau žodinio bylos nagrinejimo butinumo niekaip nemotyvuoja. Apeliacines instancijos teismui pakanka byloje esanciu duomenu, kuriu pagrindu pirmosios instancijos teismas nustate ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad butu galima ivertinti šio teismo sprendimo teisetuma bei pagristuma bei padaryti išvada, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspresta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nauju irodymu nera pateikta. Todel teiseju kolegija, atsižvelgdama i civilinio proceso istatyme itvirtinta bendraja bylu nagrinejimo apeliacine tvarka taisykle, pagal kuria apeliacinis skundas nagrinejamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), taip pat ivertinusi šios konkrecios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nera poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatyta išimti ir skirti bylos nagrinejima žodinio proceso tvarka.

19Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

20Del teismo sprendimui keliamu reikalavimu

21Apelianto nuomone, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka keliamu teismo sprendimams reikalavimu (CPK 263 straipsnis), nes jame pateiktos išvados neatitinka bylos aplinkybiu ir nera pakankamai motyvuotos. Teiseju kolegija nesutinka su šiais apelianto teiginiais.

22Sprendimo motyvavimas yra butinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas ivykdytas atidžiai, taciau teismo pareiga pagristi priimta sprendima neturetu buti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti i kiekviena argumenta. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos nutartys civilinese bylose Nr. 3K-3-296/2009; 3K-3-107/2010, 3K-3-52/2011 ir kt.). Nagrinejamu atveju pirmosios instancijos teismas pagal vidini savo isitikinima, pagrista aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu, atsižvelge i bylai, jo manymu, reikšmingas aplinkybes (inter alia neturtines žalos dydžio kriterijus) ir jas išdeste savo sprendime (CPK 185 straipsnis). Todel teiseju kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nera motyvuotas. Pastebetina, kad apeliantas šiuo atveju ir nekelia klausimo del CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, jis tik teigia, kad sprendimas, jo nuomone, nepakankamai motyvuotas. tuo tarpu visi kiti procesiniai pažeidimai, net jei jie ir butu konstatuoti, galetu lemti sprendimo naikinima tik tuo atveju, jei del to galejo buti neteisingai išspresta byla, ir ju ištaisyti nebutu galima apeliacines instancijos teisme (CP 329 str. 1 d.). Apelianto skunde akcentuojami aspektai, t.y. nelaimingo atsitikimo darbe civilines atsakomybes salygos, teismui pateikti irodymai, žuvusiojo kalte del nelaimingo atsitikimo bei kompensuotinos neturtines žalos dydžio kriteriju vertinimas bus aptariamas žemiau nagrinejant kitus apeliacinio skundo argumentus.

23Del ieškinio senaties

24Apeliantas teigia, kad ieškinys negalejo buti tenkinamas, nes ieškovas praleido ieškinio senaties termina kreiptis i teisma su ieškiniu del padarytos žalos atlyginimo.

25Ieškinio senaties termino paskirtis – užtikrinti civiliniu teisiniu santykiu stabiluma, suteikti asmeniui realia galimybe apginti savo pažeistas teises, taip pat teisinio santykio dalyviams pagrista lukesti, kad per nustatyta termina vienam iš ju nepareiškus ieškinio atsiras pagrindas manyti, kad ne vieno iš ju teises ar teiseti interesai nepažeisti. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato treju metu ieškinio senaties termina kreiptis i teisma su ieškiniu del padarytos žalos atlyginimo. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teises kreiptis i teisma prašant apginti pažeista teise, taciau, ginco šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senati, yra pagrindas atmesti ieškini, jeigu teismas nepripažista, kad šis terminas praleistas del svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

26Nagrinejamu atveju nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo V. B., ivyko 2007 m. birželio 20 d. Ieškovai ieškini del žalos atlyginimo pateike 2010 m. rugpjucio 27 d. Pirmosios instancijos teismas sprende, kad ieškinio senaties termino eiga skaiciuotina nuo 2007 m. rugsejo 11 d., t.y. nuo Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2 surašymo, kuriame yra konstatuoti apelianto neteiseti veiksmai.

27Teiseju kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustate ieškinio senaties eigos pradžia. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teises i ieškini atsiradimo dienos, o teise i ieškini atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turejo sužinoti apie savo teises pažeidima. Teises i ieškini atsiradimas, o kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teises pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turejo sužinoti apie jo teises pažeidima), nes teise ginti savo pažeistas teises asmuo gali igyvendinti tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Asmuo apie savo teises pažeidima gali sužinoti ta pacia diena, kada ji buvo pažeista, taciau šis momentas gali nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti veliau. Tuo atveju, kai nelaimingo atsitikimo metu, padaroma žala asmens sveikatai (gyvybei), teise i ieškini del turtines ir neturtines žalos atlyginimo atsiranda nuo žalos atsiradimo dienos. (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. lapkricio 8 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-73/2012). Mineta, nelaimingas atsitikimas ivyko 2007 m. birželio 20 d., taigi, šia diena ieškovai ir sužinojo apie V. B. žuti, del to ginco byloje nera. Butent šia diena ivykusi mirtis ieškovams ir sukele išgyvenimus, neigiamas emocijas ir jausmus. Todel apeliantas pagristai nurodo, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams del neturtines žalos atlyginimo reikšti prasidejo ta diena, o baigesi 2010 m. birželio 20 d. (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Tuo tarpu ieškovai ieškini teismui del žalos atlyginimo pateike 2010 m. rugpjucio 27 d., t.y. praleide treju metu termina. Taciau kasacinio teismo teises aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažistama, kad ginco šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senati teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nera priežasciu ši termina atnaujinti (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-170/2010). Todel nustacius, jog ieškinio senaties terminas buvo praleistas del svarbiu priežasciu, jis gali buti atnaujintas ir be asmens prašymo, juo labiau, kad šiuo atveju ieškovai mano apskritai šio termino nepraleide, del ko reikšti prašyma atnaujinti termina neprivalejo.

28Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijes su teisingumo principu. Byla nagrinejantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senati reglamentuojancias materialiosios teises normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai butu nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisinguma (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. birželio 15 d., nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-265/2009). Sprendžiant termino atnaujinimo klausima, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas del svarbiu priežasciu ir kiek termino atnaujinimas tures itakos teisingumui, kitu asmenu teisems bei teisetiems interesams. Klausima, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudaranciomis pagrinda ji atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas i ieškinio senaties teisinio instituto esme ir paskirti, ginco esme, ieškovo elgesi bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat i protingumo, sažiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2007 m. rugsejo 24 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-338/2007; 2012 m. rugpjucio 17 d, nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-393/2012; kt.). Taigi, praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant i konkrecios situacijos aplinkybes, i subjektyviuju (asmens sugebejimas ivertinti susiklosciusia teisine situacija, šaliu elgesys ir pan.) ir objektyviuju (siekiama apginti vertybe, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriteriju visuma (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-170/2010).

29Šioje byloje sprendžiamas gincas del vienos svarbiausiu teises saugomu vertybiu, t.y. gyvybes netekimo atveju atsiradusios neturtines žalos atlyginimo. Ieškovai žuvusiojo sutuoktine, vaikas ir motina yra asmenys neturintys jokiu teisiniu žiniu (motina yra senyvo amžiaus moteris, o sunus mažametis). Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 2, kuriame nustatyti nelaiminga atsitikima salygoje veiksniai, surašytas 2007 m. rugsejo 11 d., jame išdestytos aplinkybes yra reikšmingos tiek rengiant ieškini, tiek bylos nagrinejimui iš esmes. Todel yra pagrindas manyti, jog tai neabejotinai galejo tureti itakos suvokimui apie istatymo numatytus terminus reikalavimams del žalos atlyginimo teisme pareikšti. Be to, ieškovai i teisma kreipesi praleide ieškinio senaties termina vos dviem menesiais. Todel ieškinio netenkinimas vien tik formaliu pagrindu, nenustacius ieškovu nesažiningu veiksmu, del kuriu ši teise nebuvo igyvendinta anksciau, prieštarautu protingumo, sažiningumo bei teisingumo kriterijams bei paties ieškinio senaties instituto esmei. Atsižvelgiant i išdestyta, teiseju kolegija sprendžia, kad yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties termina.

30Del atsakovo civilines atsakomybes

31Teiseju kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad jam civiline atsakomybe del ieškovu patirtos neturtines žalos apskritai negali buti taikoma, nes, anot apelianto, tik paties nukentejusiojo neteiseti veiksmai – darbo saugos reikalavimu nesilaikymas buvo tiesiogine jo žuties priežastis.

32Ivykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kalte yra preziumuojama. Taciau, nustatant darbdavio atsakomybe, nepakanka konstatuoti jo kalte, nes butina nustatyti ir kitas bendrasias civilines atsakomybes salygas: neteisetus veiksmus (neveikima), žala ir priežastini ryši tarp atsiradusios žalos ir neteisetu veiksmu.

33Nagrinejamu atveju 2007 m. rugsejo 11 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr.2 yra nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys, kurias, sutinkant su pirmosios instancijos teismo motyvais, galima suskirstyti iš esmes i dvi grupes - netinkamas pavojingu darbu organizavimas (darbdavio pareiga) ir netinkamas darbu vykdymas (darbuotojo pareigos). Teismas nustate apelianto neteisetus veiksmus - užduotis vykdyti darba buvo duota nesant aukštalipio darbu vadovo; nevisiškai buvo ivertinta kritimo iš aukšcio rizika; nors oro liniju schemose yra duomenys apie atramose sumontuotas konstrukcijas, išduotas apsaugos diržas su vienu lynu/stropu neužtikrina nuolatines apsaugos nuo kritimo iš aukšcio; nenustatyta technologija darbu atlikimui naudojant stropa oro linijos atramoje, kurioje yra sumontuotos konstrukcijos, trukdancios ar apsunkinancios darbuotojui lipti i atrama. Pažymetina, kad savo apeliaciniame skunde pats apeliantas iš esmes nekvestionuoja teismo išvadu, jog jis nesieme visu reikalingu, imanomu ir protingai numatytu priemoniu, kad butu kiek imanoma maksimaliai užtikrintas darbuotoju saugumas. Todel teiseju kolegija sutinka su skundžiamo sprendimo išvadomis del apelianto neteisetu veiksmu egzistavimo ir išsamiau šiuo aspektu nebepasisako.

34Esminiai apelianto argumentai yra susije su tuo, kad, apelianto manymu, konstatuoti jo padaryti pažeidimai neturejo esmines ir tiesiogines itakos ivykio kilimui, o ivyki tiesiogiai salygojo paties žuvusiojo veiksmai, kurie vertintini netgi ne kaip didelis neatsargumas (ka konstatavo ir pirmosios instancijos teismas), bet veikiau kaip tyciniai. Taigi, apeliantas faktiškai kelia priežastinio ryšio ir kaltes klausimus.

35Pagal CK 6.247 straipsnyje pateikta priežastinio ryšio apibrežti ir formuojama teismu praktika skiriamas tiesioginis ir netiesioginis priežastinis ryšys. Tiesioginiu priežastiniu ryšiu laikomas toks priežastinis ryšys, kai del neteisetu asmens veiksmu žala atsiranda tiesiogiai, t. y. teisine pareiga pažeidusio asmens veiksmai yra tiesiogiai susije su kilusiais neigiamais padariniais. Netiesioginis priežastinis ryšys konstatuojamas tada, kai asmens veiksmai tiesiogiai nelemia žalos padarymo, taciau sudaro salygas žalai atsirasti ir jai padideti, t. y. asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nera vienintele žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda, tam tikru laipsniu lemia neigiamu padariniu atsiradima (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Be to, pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama praktika priežastinio ryšio nustatymo civilineje byloje procese salygiškai išskiriami du etapai. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar konkretus neigiami padariniai butu atsirade, jeigu nebutu buve neteiseto veiksmo (conditio sine qua non testas). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai teisine prasme nera pernelyg nutole nuo neteiseto veiksmo (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos 2007 m. lapkricio 26 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-322/2008; kt.). Butent sprendžiant del teisinio priežastinio ryšio buvimo atsižvelgtina i pirmiau nurodyta netiesioginio priežastinio ryšio taisykle, kad, norint konstatuoti priežastini ryši, pakanka nustatyti, jog atsakingo asmens elgesys yra nors ir ne vienintele, bet pakankama žalos atsiradimo priežastis. Nustacius, kad teisine pareiga pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidejo prie žalos atsiradimo, taigi, padaryta žala nera pernelyg nutolusi nuo neteisetu veiksmu, jam tenka civiline atsakomybe pagal deliktine prievole.

36Apie pagristai konstatuotus apelianto neteisetus veiksmus jau mineta aukšciau. Šiame kontekste pažymetina, kad kasacinis teismas yra konstataves, jog pagal suformuota teismu praktika del neturtines žalos dydžio nustatymo teismai atsižvelgia i darbdavio (skolininko) veiksmus, kurie nors minimaliai turi itakos šios žalos atsiradimui (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-556/2008). Kita vertus, pastarojoje nutartyje nurodyta ir tai, kad darbuotojo padarytas darbu saugos norminiu aktu pažeidimas ar elementarios savisaugos reikalavimu nesilaikymas gali buti teismo pripažintas kaip vienas iš kriteriju, reikšmingu darbuotojui (arba jo šeimos nariams) padarytos neturtines žalos dydžiui nustatyti (CK 6.250 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagristai vertino paties žuvusiojo veiksmus, teismas juos ivertino kaip dideli neatsarguma: pažeisdamas darbu saugos instrukcijos reikalavimus, su kuriais buvo supažindintas, dirbo negaves darbu vadovo nurodymo; neprisitvirtines prie atramos kritima stabdancia priemone; netinkamai naudojo apsaugos priemones - nages nebuvo prisegtos dirželiais; lipo i atrama, kurioje sumontuotos konstrukcijos, trukdancios saugiai lipti ir dirbti. Teiseju kolegijos nuomone, faktiniu aplinkybiu kontekste iš dalies sutinkant su apeliantu, butent žuvusiojo elgesi galima vertinti ne tik kaip neatsargu bendraja prasme, bet netgi kaip susijusi su rizikos prisiemimu ir butent jo elgesys buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ivykiu – lipdamas i gelžbetonio atrama, ne tik pažeide bendro pobudžio draudima lipti ir dirbti atramose tokiais atvejais, kai atramoje sumontuotos konstrukcijos, trukdancios saugiai lipti ir dirbti, bet ir pats neprisisege prie koju lipyniu (nagiu), neprisitvirtino kuno saugos diržo (apraišu) lynu prie stiebo, ilipus i atrama neišbande lipyniu, saugos diržu fiksavimo mechanizmu patikimumo, neisitikino, kad šios priemones tvarkingos, t.y. nesieme iš esmes elementariu priemoniu, nors buvo apmokytas ir žinojo kaip atlikti šiuos veiksmus. Neatmestina, kad gal but šiu saugumo priemoniu laikymasis galejo buti pakankamas ivykiui išvengti. Šie V. B. darbo saugos vykdymo reikalavimu pažeidimai rodo itin dideli jo neatsarguma, lemusi ne tik nelaimingo atsitikimo ivyki, taciau ir sudariusi prielaidas sunkioms pasekmems kilti. Dar daugiau, iš bylos duomenu galima spresti, kad jis atsisake (ar bent jau neišreiške noro) dispecerio V. D. pasiulyto autobokštelio, nereagavo i V.G. A. patarima prisirišti (šiu asmenu parodymai teismo posedyje – t. 1, b.l. 235-236). V. B. budamas pakankamai rupestingas, atidus bei protingas asmuo, turejo visas galimybes ivertinti, kad neturint pakankamai apsaugos priemoniu, o turimas netinkamai naudojant, darba dideliame aukštyje (6,5 m) vykdyti pavojinga. Taigi, išdestytos aplinkybes patvirtina, kad žuvusiojo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ivykio kilimu, o kartu ir artimuju patirtu išgyvenimu sukelimu. Kita vertus, teiseju kolegija neturi pakankamo pagrindo vertinti žuvusiojo veiksmus, kaip teigia apeliantas, tyciniais. Iš ivykio aplinkybiu galima manyti, kad ir esamoje situacijoje ivykio apskritai galejo nekilti, jeigu V. B. jau ilipus i atrama ir bandant nukirpti laida nuo bato nebutu nukritusi nage. Iš V.G. A. parodymu pirmosios instancijos teismo posedyje matyti, jog jis pats po ivykio ilipo i atrama ir nukirpo laida.

37Todel, teiseju kolegijos vertinimu, yra pagrindas sutikti su apeliantu, kad ivykio kilima tiesiogiai leme žuvusiojo elgesys. Taciau ir apelianto neteiseti veiksmai, nors ir netiesioginiame priežastiniame ryšyje, t.y. jo veiksmai (neveikimas) nebuvo tiesiogine ir vienintele priežastis lemusi žala, prisidejo prie neturtines žalos ieškovams padarymo, del ko apeliantas negali buti laikomas apskritai neatsakingu už ivykio kilima.

38Del neturtines žalos dydžio

39Neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del asmens gyvybes atemimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Sutiktina su apeliantu, kad neturtine žala atsiranda sutuoktiniui, tevams, vaikams, kurie palaike artimus, draugiškus šeimyninius ryšius su mirusiuoju. Teiseju kolegija sprendžia, kad ieškovai turi teise i neturtines žalos atlyginima ir atmeta apelianto argumentus, jog savo artimus santykius turetu irodyti vien tik ieškovai, nes ir atsakovas turi ne tik teise, bet ir pareiga teikti atitinkamus irodymus, kurias grindžia atsikirtimus del žalos (ne)atsiradimo bei jos dydžio (CPK 178 str.). Nagrinejamu atveju byloje nera duomenu, kurie leistu manyti, jog ieškovu ir V. B. tarpusavio santykiai butu priešiški, o paprastai sutuoktiniu, tevu, vaiku santykiai buna artimi, gali tik daugiau ar mažiau skirtis artimumo laipsnis, t.y. daugeliu atveju tam tikra prasme labiau tiketina tokiais ryšiais susijusiu asmenu santykiu glaudumo prezumpcija, o ne priešingai.

40Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taigi, neturtines žalos dydis nustatomas atsižvelgiant i CK 6.250 straipsnyje išvardintas neturtines žalos dydžiui reikšmingas aplinkybes, taciau jokie istatymai nenustato išsamaus ju sarašo, taigi, ir kitos konkrecioje byloje nustatytos aplinkybes gali buti pripažintos svarbiomis. Teismu praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad neturtines žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingu aplinkybiu visuma, t. y. teismo sprendime turi buti išvardyti ir apsvarstyti argumentai, del kuriu žalos atlyginimo dydis nustatomas didesnis, ir motyvai, del kuriu žalos atlyginimo dydis gali buti mažesnis (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. rugsejo 6 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-157/2007; ir kt.).

41Neturtines žalos dydžio nustatymo atveju žala padariusio asmens kalte reikšminga kaip vienas iš tokios žalos dydžio nustatymo kriteriju (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, kaip mineta, apelianto kaltes laipsnis del ivykio yra ženkliai mažesnis, lyginant su paties žuvusiojo. Atsižvelgtina ir i tai, kad apeliantas buvo apdraudes žuvusiji, kas rodo, kad greta savo interesu rupinosi vis tik ir darbuotoju interesu. Del ivykio kilusi turtine žala yra atlyginta, nukentejusiems išmoketos dideles draudimo išmokos, kas, teiseju kolegijos manymu, taip pat reikšminga, nes tokie atvejai vertintini iš dalies kitaip lyginant su atvejais, kai žuvusiojo artimiesiems apskritai del gyvybes atemimo nera niekaip kompensuota. Teiseju kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagristai ivertines ieškovu del sunaus/vyro/tevo žuties patirta dvasini sukretima ir išgyvenimus, emocine depresija, vis tik nepakankamai ivertino paties V. B. itin dideli neatsarguma. Šiame kontekste pastebetina, kad didelis neatsargumas nelemia visiško asmens atleidimo nuo civilines atsakomybes CK 6.253 straipsnio pagrindu visais atvejais (inter alia apelianto nurodomu šio straipsnio 5 dalies pagrindu), o nagrinejamu atveju teiseju kolegija sprendžia, kad visiškas atleidimas nuo atsakomybes, atsižvelgiant i griežtus reikalavimus darbu saugos užtikrinimui, i darbdavio atsakomybes kilima esant ir minimaliam prisidejimui prie žalos atsiradimo, konstatavus neteisetus apelianto veiksmus, kuriu nesant ivykio galimai butu išvengta, apeliantui negali buti taikomas. Atsižvelgiant i pamineta, teiseju kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustate per dideli neturtines žalos dydi, taip pat sutinka su apelianto argumentais, kad teismas neindividualizavo ir nediferencijavo ieškovu prašomos atlyginti neturtines žalos dydžio priklausomai nuo kiekvieno iš ieškovu ryšio glaudumo su mirusiuoju ir del tokio ryšio praradimo netekties skausmo. Ivertinus ieškovu ryši su žuvusiuoju (sutuoktinio neteko jauna, mažameti vaika auginanti moteris, sunaus neteko garbaus amžiaus kartu su juo gyvenanti motina, o tevo - mažametis sunus), teiseju kolegija, sprendžia, kad nagrinejamos bylos aplinkybiu kontekste teisingumo, protingumo ir sažiningumo principus atitiktu žuvusiojo motinai B. B. atlygintina 15 000 Lt dydžio, sutuoktinei R. B. - 20 000 Lt dydžio, sunui - 25 000 Lt dydžio sumos neturtinei žalai atlyginti.

42Del draudimo išmokos

43Byloje nustatyta, kad apeliantas Draudimo sutartimi apdraude savo darbuotoju (inter alia V. B.) turtinius interesus, susijusius su nelaimingais atsitikimais (t. 1, b.l. 207-216). Šioje sutartyje numatyta 100 000 Lt dydžio draudimo suma darbuotojo mirties atveju, 50 000 Lt invalidumo atveju ir 30 000 Lt traumu atveju. Mirus V. B. jo ipediniams – sutuoktinei ir sunui (ieškovams) išmoketa 100 000 Lt draudimo išmoka – atitinkamai 25 000 Lt ir 75 000 Lt. Byloje kilo gincas, ar draudimo išmoka turetu buti iskaitoma i prašomos priteisti neturtines žalos atlyginima. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su apelianto argumentais ir sprende, kad apeliantas buvo apdraudes darbuotoju, o ne savo turtinius interesus tuo paciu sumažindamas atsakovo moketina turtines žalos atlyginima, jei draudimo išmoka nepadengtu visos darbuotojui padarytos turtines žalos. Vis tik, teiseju kolegijos nuomone, su tokia išvada nesutiktina.

44Pagal Draudimo istatymo (redakcija, galiojusia ivykio metu, toliau- DI) 7 straipsnio 1 dali draudimo šakos yra gyvybes ir ne gyvybes draudimas. Draudimas nuo nelaimingu atsitikimu priskiriamas ne gyvybes draudimo šakai (DI 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Ne gyvybes draudimo sutartys apima turto draudimo, civilines atsakomybes draudimo bei sveikatos draudimo sutartis (DI 76 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant i draudimo išmokos pobudi, draudimo sutartys skirstomos i sumu draudimo sutartis bei nuostoliu draudimo sutartis (DI 76 straipsnio 2 dalis). Sveikatos draudimo sutartys patenka tiek i sumu draudimo, tiek i nuostoliu draudimo sutarciu grupes, tik pirmuoju atveju yra išmokama draudimo išmoka, lygi draudimo sumai ar jos daliai, antruoju - draudimo išmoka, lygi patirtiems nuostoliams (DI 76 straipsnio 3, 4 dalys). Taigi, pagal draudimo išmokos pobudi Draudimo sutartis, kuria faktiškai buvo draudžiama darbuotojo sveikata, formaliai galetu buti vertinama kaip sumu draudimo sutartis. Taciau, kaip mineta, sveikatos draudimo sutartis gali buti ne tik sumu, bet ir viena iš nuostoliu draudimo sutarciu grupes sutarciu. Pažymetina, kad teismineje praktikoje draudimo nuo nelaimingu atsitikimu sutartis yra vertinama ir kaip mišrioji sutartis, turinti tiek nuostoliu, tiek ir sumu draudimo elementu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-609/2005), taip pat konstatuota, jog esant tokiai sutarciai butina aiškintis, kieno turtinis interesas, kokia apimtimi ir kokios rušies – sumu ar nuostoliu - draudimu buvo apdraustas nuo konkrecios rizikos (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-161/2010).

45DI 101 straipsnis nustato, jog del apdraustojo mirties moketinos draudimo išmokos paveldimos istatymu nustatyta tvarka tuo atveju, jei draudejas nepaskyre naudos gavejo (DI 101 str.). Nagrinejamu atveju naudos gavejas nebuvo paskirtas, draudimo išmoka išmoketa ipediniams. Apelianto sudarytoje Draudimo sutartyje iš tikruju nurodyta, kad draudžiami darbuotoju turtiniai interesai, susije su nelaimingais atsitikimais, taciau apeliantas teigia, kad tikrasis jo ketinimas buvo apdrausti kartu ir savo interesus, siekiant padengti savo galima žala ivykus nelaimingam atsitikimui. Teiseju kolegijos vertinimu, yra pagrindas sutikti su tokiu apelianto aiškinimu, juo labiau, kad darbuotojai nera Draudimo sutarties šalis, taigi, tikruosius ketinimus galima nustatineti iš esmes remiantis draudejo aiškinimo itikinamumu.

46Darbdaviai, siekdami apdrausti vien tik darbuotoju interesus, privalomai draudžia juos mokedami imokas Valstybinio socialinio draudimo fondui ir, ivykus nelaimingam atsitikimui, darbuotojams yra išmokamos išmokos, skirtos turtiniams praradimams atlyginti, pagal Nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialinio draudimo istatymo nuostatas (šiuo atveju byloje nera ginco, kad tokios išmokos buvo išmoketos). Šio privalomojo draudimo rezultate išmokamos išmokos yra skirtos padengti darbuotoju (ju artimuju) turtinius praradimus del kilusiu nelaimingu atsitikimu (CK 6.290 straipsnio 1 dalis), ka pagristai ir nurode pirmosios instancijos teismas. Taigi, jei esant privalomajam draudimui jo išmokomis galima kompensuoti darbuotoju turtinius praradimus (visus ar iš dalies), kuriuos, nesant šio draudimo, turetu kompensuoti darbdavys, teiseju kolegijos vertinimu, nebutu galima logiškai pagristi, kodel, darbdaviui sudarius dar papildomas draudimo sutartis del nelaimingu atsitikimu, šio draudimo išmokos jau nebutu skirtos niekaip kompensuoti darbuotoju praradimu (arba skirtos tik turtinei žalai kompensuoti) ir šiuos praradimus turetu atlyginti darbdavys, nepaisant jo moketu draudimo imoku ir darbuotojui (jo artimiesiems) išmoketu išmoku, net ir viršijanciu praradimu dydi, dar atskirai. Sutinkant su pozicija, kad darbdavio interesas draudimo nuo nelaimingu atsitikimu darbe sutartyse, kuriose nurodoma, jog draudimo objektas yra darbuotoju turtiniai interesai, visiškai neegzistuoja, darbdavio interesu požiuriu tokiu sutarciu sudarymas galetu apskritai prarasti prasme. Todel, teiseju kolegijos nuomone, sudarytos Draudimo sutarties esme yra tai, kad apeliantas sieke apdrausti ne tik darbuotojo, bet ir savo turtinius ar susijusius su turtiniais interesus, t.y. sieke kompensuoti savo galimus nuostolius del nelaimingu atsitikimu darbo vietoje visu pasekmiu inter alia nuostoliu (visu ar bent dalies) neturtines žalos atlyginimo pavidalu draudimo sumos ribose.

47Teiseju kolegijos nuomone, Draudimo sutarties negalima prilyginti savanoriškam draudimui, kurio atžvilgiu galetu buti taikomos CK 6.290 straipsnio 2 dalies nuostatos del draudimo išmoku neiskaitymo i žalos dydi - pats žuvusysis nebuvo draudeju ir net niekaip neitakojo Draudimo sutarties sudarymo, ji buvo sudaryta darbdavio valia, darbdavys mokejo draudimines išmokas, t.y. pats žuvusysis nebuvo asmuo, savanoriškai apdraudes asmeninius interesus savo ar kito asmens naudai.

48Del aukšciau paminetu motyvu teiseju kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant i tikruosius Draudimo sutarties tikslus ir ketinimus bei ieškovams R. B. ir G. B. nustatyta aukšciau šioje nutartyje neturtines žalos dydi, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis del neturtines žalos priteisimo šiems ieškovams naikintina, nes jiems nustatyta neturtines žalos dydi kompensuoja išmoketos draudimo išmokos lešos. Kadangi patirtos neturtines žalos žuvusiojo motinai B. B. draudimo išmoka ne jokia dalimi nepadenge, jai nustatyta 15‘000 Lt neturtine žala priteistina iš apelianto.

49Del bylinejimosi išlaidu

50Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendima butina perskirstyti bylinejimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis). Iš apelianto buvo priteista 3 100 Lt žyminio mokescio, moketino pirmosios instancijos teisme nuo 105 000 Lt dydžio patenkintos ieškinio dalies, ir 16,50 Lt pašto išlaidu. Pakeitus sprendima, patenkintu reikalavimu dalis sudaro 15 000 Lt, nuo kurios moketina 450 Lt žyminio mokescio priteistino valstybei. Todel valstybei priteistina 466,50 Lt bylinejimosi išlaidu pirmosios instancijos teisme.

51Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turetas bylinejimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylos rezultatas yra palankus apeliantui. Apeliantas patyre 3 100 Lt dydžio bylinejimosi išlaidas, sumokejes žymini mokesti už apeliacini skunda (t. 2, b. l. 13). Atsižvelgiant i apeliaciniu skundu patenkintu reikalavimu dali, apeliantui iš ieškovu R. B. ir G. B. lygiomis dalimis priteistini 2 100 Lt, t.y. po 1‘050 Lt, iš ieškoves B. B. 600 Lt bylinejimosi išlaidu, patirtu apeliacines instancijos teisme.

52Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

53Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkricio 2 d. sprendima pakeisti ir rezoliucine dali išdestyti taip:

54Ieškini patenkinti iš dalies.

55Priteisti iš atsakovo akcines bendroves LESTO ieškoves B. B. naudai 15 000 Lt neturtines žalos atlyginimo ir 5 proc. metines palukanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo teisme dienos (2010 m. rugsejo 6 d.) iki visiško teismo sprendimo ivykdymo.

56Kita ieškinio dali atmesti.

57Priteisti iš atsakovo akcines bendroves LESTO valstybei 466,5 Lt bylinejimosi išlaidu pirmosios instancijos teisme.

58Priteisti iš ieškovu R. B. ir G. B. po 1 050 Lt, B. B. 600 Lt bylinejimosi išlaidu apeliacines instancijos teisme atsakovui akcinei bendrovei LESTO.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija,... 2. Teiseju kolegija... 3. n u s t a t e :... 4. I. Ginco esme... 5. Byloje sprendžiama atsakovo kaip darbdavio atsakomybe del darbe ivykusio... 6. Ieškovai praše priteisti iš atsakovo ieškovu naudai po 70 000 Lt neturtines... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme... 8. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkricio 2 d. sprendimu ieškini tenkino... 9. Prašyma atlyginti 6 500 Lt laidojimo išlaidas teismas atmete, nes atsakovas... 10. Teismas nurode, kad ieškinio termino eiga skaiciuotina nuo 2007 m. rugsejo 11... 11. III. Apeliacinio skundo argumentai... 12. Atsakovas AB LESTO (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus... 13. Ieškovai B. B., R. B. ir 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybes, teisiniai argumentai ir... 15. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinejimo apeliacine tvarka... 16. Nustatyta, kad ieškovu sunus/vyras/tevas V. B. dirbo pas... 17. Del žodinio bylos nagrinejimo... 18. Apeliantas prašo byla nagrineti žodinio proceso tvarka, taciau žodinio 19. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 20. Del teismo sprendimui keliamu reikalavimu... 21. Apelianto nuomone, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas... 22. Sprendimo motyvavimas yra butinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo... 23. Del ieškinio senaties ... 24. Apeliantas teigia, kad ieškinys negalejo buti tenkinamas, nes ieškovas... 25. Ieškinio senaties termino paskirtis – užtikrinti civiliniu teisiniu... 26. Nagrinejamu atveju nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo 27. Teiseju kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustate... 28. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties... 29. Šioje byloje sprendžiamas gincas del vienos svarbiausiu teises saugomu... 30. Del atsakovo civilines atsakomybes... 31. Teiseju kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad jam civiline... 32. Ivykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kalte yra preziumuojama.... 33. Nagrinejamu atveju 2007 m. rugsejo 11 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr.2... 34. Esminiai apelianto argumentai yra susije su tuo, kad, apelianto manymu,... 35. Pagal CK 6.247 36. Apie pagristai konstatuotus apelianto neteisetus veiksmus jau mineta aukšciau.... 37. Todel, teiseju kolegijos vertinimu, yra pagrindas sutikti su apeliantu, kad... 38. Del neturtines žalos dydžio... 39. Neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del asmens gyvybes... 40. Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, atsižvelgia i jos pasekmes, šia... 41. Neturtines žalos dydžio nustatymo atveju žala padariusio asmens kalte... 42. Del draudimo išmokos... 43. Byloje nustatyta, kad apeliantas Draudimo sutartimi apdraude savo darbuotoju... 44. Pagal Draudimo istatymo (redakcija, galiojusia ivykio metu, toliau- DI) 7... 45. DI 101 straipsnis nustato, jog del apdraustojo mirties moketinos draudimo... 46. Darbdaviai, siekdami apdrausti vien tik darbuotoju interesus, privalomai... 47. Teiseju kolegijos nuomone, Draudimo sutarties negalima prilyginti savanoriškam... 48. Del aukšciau paminetu motyvu teiseju kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant i... 49. Del bylinejimosi išlaidu... 50. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendima butina perskirstyti... 51. Remiantis CPK 52. Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 53. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkricio 2 d. sprendima pakeisti ir... 54. Ieškini patenkinti iš dalies.... 55. Priteisti iš atsakovo akcines bendroves LESTO ieškoves 56. Kita ieškinio dali atmesti.... 57. Priteisti iš atsakovo akcines bendroves LESTO valstybei 466,5 Lt bylinejimosi... 58. Priteisti iš ieškovu R. B. ir G. B....