Byla 2KT-115/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2012 m. spalio 4 d. raštu, kuriuo Lietuvos apeliaciniam teismui perduota civilinė byla Nr. 2-746-372/2012 su joje pareikštu nušalinimu visam Šiaulių apygardos teismui,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-746-372/2012 pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ir VšĮ „Pramogų sala“ dėl koncesijos sutarties, turto perdavimo ir priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo – Šiaulių miesto savivaldybė. Atsakovas VšĮ „Pramogų sala“ pateikė nušalinimo pareiškimą visam Šiaulių apygardos teismui. Nurodo, kad Šiaulių apygardos prokuratūros veiksmai, nukreipti patenkinti politikų ambicijas, daro netiesioginę įtaką Šiaulių apygardos teismui. VšĮ „Pramogų sala“ yra ignoruojama kaip proceso šalis atliekant bet kokius procesinius veiksmus tiek civilinėje byloje Nr. 2-746-372/2012, tiek baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-048-11. Visi VšĮ „Pramogų sala“ veiksmai traktuojami kaip priešiški gynybos veiksmai, todėl teismas juos vertina subjektyviai, o bet kokie kitų asmenų veiksmai pripažįstami teisingais be jų įvertinimo, remiantis subjektyviu nusistatymu jų naudai. Kaip teismo subjektyvumo įrodymas pateikiamas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo B. Z. priimtas procesinis sprendimas – 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis, kuria panaikinta Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartis ir priimtas naujas sprendimas – pareiškėjo VšĮ „Pramogų sala“ atstovo skundas dėl Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2012 m. liepos 31 d. sprendimo paliktas nenagrinėtu. Šis sprendimas, pareiškėjo teigimu, priimtas jam nedalyvaujant ir net nežinant apie teismo posėdį. Tuo tarpu kito atsakovo dėl to paties prokuroro nutarimo pateiktas skundas bus nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka taip, kaip numato CPK. Ieškovai į bylą teikia perteklinius procesinius dokumentus, nesusijusius su ieškinio pagrindu ir dalyku, tačiau teismas negirdi VšĮ „Pramogų sala“ prieštaravimų dėl šių dokumentų atitikimo bylos esmei. Taigi Šiaulių apygardos teismo teisėjai negalės šios bylos išnagrinėti objektyviai, nes, tikėtina, kad bus sprendžiama pagal išankstinį nusistatymą, kuriam įtaką daro politikai bei spaudos atstovai. Tiriamos baudžiamosios bylos atgarsiai taip pat gali daryti įtaką neteisingo sprendimo priėmimui.

3Šiaulių apygardos teismo nuomone, nėra jokių objektyvių pagrindų dėl teismo šališkumo, tačiau apie visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo pagrįstumą turi spręsti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba civilinių bylų skyriaus pirmininkas, todėl byla perduota Lietuvos apeliaciniam teismui (CPK 70 str. 1 d.).

4Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

5Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Visų apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

6Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas.

7Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. Castillo Algar v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

8Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

9Nagrinėjamu atveju reiškiamas nušalinimas visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams dėl to, kad, pareiškėjo nuomone, teisėjai negalės šios civilinės bylos objektyviai išnagrinėti, nes jiems daromas politikų ir žiniasklaidos atstovų spaudimas. Pareiškėjo VšĮ „Pramogų sala“ atžvilgiu Šiaulių apygardos teismas priima nepalankius procesinius sprendimus tiek nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-746-372/2012, tiek baudžiamąją bylą Nr. 40-9-048-11. Nušalinimo pareiškime nurodyta Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo B. Z. 2012 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjui nepalanki nutartis – teismo procesinis sprendimas, kuriuo remiantis negalima daryti išvados nei apie šį procesinį sprendimą priėmusio teisėjo, nei, juo labiau, apie visų kitų šio teismo teisėjų šališkumą. Pareiškėjo teiginiai apie skundų dėl to paties prokuroro nutarimo nagrinėjimą Šiaulių apygardos teisme Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir Šiaulių miesto apylinkės teisme CPK nustatyta tvarka, nenurodžius bylų numerių ir nesant galimybės šiuos teiginius patikrinti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, vertinami kaip nepagrįsti.

10Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad, sprendžiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, spręsdamas dėl teisėjų nušalinimo, neturi įgaliojimų tikrinti ir (ar) vertinti teisėjo (teisėjų) priimtų konkrečių procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos.

11Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo; teisėjai vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų; jiems negali būti daromas joks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Iš nekonkretaus nušalinimo pareiškimo turinio ir abstrakčių teiginių apie galimai teisėjams daromą politikų ar žiniasklaidos atstovų įtaką, daroma išvada, jog pareiškėjas remiasi tik savo subjektyvia nuomone ir prielaidomis. Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais.

12Atsižvelgiant į aukščiaus nurodytus argumentus, konstatuojama, kad nušalinimo pareiškimas yra nemotyvuotas, nenurodyti konkretūs faktai, nepateikti įrodymai, patvirtinantys visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų šališkumą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šio teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi.

13Esant tokioms aplinkybėms, VšĮ „Pramogų sala“ pareiškimas dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-746-372/2012 nagrinėjimo netenkinamas. Netenkinus nušalinimo pareiškimo, nėra pagrindo spręsti dėl bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui.

14Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad pagal CPK 68 straipsnio 4 dalį nušalinimas gali būti pareiškiamas konkrečiam bylą nagrinėjančiam teisėjui ar konkretiems teisėjams. Taigi, manydamas, kad bylą nagrinėti paskirtas konkretus teisėjas suinteresuotas bylos baigtimi, ar kad yra kitų aplinkybių, keliančių abejonių šio teisėjo nešališkumu, pareiškėjas turi teisę pareikšti motyvuotą nušalinimą šiam teisėjui, kuris turi būti nagrinėjamas Šiaulių apygardos teisme (CPK 69 str. 1 d.).

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

16netenkinti VšĮ „Pramogų sala“ Šiaulių apygardos teismui pareikšto nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-746-372/2012 nagrinėjimo.