Byla e3K-3-423-219/2017
Dėl avanso grąžinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Teisinių paslaugų grupė“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MJM Motors“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,MJM Motors“ ieškinį atsakovei N. G. dėl avanso grąžinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Teisinių paslaugų grupė“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių sprendimų įvykdymo atgręžimą, aiškinimo ir taikymo.
  2. Pradinis ieškovas J. M. prašė priteisti iš atsakovės 210 000 Lt (60 820,20 Eur) avansą, sumokėtą pagal preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, nesudarius pagrindinės sutarties.
  3. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1139-479/2014 pakeitė pradinį ieškovą J. M. naująja ieškove UAB „MJM Motors“, taip pat patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį. Šia taikos sutartimi šalys, be kita ko, susitarė, kad atsakovė perduoda, o ieškovė priima ir įgyja asmeninėn nuosavybėn šiuos nekilnojamuosius daiktus: 1) žemės sklypą ( - ), ir jame esantį nebaigtą statyti statinį – saugyklą-garažą; 2) žemės sklypą ( - ).
  4. Vykdant šalių sudarytą taikos sutartį, nuosavybės teisė į minėtą nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota ieškovės vardu.
  5. Pareiškėja UAB „Teisinių paslaugų grupė“ kreipėsi su prašymu atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1139-479/2014, įtraukti ją į civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu ir panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartį bei priimti naują sprendimą. Ji nurodė, kad, patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, buvo pažeistos jos turtinės teisės ir teisėti interesai, nes žemės sklypai buvo areštuoti tam, kad būtų patenkinti pareiškėjos finansiniai reikalavimai atsakovei. Minėta nutartimi patvirtinus žemės sklypų perdavimą ieškovei, pareiškėja prarado galimybę toliau vykdyti priverstinį išieškojimą.
  6. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atnaujino procesą Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1139-479/2014 ir UAB „Teisinių paslaugų grupė“ įtraukė į šią bylą trečiuoju asmeniu.
  7. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta taikos sutartis ir jos padariniai, ir atsisakė tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį; paliko galioti nutarties dalį dėl ieškovo pakeitimo; tenkino ieškinį – priteisė ieškovei iš atsakovės 60 820,20 Eur negrąžinto avanso, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, 564,75 Eur žyminio mokesčio ir 405,46 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme atlyginimo.
  8. Teismas nenagrinėjo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties įvykdymo atgręžimo klausimo, nes, teismo vertinimu, šalims nepateikus tokio reikalavimo ir byloje nesant lėšų mokėjimo įrodymų, šio klausimo teismo iniciatyva išspręsti negalima. Iš taikos sutarties turinio teismas nustatė, kad ieškovė iš esmės įsigijo atsakovės bankui įkeistą turtą, todėl sprendžiant nutarties įvykdymo atgręžimo klausimą būtina aiškintis banko, kaip įkaito turėtojo, poziciją, be to, ieškovė privalo įrodyti, kad už atsakovę atsiskaitė su banku. Teismas pažymėjo, kad pareiškimas dėl teismo nutarties įvykdymo atgręžimo gali būti paduodamas per vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuriuo neišspręstas sprendimo (nutarties) įvykdymo atgręžimo klausimas, įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 373, 760, 761 straipsniai).
  9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės ieškinys, ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
  10. Kolegija, be kita ko, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šiuo metu sprendimo (nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis) įvykdymo atgręžimo klausimo pagal byloje esančius duomenis išspręsti nėra galimybės.
  11. Pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo. Atsakovė sutiko, kad ieškovė atsiimtų ieškinį ir kad ieškinys būtų paliktas nenagrinėtas. Trečiasis asmuo neprieštaravo ieškinio atsiėmimui, prašė išspręsti teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, įvykdymo atgręžimo klausimą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi priėmė ieškovės ieškinio atsiėmimą ir paliko ieškinį nenagrinėtą; atgręžė Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties įvykdymą: atsakovei grąžino nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus ir pastatą – saugyklą-garažą, o ieškovei grąžino reikalavimo teisę į atsakovę pagal 2014 m. liepos 15 d. ir 2014 m. balandžio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartis; panaikino Nekilnojamojo turto registre nurodyto nekilnojamojo turto teisinę registraciją ieškovės vardu; grąžino atsakovei jos turėtas teises į J. A. projektavimo įmonės pastato projektą pagal Kretingos rajono savivaldybės 2008 m. rugsėjo 11 d. išduotą statybos leidimą Nr. 299, visas teises pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. birželio 18 d. pažymą Nr. PASS-30-120618-00159, taip pat teises į J. A. projektavimo įmonės suprojektuoto statinio projektą, turėtas pagal Kretingos rajono savivaldybės 2008 m. rugsėjo 11 d. išduotą statybos leidimą Nr. 300.
  2. 8Nors ieškovė nenurodė priežasčių, dėk kurių atsiima ieškinį, tačiau, atsakovei dėl to neprieštaraujant, teismas, remdamasis CPK 139 straipsnio 1, 2 dalimis, 296 straipsnio 1 dalies 10 punktu, tenkino ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo ir paliko ieškinį nenagrinėtą.

  3. Remdamasis CPK 760 straipsnio 1 dalimi, 761 straipsniu, atsižvelgdamas į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis buvo įvykdyta, tačiau, atnaujinus procesą, vėliau 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi buvo atsisakyta tvirtinti šią taikos sutartį, teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas atgręžti 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarties vykdymą. Dėl šios priežasties teismas grąžino šalims tai, kas joms buvo perduota taikos sutartimi, be kita ko, grąžino atsakovei žemės sklypus ir pastatą, o ieškovei – reikalavimo teises į atsakovę.
  4. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį, ir šiuo atveju nenustatęs tokių aplinkybių, netenkino trečiojo asmens prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).
  5. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d. papildoma nutartimi priteisė trečiajam asmeniui iš ieškovės ir atsakovės po 125 Eur advokato pagalbos išlaidų atlyginimo.
  6. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą, 2017 m. sausio 12 d. nutartimi paliko Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį nepakeistą.
  7. Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad nebuvo galima atgręžti nutarties vykdymo, nes Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendime, kuriuo panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartį, nurodė, kad teismo sprendimo vykdymo atgręžimo klausimo teismo iniciatyva negalima išspręsti, ir šiai Klaipėdos apygardos teismo nuomonei pritarė Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 28 d.
  8. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas, 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi grąžindamas bylos dalį, kuria ieškinys patenkintas, pažymėjo, kad, byloje išsprendus tik tarpinį procesinį klausimą dėl taikos sutarties netvirtinimo, neišaiškinta ir nenagrinėta ieškovės pozicija dėl ieškinio reikalavimo (ne)palaikymo po atsisakymo tvirtinti taikos sutartį ir kad tik išsiaiškinus ieškovės poziciją byla gali būti nagrinėjama iš esmės. Šių aplinkybių kontekste Lietuvos apeliacinis teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo metu sprendimo (nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis) įvykdymo atgręžimo klausimo pagal byloje esančius duomenis išspręsti nėra galimybės. Nagrinėjamoje byloje ieškovei pateikus pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, t. y. esant aiškiai ieškovės pozicijai dėl ieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atgręžti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties įvykdymą.
  9. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartimi išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-327/2014 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Tačiau, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėta kasacinio teismo nutartimi rėmėsi ne kaip precedentu, o tik joje suformuluotomis teisės taikymo (aiškinimo) taisyklėmis, kurios turi universalų pobūdį. Dėl tos pačios priežasties teismas taip pat rėmėsi kasacinio teismo pateiktomis teisės taikymo (aiškinimo) taisyklėmis, jų nesiedamas su konkrečios bylos faktinių aplinkybių ypatumais. Todėl teismas padarė išvadą, jog aplinkybė, kad nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo išnagrinėtos civilinės bylos fabulos nėra tapačios (identiškos), šiuo atveju nėra reikšminga.
  10. Remdamasis CPK 139 straipsnio 2 dalimi, 298 straipsniu, teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog skundžiama tik nutarties dalis dėl vykdymo atgręžimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
  11. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 16 d. papildoma nutartimi priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui 250 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių dalis dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties įvykdymo atgręžimo, turto ir teisių atsakovei grąžinimo, nuosavybės teisių į turtą registracijos ieškovės vardu panaikinimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. 2016 m. birželio ir liepos mėnesiais bylą nagrinėjant Klaipėdos apygardos teisme atsakovė išreiškė valią pagal taikos sutartį perduotą turtą palikti ieškovei ir, motyvuodama šia aplinkybe, prašė atmesti ieškinį. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo. 2016 m. liepos 14 d. teismo posėdyje ieškovė aiškiai nurodė sprendimo atsiimti ieškinį motyvus – ieškinio reikalavimai yra patenkinti iš atsakovės perėmus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą. Atsakovė nereikalavo grąžinti ieškovei perduoto turto. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, nekreipdamas dėmesio į atsakovės aiškiai išreikštą valią pagal taikos sutartį perduotą turtą palikti ieškovei, nepagrįstai automatiškai taikė CPK 760 ir 761 straipsnius ir atgręžė Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties vykdymą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas formaliai vykdė teisingumą ir taip pažeidė tiek teisės normas, tiek bylos šalių valią. Jeigu ieškovei būtų buvę žinoma, kad teismas atgręš nutarties vykdymą, ji nebūtų svarsčiusi ieškinio atsiėmimo klausimo.
    2. Pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva spręsdamas nutarties įvykdymo atgręžimo klausimą, neįspėjęs šalių apie ketinimą spręsti šį klausimą, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, priėmė šalims siurprizinį sprendimą ir sudarė prielaidas naujiems teisminiams procesams.
    3. Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties įvykdymo atgręžimo negalimumo yra pasisakyta įsiteisėjusiose Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartyse. Šiose nutartyse konstatuota, kad, nesant atsakovės prašymo, pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės išspręsti minėtos nutarties įvykdymo atgręžimo klausimo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva išspręsdamas šį klausimą, pažeidė CPK 18 straipsnį, 182 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuluotų išaiškinimų dėl įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016).
    4. Teismai, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais civilinėse bylose (Nr. 3K-3-204/2010; Nr. 3K-3-388/2013; Nr. 3K-3-327/2014), neturinčiose esminio panašumo su nagrinėjama civiline byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2014).
  2. Trečiasis asmuo atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, o skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Išnagrinėjęs atnaujintą bylą Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties dalis, kuriomis buvo patvirtinta taikos sutartis ir jos padariniai, pakeitė ir atsisakė tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, pripažinęs, kad taikos sutartis prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ir viešajai tvarkai, t. y. iš esmės pripažinęs taikos sutartį niekine ir negaliojančia net dviem savarankiškais pagrindais – pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalį ir 1.81 straipsnio 1 dalį (CK 6.984, 6.986 straipsniai). Įstatymas aiškiai nustato, kad niekinio sandorio teisinius padarinius ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (pagal pareigas) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 2 dalis, 1.81 straipsnio 2, 3 dalys). Dėl šios priežasties šalių valia, kad ieškovei neteisėtai perduotas turtas liktų jos nuosavybė, t. y. kad būtų išsaugoti (patvirtinti) iš esmės niekiniu pripažinto sandorio (taikos sutarties) padariniai, yra teisiškai nereikšminga (CPK 42 straipsnio 2 dalis, CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Ieškinio atsiėmimas netaikant nutarties vykdymo atgręžimo leistų ieškovei išsaugoti neteisėtos taikos sutarties faktinius padarinius.
    2. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu nesprendė nutarties įvykdymo atgręžimo klausimo, todėl šis sprendimas neturi res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios.
    3. Pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva išspręsdamas nutarties įvykdymo atgręžimo klausimą, nepriėmė siurprizinio sprendimo. Be to, trečiasis asmuo tiek raštu pateiktu prašymu, tiek teismo posėdyje prašė šį klausimą išspręsti.
  3. Atsakovė atsiliepimo į ieškovės kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka nepateikė.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

13Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių sprendimų įvykdymo atgręžimą, aiškinimo ir taikymo

  1. CPK 760 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, tai atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas).
  2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 760 straipsnį sprendimo įvykdymo atgręžimo pagrindai yra tokie: 1) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir bylos nutraukimas; 2) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir pareiškimo palikimas nenagrinėto; 3) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir naujo sprendimo, kuriuo ieškinys netenkinamas, priėmimas. Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas galimas ir tais atvejais, kai sprendimas panaikinamas atnaujinus procesą byloje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2010; 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014).
  3. Sprendimo įvykdymo atgręžimo taikymas grindžiamas principu ex iniuria ius non oritur, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo. Taigi sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – užtikrinti, kad, panaikinus neteisėtą ir įvykdytą teismo sprendimą, išieškotojas ir skolininkas būtų grąžinti į iki teismo sprendimo vykdymo buvusią padėtį, t. y. skolininkui grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą.
  4. Pažymėtina, kad civilinės bylos iš esmės dažniausiai išsprendžiamos teismo sprendimu. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalių ginčas laikomas išnagrinėtu (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 281 straipsnis) ir sprendimas tampa vykdytinu dokumentu (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme išimtiniais atvejais gali būti užbaigiamas iš esmės ne tik priėmus teismo sprendimą, bet ir kitais teismo procesiniais dokumentais (nutartimis, teismo įsakymais), nagrinėjamu atveju – teismo nutartimi, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir byla nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
  5. Įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, tampa privalomu, nenuginčijamu ir vykdytinu teismo procesiniu dokumentu (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kai byla dėl ginčo esmės užbaigiama įsiteisėjusia teismo nutartimi, įstatyme nustatyta galimybė atnaujinti bylos procesą ir priimtą teismo nutartį pakeisti; teismo nutartį pakeitus ar priėmus naują sprendimą (nutartį) ankstesnė nutartis netenka teisinės galios (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 371 straipsnis) ir, jei ji įvykdyta, taikytini CPK 760–762 straipsniai, reglamentuojantys sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą, kadangi taikos sutarties patvirtinimą reglamentuojančios proceso teisės normos tokio procesinio veiksmo nenustato.
  6. Byloje nustatyta, kad ieškinio dėl 60 820,20 Eur avanso priteisimo iš atsakovės nagrinėjimo metu šalys sudarė taikos sutartį, ši teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi buvo patvirtinta. Sudaryta taikos sutartimi šalys, be kita ko, susitarė, kad atsakovė perduoda, o ieškovė priima ir įgyja asmeninėn nuosavybėn šiuos nekilnojamuosius daiktus: 1) žemės sklypą ( - ), ir jame esantį nebaigtą statyti statinį – saugyklą-garažą; 2) žemės sklypą ( - ).
  7. Teismo patvirtinta taikos sutartis buvo įvykdyta: nekilnojamieji daiktai perduoti ieškovei ir įregistruoti jos vardu, tačiau pagal UAB „Teisinių paslaugų grupė“ pareiškimą bylos procesas buvo atnaujintas ir teismas, nagrinėdamas bylą, 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta taikos sutartis, ir atsisakė tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį. Teismas nurodė, kad iki taikos sutarties sudarymo atsakovei priklausantys žemės sklypai teismo nutartimi buvo areštuoti (apribota teisė jais disponuoti), todėl negalėjo būti perduoti kitų asmenų nuosavybėn (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas); šalių sudaryta taikos sutartis pažeidė trečiųjų asmenų interesus bei imperatyviąsias teisės normas ir prieštaravo viešajam interesui.
  8. Teismai, vertindami byloje nustatytas aplinkybes – teismo atsisakymą tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį dėl jos prieštaravimo imperatyviosioms teisės normoms ir kitas – padarė pagrįstą išvadą, kad yra teisinis pagrindas taikyti CPK 760 straipsnio nuostatas ir atgręžti taikos sutarties įvykdymą.
  9. Teisėjų kolegija pažymi, kad imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja; tokio sandorio šalis privalo kitai sandorio šaliai grąžinti viską, ką yra gavusi pagal sandorį (CK 1.80 straipsnio 1 ir 2 dalys). Sandorio prieštaravimas imperatyviosioms teisės normoms ir dėl to negaliojimas reiškia, kad jo nėra, negalėjo ir negali būti, todėl viskas, ką šalis pagal jį gavo, yra neteisėta; tokio sandorio šalys vienareikšmiškai privalo būti grąžinamos į padėtį, buvusią iki sudarant sandorį, jei įstatymas nenustato kitokių teisinių padarinių (pvz., sandorio šalims turtinių sankcijų, vienašalės restitucijos (CK 1.81 straipsnio 3 dalis).
  10. Ieškovės valia atsiimti ieškinį po to, kai teismas atsisakė tvirtinti taikos sutartį, neturi teisinės įtakos įvykdytos taikos sutarties atgręžimui, kadangi, atsisakant ieškinio, ieškovei buvo žinoma, jog sudaryta taikos sutartis prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ir yra neteisėta. Be to, ieškinio palikimas nenagrinėto nevaržo ieškovės teisių iš naujo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Ieškovė turi teisę laisvai disponuoti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, tarp jų – reikšti ieškinį ir (ar) jo atsisakyti (CPK 12 straipsnis). Dėl to ieškovės argumentai, kad ji atsisakė ieškinio tik dėl to, jog taikos sutartis buvo įvykdyta, nereikšmingi sprendžiant įvykdyto procesinio sprendimo atgręžimo klausimą. Tikėtina, jog ieškovė atsisakė ieškinio tik tam, kad išsaugotų jai naudingą neteisėtos taikos sutarties rezultatą.
  11. Teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentą, kad teismas, taikydamas sprendimo įvykdymo atgręžimą, priėmė šalims siurprizinį sprendimą, kadangi pirmosios instancijos teismas jau 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartyje nurodė, jog sprendimo įvykdymo atgręžimas gali būti taikomas, tačiau tam turi būti surinkta papildomai duomenų. Dėl to nepagrįstas ir ieškovės argumentas, kad teismai ankstesnėse nutartyse pasisakė dėl įvykdyto sprendimo atgręžimo negalimumo, nes, priešingai negu ji teigia, teismai nurodė, kad įvykdyto sprendimo atgręžimo klausimas gali būti sprendžiamas išsiaiškinus papildomas aplinkybes.
  12. Pažymėtina ir tai, kad įvykdyto sprendimo atgręžimo klausimas sprendžiamas kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes. Pavyzdžiui, kasacinis teismas, aiškindamas sprendimo atgręžimo normas, yra nurodęs, jog tuo atveju, kai atsakovas (skolininkas) prievolę ieškovui (kreditoriui) pripažįsta ir teismo sprendimą už akių (jo dalį) įvykdo gera valia, tačiau vėliau pateikia prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o teismui šį prašymą priėmus ir sprendimą už akių panaikinus, ieškovas atsisako ieškinio reikalavimo (ar jo dalies), kuris jau yra įvykdytas, ir dėl to bylą (ar bylos dalį) nutraukus, teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas neturėtų būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017, 26 punktas), tačiau nagrinėjamam ginčui pateiktas išaiškinimas negali būti taikomas, nes visiškai skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Nurodytoje byloje, priešingai nei šioje, atsakovės veiksmai sumokant skolą atitiko ne tik jos valią, bet ir neprieštaravo įstatymų reikalavimams. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta šios nutarties 32, 34 punktuose, atsakovės veiksmai perleidžiant nekilnojamuosius daiktus ieškovės nuosavybėn pažeidė imperatyviąsias teisės normas ir trečiųjų asmenų interesus bei prieštaravo viešajam interesui, todėl šalys privalo būti grąžintos į padėtį, buvusią iki nurodytų neteisėtų veiksmų atlikimo, t. y. iki taikos sutarties sudarymo ir įvykdymo.
  13. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai, atgręždami Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties įvykdymą, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimų įvykdymo atgręžimą.
  14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė teisėtą nutartį, jos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
  2. Trečiasis asmuo prašo priteisti 700 Eur išlaidų advokato pagalbai, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio. Dėl šios priežasties trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistina visa prašomų atlyginti patirtų atstovavimo išlaidų suma – 700 Eur.
  3. Kasaciniame teisme nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

16Palikti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį nepakeistą.

17Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Teisinių paslaugų grupė“ (j. a. k. 300602173) iš ieškovės UAB „MJM Motors“ (j. a. k. 300052046) 700 (septynis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

18Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai