Byla 2A-231-516/2020

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Vytauto Zeliankos,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. (G. P.) ir atsakovo A. D. apeliacinius skundus bei atsakovų R. D., A. B. ir I. B. prisidėjimus prie atsakovo A. D. apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. P. (G. P.) patikslintą ieškinį atsakovams A. D., R. D., S. S., A. S., D. S., K. K., N. N., E. N., V. B., A. B., I. B., L. S., Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl pažeistų teisių gynimo, neteisėtai pasisavinto turto grąžinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių (nuompinigių) priteisimo, tretieji asmenys – D. P. (D. P.), Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarė J. R., Kauno miesto 21-ojo notarų biuro notaras V. L., Kauno miesto 7-ojo notarų biuro notarė J. V., Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas G. P. kreipėsi į teismą ir, patikslinęs ieškinį, prašo:

71.1.

8Panaikinti ieškovo G. P. atsakovui A. D. 2004 m. birželio 7 d. išduotą įgaliojimą, patvirtintą 2004 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje pirmojo sekretoriaus A. K., reg. Nr. 174/03-10;

91.2.

10Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2004 m. birželio 29 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. 8439, bei turto perdavimo–priėmimo aktą, reg. Nr. 8440, patvirtintus Kauno m. 6-ojo notaro biuro notarės J. R., kuriais 468,25 kv. m. ploto patalpos pastate ( - ), Kaune, ir 117,12 kv. m. ploto patalpos pastate ( - ), perleistos S. S., M. E. S., E. N., N. N., V. B., K. B., ir taikyti dvišalę restituciją;

111.3.

12Priteisti ieškovui G. P. solidariai iš atsakovų A. D. ir R. D. 188 119,83 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2009 m. vasario 17 d. iki visiško išieškojimo ir 43 307,59 Eur nuostolių atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2010 m. rugpjūčio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

131.4.

14Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. rugsėjo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. VL-3591, ir 2008 m. rugsėjo 4 d. priėmimo–perdavimo aktą, reg. Nr. VL-3592, patvirtintus Kauno miesto 21-ojo notarų biuro notaro V. L., kuriais S. S. ir M. E. S. perleido A. D. ir R. D. 1/4 dalį jų vardu įregistruotų patalpų, esančių pastate ( - ), Kaune, ir 1/4 dalį jų vardu įregistruotų patalpų, esančių pastate ( - ), Kaune, ir taikyti restituciją;

151.5.

16Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. rugsėjo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. 3593, ir 2008 m. rugsėjo 4 d. perdavimo–priėmimo aktą, reg. Nr. 3594, patvirtintus Kauno m. 21-ojo notaro biuro notaro V. L., kuriais S. S. ir M. E. S. perleido R. S. 1/4 dalį jų vardu įregistruotų patalpų, esančių pastate ( - ), Kaune, ir 1/4 dalį jų vardu įregistruotų patalpų, esančių pastate ( - ), Kaune, ir taikyti restituciją;

171.6.

18Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. balandžio 14 d. turto dalybų sutartį, reg. Nr. 3054, sudarytą tarp K. B. ir V. B., patvirtintą Kauno m. 6-ojo notaro biuro notarės J. R., kuria 1/4 dalis jų vardu įregistruotų patalpų, esančių ( - ), Kaune, ir 1/4 dalis jų vardu įregistruotų patalpų, esančių ( - ), Kaune, paskirtos K. B. asmeninės nuosavybės teise;

191.7.

20Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2009 m. vasario 20 d. Kauno m. 6-ojo notaro biuro notarės J. R. patvirtintą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. 1496, išduotą A. S. ir D. S. po R. S. mirties, taip pat 2009 m. vasario 20 d. nuosavybės teisės liudijimą, reg. Nr. 1491, išduotą D. S..

211.8.

22Perkelti ieškovui G. P. nuomotojo teises pagal 2004 m. rugsėjo 23 d. ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 200-2-337, 2004 m. rugsėjo 27 d. ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktą, 2005 m. gegužės 26 d. susitarimą dėl 2004 m. rugsėjo 23 d. ilgalaikio materialiojo turto sutarties Nr. 200-2-337 pakeitimo bei 2009 m. rugsėjo 9 d. susitarimą dėl 2004 m. rugsėjo 23 d. nekilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. 200-2-337 pakeitimo Nr. 200-2-337(2) nuo šių sutarčių sudarymo momento;

231.9.

24Priteisti ieškovui neteisėtai gautas nuompinigių sumas iš šių atsakovų:

251.9.1.

26S. S. – 101 482,85 Eur bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2010 m. rugpjūčio 19 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

271.9.2.

28K. K. (B.) ir V. B. solidariai – 141 165,25 Eur bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2010 m. rugpjūčio 19 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

291.9.3.

30E. N. ir N. N. solidariai – 237 627,02 Eur bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2010 m. rugpjūčio 19 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat nuo 2019 m. sausio 1 d. visas Kauno miesto savivaldybės į E. N. banko sąskaitą pervestas nuompinigių sumas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos;

311.9.4.

32A. D. ir R. D. solidariai – 22 480 Eur bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2010 m. rugpjūčio 19 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

331.9.5.

34D. S. ir A. S. solidariai – 90 423,82 Eur bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2010 m. rugpjūčio 19 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

351.9.6.

36L. S. – 57 783,64 Eur bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2010 m. rugpjūčio 19 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

371.10.

38Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010 m. rugsėjo 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Kauno miesto 21-ojo notaro biuro notaro V. L., reg. Nr. VL-3141, kuria A. D. ir R. D. perleido A. B. 2/3 dalis buto, esančio ( - ), Kaune, bei 1/24 dalį garažo, esančio pastate ( - ), Kaune;

391.11.

40Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2010 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį bei turto perdavimo–priėmimo aktą, patvirtintus Kauno m. 7-ojo notarų biuro notarės J. V., kuria A. D. ir R. D. perleido L. S. 1/4 dalį jų vardu įregistruotų patalpų pastate ( - ), Kaune, ir 1/4 dalį jų vardu įregistruotų patalpų pastate ( - ), Kaune, bei taikyti restituciją.

411.12.

42Priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

432.

44Ieškovas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. vasario 10 d. įsakymu jam buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į seneliams iki nacionalizacijos priklausius pastatus Kaune, ( - ) ir ( - ), be to, 2006 m. gruodžio 15 d. ir 2009 m. kovo 26 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais jam buvo atkurtos nuosavybės teisės ekvivalentine natūra į likusį turtą – išlikusią dalį pastato ( - ), Kaune, išmokant iš viso 1 608 000 Lt (465 708,98 Eur) kompensaciją. Nuosavybės teisės atkūrimo procese ieškovą atstovavo jo brolio D. P. studijų draugas atsakovas A. D., kuris pateikė ieškovui tikrovės neatitinkančią informaciją, neva nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą natūra, ir, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įkalbėjo ieškovą pasirašyti ginčijamą 2004 m. birželio 7 d. įgaliojimą, suteikiantį atsakovui teisę, atkūrus ieškovui nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, atlikti ne tik veiksmus, susijusius su atkurtų nuosavybės teisių įteisinimu, bet ir minėtą turtą parduoti ir kitaip juo disponuoti, dėl ko ieškovui natūra grąžintas nekilnojamasis turtas buvo perleistas (parduotas) tretiesiems asmenims, o didžioji dalis piniginės kompensacijos už ekvivalentine natūra grąžintą nekilnojamąjį turtą pasisavinta.

453.

46Ieškovas nurodė, kad, patalpos ( - ) ir ( - ), į kurias jam buvo atkurtos nuosavybės teisės, 2004 m. kovo 9 d. patalpų priėmimo–perdavimo aktu buvo perduotos ieškovo įgaliotiniui A. D.. Tačiau A. D., neinformavo ieškovo ir jo brolio D. P. apie pastatų grąžinimą natūra, toliau teigė, kad atkurti nuosavybės teisių natūra nėra galimybių ir apgaulės būdu privertė ieškovą pasirašyti 2004 m. birželio 7 d. įgaliojimą su melagingu ir ieškovui nesuprantumu (neišverstu į rusų kalbą) turiniu, suteikiančiu A. D. teisę išimti iš įgaliotojo sąskaitos pinigus ir parduoti jo turtą, todėl šis įgaliojimas turėtų būti panaikintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsniu.

474.

48Ginčijamo įgaliojimo pagrindu A. D. 2004 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi bei 2004 m. birželio 29 d. perdavimo–priėmimo aktu perleido visą ieškovui sugrąžintą turtą S. S., M. E. S., E. N., N. N., V. B. ir K. B. (dabar K.) už 300 000 Lt. Sandoris sudarytas prieš ieškovo valią ir be sutikimo, nes niekada nebuvo kalbos apie turto pardavimą, tuo labiau už tokią rinkos vertės neatitinkančią kainą. Pirkėjai, pirkdami nekilnojamąjį turtą, privalėjo suprasti, kad turtas parduodamas už ženkliai mažesnę kainą, negu rinkos vertė. Sandoris, sudarytas panaudojus apgaule gautą įgaliojimą, akivaizdžiai piktavališkai susitarus su kita šalimi ir prieštaraujantis atstovaujamojo interesams, turi būti panaikintas CK 1.91 straipsnio pagrindu. Be to, pagal CK 6.222 straipsnį turi būti taikoma restitucija. Pirkėjams turėtų būti grąžinta pinigų suma, kurią jie sumokėjo įsigydami ginčijamas patalpas. Kadangi ieškovas su broliu pinigų pagal minėtą sandorį negavo, restitucijos klausimas spręstinas tarp A. D. ir atsakovų, įsigijusių ginčo patalpas.

495.

50Ieškovas taip pat pažymėjo, kad teismams baudžiamojoje byloje konstatavus, jog A. D. neteisėtai pasisavino pinigines lėšas (įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu A. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį), A. D. ir jo sutuoktinė R. D. privalo jas grąžinti, nes įgijo be teisinio pagrindo. Priteistiną sumą 43 307,59 Eur ir palūkanos.

516.

52Ieškovo nuomone, kadangi S. S., M. E. S., E. N., N. N., V. B. ir K. B. 2004 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ginčo patalpas įgijo neteisėtai, turi būti panaikinti ir vėlesni sandoriai, susiję su ginčo turtu, t. y.: 1) 2008 m. rugsėjo 4 d. sandoriai, kuriais S. S. ir M. E. S. jiems priklausančią dalį ginčo patalpų pastatuose ( - ) ir ( - ), Kaune, perleido atgal atsakovams A. D. ir R. D. bei savo sūnui R. S.; 2) 2009 m. vasario 20 d. paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo mirus R. S. jo neteisėtai įgytą turtą paveldėjo sutuoktinė D. S. ir sūnus A. S., bei 2009 m. vasario 20 d. nuosavybės teisės liudijimas, išduotas D. S.; 3) 2008 m. balandžio 14 d. turto dalybų sutartis, kuria K. B. ir V. B. pasidalijo neteisėtai įgytą ginčo nekilnojamąjį turtą. Be to, ieškovo įsitikinimu, 2008 m. rugsėjo 4 d. sandoris, kuriuo S. ir M. E. S. pardavė dalį ginčo patalpų A. ir R. D. įrodo, kad 2004 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, nes A. D., būdamas ieškovo įgaliotiniu, negalėjo sudaryti sandorio su savimi, todėl rado tariamus pirkėjus, kurie vėliau už tą pačią kainą ieškovui priklausantį turtą perleido turto savininko įgaliotam asmeniui.

537.

54Tarp S. S., M. E. S., E. N., N. N., V. B. ir K. B., atstovaujamų A. D., su Kauno miesto savivaldybės administracija 2004 m. rugsėjo 23 d. buvo pasirašyta ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis, pagal kurią (su vėlesniais pakeitimais) visas ginčo patalpas išsinuomojo savivaldybė. Kadangi tik ieškovas yra teisėtas nekilnojamojo turto savininkas, todėl prašo jam perkelti nuomotojo teises pagal minėtą numos sutartį su visais pakeitimais bei priteisti iš atsakovų jų neteisėtai gautus nuompinigius.

558.

56Ieškovas taip pat nurodė, kad siekdami išvengti civilinės atsakomybės, atsakovai A. D. ir R. D. sudarė fiktyvius sandorius. A. ir R. D. 2010 m. rugsėjo 6 d. sutartimi 2/3 dalis buto ( - ) bei 1/24 dalį garažo, kuriuos įsigijo už ieškovui savivaldybės kaip kompensaciją išmokėtas lėšas, perleido A. B., kuris su I. B. yra artimi D. šeimos draugai bei bičiuliai. Šis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu, nes sudarytas neteisėtai, siekiant išvengti civilinės atsakomybės, susitarus su nesąžiningais pirkėjais. Be to, A. ir R. D. jų vardu įregistruotą ir perpirktą iš S. ir M. E. S. dalį patalpų pastatuose ( - ) ir ( - ), Kaune, 2010 m. rugsėjo 9 d. sutartimi bei turto perdavimo–priėmimo aktu perleido A. D. seseriai L. S.. Ši sutartis naikintina, nes sudaryta tik dėl akių.

579.

58Atsakovas A. D. nesutikdamas su ieškiniu nurodė, kad siųsdavo ieškovui įgaliojimų tekstus, tačiau tik po to, kai ieškovas pats to paprašydavo. Visada būdavo aptariami tiek būsimi atsakovo veiksmai, tiek įgaliojimų turinys. Įgaliojimas A. D. parduoti turtą surašytas todėl, kad ieškovo valia buvo susigrąžinti turtą natūra, kurį jis galėtų perleisti. Ieškovas yra išsilavinęs asmuo, jam negalėjo būti nesuprantamos sudaromo sandorio pasekmės, o jeigu jis nemoka ir nesupranta lietuvių kalbos, kaip atidus ir rūpestingas asmuo galėjo kreiptis į vertėją, kad jam išverstų ginčijamą įgaliojimą. A. D. nuomone, ieškovas su broliu turėjo galimybes sužinoti apie atkuriamas nuosavybės teises natūra, nes turėjo atstovę advokatę D. Ž.. Be to, ieškovas su broliu lankėsi Lietuvoje 2005 m. ir neginčijo jokių turto perleidimo sandorių. Ieškovas išreiškė valią ginčo turtą parduoti, kadangi negyveno Lietuvoje, neturėjo su ja jokių ekonominių ir socialinių ryšių, todėl Lietuvoje esančio turto priežiūra ieškovas nepageidavo rūpintis. Būtent todėl 2004 m. birželio 7 d. įgaliojimas suteikė atsakovui teisę parduoti turtą jo pasirinktiems pirkėjams. Minėto įgaliojimo surašymas prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą patvirtina ieškovo valią parduoti turtą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad sandorio kaina buvo ženkliai mažesnė nei rinkos kaina, taigi sandoris negali būti pripažintas neatitinkančiu ieškovo interesų. Atsižvelgiant į tai, A. D. nuomone, nepagrįsti ir ieškovo reikalavimai pripažinti negaliojančiais išvestinius sandorius bei priteisti nuompinigius. Taip pat nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas, priteisti iš atsakovų A. D. ir R. D. solidariai 188 119,83 Eur. Nors ši suma nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais baudžiamojoje byloje, tačiau turėtų būti mažintina, atsižvelgiant į tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusius pavedimo santykius, t. y. A. D. turi būti atlyginta už ieškovo pavedimų vykdymą. A. D. taip pat nurodė, kad butas ( - ) įsigytas prieš kompensacijos išmokėjimą, todėl kompensaciniai pinigai niekaip negalėjo būti panaudoti minėtam butui įsigyti, ieškovas šitų sumų neprašo priteisti iš atsakovų, todėl teismas negali išeiti už ieškinio ribų.

5910.

60Atsakovė R. D. nesutikdama su ieškiniu nurodė, kad ieškovo versija, jog jis nesuprato suteikiantis tokius plačius įgaliojimus A. D., mažai tikėtina, tačiau net ir pripažinus įgaliojimą negaliojančiu, tai negali sąlygoti atsakovės R. D. atsakomybės, nes ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepadarė ieškovui žalos. Vieno sutuoktinio veiksmai pagal įgaliojimą arba viršijant įgaliojimą, nesukuria prievolių ir atsakomybės kitam sutuoktiniui. Atsakovė jokiais ieškovo pinigais nedisponavo. Visi sandoriai yra patvirtinti notaro, atsakovė R. D. sandoriuose dalyvavo tik kaip atsakovo A. D. sutuoktinė, todėl reikalavimai dėl nekilnojamojo turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais turėtų būti atmesti. Atsakovė paaiškino, kad ji su A. D. kartu nebegyvena, bendro ūkio neveda. A. D. yra nuteistas už nusikaltimo padarymą, todėl privalo atlyginti žalą nuo nusikaltimo nukentėjusiam asmeniui. Sutuoktinis solidariai neatsako už kito sutuoktinio įvykdytą nusikaltimą. R. D. jokių sutarčių su Kauno miesto savivaldybės administracija nesudarė ir jokių nuompinigių negavo. Atsakovė nesutinka, kad jos ir A. D. atsakomybė ieškovui yra solidari. Solidari atsakovės atsakomybė ieškovui negali atsirasti, nes jų nesiejo prievoliniai santykiai, be to, A. D. santykiuose su ieškovu neveikė šeimos interesais.

6111.

62Atsakovas S. S., nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, nurodė, kad baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pats ieškovas nebuvo pakankamai dėmesingas išduodamas įgaliojimus, todėl teigti, kad paties atstovaujamojo dėmesingumo stoka gali būti prilyginama atstovo apgaulei, nėra pagrindo. Vėlesnis 2005 m. rugpjūčio 18 d. ieškovo išduotas įgaliojimas yra identiškas ginčijamam. Jis buvo patvirtintas notaro V. L., kuris paliudijo, kad žodžiu G. P. buvo daromas įgaliojimo vertimas. Tai patvirtina aplinkybę, kad ieškovas privalėjo suprasti ir suprato savo išduodamų įgaliojimų turinį bei reikšmę. Ieškovo 2004 m. birželio 7 d. išduotas ir tinkamai patvirtintas įgaliojimas sukūrė jam prievoles prieš sąžiningus trečiuosius asmenis, todėl nėra pagrindo panaikinti įgaliojimą nuo jo sudarymo momento, nes tai pažeistų sąžiningų trečiųjų asmenų teises. S. S. ir M. E. S. 2004 m. birželio 29 d. su ieškovo įgaliotu asmeniu A. D. pasirašė 1/2 dalies ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią už nupirktas patalpas sumokėjo 150 000 Lt, kas visiškai atitiko rinkos vertę. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčo patalpos nupirktos už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą. VĮ Registrų centro duomenys realios rinkos kainos neatspindi. Atsakovas S. S. ir jo sutuoktinė yra sąžiningi nekilnojamojo turto įgijėjai, aplinkybė, kad įgaliotas atstovas A. D. veikė viršydamas įgaliojimus, atsakovams nebuvo ir negalėjo būti žinoma, todėl negali sukelti jiems jokių teisinių pasekmių.

6312.

64Atsakovai A. S. ir D. S., nesutikdami su ieškinio reikalavimais, nurodė, kad, nors ginčijamoje 2008 m. rugsėjo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, jog ginčo patalpas R. S. įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau D. S. šios sutarties nepasirašė ir jai nebuvo žinomos šios sutarties pasirašymo aplinkybės iki pat paveldėjimo dokumentų tvarkymo po sutuoktinio mirties. R. S. su šeimos nariais nederino sudaromų sutarčių, todėl ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybių atsakovė D. S. negali paaiškinti. Jų negali paaiškinti ir atsakovas A. S., nes jis tuo metu buvo nepilnametis. Ieškovas, prašydamas pripažinti 2009 m. vasario 20 d. išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą ir nuosavybės teisės liudijimą, nepateikė jokių įrodymų, kad paveldint turtą buvo padaryti kokie nors pažeidimai, todėl, atsakovų nuomone, jie nuosavybės teisę į ginčo patalpas įgijo teisėtai.

6513.

66Atsakovai K. K., N. N. ir E. N., nesutikdami su ieškinio reikalavimais, nurodė, kad neturi galimybių spręsti, ar A. D., sudarydamas ginčo sandorį dėl nekilnojamojo turto pardavimo, pažeidė ieškovo, kaip įgaliotojo interesus, tačiau ginčijamos sutarties sudarymo metu atsakovai žinojo, kad A. D. turi įgaliojimą parduoti ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą ir abejoti įgaliojimu nebuvo pagrindo. Sandorio sudarymo metu pirkėjams nebuvo žinoma jokia aplinkybė, leidžianti abejoti, jog ginčo turto pardavimas sutartyje aptartomis sąlygomis prieštarauja turto savininko valiai. Vien ta aplinkybė, jog turtas parduotas už 300 000 Lt, nors bendra turto vertė registro duomenimis buvo 477 214 Eur, negali būti pagrindu teigti, kad atsakovai turėjo suvokti, jog perka turtą už mažesnę nei rinkos kainą ir tai pažeidžia savininko teises. Sudarant ginčo sutartį nebuvo viršyti atstovui suteikti įgaliojimai, pirkėjai nežinojo ir negalėjo žinoti apie interesų konfliktą, jeigu toks ir buvo, todėl reikalavimas pripažinti 2004 m. birželio 29 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia yra nepagrįstas. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių piktavališką susitarimą tarp atsakovų. Jokių įrodymų apie atsakovų nesąžiningumą byloje nėra. Nesant teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiu šį sandorį, negali būti tenkinti ir reikalavimai dėl išvestinių sandorių pripažinimo negaliojančiais.

6714.

68Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, kad ieškovo reikalavimas perkelti jam nuomotojo teises galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų patenkinti kitus patikslinto ieškinio reikalavimus.

6915.

70Trečiasis asmuo Kauno miesto 21-ojo notarų biuro notaras V. L. paaiškino, kad jis ieškovo nepažinojo, tačiau asmeniškai pažįsta atsakovą A. D.. V. L. nurodė, kad tvirtinant 2005 m. rugpjūčio 18 d. įgaliojimą dalyvavo du rusakalbiai asmenys, kuriems įgaliojimo tekstą jis išvertė į rusų kalbą.

71II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7216.

73Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu ir 2019 m. balandžio 16 d. papildomu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino negaliojančiomis 2010 m. rugsėjo 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria A. D. ir R. D. perleido A. B. 2/3 dalis buto, esančio ( - ), Kaune, ir 1/24 dalį garažo, esančio pastate ( - ), Kaune, bei 2010 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir turto perdavimo–priėmimo aktą, kuriais A. D. ir R. D. jiems priklausiusią dalį patalpų, esančių pastatuose ( - ) ir ( - ), Kaune, perleido A. D. seseriai L. S.. Be to, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo A. D. 345 703,19 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio mokėjimo palūkanas, skaičiuotinas nuo 112 475,77 Eur sumos už laikotarpį nuo 2004 m. birželio 29 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos; nuo 108 713,98 Eur sumos už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d. iki 2015 m. lapkričio 25 d. ir už laikotarpį nuo 43 307,59 Eur sumos už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos bei 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. spalio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. 2019 m. balandžio 16 d. papildomu sprendimu teismas be kita ko, išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimus.

7417.

75Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu atsakovas A. D. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaule pasisavinto ieškovo turto), 183 straipsnio 2 dalį (dėl pasisavintos dalies pinigų iš 711 000 Lt piniginės kompensacijos), 183 straipsnio 2 dalį (dėl pasisavintos dalies pinigų iš 897 000 Lt piniginės kompensacijos). Teismas sprendė, jog nagrinėjamai civilinei bylai prejudicinę reikšmę turi šie minėtoje baudžiamojoje byloje nustatyti faktai: 1) kad atsakovas A. D. pateikė nukentėjusiajam tikrovės neatitinkančią informaciją, neva nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių į turtą natūra, ir, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įkalbėjo nukentėjusįjį G. P. pasirašyti 2004 m. birželio 7 d. įgaliojimą; 2) kad patalpų vertė, į kurias ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra, ginčijamos 2008 m. rugsėjo 4 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo 141 106,92 Eur (487 213,97 Lt) (( - ) – 120 630,21 Eur (416 512,00 Lt); ( - ) – 20 476,71 Eur (70 702 Lt), o parduotos už 86 886,01 Eur (300 000 Lt); 3) kad sumokėdamas G. ir D. P. dalį pinigų už parduotas patalpas, atsakovas padarė ieškovui 112 475,77 Eur dydžio turtinę žalą; 4) kad atpirkęs iš S. S. ir M. E. S. po 1/4 patalpų, esančių Kaune, ( - ) ir ( - ), ir sužinojęs, jog G. P. jau žinoma, kad nuosavybės teisės į šias patalpas buvo atkurtos grąžinant turtą natūra, siekdamas išvengti galimo turto netekimo, atsakovas 2010 m. rugsėjo 9 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi, už tuos pačius 75 000 Lt (21 721,50 Eur) pardavė šį turtą savo seseriai L. S., gyvenančiai Kanadoje; 5) kad atsakovo A. D. nusikalstamais veiksmais ieškovui padarytos žalos dydis 296 833,81 Eur (1 024 907,78 Lt).

7618.

77Teismas nurodė, kad, nors prejudicinę reikšmę nagrinėjami civilinei bylai turi baudžiamojoje byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas A. D. pateikė nukentėjusiajam tikrovės neatitinkančią informaciją, neva nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių į turtą natūra, tačiau baudžiamojoje byloje nebuvo įrodinėjamos aplinkybės dėl nukentėjusiojo (ieškovo) galimybės pačiam sužinoti apie nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimą natūra. Teismas nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese ieškovą taip pat atstovavo ir advokatė D. Ž., kuriai 2002 m. vasario 25 d. įgaliojimu buvo suteikta teisė trejus metus ne tik atstovauti ieškovą visose teismo įstaigose, bet ir teikti dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pasirašyti už ieškovą prašymus Kauno miesto savivaldybei. Tiek ieškovas, tiek D. Ž. dar iki ginčijamų sandorių sudarymo, buvo pateikę Kauno miesto savivaldybei prašymus pakeisti nuosavybės atkūrimo būdą iš piniginės kompensacijos į pastatų grąžinimą natūra. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. vasario 10 d. įsakymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą natūra registruota pašto siunta buvo išsiųstas ieškovui jo gyvenamosios vietos adresu ir daugiau tikėtina, kad pašto siunta buvo įteikta. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas civilinių santykių dalyvis, turėjo galimybę tiek pats asmeniškai, tiek per antrąjį savo atstovą sužinoti apie nuosavybės teisių atkūrimą į patalpas natūra dar iki ginčijamų sandorių sudarymo.

7819.

79Teismas pažymėjo, kad A. D. išduoto įgaliojimo teisėtumo klausimas negali būti nagrinėjamas atskirai nuo 2004 m. birželio 29 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad turto pirkėjai (kiti atsakovai) žinojo ar bent turėjo žinoti, kad A. D. viršija savo teises. Ginčijamo įgaliojimo turinys patvirtina, kad A. D. buvo įgaliotas parduoti bet kuriam pirkėjui visą turtą, į kurį ieškovui atstatytos nuosavybės teisės Lietuvos Respublikoje, Kaune. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nuosprendis, notaro V. L. atliktas vaizdo įrašas bei baudžiamosios bylos medžiaga (notaro V. L., Lietuvos ambasados Rusijoje darbuotojų A. K., A. Š. parodymai) patvirtina, kad šio įgaliojimo, kaip ir vėliau, t. y. 2005 m. rugpjūčio 18 d. ir 2008 m. gruodžio 3 d. sudarytų įgaliojimų turinys, kurių tekstas dėl ginčijamos aplinkybės (atstovo teisės parduoti ieškovui grąžintą turtą) sutampa, buvo išverstas į rusų kalbą. Teismo vertinimu, tretieji asmenys (turto pirkėjai) nežinojo ir negalėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises, ir galėjo pagrįstai spręsti, kad A. D. buvo įgaliotas sudaryti ginčijamą sandorį, tuo labiau, kad sandoris buvo patvirtintas notaro.

8020.

81Kadangi įstatymuose nėra draudimo parduoti nekilnojamąjį daiktą už žemesnę negu rinkos kainą, taip pat nėra nuostatų, kurios įpareigotų šalis laikytis tam tikrų kainos nustatymo kriterijų, be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad tikroji ginčo turto vertė buvo gerokai didesnė už nekilnojamojo turto registre nustatytą 487 214 Lt (141 106,92 Eur) vertę, teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad ginčo turtas buvo parduotas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą.

8221.

83Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarime pateiktu išaiškinimu, konstatavo, kad CK 4.96 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis turtas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, šiuo atveju negali būti taikoma, nes grąžinus turtą savininkui, nebūtų užtikrinta tokio turto savininko ir sąžiningų įgijėjų interesų pusiausvyra, kadangi jų turtinių teisių atstatymas būtų apsunkintas, nes turimas atsakovo turtas yra areštuotas ieškovo turtiniams reikalavimams užtikrinti ir nėra pagrindo pagrįstai išvadai, kad taikant alternatyvius turto įgijėjų (jų teisių perėmėjų) gynybos būdus jie atgautų tai, ką prarastų.

8422.

85Kadangi teismas nenustatė pagrindų panaikinti 2004 m. birželio 29 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, teismas atmetė ir išvestinius reikalavimus pripažinti negaliojančiais 2008 m. rugsėjo 4 d. sandorius, 2008 m. balandžio 14 d. turto dalybų sutartį, 2009 m. vasario 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą A. S. ir D. S., bei 2009 m. vasario 20 d. nuosavybės teisės liudijimą, išduotą D. S. po R. S. mirties, taip pat kaip išvestinių netenkino reikalavimų dėl nuomotojo teisių perkėlimo ieškovui bei nuompinigių priteisimo. Tačiau teismas dėl fiktyvumo pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2010 m. rugsėjo 6 d. ir 2010 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis A. D. turtą perleido A. B. ir L. S.. Teismas atsižvelgė į tai, kad šie sandoriai sudaryti beveik tuo pačiu metu, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių apgynimo, be to, sandoriai sudaryti tarp artimų asmenų (A. B. yra atsakovo draugas, L. S. – A. D. sesuo). Kadangi 2010 m. rugsėjo 9 d. sandoris sudarytas su A. D. seserimi, pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą, preziumuojama, kad ieškovo interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos. Ši prezumpcija nebuvo paneigta, be to, neteisėti atsakovo A. D. veiksmai sudarant šį sandorį buvo konstatuoti ir teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, todėl sandorio sudarymo aplinkybės iš naujo neįrodinėtinos. Dėl buto ir garažo ( - )dalies pardavimo (2010 m. rugsėjo 6 d. pirkimo–pardavimo sutartis) teismas konstatavo, kad po šio sandorio sudarymo atsakovai A. ir R. D. ir toliau išliko faktiniais šios turto dalies naudotojais, A. D. vardu buvo sudarytos buto komunalinių ir kitų paslaugų sutartys, atsakovo A. D. deklaruota gyvenamoji vieta nepasikeitė, minėtą vietą daugiau kaip po metų savo procesiniuose dokumentuose nurodė ir atsakovė R. D.. Tai, kad bute ( - ), Kaune, būtų apsigyvenę ar kitais ryšiais susiję naujieji buto savininkai Arnoldas ir I. B., nebuvo įrodinėjama.

8623.

87Konstatavęs, kad išreikalauti iš sąžiningų įgijėjų atsakovo nuosavybėn nekilnojamąjį turtą Kaune, ( - ) ir ( - ), nėra pagrindo, teismas sprendė, kad ieškovo pažeistos teisės gali būti ginamos, taikant nuostolių atlyginimo institutą. Teismas rėmėsi A. D. baudžiamoje byloje atliktais skaičiavimais, kad dėl neteisėtų šio atsakovo veiksmų ieškovas patyrė iš viso 411 109,58 Eur žalą. Kadangi 65 406,39 Eur žala ieškovui jau yra atlyginta, teismas sprendė, kad ieškovui iš atsakovo A. D. priteistina 345 703,19 Eur nuostolių atlyginimo. Be to, teismas sprendė, kad ieškovo naudai iš atsakovo A. D. priteistinos 5 proc. dydžio mokėjimo palūkanos bei 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos. Kadangi solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, ieškovo nuostoliai patirti dėl A. D. kaltės, be to, nenustatyta, kad pinigai buvo naudojami bendriems šeimos poreikiams tenkinti, šeimos ūkiui išlaikyti, teismas atmetė reikalavimą taikyti atsakovei R. D. solidarią atsakomybę.

88III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8924.

90Ieškovas G. P. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria atmesta dalis ieškovo ieškinio reikalavimų, ir šiuos reikalavimus tenkinti visiškai; 2) pakeisti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš A. D. priteista 345 703,19 Eur nuostolių ir priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų A. D. ir R. D. 188 119,83 Eur nuostolių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2009 m. vasario 17 d. iki visiško išieškojimo ir 43 307,59 Eur nuostolių bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2010 m. rugpjūčio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo ir 2019 m. balandžio 16 d. papildomo sprendimo dalis dėl 2010 m. rugsėjo 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties, 2010 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties bei turto perdavimo–priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais palikti nepakeistą, tačiau išspręsti restitucijos klausimą. Be to, ieškovas prašė atitinkamai pakeisti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. papildomo sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei priteisti ieškovui visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9124.1.

92Teismas nagrinėdamas ieškovo reikalavimą dėl įgaliojimo panaikinimo nesivadovavo prejudicinę reikšmę byloje turinčia baudžiamojoje byloje nustatyta aplinkybe, kad A. D. pateikė ieškovui tikrovės neatitinkančią informaciją, neva nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių į turtą natūra. Teismas taip pat neatsižvelgė į ieškovo, jo brolio ir A. D. ilgalaikius ir draugiškus santykius, kuriais pasinaudojo A. D., siekdamas sau turtinės naudos. A. D. apgaulės būdu įkalbėjo G. P. papildyti 2003 m. kovo 4 d. įgaliojimą naujomis ir tik jam naudingomis teisėmis. Dar galiojant pirmajam 2003 m. kovo 4 d. įgaliojimui ir jau priėmus įsakymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ieškovui į nekilnojamąjį turtą natūra, A. D. išsiuntė ieškovui rusų kalba parašytą raštelį, kuriame nurodė, jog reikia įforminti naują papildytą įgaliojimą su tekstu, kuris išvertus į rusų kalbą reiškia „pateikti dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, už mane pasirašyti prašymus Kauno miesto savivaldybėje“. Kartu su šiuo rašteliu A. D. išsiuntė ir paruoštą įgaliojimo lietuvių kalba tekstą, kurio pradžioje surašyti visi įgalinimai kaip ir 2003 m. kovo 4 d. įgaliojime, tačiau įgaliojimo viduryje įrašytas naujas tekstas, suteikiantis įgaliotiniam teisę, atstačius nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, gauti ieškovo vardu nuosavybės dokumentus, juos įregistruoti VĮ Registrų centre, atlikti kitus su nuosavybės įteisinimu susijusius veiksmus, parduoti bet kuriam pirkėjui visą turtą, į kurį atstatytos nuosavybės teisės Lietuvos Respublikoje, Kaune, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų. Ieškovas visiškai nemoka lietuvių kalbos, nuo gimimo gyvena Rusijoje, įgaliojimo vertimas ambasadoje nebuvo atliktas, jo prierašo, kad įgaliojimas jam išverstas į rusų kalbą, kaip numato Notarinių veiksmų atlikimo Lietuvos Respublikos konsulinėse įstaigose laikinosios instrukcijos 6 punktas, nėra. Teismas netinkamai vertino ir paties pirmojo sekretoriaus A. K. duotus paaiškinimus baudžiamojoje byloje, nes apklausiamas liudytoju A. K. nurodė, jog dėl ginčo įgaliojimo vertimo jis negali nieko pasakyti, nes praėjo 10 metų. Tai, kad A. D. slėpė nuo ieškovo informaciją patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantys telefoniniai pokalbiai.

9324.2.

94Teismas taip pat netyrė ir nepasisakė dėl netinkamo, A. D. kaip įgaliotinio, pareigų vykdymo. Ieškovo valios leisti A. D. parduoti nekilnojamąjį turtą, apie kurio grąžinimą jam iš viso nebuvo žinoma, tikrai nebuvo ir negalėjo būti, todėl ginčijamas įgaliojimas, kurį ieškovas pasirašė A. D. jį apgavus – neteisingai nurodžius šio naujo įgaliojimo turinį, turėjo būti panaikintas, vadovaujantis CK 1.91 straipsniu.

9524.3.

96Nepagrįsti teismo teiginiai dėl ieškovo galimybės asmeniškai ar per atstovą sužinoti apie nuosavybės atkūrimą natūra iki ginčijamų sandorių sudarymo. Advokatei D. Ž. įgaliojimai buvo suteikti tik civilėje byloje dėl juridinio fakto nustatymo, todėl rūpintis ir domėtis nuosavybės teisių atkūrimu ji neturėjo jokios teisės. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad ieškovui buvo įteiktas įsakymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, nes jokių duomenų, jog tokia pašto siunta jam tikrai buvo įteikta, nėra.

9724.4.

98Baudžiamojoje byloje teismas A. D. veiksmus, susijusius tiek su ginčijamu įgaliojimu, tiek su 2004 m. birželio 29 d. sutartimi, konstatavo kaip sudarytus apgaulės būdu, todėl tiek įgaliojimas, tiek minėta sutartis bei perėmimo–priėmimo aktas turėjo būti pripažinti negaliojančiais. Kadangi įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje patvirtina, jog ieškovas prarado jam grąžintą natūra nekilnojamąjį turtą esantį ( - ) ir ( - ), Kaune dėl atsakovo A. D. padaryto nusikaltimo, ieškovo teisės susigrąžinant šį turtą turėjo būti ginamos, vadovaujantis CK 4.96 straipsnio 2 dalimi. Teismas netinkamai vadovavosi Konstitucinio Teismo išaiškinamais, nes Konstitucinis Teismas nurodė, jog asmuo, nors ir sąžiningai įgijęs turtą, kurį savininkas prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, nėra prilyginamas to daikto savininkui.

9924.5.

100Teismas taip pat nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus dėl ginčo patalpų perleidimo už ženkliai mažesnę kainą, nei yra šių patalpų vertė. 2004 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, jog turtas parduodamas už 300 000 Lt, o remiantis VĮ Registrų centro Kauno filialo išduotomis pažymomis, parduodamo turto vidutinė rinkos vertė iš viso 487 214 Lt. Baudžiamojoje byloje pateiktoje 2013 m. birželio 20 d. specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad ginčo patalpas pardavus tik už 300 000 Lt sumą žemiau rinkos kainos, G. P. neteko galimų 187 214 Lt pajamų. Be to, teismas neatsižvelgė nei į A. D., nei į asmenų, įsigijusių ginčo nekilnojamąjį turtą, duotus prieštaringus paaiškinimus dėl sumokėtos sumos už įsigytą turtą. A. D. tiek atsiliepime į ieškovo ieškinį, tiek baudžiamoje byloje yra nurodęs, kad už ginčo patalpas buvo sumokėta 720 000 Lt. Teismas taip pat nevertino kitų liudytojų baudžiamojoje byloje parodymų, kurie patvirtina, kad asmenys, įsigiję ginčo patalpas nėra sąžiningi įgijėjai.

10124.6.

102Atsakovai S. S., E. M. S., E. N., N. N., V. B., K. B. (K.), įsigiję ieškovui priklausančias patalpas, kurių jis neteko dėl A. D. apgaulės, jas nuo 2004 m. rugsėjo 23 d. nuomoja Kauno miesto savivaldybei ir gauna nuompinigius už neteisėtai įsigytą turtą. Minėtiems asmenims sudarant nuomos sutartį su Kauno miesto savivaldybe, jų atstovu taip pat nurodytas A. D.. Taigi 2004 m. birželio 29 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties metu A. D. buvo tiek G. P., tiek ir visų asmenų, kuriems neteisėtai parduotas nekilnojamas turtas, įgaliotiniu.

10324.7.

104Panaikinus 2004 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį bei perdavimo–priėmimo aktą, turėtų būti taikoma restitucija – A. D. turėtų grąžinti pirkėjams pinigų sumą, kurią jie sumokėjo įsigydami ginčijamas patalpas, o ieškovui – nuosavybės teisės į patalpas ( - ) ir ( - ), Kaune. Atitinkami turėtų būti tenkinami ir kiti išvestiniai reikalavimai dėl vėlesnių sandorių (2008 m. rugsėjo 4 d. pirkimo–pardavimo sutarčių, 2008 m. balandžio 14 d. turto dalybų sutarties, 2009 m. vasario 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, 2009 m. vasario 20 d. nuosavybės teisės liudijimo), pripažinimo negaliojančiais. Grąžinus turtą ieškovui natūra, jam neturėtų būti grąžinta teismo priteista 112 475,77 Eur suma už patalpas ( - ). Ieškovas prašė patalpas grąžinti natūra, todėl teismas neturi peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribų.

10524.8.

106Nepagrįstai atmestas reikalavimas dėl solidarios atsakomybės taikymo. Iš ieškovo ir jo brolio neteisėtai pasisavintos lėšos buvo skirtos turtui (butui ( - ), Kaune, daliai garažo, esančio ( - ), Kaune, bei 1/4 daliai patalpų, esančių ( - ) ir ( - ), Kaune) įsigyti. Šį turtą A. D. įsigijo bendros jungtinės nuosavybės teise, todėl ieškovo prašoma suma turi būti priteista solidariai iš A. D. ir R. D..

10724.9.

108Tik ieškovas yra teisėtas jam nuosavybės teise grąžintų visų ginčo patalpų, esančių ( - ) ir ( - ), Kaune, savininkas, todėl tik su juo Kauno miesto savivaldybės administracija turėjo teisę sudaryti šių patalpų nuomos sutartį bei susitarimus dėl minėtos sutarties pakeitimo, todėl ieškovui turi būti perkeliamos visos teisės pagal minėtas sutartis. Be to, ieškovui turi būti priteisti dabartinių ginčo patalpų savininkų gauti nuompinigiai. Pirmosios instancijos reikalavimo dėl nuompinigių priteisimo iš viso nenagrinėjo, taigi teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalies reikalavimus, todėl teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

10924.10.

110Nors teismas tenkino reikalavimus dėl 2010 m. rugsėjo 6 d. ir 2010 m. rugsėjo 9 d. sutarčių, turto perdavimo–priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais, tačiau neišsprendė restitucijos klausimo. Ieškovas minėtus sandorius prašė panaikinti vadovaujantis ir CK 6.66 straipsniu. Pripažinus sandorį negaliojančiu pagal actio Pauliana ieškinį, turtas turi būti grąžinamas ieškovui (kreditoriui).

11125.

112Atsakovas A. D. apeliaciniame skunde prašo priimti su apeliaciniu skundu teikiamus papildomus įrodymus ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo bei 2019 m. balandžio 16 d. papildomo sprendimo dalis, kuriomis negaliojančiomis pripažintos 2010 m. rugsėjo 6 d. pirkimo–pardavimo sutartis ir 2010 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartis bei 2010 m. rugsėjo 9 d. turto perdavimo–priėmimo aktas, ir dėl šių reikalavimų ieškovo ieškinį atmesti. Be to, atsakovas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11325.1.

114Reikalaudamas pripažinti negaliojančia 2010 m. rugsėjo 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių artimą A. D. ir A. B. draugystę, neįrodė, kad A. B. ir I. B. negyveno ginčo bute ( - ). Tai, kad A. B. ir I. B. savo vardu nesudarė komunalinių paslaugų sutarčių, R. D. kažkuriame iš savo procesinių dokumentų nurodė savo adresą ( - ) ir neišsideklaravo iš minėto buto, nepatvirtina tarp šalių sudaryto sandorio fiktyvumo. A. D. iš ginčo buto išsideklaravo 2011 m. vasario 24 d., o R. D. po ginčijamo sandorio sudarymo persikraustė pas savo tėvus, kuriems buvo reikalinga nuolatinė pagalba. I. ir A. B. į butą iškart po sandorio neįsikėlė dėl tarpusavio nesutarimų (2011 m. gegužės 27 d. jų santuoka buvo nutraukta), dėl šios priežasties nebuvo sudarytos ir komunalinių paslaugų sutartys. Teismas neatsižvelgė į tai, kad po santuokos nutraukimo I. B. ir A. B. su ginčo turtu elgėsi kaip su savu, juo disponavo, sprendė tarpusavio turto balanso klausimus ir sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios pagrindu butas atiteko I. B.. Pastaroji naudojosi ginčo turtu ir mokėjo už turto išlaikymą. Ieškovas nesikreipė dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, vadinasi sutiko, jog ginčo turtas galėjo būti perleistas I. B. asmeninėn nuosavybėn, taigi šiuo atveju susidarė teisinis vakuumas, kai pirminis sandoris panaikintas, tačiau paskesni sandoriai, kurie netgi yra patvirtinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, lieka galioti.

11525.2.

116Reikalaudamas pripažinti negaliojančia 2010 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį su turto perdavimo–priėmimo aktu, ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų A. D. ir L. S. giminystės ryšį. Nesant duomenų, apie sandorio šalių giminystę, teismas negalėjo taikyti CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos.

11726.

118Atsakovė R. D. nurodė, jog prisideda prie A. D. apeliacinio skundo, palaiko visus jame išdėstytus argumentus.

11927.

120Atsakovai I. B. ir A. B. pareiškė, jog prisideda prie A. D. apeliacinio skundo dalies, kuria apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 2010 m. rugsėjo 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

12128.

122Ieškovas G. P. atsiliepime į atsakovo A. D. apeliacinį skundą prašė nepriimti A. D. teikiamų naujų įrodymų ir atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12328.1.

124Teisingą teismo išvadą apie 2010 m. rugsėjo 6 d. sandorio su A. B. fiktyvumą patvirtina ir tai, kad dalis buto ir garažo A. B. buvo parduota už mažesnę kainą, nei nustatyta VĮ Registrų centro duomenimis, bei pigiau nei buvo mokėję patys A. ir R. D.. Be to, A. D. ir R. D. tariamai pardavę A. B. vienintelį jiems priklausiusį butą, jokio kito buto neįsigijo ir jokios skolos ieškovui negrąžino.

12528.2.

126Pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama beveik 9 metus, tačiau per visą šį laikotarpį nei pats A. D., nei A. B. ar I. B. neneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, kad buvusį advokatą A. D. ir advokatus A. B. bei I. B. sieja artimi santykiai. A. D. ir dabar priklauso patalpos, esančios pastate, kur nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2014 m. spalio 9 d. buvo advokatės I. B. kontora, šiame pastate dirba ir advokatas A. B.. Tai, kad A. B. ir I. B. būtų atsigyvenę bute ( - ), kurio 2/3 dalis įsigijo ginčijama 2010 m. rugsėjo 6 d. sutartimi, neįrodinėjo ir patys atsakovai A. ir I. B.. R. D. gyvenamoji vieta iki šiol deklaruota ( - ), I. B. nuo 2007 m. gegužės 9 d. deklaruota gyvenamoji vieta ( - ), o A. B. ginčo adresu gyvenamoji vieta niekada nebuvo deklaruota. Kad R. D. 2017 m. ir toliau gyveno savo bute ( - ), o I. B. gyvenamoji vieta buvo ( - ), nurodoma pačios R. D. pasirašytame ir Kauno apygardos teismui pateiktame atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį. Kad turtas perleistas A. B. fiktyviai, kad pinigai už tai negauti bei kad A. D. už šį ginčo butą ir toliau moka komunalinius mokesčius, patvirtino pats A. D. 2010 m. spalio 10 d. pokalbio su D. P. metu.

12728.3.

128Nutraukiant santuoką privaloma teismui pateikti dokumentus apie nekilnojamojo turto įsigijimą ir tai neturi nieko bendra sprendžiant klausimą kitoje civilinėje byloje dėl šio turto įsigijimo teisėtumo. A. D. kartu su apeliaciniu skundu teikiami papildomi įrodymai apie I. B. mokėtus komunalinius mokesčius nepatvirtina apelianto dėstomų aplinkybių. I. B. žinant apie ieškovo reikalavimą dėl ginčijamo sandorio panaikinimo ir jam nurodžius, jog jis sudarytas fiktyviai, siekiant A. D. išvengti civilinės atsakomybės, tik po 2 metų ir 7 mėnesių po ginčijamo sandorio sudarymo, I. B. ėmė mokėti DNSB „Aušros namai“ neaišku kokius mokesčius, kurių mokėjimas truko tik 13 mėnesių. I. B. nebuvo sudariusi komunalinių paslaugų sutarčių, šių dokumentų teismui neteikė, be to, 2013–2015 m. ji nebuvo advokato padėjėja, kaip nurodyta pateikiamuose įrodymuose.

12928.4.

130Ieškovas nuo pat ieškinio pateikimo teigė, jog L. S. yra A. D. sesuo, tačiau per beveik 9 šios civilinės bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metus nei pats A. D., nei L. S. nė karto neginčijo šios ieškovo nurodytos aplinkybės. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 15 d. nuosprendyje konstatavo, jog A. D. nekilnojamąjį turtą pardavė savo seseriai L. S., gyvenančiai Kanadoje, taip apsunkindamas nukentėjusiajam galimybę susigrąžinti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą teisminiu keliu. Šį nuosprendį A. D. skundė apeliacinės ir kasacinės instancijos teismui, tačiau nė viename skunde neneigė savo giminystės ryšio su L. S.. Tai, kad L. S. yra A. D. sesuo, A. D. patvirtino ir 2010 m. rugsėjo 29 d. pokalbio su D. P. metu.

13129.

132Atsakovai A. D. ir R. D. atsiliepime į ieškovo G. P. apeliacinį skundą prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13329.1.

134Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad ginčijamas įgaliojimas, kaip ir vėliau sudarytų įgaliojimų turinys, kurių tekstas dėl ginčijamos aplinkybės (atstovo teisės parduoti ieškovui grąžintą turtą) sutampa, buvo išverstas į rusų kalbą. Ginčo nekilnojamąjį turtą pirkėjai įgijo sąžiningai, t. y. jų sąžiningumo prezumpcija leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovo nebuvo paneigta. Grąžinus turtą savininkui, nebūtų užtikrinta tokio turto savininko ir sąžiningų įgijėjų interesų pusiausvyra, taigi pripažinti sandorius negaliojančiais ieškovo nurodytais argumentais nesama jokio teisinio pagrindo, todėl nėra pagrindo naikinti ir vėlesnių, išvestinių sandorių ar perkelti ieškovui nuomotojo teisių, priteisti nuompinigių.

13529.2.

136Ieškovo patirti nuostoliai padaryti išimtinai dėl atsakovo A. D. kaltės ir nusikalstamos veikos. Nei baudžiamosios, nei civilinės bylos medžiaga nenustatyta, kad pinigai buvo panaudoti bendriems šeimos poreikiams tenkinti ir namų ūkiui išlaikyti, todėl reikalavimas taikyti solidarią atsakomybę R. D. yra nepagrįstas.

13730.

138Atsakovas S. S. atsiliepime į G. P. ir A. D. apeliacinius skundus prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o dėl A. D. apeliacinio skundo nuomonės nepareiškė. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13930.1.

140Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad G. P. turėjo žinoti apie nuosavybės teisių atkūrimą natūra. To nepaneigia, nei ieškovo minimi telefoniniai pokalbiai su A. D., nei laikraščio straipsnis. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (2001 m. gruodžio 6 d. advokato orderis 2002 m. vasario 25 d. ieškovo išduotas įgaliojimas, D. Ž. ieškovo vardu teikti dokumentai Kauno miesto savivaldybės administracijai) patvirtina, jog ieškovo atstovė D. Ž. turėjo įgalinimus ir aktyviai rūpinosi bei domėjosi nuosavybės teisių atkūrimu natūra. Teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovas gavo pašto siuntą su Kauno miesto savivaldybės administracijos 2004 m. vasario 10 d. įsakymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą natūra, nes Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, jog minėtą įsakymą siuntė ieškovui paštu gyvenamosios vietos adresu ir į Kauno miesto savivaldybės administraciją grįžo tik įteikimo pranešimas be kartu siųstų dokumentų.

14130.2.

142Teismas posėdžio metu aiškinosi ieškovo į bylą pateikto ranka (rusų kalba) rašyto raštelio ryšį su įgaliojimų turiniu ir nustatė, kad šis raštelis yra be datos, be jokių žymų, kada galėjo būti siunčiamas ir su kokiu ir kam skirtu įgaliojimu. Byloje nėra nė vieno įgaliojimo, kuriame ranka būtų įrašytas raštelyje nurodytas tekstas, todėl, koks įgaliojimas buvo pridėtas prie minimo raštelio, koks visas to įgaliojimo turinys, lieka neaišku.

14330.3.

1442004 m. birželio 7 d. įgaliojimą patvirtinęs Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje pirmasis sekretorius A. K. nurodė, kad įgaliojimas buvo žodžiu išverstas ir turinys paaiškintas. 2008 m. gruodžio 3 d. analogiško turinio įgaliojimą tvirtinęs Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje trečiasis sekretorius A. Š. nurodė, kad surašęs įgaliojimą jo turinį ir jame numatytas pasekmes ieškovui žodžiu išvertė į rusų kalbą ir ieškovas apie tai, kad jam įgaliojimo turinys išverstas į rusų kalbą ir kad jam buvo išaiškintos pasekmės, pasirašė įgaliojime, jį patvirtindamas savo parašu. Notaras V. L. pateiktas vaizdo su garsu įrašas patvirtina, kad ieškovui buvo išverstas į rusų kalbą ir 2005 m. rugpjūčio 18 d. ieškovo išduotas įgaliojimas, kuriame taip pat numatyta įgaliotinio teisė parduoti bet kuriam pirkėjui visą turtą, į kurį atstatytos nuosavybės teisės Lietuvos Respublikoje Kaune. Ieškovo teiginys, kad teismas nevertino, netyrė ir nepasisakė dėl netinkamo įgaliotinio, pareigų vykdymo pagal 2004 m. birželio 7 d. įgaliojimą, iš esmės yra pripažinimas, kad įgaliojimas buvo galiojantis ir tinkamai išduotas, tik atsakovo A. D. netinkamai įvykdytas. Taigi ieškovas turėtų reikalauti ne įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu, bet žalos atlyginimo iš įgaliotinio.

14530.4.

146Teismas tinkamai aiškino Konstitucinio Teismo nutarimą ir pagrįstai nepripažino negaliojančia 2004 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties bei netaikė CK 4.96 straipsnio 2 dalies.

14730.5.

148Ieškovas vadovaujasi išskirtinai baudžiamojoje byloje nustatyta patalpų verte ir neatsižvelgia į tai, kad patalpas įsigijo ne vienas asmuo, o keletas. Buvo įsigyjamos patalpų dalys, dėl ko ieškovo teiginiai, neva galima nustatyti patalpų dalių vertes ne individualaus vertinimo būdu, o matematiškai padalinant visos patalpos masinio vertinimo vertę iš įsigytų dalių, yra nepagrįsti.

14930.6.

150Ieškovo reikalavimas panaikinus 2004 m. birželio 29 d. sutartį taikyti restituciją įpareigojant A. D. grąžinti pirkėjams sumokėtas sumas prieštarauja CK 2.133 straipsniui, numatančiam, kad atstovo sudarytas sandoris atstovaujamojo vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą, tiesiogiai sukuria atstovaujamajam civilines teises ir pareigas.

15130.7.

152Nors ieškovas teigia, kad su juo neatsiskaityta už patalpas pagal 2004 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau A. D. į ieškovo banko sąskaitą iki 2016 m. gruodžio 28 d., kai savivaldybė išmokėjo kompensaciją už valstybės išperkamą turtą, buvo įnešęs grynais pinigais 66 380 JAV dolerių (181 397,58 Lt), kuriuos A. D. buvo gavęs už parduotas patalpas, taigi, ieškovas gavo S. S. ir jo sutuoktinės sumokėtus 150 000 Lt už nupirktą 1/2 dalį patalpų, esančių ( - ) ir ( - ), Kaune.

15330.8.

154Atmetus reikalavimą pripažinti negaliojančiais 2004 m. birželio 7 d. įgaliojimą ir jo pagrindu sudarytą 2004 m. birželio 29 d. sutartį bei turto perdavimo–priėmimo aktą, išvestiniai reikalavimai dėl kitų sandorių pripažinimo negaliojančiais taip pat turi būti atmesti.

15530.9.

156CK 4.97 straipsnis nustato, jog savininkas, išreikalaudamas daiktą pagal CK 4.95 straipsnį, turi teisę reikalauti iš neteisėto sąžiningo valdytojo – visas pajamas, kurias šis gavo arba turėjo gauti nuo to laiko, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie valdymo neteisėtumą arba sužinojo apie civilinės bylos dėl daikto grąžinimo iškėlimą. Ieškovas apie turto perleidimą, kaip pats nurodo, sužinojo tik 2010 m. ir tais pačiais metais kreipėsi su ieškiniu į teismą, tuo tarpu atsakovas S. S. 101 482,85 Eur nuompinigių sumą gavo iki 2008 m., todėl ieškovo reikalavimas priteisti nuompinigius iš S. S. yra nepagrįstas.

15731.

158Atsakovai E. N., K. K. ir N. N. atsiliepime prašė ieškovo G. P. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15931.1.

160Skirtingi Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje konsuliniai darbuotojai, patvirtino, kad ieškovo išduodami įgaliojimai buvo išverčiami į rusų kalbą, jų pasekmės paaiškinamos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jo į bylą pateiktas raštelis kaip nors susijęs su ginčijamu įgaliojimu. Bet kuriuo atveju ieškovui niekas nevaržė galimybės įgaliojimą išversti į rusų kalbą ir pan., t. y., nėra jokių aplinkybių, kurios būtų lėmusios ieškovo suklydimą, juo labiau A. D. įtaką suklaidinant G. P..

16131.2.

162Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas turėjo galimybę tiek pats asmeniškai, tiek per antrąjį savo atstovą sužinoti apie nuosavybės teisių atkūrimą į patalpas natūra. Tai, kad advokatei D. Ž. buvo suteikti įgaliojimai ne tik atstovauti ieškovą teisme nustatant juridinį faktą įrodo jai išduotų įgaliojimų turinys bei faktiškai atstovės atlikti veiksmai, pateikiant prašymą savivaldybei dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo pakeitimo.

16331.3.

164Ginčijamą 2004 m. birželio 29 d. sutartį ieškovas su atsakovais sudarė per atstovą A. D., kuris atstovavo ieškovą notariškai patvirtinto įgaliojimo pagrindu. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Nėra galimybių spręsti, ar A. D., sudarydamas ginčo sutartį dėl nekilnojamojo turto pardavimo, pažeidė ieškovo, kaip įgaliotojo interesus, tačiau sutarties sudarymo momentu atsakovai žinojo, jog A. D. turi įgaliojimą parduoti ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą ir abejoti įgaliojimu nebuvo pagrindo. Tai, kad parduodamo turto kaina buvo neženkliai mažesnė nei nurodyta VĮ Registrų centro Kauno filialo išduotoje pažymoje, pirkėjams nesuteikė pagrindo abejoti pardavėjo atstovo veiksmų atitikimu jo valiai, taigi sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu nei CK 2.135 straipsnio 1 dalies, nei CK 1.92 straipsnio pagrindu.

16531.4.

166Ieškovas neįrodė atsakovų nesąžiningumo, taip pat neįrodė, kad atsakovai K. K., E. N. ir N. N., sudarydami sutartį, žinojo arba turėjo žinoti apie tai, jog atstovas veikė, pažeisdamas atstovaujamojo interesus, jį apgavo arba kad minėti atsakovai tyčia piktavališkai susitarė su A. D. apgauti atstovaujamąjį, taigi turto pardavimo sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu ir CK 1.92 straipsnio pagrindu, atitinkamai neturi būti tenkinami ir išvestiniai ieškinio reikalavimai.

16732.

168Atsakovai D. S. ir A. S. atsiliepime į G. P. ir A. D. apeliacinius skundus prašė dėl A. D. apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra, o G. P. apeliacinį skundą atmesti. Be to, atsakovai prašė priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16932.1.

170Teismas, atmesdamas pagrindinį reikalavimą, pagrįstai netenkino ir išvestinių ieškovo reikalavimų. Atsakovai negali pareikšti savo nuomonės apie 2004 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, nes nė vienas iš jų nebuvo šio sandorio šalimi. Sandorio sudarymo metu A. S. tebuvo penkeri metai. Velionis R. S. šeimoje niekada nekalbėdavo ne tik apie savo tiesioginį darbą, bet ir apie savo kontaktus ar santykius su bendradarbiais ar kitais pažįstamais. Kokį turtą ir kokios apimties paveldės po vyro mirties, D. S. sužinojo tik kreipusis į notarą ir gavusi reikiamus dokumentus.

17132.2.

172D. S. pirmą kartą atsakovo E. N. pateiktame lape apie nuompinigių gavimą (grynais) pasirašė 2008 m. spalio mėnesį. Nuo 2017 m. kovo mėnesio nuomos pinigų atsakovai Daiva ir A. S. negauna. Kadangi nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ) ir ( - ), Kaune, atsakovai paveldėjo (tuo pačiu ir gavo nuosavybės teisės liudijimą) teisėtai, šiuos veiksmus atliko įstatymo įgaliota institucija – notaras, todėl teisėtai valdomą turtą turėjo teisę išnuomoti ir gauti sulygtą nuomos kainą.

17332.3.

174Pirmosios instancijos teismas nebuvo saistomas kokiais nors privalomais sprendimais, priimtais baudžiamojoje byloje, išskyrus dalinę prejudiciją, taikytiną išimtinai atsakovui A. D., sprendžiant jo deliktinės atsakomybės klausimus. Kitiems atsakovams baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės prejudicijos galios negali turėti, nes jie baudžiamajame procese nedalyvavo ir tuo pačiu negalėjo dalyvauti įrodymų tyrime.

17532.4.

176Įstatymas nedraudžia parduoti nekilnojamąjį daiktą už žemesnę negu rinkos vertė. Aplinkybė, kad ginčo pastatai buvo parduodami be suformuoto žemės sklypo, taip pat tai, kad pastatuose veikė savivaldybės administracijos padaliniai, ne didino šių statinių patrauklumą, bet mažino, nes nurodytos aplinkybės trukdė kitokio pobūdžio ir, galimai, pelningesnio verslo plėtrai. Baudžiamojoje byloje teismai išsamiai pasisakė pastatų vertės klausimu, kuri mažai skiriasi nuo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos vertės. Teigdamas, kad A. D., apklausiamas baudžiamoje byloje, paminėjo, jog sutarta sandorio suma galėjo būti 720 000 Lt, ieškovas neatsižvelgia, kad A. D. sumą nurodė kaip 180 000 JAV dolerių. Lietuvos Banko viešai prieinamų duomenų matyti, kad 2004 metais JAV dolerio ir lito santykis buvo apie 1: 2,5, o ne 1:4.

17732.5.

178Piniginių lėšų pervedimai į ieškovo bei jo artimųjų sąskaitas patvirtina, kad tiek pačiam ieškovui, tiek jo artimiesiems buvo žinoma apie ginčo patalpų pardavimą. Be to, ieškovui ir D. P. 2005 m. vasarą svečiuojantis Kaune pas atsakovą A. D., jie turėjo visas galimybes apsilankyti savivaldybėje, bankuose, kitose institucijose, taip pat pas savo antrą atstovę D. Ž., kuri turėjo įgaliojimus atstovauti ieškovą nuosavybės atkūrimo procese, ir išsiaiškinti rūpimus klausimus apie nuosavybės atkūrimo eigą, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo.

17933.

180Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į G. P. ir A. D. apeliacinius skundus prašė nepriimti A. D. teikiamų naujų įrodymų bei, nenustačius skundžiamų pirmosios instancijos teismo sprendimų negaliojimo pagrindų, 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą ir 2019 m. balandžio 16 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

18134.

182Trečiasis asmuo D. P. atsiliepime į A. D. apeliacinį skundą prašė nepriimti A. D. teikiamų naujų įrodymų bei nurodė, kad su A. D. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nesutinka ir palaiko ieškovo G. P. reikalavimus, mano, kad ieškovo ieškinys turėjo būti tenkintas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18334.1.

184A. D. nepateikė teismui nė vieno įrodymo, kad A. B. faktiškai priėmė iš A. ir R. D. pirkto buto dalį po 2010 m. rugsėjo 6 d. sandorio sudarymo. Kadangi A. B. savo nuosavybėn nepriėmė ginčijamos buto dalies, I. B. jos negalėjo perimti iš A. B., todėl klausimai dėl sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir ginčijamos buto dalies padėtis šioje civilinėje byloje neturi reikšmės. Apgaulingą pirkimo–pardavimo sandorį liudija ir ta aplinkybė, kad 1/3 dalis buto ( - ) liko įforminta atsakovo A. D. dukros vardu.

18534.2.

186Pagal baudžiamosios bylos medžiagą, telefoninio pokalbio su D. P. metu pats A. D. nurodė, jog ginčo turtą įformino savo sesers, gyvenančios Kanadoje, vardu. Nei baudžiamojoje byloje, nei civilinėje byloje šių nurodytų aplinkybių atsakovas niekada neneigė.

187Teisėjų kolegija

konstatuoja:

188IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18935.

190Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19136.

192Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas.

19337.

194Apeliacijos dalykas – Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo ir 2019 m. balandžio 16 d. papildomo sprendimo, kuriais ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų priėmimo

19538.

196Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

19739.

198Atsakovas A. D. su apeliaciniu skundu pateikė teismui mokėjimo dokumentus, kurie, jo teigimu, patvirtina, jog I. B. mokėjo už iš A. D. ir R. D. įsigyto buto išlaikymą, t. y. 2010 m. rugsėjo 6 d. sandoris nėra fiktyvus. A. D. teigimu, šių įrodymų jo atstovė per klaidą nepateikė pirmosios instancijos teismui.

19940.

200Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pateikiamų naujų įrodymų sudarymo datos, tiek pats atsakovas A. D. patvirtina, kad minėti įrodymai galėjo būti pateikti dar pirmosios instancijos teisme. Atsakovo atstovės klaida nepateikiant minėtų dokumentų pirmosios instancijos teismui negali pateisinti tokių įrodymų priėmimą apeliacinėje instancijoje, tuo labiau, kad procesas pirmosios instancijos teisme truko nuo 2010 m., taigi atsakovo atstovė turėjo pakankamai laiko savo klaidai ištaisyti. Be to, kadangi naujai teikiami įrodymai susiję su I. B. atliktais mokėjimais, tokius įrodymus į bylą galėjo pateikti ir pati I. B., kuri byloje yra atsakovė, tačiau tokia savo teise pirmosios instancijos teisme ji taip pat nepasinaudojo. Būtinybės naujai teikiamus įrodymus pateikti apeliacinės instancijos teismui teisėjų kolegija nenustatė, todėl A. D. teikiami nauji įrodymai nepriimtini (CPK 314 straipsnis)

20141.

202Naujus įrodymus (2011 m. gegužės 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8440-221/2011 dėl A. B. ir I. B. santuokos nutraukimo bei analogiškus A. D. pateiktiems mokėjimo dokumentus) su prisidėjimu prie A. D. apeliacinio skundo pateikė ir atsakovė I. B.. Paaiškinimų, kodėl šie dokumentai teikiami tik apeliacinės instancijos teismui, atsakovė I. B. nenurodė. Kaip ir A. D. teikiamų naujų įrodymu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad I. B. teikiami nauji įrodymai galėjo būti pateikti dar pirmosios instancijos teisme, būtinybė naujai teikiamus įrodymus pateikti apeliacinės instancijos nenustatyta, todėl I. B. teikiami nauji įrodymai taip pat nepriimtini (CPK 314 straipsnis) Dėl bylos faktinių aplinkybių

20342.

204Byloje nustatyta, kad ieškovas G. P., kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje, įgaliojo nuosavybės teisės atkūrimo klausimus Lietuvoje spęsti savo brolio D. P. draugą atsakovą A. D.. Tuo tikslu A. D. buvo išduoti keturi įgaliojimai, t. y. 2003 m. kovo 4 d. įgaliojimas, 2004 m. birželio 7 d. įgaliojimas, 2005 m. rugpjūčio 18 d. įgaliojimas ir 2008 m. gruodžio 3 d. įgaliojimas.

20543.

2062003 m. kovo 4 d. įgaliojimu, patvirtintu Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje antrojo sekretoriaus S. D., atsakovui A. D. buvo suteikta teisė atstovauti ieškovui visose įstaigose atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą Kaune, gauti ir pateikti visus dokumentus, atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, bei atstovauti ieškovui bankuose, tvarkyti, valdyti ir disponuoti piniginėmis lėšomis sąskaitose, atidaryti sąskaitas ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.

20744.

208Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. vasario 10 d. įsakymu ieškovui G. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į patalpas, esančias Kaune, ( - ) ir ( - ). Šios patalpos pagal 2004 m. kovo 9 d. savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 03-3-2 buvo perduotos A. D., atstovaujančiam ieškovui 2003 m. kovo 4 d. įgaliojimo pagrindu.

20945.

2102004 m. birželio 7 d. ieškovas pasirašė naują įgaliojimą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje pirmojo sekretoriaus A. K., kuriuo ieškovas atsakovui A. D. suteikė ne tik 2003 m. kovo 4 d. įgaliojime nurodytas teises, bet ir įgaliojo, atstačius nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, gauti ieškovo vardu nuosavybės dokumentus, juos registruoti valstybės įmonėje Registrų centre, atlikti kitus su nuosavybės įteisinimu susijusius veiksmus, parduoti bet kuriam pirkėjui visą turtą, į kurį atstatytos nuosavybės teisės Lietuvos Respublikoje, Kaune, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų.

21146.

212A. D., vadovaudamasis 2004 m. birželio 7 d. įgaliojimu, 2004 m. birželio 29 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovui natūra sugrąžintą nekilnojamąjį turtą ( - ) ir ( - ) pardavė S. S., M. E. S., E. N., N. N., V. B. ir K. B. už 300 000 Lt (86 886 Eur), iš kurių S. S. ir M. E. S. sumokėjo atsakovui A. D. 150 000 Lt (43 443 Eur), E. N. ir N. N. – 75 000 Lt (21 721,50 Eur), V. B. ir K. B. – 75 000 Lt (21 721,50 Eur). Tą pačią dieną buvo pasirašytas ir perdavimo–priėmimo aktas, kuriuo A. D., atstovaudamas G. P., perdavė S. S., M. E. S., E. N., N. N., V. B. ir K. B. parduotas patalpas.

21347.

2142004 m. rugsėjo 23 d. Ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi S. S., M. E. S., E. N., N. N., V. B. ir K. B., atstovaujami A. D., išnuomojo 2004 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytas patalpas Kauno miesto savivaldybės administracijai.

21548.

2162008 m. rugsėjo 4 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi S. S. ir M. E. S. pardavė už 75 000 Lt (21 721,50 Eur) 1/4 dalį patalpų ( - ) ir ( - ), Kaune, savo sūnui R. S., o kitą 1/4 dalį minėtų patalpų už 75 000 Lt (21 721,50 Eur) – atsakovams A. D. ir jo sutuoktinei R. D.. Pastarieji 2010 m. rugsėjo 9 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi, už 75 000 Lt (21 721,50 Eur) šias patalpas pardavė A. D. seseriai atsakovei L. S.. Be to, 2010 m. rugsėjo 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovai A. D. ir R. D. pardavė 2/3 dalis buto ir 1/24 dalį garažo Kaune, ( - ), atsakovui A. B..

21749.

218Byloje taip pat nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. A-5121 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui G. P.“ ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į likusį turtą – dalį pastato Kaune, ( - ), išmokant 711 000 Lt (205 919,83 Eur) kompensaciją, kuri 2006 m. gruodžio 28 d. buvo pervesta į ieškovo vardu atidarytą sąskaitą. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. A-1239 „Dėl piliečio G. P. nuosavybės teisių atkūrimo“ ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teises į likusias patalpas Kaune, išmokant 897 000 Lt (259 789,15 Eur) kompensaciją, kuri buvo pervesta į ieškovo vardu atidarytą sąskaitą lygiomis dalimis 2009 m. rugsėjo 22 d. ir 2009 m. gruodžio 18 d. Atsakovas A. D. didžiąją dalį pinigų, ieškovui pervestų kaip kompensacija už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą pasisavino, taip pat negrąžino ieškovui didžiosios dalies pinigų, gautų už parduotą nekilnojamąjį turtą, kuris ieškovui buvo grąžintas natūra. Dėl 2004 m birželio 7 d. išduoto įgaliojimo panaikinimo

21950.

220Teisėjų kolegija pažymi, kad įgaliojimas ir jo pagrindu veikiančio atstovo atstovaujamojo vardu sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis yra atskiri sandoriai, todėl jų galiojimo ar negaliojimo klausimai turi būti sprendžiami atskirai, konkrečiai pasisakant dėl kiekvieno iš jų pripažinimo negaliojančiu pagrindų.

22151.

222Ieškovas ginčija 2004 m. birželio 7 d. išduotą įgaliojimą, remdamasis teisės normomis, reglamentuojančiomis dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Ieškovo teigimu, minėtą įgaliojimą, suteikiantį A. D. teisę pardavinėti ieškovo turtą, jis sudarė dėl A. D. tyčinių melagingų teiginių, jog nuosavybės teisių atkūrimas natūra negalimas, o įgaliojimas išduodamas tik dėl ieškovo atstovavimo įvairiose institucijose, atkuriant nuosavybės teises į jo senelių iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą turtą.

22352.

224CK 1.91 straipsnis nustato, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal minėto straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

22553.

226Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Sandorio šalių valia turi būti išreiškiama įstatyme nustatyta forma. Šiuo atveju išorinės valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sudaryti sandorį arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl šių priežasčių valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).

22754.

228Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013).

22955.

230Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2007).

23156.

232Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog ginčijamas įgaliojimas gali būti pripažintas negaliojančiu dėl apgaulės CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nors ieškovas akcentuoja baudžiamojoje byloje konstatuotus atsakovo A. D. neteisėtus veiksmus, panaudotą apgaulę ieškovo atžvilgiu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad būtent atsakovo apgaulė lėmė, jog buvo sudarytas ginčijamo turinio įgaliojimas.

23357.

234Atsakovas A. D. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas) už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą (ieškovo G. P.) turtą, ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (turto pasisavinimas) už tai, kad pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą (ieškovo G. P.) turtą. Atsakovas A. D. pripažintas kaltu dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnio 2 dalis) dėl to, kad, atstovaudamas G. P. pagal 2003 m. kovo 4 d. įgaliojimą, perėmė G. P. sugrąžintą natūra nekilnojamąjį turtą ir pateikė nukentėjusiajam tikrovės neatitinkančią informaciją, neva nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių natūra, bei, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įkalbėjo G. P. pasirašyti 2004 m. birželio 7 d. įgaliojimą, suteikiantį teisę atkūrus nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ne tik atlikti veiksmus, susijusius su nuosavybės įteisinimu, bet ir minėtą turtą parduoti bet kuriam pirkėjui. Nepranešęs ieškovui apie nuosavybės teisių atkūrimą natūra ir pasinaudodamas 2004 m. birželio 7 d. įgaliojimu, A. D. pagal 2004 m. birželio 29 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, nekilnojamąjį turtą, į kurį nuosavybės teisės buvo atkurtos G. P., pardavė S. S., M. E. S., E. N., N. N., V. B., K. B.. Tuomet A. D. G. P. ir jo broliui pranešė apie neva pradėtą mokėtą kompensaciją pinigais ir dalį už parduotą nekilnojamąjį turtą gautų pinigų atidavė ieškovui ir jo šeimai, tačiau likusios didžiosios dalies gautų pinigų neperdavė ir neteisėtai juos užvaldė.

23558.

236Nors apgaulė yra esminis sukčiavimo požymis, tačiau sukčiavimas ir sandorio sudarymas dėl apgaulės nėra tapačios sąvokos. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Taigi teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje.

23759.

238Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2013; 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016). Įrodymų pakankamumo, t. y. faktų įrodomumo, problema civilinėje ir baudžiamojoje bylose sprendžiama skirtingai. Baudžiamojoje byloje faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus. Civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo problema spręstina remiantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, negu jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016; 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017).

23960.

240Taigi baudžiamojoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl A. D. kaltės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, konstatuota, kad A. D. apgaulė pasireiškė ieškovui ir jo šeimos nariams teikiama melaginga informacija apie negalėjimą atkurti nuosavybės teisių natūra, apie neva dalimis mokamą kompensaciją už natūra negrąžinamą nekilnojamąjį turtą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šiuo atveju tokios apgaulės fakto papildomai įrodinėti nereikia, tačiau atkreipia dėmesį, jog baudžiamojoje byloje apgaulė buvo svarbi įrodinėjant svetimo turto įgijimo aplinkybes, tačiau baudžiamojoje byloje nebuvo sprendžiamas tokios apgaulės įtakos 2004 m. birželio 7 d. įgaliojimo sudarymui klausimas, t. y. ar tokios melagingos informacijos pateikimas ieškovui lėmė, jog ieškovas išdavė savo valios neatitinkantį įgaliojimą.

24161.

242Kaip minėta, sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo CK 1.91 straipsnio aspektu, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Tokiu atveju teisiškai reikšminga yra tai, ar konkrečioje situacijoje sudarantis sandorį asmuo pagal savo individualias savybes veikia pakankamai apdairiai, rūpestingai ar galėdamas suvokti ir numatyti realią riziką, asmuo dėl tokio sandorio neapgalvotai prisiima didelę riziką patirti nenaudingas pasekmes dėl sudaromo sandorio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju svarbu atsižvelgti į ginčijamo įgaliojimo sudarymo aplinkybes bei ieškovo elgesį po 2004 m. birželio 7 d. įgaliojimo sudarymo.

24362.

244Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad ieškovas turėjo galimybę sužinoti apie nuosavybės teisių atkūrimą natūra, yra teisinga, tačiau ji nei įrodo, nei paneigia ginčijamo įgaliojimo išdavimo teisėtumo. Pažymėtina, kad byloje nėra aiškių ir neginčytinų įrodymų, jog ieškovas apie nuosavybės teisių atkūrimą natūrą būtų žinojęs dar iki 2004 m. birželio 7 d. įgaliojimo išdavimo. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys ieškovo bei kitos jo atstovės D. Ž. pasirašyti bei Kauno miesto savivaldybės administracijai 2003 m. vasario 17 d. bei 2003 m. kovo 31 d. pateikti prašymai pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo būdą iš piniginės kompensacijos į pastatų grąžinimą natūra leidžia teigti, kad ieškovas suprato, jog tikimybė susigrąžinti turtą natūra vis dėlto yra.

24563.

246Ieškovas nurodo, kad 2004 m. birželio 7 d. įgaliojimo tekstą, surašytą lietuvių kalba, jam į Rusiją atsiuntė atsakovas A. D., kartu atsiųstame raštelyje nurodydamas, kad reikia įforminti naują papildytą įgaliojimą su tekstu, kuris išvertus į rusų kalbą reiškia: „pateikti dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, už mane pasirašyti prašymus Kauno miesto savivaldybėje“. Ieškovo teigimu, įgaliojimo tekstas ambasadoje jam nebuvo išverstas į rusų kalbą. Teisėjų kolegija šias ieškovo nurodytas aplinkybes vertina kritiškai.

24764.

248Visų pirma pažymėtina, kad ieškovo minimas raštelis yra be datos, todėl, koks įgaliojimas buvo pridėtas prie minimo raštelio, koks visas to įgaliojimo turinys, nėra aišku. Be to, byloje esančiame A. D. ieškovui siųstame ginčijamo įgaliojimo pavyzdžio tekste nėra jokių įrašų ranka, tuo tarpu ieškovo minimame raštelyje nurodyta, kad reikia įforminti naują papildytą įgaliojimą su žodžiais, kurie įrašyti įgaliojime ranka, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, kelia pagrįstų abejonių ieškovo teiginių apie raštelio sąsajas su ginčijamu įgaliojimu teisingumu.

24965.

250Antra, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, kad ginčijamo įgaliojimo tekstas ambasadoje jam nebuvo išverstas į rusų kalbą. Pažymėtina, kad baudžiamoje byloje liudytoju apklaustas ginčo įgaliojimą tvirtinęs tuo metu Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje pirmojo sekretoriaus pareigas ėjęs A. K. nurodė, kad nors negali kategoriškai teigti, kad vertė ginčo įgaliojimą, nes tai buvo seniai, tačiau patvirtino, kad dokumentų vertimus žodžiu į rusų kalbą žmonėms, nesuprantantiems lietuvių kalbos, visada darydavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie A. K. parodymai patvirtina, kad labiau tikėtina, jog įgaliojimo tekstas ieškovui buvo išverstas į jam suprantamą kalbą, todėl A. D. suteikiamų teisių apimtis ieškovui turėjo būti suprantama. Tai, kad ieškovas neįvertino įgaliojimo teksto, kuriuo suteikia A. D. teisę pardavinėti nekilnojamąjį turtą, kaip galinčio sukelti jam kokių nors neigiamų padarinių, nereiškia, kad ieškovas savo valia nepriėmė sprendimo išduoti atsakovui A. D. ginčijamos apimties įgaliojimą.

25166.

252Tai, kad ginčo įgaliojime nėra įrašo apie tai, jog įgaliojimas ieškovui buvo išverstas į rusų kalbą, nepaneigia nurodytos teismo išvados, pagrįstos liudytojo, įspėto apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, parodymais. Be to, vien įrašo apie vertimą buvimas negalėtų patvirtinti vertimo atlikimo fakto, kadangi toks įrašas taip pat būtų įrašytas lietuvių kalba. Atkreiptinas dėmesys, jog A. D. ambasadoje tvirtinant 2004 m. birželio 7 d. įgaliojimą nedalyvavo, taigi įgaliojimo vertimui jokios įtakos daryti negalėjo, todėl atsakovo apgaulingi teiginiai apie negalėjimą atkurti nuosavybės teisių natūra, negalėjo padaryti esminės įtakos ieškovui suteikiant atsakovui įgaliojimus pardavinėti nekilnojamąjį turtą.

25367.

254Pažymėtina, kad ieškovas atsakovui A. D. po ginčo įgaliojimo surašymo išdavė dar du įgaliojimus – 2005 m. rugpjūčio 18 d. ir 2008 m. gruodžio 3 d. Šiais įgaliojimais kaip ir 2004 m. birželio 7 d. įgaliojimu ieškovas A. D. suteikė teisę ne tik atstovauti ieškovui nuosavybės teisių atkūrimo procedūrose, bet ir įgaliojo parduoti visą turtą, į kurį ieškovui atkurtos nuosavybės teisės Kaune. 2005 m. rugpjūčio 18 d. įgaliojimą patvirtinęs notaras V. L. apklausiamas baudžiamojoje byloje patvirtino, kad įgaliojimo tekstą išvertė į rusų kalbą, be to, šiai aplinkybei pagrįsti pateikė notaro biure įgaliojimo pasirašymo metu darytą vaizdo įrašą su garsu. Nors vaizdo įrašo garso kokybė prasta, tačiau įraše girdėti, kad ieškovui įgaliojimo tekstas yra verčiamas į rusų kalbą. 2008 m. gruodžio 3 d. įgaliojimą patvirtinęs tuo metu Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje pirmojo sekretoriaus pareigas ėjęs A. Š., apklaustas liudytoju A. D. baudžiamojoje byloje, nurodė, kad 2008 m. gruodžio 3 d. žodžiu išvertė ieškovui įgaliojimą į rusų kalbą. Abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių vėlesnių, analogiško turinio kaip ir 2004 m. birželio 7 d. įgaliojimas, įgaliojimų pasirašymas patvirtina, kad plačios apimties įgaliojimus, įskaitant teisę parduoti ieškovo nekilnojamąjį turtą Kaune, ieškovas A. D. suteikė laisva valia.

25568.

256Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas siekė išduoti įgaliojimą atsakovui A. D. ir suprato, kokios teisės A. D. suteikiamos 2004 m. birželio 7 d. įgaliojimu, taigi ginčo įgaliojimas sudarytas laisva valia, o ieškovo neįsigilinimas į visą, ypač, ieškovo vertinimu, jam reikšmingą (esminę) informaciją dėl A. D. įgaliojimo pardavinėti nekilnojamąjį turtą, taip pat rizikos dėl tokios apimties įgaliojimo išdavimo neįvertinimas reiškia nepakankamą ieškovo atidumą ir rūpestingumą, tačiau nelemia tokio sandorio negaliojimo kaip sudaryto dėl apgaulės. Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad panaikinti ginčijamą 2004 m. birželio 7 d. įgaliojimą, vadovaujantis CK 1.91 straipsniu, nėra teisinio pagrindo. Dėl 2004 m. birželio 29 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties ir išvestinių sandorių galiojimo

25769.

258Ieškovo nuomone, 2004 m. birželio 29 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis bei jos pagrindu sudarytas turto perdavimo–priėmimo aktas pripažintini negaliojančiais, nes prieštarauja ieškovo valiai, yra sudaryti viršijus įgaliojimus ir piktavališkai susitarus su kita sandorio šalimi.

25970.

260Sandorius asmenys turi teisę sudaryti asmeniškai arba per atstovus (CK 2.132 straipsnio 1 dalis). Sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai. Paskesnis atstovaujamojo pritarimas sandorį padaro galiojantį nuo jo sudarymo (CK 2.136 straipsnio 1–2 dalys). Esant atstovavimo santykiams, atstovas privalo elgtis sąžiningai, veikti pagal įgaliojimus, ginti atstovaujamojo interesus ir teises, neveikti priešingai atstovaujamojo interesams, vengti interesų konflikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2013). Šios iš pasitikėjimo principo išplaukiančios sąžiningumo ir lojalumo pareigos svarbios ir kaip vienas iš atstovo ir atstovaujamo elgesio teisėtumo vertinimo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-469/2018). Reikalavimas vykdant pavedimą nepažeisti atstovaujamojo interesų yra bendroji įstatyminė atstovo pareiga, galiojanti nepriklausomai nuo to, ar yra įrašyta į įgaliojimo tekstą.

26171.

262Įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami, jų negaliojimą reglamentuoja CK 1.92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai arba sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 straipsnis). Atstovo sudarytas sandoris atstovaujamojo vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). CK 2.133 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises.

26372.

264Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2009; 2008 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2008). Pavedimo teisiniai santykiai (vidiniai atstovavimo santykiai) gali būti ir nesant išorinių, nes tai sieja tik atstovaujamąjį ir jo atstovą, tačiau išoriniai atstovavimo santykiai be vidinių egzistuoti negali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-611/2017). Tam tikrais atvejais vidiniai atstovavimo santykiai gali būti neįforminami atskiru dokumentu, pavyzdžiui, pavedimo sutartimi, tačiau tai nereiškia, kad atstovaujamasis, išduodamas įgaliojimą, nesuformuluoja atstovui pavedimo atlikti tam tikrą funkciją, veiksmą jo vardu ir interesais. Todėl vertinant atstovavimo teisinius santykius svarbiausia yra nustatyti, dėl kokių sąlygų buvo šalys tarpusavyje susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-611/2017, 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019).

26573.

266Šiuo atveju 2004 m. birželio 7 d. įgaliojime A. D. buvo įgaliotas parduoti turtą, į kurį ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės Kaune, taigi įgaliojimo tekste A. D. buvo įtvirtinti įgaliojimai, leidę jam sudaryti 2004 m. birželio 29 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ieškovo vardu. Kaip konstatuota šios nutarties 68 punkte, šį įgaliojimą pripažinti negaliojančiu nėra teisinio pagrindo. Tačiau ieškovas, išduodamas tokį įgaliojimą, nežinojo, jog jam buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra. Taigi, nors ieškovas 2004 m. birželio 7 d. įgaliojimu suteikė A. D. teisę pardavinėti jo turtą, tačiau konkrečios pardavimo sąlygos (kada, kam ir už kokią kainą bus parduodamas turtas) nebuvo aptartos. CK 6.759 straipsnio 1 dalis nustato, jog įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais. Vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo įgaliotojo reikalavimu, o atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, – ir be reikalavimo, suteikti įgaliotojui visą informaciją apie pavedimo vykdymo eigą (CK 6.759 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. D. kilo pareiga pasirūpinti, ne tik tuo, kad ieškovas žinotų apie jam natūra atkurtas nuosavybės teises, bet ir kad konkrečios turto pardavimo sąlygos iki sutarties sudarymo būtų suderintos su ieškovu. Tačiau pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad turto pardavimo sąlygos su ieškovu nebuvo suderintos, be to, A. D. su ieškovu pagal minėtą sandorį atsiskaitė tik iš dalies. Šių nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, pakanka konstatuoti, kad A. D. neveikė taip, kad sandorio įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus ir viršijo jam suteiktus įgaliojimus.

26774.

268Pripažinus, kad A. D. veikė priešingai ieškovo interesams ir viršijo jam suteiktus įgaliojimus, būtina spręsti dėl trečiųjų asmenų (pirkėjų) sąžiningumo. Kaip minėta, pagal CK 2.133 straipsnio 9 dalį, jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai kita sandorio šalis reikalauja sandorio galiojimo ir įrodinėja, kad turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, atstovaujamasis turi ginčyti sandorio galiojimą įrodinėdamas, kad kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas viršija jam suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2011; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-611/2016). Be to, ir CK 2.135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atstovo sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo (kita sandorio šalis) žinojo ar turėjo žinoti apie tokį interesų konfliktą.

26975.

270Žinojimas ar turėjimas žinoti – tai bendrasis civilinių teisinių santykių dalyvių sąžiningumo kriterijus. Taigi, įstatymu ginami sąžiningo trečiojo asmens interesai – atstovo sudarytas sandoris dėl interesų konflikto gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tokiu atveju, kai kita sandorio šalis (trečiasis asmuo) yra nesąžininga. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės subjektų sąžiningumas turi būti vertinamas objektyviuoju ir subjektyviuoju aspektais. Objektyviąja prasme sąžiningumas reiškia reikalavimą elgtis protingai, rūpestingai, teisingai, laikantis bonus pater familias (apdairaus ir atidaus asmens) elgesio standarto. Vertinant asmens sąžiningumą objektyviuoju požiūriu reikia nustatyti tai, ką jis turėjo žinoti. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas vertinamas per asmens vidinį santykį su realybe – tai, ką jis galėjo žinoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2008). Paprastai civilinių teisinių santykių dalyvių sąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu, kol jo nesąžiningumas nėra įrodytas. Ši taisyklė taikytina visais atvejais, jeigu įstatyme nenustatyta jos išimtis – nesąžiningumo prezumpcija. CK 2.133, 2.135 straipsniuose nesąžiningumo prezumpcijos taikymo nenustatyta, todėl nagrinėjamu atveju turto pirkėjų nesąžiningumas turi būti įrodinėjamas.

27176.

272Nagrinėjamu atveju 2004 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu A. D. turėjo ieškovo išduotą įgaliojimą, kuris buvo patvirtintas įgalioto asmens ir nenuginčytas, jame buvo įtvirtinta A. D. teisė parduoti turtą, į kurį ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisė Kaune, įgaliojimo galiojimo laikas nebuvo pasibaigęs. Jokių aplinkybių, kurios pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu būtų sudariusios turto pirkėjams pagrindą abejoti atsakovo A. D. įgaliojimų tinkamumu, nenustatyta. Nors turto pirkėjai ir buvo A. D. pažįstami asmenys, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad A. D. būtų jiems atskleidęs savo panaudotos apgaulės ieškovo atžvilgiu aplinkybes, nurodęs, kad ieškovas nežino apie turto pardavimą. Ieškovo akcentuojama nekilnojamojo turto pardavimo kaina, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat negali įrodyti, jog turto pirkėjai žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris neatitinka ieškovo interesų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad parduodamo turto rinkos kaina pardavimo metu buvo žymiai didesnė už nurodytą VĮ Registrų centro pažymoje.

27377.

274Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta situacija, kai ieškovo įgaliotinis atsakovas A. D., sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį, veikė viršydamas savo teises, priešingai ieškovo interesams, tačiau kita sandorio šalis – patalpas ( - ) įsigiję atsakovai S. S., M. E. S., E. N., N. N., V. B. ir K. B. – buvo sąžiningi ir nežinojo bei negalėjo žinoti apie tai, kad ieškovo atstovas neturi įgaliojimų sudaryti būtent tokį sandorį ir veikia prieš ieškovo interesus. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis CK 2.133 straipsnio 9 dalimi, 2004 m. birželio 29 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis ir jos pagrindu sudarytas priėmimo–perdavimo aktas negali būti pripažinti negaliojančiais, nes toks sandoris privalomas atstovaujamajam. Dėl to S. S., M. E. S., E. N., N. N., V. B. ir K. B. ginčijama pirkimo–pardavimo sutartimi perleistas nekilnojamasis turtas iš jų negali būti išreikalautas.

27578.

276Ieškovas taip pat teigia, kad šiuo atveju sandoris naikintinas ir dėl piktavališko susitarimo. Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.

27779.

278Atstovas privalo veikti pagal įgaliojimus ir atstovaujamojo interesais. Jeigu sandorį atstovas sudaro piktavališkai susitaręs su kita šalimi (jos atstovu) ir kenkia atstovaujamojo interesams, toks sandoris pripažįstamas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Piktavališkas susitarimas yra tyčinė veika, dėl kurios sudaryto sandorio sąlygos yra nenaudingos atstovaujamajam. Pažymėtina, kad piktavališko susitarimo atveju yra ir vienos sutarties šalies atstovo, ir kitos šalies (jos atstovo) kaltės, todėl nustatant, ar yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu dėl piktavališko susitarimo, reikia konstatuoti vienos sutarties šalies atstovo ir kitos šalies (jos atstovo) kaltę tyčios forma. Šiame kontekste svarbu akcentuoti, kad sandorio, atstovo sudaryto nesant jo piktavališko susitarimo su kita šalimi, suklydus ar neapdairiai, negalima pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2014).

27980.

280Taigi esant piktavališkas susitarimui, vienos sandorio šalies atstovas ir kita sandorio šalis turi veikti nesąžiningai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas neįrodė, kad 2004 m. birželio 29 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo piktavališko A. D. susitarimo su turto pirkėjais pasekmė. Kaip nurodyta šios nutarties 76–77 punktuose, turto pirkėjų sąžiningumas nėra paneigtas. Byloje nėra jokių duomenų, kad S. S., M. E. S., E. N., N. N., V. B. ir K. B. tarėsi su A. D., tyčia siekdami sudaryti ieškovui nepalankų, jo interesams prieštaraujantį sandorį, taigi naikinti sandorio CK 1.91 straipsnio pagrindu taip pat nėra teisinio pagrindo.

28181.

282Restitucijos taikymas yra neatsiejamas nuo sandorio pripažinimo negaliojančiu, t. y. sandorio pripažinimas negaliojančiu yra būtinoji restitucijos taikymo sąlyga. Nesant pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais, ieškovo akcentuojamas restitucijos taikymas nėra aktualus. Ginčo situacijai taip pat netaikytina ir CK 4.96 straipsnio 2 dalis. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ne vindikacijos (t. y. daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo) pagal CK 4.96 straipsnį, o sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos, kuriuos reglamentuoja CK 1.80 straipsnis ir CK 6.145–6.153 straipsniai, klausimas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tada, kai asmenis sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja prievoliniai santykiai, daiktas gali būti išreikalautas pagal CK 4.95–4.97 straipsniuose įtvirtintas vindikacijos taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2013; 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019).

28382.

284Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nėra pakankamo teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiais ieškovo ginčijamą 2004 m. birželio 29 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį bei jos pagrindu sudarytas priėmimo–perdavimo aktą.

28583.

286Netenkinus ieškovo reikalavimo 2004 m. birželio 29 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atmesti ir išvestiniai ieškovo reikalavimai pripažinti negaliojančiais 2008 m. rugsėjo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. VL-3591, ir 2008 m. rugsėjo 4 d. priėmimo–perdavimo aktą, reg. Nr. VL-3592, 2008 m. rugsėjo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. 3593, ir 2008 m. rugsėjo 4 d. perdavimo–priėmimo aktą, reg. Nr. 3594, 2008 m. balandžio 14 d. turto dalybų sutartį, 2009 m. vasario 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą A. S. ir D. S. po R. S. mirties, 2009 m. vasario 20 d. nuosavybės teisės liudijimą, išduotą D. S., taip pat reikalavimai perkelti ieškovui nuomotojo teises pagal 2004 m. rugsėjo 23 d. ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį su visais jos priedais ir pakeitimais, priteisti ieškovui iš atsakovų gautas nuompinigių sumas. Dėl nuostolių atlyginimo

28784.

288Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovo ginčijamų sandorių pripažinti negaliojančiais bei išreikalauti iš sąžiningų įgijėjų atsakovo nuosavybėn ginčo nekilnojamąjį turtą, nėra pagrindo, sprendė, kad ieškovo pažeistos teisės gali būti ginamos kitu būdu – taikant nuostolių atlyginimo institutą. Pažymėtina, kad ieškovas prašė atlyginti nuostolius tik už A. D. negrąžintos ieškovui skirtos piniginės kompensacijos už natūra negrąžinamą turtą dalį, tačiau teismas priteisė ne tik šiuos nuostolius, bet ir nuostolius, ieškovo patirtus atsakovui A. D. pardavus nekilnojamąjį turtą, kuris ieškovui buvo sugrąžintas natūra. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, tokiu būdu peržengė ieškinio ribas.

28985.

290CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su savo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinių teisių gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektas gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012).

29186.

292Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą išaiškinta, kad teisinė ieškinio pagrindu nurodytų faktinių aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ši teismo pareiga egzistuoja tiek tada, kai ieškovas iš viso nenurodo teisinio reikalavimų pagrindo, tiek tada, kai jį nurodo, – tokiu atveju teismas turi patikrinti teisinio ginčo santykių kvalifikavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-969/2015; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-469/2018).

29387.

294Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas negali keisti ieškinyje nurodytų gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai yra siekiama apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai), todėl tinkamai pasirinkti gynybos būdą ieškovui yra itin reikšminga ir svarbu, nuo to priklauso jam teikiamos teisminės gynybos efektyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012).

29588.

296Teismas, priimdamas procesinį sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (negali priteisti ieškovui to, ko jis nereikalavo, ar priteisti daugiau, nei jis reikalavo, nei ieškinio pagrindo (sprendime negali remtis tokiais faktais, kurių ieškovas nenurodė, bei įrodymais, kurių byloje nėra) (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taip pat pažymėtina, kad restitucija ir civilinė atsakomybė yra savarankiškos prievolės, atsirandančios skirtingais pagrindais ir atliekančios skirtingas funkcijas. Pripažinus sandorį negaliojančiu restitucijos klausimas sprendžiamas automatiškai. Kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymo ar sutarties numatytus atvejus, kai atsakomybė atsiranda be kaltės).

29789.

298Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad deliktinės civilinės atsakomybės taikymas nagrinėjamu atveju, kai ieškovas savo reikalavimus grindė sandorių negaliojimo pagrindais ir prašė taikyti restituciją natūra, yra ne tinkamas ginčo santykių kvalifikavimas, o ieškinio ribų peržengimas, nesant tam teisinio pagrindo (byloje viešasis interesas nenustatytas). Kita vertus, byloje susiklosčiusios faktinės aplinkybės, akivaizdžiai egzistuojantis ieškovo teisių pažeidimas ir baudžiamojoje byloje nustatytas žalos dydis dėl atsakovo A. D. neteisėtų veiksmų, negalėjimas apginti ieškovo teisių jo nurodomu būdu, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė ieškovo teises ginti alternatyviu būdu, taikydamas nuostolių atlyginimo institutą, tuo labiau, kad šiuo atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos.

29990.

300Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas A. D. pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš jo priteistas nuostolių atlyginimas, neskundžia. Minėtą sprendimo dalį skundžia tik ieškovas, o CPK 313 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teismui priimti apeliantui blogesnį, negu yra skundžiamas, sprendimą ar nutartį, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Taigi skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nuostolių ir su jais susijusių sumų (mokėjimo ir procesinių palūkanų) priteisimo už parduotą ieškovo nekilnojamąjį turtą nekeičiama ir paliekama galioti.

30191.

302Ieškovas teismo sprendimo dalį dėl nuostolių atlyginimo skundžia ir tuo aspektu, kad nuostolių atlyginimas priteistas tik iš A. D.. Ieškovo nuomone, šiuo atveju taikytina solidari atsakomybė ir nuostolių atlyginimas priteistinas iš A. D. ir jo sutuoktinės R. D. solidariai.

30392.

304CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

30593.

306Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuojama CK 6.279 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bendru žalos padarymu laikomi tokie atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010; 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2010). Atsakomybė yra solidarioji, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai bendru tikslu nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia žalą, t. y. objektyviojo bendrininkavimo atveju. Tai reiškia, kad asmenys laikomi padariusiais žalos bendrais veiksmais (CK 6.279 straipsnio 1 dalis) ir preziumuojama solidarioji skolininkų prievolė (CK 6.6 straipsnio 3 dalis) ir tais atvejais, kai bendra žala atsiranda dėl savarankiškų, nesuderintų atsakovų veiksmų, kurie sukėlė bendrą žalą (objektyviojo bendrininkavimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-695/2016).

30794.

308Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė solidarosios atsakomybės, nes byloje nenustatyta, kad atsakovė R. D. būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus, prisidėjusius prie žalos ieškovui sukėlimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo patirti nuostoliai kilo tik dėl atsakovo A. D. kaltės. Atsakovė R. D. nebuvo baudžiamosios bylos, kurioje konstatuoti atsakovo A. D. neteisėti veiksmai ir žala ieškovui, dalyvė. Ieškovas jokių neteisėtų R. D. veiksmų nenurodė ir solidariosios atsakomybės taikymą motyvuoja tuo, kad A. D. neteisėtai negrąžintas lėšas panaudojo šeimos butui įsigyti. Tačiau teismas pažymi, kad tai, kam buvo panaudotos neteisėtai negrąžintos lėšos nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes atsakovo A. D. prievolė sumokėti ieškovui teismo priteistas lėšas kyla civilinės deliktinės atsakomybės pagrindu. Dėl fiktyvių sandorių negaliojimo ir jų negaliojimo teisinių pasekmių

30995.

310Kaip minėta, A. D. ir R. D. 2010 m. rugsėjo 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido A. B. 2/3 dalis buto ( - ), Kaune, bei 1/24 dalį garažo, esančio pastate ( - ), Kaune. Be to, A. D. ir R. D. 2010 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi bei turto perdavimo–priėmimo aktu perleido L. S. 1/4 dalį jų vardu įregistruotų patalpų pastate ( - ), Kaune, ir 1/4 dalį jų vardu įregistruotų patalpų pastate ( - ), Kaune.

31196.

312Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimu šias sutartis pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento kaip fiktyvias, tačiau restitucijos netaikė, nurodydamas, kad tariami sandoriai realiai nevykdomi, todėl ir restitucijos klausimo spręsti nereikia. Atsakovas A. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtos sutartys yra apsimestiniai sandoriai, tuo tarpu ieškovas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį skundžia tuo pagrindu, kad teismas netaikė restitucijos.

31397.

314Sutarčių sudarymo srityje pasitaiko atvejų, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenorėdamos atskleisti savo tikrųjų ketinimų, šalys sudaro sutartis, kuriose jų valia įtvirtinama tik fiktyviai. Tariamųjų sandorių atveju šalių valios apskritai nėra arba, tikroji valia yra nesukurti jokių realių padarinių (sutartis sudaroma tik dėl akių, nesiekiant teisinių padarinių – CK 1.86 straipsnis). Fiktyvumas yra laikomas tokių sandorių negaliojimo pagrindu.

31598.

316Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014).

31799.

318Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).

319100.

320CK įtvirtina sandorį kaip valinį jo šalių aktą siekiant tam tikrų teisių ir pareigų sukūrimo, pakeitimo ar pasibaigimo. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų.

321101.

3222010 m. rugsėjo 9 d. sandorio negaliojimą teismas motyvavo tuo, kad sandoris sudarytas tuo pačiu metu, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, be to, sandoris sudarytas su artimu asmeniu – A. D. seserimi L. S., todėl sandorio šalių nesąžiningumas preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą. Atsakovo A. D. teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, jog L. S. yra jo sesuo, todėl sandorio šalių nesąžiningumas neįrodytas.

323102.

324Šiuo atveju ieškovas nuo pat 2010 m., kai pateikė ieškinį teismui, teigė, jog L. S. yra A. D. sesuo ir atsakovas šios aplinkybės nė viename savo procesiniame dokumente neneigė. Tai, kad L. S. yra A. D. sesuo konstatuota ir baudžiamojoje byloje, kurioje A. D. nuteistas už sukčiavimą ir turto pasisavinimą. Minėtoje byloje aplinkybės, jog L. S. yra jo sesuo, atsakovas taip pat neginčijo. L. S. savo nuomonės dėl jos sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu bei savo giminystės ryšio su A. D. į bylą apskritai nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 306 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, nors byloje ir nėra pateikti A. D. ir L. S. giminystės ryšį neginčijamai patvirtinantys rašytiniai įrodymai, nurodytų aplinkybių kontekste, atsakovo A. D. apeliacinio skundo teiginiai, jog L. S. nėra jo sesuo, apeliacinės instancijos teismo nėra vertinami ir dėl jų nepasisakoma.

325103.

326Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog CK 6.67 straipsnyje nurodyti atvejai, kada sandorio šalių nesąžiningumas preziumuojamas taikytini tik actio Pauliana instituto taikymo atveju. Nagrinėjamu atveju ieškovas šiuos sandorius prašė pripažinti negaliojančiais kaip fiktyvius ir actio Pauliana instituto taikymo sąlygų neįrodinėjo. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nors teismas nepagrįstai pritaikė CK 6.67 straipsnio nuostatas, teismo išvada, dėl A. D. su L. S. sudaryto sandorio fiktyvumo ir šio sandorio šalių nesąžiningumo yra teisinga.

327104.

328Teisėjų kolegijos vertinimu, 2010 m. rugsėjo 9 d. sandorio fiktyvumą įrodo nustatytų aplinkybių visuma. Visų pirma, A. D. ir R. D. jiems priklausančią patalpų ( - ) dalį pardavė vos tik sužinoję, kad ieškovas kreipsis į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo. Jokios būtinybės sudaryti tokį sandorį šiuo atveju nenustatyta. Antra, savo turtą A. D. su R. D. pardavė Kanadoje gyvenančiai A. D. seseriai už tokią pačią kainą, už kurią parduodamą nekilnojamąjį turtą buvo įsigiję iš S. S. ir M. E. S.. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad ginčijamu sandoriu A. D. su sutuoktine iš tiesų siekė apsunkinti ieškovui galimybę susigrąžinti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą teisminiu būdu ar išsiieškoti patirtus nuostolius iš atsakovo turto ir tuo pačiu išlaikyti nekilnojamąjį turtą ( - ) savo žinioje, toliau jį valdyti. Nei A. D. su R. D., nei L. S. jokių įrodymų, kad 2010 m. rugsėjo 9 d. sandoris realiai buvo vykdomas, teismui nepateikė.

329105.

330Dėl 2010 m. rugsėjo 6 d. sandorio, kuriuo A. D. su R. D. pardavė A. B. savo dalį buto su garažu Kaune, ( - ), teisėjų kolegija pažymi, kad šis sandoris taip pat sudarytas atsakovui A. D. vos tik sužinojus, kad ieškovas kreipsis į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo. Jokios būtinybės sudaryti tokį sandorį šiuo atveju taip pat nenustatyta. Taip pat pažymėtina, kad A. ir R. D. savo draugui A. B. pardavė tik 2/3 dalis buto ( - ), o likusi 1/3 dalis nuosavybės teise liko priklausyti A. ir R. D. dukrai A. S.. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad net ir po šio sandorio sudarymo atsakovai A. ir R. D. ir toliau išliko faktiniais šios turto naudotojais. Pažymėtina, kad pats A. D. į bylą teikė galiojančias savo vardu sudarytas ginčo buto komunalinių ir kitų paslaugų sutartis, be to, po sandorio sudarymo ginčo buto adresu dar daugiau nei metus laiko išliko deklaruota tiek A. D., tiek R. D. gyvenamoji vieta. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančių pažymų apie procesinių dokumentų įteikimą matyti, kad iki pat 2014 m. kovo mėn., kol procesiniai dokumentai byloje buvo siunčiami tiesiogiai R. D., o ne jos atstovei, R. D. jai siunčiamus procesinius dokumentus asmeniškai priimdavo būtent adresu ( - ), Kaune, kas paneigia A. D. apeliacinio skundo teiginius, kad R. D. po ginčijamo sandorio sudarymo persikraustė gyventi pas savo tėvus. Taigi ginčijama 2010 m. rugsėjo 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi tarp A. ir R. D. bei A. B. nebuvo siekiama sukurti teisinių pasekmių, nes R. D. po sutarties sudarymo ir toliau gyveno ginčo bute, dalis buto išliko A. D. dukters nuosavybėje, o A. B. ar jo sutuoktinė šiuo butu nesinaudojo. Tai reiškia, kad šiuo sandoriu atsakovai nesiekė sukurti teisinių pasekmių ir šis sandoris jų faktiškai nesukūrė. Tokiu sandoriu šalys siekė apsunkinti ieškovui galimybę susigrąžinti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą teisminiu būdu ar išsiieškoti patirtus nuostolius iš atsakovo turto. Tai, kad I. B. ir A. B. skyrybų metu ginčo buto dalį įtraukė į santuokinio turto balansą, nepaneigia 2010 m. rugsėjo 6 d. sandorio fiktyvumo fakto bei nereiškia, kad, siekdamas nuginčyti tokį sandorį, ieškovas turėjo kreiptis dėl proceso atnaujinimo A. ir I. B. santuokos nutraukimo byloje.

331106.

332CK 1.86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandorį pripažinus tariamuoju, taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. kyla bendrieji sandorių negaliojimo padariniai – taikoma restitucija ir šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių.

333107.

334Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl tariamojo sandorio negaliojimo tinkamam teisinių santykių kvalifikavimui turi būti įvertintas tariamojo sandorio tikslas, nes nuo to gali priklausyti, ar konkrečiu atveju taikomi bendrieji negaliojančių sandorių padariniai – restitucija, ar kiti. Jeigu pagal faktines bylos aplinkybes tariamasis sandoris pripažįstamas prieštaraujančiu viešajai tvarkai ar gerai moralei, jo padariniams taikomos specialiosios teisės normos, įtvirtintos CK 1.81 straipsnyje: kai abi sandorio šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, restitucija netaikoma (CK 1.81 straipsnio 2 dalis), vienašalė ar dvišalė restitucija galima, jeigu jos taikymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar gerai moralei, t. y. kai nebuvo pasiektas viešajai tvarkai ar geros moralė normoms prieštaraujančio sandorio tikslas, o viešosios teisės normos nenustato tokio sandorio šalims turtinių sankcijų (CK 1.81 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymo leidėjo nustatyta, kad asmenų, sandorio sudarymu ar jo imitavimu siekusių viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančių tikslų, teisės gali būti neginamos ar ginamos iš dalies, toks teisinis reglamentavimas grindžiamas įstatyme įtvirtintais reikalavimais įgyvendinant civilines teises laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, protingai ir teisingai bei draudimu piktnaudžiauti civilinėmis teisėmis (CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Atsisakymas taikyti restituciją šiuo atveju reikštų atsisakymą ginti teises asmens, kuris jomis piktnaudžiavo. Tačiau aptariamos CK 1.81 straipsnio nuostatos dėl viešajai tvarkai prieštaraujančio sandorio padarinių be išlygų taikytinos tik tais atvejais, kai tariamąjį sandorį, prieštaraujantį viešajai tvarkai ar gerai moralei, ginčija jo šalys, ir byloje nenustatyta, kad juo pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, restitucijos taikymo ribojimas dėl sandorio, prieštaraujančio viešajai tvarkai ir gerai moralei, aktualus tik tokio sandorio šalims, bet ne trečiojo asmens teisėtų interesų užtikrinimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2012). Taigi, tais atvejais, kai tariamasis sandoris pažeidžia trečiųjų asmenų interesus, prioritetas turi būti teikiamas pažeistų jų teisių gynimui ir restitucija taikoma CK 1.86 straipsnio 2 dalies, 1.80 straipsnio 2 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-660/2013).

335108.

336Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti restituciją 2010 m. rugsėjo 6 d. ir 2010 m. rugsėjo 9 d. sandorių pripažinimo negaliojančiais atveju. Nors sandorių šalys tokiais sandoriais siekė neteisėtų tikslų (apsunkinti ieškovui galimybę susigrąžinti ar išieškoti turtą iš A. D.) ir sandorio šalys apie tai žinojo, t. y. buvo nesąžiningos, tačiau šiais tariamais sandoriais buvo pažeisti ieškovo G. P. interesai, todėl restitucija turi būti taikoma.

337109.

338Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju taikytina dvišalė restitucija. Pripažinus 2010 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir jos pagrindu sudarytą turto perdavimo–priėmimo aktą negaliojančiais, iš L. S. A. D. ir R. D. nuosavybėn grąžintinos 2010 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleistos patalpos ( - ), Kaune, o L. S. iš A. D. ir R. D. solidariai priteistina 21 721,50 Eur (75 000 Lt) suma.

339110.

340Dėl restitucijos taikymo pripažinus 2010 m. rugsėjo 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, teisėjų kolegija pažymi, kad po šios sutarties sudarymo įvykusių turto pirkėjo A. B. skyrybų su sutuoktine I. B. metu, 2/3 dalys buto ( - ), Kaune, ir 1/24 dalis garažo ( - ), Kaune, kurie A. B. ir I. B. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, atiteko I. B. asmeninės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, būtent iš I. B. A. D. ir R. D. nuosavybėn grąžintinos 2/3 dalys buto ( - ), Kaune ir 1/24 dalis garažo ( - ), Kaune, o I. B. iš A. D. ir R. D. solidariai priteistina 40 546,80 Eur (140 000 Lt) suma.

341111.

342Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta ieškovo apeliacinio skundo reikalavimą taikyti restituciją grąžinant pagal 2010 m. rugsėjo 6 d. ir 2010 m. rugsėjo 9 d. sutartis perleistą turtą tiesiogiai ieškovui. Nors ieškovas tokį savo reikalavimą grindžia CK 6.66 straipsnio nuostatomis, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad minėtame CK straipsnyje įtvirtinto actio Pauliana instituto taikymo sąlygų savo ieškinyje neįrodinėjo, argumentus dėl tokių sandorio negaliojimo pasekmių pateikė tik apeliacinės instancijos teisme, todėl pagrindo grąžinti negaliojančiais sandoriais perleistą turtą tiesiogiai ieškovui nėra teisinio pagrindo. Dėl kitų argumentų, procesinės baigties

343112.

344Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nors pirmosios instancijos teismas nepakankamai detaliai ištyrė bylos faktines aplinkybes, iš dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtus ir pagrįstus Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą ir 2019 m. balandžio 16 d. papildomą sprendimą (CPK 328 straipsnis) ir jie paliekami galioti apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų motyvų pagrindu, tačiau 2019 m. balandžio 4 d. teismo sprendimo rezoliucinė dalis papildoma šios nutarties 110–111 punktuose nurodytomis sandorių negaliojimo teisinės pasekmėmis. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

345113.

346Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas paliekami iš esmės nepakeisti, bylinėjimosi išlaidos, priteistos šiais pirmosios instancijos teismo sprendimais, apeliacinės instancijos teisme neperskirstomos.

347114.

348Prašymus atlyginti išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pateikė ieškovas G. P., atsakovas S. S. ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba už atsakovui A. D. suteiktas teisines paslaugas.

349115.

350Ieškovo G. P. prašomas atlyginti 2 745 Eur išlaidas sudaro 1 400 Eur išlaidos už apeliacinio skundo parengimą, 1 145 Eur išlaidos už atsiliepimo į A. D. apeliacinį skundą parengimą ir 200 Eur išlaidos už teisines konsultacijas. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovas turi teisę tik į bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į A. D. apeliacinį skundą, atlyginimą ir į pusės išlaidų (100 Eur) už teisines konsultacijas atlyginimą. Ieškovo prašomos priteisti sumos už šias jam suteiktas teisines paslaugas neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.11, 8.19 punktus apskaičiuotų maksimalių priteistinų dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas, todėl 1 245 Eur (1 145 Eur + 100 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma ieškovui G. P. priteistina iš atsakovo A. D..

351116.

352Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2020 m. vasario 18 d. pažymoje „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ nurodė, kad A. D. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 11, 24.3.6.3, 7, 24.4, 30.2 punktais, sudaro 1 028,47 Eur (871 Eur užmokestis advokatui, 157.48 Eur vertimo išlaidos). Kadangi A. D. apeliacinis skundas netenkinamas, gali būti atlyginamos tik išlaidos, susijusios su atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimu bei su tuo susijusiais vertimais. Kadangi teismui pateiktoje pažymoje atskirai neišskirtos apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos, teisėjų kolegijos vertinimu, šios išlaidos sudaro pusę pažymoje nurodytos sumos, t. y. 514,24 Eur ir yra priteistinos iš ieškovo G. P. į valstybės biudžetą.

353117.

354Atsakovas S. S. apeliacinės instancijos teisme patyrė 650 Eur išlaidas, kurias sudaro 500 Eur išlaidos už atsiliepimo į G. P. apeliacinį skundą parengimą ir 150 Eur išlaidos už 1,5 val. trukmės teisinę konsultaciją. Šios išlaidos neviršija pagal Rekomendacijų 7, 8.11, 8.19 punktus apskaičiuotų maksimalių priteistinų dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas, todėl šios 650 Eur bylinėjimosi išlaidos atsakovui S. S. priteistinos iš ieškovo G. P..

355Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

356Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą ir 2019 m. balandžio 16 d. papildomą sprendimą palikti iš esmės nepakeistus.

357Papildyti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant:

358„Grąžinti iš L. S. (gim. ( - )) A. D. (asmens kodas ( - ) ir R. D. (asmens kodas ( - ) nuosavybėn 1/4 dalį negyvenamosios patalpos – patalpų 1-1 (27,07 kv. m), 1-2 (19,15 kv. m), 1-3 (16,22 kv. m), 1-4 (22,71 kv. m), 1-5 (36,42 kv. m), 1-6 (18,54 kv. m), 1-7 (17,81 kv. m), 1-8 (18,68 kv. m), 1-9 (2,09 kv. m), 1-10 (1,53 kv. m), 1-11 (2,68 kv. m), 1-12 (18,95 kv. m), 1-13 (14,66 kv. m), 1-14 (31,01 kv. m), 1-15 (18,64 kv. m), 1-16 (17,56 kv. m), 1-17 (18,63 kv. m), 1-18 (2,14 kv. m), 1-19 (2,05 kv. m), 1-20 (25,53 kv. m), 1-21 (12,91 kv. m), 1-22 (2,37 kv. m), R-1 (16,80 kv. m), R-2 (27,45 kv. m), R-3 (23,21 kv. m), R-4 (13,44 kv. m), R-5 (4,03 kv. m), R-6 (13,43 kv. m), R-7 (17,16 kv. m), R-8 (5,38 kv. m) su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: B1 (8,53 kv. m), B-2 (21,45 kv. m), kurių unikalus Nr. ( - ), pažymėjimas plane: 1-1, bendras plotas 468,25 kv. m, esančių pastate ( - ), 1B3p, ( - ), Kaune.

359Grąžinti iš L. S. (gim. ( - )) A. D. (asmens kodas ( - ) ir R. D. (asmens kodas ( - ) nuosavybėn 1/4 dalį buto/patalpos – patalpos 2-1 (11,42 kv. m), 2-2 (3,45 kv. m), 2-3 (14,84 kv. m), 2-4 (14,40 kv. m), 2-5 (14,45 kv. m), 4-1 (14,24 kv. m), 4-2 (14,27 kv. m), 4-3 (12,67 kv. m), 4-4 (1,88 kv. m), 4-5 (15,50 kv. m), kurių unikalus Nr. ( - ), pažymėjimas plane: 2-1, bendras plotas 117,12 kv. m, esančių pastate ( - ), 3A3p, ( - ), Kaune.

360L. S. (gim. ( - )) iš A. D. (asmens kodas ( - ) ir R. D. (asmens kodas ( - ) solidariai priteisti 21 721,50 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt vieną eurą ir penkiasdešimt euro centų).

361Grąžinti iš I. B. (asmens kodas ( - ) A. D. (asmens kodas ( - ) ir R. D. (asmens kodas ( - ) nuosavybėn 2/3 dalis buto, esančio ( - ), Kaune, su 3,16 kv. m rūsiu, pažymėtu R-48, bei 1/24 dalį negyvenamosios patalpos – garažo, pažymėto G-1, G-2, esančio pastate ( - ), Kaune.

362I. B. (asmens kodas ( - ) iš A. D. (asmens kodas ( - ) ir R. D. (asmens kodas ( - ) solidariai priteisti 40 546,80 Eur (keturiasdešimt tūkstančių penkis šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir aštuoniasdešimt euro centų).“

363Priteisti ieškovui G. P. (asmens kodas ( - ) iš atsakovo A. D. (asmens kodas ( - ) 1 245 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

364Priteisti iš ieškovo G. P. (asmens kodas ( - ) į valstybės biudžetą 514,24 Eur (penkis šimtus keturiolika eurų ir dvidešimt keturis euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

365Priteisti iš ieškovo G. P. (asmens kodas ( - ) atsakovui S. S. (asmens kodas ( - ) 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas G. P. kreipėsi į teismą ir, patikslinęs ieškinį, prašo:... 7. 1.1.... 8. Panaikinti ieškovo G. P. atsakovui A. D. 2004 m. birželio 7 d. išduotą... 9. 1.2.... 10. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2004 m. birželio 29 d.... 11. 1.3.... 12. Priteisti ieškovui G. P. solidariai iš atsakovų A. D. ir R. D. 188 119,83... 13. 1.4.... 14. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. rugsėjo 4 d.... 15. 1.5.... 16. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. rugsėjo 4 d.... 17. 1.6.... 18. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. balandžio 14 d. turto... 19. 1.7.... 20. Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2009 m. vasario 20 d. Kauno... 21. 1.8.... 22. Perkelti ieškovui G. P. nuomotojo teises pagal 2004 m. rugsėjo 23 d.... 23. 1.9.... 24. Priteisti ieškovui neteisėtai gautas nuompinigių sumas iš šių atsakovų:... 25. 1.9.1.... 26. S. S. – 101 482,85 Eur bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2010 m.... 27. 1.9.2.... 28. K. K. (B.) ir V. B. solidariai – 141 165,25 Eur bei 5 proc. dydžio metines... 29. 1.9.3.... 30. E. N. ir N. N. solidariai – 237 627,02 Eur bei 5 proc. dydžio metines... 31. 1.9.4.... 32. A. D. ir R. D. solidariai – 22 480 Eur bei 5 proc. dydžio metines palūkanas... 33. 1.9.5.... 34. D. S. ir A. S. solidariai – 90 423,82 Eur bei 5 proc. dydžio metines... 35. 1.9.6.... 36. L. S. – 57 783,64 Eur bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2010 m.... 37. 1.10.... 38. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010 m. rugsėjo 6 d.... 39. 1.11.... 40. Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2010 m. rugsėjo 9 d.... 41. 1.12.... 42. Priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas.... 43. 2.... 44. Ieškovas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus... 45. 3.... 46. Ieškovas nurodė, kad, patalpos ( - ) ir ( - ), į kurias jam buvo atkurtos... 47. 4.... 48. Ginčijamo įgaliojimo pagrindu A. D. 2004 m. birželio 29 d.... 49. 5.... 50. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad teismams baudžiamojoje byloje konstatavus,... 51. 6.... 52. Ieškovo nuomone, kadangi S. S., M. E. S., E. N., N. N., V. B. ir K. B. 2004 m.... 53. 7.... 54. Tarp S. S., M. E. S., E. N., N. N., V. B. ir K. B., atstovaujamų A. D., su... 55. 8.... 56. Ieškovas taip pat nurodė, kad siekdami išvengti civilinės atsakomybės,... 57. 9.... 58. Atsakovas A. D. nesutikdamas su ieškiniu nurodė, kad siųsdavo ieškovui... 59. 10.... 60. Atsakovė R. D. nesutikdama su ieškiniu nurodė, kad ieškovo versija, jog jis... 61. 11.... 62. Atsakovas S. S., nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, nurodė, kad... 63. 12.... 64. Atsakovai A. S. ir D. S., nesutikdami su ieškinio reikalavimais, nurodė, kad,... 65. 13.... 66. Atsakovai K. K., N. N. ir E. N., nesutikdami su ieškinio reikalavimais,... 67. 14.... 68. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, kad ieškovo... 69. 15.... 70. Trečiasis asmuo Kauno miesto 21-ojo notarų biuro notaras V. L. paaiškino,... 71. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 72. 16.... 73. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu ir 2019 m. balandžio... 74. 17.... 75. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m.... 76. 18.... 77. Teismas nurodė, kad, nors prejudicinę reikšmę nagrinėjami civilinei bylai... 78. 19.... 79. Teismas pažymėjo, kad A. D. išduoto įgaliojimo teisėtumo klausimas negali... 80. 20.... 81. Kadangi įstatymuose nėra draudimo parduoti nekilnojamąjį daiktą už... 82. 21.... 83. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m.... 84. 22.... 85. Kadangi teismas nenustatė pagrindų panaikinti 2004 m. birželio 29 d.... 86. 23.... 87. Konstatavęs, kad išreikalauti iš sąžiningų įgijėjų atsakovo... 88. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 89. 24.... 90. Ieškovas G. P. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos... 91. 24.1.... 92. Teismas nagrinėdamas ieškovo reikalavimą dėl įgaliojimo panaikinimo... 93. 24.2.... 94. Teismas taip pat netyrė ir nepasisakė dėl netinkamo, A. D. kaip... 95. 24.3.... 96. Nepagrįsti teismo teiginiai dėl ieškovo galimybės asmeniškai ar per... 97. 24.4.... 98. Baudžiamojoje byloje teismas A. D. veiksmus, susijusius tiek su ginčijamu... 99. 24.5.... 100. Teismas taip pat nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus dėl ginčo patalpų... 101. 24.6.... 102. Atsakovai S. S., E. M. S., E. N., N. N., V. B., K. B. (K.), įsigiję ieškovui... 103. 24.7.... 104. Panaikinus 2004 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį bei... 105. 24.8.... 106. Nepagrįstai atmestas reikalavimas dėl solidarios atsakomybės taikymo. Iš... 107. 24.9.... 108. Tik ieškovas yra teisėtas jam nuosavybės teise grąžintų visų ginčo... 109. 24.10.... 110. Nors teismas tenkino reikalavimus dėl 2010 m. rugsėjo 6 d. ir 2010 m.... 111. 25.... 112. Atsakovas A. D. apeliaciniame skunde prašo priimti su apeliaciniu skundu... 113. 25.1.... 114. Reikalaudamas pripažinti negaliojančia 2010 m. rugsėjo 6 d.... 115. 25.2.... 116. Reikalaudamas pripažinti negaliojančia 2010 m. rugsėjo 9 d.... 117. 26.... 118. Atsakovė R. D. nurodė, jog prisideda prie A. D. apeliacinio skundo, palaiko... 119. 27.... 120. Atsakovai I. B. ir A. B. pareiškė, jog prisideda prie A. D. apeliacinio... 121. 28.... 122. Ieškovas G. P. atsiliepime į atsakovo A. D. apeliacinį skundą prašė... 123. 28.1.... 124. Teisingą teismo išvadą apie 2010 m. rugsėjo 6 d. sandorio su A. B.... 125. 28.2.... 126. Pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama beveik 9 metus, tačiau per... 127. 28.3.... 128. Nutraukiant santuoką privaloma teismui pateikti dokumentus apie nekilnojamojo... 129. 28.4.... 130. Ieškovas nuo pat ieškinio pateikimo teigė, jog L. S. yra A. D. sesuo,... 131. 29.... 132. Atsakovai A. D. ir R. D. atsiliepime į ieškovo G. P. apeliacinį skundą... 133. 29.1.... 134. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad ginčijamas įgaliojimas, kaip... 135. 29.2.... 136. Ieškovo patirti nuostoliai padaryti išimtinai dėl atsakovo A. D. kaltės ir... 137. 30.... 138. Atsakovas S. S. atsiliepime į G. P. ir A. D. apeliacinius skundus prašė... 139. 30.1.... 140. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad G. P. turėjo žinoti apie nuosavybės... 141. 30.2.... 142. Teismas posėdžio metu aiškinosi ieškovo į bylą pateikto ranka (rusų... 143. 30.3.... 144. 2004 m. birželio 7 d. įgaliojimą patvirtinęs Lietuvos Respublikos ambasados... 145. 30.4.... 146. Teismas tinkamai aiškino Konstitucinio Teismo nutarimą ir pagrįstai... 147. 30.5.... 148. Ieškovas vadovaujasi išskirtinai baudžiamojoje byloje nustatyta patalpų... 149. 30.6.... 150. Ieškovo reikalavimas panaikinus 2004 m. birželio 29 d. sutartį taikyti... 151. 30.7.... 152. Nors ieškovas teigia, kad su juo neatsiskaityta už patalpas pagal 2004 m.... 153. 30.8.... 154. Atmetus reikalavimą pripažinti negaliojančiais 2004 m. birželio 7 d.... 155. 30.9.... 156. CK 4.97 straipsnis nustato, jog savininkas, išreikalaudamas daiktą pagal... 157. 31.... 158. Atsakovai E. N., K. K. ir N. N. atsiliepime prašė ieškovo G. P. apeliacinį... 159. 31.1.... 160. Skirtingi Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje konsuliniai... 161. 31.2.... 162. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas turėjo galimybę tiek pats... 163. 31.3.... 164. Ginčijamą 2004 m. birželio 29 d. sutartį ieškovas su atsakovais sudarė... 165. 31.4.... 166. Ieškovas neįrodė atsakovų nesąžiningumo, taip pat neįrodė, kad... 167. 32.... 168. Atsakovai D. S. ir A. S. atsiliepime į G. P. ir A. D. apeliacinius skundus... 169. 32.1.... 170. Teismas, atmesdamas pagrindinį reikalavimą, pagrįstai netenkino ir... 171. 32.2.... 172. D. S. pirmą kartą atsakovo E. N. pateiktame lape apie nuompinigių gavimą... 173. 32.3.... 174. Pirmosios instancijos teismas nebuvo saistomas kokiais nors privalomais... 175. 32.4.... 176. Įstatymas nedraudžia parduoti nekilnojamąjį daiktą už žemesnę negu... 177. 32.5.... 178. Piniginių lėšų pervedimai į ieškovo bei jo artimųjų sąskaitas... 179. 33.... 180. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į G. P. ir A.... 181. 34.... 182. Trečiasis asmuo D. P. atsiliepime į A. D. apeliacinį skundą prašė... 183. 34.1.... 184. A. D. nepateikė teismui nė vieno įrodymo, kad A. B. faktiškai priėmė iš... 185. 34.2.... 186. Pagal baudžiamosios bylos medžiagą, telefoninio pokalbio su D. P. metu... 187. Teisėjų kolegija... 188. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 189. 35.... 190. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320... 191. 36.... 192. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 193. 37.... 194. Apeliacijos dalykas – Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d.... 195. 38.... 196. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 197. 39.... 198. Atsakovas A. D. su apeliaciniu skundu pateikė teismui mokėjimo dokumentus,... 199. 40.... 200. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pateikiamų naujų įrodymų sudarymo... 201. 41.... 202. Naujus įrodymus (2011 m. gegužės 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo... 203. 42.... 204. Byloje nustatyta, kad ieškovas G. P., kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra... 205. 43.... 206. 2003 m. kovo 4 d. įgaliojimu, patvirtintu Lietuvos Respublikos ambasados... 207. 44.... 208. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. vasario 10 d.... 209. 45.... 210. 2004 m. birželio 7 d. ieškovas pasirašė naują įgaliojimą, patvirtintą... 211. 46.... 212. A. D., vadovaudamasis 2004 m. birželio 7 d. įgaliojimu, 2004 m. birželio 29... 213. 47.... 214. 2004 m. rugsėjo 23 d. Ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi S. S., M.... 215. 48.... 216. 2008 m. rugsėjo 4 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi S. S.... 217. 49.... 218. Byloje taip pat nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos... 219. 50.... 220. Teisėjų kolegija pažymi, kad įgaliojimas ir jo pagrindu veikiančio atstovo... 221. 51.... 222. Ieškovas ginčija 2004 m. birželio 7 d. išduotą įgaliojimą, remdamasis... 223. 52.... 224. CK 1.91 straipsnis nustato, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti... 225. 53.... 226. Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam... 227. 54.... 228. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 1.91 straipsnyje... 229. 55.... 230. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių... 231. 56.... 232. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad... 233. 57.... 234. Atsakovas A. D. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir... 235. 58.... 236. Nors apgaulė yra esminis sukčiavimo požymis, tačiau sukčiavimas ir... 237. 59.... 238. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo... 239. 60.... 240. Taigi baudžiamojoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl A. D.... 241. 61.... 242. Kaip minėta, sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo CK 1.91 straipsnio... 243. 62.... 244. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismo... 245. 63.... 246. Ieškovas nurodo, kad 2004 m. birželio 7 d. įgaliojimo tekstą, surašytą... 247. 64.... 248. Visų pirma pažymėtina, kad ieškovo minimas raštelis yra be datos, todėl,... 249. 65.... 250. Antra, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, kad... 251. 66.... 252. Tai, kad ginčo įgaliojime nėra įrašo apie tai, jog įgaliojimas ieškovui... 253. 67.... 254. Pažymėtina, kad ieškovas atsakovui A. D. po ginčo įgaliojimo surašymo... 255. 68.... 256. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas siekė... 257. 69.... 258. Ieškovo nuomone, 2004 m. birželio 29 d. nekilnojamojo turto... 259. 70.... 260. Sandorius asmenys turi teisę sudaryti asmeniškai arba per atstovus (CK 2.132... 261. 71.... 262. Įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami, jų... 263. 72.... 264. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu... 265. 73.... 266. Šiuo atveju 2004 m. birželio 7 d. įgaliojime A. D. buvo įgaliotas parduoti... 267. 74.... 268. Pripažinus, kad A. D. veikė priešingai ieškovo interesams ir viršijo jam... 269. 75.... 270. Žinojimas ar turėjimas žinoti – tai bendrasis civilinių teisinių... 271. 76.... 272. Nagrinėjamu atveju 2004 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties... 273. 77.... 274. Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta situacija, kai ieškovo įgaliotinis... 275. 78.... 276. Ieškovas taip pat teigia, kad šiuo atveju sandoris naikintinas ir dėl... 277. 79.... 278. Atstovas privalo veikti pagal įgaliojimus ir atstovaujamojo interesais. Jeigu... 279. 80.... 280. Taigi esant piktavališkas susitarimui, vienos sandorio šalies atstovas ir... 281. 81.... 282. Restitucijos taikymas yra neatsiejamas nuo sandorio pripažinimo... 283. 82.... 284. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta... 285. 83.... 286. Netenkinus ieškovo reikalavimo 2004 m. birželio 29 d. nekilnojamojo turto... 287. 84.... 288. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovo... 289. 85.... 290. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai... 291. 86.... 292. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą išaiškinta, kad teisinė... 293. 87.... 294. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas negali keisti ieškinyje nurodytų... 295. 88.... 296. Teismas, priimdamas procesinį sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų,... 297. 89.... 298. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą,... 299. 90.... 300. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas A. D. pirmosios... 301. 91.... 302. Ieškovas teismo sprendimo dalį dėl nuostolių atlyginimo skundžia ir tuo... 303. 92.... 304. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė... 305. 93.... 306. Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuojama CK... 307. 94.... 308. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 309. 95.... 310. Kaip minėta, A. D. ir R. D. 2010 m. rugsėjo 6 d. pirkimo–pardavimo... 311. 96.... 312. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimu šias sutartis pripažino... 313. 97.... 314. Sutarčių sudarymo srityje pasitaiko atvejų, kai dėl vienokių ar kitokių... 315. 98.... 316. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris turi paslėptą... 317. 99.... 318. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi... 319. 100.... 320. CK įtvirtina sandorį kaip valinį jo šalių aktą siekiant tam tikrų... 321. 101.... 322. 2010 m. rugsėjo 9 d. sandorio negaliojimą teismas motyvavo tuo, kad sandoris... 323. 102.... 324. Šiuo atveju ieškovas nuo pat 2010 m., kai pateikė ieškinį teismui, teigė,... 325. 103.... 326. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog CK 6.67... 327. 104.... 328. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2010 m. rugsėjo 9 d. sandorio fiktyvumą įrodo... 329. 105.... 330. Dėl 2010 m. rugsėjo 6 d. sandorio, kuriuo A. D. su R. D. pardavė A. B. savo... 331. 106.... 332. CK 1.86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandorį pripažinus tariamuoju,... 333. 107.... 334. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl tariamojo sandorio... 335. 108.... 336. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, kad... 337. 109.... 338. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju taikytina dvišalė... 339. 110.... 340. Dėl restitucijos taikymo pripažinus 2010 m. rugsėjo 6 d. pirkimo–pardavimo... 341. 111.... 342. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta ieškovo apeliacinio... 343. 112.... 344. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 345. 113.... 346. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas... 347. 114.... 348. Prašymus atlyginti išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme,... 349. 115.... 350. Ieškovo G. P. prašomas atlyginti 2 745 Eur išlaidas sudaro 1 400 Eur... 351. 116.... 352. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2020 m.... 353. 117.... 354. Atsakovas S. S. apeliacinės instancijos teisme patyrė 650 Eur išlaidas,... 355. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 356. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą ir 2019 m. balandžio... 357. Papildyti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo rezoliucinę... 358. „Grąžinti iš L. S. (gim. ( - )) A. D. (asmens kodas ( - ) ir R. D. (asmens... 359. Grąžinti iš L. S. (gim. ( - )) A. D. (asmens kodas ( - ) ir R. D. (asmens... 360. L. S. (gim. ( - )) iš A. D. (asmens kodas ( - ) ir R. D. (asmens kodas ( - )... 361. Grąžinti iš I. B. (asmens kodas ( - ) A. D. (asmens kodas ( - ) ir R. D.... 362. I. B. (asmens kodas ( - ) iš A. D. (asmens kodas ( - ) ir R. D. (asmens kodas... 363. Priteisti ieškovui G. P. (asmens kodas ( - ) iš atsakovo A. D. (asmens kodas... 364. Priteisti iš ieškovo G. P. (asmens kodas ( - ) į valstybės biudžetą... 365. Priteisti iš ieškovo G. P. (asmens kodas ( - ) atsakovui S. S. (asmens kodas...