Byla 2-726-196/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. B2-1682-345/2015) patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. B2-1682-345/2015) patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi iškėlė BUAB „Serneta“ bankroto bylą. Po bankroto bylos iškėlimo Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 17 d., 2014 m. kovo 20 d., 2014 m. rugsėjo 26 d., 2014 m. spalio 24 d., 2014 m. lapkričio 11 d. ir 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimis patvirtino ir papildė BUAB „Serneta“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

42015 m. sausio 9 d. BUAB „Serneta“ bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ įgaliotas asmuo pateikė teismui prašymą į BUAB „Serneta“ kreditorių sąrašą įtraukti OOO „Pro Energo“ 3 145 244,44 EUR finansinį reikalavimą, nurodė, kad prašymo pagrindas – Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.2-233-345/2015 pareiškėjo pateiktas prašymas dėl bylos atnaujinimo ir kartu su prašymu pateikti papildomi įrodymai.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 14 d. nutartimi, remdamasis BUAB „Serneta“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens prašyme nurodytomis aplinkybėmis į BUAB „Serneta“ kreditorių sąrašą įtraukė OOO „Pro Energo“ su 3 145 244,44 EUR finansiniu reikalavimu.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Trečiasis asmuo (apeliantas) UAB „Norfos mažmena“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netvirtinti OOO „Pro Energo“ 3 145 244,44 EUR finansinio reikalavimo.

9Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.A2-17741-863/2014 yra nustatytos šiai, apeliacinėje instancijoje nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės, t.y. jog UAB „Serneta“ kreditoriaus F. R. vardu suteiktos piniginės lėšos kreditoriui nepriklausė ir atsisakyta tvirtinti taikos sutartį, nes teismui kilo pagrįstų abejonių dėl tikrųjų taikos sutarties šalių ketinimų, tikrųjų taikos sutarties šalių ir objekto. BUAB „Serneta“ bankroto administratorius kreipėsi į BUAB „Serneta“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą ir paprašė BUAB „Serneta“ bankroto byloje patvirtinti OOO „Pro Energo“ 3 145 244,00 EUR finansinį reikalavimą. Apelianto vertinimu, teismui šį administratoriaus prašymą patenkinus, OOO „Pro Energo“ yra nepagrįstai įtrauktas į bendrą BUAB „Serneta“ kreditorių eilę, kadangi pradinis kreditorius F. R., neįgijęs reikalavimo teisės pagal paskolos sutartis ir taikos sutartį, negalėjo šios teisės perleisti pareiškėjui.

10BUAB „Serneta” bankroto administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad, skirtingai nei teigia apeliantas, Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.2-233-345/2015, atnaujinus bylos nagrinėjimą, pareiškėjas OOO „Pro Energo“ pateikė paskolos sutarčių ir kasos pajamų orderių kopijas, kuriais grindė savo reikalavimą BUAB „Serneta“. Administratorius susipažino su pateiktais dokumentais ir nustatė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina realiai suteiktą paskolą 3 145 244,00 EUR (10 859 900,00 Lt) sumai, pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas ir gali būti tvirtinamas BUAB „Serneta“ bankroto byloje, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas OOO “Pro Energo” kreditorinis reikalavimas BUAB „Serneta“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010; 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003), reikalaujantis teismo spręsti visus klausimus atsižvelgiant į bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus, todėl teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir įmonei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006). Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą.

14Pagal Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodyta, kad bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme, o šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais – arbitraže ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą, pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, atlieka ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme - bankrutuojančios įmonės administratorius. Tačiau nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo teismas priima rašytinio proceso tvarka. Suinteresuotų asmenų prašymu gali būti skiriamas žodinis bylos nagrinėjimas. Administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. (ĮBĮ 26 str. 5 d.). Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

15Byloje nustatyta, kad pareiškėjas OOO „Pro Energo“ pateikė bankroto administratoriui prašymą patvirtinti 4 129 578,21 EUR kreditorinį reikalavimą. Bankroto administratorius, įvertinęs pateiktus įrodymus sutiko su 3 145 244,44 EUR kreditorinio reikalavimo pagrįstumu ir prašė šią reikalavimo dalį patvirtinti BUAB „Serneta“ bankroto byloje.

16Apeliantas skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas netyrė ir nevertino išskirtoje civilinėje byloje Nr.2-233-345/2015 esančių rašytinių įrodymų, formaliai tenkindamas bankroto administratoriaus prašymą patvirtinti 3 145 244,44 EUR kreditorinį reikalavimą iš prašomos 4 129 578,21 EUR sumos.

17Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2011 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-7463-861/2011 buvo patvirtinta UAB „Serneta“ ir F. R. taikos sutartis, kuria šalys pripažino F. R. reikalavimo teisę į 11 119 300,00 Lt sumą (vėliau išieškotojas F. R. pakeistas nauju išieškotoju OOO „Pro Energo“). UAB „Serneta“ iškėlus bankroto bylą ir bankroto administratoriui susipažinus su įmonės dokumentais, šis pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą, o jį atnaujinus panaikinti priimtą nutartį ir pareiškėjų prašymą patvirtinti taikos sutartį – atmesti. 2014 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas procesą atnaujino ir civilinėje byloje Nr. A2-17741-863/2014 priėmė naują sprendimą - UAB „Serneta“ bei F. R. prašymą patvirtinti taikos sutartį atmetė.

18Pareiškėjas OOO „Pro Energo“ kreipėsi į bankroto administratorių dėl 4 039 796,00 EUR kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, reikalavimą kildino iš paskolos sutarčių, sudarytų tarp UAB „Serneta“ ir F. R. bei F. R. reikalavimo teisės į paskolos sutartis, perleidimo.

19Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms pripažįstama, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

20Remiantis kasacinio teismo praktika bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymo įtvirtintas prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008, 2013 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2K-3-351/2013). Pagal CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas paskolos sutartis pripažįstama realine, nes paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir jo subjektai įgytų teises ir pareigas, būtinas ne tik šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų, bet ir sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2013 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2K-3-351/2013; kt.). Pareiškėjas OOO „Pro Energo“ į civilinę bylą Nr.2-233-345/2015 kartu su prašymu atnaujinti bylos nagrinėjimą, pateikė ir rašytinius paaiškinimus, paskolos sutarčių bei kasos pajamų orderių kopijas, iš ko pirmos instancijos teismas darė išvadą, kad paskolos santykiai tarp šalių iš tiesų buvo, todėl neginčytinais rašytiniais įrodymais grįstą kreditorinio reikalavimo dalį tenkino.

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriaus finansinį reikalavimą teismas tvirtina tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai; be to, spręsdamas, ar pagrįstas <···> finansinis reikalavimas, teismas turi įvertinti tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

22Apelianto teigimu, 2014 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr.A2-17741-863/2014 yra nustatytos aplinkybės, kad UAB „Serneta“ F. R. vardu paskolintos lėšos jam nepriklausė ir pradinis kreditorius šios savo teisės perleisti negalėjo, nes jos neįgijo. Be to, dėl kitos, skundžiama nutartimi nepatvirtintos kreditorinio reikalavimo dalies vyksta ginčas teisme, todėl OOO „Pro Energo“ kreditorinis reikalavimas taip pat negali būti tvirtinamas.

23Susipažinusi su apelianto minimos civilinės bylos nutartimi, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas ne nustatė, o tik konstatavo, kad administracinėje byloje buvo nustatytos pirmos instancijos teismo nagrinėjamai bylai, dėl taikos sutarties patvirtinimo, reikšmingos aplinkybės, t.y. jog UAB „Serneta“ F. R. vardu suteiktos piniginės lėšos pastarajam nepriklausė, kita vertus, teismas nurodė, kad jam kyla pagrįstų abejonių dėl šalių pasirašytos taikos sutarties šalių ketinimų, tikrųjų taikos sutarties šalių ir objekto, ir kadangi byla nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka, teismas nepasisakė dėl prašomos patvirtinti taikos sutarties galiojimo. Kolegija taip pažymi, kad Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartyje konstatuota, kad ginčo piniginės lėšos į UAB „Serneta“ sąskaitą buvo įneštos, papildomai pažymint, kad duomenų, jog šis bylos išsprendimas turės įtakos F. R. teisėms ar pareigoms, nėra, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartis dėl F. R. teisių ir pareigų, šioje, apeliacinėje instancijoje nagrinėjamoje byloje, prejudicinės galios neturi. Pastebėtina ir tai, kad minėtose teismų nagrinėtose bylose bylos šalimi buvo ne F. R., o S. R., Vilniaus apygardos administracinis teismas pinigines lėšas įneštas į UAB „Serneta“ laikė S. R. lėšomis ir šioje byloje F. R. teisių ar pareigų klausimas nebuvo sprendžiamas.

24Šiuo atveju, pirmos instancijos teismas spręsdamas dėl kreditoriaus reikalavimų pagrįstumo, aukščiau išdėstytų aplinkybių neanalizavo, neįsitikino įrodymų, pagrindžiančių reikalavimus bankrutuojančiai įmonei realumu. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama teismo nutartis priimta tinkamai neįvertinus kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 str., ĮBĮ 9 str. 2 d. 6 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Kolegijos nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, klausimo ar OOO “Pro Energo” prašomas patvirtinti kreditorinis reikalavimas yra realus nenagrinėjo, nevertino jo egzistavimo fakto, apsiribodamas tik tuo, jog reikalavimo teisę į bankrutavusią UAB „Serneta“ perėmęs kreditorius OOO „Pro Energo“ pateikė prašymą įtraukti į kreditorių sąrašą bankroto administratoriui, o šis kreipėsi į teismą su prašymu šį kreditoriaus prašymą iš dalies patvirtinti.

25Kaip minėta, pirminis kreditorius F. R. perleido 4 039 796,00 EUR dydžio finansinį reikalavimą į BUAB „Serneta“ antriniam kreditoriui OOO „Pro Energo“. Šis finansinis reikalavimas atsirado iš tarp UAB „Serneta“ ir F. R.. sudarytų paskolos sutarčių todėl akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismui vertinant OOO „Pro Energo“ reikalavimo BUAB „Serneta“ realumą, negalima apsiriboti reikalavimo perleidimo sutarties pateikimu. Reikalavimo teisės įsigijimą patvirtinantis dokumentas savaime (arba vien tik jis) nepatvirtina reikalavimo pagrįstumo. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą. Todėl siekiant tinkamai išspręsti byloje kilusį klausimą, turi būti įvertintas ir pirminių sutarčių, reikalavimo perleidimo sutarties, kurių pagrindu kildinamas reikalavimas į BUAB „Serneta“, sudarymo aplinkybės ir egzistavimas, bei dėl taikos sutarties netvirtinimo priimti įsiteisėję teismų sprendimai, t.y. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-5311-345/2014.

26Įvertinus išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, jog byloje keliant klausimą dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas privalėjo imtis aktyvių veiksmų siekiant įvertinti reikalavimų pagrįstumą, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, šių veiksmų nebuvo imtasi.

27Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

28Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas ginčytiną kreditoriaus OOO “Pro Energo” 3 145 244, 44 EUR dydžio finansinį reikalavimą UAB „Serneta“ bankroto byloje, neatskleidė bylos esmės, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes skundžiama nutartis naikintina ir vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, OOO “Pro Energo” 3 145 244, 44 EUR dydžio finansinio reikalavimo UAB „Serneta“ bankroto byloje patvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal byloje tirtinų aplinkybių apimtį ir pobūdį šio klausimo negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

29Teisėjų kolegijai nusprendus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apelianto argumentų apeliacinis teismas nepasisako.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį dėl OOO “Pro Energo” 3 145 244, 44 EUR dydžio finansinio reikalavimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ bankroto byloje patvirtinimo panaikinti ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi iškėlė BUAB... 4. 2015 m. sausio 9 d. BUAB „Serneta“ bankroto administratoriaus UAB „Ius... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 14 d. nutartimi, remdamasis BUAB... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Trečiasis asmuo (apeliantas) UAB „Norfos mažmena“ atskiruoju skundu... 9. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje... 10. BUAB „Serneta” bankroto administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto... 14. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, teisme iškėlus... 15. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas OOO „Pro Energo“ pateikė bankroto... 16. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas netyrė ir nevertino... 17. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2011 m. kovo 17 d.... 18. Pareiškėjas OOO „Pro Energo“ kreipėsi į bankroto administratorių dėl... 19. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis... 20. Remiantis kasacinio teismo praktika bendroji įrodymų naštos paskirstymo... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankrutuojančios... 22. Apelianto teigimu, 2014 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo... 23. Susipažinusi su apelianto minimos civilinės bylos nutartimi, teisėjų... 24. Šiuo atveju, pirmos instancijos teismas spręsdamas dėl kreditoriaus... 25. Kaip minėta, pirminis kreditorius F. R. perleido 4 039 796,00 EUR dydžio... 26. Įvertinus išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 27. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek... 28. Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo... 29. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 31. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį dėl OOO “Pro...