Byla e2-1247-221/2016
Dėl žalos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Mariui Tamošiūnui, atsakovės J. J. atstovui E. B., trečiojo asmens atstovui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. patikslintą ieškinį atsakovams antstolei J. J. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims AAS „BTA Baltic Insurance Company, atstovaujamai AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, ir D. S. dėl žalos priteisimo,

Nustatė

2kad ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriame prašo solidariai priteisti iš atsakovų antstolės J. J. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 48 024,89 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovė ieškinyje, kurį atstovas palaikė teismo posėdžio metu, nurodė, kad ji ir sutuoktinis D. S. 2006 m. spalio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo šakniavaisių saugyklą, esančią ( - ). Nekilnojamojo turto registre saugyklos savininku įregistruotas D. S. Tenkinant asmenines D. S. prievoles, kylančias iš paprastojo neprotestuotino vekselio, atsakovė antstolė J. J. 2010 m. gegužės 3 d. surašė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kuriuo statinys parduotas D. P. Aktą patvirtino Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjas A. Š. 2010 m. gegužės 18 d. rezoliucija. Ieškovė 2012 m. liepos 16 d. teikė teismui ieškinį, kuriame ginčijo minėtą aktą. Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 9 d. sprendimu ieškovės pareikštą ieškinį tenkino – aktą pripažino negaliojančiu, taikė restituciją ir pastatą grąžino ieškovei ir jos sutuoktiniui, iš jų solidariai D. P. priteisė 16 000 Lt. Kauno apygardos teismas, tenkindamas antstolės ir D. P. apeliacinius skundus, 2014 m. vasario 12 d. priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patenkino I. S. kasacinį skundą, 2014 m. spalio 31 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo sprendimą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ieškovei grąžinta nuosavybė į statinį, tačiau nuo 2010 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. spalio 31 d. buvo pažeidžiamos ieškovės teisės, nes ji jai priklausančia ½ statinio dalimi negalėjo naudotis, patyrė žalą. Ieškovei padaryta 48 024,89 Eur žala, kurią apskaičiuoja D. P., jai įsigijus ginčo pastatą, sudarytų nuomos sutarčių, kuriose nustatytas mėnesinis nuomos mokestis – 6 257,36 Lt, pagrindu. Ieškovė nurodo, kad atsakovų neteisėti veiksmai nustatyti kasacinio teismo nutartyje (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Tarp ieškovės patirtos žalos ir antstolės neteisėtų veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys. Nurodo, kad antstolės kaltė preziumuojama. Pasisakydama dėl atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaltės, nurodo, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjas A. Š., prieš tvirtindamas aktą turėjo įsitikinti, ar buvo laikomasi teisės normų reikalavimų, susijusių su turto areštavimu ir jo įkainojimu, vykdymo procese dalyvaujančių bei kitų suinteresuotų asmenų teisių apsauga, varžytynių organizavimu ar vykdymu (CPK 725 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.). To nepadaręs teisėjas netinkamai vykdė CPK 725 straipsnyje nustatytą pareigą. Ieškovė nurodo, kad žala atitinka jos negautas pajamas, kurias ji būtų galėjusi gauti naudodamasi jai priklausančia statinio dalimi, ir atsakovės, t. y. valstybės, neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Mano, kad nagrinėjamu atveju taikytina solidari atsakovų atsakomybė. Teigia, kad ieškinio senaties termino eiga turi būti siejama su ieškovės sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Ji galutinai sužinojo apie savo teisių pažeidimą tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2014 m. spalio 31 d. priėmus nutartį, žala yra tęstinio pobūdžio, todėl ieškinio senaties termino nepraleido. Prašo priteisti ir įstatymines palūkanas.

4Prieš teismo posėdį pateikė prašymą dėl senaties termino atnaujinimo. Nurodo, kad ieškovė galutinai apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik kasaciniam teismui palikus galioti Varėnos rajono 2013 m. spalio 9 d. sprendimą. Pripažinus, kad senaties terminas yra praleistas, prašo jį atnaujinti, įvertinus tai, kad teismai skirtingai sprendė ieškovės reikalavimus dėl turto pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu, ieškovė manė, kad jos teisė reikalauti žalos atlyginimo atsirado tik nustačius atsakingus asmenis dėl jos teisių pažeidimo, todėl atsižvelgtina į subjektyviųjų ir objektyviųjų kriterijų visumą.

5Atsakovė J. J. pateikė atsiliepimą, kurį atstovas palaikė teismo posėdžio metu. Atsiliepime nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovės nuomone, ieškiniui tenkinti nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Pripažįsta, kad neteisėti veiksmai nustatyti kasacinio teismo (CPK 182 straipsnio 2 dalis), tačiau nurodo, kad priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nėra toks akivaizdus, kaip ieškovė bando parodyti. Mano, kad tiesioginio priežastinio ryšio, kaip ir tiesioginės žalos, apskritai nėra. Atsakovės teigimu, turi būti įrodyta reali negautų pajamų gavimo galimybė ir jų dydis. Pažymi, kad tuo metu (2010 m. gegužės 3 d.) nuomos rinka turto buvimo vietoje praktiškai neegzistavo arba nuomos tarifai buvo 1 Lt už kvadratinį metrą, kai ieškovė prašo po 4 Lt. Pastebi, kad nuomos kainai įtakos turėjo D. P. padaryti pagerinimai, be to, nuomos sutartys sudarytos su D. P. susijusiomis įmonėmis, todėl nurodytas mokestis yra itin subjektyvus. Mano, kad ieškovės elgesys taip pat reikšmingas nustatant žalos dydį. Ji apie turto pardavimą sužinojo 2011 m. balandžio mėnesį, ieškinį dėl turto pardavimo akto pateikė tik 2012 m. liepos 16 d., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartį priėmė 2014 m. spalio 31 d., o ieškinį dėl žalos atlyginimo ieškovė pateikė tik 2015 m. gruodžio 28 d. Toks delsimas tik didino žalą ir naudingas tik ieškovei. Pastebi, kad naudodama ginčo statinį, ieškovė galėjo patirti net ir nuostolius, nėra duomenų, kad pastatas šiuo metu naudojamas, nepateikta įrodymų, kad ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų ketindama nuomoti parduotą pastatą ar jo dalį ir buvo numačiusi iš to gauti pajamų. Mano, kad nagrinėjamu atveju gali būti pagrindas taikyti CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalis ir atsakovus iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės nurodytose normose nustatytu pagrindu – dėl ieškovės ir trečiojo asmens D. S. veiksmų. D. S. neinformavo antstolės, kad pastatas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Jis aktyviai dalyvavo vykdymo procese, tame tarpe ir nustatant kainą, pasiūlė pirkėją už tą pačią nustatytą kainą (16 000 Lt). Taigi D. S. su pastatu elgėsi kaip su savo asmenine nuosavybe, todėl jo veiksmai prisidėjo prie galimos žalos atsiradimo. Mano, kad kaltė turi būti paskirstyta tarp abiejų atsakovų, nes teisėjas, tvirtindamas aktą, nepatikrino jo teisėtumo. Mano, kad ieškovė praleido 3 metų ieškinio senaties terminą, nes apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2011 m. balandžio mėnesį, o su ieškiniu dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik 2015 m. gruodžio 28 d. Nurodo, kad surašant turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kurį teismas patvirtino teisėjo rezoliucija, atlikti vienkartiniai veiksmai ir jokio tęstinumo juose nėra. Atsakovės nuomone, ieškinio senaties pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiškai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Nurodo, kad ieškovė, reikšdama ieškinį dėl turto pardavimo akto nuginčijimo, neprašė atlyginti padarytą žalą.

6Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiuntė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiuntė prašymą bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus. Atsiliepime nurodo, kad ieškovės pateiktos nuomos sutartys tarp D. P. ir UAB „Grensena“, UAB „Status Baltic“ bei UAB „Status Baltic“ ir UAB „Grensena“ neįrodo, kad ieškovė tomis pačiomis sąlygomis apskritai būtų sudariusi nuomos sutartis ir iš to gautų pajamas. Nepateiktas nė vienas įrodymas, kuris pagrįstų ieškovės valią gauti pajamas iš statinio nuomos. Iš byloje esančių įrodymų sprendžia, kad ieškovė nesirūpino, jog jai ir sutuoktiniui priklausantis turtas, duotų pajamas. Apie statinio pardavimą ieškovė sužinojo 2011 m. pavasarį, kai prasidėjo UAB „Ekobox Lt“ bankrotas, todėl teigia, kad ieškovė neplanavo pajamų gavimo iš statinio nuomos.

7Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, pateikė atsiliepimą, kurį atstovas palaikė teismo posėdžio metu. Atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Draudiko nuomone, ieškovė jau pasinaudojo vienu iš savo teisių gynimo būdų – restitucija ir jos teisės buvo apgintos Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimu, nes įstatymas nenumato galimybės taikyti bent du gynimo būdus dėl to paties ginčo objekto. Nurodo, kad tik nuo teisėjo rezoliucijos patvirtinti turto pardavimo aktą, statinys perėjo D. P. nuosavybėn. D. S. žinojo, kad statinys yra bendroji jungtinė nuosavybė su ieškove, todėl areštuojant minėtą turtą, skelbiant varžytynes, bendraujant su antstole, elgėsi nesąžiningai. Nekilnojamojo turto registre statinys buvo registruotas tik D. S. vardu, o pagal tuometinę kasacinio teismo praktiką viešo registro duomenimis besivadovaujantys asmenys be teismo sprendimo, kuriuo turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, negali nesivadovauti viešo registro informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010 ir kt.). Kadangi vykdomojoje byloje priimti antstolės patvarkymai buvo siųsti abiems sutuoktiniams jų gyvenamosios vietos adresu, todėl ieškovė negalėjo nežinoti apie skolos pagal vekselį priverstinį išieškojimą iš D. S. Nurodo, kad vien tik neteisėtų veiksmų konstatavimas, antstoliui nesukuria jokių neigiamų pasekmių. Ieškovė neįrodo žalos dydžio ir fakto. Statiniu iki jo pardavimo disponavo D. S., statinys nebuvo atidalintas, ieškovė nebuvo sudariusi jokių preliminarių sutarčių dėl statinio nuomos, pridėtos nuomos sutarčių kopijos neįrodo, kad iš tiesų tokio dydžio nuompinigiai buvo mokami. Mano, kad ieškovė neteko nuosavybės ne dėl antstolės, bet dėl savo sutuoktinio nesąžiningo elgesio, todėl nėra priežastinio ryšio. Teigia, kad ieškovė ieškiniui pareikšti praleidusi ieškinio senaties terminą.

8Trečiasis asmuo D. S. atsiliepimo neatsiuntė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuotas įstatymo nustatyta tvarka, neatvykimo priežasčių nepranešė, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant trečiajam asmeniui (CPK 246 straipsnio 5 dalis).

9Ieškinys atmestinas.

10Išklausius byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, išnagrinėjus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad ieškovė ir jos sutuoktinis D. S. 2006 m. spalio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo šakniavaisių saugyklą, esančią ( - ). Nekilnojamojo turto registre saugyklos savininku įregistruotas D. S. (unikalus Nr. ( - )). 2009 m. sausio 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi D. S. statinį išnuomojo UAB „Ekobox Lt“, kurios direktoriumi buvo jis pats, neterminuotam laikui, nustatytas nuomos mokestis 2,56 Lt už kvadratinį metrą (iš viso mėnesio mokestis 4 000 Lt, statinio plotas 1 564 kvadrtiniai metrai). Šis statinys, tenkinant asmenines D. S. prievoles, kylančias iš paprastojo neprotestuotino vekselio, atsakovės J. J. 2010 m. gegužės 3 d. surašytu turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu, patvirtintu Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjo A. Š. 2010 m. gegužės 18 d. rezoliucija, parduotas D. P. Naujoji statinio savininkė 2010 m. liepos 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi statinį išnuomojo UAB „Grensena“. Sutartyje numatytas 4 Lt už kvadratinį metrą nuomos mokestis (6 257,36 Lt mėnesio mokestis). 2011 m. vasario 1 d. D. P. analogiškomis sąlygomis statinį išnuomojo UAB „Status Baltic“, o ši 2012 m. sausio 2 d. sutartimi – UAB „Grensena“ analogiškomis sąlygomis. Ieškovė 2012 m. liepos 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, ginčydama 2010 m. gegužės 3 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 9 d. sprendimu ieškovės pareikštą ieškinį tenkino – aktą pripažino negaliojančiu, taikė restituciją ir pastatą grąžino ieškovei ir jos sutuoktiniui, iš jų solidariai D. P. priteisė 16 000 Lt. Kauno apygardos teismas, tenkindamas antstolės ir D. P. apeliacinius skundus, 2014 m. vasario 12 d. priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patenkino I. S. kasacinį skundą, 2014 m. spalio 31 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo sprendimą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ieškovė 2015 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovams antstolei J. J. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriame prašo atlyginti 48 024,89 Eur žalą. Žalą prašo priteisti už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 3 d. (akto surašymo dienos) iki 2014 m. spalio 31 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo). Žalos dydį apskaičiuoja jau minėtų D. P., jai įsigijus ginčo pastatą, sudarytų nuomos sutarčių, kuriose nustatytas mėnesinis nuomos mokestis – 6 257,36 Lt, pagrindu. Ieškinį ieškovė reiškia CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu, motyvuodama tuo, kad antstolė, surašydama turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui, o teisėjas, tvirtindamas šį aktą, nesilaikė įstatymo reikalavimų.

11Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė taikoma, jeigu nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai; 2) kaltė; 3) žala; 4) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai) ir nepraleistas įstatymų nustatytas terminas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, t. y. ieškinio senatis (CK 1.124 straipsnis). Jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), ieškinio reikalavimus teismas nagrinėja iš esmės nustatęs, ar šis terminas nepraleistas arba, jei praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Reikalavimams priteisti nuostolius (padarytos žalos atlyginimą) pareikšti nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Spręsti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima tik nustačius tikslų momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas, taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatą ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintas.

12Nagrinėjamoje byloje atsakovė J. J., trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prašo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Antstolės teigimu, ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2011 m. balandžio mėnesio, kai ieškovė, kaip nustatyta minėtoje Varėnos rajono apylinkės teismo nagrinėtoje byloje, patvirtino sužinojusi apie parduotą turtą. Trečiojo asmens teigimu, ieškovė apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti, kai buvo Druskininkų miesto 2010 m. gegužės 18 d. teisėjo rezoliucija patvirtintas turto pardavimo aktas, vėliausiai – 2010 m. rugpjūčio 13 d., kai statinys buvo registruotas VĮ Registrų centre D. P. vardu. Ieškovės nuomone, ji ieškinio senaties termino nepraleido, nes apie savo teisių pažeidimą ir kaltus asmenis sužinojo tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2014 m. spalio 31 d. priėmus nutartį, kadangi tik tada ji vėl tapo savo turto savininke. Teismui padarius išvadą, kad ieškinio senaties terminas praleistas, prašo atsižvelgti į praleidimo priežastis, trukmę ir terminą atnaujinti.

13Teismas sutinka su atsakove, kad ieškinio senaties termino pradžia sietina su ieškovės sužinojimu apie jos teisių pažeidimą, t. y. su sužinojimu, kad turtas parduotas. Kaip nurodžiusi pati ieškovė – tai buvo 2011 m. balandžio mėnuo. Tokiu būdu spręstina, kad ieškovė ieškinio terminą yra praleidusi. Ieškovės atstovas, prašydamas atnaujinti terminą, nurodė ir prašė atsižvelgti į tai, kad ieškovė turtą atgavo tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išnagrinėjus jos kasacinį skundą, kad tik tada ji sužinojo apie kaltus asmenis, nes teismai priėmė skirtingus sprendimus – Varėnos rajono apylinkės teismas turto pardavimo aktą pripažino negaliojančiu ir pritaikė restituciją, tačiau sprendimas neįsiteisėjo, nes buvo apskųstas. Apeliacinius skundus išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas priėmė priešingą sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė.

14Atsižvelgdamas į subjektyvų ieškovės susiklosčiusios situacijos vertinimą, į teismų priimtų procesinių sprendimų skirtingumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), teismas atnaujina terminą ieškiniu pareikšti.

15Neteisėti veiksniai ir kaltė.

16Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

17Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje arba administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; kt.).

18Ieškovė kaip prejudiciniu faktu remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 31 d. nutartimi, kuria patenkintas I. S. kasacinis skundas, paliktas galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimas. Šiuo sprendimu, kaip minėta, pripažintas negaliojančiu 2010 m. gegužės 3 d. antstolės J. J. surašytas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, patvirtintas Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjo 2010 m. gegužės 18 d. rezoliucija, taikyta restitucija. Minėtoje byloje nustatyti faktai turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai (CPK 182 straipsnio 2 dalis) nustatant atsakovės J. J. neteisėtus veiksmus (surašant turto pardavimo aktą) (CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 6.246 straipsnis).

19Teismas pažymi, jog CPK 725 straipsnyje, galiojusiame iki 2011 m. spalio 1 d., buvo nustatyta varžytynių akto tvirtinimo tvarka, kurios esmė – atlikti antstolio veiksmų, parduodant turtą iš varžytynių, teisminę kontrolę; ją įvykdžius, užtikrinamas turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumas ir šis priverstinio pardavimo veiksmas įgyja sandorio reikšmę materialiosios teisės aspektu bei sukuria materialiųjų teisinių padarinių – teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Tokios pačios taisyklės taikytinos ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui atveju (CPK 704 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad varžytynių aktą tvirtinantis teisėjas privalo patikrinti CPK 725 straipsnyje nustatytų sąlygų buvimą, o šios pareigos neįvykdymas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2009; kt.).

20Nagrinėjamu atveju teisėjas, tvirtindamas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, nepatikrino antstolės veiksmų visais aspektais, netinkamai atliko antstolės veiklos kontrolę, todėl neištaisė antstolės padarytos klaidos.

21Antstolės kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Tai yra vertinamosios sąvokos. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011). Nagrinėjamu atveju antstolė kaltumo prezumpcijos nenuginčijo, o nurodytos aplinkybės dėl teisėjo CPK 725 straipsnyje nustatytos pareigos neįvykdymo, leidžia pripažinti buvus ir teismo kaltę.

22Žala ir priežastinis ryšys.

23Kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

24Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteistų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai (žala), kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko (atsakovo) civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko (atsakovo) veiksmu (veikimo, neveikimo) rezultatu. Tarp patirtos žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų turi būti konstatuotas priežastinis ryšys.

25Ieškovė pateikė reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias, jos teigimu, būtų gavusi išnuomojusi ginčo patalpas nuo 2010 m. gegužės 3 d., kai ginčo turtas buvo parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui, iki 2014 m. spalio 31 d., kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo išspręstas šio turto pardavimo teisėtumo klausimas.

26Negautų pajamų faktą ir dydį turi įrodyti ieškovė. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos spręstina pagal tai, ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo turi įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti nuostoliai turi būti įrodyti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; kt.). Taigi, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų ir pan.

27Ieškovė jos prašomai žalai pagrįsti pateikė ginčo statinį įsigijusios D. P. sudarytas nuomos sutartis su UAB „Status Baltic“ ir UAB „Grensena“ bei šių bendrovių sudarytą nuomos sutartį. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktos ginčo turto nuomos sutartys nepatvirtina, kad ji ginčo patalpas (nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip pastatą-šakniavaisių saugyklą) siekė išnuomoti ir taip gauti naudą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovei priklauso tik ½ statinio. Pažymėtina ir tai, kad ji pateikusi 2009 m. sausio 2 d. sutartį, kuria jos sutuoktinis D. S., veikdamas kaip vienintelis turto savininkas, minėtas patalpas išnuomojo UAB „Ekobox Lt“, kurios direktoriumi buvo pats D. S. Atkreiptinas dėmesys, kad D. S. minėtoje Varėnos rajono apylinkės teisme nagrinėtoje byloje duodamas paaiškinimus, patvirtino, kad pastatą įsigijo tam, kad vykdytų UAB „Ekobox Lt“ veiklą. Kaip galima spręsti iš bylos medžiagos, ieškovė buvo nusišalinusi nuo turto valdymo ir disponavimo juo, turtu visiškai nesidomėjo. Nors pateikta turto nuomos sutartis su UAB „Ekobox Lt“, tačiau įrodymų, jog iš to ieškovė ar jos šeima turėjo naudos, gavo pajamas, ieškovė nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Ekobox Lt“ 2011 m. balandžio 14 d. iškelta bankroto byla (LITEKO duomenys), kas vėl gi leidžia abejoti pajamų gavimu iš nuomojamo turto, t. y. iš buvusios veiklos ir kad pajamos buvo planuojamos gauti ateityje. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės pateiktos D. P. sudarytos nuomos sutartys su jai artimomis įmonėmis UAB „Status Baltic“ ir UAB „Grensena“, kas, sutiktina su atsakovės atstovu, galėjo turėti įtakos nuomos mokesčio dydžiui, be to, tai nereiškia, jog ieškovė būtų šioms įmonėms analogiškomis sąlygomis galėjusi išnuomoti ginčo statinį ir iš to gauti pajamas, t. y. neįrodė, kad galimybė gauti pajamas iš minėtų įmonių buvo reali, todėl teismas negali remtis padarytomis prielaidomis. Pažymėtina ir tai, kad ginčo patalpos buvo pagerintos. Nors ieškovė apie turto pardavimą, kaip nustatyta Varėnos rajono apylinkės teismo byloje, sužinojo 2011 m. balandžio mėnesį, tačiau ieškinį dėl turto pardavimo akto nuginčijimo ir restitucijos taikymo pateikė tik 2012 m. liepos 16 d., neteikdama reikalavimo atlyginti žalą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad galutinai atgavus ginčo statinį (po 2014 m. spalio 31 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtos nutarties), t. y. daugiau nei pusantrų metų, jis nėra naudojamas. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės atstovas. Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovė ar jos sutuoktinis būtų išsiėmę verslo liudijimą užsiimti patalpų nuoma, kas galėtų įrodyti negautų pajamų realumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2012). Nurodytos aplinkybės reiškia, kad ieškovė nesiima jokių priemonių turtą naudoti, juo disponuoti. Remiantis aptartais argumentais, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė žalos (negautų pajamų), kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl nagrinėjamoje byloje civilinė atsakomybė negali būti taikoma (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, Antstolių įstatymo 16 straipsnis, 6.271 straipsnio 1 dalis). Nenustačius žalos realumo, negali būti konstatuotas priežastinis ryšys.

28Teismas pastebi ir pažymi, kad pagrindinės civilinės atsakomybės funkcijos tikslas – kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad restitucija ir civilinė atsakomybė yra savarankiški civilinių teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2008; 2010 vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2010). Tais atvejais, kai restitucijos nepakanka pažeistoms asmenų teisėms ar viešajam interesui apginti, gali būti taikomi subsidiarūs civilinių teisių gynimo būdai, pavyzdžiui, nuostolių atlyginimas, nepagrįsto praturtėjimo išreikalavimas ir pan.; subsidiarūs civilinių teisių gynimo būdai taikomi laikantis dispozityviškumo principo suinteresuotų asmenų prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009).

29Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo pasinaudojusi vienu iš gynybos būdų – restitucija, t. y. ieškovei nuginčijus turto pardavimo aktą, pritaikyta restitucija, turtas grąžintas natūra. Pažymėtina ir tai, kad, kaip nustatyta ir minėta anksčiau, ieškovei ir jos sutuoktiniui grąžintas pagerintas turtas.

30Esant nurodytoms aplinkybėms, nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima, todėl ieškinys kaip neįrodytas atmestinas.

31Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, teismas

Nutarė

32ieškinį atmesti.

33Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija... 2. kad ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriame prašo... 3. Ieškovė ieškinyje, kurį atstovas palaikė teismo posėdžio metu, nurodė,... 4. Prieš teismo posėdį pateikė prašymą dėl senaties termino atnaujinimo.... 5. Atsakovė J. J. pateikė atsiliepimą, kurį atstovas palaikė teismo... 6. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo... 7. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamas AAS... 8. Trečiasis asmuo D. S. atsiliepimo neatsiuntė, teismo posėdyje nedalyvavo,... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Išklausius byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, išnagrinėjus... 11. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi... 12. Nagrinėjamoje byloje atsakovė J. J., trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic... 13. Teismas sutinka su atsakove, kad ieškinio senaties termino pradžia sietina su... 14. Atsižvelgdamas į subjektyvų ieškovės susiklosčiusios situacijos... 15. Neteisėti veiksniai ir kaltė.... 16. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius... 17. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų... 18. Ieškovė kaip prejudiciniu faktu remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 19. Teismas pažymi, jog CPK 725 straipsnyje, galiojusiame iki 2011 m. spalio 1 d.,... 20. Nagrinėjamu atveju teisėjas, tvirtindamas turto pardavimo skolininko... 21. Antstolės kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Teisėjo... 22. Žala ir priežastinis ryšys.... 23. Kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais... 24. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos... 25. Ieškovė pateikė reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias, jos... 26. Negautų pajamų faktą ir dydį turi įrodyti ieškovė. Kasacinis teismas... 27. Ieškovė jos prašomai žalai pagrįsti pateikė ginčo statinį įsigijusios... 28. Teismas pastebi ir pažymi, kad pagrindinės civilinės atsakomybės funkcijos... 29. Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo pasinaudojusi vienu iš gynybos būdų –... 30. Esant nurodytoms aplinkybėms, nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės... 31. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259... 32. ieškinį atmesti.... 33. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos...