Byla 2A-426-264/2015
Dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjo Egidijaus Tamašausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Transtira“ apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-247-673/2014pagal ieškovės UAB „Transtira“ ieškinį atsakovei IĮ „Romantas“, tretiesiems asmenims AB „Lytagra“, R. L. ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5ieškovė UAB „Transtira“ ieškinyje, kurį vėliau patikslino ( I tomas b. l. 32 – 35) prašė priteisti iš atsakovės IĮ „Romantas“:

6- 9517,72 Lt žalos atlyginimo, iš kurių 4985,20 Lt sumokėta AB „Lytagra“, atlyginant pastarosios patirtus nuostolius, ir 4532,52 Lt už ieškovės sunkvežimio ir priekabos remontą;

7- 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

8- bylinėjimosi išlaidas.

9Patikslintame ieškinyje nurodė, kad pagal 2013-04-12 sutartį, sudarytą su AB „Lytagra“, ieškovė įsipareigojo pervežti iš Belgijos į Lietuvą traktorių. Pagal šios sutarties 3 p. ieškovė įsipareigojo atsakyti už krovinio saugumą, jo sugadinimą, sunaikinimą ar trūkumą nuo krovinio perdavimo vežėjui iki jo atidavimo krovinio savininkui. Krovinys buvo gabenamas ieškovės sunkvežimiu pagal užsakymą DFDSD Seaways Baltic GmbH keltu „Victoria Seaways“, krovininiame denyje. 2013-04-23 kelto krovininiame denyje kilo gaisras. Reiso metu kelte buvo ieškovės transporto priemonės MERCEDES BENZ ACTROS 2655, valst. Nr. ( - ) ir priekaba FAUMONVILLE STBZ-3VA, valst. Nr. ( - ), su kuriais buvo gabenti kroviniai - du traktoriai. Šios transporto priemonės su kroviniais nukentėjo nuo gaisro. Įvykį tyrę priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM gaisrų tyrimo centro specialistai įvykio vietos apžiūros protokolo specialisto išvados skiltyje konstatavo: „pagal apžiūros rezultatus nustatyta, kad gaisro židinio zona yra vilkiko (valst. Nr. ( - ) priekabos (valst. Nr. ( - )) pirmame aukšte stovėjusio lengvojo automobilio KIA SOUL (valst. Nr. ( - )) variklio skyriuje. Vilkikas-autovežis Renault Premium, kurio valst. Nr. ( - ) su priekaba, kurios valst. Nr. ( - ), priklausė atsakovei IĮ „Romantas“. Klaipėdos apskrities VPK JUPP tyrėjas G. M., išnagrinėjęs medžiagą dėl gaisro, nustatė, kad krovinio užsidegimas, kilęs gaisras laive ir iš to kilusios pasekmės atsirado dėl lengvojo automobilio KIA SOUL elektros instaliacijos gedimo, lėmusio šio automobilio variklio skyriaus užsiliepsnojimą, peraugusį į gaisrą. Įmonė, gabenanti naudotus automobilius, privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad išvengtų bet kokių padarinių vežant naudotus automobilius‚ tačiau atsakovė to nesiėmė, todėl ji visiškai atsako už kilusio gaisro metu padarytą žalą. Dėl gaisro UAB „Lytagra“ buvo padaryta 4 985,20 Lt žala, o ieškovės sunkvežimiui ir priekabai – 4 532,52 Lt žala. UAB „Lytagra“ pareiškė pretenziją, žalos įvertinimo sąmatą ir pareikalavo sumokėti žalą. Ieškovė 2013-09-30 pavedimu žalą atlygino, todėl pagal CK 6.280 str. 1 d. į padariusį žalą asmenį įgijo regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

10Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Transtira“ atstovas atsisakė ieškinio dalyje dėl 735,83 Lt žalos atlyginimo priteisimo (paskaičiavo be PVM). Likusius ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė tenkinti.

11Atsakovė IĮ „Romantas“ atsiliepime ( II tomas b. l. 89 – 93) prašė ieškovės UAB „Transtira“ ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ikiteisminiame tyrime dėl kelte kilusio gaisro atsakovė buvo pripažinta nukentėjusiąja ir nebuvo nustatyti jokie kalti atsakovės veiksmai ar neveikimas dėl kelte kilusio gaisro. Ieškovės krovinys buvo apgadintas dėl kelte kilusio gaisro, o ne vežant krovinius keliais. Ieškovė nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų ieškovės, kaip kelių transporto vežėjo kaltę dėl kelte kilusio gaisro. Kelte kilęs gaisras, dėl kurio buvo prarastas tiek atsakovei patikėtas krovinys, tiek apgadintas ieškovės gabentas krovinys, laikytinas force majeure aplinkybe, kurios atsakovė kaip vežėja negalėjo išvengti. Atsižvelgiant į tai atsakovei atsakomybė už krovinio apgadinimą dėl gaisro CMR 17 straipsnio 1 dalies pagrindu negali būti taikoma. Ieškovė, kaip vežėja neturėjo jokio pagrindo tenkinti AB „Lytagra“ pretenzijos dėl 4 985,20 Lt nuostolių atlyginimo ir neįgijo jokios regreso teisės į atsakovę. 4 985,20 Lt suma yra su PVM, kai tuo tarpu PVM yra atskaitomas ir apskirtai nėra nuostolis. Tas pats pasakytina ir dėl UAB „Transtira“ neva patirto 4 532,52 Lt nuostolio dydžio, kurį ieškovė įrodinėja sąmatomis. Ieškovė neįrodė žalos fakto ir dydžio, todėl šiuo pagrindu ieškinys yra atmestinas visa apimtimi. Ieškovė nepagrįstai reikalauja teismo priteisti 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas, kadangi šalių, nors jie ir yra privatūs juridiniai asmenys, jokie sutartiniai santykiai nesiejo.

12Trečiasis asmuo atsakovo pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Lietuvos draudimas“ pateiktame atsiliepime į ieškinį ( II tomas b. l. 144 – 145) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

13Tretieji asmenys AB „Lytagra“ ir R. L. atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 136, 148).

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 17 d. sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo dalyje dėl 735,83 Lt žalos atlyginimo priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Sprendimui įsiteisėjus, nutarė panaikinti 2014-02-06 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės IĮ „Romantas“ turto areštą. Priteisė iš ieškovės UAB „Transtira“ 1 000 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą atsakovei IĮ „Romantas“ bei valstybei - 68,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

16Teismas nurodė, kad sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, taikytos bendrosios deliktinę atsakomybę reglamentuojančios nacionalinės teisės normos (CK 1.43 str. 4 d.). Atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytos Hagos-Visbiu taisyklių bei CMR konvencijos normos, nustatančios vežėjo atsakomybės už krovinio sugadinimą sąlygas bei vežėjo atsakomybę šalinančius pagrindus, sprendžiant ieškovo pareikštą reikalavimą atsakovui dėl žalos, padarytos ieškovo gabentam kroviniui bei ieškovui priklausančioms transporto priemonėms, netaikytinos, kadangi šalių nesiejo vežimo teisiniai santykiai.

17Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, laikė, kad 2013-04-23 gaisras kelte „Victoria Seaways“ kilo dėl lengvojo automobilio KIA SOUL (registracijos Nr. ( - )) elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, t. y. šio automobilio defekto. Automobilio pervežimas buvo vykdomas pagal CMR konvencijos nuostatas. CMR konvencija nereglamentuoja krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti, o nesant tokio susitarimo krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Tokiu atveju vežėjo pareigos kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole (CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju duomenų, jog automobilio savininkė bei pervežimo paslaugos užsakovė R. L. ir atsakovė būtų sudarę susitarimą dėl kokio nors specialaus automobilio paruošimo pervežimui, byloje nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas pagrįstais laikė atsakovės ir trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovų argumentus, kad atsakovė (jos vardu veikiantis vairuotojas), kaip vežėjas neturėjo pareigos ir teisės gabenamą krovinį, t. y. automobilį ardyti, išimti/atjungti jo dalį (-is) ar kitaip veikti vežamą krovinį. Byloje nenustačius, kad atsakovė būtų įsipareigojusi paruošti krovinį pervežimui ar būtų gavusi iš krovinio siuntėjo atitinkamus nurodymus (instrukcijas) dėl su automobilio pakrovimu susijusių veiksmų, įvertinus tai, kad gedimai automobilio elektros instaliacijoje nėra išoriniai ir akivaizdūs krovinio trūkumai, kuriuos vežėjas turi patikrinti ir pastebėti vykdydamas savo, kaip vežėjo, pareigas, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas, kaip apdairus ir rūpestingas vežėjas, galėjo ir privalėjo imtis veiksmų, siekiant išvengti žalos dėl galimų paslėptų krovinio trūkumų, t. y. atjungti vežamo automobilio akumuliatorių, o to nepadaręs, pažeidė pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai. Jokių kitų neteisėtų atsakovės veiksmų, sąlygojusių žalos atsiradimą, ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, kaip viena iš būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei - prievolei atlyginti žalą (nuostolius) – taikyti (CK 6.246 str., 6.263 str.), ieškovės reikalavimą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo laikė neįrodytu ir nepagrįstu, todėl atmetė. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, taip pat atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.

18III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

19Ieškovė apeliaciniame skunde ( II tomas b. l. 11 - 16) prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-247-673/2014 ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Taip pat prašo prijungti prie civilinės bylos naujus įrodymus apie atsakovės gabentą automobilį: aukciono informaciją, automobilio informaciją ir nuotraukas. Nurodo, kad šių įrodymų suradimo ir prijungimo būtinybė iškilo Kėdainių rajono apylinkės teismui sprendžiant ginčą nekreipus dėmesio į tai, kad automobilis buvo po autoįvykio. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad yra sudaužytas KIA SOUL priekis, styro elektros instaliacijos laidai.

20Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

211. Tarp šalių kilusį ginčą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, taikytos bendrosios deliktinę atsakomybę reglamentuojančios nacionalinės teisės normos (CK 1.43 str. 4 d.), tačiau teismas jas neteisingai taikė ir aiškino. Atsakovės neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju pasireiškė tuo, jog ji, gabendama naudotus automobilius, privalėjo imtis visų reikiamų priemonių, kad išvengtų bet kokios žalos vežant tokius automobilius, būdama savo srities profesionale, turėjo žinoti, kad gabenant po autoįvykių sugadintus automobilius, kyla rizika ir jie negali būti gabenami neatjungus akumuliatoriaus ar elektros instaliacijos laidų, tačiau to nepadarė, dėl ko kilo gaisras. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad vežamas krovinys buvo su akivaizdžiu išoriniu defektu, t.y. automobilis po autoįvykio ir labai akivaizdžiai matėsi vežamo automobilio elektros instaliacijos sužalojimas, yra svarbi, nes atsakovė turėjo žinoti, kad gabenant tokį krovinį gali kilti rizika dėl gaisro ir užkirsti tam kelią galima vienu būtu - atjungti akumuliatorių ar elektros instaliacijos laidus. Vežėjas nesilaikė priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl laikytina, kad yra kalta dėl padarytos žalos atsakovė (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

222. Teismas turėjo atkreipti dėmesį, kad sprendime nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2013) buvo gabenamos naudotos transporto priemonės be išorinių defektų, t.y. gedimai automobilio elektros instaliacijoje nebuvo išoriniai ir akivaizdūs. Teismas negalėjo remtis šiomis nutartimis, kadangi tose bylose nustatytos visiškai kitos faktinės aplinkybės dėl automobilių defekto, ten buvo paslėpti elektros instaliacijos defektai, o šioje byloje akivaizdūs elektros instaliacijos defektai. Šiuo atveju teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad atsakovė pripažino, ką patvirtino ir liudytojas D. J., kad vežamas krovinys buvo su išoriniu defektu, t.y. vežamas automobilis buvo po autoįvykio.

233. Sprendžiant ginčą pagal nacionalinės teisės normas teismas negalėjo remtis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimis Nr. 3K-3-227/2012 ir Nr. 3K-3-97/2013, nes šiose bylose buvo sprendžiamas atsakomybės klausimas pagal CMR konvencijos nuostatas.

244. LR CK 6.270 straipsnio 1 d. numatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, o šio straipsnio 2 d. numato, kad atsakovė pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir 1.1.). Kad asmuo atsakytų kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, pakanka nustatyti: 1) didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiklą; 2) žalos padarymą asmens turtinėms teisėms ar asmeninėms neturtinėms teisėms ir vertybėms; 3) priežastinį ryšį tarp veiklos ir atsiradusios žalos. Šiuo atveju atsakovė gabeno krovinį - automobilį KIA SOUL po avarijos, dėl krovinio - automobilio KIA SOUL užsidegimo padaryta žala ieškovei, priežastinis ryšys - neveikimas - neužtikrinimas, kad krovinys neužsidegtų (tam pakako atjungti akumuliatorių). Atsižvelgus į tai atsakovė privalo atlyginti žalą kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoja.

25Atsakovė IĮ „Romantas“ atsiliepime į apeliacinį skundą ( II tomas b. l. 29 – 31) prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

26Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

271. Atsakovė nuo nieko neslėpė, kad gabentas automobilis buvo po avarijos, t. y. su akivaizdžiais sugadinimais. Atsakovės įsitikinimu, apeliantei šios aplinkybės praktiškai buvo žinoma nuo jos atvykimo į keltą po gaisro atsiimti savo transporto priemonių. Atitinkamai LR CPK 314 str. yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju, apeliaciniame skunde ieškovės nurodomus papildomus įrodymus, ji turėjo ir galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Todėl laikytina, kad apeliacinės instancijos teismui nėra privaloma jais remtis. Pagal šiuos papildomai pateiktus įrodymus, galima konstatuoti, kad aukcione Anglijoje buvo parduodamas tos pačios markės automobilis, o ne būtent tas, kurį gabeno atsakovė ir, kuris buvo gaisro židinys. Atitinkamai pasisakytina ir apie apeliaciniame skunde nurodomas priešgaisrinės saugos taisykles, kuriomis ieškovė nesirėmė nei ieškinyje, nei teismo metu. Apeliacinės instancijos teismui nutarus priimti aukščiau nurodytus duomenis, jie negali turėti ir neturi jokios įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui bei teisėtumui.

282. Atsakovės nuomone, pats automobilio KIA SOUL pervežimas buvo vykdomas pagal CMR konvencijos nuostatas ir teismas turėjo teisę pasiremti (taikyti analogiją) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtomis nutartimis.

293. Atsakovė negali būti laikytina civilinės atsakomybės pagrindu. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė savo reikalavimus grindė CK 6.263 str., 6.280 str. nuostatomis. Šiuo atveju, ji apeliaciniame skunde jau nurodo kitą teisinį pagrindą savo reikalavimų tenkinimui, kuris pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad ieškovė keičia savo ieškinio pagrindą. Atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo atveju civilinės atsakomybės subjektu gali būti tik atsakovės gabento automobilio KIA SOUL teisėtas savininkas, o ne atsakovė.

30Trečiojo asmens R. L. atstovas advokatas V. S. atsiliepime į apeliacinį skundą ( II tomas b. l. 38 – 39) prašo pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Taip pat teismui teikia naujas byloje paaiškėjusias aplinkybes (liudytojo V. Š. parodymus) po pirmos instancijos teismo priimto sprendimo, kurios įrodo kas realiai buvo sudegusio automobilio savininkas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

311. Teismas netinkamai taikė procesines normas dėl vežėjo atsakomybės. Automobilio KIA SOUL valst N r. ( - ) nuotraukose matyti akivaizdūs elektros instaliacijos pažeidimai( nutraukyti ir nukarę laidai), todėl vežėjas privalėjo laikytis CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pareigų dėl krovinio išorinės būklės kontrolės.

322. Liudytojas D. J. byloje nurodė, kad trečiojo asmens R. L. vardu automobilį vežė V. Š., tačiau teismas ir ieškovas nesiėmė veiksmų įtraukti bylon visus reikalingus asmenis.

333. Teismas netinkamai taikė priimdamas sprendimą suformuotą teismų praktiką dėl akivaizdžių elektros instaliacijos sugadinimų.

344. R. L. nesikreipė į vežėją dėl automobilio pergabenimo į Lietuvą, tai buvo atlikta be jos žinios.

355. Lietuvoje galiojančio kelių transporto kodekso, priimto 1996 m. lapkričio 19 d. Nr. 1-1628 39 straipsnis Krovinių tarptautiniai vežimai numato, kad Krovinių tarptautinių vežimų už atlyginimą santykius reguliuoja 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija, pasirašyta Ženevoje. Kodekso 45 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad už krovinio ir bagažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą atsako vežėjas, jeigu vežėjas atliko priimto krovinio ar bagažo pakrovimą, perkrovimą ar perdavimą, tai tuo metu padaryta žala laikoma atsiradusia vežimo metu.

36IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

37Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

38Ieškovė prašo prijungti naujus įrodymus, kuriuos pateikė kartu su apeliaciniu skundu, t. y. automobilio informaciją, fotonuotraukas ( II tomas b. l. 18 – 24) teigia, kad jie įrodo, jog automobilis buvo po autoįvykio, o šiuos įrodymus būtinybė pateikti iškilo tik po skundžiamo apylinkės teismo sprendimo, kuriame neatsižvelgta į šią aplinkybę. Trečiojo asmens R. L. atstovas pateikia byloje nedalyvavusio asmens (V. Š. rašytinius paaiškinimus), nurodydama, kad šis asmuo realiai buvo sudegusio automobilio savininkas ir automobilio fotonuotraukas ( II tomas b. l. 40 – 44).

39CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens pateikti duomenys nėra nauji ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, trečiojo asmens R. L. atstovo pateikta informacija dėl byloje nedalyvavusio asmens V. Š. apklausos ar jo įtraukimo trečiuoju asmeniu R. L. taip pat buvo žinoma, ji prašymų dėl liudytojo apklausos ar jo įtraukimo trečiuoju asmeniu pirmosios instancijos teismui neteikė, todėl nėra pagrindo juos priimti (CPK 314 str.).

40Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, motyvais bei išvadomis, jų nekartoja ir pažymi, kad vertinti šioje byloje esančius įrodymus kitaip nei pirmosios instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

41Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

42Atsižvelgtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Dėl apeliantės argumento, kad teismas nepasisakė dėl visų jo nurodytų aplinkybių, pasakytina tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK 176 str.) (pvz., LAT 201123 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-462/2011; 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.).

43Kolegijos nuomone, visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles.

44Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismo sprendime nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyse faktinės aplinkybės skiriasi, nes tose bylose buvo gabenamos naudotos transporto priemonės be išorinių defektų, o šioje byloje yra akivaizdūs elektros instaliacijos defektai, kad teismas neatsižvelgė į liudytojo D. J. paaiškinimus bei į tai, jog atsakovė pripažino, kad vežamas krovinys buvo su išoriniu defektu, t.y. vežamas automobilis buvo po autoįvykio. Kolegijos nuomone, šie argumentai neteikia pagrindo daryti išvadą dėl ieškinio pagrįstumo ir įrodymų pakankamumo (CPK 178 str.) Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai) (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-660-653/2015). Taip pat remiantis CPK 12 straipsniu, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Kaip matyti iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų turinio pirmos instancijos teisme bei juose nurodytų aplinkybių ieškovė ieškiniui pagrįsti nesirėmė ir nenurodė aplinkybių, kad automobilis Kia Soul (valst. Nr. ( - )) buvo pažeistas išoriškai, kad vežamas krovinys buvo su akivaizdžiu išoriniu defektu, automobilis po autoįvykio ir labai akivaizdžiai matėsi vežamo automobilio elektros instaliacijos sužalojimas. Tačiau ieškovė šių aplinkybių ieškinyje nenurodė ir jų neįrodinėjo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad atsakovės vilkiku Renault Premium gabentas naudotas automobilis Kia Soul (valst. Nr. ( - )), o automobilio elektros instaliacijos gedimas lėmė šio automobilio variklio skyriaus užsiliepsnojimą, peraugusį į gaisrą kelte, ginčo byloje nėra. Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai pasirėmė kasacinio teismo praktika apelianto paminėtose nutartyse, kuriose buvo nustatytos analogiškos aplinkybės kaip ir teismas nustatė nagrinėjamoje byloje. Atitinkamai atmestini apeliantės argumentai dėl atsakovės priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimo. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepime išdėstyta pozicija, kad šiuo atveju, ieškovė apeliaciniame skunde jau nurodo kitą faktinį ieškinio pagrindą - dėl didesnio pavojaus šaltinio padarytos žalos. Pagal CPK 306 str. 2 d. apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija dėl nurodyto apeliacinio skundo argumento plačiau nepasisako.

45Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino deliktinės civilinės atsakomybės normas. Apeliantė nurodo, kad atsakovės neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju pasireiškė tuo, jog ji, gabendama naudotus automobilius, privalėjo imtis visų reikiamų priemonių, kad išvengtų bet kokios žalos vežant tokius automobilius, būdama savo srities profesionale, todėl atsakovė yra kalta dėl padarytos žalos ieškovei.

46Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmuo savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia, kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Tačiau tokia atsakomybė atsiranda tik tuomet, kai nustatoma šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, asmens kaltė (CK 6.246–6.249 str.). Kaip minėta, atsakovė vilkiku gabeno automobilį KIA SOUL iš Didžiosios Britanijos pagal trečiojo asmens R. L. užsakymą, kurios vardu šis automobilis buvo įgytas aukcione COPART UK, duomenų, jog automobilio gabenimui reikėjo specialaus automobilio paruošimo pervežimui, byloje nėra. Į bylą pateiktame pervežimo užsakyme nurodyti tik krovinio pakrovimo ir pristatymo adresai bei pristatymo data, jokių kitų nurodymų nėra. Iš medžiagoje Nr. ( - ) esančio 2013-05-16 nutarimo matyti, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, atsakovė IĮ „Romantas“ įvardinta nukentėjusiu asmeniu. Byloje nėra nustatyta, kad būtent atsakovės kokie nors neteisėti veiksmai lėmė gaisro kilimą. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nebuvimo, kaip vienos iš būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei taikyti (CK 6.246 str., 6.263 str.), todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos (nuostolių) atlyginimo pagrįstai atmestas.

47Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais trečiojo asmens R. L. atstovo advokato V. S. atsiliepime nurodytus argumentus dėl trečiojo asmens R. L. vardu pirkusio V. Š. neįtraukimo byloje dalyvaujančiu asmeniu, kadangi skundžiamu sprendimu nėra nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje T. V. v. D. M., O. D. M., bylos Nr. 3K-3-103/2010; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje O. L. v. E. L., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje bendrija „Spaudos rūmai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-180/2008; 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje R. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-462/2008; kt.). Bylos duomenys patvirtina, kad vežamo automobilio Kia Soul (valst. Nr. ( - )) savininkė bei pervežimo paslaugos užsakovė buvo R. L. (I tomas b. l. 95, 128 – 129), kuriai automobilio įsigijimo bei pargabenimo aplinkybės buvo žinomos.

48Esant šioms aplinkybėms skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str., CK 326 str. 1 d. 1 p.).

49Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš apeliantės (ieškovės) priteisiamos jos turėtos 173,77 Eur išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) (II tomas b. l. 32-33). (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

50Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

51apeliacinį skundą atmesti.

52Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

53Iš ieškovės UAB „Transtira“ (įmonės kodas 122282884) priteisti 173,77 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 77 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei IĮ „Romantas“ (įmonės kodas 161633555).

54Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. ieškovė UAB „Transtira“ ieškinyje, kurį vėliau patikslino ( I tomas b.... 6. - 9517,72 Lt žalos atlyginimo, iš kurių 4985,20 Lt sumokėta AB... 7. - 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo... 8. - bylinėjimosi išlaidas.... 9. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad pagal 2013-04-12 sutartį, sudarytą su... 10. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Transtira“ atstovas atsisakė... 11. Atsakovė IĮ „Romantas“ atsiliepime ( II tomas b. l. 89 – 93) prašė... 12. Trečiasis asmuo atsakovo pusėje, nepareiškiantis savarankiškų... 13. Tretieji asmenys AB „Lytagra“ ir R. L. atsiliepimų į patikslintą... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 17 d. sprendimu priėmė... 16. Teismas nurodė, kad sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl žalos... 17. Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, laikė, kad 2013-04-23 gaisras... 18. III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 19. Ieškovė apeliaciniame skunde ( II tomas b. l. 11 - 16) prašo panaikinti... 20. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:... 21. 1. Tarp šalių kilusį ginčą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, taikytos... 22. 2. Teismas turėjo atkreipti dėmesį, kad sprendime nurodytoje Lietuvos... 23. 3. Sprendžiant ginčą pagal nacionalinės teisės normas teismas negalėjo... 24. 4. LR CK 6.270 straipsnio 1 d. numatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su... 25. Atsakovė IĮ „Romantas“ atsiliepime į apeliacinį skundą ( II tomas b.... 26. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:... 27. 1. Atsakovė nuo nieko neslėpė, kad gabentas automobilis buvo po avarijos, t.... 28. 2. Atsakovės nuomone, pats automobilio KIA SOUL pervežimas buvo vykdomas... 29. 3. Atsakovė negali būti laikytina civilinės atsakomybės pagrindu. Kaip... 30. Trečiojo asmens R. L. atstovas advokatas V. S. atsiliepime į apeliacinį... 31. 1. Teismas netinkamai taikė procesines normas dėl vežėjo atsakomybės.... 32. 2. Liudytojas D. J. byloje nurodė, kad trečiojo asmens R. L. vardu... 33. 3. Teismas netinkamai taikė priimdamas sprendimą suformuotą teismų... 34. 4. R. L. nesikreipė į vežėją dėl automobilio pergabenimo į Lietuvą, tai... 35. 5. Lietuvoje galiojančio kelių transporto kodekso, priimto 1996 m. lapkričio... 36. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados... 37. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 38. Ieškovė prašo prijungti naujus įrodymus, kuriuos pateikė kartu su... 39. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 40. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad ieškovė neįrodė... 41. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali... 42. Atsižvelgtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis... 43. Kolegijos nuomone, visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad... 44. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismo sprendime... 45. Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos... 46. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine... 47. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais trečiojo asmens R. L. atstovo advokato... 48. Esant šioms aplinkybėms skundžiamas teismo sprendimas paliekamas... 49. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš apeliantės (ieškovės)... 50. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 51. apeliacinį skundą atmesti.... 52. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimą palikti... 53. Iš ieškovės UAB „Transtira“ (įmonės kodas 122282884) priteisti 173,77... 54. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo....