Byla 2A-2211-260/2014
Dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „General Logistics LT“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio (pranešėjas) ir Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. apeliacinį skundądėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-60-91/2014 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovams E. B., General Logistics Sp.z.o.o. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „General Logistics LT“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 11–19, t. I) prašydama pripažinti negaliojančia atsakovų E. B. ir General Logistics Sp.z.o.o. 2011 m. kovo 30 d. sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – įpareigoti sutarties šalis grąžinti viena kitai visa, ką yra gavusios pagal sutartį. Nurodė, kad ginčijama sutartimi atsakovas E. B. perleido General Logistics Sp.z.o.o. 100 vnt. UAB „General Logistics LT“ akcijų, kurios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė sutuoktiniams V. ir E. B., neturėdamas ieškovės sutikimo, be jos žinios, taip pat ieškovei vėliau šio sandorio nepatvirtinus. Tokiu būdu buvo sumažintas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas ir pažeistos ieškovės teisės. Ginčijama sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl turi būti pripažinta niekine ir negaliojančia. Ginčijamos sutarties šalys buvo nesąžiningos, kadangi akcijų kaina pagal ginčijamą sutartį buvo gerokai mažesnė, nei kad akcijos realiai buvo vertos. Pagal sutartį akcijos buvo parduotos už 20 000 Lt, kai realiai jų vertė buvo mažiausiai 280 688 Lt.

5Atsakovas E. B. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 109–112, t. I) su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, nurodė, kad jis buvo vienintelis UAB „General Logistics LT“ steigėjas, nuo pat įmonės įsteigimo dienos jis vienintelis rūpinosi įmonės reikalais. Nors ieškovei buvo žinoma, kad atsakovas yra įsteigęs įmonę, tačiau ji niekuomet nesidomėjo bendrovės veikla, atsakovo, kaip įmonės akcininko, priimamais sprendimais, kurie visad būdavo įforminami kaip vienintelio akcininko sprendimai. Sudarant ginčijamą sutartį atsakovas veikė sąžiningai, neturėdamas tikslo suklaidinti kitą sutarties šalį, kadangi sutarties sudarymo dieną atsakovas buvo įsitikinęs, kad perleidžiamos akcijos jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atsakovės General Logistics Sp.z.o.o. direktoriui buvo žinoma, kad atsakovas E. B. turi sutuoktinę, tačiau sutarties sudarymo metu į tai atsakovės atstovas nekreipė dėmesio. Ginčo sutartis buvo sudaryta siekiant sukurti įmonių grupę, vienijančią kelias įmones, užsiimančias krovinių ekspedijavimo veikla. Sudarius ginčijamą sutartį atsakovui buvo žadama, kad jis įgis 25 procentus motininės bendrovės General Logistics Sp.z.o.o. akcijų, dėl ko ginčijama sutartimi akcijos buvo perleistos už žymiai mažesnę kainą, nei kad buvo jų reali vertė, tačiau General Logistics Sp.z.o.o. vadovas J. C. savo pažadų netesėjo.

6Atsakovas General Logistics Sp.z.o.o. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 1–9, t. II) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sudarant sutartį atsakovas, remdamasis tiek sutarties nuostatomis, tiek ikisutartiniais tarpusavio pasitikėjimu grįstais šalių santykiais, buvo įsitikinęs, jog E. B. yra pilnateisis parduodamų akcijų savininkas, jo teisė disponuoti akcijomis nėra apribota, o jei kokių nors apribojimų ir yra, tai jis turi visus reikalingus įgaliojimus. Atsakovas nurodė, kad buvo planuojama įsteigti bendrą tarptautinę kompaniją, kurios dalį akcijų turėjo įsigyti ir atsakovas E. B., todėl sudarant ginčijamą sutartį nebuvo pagrindo nepasitikėti atsakovu, pirkėjas manė, kad abi sandorio šalis sieja bendri interesai toliau vystyti verslą. Be to, po sandorio sudarymo niekas jokių pretenzijų dėl jo nereiškė, kas taip pat sudarė pagrindą atsakovui manyti, kad jis yra teisėtas akcijų įgijėjas. Juridinių asmenų registre UAB „General Logistics LT“ vieninteliu įmonės akcininku buvo nurodytas E. B., todėl šiam tvirtinant savo teises sudaryti ginčijamą sandorį, atsakovas neturėjo objektyvios galimybės sužinoti, kad parduodamos akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Argumentai dėl per mažos akcijų kainos nepagrįsti, kadangi ginčijamos sutarties sudarymo metu įmonės skolos gerokai viršijo pusę įmonės turimo turto vertės, todėl įmonė buvo nemoki ir jai grėsė bankrotas. Visas įmonės gerbūvis yra sukurtas jau po ginčijamo sandorio sudarymo, todėl nepagrįstai teigiama, kad sutartyje nurodyta akcijų kaina yra pernelyg maža. Sutartyje nurodyta akcijų kaina atitiko sutarties šalių valią, buvo pagrįsta ir teisinga. Pareikštu ieškiniu siekiama tik susigrąžinti stabilią ir pelningai veikiančią įmonę.

7Trečiasis asmuo UAB „General Logistics LT“ atsiliepimu į ieškinį (b.l. 31–37, t. II) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė argumentus, analogiškus atsakovo General Logistics Sp.z.o.o. atsiliepime į ieškinį nurodytiems argumentams.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 23d. sprendimu (b.l. 56–72, t. IV) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui General Logistics Sp.z.o.o. 14 374,04 Lt ir trečiajam asmeniui UAB „General Logistics LT“ 20 570 Lt bylinėjimosi išlaidas, valstybei 106,64 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovui E. B. gyvenant santuokoje atsakovas E. B. 2009 m. kovo 20 d. įgijo 100 vnt. UAB „General Logistics LT“ (buvęs pavadinimas UAB „Panlog“) akcijų, kas sudaro 100 procentų įmonės akcijų, kurias 2011 m. kovo 30 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta tarp E.B. ir General Logistics Sp.z.o.o., atstovaujamo direktoriaus J. C.,E. B. pardavė atsakovui General Logistics Sp.z.o.o.už 20 000 Lt. Teismas, remdamasis tarp šalių susiklosčiusiais ikisutartiniais santykiais, vadovaudamasis sudarytos sutarties sąlygomis, taip pat atsižvelgęs į tai, kad ieškovė veikė kartu ir visą laiką bendravo, žinojo bei skatino dėl ginčijamo sandorio sudarymo, į Juridinių asmenų registre nurodytus duomenis apie tai, kad atsakovas E. B. yra trečiojo asmens vienintelis akcininkas, sprendė, kad atsakovo General Logistics Sp.z.o.o. atstovas J. C., sudarydamas ieškovės ginčijamą sandorį, galėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad E. B. yra pilnateisis parduodamų akcijų savininkas, kad jo teisė disponuoti šiomis akcijomis nėra apribota, o jei kokių nors apribojimų ir yra, jis yra gavęs visus reikalingus įgaliojimusiš ieškovės. Teismas, remdamasis šalių sudarytos sutarties nuostatomis, kuriose nurodyta, jog pardavėjas sutartimi patvirtina savo teisę į akcijas, taip pat savo įgaliojimus sudaryti tokią sutartį, sprendė, kad pirkėjas neturėjo pagrindo abejoti pardavėjo sąžiningumu ar pardavėjo teiginių atitikimu tikrosioms faktinėms aplinkybėms. Teismas nustatė, kad tarp šalių egzistavo susitarimas ateityje įkurti tarptautinę kompaniją, kurią turėjo sudaryti UAB „General Logistics LT“, General Logistics Pl ir General Logistics RUS, o atsakovas E. B. turėjo įsigyti 25 procentus tarptautinės kompanijos akcijų. Ginčijamo sandorio sudarymas buvo vienas iš abiejų šalių aptarto tarptautinio verslo planų etapų, kas leido pagrįstai manyti, kad šalys veikia siekdamos abipusių tikslų. Teismas nustatė, kad atsakovas E. B. savo pažadų dėl bendro verslo neįvykdė. Teismas nepagrįstomis laikė ieškovės nurodytas aplinkybes, jog ji apie ginčo sutartį nežinojo. Teismas nustatė, kad 2011 m. kovo 1 d. 16 val. 19 min. tuometinė UAB „General Logistics LT“ direktoriaus pavaduotoja A. B., byloje dalyvaujančių ieškovės ir atsakovo marti, iš tarnybinio kompiuterio išsiuntė sutartiestekstą lietuvių ir anglų kalbomis į UAB „Hertransus“ tarnybinį kompiuterį, kurio naudotojais buvo ieškovė ir atsakovas E. B.. Teismas nustatė, kad persiųsti sutarties tekstai yra identiški ginčijamos sutarties tekstui. Nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ginčijama sutartis buvo rengiama išimtinai ieškovės ir atsakovo E. B. šeimos narių pastangomis ir jie tarpusavyje buvo vienas kitą informavę apie būsimą akcijų perleidimą. Teismas, nustatęs šias aplinkybes, nepagrįstomis laikė ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji apie ginčo sutartį sužinojo tik 2013 m. rugpjūčio mėnesį. Teismas, spręsdamas dėl to, kad ieškovei apie ginčijamą sandorį buvo žinoma dar iki jo sudarymo, rėmėsi ir duomenimis apie tai, kad UAB „Hertransus“, kurios komercijos direktorė yra ieškovė, kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl pakankamai mažos ginčijamos pinigų sumos, ir pripažino, kad jei ieškovė nebūtų žinojusi apie ginčijamą sandorį, ji nebūtų ryžusis kreiptis į prokuratūrą dėl jai pačiai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios bendrovės galimai nusikalstamų veiksmų. Teismas sprendė, kad ginčijama sutartis nėra niekinė, o nuginčijama. Teismas atmetė argumentus dėl atsakovo General Logistics Sp.z.o.o. nesąžiningumo nustatant per mažą akcijų kainą. Teismas, remdamasis trečiojo asmens balanso duomenimis 2011 m. kovo 31 d., iš kurių matyti, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu įmonės skolos gerokai viršijo pusę įmonės turimo turto, sprendė, kad įmonė buvo nemoki irjai grėsė bankrotas. Teismaspažymėjo, kad ieškovė nenurodė, iško susideda jos nurodyta akcijų vertė, todėl, įvertinęs visas aplinkybes, sprendė, kad sutartyjenurodyta akcijų kaina yra teisinga ir pagrįsta. Teismas pripažino, kad ieškovė pareikštu ieškiniu siekia ne apginti pažeistą savo teisę, bet susigrąžinti įmonę, kurios finansinė padėtis šiuo metu yra kur kas geresnė, nei kadakcijų perleidimo metu. Teismas sprendė, kad ieškovė, nesąžiningai naudodamasi savo teisėmis, yra suinteresuota neteisėtai susigrąžinti stabiliai veikiančią pelningą bendrovę, kadangi UAB „Hertransus“, kurios akcininkas yra atsakovas E. B., o ieškovė – komercijos direktorė, yra ant bankroto ribos. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, pripažino, kad ieškovės ir atsakovo E. B. veiksmuose yra piktnaudžiavimo jų subjektinėmis teisėmis požymių.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11Apeliaciniu skundu (b.l. 1–20, t. V) ieškovė prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė ieškinį prašė pripažinti niekiniu, kadangi ieškovė reiškė reikalavimą dėl ginčijamos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
  2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad General Logistics Sp.z.o.o. vadovas turėjo pagrindą manyti, jog E. B. yra visateisis parduodamų akcijų savininkas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad General Logistics Sp.z.o.o. vardu ginčijamą sutartį pasirašė direktorius J. C., kuris ginčo sandorio sudarymo metu buvo ir UAB „General Logistics LT“ direktorius, ir kuris sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į jam Akcinių bendrovių įstatyme numatytas pareigas, negalėjo nežinoti, kam priklauso ginčijamu sandoriu perleistos UAB „General Logistics LT“ akcijos. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad J. C. paskyrimas trečiojo asmens direktoriumi atsakovui galėjo sukelti pasitikėjimą E. B.. Asmens paskyrimas juridinio asmens direktoriumi neturi nieko bendra su pasitikėjimu jį direktoriumi paskyrusiu asmeniu, o taip pat tai nereiškia, kad ginčo akcijų pirkėjas dėl to neturėjo aiškintis, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiamas turtas priklauso pardavėjui.Teismo argumentas, jog bendrovės vadovas, sudarydamas ginčo sandorį, nežinojo irnegalėjo žinoti, kam ir kokianuosavybės forma priklausė ginčo sandoriu įgyjamos akcijos, kaip ir argumentas, kad pakyrimas direktoriumi sukėlė pasitikėjimą E. B., yra nepagrįstas, neteisėtas, akivaizdžiai patvirtinantis ne atsakovo neva pagrįstą įsitikinimą, kad E. B. yra pilnateisis parduodamų akcijų savininkas ar pasitikėjimą juo, bet priešingai – atsakovo nesąžiningumą bei įstatymų ir teismų praktikos nustatytos pirkėjo pareigos įsitikinti, kam nuosavybės teise priklauso parduodamos akcijos, nevykdymą ir jos ignoravimą, kas akivaizdžiai suponuoja atsakovo suinteresuotumą įgyti ginčo sandoriu trečiojo asmens akcijas apie tai nežinant ieškovei.
  3. Nepagrįsta ir neteisėtateismo išvada, kad ieškovė dalyvavo trečiojo asmensveikloje ir visą laiką veikė kartu, kadangi byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovė nebuvo trečiojo asmens darbuotoja, o faktas, kad ieškovė derino draudimo sutarčių sudarymą įmonių grupei, į kurią įeina ir trečiasis asmuo, dar nepatvirtina fakto apie ieškovėsdalyvavimą šios įmonės veikloje. Priešingai, J. C. patvirtino, kad visus sprendimus priimdavo vyriškoje kompanijoje.Be to, net ir neva ieškovės galimas dalyvavimas trečiojo asmens veikloje, neatleidžia ginčo akcijų pirkėjo nuo pareigos išsiaiškinti, kokianuosavybės teisės forma priklausė ginčo sandoriu įgyjamos trečiojo asmens akcijos.
  4. Nepagrįstas teismo argumentas, kad dėl ikisutartinių šalis siejusių santykių, t. y. kartu planuojamo kurti bendro tarptautinio verslo, atsakovasgalėjo pasitikėti E. B.. Teismasneteisingai vertino šalis siejusius ikisutartinius santykius, kadangi teismas neatsižvelgė į tai, kad akcijas iš pradžių buvo numatyta perleisti, o ne parduoti, dėl ko akcijų perleidimo schemos pakeitimas J. C. iniciatyva jas pardavinėjant, buvo netikėtas atsakovui E. B.. Atsakovas siekė nesąžiningai įgyti trečiojo asmens akcijas.
  5. Teismo nurodyta nuostata, kad jam nepavyko nustatyti, ar E. B. turėjo rimtų ketinimų bendradarbiauti su atsakovu, ar piktnaudžiaudamas savo teisėmis siekė tik pasipelnyti, rodo, kad teismas priėmė sprendimą išsamiai neištyręs ir neišnagrinėjęs bylos bei joje esančių įrodymų, tokiu būdu teismas pažeidė procesinės teisės normas, kas sąlygojo netinkamą materialinėsteisės normų pritaikymąbyloje.
  6. Teismas sprendime nepasisakė ir nevertino atsakovo E. B. nurodytų aplinkybių, susijusių su pardavėjo pareigos įvykdymu bei jo sąžiningumu. Priešingai nei nustatė teismas, atsakovas E. B. nepažeidė pareigos atskleisti ginčo akcijų pirkėjui duomenų apie tai, kokia nuosavybės teisės forma ginčo akcijos priklauso E. B., kadangi J. C. buvo žinoma apie E. B. santuoką su ieškove, tai, kad trečiojo asmens veikloje dalyvauja ieškovės giminaičiai, kas, priešingai nei nustatė teismas, leido daryti išvadą, kad tai yra šeimos verslas. E. B., pasirašydamas ginčo sutartį, veikė sąžiningai ir neturėjo jokio tikslo suklaidintikitą sandorio šalį, kadangi pats buvo įsitikinęs dėl jam nuosavybės teise priklausančių trečiojo asmens akcijų. Tiek ieškovės, tiek ir atsakovo E. B. veiksmuose jokių apgaulės požymių nebuvo, atsakovas E. B., pasirašydamas ginčo sutartį, neturėjo jokio tikslo suklaidinti kitą ginčo sutarties šalį, neatliko jokių sąmoningų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip apgaulė, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.
  7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad remdamasis Registrų centro duomenimis atsakovas General Logistics Sp.z.o.o. neturėjo objektyvios galimybės nustatyti, kad ginčo sutartimi perleistos akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas ginčo sandorio sudarymui būtų domėjęsis Registrų centro duomenimis.
  8. Teismas nepagrįstai remdamasis aplinkybe, kad ieškovės giminaičiai dirbo UAB „General Logistics LT“ pripažino, kad ieškovei buvo žinoma apie sudaromą ginčo sutartį. Ieškovė nurodė, kad nei iš A. B., nei iš A. V. nebuvo gavusi jokių žinių apie ginčo sandorį, tačiau teismas netenkino ieškovėsprašymo iškviesti apklausti šiuos asmenisliudytojais ir tokiu būdu užkirto ieškovei galimybę įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.
  9. Teismas nepagrįstai rėmėsi antstolio A. A. faktinių aplinkybių konstatavimo 2013 m. spalio 31 d. protokolu, kadangi jame nurodomas el. laiškas fiksuotas 2013 m. spalio 31 d. 10.45 val. kompiuteryje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu iš UAB „Abakas“ 2014 m. kovo 20 d. specialisto išvados matyti, kad tik 2014 m. sausio 27 d. buvo gauta užduotis atlikti tyrimą bei atkurti ištrintus el. laiškus, tarp jų irantstolio A. A. minimą laišką. Nustačius šių dokumentų nepatikimumą, jie nepripažintini įrodymaisir jais nesivadovautina priimant sprendimą, o kitų įrodymų, kurie patvirtintų ginčijamos sutartiesprojekto siuntimą ieškovei, bylojenėra.
  10. Teismas, vertindamas ieškovėsteiginius dėl nežinojimo apie ginčo sandorį, nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės pateikto antstolės A. L. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame konstatuota, jog ieškovė iš A. B. 2011 m. kovo 1 d. siųsto elektroninio laiško nėra gavusi. Be to, ieškovėsnežinojimą apie sudarytą sandorį patvirtina jos parašo ant sutartiesnebuvimas, 2012 m. spalio 4 d. laiškas su priedais, iš kurio matyti, kad ieškovė rūpinosi trečiojo asmens draudimo sutarčių sudarymu, nors jei ieškovei būtų žinoma apie ginčo sutartį, ji nebūtų to dariusi, taip pat aplinkybė, kad ieškovėnėra išdavusi įgaliojimų ar sutikimų sutuoktiniui tokiems sandoriams sudaryti.
  11. Jei teismas nuspręstų remtis antstolio A. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir UAB „Abakas“ išvada, būtina įvertinti, kad jie nepatvirtina ieškovėsžinojimo apie ginčo sutartį, kadangi kyla abejonių dėl eksperto išvados teisingumo, teisėtumo irpatikimumo, nes išvadą surašęs asmuo nėra supažindintassu atsakomybe Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka už melagingos išvados davimą, kas leidžia pagrįstai abejoti išvadoje minimo laiško egzistavimu. Be to, net ir ta aplinkybė, kad ieškovei prieš mėnesį buvo siųstas laiškas, nepatvirtina ieškovėsžinojimo apie ginčijamą sutartį, kadangi šis laiškas gali patvirtinti tik ieškovės žinojimą apie galimusplanus perleisti ginčo akcijas, tačiau nepatvirtina ir negali patvirtinti žinojimo apie konkretų sandorį ir jo sąlygas fakto.
  12. Teismas netinkamai įvertino 2013 m. gegužės 22 d. UAB „Hertransus“ skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūrai dėl galimai daromos nusikalstamos veikos. Nurodytas skundas pasirašytas ne ieškovės, bet E. B., todėl ieškovei galėjo būti nežinoma apie skundą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad skundas nukreiptas prieš trečiąjį asmenį, kadangi UAB „Hertransus“ į prokuratūrą kreipėsi ne dėl trečiojo asmens, bet dėl konkretaus fizinio asmens nusikalstamų veiksmų. Net ir darant prielaidą, kad ieškovei buvo žinoma apie nurodytą skundą, tai nepatvirtina fakto, kad ji žinojo apie ginčo sutartį.
  13. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2011 m. kovo 1 d. ieškovei atsiųstas akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projektas yra identiškas ginčijamai sutarčiai, kadangi skiriasi sutartyse nurodyta sudarymo data, taip pat projekte nėra nurodyta akcijų kaina. Sutarčių identiškumas niekaip nėra susijęs su tuo, kas rengė ginčo sutartį, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad ginčo sutartį parengė A. B.. Teismas aplinkybės dėl sutarties parengimo nenustatinėjo. Aplinkybė, kad A. B. siuntė akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projektą el. laišku, nepatvirtina nei fakto, kad sutartis buvo rengiama išimtinai ieškovės ir atsakovo šeimos narių pastangomis ir jie tarpusavyje vienas kitą informavo apie ginčo sandorio sudarymą, nei fakto, kad ginčo sutartį parengė A. B.. Aplinkybė, kad A. B. organizavo sutarties vertimą į anglų kalbą, nepatvirtina fakto, kad ji rengė sutarties projektą.
  14. Teismasnepagrįstai sprendė, kad kaina nėra esminė akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygą, kadangi remiantis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis akcininko, ketinančio perleisti akcijas, pranešime bendrovei turi būti privalomai nurodyti du dalykai, t. y. perleidžiamų akcijų skaičius ir kaina, todėl tai yra esminiai kriterijai, lemiantys kitų akcininkų sprendimą dėl parduodamų akcijų, o be to, akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projekte kainai buvo palikta tuščia vieta, kas rodo, kad sutarties šalys kainai suteikė esminę reikšmę, dėl kainos šalys nebuvo galutinai sutarę, kas leidžia manyti, kad tik šalims nustačius kainą sutartis iš viso galėjo būti sudaryta. Jei ieškovei būtų žinoma apie sandorį, ji už neįpratai mažą kainą akcijų nebūtų pardavusi. Sudarydamas ginčo sutartį E. B. neturėjo tikslo pasitraukti iš trečiojo asmens vykdytos veiklos, o tik siekė šioje veikloje dalyvauti kaip atsakovo, kaip motininės bendrovės, bendraturtis, ką patvirtina ir aplinkybė, kad įmonės akcijos buvo parduotos už ženkliai mažesnę kainą nei yra tikroji jų vertė. Joks normaliai atidus ir protingas asmuo nebūtų pardavęs jam priklausančių akcijų už aiškiai mažesnę kainą nei tikroji jų vertė, jei tam nebūtų būtinybės.
  15. Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino šių bylai reikšmingų aplinkybių: atsakovo paaiškinimai yra prieštaringi, kadangi jis vienu atveju teigė, kad E. B. yra vienintelis ginčo akcijų savininkas, kad jis vienasmeniškai priiminėjo visus sprendimus, tai teigė, kad ir ieškovė dalyvavo trečiojo asmens veikloje. Atsakovo pažadai perleisti 25 procentus akcijų taip pat vertintini kaipjo nesąžiningumas ir apgaulė, kadangi nei atsakovas, nei jo atstovas J. C. nėra irniekada nebuvo General Logistics Sp.z.o.o. vienintelis akcininkas, turintisteisę laisvai spręsti, kam ir kokiomis sąlygomis perleisti dalį atsakovo akcijų. Atsakovo nesąžiningumą rodo ir maža ginčo akcijų kaina. Atsakovas neįrodė, kad įmonė buvo nuostolinga ir jos akcijos buvo nieko vertos, šią aplinkybę paneigia akcijų įsigijimas už didesnę nei nominali akcijų vertė, o taip pat aplinkybės, kad jau 2011 metų I ketvirtį įmonės pelnas siekė 115 538 Lt, o nuosavaskapitalas net 280 688 Lt sumą. Teismasneturėtų vadovautis atsakovo pateiktais įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, nesjie neatitinka Juridinių asmenų registrui pateiktų įmonės finansinių duomenų. Teismas nevertino fakto, kad būtent atsakovasbuvo suinteresuotas nuslėpti nuo ieškovės ginčo sandorio sudarymo faktą, kad įmonės akcijas įsigytų už neprotingai mažą kainą. Teismas neįvertino ir fakto, kad atsakovas yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni atidumo irrūpestingumo kriterijai, kad jis yra sudaręsir daugiau akcijų perleidimo sandorių, todėl jam turėjo būti žinoma pareiga prieš sudarant sandorį išsiaiškinti, kokianuosavybės teisės forma perleidžiami vertybiniai popieriai priklausė pardavėjui.
  16. Teismasnepagrįstai atmetė ieškovės argumentus dėl per mažos akcijų kainos remdamasis tuo, kad ieškovė nenurodė, kas sudaro akcijų kainą. Ieškovė nurodė, kad akcijų kaina nustatomapagal jų buhalterinę vertę, kad turi būti vertinami ne tik buvusieji ir esami įmonėsveiklos rezultatai, bet ir įmonės know-how, sutartys su tiekėjais, įmonės ateities pinigų srautai ir pan.
  17. Teismas nepagrįstai sprendė, kad trečiasis asmuo ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo nemokus, kadangi byloje nėra pateikti tai patvirtinantys įrodymai, duomenys apie pradelstus trečiojo asmens mokėjimus. Nesant duomenų apie trečiojo asmens nemokumą ar sunkią finansinę padėtį, nepagrįstas teismo argumentas, kad ginčo akcijų vertė yra 20 000 Lt.
  18. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo sandorio sudarymo metu trečiasis asmuo neturėjo jokios savo gerovės, o neva viskasbuvo sukurta jau po ginčo sutarties sudarymo dienos. Teismo išvada grindžiama 2013 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis, kurie, priešingai nei nurodė teismas, patvirtina, kad trečiojo asmens įsipareigojimai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, apie sunkią trečiojo asmens padėtį patvirtino ir jo direktorius. Teismo nuostata, kad trečiasis asmuo yra stabiliai veikianti pelninga įmonė yra nepagrįsta.
  19. Teismo išvada, kad ieškovė pareikšdama ieškinį tik siekia susigrąžinti pelningai veikiančią įmonę, yra nepagrįsta, kadangi teismas nepagrįstai, remdamasis tik duomenimis iš internetinės erdvės, nors byloje yra pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai, vertino UAB „Hertransus“ finansinę padėtį. Byloje esantys įrodymai patvirtina gerą UAB „Hertransus“ finansinę padėtį, todėl teismo argumentai, kad ieškovė ir atsakovas siekia susigrąžinti trečiąjį asmenį gelbėdami savo verslą, yra nepagrįsti.
  20. Teismas nepagrįstai sprendė, kad trečiojo asmens ir UAB „Hertransus“ buveinės sutampa, kadangi trečiasis asmuo savo veiklą vykdė adresu (duomenys neskelbtini), o ne atsakovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini).
  21. Teismo išvada, kad ginčo sutarties pasirašymas atsakovui buvo neaktualus, o sutartį sudaryti skatino A. B., yra nelogiška ir nepagrįsta, kadangi, jei atsakovui nebūtų aktualus akcijų įsigijimas, jis nebūtų pasirašęs ginčo sutarties.
  22. Teismas nepagrįstai byloje rėmėsi UAB „Abakas“ išvada kaip neginčijamų aplinkybių užtikrinimu bei konstatavo, kad jokių įrodymų, paneigiančių išvadoje nurodytas aplinkybes, byloje nepateikta. Ieškovė kėlė ne tik ekspertizės akto įforminimo klausimus, bet ir pateikė įrodymus – antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, paneigiančius išvadoje nurodytas aplinkybes. Teismas ieškovės pateiktų įrodymų nevertino ir vadovavosi išimtinai tik atsakovo pateiktais įrodymais.
  23. Teismas nepagrįstai atsakovui ir trečiajam asmeniui iš viso priteisė 34 944,04 Lt bylinėjimosi išlaidas, kadangi byloje esantys duomenyspatvirtina, kad minėti byloje dalyvavę asmenys buvo apmokėję pateiktas sąskaitas tik 22 648,84 Lt sumai, kurią ir prašė priteisti minėtų asmenų atstovas byloje. Be to, nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka Rekomendacijosenurodyto maksimalaus dydžio, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl privalėjo būti mažinama. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovą ir trečiąjį asmenį atstovavo taspats asmuo, byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, nelogiška, kad trečiasis asmuo patyrė didesnes išlaidas nei kad atsakovas. Teismasneįvertino aplinkybės, kad minėtų asmenų atstovas parengė du atsiliepimus į ieškinį, kurių argumentacija yravienoda, sutampa ir su atsiliepimais pateikti priedai. Kitos sumos nurodytos taip pat nepagrįstai didelės, todėl turėjo būti mažinamos. Užsusipažinimą su byla bylinėjimosi išlaidos atskirai nepriteistinos, nes su byla atstovas susipažino jau rengdamas procesinius dokumentus. Taip pat teismas neįvertino nepagrįstai didelių atsakovo atstovo vykimo įteismo posėdį išlaidų, kurios siekia net 637,30 Lt ir nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Teismasneįvertino tikslios byloje posėdžių trukmės, todėl nėra aiškus išlaidų už atstovavimą teismo posėdžiuose dydis. Be to, nėra aišku, kam konkrečiai priteistosbylinėjimosi išlaidos, todėl ieškovė realiai neturėtų galimybės įvykdyti teismo sprendimo.

12Atsakovas E. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 35–41, t. V) su apeliaciniu skundu sutiko, prašė jį tenkinti, priteisti jam iš atsakovo General Logistics Sp.z.o.o. bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad teismas nevisapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, išvadas padarė remdamasis nevisapusišku, nepilnutiniu ir neobjektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas nepagrįstai netenkino apeliantės ir atsakovo E. B. prašymų, susijusių su įrodymais, tokiu būdu apribodamas jų galimybes įrodinėti savo reikalavimus ir atsikirtimus. Teismas, neteisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai sprendė, kad apeliantei buvo žinoma apie ginčijamą sandorį. Teismas netinkamai vertino ginčo sandorio šalių sąžiningumą, nepagrįstai neatsižvelgė į ginčo sandorio sudarymo aplinkybes ir J. C. vengimą tinkamai įvykdyti savo pažadus. Teismas neįvertino aplinkybės, kad J. C. siūlė E. B. 100 000 Eur už pasitraukimą iš vykdomos veiklos.

13Atsakovas General Logistics Sp.z.o.o. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 42–51, t. V) su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi teismas nuosekliai išnagrinėjo visus byloje pateiktus argumentus ir atliko visų bylos dalyvių pateiktų įrodymų vertinimą. Apeliantės nurodyti argumentai dėl akcijų mainų yra nepagrįsti, kadangi jie neatitinka nei tikrojo šalių susitarimo, nei protingumo principo. Atsakovas E. B. ir J. C. turėjo bendrų verslo planų, tačiau buvo planuojama juos įgyvendinti per akcijų pirkimą-pardavimą, o ne akcijų mainus. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog J. C., kaip UAB „General Logistics LT“ vadovui, turėjo būti žinoma, kad akcijos priklauso B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kadangi apeliantės teisės į akcijas viešuose registruose nebuvo deklaruotos. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad sudarant ginčijamą sandorį atsakovas buvo nesąžiningas, kadangi atsakovas pagrįstai buvo įsitikinęs, kad E. B. yra pilnateisis parduodamų akcijų savininkas, ką jis patvirtino ir sudarytoje ginčo sutartyje, o priešingai, būtent atsakovas E. B. neatskleidė akcijų pirkėjui aplinkybės, kad parduodamos akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Vien tai, kad atsakovui buvo žinoma, jog akcijų pardavėjas yra vedęs, nesudaro pagrindo pripažinti, kad akcijų pardavėjas tinkamai įvykdė savo pareigą informuoti kitą sandorio šalį dėl parduodamų akcijų nuosavybės teisės. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad apeliantei buvo žinoma apie sudaromą sandorį, tačiau nei ji, nei jos sutuoktinis atsakovui neatskleidė reikšmingų sandoriui aplinkybių. Teismas, tinkamai įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, apimtį ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, turėjo teisę nukrypti nuo rekomenduojamų maksimalių išlaidų advokato pagalbai atlyginti ir pagrįstai priteisė atsakovui ir trečiajam asmeniui jų turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

14Trečiasis asmuo UAB „General Logistics LT“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 53–60, t. V) su skundu nesutiko, prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad apeliantės argumentai dėl per mažos akcijų kainos yra nepagrįsti, kadangi apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytą akcijų vertę. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog ji nežinojo apie sudaromą ginčo sandorį, kadangi bylos duomenys apie apeliantei ir atsakovui E. B. siųstą sutarties projektą, kreipimąsi į prokuratūrą dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų, leidžia daryti pagrįstą išvadą kad apeliantei apie ginčijamą sandorį buvo žinoma, kadangi ji trečiojo asmens atžvilgiu elgėsi ne kaip šios įmonės savininkė. Kiti atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai iš esmės yra analogiški atsakovo General Logistics Sp.z.o.o. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

17Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės V. B. ieškinys atsakovams E. B. ir įmonei General Logistics Sp.z.o.o. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo UAB „General Logistics LT“. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jįargumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

18Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, kurią, kaip sudarytą neturint sutuoktinio įgaliojimo ir vienam iš sutuoktinių nedalyvaujant, ieškovė prašė pripažinti negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, tačiau ieškovė, nesutikdama su teismo atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu, netinkamu procesinių ir materialinės teisės normų taikymu, skundžią pirmosios instancijos teismo sprendimą.

19Dėl naujų įrodymų priėmimo

20Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

21Remiantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti nurodydama, jog jų pateikimo būtinybė iškilo išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliantė pateikė teismui įrodymus, kurie, jos teigimu, patvirtintų trečiojo asmens veiklos laikotarpiu nuo 2010 m. kovo mėnesio iki 2014 m. vasario 28 d. vykdymo vietą, taip pat trečiojo asmens finansinę padėtį ginčo sandorio sudarymo metu bei ginčo sutartimi perleistų akcijų vertę. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantės pateiktais įrodymais, nesutinka su jos nurodyta aplinkybe, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik išnagrinėjus bylą. Kaip matyti iš bylos duomenų, aplinkybės, susijusios su trečiojo asmens finansine padėtimi ginčo sutarties sudarymo metu, taip pat akcijų vertė buvo įrodinėjimo dalykas byloje, todėl apeliantė visus įrodymus, kuriais grindė tiek trečiojo asmens gerą finansinę būklę, tiek ir akcijų vertę, turėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vien ta aplinkybė, kad teismas apeliantės pateiktus įrodymus vertino kitaip, nei kad ji pageidavo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad išnagrinėjus bylą atsirado būtinybė pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius apeliantės nurodytas aplinkybes. Apeliantės pateikti įrodymai apie trečiojo asmens veiklos vykdymo vietą laikotarpiu nuo 2010 m. kovo mėnesio iki 2014 m. vasario 28 d. neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai, be to, teismas skundžiamame sprendime pasisakė ne dėl trečiojo asmens ir UAB „Hertransus“ veiklos vykdymo vietos, bet dėl šių įmonių buveinių registracijos vietos. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija atsisako priimti naujai pateikiamus įrodymus.

22Dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme

23CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK322 straipsnyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti suteikta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).

24Apeliantė, remdamasi būtinybe apklausti byloje liudytojus, o taip pat skirti ekspertizę siekiant įvertinti byloje esančių įrodymų pagrįstumą, prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad apeliantės prašomi byloje apklausti liudytojai yra jos artimi giminaičiai, dėl ko jų, esančių suinteresuotais apeliantei palankia bylos baigtimi, parodymai galėtų būti vertintini kritiškai, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog apeliantei tikėtinai buvo žinoma apie planuojamą sudaryti ginčo akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, sprendžia, kad šių liudytojų parodymai neturėtų esminės reikšmės sprendžiant dėl priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl prašymas dėl jų apklausos netenkinamas. Teisėjų kolegija netenkina ir apeliantės prašymo dėl ekspertizės byloje skyrimo siekiant išsiaiškinti byloje esančios išvados pagrįstumą bei išvadą parengusio asmens apklausos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas UAB „Abakas“ pateiktą išvadą vertino tik kaip rašytinį įrodymą, neturintį didesnės įrodomosios galios nurodęs, kad išvada pateikta atlikus ne teismo paskirtą ekspertizę, t. y. ją vertino kartu su visais byloje esančiais įrodymais ir jų kontekste. Vien tai, kad teismas remdamasis nurodytoje išvadoje esančiais duomenimis bei byloje esančių įrodymų visuma padarė apeliantei nepagrįstas išvadas nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas netinkami įvertino byloje esančius įrodymus ar kad iškilo būtinybė iš naujo skiriant ekspertizę įvertinti tam tikras bylai reikšmingas aplinkybes. Netenkinant pirmiau nurodytų apeliantės prašymų,taip pat teismui nenustačius jokių išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstų žodinio proceso būtinybę nagrinėjamu atveju, teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymą ir jos pateiktą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

25Dėl tinkamo įrodymų vertinimo

26Teisėjų kolegija, remdamasi išsamia ir gausiai suformuota kasacinio teismo praktika dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo, pažymi, kad remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-585/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).

27Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, susijusius su ginčo akcijų pirkimo-pardavimo sutartiessudarymu, remdamasis kasacinio teismo formuojama praktika pasisakė dėl apeliantės nurodyto akcijų pirkimo-pardavimo sutarties negaliojimo pagrindo buvimo ir pagrįstai sprendė, kad byloje pateiktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog yra pagrindas pripažinti negaliojančia ginčijamą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs teismas, netenkindamas apeliantės reikalavimo pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo jų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuotos kasacinio teismo praktikos.

28Dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

29Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. kovo 30 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „General Logistics LT“, atstovaujamos akcininko E. B., ir General Logistics Sp.z.o.o., atstovaujamo direktoriaus J. C., E. B. pardavė General Logistics Sp.z.o.o. už 20 000 Lt sumą 100 paprastųjų vardinių UAB „General Logistics LT“ akcijų (b.l. 24–25, t. I). Apeliantė, remdamasi CK 3.96 straipsnio 2 dalimi ir tuo, kad nurodyta sutartis buvo sudaryta neturint jos sutikimo, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti minėtą sutartį negaliojančia.

30CK 3.96 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, numatanti galimybę pripažinti negaliojančiais sandorius, kuriems sudaryti buvo būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas arba kurie galėjo būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių (CK 3.92 str. 4 d.), nepriklausomai nuo to, ar kita sandorio šalis yra sąžininga ar nesąžininga, išskyrus atvejus, kai vienas sutuoktinis arba abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę arba kai jie valstybės registrus tvarkančioms ar kitoms institucijoms ar pareigūnams suteikė neteisingų duomenų. Tokiais atvejais sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tada, kai kita sandorio šalis yra nesąžininga. Minėtos nuostatos taikytinos pripažįstant negaliojančiais sandorius, numatytus CK 3.92 straipsnio 4 dalyje, t. y. sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo, kurie gali būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą sudaryti tokį sandorį.

31Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantės pareikšto ieškinio pagrįstumo, ginčijamame sprendime nurodė, kad pirmiau paminėtas CK nuostatas pažeidžiantis sandoris negali būti laikomas niekiniu, o tik gali būti pripažintas negaliojančiu. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kadangi remiantis CK 1.78 straipsnio 1 dalimi niekiniu laikomas sandoris, kuris, vadovaujantis įstatymais, negalioja nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Be to, šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Kadangi pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas sandoris, sudarytas pažeidžiant CK 3.92 straipsnio 4 dalies nuostatas, ne tik kad gali būti patvirtintas, bet jis negalioja tik tuo atveju, jei yra teismo sprendimas jį pripažinti negaliojančiu, tai toks sandorisnelaikytinas niekiniu, o tik gali būti pripažintas negaliojančiu. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčijamas sandoris yra ne niekinis, o nuginčijamas, kadangi apeliantė ieškiniu pareiškė reikalavimą dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės pateiktame ieškinyje be kita ko yra nurodyta, jog akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinė, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė dėl ginčijamo sandorio pobūdžio.

32Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantė V. B. ir atsakovas E. B. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (b.l. 23, t. I). Minėtų asmenų santuokos sudarymo metu atsakovas E. B., įsteigus UAB „Panlog“ (dabartinis pavadinimas UAB „General Logistics LT“), 2009 m. kovo 20 d. įsigijo 100 vnt. vardinių paprastųjų šios įmonės akcijų, kurios ginčijama sutartimi perleistos General Logistics Sp.z.o.o. (b.l. 32–35, t. I). Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu preziumuojama, kad UAB „General Logistics LT“ 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, įgytų V. B. ir E. B. santuokos metu atsakovo E. B. vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje įrodymų, paneigiančių įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymą nagrinėjamu atveju, nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms ir byloje nesant įrodymų, kurie patvirtintų, kad nurodytos akcijos yra asmeninė vieno iš sutuoktinių B. nuosavybė, pripažintina, kad sandorį dėl jų perdavimo trečiajam asmeniui turėjo sudaryti arba abu sutuoktiniai kartu, arba vienas iš jų turėdamas kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą. Kaip matyti iš ginčijamos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, ji sudaryta tik vieno iš sutuoktinių, t. y. atsakovo E. B., tačiau byloje įrodymų, kad jis minėto sandorio sudarymui būtų turėjęs rašytinį apeliantės įgaliojimą, nėra. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantė remiantis CK nuostatomis per nustatytą vieno mėnesio terminą būtų patvirtinusi ginčijamą sandorį. CK 3.92 straipsnio6 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią tais atvejais, kai CK 3.92 straipsnio 4 dalyje numatyti sandoriai sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo, sutikimo nedavęs sutuoktinis gali tokį sandorį patvirtinti per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo apie sandorį. Jei per vieną mėnesį sutuoktinis sandorio nepatvirtina, pripažįstama, kad sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje itin daug dėmesio skyrė aplinkybei, žinojo apeliantė apie sudaromą sandorį ar ne, nustatyti, tačiau minėta aplinkybė neturi esminės reikšmės sprendžiant, ar ginčijamas sandoris yra sudarytas turint apeliantės sutikimą ar ne. Vien ta aplinkybė, kad sutuoktinis žinojo apie be jo įgaliojimo sudaromą sandorį, nesudaro pagrindo per sepripažinti, jog jis, neginčydamas ar nereikšdamas jokių pretenzijų dėl šio sandorio, patvirtino sandorį teisės aktų nustatyta tvarka. Sandorio patvirtinimas turi būti konkretus, su apibrėžtu dalyku, iš patvirtinimo turinio turi būti akivaizdžiai aišku, koks sandoris yra patvirtinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2006). Byloje nėra įrodymų, kad apeliantė būtų išreiškusi nurodytas sąlygas atitinkantį patvirtinimą dėl ginčo akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, todėl bet kokie pirmosios instancijos teismo vertinimai, ar apeliantė žinojo apie sudaromą sandorį ir jam galimai pritarė, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ji teisės aktų nustatyta tvarka patvirtino ginčijamą sandorį. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad ginčijamas sandoris sudarytas pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus ir remiantis CK 3.92 straipsnio 4 dalimi apeliantė turi teisę jį, kaip galimai pažeidžiantį jos teises ir teisėtus interesus, ginčyti.

33Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė pripažinęs, kad ginčijama akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta E. B. panaudojus apgaulę atsakovo General Logistics Sp.z.o.o. atžvilgiu, apeliantei žinant apie sudaromą sandorį, o taip pat nenustatęs kitos sandorio šalies nesąžiningumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad šios pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos ir neteisėtos.

34Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant panašias į nagrinėjamą bylą savo pobūdžiu bylas yra pripažįstama, kad sudarant CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nustatytus sandorius, jų sudarymui numatyti ypatingi reikalavimai suponuoja papildomas pareigas vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sutarties šalims: pirkėjui – pareigą prieš sudarant sandorį išsiaiškinti, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiami vertybiniai popieriai priklauso pardavėjui; pardavėjui – pareigą atskleisti šią informaciją (CK 6.163 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2013). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas E. B. pažeidė savokaip pardavėjo pareigą ir neatskleidė pirkėjui informacijos, kad parduodamos akcijos yra bendroji jungtinė jo ir jo sutuoktinės nuosavybė. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pirkėjas pagrįstai galėjo pasitikėti atsakovu E. B. ir neabejoti dėl jo pateiktos sudarant sutartį informacijos tikrumo. Apeliaciniame skunde ginčijamos šios pirmosios instancijos teismo išvados teigiant, jog būtent pirkėjas netinkamai įvykdė savo pareigas ir prieš sudarant sandorį neišsiaiškino, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiami vertybiniai popieriai priklauso pardavėjui.

35Teismų praktikoje pripažįstama, kad kilus ginčui dėl reikšmingos sandoriui informacijos atskleidimo tinkamumo, pardavėjui tenka pareiga įrodyti, jog ji buvo atskleista tinkamai (CK 6.321 straipsnio 1, 3, 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2005). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad pareiga nurodyti perleidžiamų vertybinių popierių nuosavybę tenka pardavėjui, nepriklausomai nuo to, ar pirkėjas konkrečiai to teiraujasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2013). Esant nurodytai formuojamai tokiai kasacinio teismo praktikai, teisėjų kolegija išsamiai nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirkėjo pareigos prieš sudarant sandorį išsiaiškinti, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiami vertybiniai popieriai priklauso pardavėjui, tinkamu įvykdymu, kadangi pareiga atskleisti tokią informaciją pirkėjui pripažįstama būtent pardavėjui. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo General Logistics Sp.z.o.o. vadovas ginčo sandorio sudarymo metu turėjo pagrindą pasitikėti kita sandorio šalimi, t. y. atsakovu E. B. ir manyti, kad sutartyje nurodytos nuostatos dėl E. B. teisės sudaryti ginčijamą sandorį atitinka faktinę padėtį ir yra teisingos. Šalių sudarytoje akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje akcijų pardavėjas pareiškė ir garantavo pirkėjui, kad jis turi jokiais apribojimais nesuvaržytą nuosavybės teisę į perkamas akcijas, jos nėra įkeistos ir jų atžvilgiu nėra jokių kitų suvaržymų, draudimų, trečiųjų asmenų pretenzijų ar ginčų dėl jų teismuose, perkamos akcijos yra visiškai apmokėtos, taip pat kad pardavėjas turi absoliučią ir neapribotą teisę, įgaliojimus ir kompetenciją pasirašyti sutartį bei vykdyti visus sutartyje numatytus įsipareigojimus (sutarties 1 punktas) (b.l. 24–25, t. I). Pardavėjui ginčijamoje sutartyje patvirtinus savo teisę sudaryti ginčo sutartį, pirkėjas papildomų veiksmų šioms aplinkybėms išsiaiškinti neturėjo pagrindo imtis. Ginčijamos sutarties šalis siejanti ilgalaikė pažintis ir draugystė, bendri verslo ateities planai, E. B. sprendimas trečiojo asmens vadovu paskirti J. C., pagrįstai leido teismui spręsti, kad šalis siejo tarpusavio pasitikėjimu pagrįsti santykiai, dėl ko J. C., sudarydamas ginčo sutartį, pagrįstai galėjo tikėti atsakovo E. B. pateiktų duomenų tikrumu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino šalis siejusius ikisutartinius santykius ir pagrįstai pripažino, kad jie buvo pagrįsti tarpusavio šalių abipusiu pasitikėjimu. Nurodytos išvados nepaneigia ir apeliantės nurodytas argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo sutartimi akcijas iš pradžių buvo numatyta perleisti, o ne parduoti, ir tik J. C. pakeitė akcijų perleidimo schemą. Nurodytą apeliacinio skundo argumentą paneigia atsakovo E. B. atsiliepime išdėstytos aplinkybės apie tai, kad šalys buvo susitarusios dėl trečiojo asmens akcijų pirkimo–pardavimo, kadangi perleidus šias akcijas atsakovas E. B. turėjo įgyti atsakovo akcijų. Taigi ginčijamo sandorio šalis patvirtino, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl trečiojo asmens akcijų perleidimo sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, o kieno iniciatyva šis susitarimas buvo pasiektas, neturi esminės reikšmės. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog J. C., būdamas trečiojo asmens vadovu, turėjo pareigą žinoti, kam nuosavybės teise priklauso ginčo akcijos. Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad vieninteliu trečiojo asmens akcininku buvo nurodytas tik atsakovas E. B., kad jis nesiėmė jokių priemonių ir neatliko jokių veiksmų, iki šiam būnant trečiojo asmens akcininku, kuriais būtų išviešinama informacija apie akcijų priklausymą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o esant nurodytoms aplinkybėms J. C. negalėjo daryti vienareikšmiškos išvados, kad ginčo akcijos gali būti asmeninė atsakovo nuosavybė, kadangi, net ir galiojant įstatyminei sutuoktinių bendro turto, įgyto santuokos metu prezumpcijai, yra galimas turto įgijimas asmeninėn sutuoktinio nuosavybėn. Pripažintina, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina aplinkybės, jog J. C., būdamas trečiojo asmens vadovu, turėjo pareigą ir/ar galimybę žinoti, jog trečiojo asmens akcijos, perleistos ginčo sutartimi, yra bendroji jungtinė sutuoktinių B. nuosavybė.

36Kaip jau buvo nurodyta, kilus ginčui dėl to, ar ginčijamos sutarties sudarymo metu pirkėjui buvo atskleista visa informacija apie perleidžiamas akcijas, pareiga įrodyti, kad visą sutarties sudarymui reikšmingą informaciją, taip pat duomenis apie tai, kam nuosavybės teise priklauso ginčijama sutartimi perleistos akcijos, tenka pardavėjui, t. y. šiuo atveju atsakovui E. B.. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas E. B. netinkamai įvykdė šią nurodytą jam priskirtą pareigą. Apeliantės manymu, jos sutuoktinis tinkamai akcijų pardavėjui atskleidė informaciją apie akcijų priklausymą, kadangi pirkėjui buvo žinoma, jog E. B. yra susituokęs su apeliante, kad trečiojo asmens veikloje dalyvauja apeliantės giminaičiai, dėl ko atsakovasGeneral Logistics Sp.z.o.o. pagrįstai galėjo manyti, kad trečiojo asmens veikla yra šeimos verslas ir ginčo akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tačiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas E. B. savo pareigą atskleisti sutarties sudarymui reikšmingą informaciją įvykdė tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, pagrįstai nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovo General Logistics Sp.z.o.o. vadovui buvo žinoma apie apeliantės ir atsakovo E. B. santuoką, nereiškia, kad E. B. laikomas tinkamai įvykdęs pareigą atskleisti reikšmingas sandorio sudarymui aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2013). Nors preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau galimi atvejai, kai turtas, įgytas santuokos metu, gali priklausyti asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių, todėl vien žinojimas apie B. santuoką savaime neleidžia pripažinti, kad atsakovui General Logistics Sp.z.o.o. turėjo būti žinoma, kad jos B. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Šios aplinkybės nepatvirtina ir tai, kad, kaip nurodė apeliantė, trečiojo asmens veikla buvo šeimos verslas, kadangi šeimos nariai gali dirbti ir toje įmonėje, kurios akcijos nuosavybės teise priklauso vienam iš sutuoktinių. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, teigdama, jog atsakovas E. B. tinkamai įvykdė savo pareigą atskleisti kam nuosavybės teise priklausė ginčo sutartimi perleistos akcijos, kadangi atsakovui General Logistics Sp.z.o.o. remiantis aplinkybių visuma turėjo būti aišku, kad akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tuo pačiu nurodė, kad atsakovas E. B. buvo įsitikinęs, jog akcijos yra jo asmeninė nuosavybė. Nurodytas apeliacinio skundo argumentų prieštaravimas bei apeliantės ir atsakovo V. B. parodymų prieštaringumas teisėjų kolegijai tik sustiprina poziciją, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog sudarant ginčo sutartį atsakovas E. B. visos reikšmingos sandorio sudarymui informacijos tinkamai pirkėjui neatskleidė. Teisėjų kolegija tuo pačiu pažymi, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog E. B. būtų turėjęs pagrindą manyti, jog ginčo akcijos jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Nurodytos aplinkybės, kad jis visus sprendimus priimdavo vienasmeniškai, kad jis buvo įmonės steigėjas, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas E. B., įsigydamas trečiojo asmens akcijas, buvo išreiškęs valią jas įsigyti asmeninėn nuosavybėn. Pagal įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o byloje įrodymų, kurie nagrinėjamu atveju leistų manyti priešingai apie ginčo sutartimi perleistas akcijas, byloje nėra. Priešingai, apeliantės nurodytos aplinkybės, kad trečiojo asmens veikla buvo šeimos verslas, sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovui E. B. buvo žinoma, kad akcijos yra ne jo asmeninė, bet bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovo E. B. pozicija nagrinėjamoje byloje, kai jis, sutikdamas su apeliantės pareikštu ieškiniu ir nurodydamas ieškinio pagrįstumui būtinas aplinkybes, leidžia pagrįstai abejoti atsakovo nurodytų aplinkybių teisingumu, kadangi, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, tiek apeliantė, tiek ir atsakovas E. B. yra suinteresuoti ginčo akcijų atgavimu. Atsakovas E. B. nurodė, kad jam apie tai, jog akcijos yra ne jo asmeninė, o bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės nuosavybė, tapo žinoma tik tuo metu, kai iškilo apeliantės ir jo santuokos nutraukimo klausimas, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo aplinkybes, jog jokių duomenų apie santuokos nutraukimą ar klausimo dėl santuokos nutraukimo iškėlimą byloje nėra, kas tik sustipriną įsitikinimą dėl atsakovo E. B. nurodytų aplinkybių neatitikimo faktinėms aplinkybėms ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad aplinkybė dėl akcijų priklausymo nuosavybės teise buvo nutylėta sąmoningai. Remiantis CK 1.6 straipsniu įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Atsakovas E. B. neįrodė, kad jis tinkamai įvykdė pareigą informuoti pirkėją apie tai, kad sutartimi perleidžiamos trečiojo asmens akcijos bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė jam ir jo sutuoktinei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sudarant ginčo sutartį buvo panaudota apgaulė, kadangi teismų praktikoje apgaule laikoma irreikšmingų sandorio aplinkybių nepranešimas, jeigu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apie jas turėjo būti pranešta kitai šaliai (CK 1.91 str. 5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2006).

37Aplinkybes dėl pardavėjo apgaulės panaudojimo sudarant ginčo akcijų pirkimo–pardavimo sutartį sustiprina ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad apie ginčijamos sutarties sudarymą buvo žinoma apeliantei. Nors apeliantė ginčija šią pirmosios instancijos teismo išvadą, tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nesutikti su šia išvada nėra pagrindo. Bylos aplinkybių visuma, aplinkybės, kad trečiojo asmens veikla, kaip kad nurodė apeliantė, buvo šeimos verslas, kad apeliantė rūpinosi trečiojo asmens transporto priemonių draudimu, kas sudaro pagrindą spręsti, kad ir ji savo veiksmais prisidėdavo prie trečiojo asmens veiklos, kad sutarties vertimu iš lietuvių į anglų kalbą rūpinosi apeliantės marti, kad sutartis buvo sudaryta siekiant plėtoti ir vykdyti tarptautinį krovinių pervežimo verslą, pagrįstai leidžia spręsti, kad labiau yra tikėtina aplinkybė, kad apeliantei buvo žinoma apie planuojamą sudaryti trečiojo asmens akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, nei kad ne. Tuo pačiu teisėjų kolegija, sutikdama su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad vien tik aplinkybės, jog sutarties projektas buvo siųstas atsakovui E. B., kad apeliantės brolis ir jos marti buvo trečiojo asmens darbuotojai, sudarė pagrindą spręsti, kad apeliantei buvo žinoma apie ginčo akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, kadangi šios teismo nustatytos aplinkybės per se nesudaro pagrindo pripažinti, kad apeliantei buvo žinoma apie ginčo sutarties sudarymą. Tačiau net ir sutinkant su šiais apeliantės nurodytais argumentais, nėra pagrindo pripažinti, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo padaryti kitokios išvados šiuo klausimu, nei kad padarė pirmosios instancijos teismas.

38Pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta panaudojant apgaulę, ji gali būti pripažinta negaliojančia tik įrodžius atsakovo General Logistics Sp.z.o.o. nesąžiningumą sudarant akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Apeliantė atsakovo General Logistics Sp.z.o.o. nesąžiningumą iš esmės grindė tuo, kad pagal sutartį ginčo akcijos buvo parduotos už mažesnę kainą nei kad yra tikroji jų reali vertė. Pagal ginčo sutartį trečiojo asmens akcijos atsakovui buvo perleistos už 20 000 Lt sumą, kai tuo tarpu, apeliantės teigimu, šios akcijos buvo vertosmažiausiai 280 688 Lt. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl sutarties šalių laisvės susitarti dėl parduodamų akcijų kainos, pažymi, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog tokios kainos nustatymas neatitiko tikrosios sandorį sudariusių šalių valios. Kaip jau buvo minėta, sandoris buvo sudarytas siekiant ateityje vykdyti bendrus verslo planus, kuriuose turėjo dalyvauti abu atsakovai, todėl pripažintina, kad būtent jie susitarė dėl akcijų kainos, kurią manė esant teisingą. Tiek apeliantės, tiek atsakovo E. B. nurodytos aplinkybės, kad nei vienas protingas asmuo nebūtų akcijų pardavęs už tokią mažą kainą, jei nebūtų buvę susitarimo dėl bendrų verslo ateities planų, tik patvirtina faktą, kad šalys susitarė būtent dėl tokios akcijų kainos, kuri nurodyta sutartyje. Aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta tokia akcijų kaina, neturi esminės reikšmės sprendžiant, ar akcijų kaina, nustatyta šalių susitarimu, yra pagrįsta ar ne, kadangi ji nustatyta šalių susitarimu, o tai, kad galimi kiti sutarties šalių susitarimai dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo įgyvendinti, nesudaro pagrindo per se pripažinti, kad pirkėjas, susitaręs su pardavėju dėl akcijų kainos, veikė nesąžiningai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė, jog ginčo sutartimi perleistų trečiojo asmens akcijų vertė buvo didesnė nei kad šalys susitarė sutartyje dėl jų kainos. Visų pirma, apeliantė byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad įmonės akcijų vertė yra didesnė nei kad 20 000 Lt. Visų antra, nominali akcijų vertė yra tik 10 000 Lt, todėl nesant byloje įrodymų, kurie patvirtintų didesnę nei kad nominali akcijų vertė, pripažintina, kad šalių susitarta akcijų kaina yra protinga ir teisinga. Visų trečia, ginčo sutartimi buvo parduodama ne įmonė, o akcijos, todėl vertinant jų kainą, apeliantės argumentai, kad turi būti vertinamos įmonės sutartys su klientais, įmonės ateities pinigų srautai, know-how negali būti laikomi savaime teisingais. Pažymėtina, kad apeliantė, nurodydama kriterijus, remiantis kuriais būtų galima nustatyti akcijų vertę, šių aplinkybių ir šių kriterijų taikymo ginčo atveju neįrodinėjo, nepateikė jokių duomenų apie įmonės turimą know-how, sutarčių su klientais bei įmonės ateities pinigų srautų prognozės. Priešingai, apeliantė, nors ir nurodydama, į ką turi būti atsižvelgiama nustatant akcijų vertę, ja laikė sutarties sudarymo metu įmonės nuosavo kapitalo sumą, nurodytą finansiniuose įmonės dokumentuose. Tačiau akcijos balansinė vertė, savaime negali būti laikoma akcijos rinkos verte, įmonės akcijų vertė negali būti automatiškai lyginama su įmonės turimu kapitalu.

39Apeliantėsteigimu, būtent atsakovas General Logistics Sp.z.o.o. buvo suinteresuotas nuslėpti nuo apeliantės ginčo sandorio sudarymo faktą, kad akcijas įsigytų už mažesnę nei jų tikroji vertė kainą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė teismui pateiktame ieškinyje nesąžiningais įvardijo abi ginčo sandorio šalis, t. y. tiek savo sutuoktinį E. B., tiek ir atsakovą General Logistics Sp.z.o.o., todėl apeliantės pozicijos keitimasis bylos nagrinėjimo teisme metu pagrįstai kelia abejonių apeliantės nurodytų aplinkybių teisingumu. Pažymėtina, kad atsakovas E. B. patvirtino, jog šalys buvo susitarusios dėl tokios akcijų kainos, todėl pripažinti, kad sutartyje nurodyta akcijų kaina neatitiko sutarties šalių valios ar buvo pernelyg maža, nėra pagrindo.

40Atsakovo nesąžiningumo nepatvirtina ir ta aplinkybė, kad J. C. nėra vienintelis atsakovo akcininkas, kas, apeliantės teigimu, sudaro pagrindą spręsti, kad J. C. pažadai perleisti atsakovui E. B. 25 procentus atsakovės akcijų yra nesąžiningi, apgaulingi. Tačiau vien ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad J. C. objektyviai negalėjo perleisti atsakovui E. B. atsakovo akcijų, t. y. kad akcijų perleidimo sandoris neįvyko būtent dėl atsakovo vadovo J. C. nesąžiningų veiksmų. Duomenų byloje apie J. C. atsisakymą vykdyti šalių susitarimą dėl bendrų verslo planų nėra, o be to, nėra konkrečių įrodymų, kad J. C. būtų apgavęs atsakovą E. B. dėl atsakovės akcijų perleidimo ateityje. Visuma bylos aplinkybių nepatvirtina apeliantės argumento, kad sudarydamas ginčo sutartį atsakovas buvo nesąžiningas, priešingai, ginčo akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pardavėjas netinkamai vykdydamas jam priklausančias pareigas neatskleidė bylos sudarymui reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nuodytus argumentus, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, kad nėra pagrindo remiantis apeliacinio skundo argumentas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo sandoris buvo sudarytas panaudojant apgaulę (tinkamai neatskleidžiant sandoriui reikšmingos informacijos), tačiau nesant įrodyto kitos sandorio šalies nesąžiningumo fakto, nėra pagrindo pripažinti ginčijamą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia.

41Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo

42Apeliaciniame skunde keliamas ir tinkamo bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovui General Logistics Sp.z.o.o. ir trečiajam asmeniui priteisė iš apeliantės 34 944,04 Lt sumą, kadangi byloje esantys duomenys nepatvirtina tokios bylinėjimosi išlaidų sumos, išlaidos yra nepagrįstai didelės, o pagal teismo sprendimą apeliantei net nėra žinoma, kaip ji galėtų teismo sprendimą įvykdyti, nes nėra nurodyta, kokiam bylos dalyviui kokia suma priteista iš apeliantės.

43Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netiksliai suformulavo teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kadangi joje konkrečiai nurodyta, kad iš apeliantės atsakovui General Logistics Sp.z.o.o. priteista 14 374,04 Lt, o trečiajam asmeniui 20 570 Lt bylinėjimosi išlaidos. Taigi teismas konkrečiai yra nurodęs, kokia bylinėjimosi išlaidų suma konkrečiai kuriam iš priešingą byloje suinteresuotumą turinčių asmenų priteistą iš apeliantės. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su kitais apeliacinio skundo argumentais dėl per didelių priteistų bylinėjimosi išlaidų.

44Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad trečiąjį asmenį ir atsakovą General Logistics Sp.z.o.o. byloje atstovavę advokatų kontoros Židonis, Pocius ir partneriai LAW Group advokatai iki bylos išnagrinėjimo teisme iš esmės pabaigos pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 43–44, t. IV), kuriame prašė priteisti trečiajam asmeniui iš apeliantės 16 000 Lt bylinėjimosi išlaidas, o atsakovui - 6 648,40 Lt bylinėjimosi išlaidas, taigi, kaip pagrįstai nurodė apeliantė, iš viso prašė priteisti iš jos 22 648,84 Lt bylinėjimosi išlaidas. Duomenų apie tai, kad būtų pateikti papildomi prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš apeliantės byloje nėra, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš apeliantės trečiojo asmens ir atsakovo General Logistics Sp.z.o.o. naudai 34 944,04 Lt bylinėjimosi išlaidas, t. y. net daugiau, nei kad prašė byloje dalyvavę asmenys. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo jį byloje atstovavusiam advokatui yra sumokėjęs iš viso 16 000 Lt (b.l. 46–47, t. IV), o atsakovas General Logistics Sp.z.o.o. – 7 966,30 Lt, t. y. net daugiau, nei kad prašoma priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidų.

45Tačiau teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, mano, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas be pagrindo nukrypo nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byla yra didelės apimties, sudėtinga, tačiau šių savo išvadų neargumentavo. Teisėjų kolegijos manymu, nei bylos nagrinėjimo pobūdis, nei vykusių byloje teismo posėdžių skaičius, nei bylos apimtis ar ta aplinkybė, kad šalis atstovavusių advokatų buveinė yra Vilniaus miste, nesudarė pagrindo teismui nukrypti nuo rekomenduojamų maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydžių.

46Teisėjų kolegija, įvertinusi 2013 m. gruodžio 20 d. trečiajam asmeniui pateiktoje apmokėti sąskaitoje faktūroje nurodytus atliktus darbus, sprendžia, kad maksimali pagal šią sąskaitą faktūrą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 7 240 Lt, kadangi, kaip pagrįstai nurodė apeliantė, bylinėjimosi išlaidos atskirai už susipažinimą su bylos dokumentais ir bylos dokumentų teisinę analizę nepriteistinos. Apeliacinio skundo argumentas, kad atsiliepimą rengė tas pats advokatas, nesudaro pagrindo mažinti už atsiliepimų parengimą priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumas, todėl trečiajam asmeniui priteistina iš apeliantės nurodyta pagal paminėtą sąskaitą faktūrą už suteiktas teisines paslaugas maksimali galima priteisti suma – 7 240 Lt.

47Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovui apmokėjimui pateiktas sąskaitas už teisines paslaugas ir jose nurodytas išlaidas (b.l. 48, 50, 52, t. IV), sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti atsakovui iš apeliantės išlaidas, susijusias su jį atstovavusio advokato kelionės išlaidomis, kadangi šios išlaidos nėra pagrįstos jokiais įrodymais, be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovo negalėjo atstovauti teisinį išsilavinimą turtintis asmuo, kurio buveinė sutaptų su bylos nagrinėjimo vieta. Atsižvelgiant į tai, sąskaitose nurodytos sumos už advokato kelionės išlaidas, kaip nepagrįstos, atsakovui nepriteistinos iš apeliantės. Pagal pateiktas sąskaitas už atsakovo atstovavimą teismo posėdžiuose atsakovas yra sumokėjęs advokatui 1 095 Eur (3 780,82 Lt), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžiai byloje truko iš viso 9 val., maksimali už atstovavimą teismo posėdžiuose priteistina suma yra 1 350 Lt. Teismui pateiktų dokumentų vertimo išlaidos - 180,24 Lt. Asižvelgiant į tai, iš viso iš apeliantės atsakovui General Logistics Sp.z.o.o. priteistina 1 530,24 Lt pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

48Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

49Apeliacinės instancijos teismui netenkinus apeliantės apeliacinio skundo dėl ginčo esmės, t. y. dėl materialaus apeliantės pareikšto reikalavimo, apeliantei nepriteistinas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d., 3 d.). Apeliantė prašė priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, patvirtinančių jos turėtas išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, apeliantė teismui nepateikė, dėl ko jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

50Trečiojo asmens ir atsakovo atstovas pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo trečiojo asmens naudai. Nurodė, kad už trečiojo asmens ir atsakovo atsiliepimų parengimą trečiasis asmuo yra sumokėjęs atstovui iš viso 6 534 Lt ir šią sumą prašo priteisti trečiajam asmeniui iš apeliantės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pagal Rekomendacijas maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 1 500 Lt, sprendžia, kad prašymas gali būti tenkinamas tik iš dalies, priteisiant iš apeliantės trečiajam asmeniui iš viso 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, kadangi nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą viršyti maksimalią rekomenduotiną priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą.

51Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

52Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti taip:

53„Priteisti iš ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1 530,24 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt litų dvidešimt keturis centus) atsakovui General Logistisc SP. Z. O. O, juridinio asmens kodas 100915481; registruota adresu 97-300 Piotrkovv Trybunalski, Zawila 22, Lenkija, ir7 240 Lt (septynis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt litų) trečiajam asmeniui UAB „General Logistisc LT“ juridinio asmens kodas 302317970, buveinė adresas Liepynų kaimas, LT-68126, Marijampolės savivaldybė, turėtų išlaidų už pasinaudojimą advokato pagalba ruošiant procesinius dokumentus teismui ir atstovavimą teismo posėdžiuose.“

54Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

55Priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui UAB „General Logistisc LT“ juridinio asmens kodas 302317970, buveinė adresas Liepynų kaimas, LT-68126, Marijampolės savivaldybė, 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 11–19, t. I) prašydama... 5. Atsakovas E. B. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 109–112, t. I) su ieškiniu... 6. Atsakovas General Logistics Sp.z.o.o. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 1–9, t.... 7. Trečiasis asmuo UAB „General Logistics LT“ atsiliepimu į ieškinį (b.l.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 23d. sprendimu (b.l.... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 11. Apeliaciniu skundu (b.l. 1–20, t. V) ieškovė prašo panaikinti... 12. Atsakovas E. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 35–41, t. V) su... 13. Atsakovas General Logistics Sp.z.o.o. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.... 14. Trečiasis asmuo UAB „General Logistics LT“ atsiliepimu į apeliacinį... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 17. Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas,... 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties,... 19. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 20. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip... 21. Remiantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 22. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme... 23. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine... 24. Apeliantė, remdamasi būtinybe apklausti byloje liudytojus, o taip pat skirti... 25. Dėl tinkamo įrodymų vertinimo... 26. Teisėjų kolegija, remdamasi išsamia ir gausiai suformuota kasacinio teismo... 27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė... 28. Dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia... 29. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. kovo 30 d. akcijų... 30. CK 3.96 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, numatanti galimybę... 31. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantės pareikšto... 32. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantė V. B. ir atsakovas E. B.... 33. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė pripažinęs, kad... 34. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant panašias į nagrinėjamą bylą savo... 35. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kilus ginčui dėl reikšmingos... 36. Kaip jau buvo nurodyta, kilus ginčui dėl to, ar ginčijamos sutarties... 37. Aplinkybes dėl pardavėjo apgaulės panaudojimo sudarant ginčo akcijų... 38. Pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad ginčijama sutartis buvo... 39. Apeliantėsteigimu, būtent atsakovas General Logistics Sp.z.o.o. buvo... 40. Atsakovo nesąžiningumo nepatvirtina ir ta aplinkybė, kad J. C. nėra... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo... 42. Apeliaciniame skunde keliamas ir tinkamo bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 43. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios... 44. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad trečiąjį asmenį ir atsakovą... 45. Tačiau teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, mano,... 46. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2013 m. gruodžio 20 d. trečiajam asmeniui... 47. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovui apmokėjimui... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme,... 49. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus apeliantės apeliacinio skundo dėl... 50. Trečiojo asmens ir atsakovo atstovas pateikė teismui prašymą dėl... 51. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23d.... 53. „Priteisti iš ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv.... 54. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 55. Priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys...