Byla 2S-16-520/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Dalia Kačinskienė, Algirdas Auruškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „SNORO lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria ieškovo UAB „SNORO lizingas“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsisakyta priimti,

Nustatė

2Ieškovas UAB „SNORO lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo R. P. 8504,46 Lt pagal sutartį likusių mokėjimų, 1295,37 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą pagal sutartį likusių mokėjimų sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2008-02-02 išperkamosios nuomos sutartimi (toliau ir Sutartis), sudaryta tarp jo ir atsakovo, jis perdavė atsakovui R. P. valdyti ir naudotis įvairias prekes su sąlyga, kad įvykdžius visas prievoles pagal Sutartį, prekė pereis atsakovui nuosavybės teise. Atsakovas įsipareigojo mokėti Sutarties grafike nurodytas eilines įmokas ir kitus mokėjimus, laiku nesumokėjęs eilinės įmokos ar kito mokėjimo – mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo visos laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, tačiau savo prievolės atsakovas tinkamai neįvykdė ir liko skolingas. Nurodė, kad vadovaudamasis Sutartimi ieškinį pareiškia pagal savo buveinės adresą.

3Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „SNORO lizingas“ ieškinį, kaip neteismingą šiam teismui, ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią atsakovas R. P. yra vartotojas. Teismas, vadovaudamasis CK 118 str. 4 d., 193 str. 4 d., Konstitucija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Bendrijos Teismo praktika, padarė išvadą, jog šioje byloje yra būtinybė ex officio įvertinti Sutarties nuostatą dėl sutartinio teismingumo. Teismas, ex officio įvertinęs UAB „SNORO lizingas“ ir atsakovo R. P. sudarytos Sutarties 9.1 p. nuostatas dėl sutartinio teismingumo atitikties teisės aktų reikalavimams, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas (vartotojas) gyvena ne Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo veiklos teritorijoje, siekdamas kompensuoti sutartinės vartotojo ir verslininko pusiausvyros nebuvimą, konstatavo, kad Sutarties sąlyga, susijusi su teismingumo nustatymu, yra nesąžininga Sutarties sąlyga, todėl ginčo sprendimas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Konstitucijai. Teismas išaiškino ieškovui teisę kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą pagal atsakovo R. P. gyvenamąją vietą.

4Ieškovas UAB „SNORO lizingas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir išspręsti civilinės bylos teismingumo klausimą iš esmės – civilinę bylą priimti nagrinėti Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme. Nurodo, kad teismas neteisingai aiškino bei taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė naikintiną nutartį. Teismas nepagrįstai, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio įvertino jo parengtą vartojimo sutarties sąlygą dėl teismingumo ir konstatavo, kad tokia nuostata negali būti laikoma šalių susitarimu dėl teismingumo CPK 32 str. 1 d. prasme, kadangi pagal formuojamą teismų praktiką, įstatymus nėra draudžiama standartinėse vartojimo sutarčių sąlygose įtvirtinti sutartinio teismingumo taisyklės. Sutarties 9.1 p. nebuvo pažeisti vartotojo interesai, šalių pusiausvyros principai, ši sąlyga nėra nesąžininga, kadangi pagal šią Sutarties sąlygą ieškinys gali būti pareiškiamas tiek jo buveinės vietos teisme, tiek atsakovo gyvenamosios vietos teisme, t. y. sutarties šalys turi lygiai tokias pačias teises pareikšti ieškinį pagal pasirinktą teismingumą. Teismas nepagrįstai, šališkai, prieštaraudamas CPK nuostatoms, laikosi nuomonės, kad visi dėl vartojimo sutarčių kilę ginčai gali būti išimtinai sprendžiami tik vartotojo gyvenamosios vietos teisme. Be to, pagal CK 6.188 str. 1 d. pripažinti negaliojančiomis, sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias sutarties sąlygas galima tik pagal vartotojo ieškinį, o ne teismo iniciatyva ir ne be bylos nagrinėjimo. Teismas, vadovaudamasis CPK 135 str., šioje proceso stadijoje turėjo spręsti klausimą tik dėl ieškinio priėmimo, o ne tirti byloje esančius įrodymus. Dėl to buvo pažeisti šalių rungimosi, betarpiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai. Atsakovas buvo tinkamai supažindintas su teismingumą įtvirtinančia sąlyga, jis patvirtino tai savo parašu Sutartyje, o byloje nėra duomenų, kad su Sutarties sąlygomis atsakovas nesutiko, pageidavo jas pakeisti, ar tos sąlygos pažeidė atsakovo interesus. Dėl to pripažintinas nepagrįstu teismo argumentas, kad 9.1 p. sąlyga yra nesąžininga.

5Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

6Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, pateiktus dokumentus, įvertinusi tai, kad ieškinys yra reiškiamas remiantis vartojimo sutartimi, pagal kurią atsakovas yra silpnesnioji sutarties šalis (vartotojas), vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės ribojimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 2 p., pagrįstai atsisakė priimti ieškovo UAB „SNORO lizingas“ ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui, pasiūlė ieškovui kreiptis į teismą pagal bendrąsias teismingumo taisykles, t. y. pagal atsakovo R. P. (vartotojo) gyvenamąją vietą.

7Teisėjas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo aiškintis, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, t. y. nustačius, kad asmuo turi teisę kreiptis į teismą, turi būti patikrinama, ar šią teisę asmuo įgyvendina tinkamai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismo teisėja atsisakė priimti ieškovo UAB „SNORO lizingas“ ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui, kadangi atsakovas, kuris yra vartotojas, gyvena ne Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo veiklos teritorijoje ir ginčo sprendimas Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teismo Teisingumo Teismo formuojamai praktikai, Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teisėjas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo patikrinti, ar ieškinys yra teismingas tam teismui, bei atsisakyti priimti ieškinį, jei ieškinys neteismingas tam teismui, nurodyti kitą teismą, kuriam priklauso nagrinėti bylą pagal pareikštą ieškinį (CPK 137 str.).

8Iš pateiktos medžiagos nustatyta, kad ieškovas UAB „SNORO lizingas“ pareiškė ieškinį Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui pagal 2007-09-21 išperkamosios nuomos sutarties 9.1 p., t. y. pagal ieškovo UAB „SNORO lizingas“ buveinės vietą. Pirmosios instancijos teismas, ex officio įvertinęs Sutarties 9.1 p. dėl sutartinio teismingumo, nustatė, kad vartotojas R. P. (atsakovas) prisijungė prie standartinės išperkamosios nuomos sutarties, t. y. vartotojas (atsakovas) buvo priverstas sutikti su verslininko iš anksto parengtomis sąlygomis, neturėdamas galimybės daryti įtakos šių sąlygų turiniui, todėl Sutarties 9.1 p. ex officio vertino kaip nesąžiningą Sutarties sąlygą, kompensuodamas sutartinės vartotojo ir verslininko pusiausvyros nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia nustatyta standartinės Sutarties sąlyga dėl sutartinio teismingumo, prie kurios prisijungė vartotojas, suvaržo vartotojo teises ir interesus, todėl byla pagal ieškovo ieškinį turi būti nagrinėjama pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Ši išvada daroma remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, apeliacinės instancijos teismo suformuota praktika, kad bylos, kylančios iš vartojimo teisinių santykių, turi būti perduodamos nagrinėti teismui pagal vartotojo gyvenamąją vietą, nors vartojimo sutartyse yra nurodoma sąlyga dėl sutartinio teismingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-752-56/2009; 2009-09-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-981-302/2009; 2009-12-14 nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 2S-1394-611/2009, Nr. 2S-1387-492/2009; 2009-12-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1409-56/2009; 2010-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-7-464/2010; 2010-01-06 nutartis, priimta civilinėje byloje 2S-5-62/2010, ir kt.). Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001, 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis ne tik esant paties vartotojo pretenzijoms, bet ir teismas turi teisę ex officio vertinti sutarties sąlygų sąžiningumą, nepaisant to, kad vartotojas to neprašo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Dėl to apelianto argumentas, jog pagal CK 6.188 str. 1 d. tik vartotojas turi teisę reikalauti pripažinti negaliojančias sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas, nėra pagrįstas. Nors, kaip atskirajame skunde nurodė ieškovas, atsakovas buvo supažindintas su teismingumą įtvirtinančia sąlyga ir tai patvirtino savo parašu Sutartyje, o byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pageidavęs Sutarties sąlygas keisti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuostatą dėl sutartinio teismingumo parengė ieškovas, minėta nuostata standartinė, darytina išvada, kad atsakovas tiesiog prisijungė prie Sutarties, neturėdamas galimybės daryti įtakos šios sąlygos turiniui, todėl ši Sutarties sąlyga nelaikytina šalių susitarimu pagal CPK 32 str. 1 d., įtvirtinančiu tokio teismingumo galimybę, ji vertintina kaip nesąžininga (CK 6.188 str. 6 d.).

9Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.185, 6.188 str. CPK 12 str., 14 str. 2 d., 17 str., 32 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo pateiktų įrodymų, susijusių su ieškinio pagrįstumu ir teisėtumu, o kaip jau minėta aukščiau, sprendė ieškinio teismingumo klausimą ir teisingai nustatė, kad ieškinys turi būti reiškiamas pagal atsakovo (vartotojo) gyvenamąją vietą. Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos teismingumą ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

10Dėl ieškovo UAB „SNORO lizingas“ atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 2,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus ieškovo atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovo UAB „SNORO lizingas“ į valstybės biudžetą (CPK 92, 96 str.).

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,

Nutarė

12Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

13Priteisti iš ieškovo UAB „SNORO lizingas“ į valstybės biudžetą 2,80 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai