Byla 2A-235-513/2013
Dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui R. B., trečiajam asmeniui UAB „Gilija“ dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 31 075,20 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 250 Lt komisinį atlyginimą už banko pavedimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo 2007-12-19 iki bylos iškėlimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-12-19 į atsakovo sąskaitą banke padarė piniginį 9000 EUR pervedimą, tačiau tokiam pinigų pervedimui nebuvo nei įstatyminio, nei sutartinio pagrindo. Atsakovas be teisinio pagrindo gavęs šiuos pinigus, privalėjo juos grąžinti. Į atsakovą buvo daug kartų kreiptasi žodžiu dėl pinigų grąžinimo, tačiau jis pinigų negrąžino. 2009-11-27 d. atsakovui nusiuntė registruotą laišką su priminimu pareigos grąžinti skolą, tačiau atsakovas pinigų negrąžino ir po to.

3Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-09-26 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. P. atsakovo R. B. naudai 4235 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 40 Lt išlaidų už vertėjo paslaugas bei 13,10 Lt už pažymų pateikimą. Teismas nurodė, kad dėl tarpininkavimo paslaugų šalys žodžiu susitarė Ispanijoje, paslaugas turėjo būti suteiktos Ispanijoje, atsakovas gyvena Ispanijoje, todėl ieškinys turėtų būti teikiamas Ispanijos teismui. Teismas pažymėjo, kad neaišku kokiu būdu atsakovas galėjo pasiimti ieškovui priklausantį automobilį Barselonoje iš vežėjo, neturėdamas jokio dokumento. Byloje yra įrodymai, kad automobilį įsigijo atsakovas, būtent jis pagal 2007-09-13 Cars24 LLC sąskaitą faktūrą automobilį priėmė, sumokėjo už transporto priemonę mokesčius. Ieškovas pripažįsta, kad iš Cars24 LLC transporto priemonės neįsigijo, o ją įsigijo iš atsakovo, tačiau negali paaiškinti, kodėl automobilį įregistravo pagal atsakovo išrašytą sąskaitą. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas gavo iš jo 9000 EUR nepagrįstai.

4Ieškovas A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-09-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad byloje nėra patikimų įrodymų, jog atsakovas 9000 EUR iš ieškovo gavo kaip apmokėjimą už trečiajam asmeniui parduotą automobilį. Atsakovas byloje nepateikė patikimų įrodymų, kad jis buvo teisėtas neva trečiajam asmeniui parduoto automobilio savininkas. Nėra sudaryta rašytinės sutarties dėl automobilio pirkimo – pardavimo, todėl faktiškai nėra susiklostę automobilio pirkimo – pardavimo santykiai. Teismo nurodytas motyvas, kad UAB „Gilija“ apdraudė automobilį privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu irgi nesukuria pirkimo – pardavimo santykių tarp trečiojo asmens ir atsakovo. Byloje dalyvavęs UAB „Gilija“ direktorius paaiškino, kad automobilį privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraudė vykdant įstatymo reikalavimus bei paprašiusi ieškovui. Daugiau trečiasis asmuo niekaip nedalyvavo ir nėra susijęs jokiais sutartiniais ar faktiniais ryšiais dėl automobilio pardavimo. Byloje neįrodyta aplinkybė, kad atsakovas buvo automobilio savininkas ir, jog trečiasis asmuo buvo išreiškęs valią įsigyti automobilį iš atsakovo. Ieškovas teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje nr. 2-1669-793/2010 atsakovas laikėsi ir įrodinėjo visai kitas aplinkybes susijusias su automobilio įsigijimu JAV aukcionuose. Apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje buvo pažeistos įrodinėjimo nuostatos, kadangi teismas savo sprendimą motyvavo prieštaringais įrodymais, iš kurių sekė viena kitai prieštaraujančios išvados.

5Atsiliepimu į ieškovo A. P. apeliacinį skundą atsakovas R. B. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-09-26 sprendimą prašo palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pažymi, kad nuo pat pradžių tvirtino, jog 9000 EUR iš ieškovo gavo už UAB „Gilija“ parduotą automobilį, o šį faktą patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Ieškovo pateikta sąskaita, pagal kurią neva jis įsigijo automobilį skiriasi nuo atsakovo pateiktos sąskaitos. Ieškovo pateiktoje sąskaitoje nurodyta automobilio pristatymo vieta – Klaipėda, o atsakovo – Barselona. Ieškovas pripažino, kad automobilis pristatytas atsakovui į Barseloną, o ne ieškovui į Klaipėdą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovas kaip automobilio įsigijimo dokumentą VĮ „Regitra“ pateikė ne Cars24 LLC išrašytą sąskaitą, o atsakovo išrašytą sąskaitą. Dėl sąskaitos, kuria tariamai atsakovas perleido automobilį ne UAB „Gilija“, o ieškovui yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes joje esantis atsakovo parašas yra akivaizdžiai suklastotas. Ieškovas keitė poziciją dėl ieškinio pagrindo, neteisė atsakymų į klausimus, nepasinaudojo teise įrodyti savo reikalavimą, todėl teismas ieškovo neįrodytomis aplinkybėmis negalėjo motyvuoti savo sprendimo.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmestas jo ieškinys dėl be pagrindo gautų lėšų, ir nurodo, kad atsakovas 9 000 EUR gavo nepagrįstai. Ieškovas savo reikalavimą (ieškinį) grindžia tuo, kad atsakovui pervedė 9 000 EUR, jis pinigų negrąžino ir tokiu būdu nepagrįstai praturtėjo.

9Teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo teiginius dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008). Kolegija daro išvadą, jog byloje pateiktų įrodymų visuma, ją įvertinus tikimybių pusiausvyros principu, būtent ir leidžia padaryti tas išvadas, kurias ir yra padaręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl tarp šalių kilusio ginčo.

10Byloje nustatyta, kad 2007-12-19 ieškovas labai skubiu tarptautinio mokėjimo nurodymu atsakovui sumokėjo 9 000 EUR, mokėjimo paskirtis – „pagal sutartį“ (b. l. 5). Atsakovas neginčija, kad ieškovas pervedė jam paminėtą pinigų sumą, tačiau teigia, kad ieškovas sumokėjo už automobilį Chrysler 300, kuris buvo parduotas ieškovo tėvų valdomai UAB „Gilija“. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą šalių santykius vertino kaip automobilio pirkimo–pardavimo, todėl atsakovo įgytas lėšas nevertino kaip turtą įgytą be pagrindo. Teismas turi pareigą kvalifikuoti šalių teisinius santykius. Šalys prieštaringai aiškino faktines aplinkybes, neginčijama tik tai, kad pinigai buvo pervesti ir gauti atsakovo, ką patvirtina ir išrašai iš ieškovo sąskaitos (t. 1, b. l. 5).

11Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas asmens nesąžiningumo aspektas turi būti nustatomas ir vertinamas kartu su kitomis nurodytomis sąlygomis, tačiau jis nėra esminis, lemiantis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymą (netaikymą). Pažymėtina, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.242 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-397/20011).

12Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą ir apelianto skundo argumentus, yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tinkamai bei teisingai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus bei priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas reikšdamas reikalavimą atsakovui dėl be pagrindo gautų 9000 EUR, neįrodė pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Teismas pagrįstai iškėlė abejonę, jog byloje lieka neaišku kodėl ieškovas pasirašė 2009-06-23 sutartį, kuria iš atsakovo nusipirko automobilį ir šios sutarties pagrindu įregistravo jį VĮ „Regitra“, jei ieškovas, kaip pats tvirtina, jau buvo nusipirkęs šį automobilį savo vardu JAV aukcione. Byloje esantys įrodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad automobilį Chrysler 300 įsigijo atsakovas. Būtent jis pagal 2007-09-13 Cars24 LLC sąskaitą faktūrą automobilį priėmė, sumokėjo už automobilį mokesčius. Iš atsakovo pateiktos 2008-07-01 sutarties matyti, kad UAB „Gilija“ įsigijo automobilį Chrysler 300 už 13 800 EUR (t. 1, b. l. 35-36). Dėl to teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo argumentus, kuriuose jis nurodo, kad atsakovas byloje nepateikė patikimų įrodymų apie tai, jog būtent jis buvo teisėtas trečiajam asmeniui parduoto automobilio savininkas.

13Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikęs ir papildomus duomenis nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-21 nutartis, kuria panaikinta Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012-10-30 nutartis, taip pat Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės 2012-10-08 nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. P. pareiškimą, yra reikšmingi sprendžiant ieškovo apeliacinio skundo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo nurodytoje 2012-11-21 nutartyje teismas nutarė perduoti A. P. pareiškimą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūrai nagrinėti iš naujo. Ikiteisminio tyrimo metu tiriamos 2009-06-23 pirkimo–pardavimo sutarties, kurią A. P. pateikė VĮ „Regitrai“ ir kurio pagrindu automobilis Chrysler 300 įregistruotas jo vardu, suklastojimo aplinkybes. Pažymėtina, kad R. B. 2012-07-19 pareiškimu kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo A. P. atžvilgiu pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, pradėjimo. 2012-07-26 Šilutės rajono apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo, pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje (baudžiamosios b. l. 52). 2012-09-10 A. P. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, o Tauragės rajono apylinkės prokuratūros 2012-10-11 nutarimu įtariamajam A. P. skirta kardomoji priemonė – 30 000 Lt užstatas (baudžiamosios b. l. 107). Kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2013-01-09 specialisto išvadoje Nr. 11K-310(12) nurodyta, kad pateiktoje 2009-06-23 automobilio Chrysler 300 pirkimo – pardavimo sutartyje rankraštinį įrašą „Pirkėjas“: A. P. parašė ir A. P. vardu pasirašė A. P.. Aukščiau nurodytame dokumente šalia spausdintų žodžių „B. R.“ R. B. vardu pasirašė ne R. B., o kitas asmuo. Teisėjų kolegija, įvertinusi šią ekspertizės išvadą byloje esančių įrodymų visete prieina prie išvados, kad 2013-01-09 ekspertizės išvada pripažintina objektyviu ir patikimu įrodymu (CPK 177, 185, 218 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina ne ieškovo, o atsakovo pateiktos sąskaitos Nr. B-6887 variantą, iš kurios matyti, kad būtent atsakovas JAV aukcione įsigijo automobilį Chrysler 300 (t. 1, b. l. 157) bei jį pardavė už 13 800 EUR UAB „Gilija“ (t. 1, b. l. 35-36). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2012-09-26, o A. P. į Šilutės rajono apylinkės prokuratūrą kreipėsi iškarto po skundžiamo sprendimo priėmimo, tai yra 2012-09-28. Būtent dėl išvardintų priežasčių, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog tarp šalių buvo verslo santykiai, užsiimant automobilių prekyba. Konstatuotina, kad ieškovas 2007-12-19 labai skubiu tarptautiniu mokėjimo nurodymu atsakovui pervedė 9 000 EUR avansą už automobilį Chrysler 300. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas R. B. 9 000 EUR įgijo be teisinio pagrindo, kadangi ieškovas neįrodė visų teisės normose bei teismų praktikoje nustatytų sąlygų taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą.

14Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių; teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnis), kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovo naudai turėtų būti priteisiamos jo bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Atsakovo pateikti dokumentai patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atsakovas R. B. advokatui Gintarui Dabkevičiui sumokėjo 847 Lt, todėl ši suma priteistina iš ieškovo.

16Vadovaudamasi CPK 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

17Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Iš ieškovo A. P. atsakovui R. B. priteisti 847 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai