Byla 2YT-3051-1023/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant pareiškėjui J. J., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovui, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) pareiškimu (b. l. 2 – 4) prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po M. D. mirties ( - ), priėmė jos palikimą pagal testamentą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

5Pareiškimas grindžiamas tuo, jog M. D. buvo pareiškėjo tėvo J. A. J. sesuo, tačiau giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų neturi, jie nėra išlikę, kadangi visa pareiškėjo tėvo šeima buvo ištremta, pareiškėjas pats yra gimęs tremtyje, todėl tėvo ir mano tetos gimimo liudijimai nėra išlikę. ( - ) mirė pareiškėjo teta M. D.. Po pareiškėjo tetos M. D. mirties liko nekilnojamasis turtas – 34/490 dalis 4.9000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ). Teta paliko ( - ) sudarytą testamentą, kuriuo visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko pareiškėjui. Iš karto po tetos mirties, priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Keletą metų iki mirties teta sunkiai sirgo, todėl buvo apgyvendinta Prienų globos namuose, nes jai reikėjo nuolatinės priežiūros. Iki tol ji gyveno socialiniame būste, todėl iš jo į globos namus išsivežė tik savo asmeninius daiktus, rūbus, papuošalus bei knygų. Mirus tetai jos likusius daiktus pasiėmė jis. Ji buvo palaidota pareiškėjo asmeninėmis lėšomis, pareiškėjas savo lėšomis sutvarkė jos kapavietę, ją prižiūri, nes daugiau tetos artimųjų nėra. Tetai priklausančio žemės sklypo dalį prižiūrėjo dar jai gyvai esant, nes šiame sklype buvo pareiškėjo mamai priklausanti 33/490 žemės sklypo dalis, kurią po jos mirties jis taip pat paveldėjo. Šiuo metu pats žemės nedirba, jos nedeklaruoja, yra neatlygintinai (už priežiūrą) leidęs visu žemės sklypu naudotis kitiems šio sklypo bendrasavininkams. Rašytinių įrodymų apie palikimo priėmimą neturi, kadangi M. D. dar gyva būdama, kaip pensinio amžiaus, buvo atleista nuo žemės mokesčio, todėl ir po jos mirties nebuvo gaunama jokių nurodymų iš Valstybinės mokesčių inspekcijos jos vardu sumokėti mokesčius už žemę.

6Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė pareiškimą tenkinti, papildomai nurodė (2018 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 7 min. 43 sek. iki 20 min. 00 sek.), kad po tetos mirties jis likusį tetos turtą, t. y. žemę, daiktus, knygutes, rožančių pradėjo valdyti iš karto po jos mirties, žemė visą laiką buvo tvarkoma, neapleista. Teta iš pradžių gyveno socialiniame būste, o jai persikėlus į globos namus, jos baldus jis parsivežė pas save, žemėje sodino daržoves. Yra paveldėjęs ir savo mamos žemės dalį tame pačiame sklype. Žeme šiuo metu naudojasi ir prižiūri P. K. jo žodiniu leidimu, ji visą laiką yra tvarkoma.

7Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 35). Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (b. l. 26 – 28), kuriame nurodė, kad suinteresuotas asmuo neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

8Suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 34). Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (b. l. 20 – 21), kuriame nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. J. priėmė palikimą pagal testamentą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo prašo nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

9Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 33). Per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, kitų prašymų taip pat negauta.

10Teismas

konstatuoja:

11Pareiškimas tenkintinas.

12Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nustatyta, jog M. D. ( - ) testamentu visą savo palikimą paliko pareiškėjui (b. l. 9). Pareiškėjas nurodo, kad M. D. yra jo teta, jo tėvo sesuo, bet tą patvirtinančių įrodymų neturi, nes visa pareiškėjo tėvo šeima buvo ištremta ir jis yra gimęs tremtyje. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojos I. J. ir V. P., kurios abi nurodė, kad M. D. yra pareiškėjo tėvo sesuo. ( - ) mirė pareiškėjo teta M. D. (b. l. 7). Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 8). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis pareiškėjo tetai priklausė 34/490 dalis 4.9000 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ). (b. l. 11, 12). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis tuoj po savo tetos M. D., mirusios ( - ), mirties priėmė jos palikimą pagal testamentą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

13Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, būdas įtvirtintas CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja – A. O.) v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. W. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-434/2013; kt.). Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis tuoj po savo tetos M. D., mirusios ( - ), mirties priėmė jos palikimą pagal testamentą pradėdamas faktiškai jį valdyti, įrodo, tai, kad iškarto po tetos mirties toliau rūpinosi jai priklausančia žeme, jam liko visi tetos daiktai, baldai, knygos, rožančius, jis rūpinosi jos laidotuvėmis ir prižiūri kapavietę, kitų artimųjų nėra. Minėtas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklaustos liudytojos – I. J. ir V. P. (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), kurios parodė (2018 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 20 min. 28 sek. iki 40 min. 36 sek), kad pareiškėjui, kuriam teta viską paliko pagal testamentą, nes jis ją prižiūrėjo, liko visi tetos baldai, papuošalai, puodai, patalynė, pareiškėjas leisdavo kitiems asmenims naudotis likusia tetos žemės dalimi, ją ir pats dirbo, nes ten nuolat važinėdavo po tetos mirties. Ginčo dėl palikėjos turto nėra, nes palikėja vaikų neturi, mirė išsituokusi, jos palikimo priėmimo faktų nėra užregistruota (b. l. 10, 18). Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjas J. J. po savo tetos M. D., mirusios ( - ), mirties jos turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos M. D. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

14Valstybė šioje byloje patyrė 1,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas šios sumos iš pareiškėjo nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Nutarė

16Pareiškimą patenkinti.

17Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. J., asmens kodas ( - ) priėmė palikimą pagal testamentą po M. D., asmens kodas ( - ) mirusios ( - ), mirties pradėdamas faktiškai jį valdyti.

18Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

19Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai