Byla 2A-1864-221/2012

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. K. ir atsakovės D. K. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. K. patikslintą ieškinį atsakovei D. K., J. K. ir tretiesiems asmenims S. B., A. P., J. V., A. V. ir Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarui A. R. Palšauskui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokinio turto padalinimo ir atsakovės D. K. priešieškinį ieškovui K. K., atsakovei J. K. ir tretiesiems asmenims S. B., A. P., J. V., A. V. ir Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarui A. R. Palšauskui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, sandorio pripažinimo apsimestiniu, sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, S. B. patikslintą ieškinį ieškovui K. K. ir atsakovėms D. K. ir J. K. dėl prievolės pripažinimo solidaria.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas K. K. patikslintu ieškiniu (t. 3, b. l. 59-64) prašė santuoką, tarp K. K. ir D. K., sudarytą 1991 m. rugsėjo 21 d. Kauno rajono civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 461, nutraukti dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo pavardes palikti tas pačias: K ir K; padalinti santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą: priteisti K. K. nuosavybės teisę į ½ dalį santuokoje įgyto turto: priteisti K. K. asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė – 23 200 Lt, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas – 73,54 kv. m, kurio vidutinė rinkos vertė – 21 600 Lt, ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), užstatytas plotas – 42 kv. m, vertė – 829 Lt, ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), užstatytas plotas – 28,89 kv. m, kurio vertė – 445 Lt, ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ) užstatytas plotas – 13,70 kv. m, kurio vertė – 269 Lt, ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), užstatytas plotas – 24,70 kv. m, kurio vertė – 776 Lt, viralinę, unikalus Nr. ( - ), užstatytas plotas – 10,98 kv. m, kurios vertė – 259 Lt, ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), užstatytas plotas – 15,36 kv. m, kurio vertė – 379 Lt, kiemo statinius (stoginė, šulinys, tvora, lauko tualetas, unikalus Nr. ( - )), vertė 902 Lt, esančius ( - ).; į pagalbinę patalpą, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas – 2,68 kv. m, kurios vertė – 3420 Lt, 72/5168 dalies žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kurio vertė – 56 967,49 Lt, 1/8 dalies kitų statinių – dengtos aikštelės, unikalus Nr. ( - ), kurios vertė – 1812 Lt, 72/5168 dalį kitų statinių – kiemo aikštelė, unikalus Nr. ( - ), kurios vertė – 1340,25 Lt, esančius ( - ), poilsio patalpas, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas – 47,42 kv. m, vidutinė rinkos vertė – 159 000,00 Lt, esančias ( - ); į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 4.2300 ha ploto, vidutinė rinkos vertė – 10 800 Lt, esantį ( - ).; į automobilį FORD RANGER, valstyb. Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė – 2000 Lt; priteisti K. K. negrąžintą 120 000 Lt skolą, gautą iš S. B. pagal 2008 m. spalio 1 d. paskolos sutartį; negrąžintą 50 000 Lt skolą, gautą iš A. P. pagal 2008 m. spalio 14 d. paskolos sutartį; priteisti K. K. iš D. K. 3000 Lt neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas:

5priteisti D. K. asmeninės nuosavybės teisę į automobilį AUDI 80, valstyb. Nr. ( - ) (VIN kodas: ( - )), vidutinė rinkos vertė – 1000 Lt; priteisti D. K. iš K. K. 56 499,37 Lt kompensaciją už atitekusią ieškovui didesnę turto dalį.

6Ieškovas K. K. patikslintą ieškinį grindė tuo, kad su atsakove susituokė 1991 m. rugsėjo 21 d. Iš pradžių santuokinis gyvenimas klostėsi normaliai, tačiau vėliau dėl sutuoktinės neištikimybės nuo 2010 m. sausio mėnesio jie nutarė gyventi atskirai. Ieškovas niekada prieš žmoną nenaudojo jokio smurto, nei fizinio, nei psichologinio. Visą laiką D. K. nedirbo. Šeimą visą laiką išlaikė K. K.. Gyvenant santuokoje jie įgijo V. Č. gatvėje namą, P. V. gatvėje butą ir 4 ha žemės sklypą Jagminiškių kaime bei du automobilius. Nurodė, jog namą Vilkijoje ir žemės sklypą Jagminiškių kaime įsigijo iš sutaupytų lėšų. Skolintis reikėjo tik perkant butą Palangoje.

7Į atsakovės D. K. priešieškinį dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu K. K. nurodė, jog namą pirko jo motina, dalį pinigų davė jo sesuo. Namas buvo remontuojamas ieškovo sesers lėšomis. D. ir K. K. nei perkant namą, nei jį remontuojant savo šeimos pinigų neinvestavo. D. K. žinojo apie namo pirkimą, nes kartu su J. K. važiuodavo tvarkyti reikalingų dokumentų. Tėvai tą namą pirko tiek sau, tiek anūkams, tiek dukrai, kuri tuo metu gyveno Londone, kad būtų kur šeimai susirinkti. Kai D. K. iš namo išsikėlė, tėvai iš karto persikraustė į jį gyventi, kur ir šiuo metu gyvena.

8Su pareikštu trečiojo asmens S. B. ieškiniu sutiko, nes iš S. B. pinigai buvo skolinti šeimos interesais – buto Palangoje pirkimui.

9Atsakovė D. K. patikslintu ieškiniu bei priešieškiniu (t. 2, b. l. 51-58, t. 4, b. l. 63-74) prašė pripažinti 2004 m. balandžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 5-1399 bei 2004 m. balandžio 16 d. priėmimo-perdavimo aktą reg. Nr. 5-1402 apsimestiniais sandorias; pripažinti 2004 m. balandžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties reg. Nr. 5-1399 bei 2004 m. balandžio 16 d. priėmimo-perdavimo akto reg. Nr. 5-1402 dalis dėl šalies (pirkėjo) negaliojančiomis bei nustatyti, kad turto, esančio ( - ), pirkėjai yra sutuoktiniai D. K. ir K. K.; pripažinti, kad turtas, esantis ( - ), įgytas 2004 m. balandžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties reg. Nr. 5-1399 bei 2004 m. balandžio 16 d. priėmimo-perdavimo akto reg. Nr. 5-1402 pagrindu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių D. K. ir K. K. nuosavybė; santuoką tarp K. K. ir D. K. nutraukti dėl sutuoktinio K. K. kaltės, paliekant santuokoje turėtas pavardes; priteisti iš ieškovo 10 000 Lt neturtinę žalą atsakovei D. K.; santuokoje įgytą bendrąjį jungtinį sutuoktinių turtą padalinti taip: D. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti 4,2300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), vidutinė rinkos vertė 10 700 Lt; žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 9200 Lt, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 75 600 Lt, su priklausiniu – kiemo statiniais, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 86 Lt, ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 2520 Lt, esančius ( - ), iš viso atsakovei D. K. priteistino turto už 98 106 Lt;

10K. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 0,3320 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 23 200 Lt; pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), kurio plotas 70,54 kv. m, vidutinė rinkos vertė 21 600 Lt, su priklausiniu - kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai, unikalus Nr. 5292-0000-1081, vidutinė rinkos vertė 902 Lt; pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 829 Lt; pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 445 Lt; pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 269 Lt; pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 776 Lt; pastatą - viralinę, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 259 Lt; pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 379 Lt, esančius ( - ).; negyvenamąją patalpą - pagalbinę patalpą ( - ), bendras plotas 2,68 kv. m, vidutinė rinkos vertė 3420 Lt; 72/5168 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 56 967,49 Lt; 1/8 dalį kitų statinių (inžinerinių) - dengta aikštelė, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė vertė 1450 Lt; 72/5168 dalis kitų statinių - kiemo aikštelės, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 1071,36 Lt, esančius ( - ); negyvenamą patalpą - poilsio patalpas, unikalus Nr. ( - ), kurios plotas 47,42 kv. m, esančią Vanagupės g. 26-91, Palangos m., vidutinė rinkos vertė 159 000 Lt; automobilį Audi 80, valst. Nr. ( - ), VIN kodas: WAUZZZ8AZMA004317, gamybos metai - 1991, vidutinė rinkos vertė 2 200 Lt; automobilį F. R., valst. Nr. ( - ) VIN kodas: 1FTDR15X1PTA73163, gamybos metai - 1993, vidutinė rinkos vertė 5 000 Lt, iš viso ieškovui K. K. priteistino turto vertė: 277 767,85 Lt;

11Priteisti atsakovei D. K. iš ieškovo K. K. 89 830,93 Lt piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkančią didesniąją turto dalį, ją išmokant per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

12Prievoles pagal 2008 m. spalio 1 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp K. K. ir S. B., bei pagal 2008 m. spalio 14 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp K. K. ir A. P., priteisti ieškovui K. K. jo asmeninėmis prievolėmis.

13Nustatyti priverstinę hipoteką po santuokos nutraukimo ieškovui K. K. asmeninės nuosavybės teise atiteksiantiems daiktams: negyvenamajai patalpai - pagalbinei patalpai P-25, unikalus Nr. 4400-1285-1786:5140, esančiai ( - ), vidutinė rinkos vertė 3420 Lt; negyvenamajai patalpai - poilsio patalpos, unikalus Nr. 4400-1292-4811:7317, esančiai Vanagupės g. 26-91, Palangos m., vidutinė rinkos vertė 159 000 Lt; 72/5168 dalims žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 56 967,49 Lt; 1/8 daliai kitų statinių (inžinerinių) - dengta aikštelė, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė vertė 1450 Lt; 72/5168 dalims kitų statinių - kiemo aikštelės, unikalus Nr. 4400-1293-0538, vidutinė rinkos vertė 1071,36 Lt; esantiems ( - ). Priverstine hipoteka prašomo apsunkinti turto vertė 221 908,85 Lt. Priverstine hipoteka užtikrinamo reikalavimo suma: 89 830,93 Lt. Hipotekos terminas: nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo per teismo sprendime nustatytą terminą.

14Atsakovė atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį bei savo priešieškinyje nurodė, kad susituokus šeima gyveno atsakovėas tėvų namuose. Vėliau ieškovas buvo atsakovei neištikimas, įvairiai emociškai jos atžvilgiu smurtavo, ją žemindavo, ieškodavo įvairių priekabių, naudojo fizinį smurtą. Dėl K. K. nurodomo telefono numerio, iš kurio neva ji skambino į pažinčių liniją, D. K. paaiškino, kad tai buvo ieškovo telefono numeris ir ji juo nesinaudojo. Ji jokių vyrų neieškojo. Gyvenant kartu su ieškovu, atsakovė nedirbo, nes taip norėjo K. K.. Prašo žemės sklypą priteisti jai, nes tai galėtų būti jos pragyvenimo šaltinis, ji galėtų verstis žemės ūkiu. Šiuo metu tas žemės sklypas yra nuomojamas. Prašo taikyti priverstinę hipoteką, nes nori apsidrausti, kad jai būtų sumokėta kompensacija. Atsakovė dėl ginčijamo namo pirkimo nurodė, jog J. K. namo nepirko. D. ir K. K. planavo pirkti butą Palangoje, todėl bijodami, kad mokesčių inspekcija neprisikabintų dėl jų pajamų, nusprendė namo pirkimo sutartį daryti J. K. vardu. Prašo namą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, nes jis buvo pirktas iš šeimos pinigų. J. K. niekada tame name negyveno. D. ir K. K. turėjo pakankamai pinigų, todėl skolintis pinigų buto Palangoje pirkimui nereikėjo. Apie paskolas nieko nežinojo.

15Atsakovė J. K. su ieškovo K. K. ieškiniu sutiko, su atsakovės D. K. priešieškiniu nesutiko, dėl trečiojo asmens S. B. ieškinio savo nuomonės nepareiškė. Nurodė, jog namą esantį ( - ), pirko už savo ir dukros pinigus. Namas buvo remontuojamas iš jos su vyru bei V. P. pinigų.

16Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, S. B. ieškiniu (t. 3,. b. l. 105-106) prašė pripažinti, kad prievolė grąžinti S. B. skolą pagal paskolos sutartį, sudarytą 2008 m. spalio 1 d. tarp S. B. ir K. K., yra K. K. ir D. K. bendra solidari. S. B. su K. K. pareikštu patikslintu ieškiniu sutiko, D. K. priešieškinį prašė atmesti. Savo ieškinį grindė tuo, kad paskolino ieškovui 120 000 Lt, nes tuo metu jie dirbo vienoje įmonėje. Šią sumą paskolino iki 2011 m. spalio 1 d. Pinigai buvo paduoti pasirašant sutartį. Pinigus skolino K. K. gyvenant santuokoje su D. K.. Žinojo, kad 2008 m. D. ir K. K. įsigijo nekilnojamą turtą, turtas priklausė abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl prašė prievolę pripažinti solidaria, nes skola nėra grąžinta.

17II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu (t. 6., b. l. 35-53) ieškovo K. K. patikslintą ieškinį, atsakovės D. K. patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, S. B. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą 1991 m. rugsėjo 21 d. Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 461, tarp K. K. ir D. K. nutraukė, pripažįstant, kad ji nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes – K.ir K..

19Šalių santuokoje įgytą turtą padalino taip:

20K. K. asmeninės nuosavybės teise paskyrė: žemės sklypą, unikalus ( - ), vidutinė rinkos vertė 23 200 Lt, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 21 800 Lt, ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 829 Lt, ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 445 Lt, ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), vertė 269 Lt, ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 776 Lt, viralinę, unikalus Nr( - ), vidutinė rinkos vertė 259 Lt, ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 379 Lt, kiemo statinius (stoginė, šulinys, tvora, lauko tualetas), unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 902 Lt, esančius ( - ); pagalbines patalpas, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 3420Lt, 72/5168 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 35 219,81 Lt, 1/8 dalį kitų statinių - dengtos aikštelės, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 1450 Lt, 72/5168 dalis kitų statinių - kiemo aikštelė, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 1071,36 Lt, poilsio patalpas, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė 155 000 Lt, esančius ( - ); automobilį FORD RANGER, valstyb. Nr. ( - ), (VIN kodas: ( - )), vidutinė rinkos vertė 3500 Lt; automobilį AUDI 80, valstyb. Nr. ( - ), (VIN kodas: ( - )), vidutinė rinkos vertė 1600 Lt. Iš viso turto už 250 120,12 Lt.

21D. K. asmeninės nuosavybės teise teismas paskyrė: žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - )., vidutinė rinkos vertė yra 10 900 Lt; įpareigojo ieškovą K. K. išmokėti atsakovei D. K. 119 610,10 Lt kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį; pripažino negrąžintą 120 000 Lt skolą, gautą iš S. B. pagal 2008 m. spalio 1 d. paskolos sutartį, bei negrąžintą 50 000 Lt skolą, gautą iš A. P. pagal 2008 m. spalio 14 d. paskolos sutartį ieškovo K. K. asmeninėmis prievolėmis.

22Likusiose dalyse ieškovo K. K. patikslintą ieškinį ir atsakovės D. K. patikslintą priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės D. K. ieškovui K. K. 2930 Lt jo sumokėto žyminio mokesčio bei valstybei 578,20 Lt likusią žyminio mokesčio dalį ir 55,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš ieškovo K. K. atsakovei D. K. 1725,30 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio bei valstybei 1884,90 Lt likusią žyminio mokesčio dalį ir 46,67 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

23Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinės) kaltės teismas nurodė, jog nesant neginčytinų ir objektyvių įrodymų, jog kuris nors iš sutuoktinių buvo neištikimas ar kuris nors vienas iš sutuoktinių iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, konstatavo, kad abu sutuoktiniai nebuvo pakankamai pakantūs ir lojalūs vienas kitam, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, todėl darė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

24Dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškovas K. K. patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės D. K. priteisti 3000 Lt neturinės žalos atlyginimo, atsakovė D. K. – iš ieškovo K. K. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismui nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abiejų reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo teismas laikė nepagrįstais, nes CK 3.70 straipsnio 2 dalis leidžia priteisti neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimą iš kito sutuoktinio, kalto dėl santuokos nutraukimo, jeigu santuoka nutraukta tik dėl vieno sutuoktinio, o ne dėl abiejų sutuoktinių, kaltės.

25Dėl 2004 m. balandžio 16 d. sudaryto turto, esančio Putinų g. 1, Vilkija, Kauno r., sandorio pripažinimo apsimestiniu. Teismas darė išvadą, kad atsakovė J. K., nurodyta sutartyje kaip jos šalis, iš tikrųjų sudarė sutartį ir įgijo iš jos kylančias teises ir pareigas, o atsakovė D. K. neįrodė, jog tikroji ginčijamo sandorio šalis buvo ne atsakovė J. K., o sutuoktiniai D. K. ir K. K., todėl atsakovės reikalavimas dėl pripažinimo 2004 m. balandžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 5-1399, bei 2004 m. balandžio 16 d. priėmimo-perdavimo akto, reg. Nr. 5-1402, apsimestiniais sandoriais atmestas kaip neįrodytas. Atmetus minėtą reikalavimą, atmesti ir kiti du atsakovės D. K. reikalavimai, t. y. pripažinti 2004 m. balandžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 5-1399, bei 2004 m. balandžio 16 d. priėmimo-perdavimo akto, reg. Nr. 5-1402, dalis dėl šalies (pirkėjo) negaliojančiomis bei nustatyti, kad turto, esančio ( - ), pirkėjai yra sutuoktiniai D. K. ir K. K.; pripažinti, kad turtas, esantis ( - )., įgytas 2004 m. balandžio16 pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 5-1399, bei 2004 m. balandžio 16 d. priėmimo-perdavimo akto, reg. Nr. 5-1402, pagrindu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių D. K. ir K. K. bei minėtą turtą priteisti atsakovei D. K. asmeninės nuosavybės teise.

26Dėl prievolių tretiesiems asmenims teismas, įvertinęs visus surinktus ir aptartus įrodymus, konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog abi sudarytos paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos interesais, t. y. kad lėšos buvo panaudotos ieškovo nurodyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakove valdomo nekilnojamojo turto ( - ) įsigijimui. Dėl to nėra pagrindo prievoles, kylančias iš šių paskolos sutarčių, pripažinti bendrosiomis šalių prievolėmis. Todėl negrąžintos skolos 120 000 Lt S. B. ir 50 000 Lt A. P. pripažintos asmeninėmis ieškovo prievolėmis.

27Santuokos metu įgytą turtą teismas padalijo atsižvelgdamas į tai, kad tarp ieškovo K. K. ir D. K. yra susiformavę priešiški santykiai, į ieškovo K. K. ir D. K. prašymą dėl konkretaus turto padalijimo, į prašymo priteisti tiek žemės sklypo ( - ), tiek automobilio AUDI 80 valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus bei į tai, kad ieškovas K. K. sutiko už jam tenkančią didesnę turto dalį atsakovei D. K. sumokėti piniginę kompensaciją.

28Dėl priverstinės hipotekos taikymo teismas nurodė, kad K. K. pagal 2008 m. spalio 1 d. paskolos sutartį 120 000 Lt skola S. B. ir pagal 2008 m. spalio 14 d. paskolos sutartį 50 000 Lt skola A. P. pripažintos asmeninėmis ieškovo prievolėmis, minėtos skolos nėra grąžintos, paskolos sutartys nėra nuginčytos. Atsakovė D. K. neįrodė, kad ji turi pirmumo teisę prieš minėtus kitus kreditorius, todėl teismas darė išvadą, kad pagal jos prašymą nustačius priverstinę hipoteką 196 161,17 Lt vertės ieškovui paskirtam asmeninės nuosavybės teise turtui ir likus neapsunkintam hipoteka 53 959, 04 Lt vertės ieškovui paskirtam asmeninės nuosavybės teise turtui, būtų pažeisti kitų kreditorių reikalavimai, be to, ieškovas sutiko, kad iš jo būtų priteista piniginė kompensacija atsakovei už jam tenkančią didesnę turto dalį, motyvuodamas tuo, kad kompensaciją atsakovei galėtų atiduoti pardavęs dalį jam paskirto turto, dėl ko pritaikius hipoteką gali būti suvaržyti ieškovo interesai labiau nei tai yra būtina, todėl atsakovės reikalavimą dėl priverstinės hipotekos taikymo teismas laikė nepagrįstu ir atmetė.

29III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

30K. K. apeliaciniu skundu (t. 6, b. l. 57-65) prašo teismo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokinio turto padalijimo ir prievolių pripažinimo asmeninėmis K. K. prievolėmis ir priimti šioje dalyje naują sprendimą:

31- santuoką, tarp K. K. ir D. K., sudarytą 1991 m. rugsėjo 21 d. Kauno rajono civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 461, nutraukti dėl atsakovės D. K. kaltės; priteisti K. K. asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 4.2300 ha ploto, vidutinė rinkos vertė 10 900,00 Lt, esantį ( - ); pripažinti negrąžintą 120 000 Lt skolą, gautą iš S. B. pagal 2008 m. spalio 1 d. paskolos sutartį, bei negrąžintą 50 000 Lt skolą, gautą iš A. P. pagal 2008 m. spalio 14 d. paskolos sutartį, ieškovo K. K. ir atsakovės D. K. bendromis prievolėmis; priteisti K. K. negrąžintą 120 000 Lt skolą, gautą iš S. B. pagal 2008 m. spalio 1 d. paskolos sutartį; priteisti K. K. negrąžintą 50 000 Lt skolą, gautą iš A. P. pagal 2008 m. spalio 14 d. paskolos sutartį; priteisti D. K. iš K. K. 45 510,10 Lt kompensaciją už atitekusią ieškovui didesnę turto dalį; priteisti K. K. iš D. K. 3000 Lt neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.

32Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

331. Nepagrįstai teismas nusprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Priešingai, tiek liudytojų parodymai, tiek rašytiniai įrodymai patvirtina, kad daugiau nei 20 metų trukusi santuoka iširo būtent dėl atsakovės D. K. kaltės, t. y. atsakovė nesirūpino šeima, nedirbo, neatliko namų ruošos darbų, ieškojo kitų vyrų per įvairius pažinčių skelbimus, pati išėjo iš namų ir paliko šeimą. Atsakovė D. K. net nebandė nuslėpti savo neištikimybės. Tokiu savo elgesiu atsakovė užtraukė gėdą ne tik sau, bet ir visai šeimai, pamynė geros moralės ir šeimos, kaip vertybės, institutą. Todėl atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės moralines pareigas. Teismas nepagrįstai nustatė, kad dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas, nes atsakovė nepateikė jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų.

342. K. K. sutuoktinė atsakovė D. K., būdama kalta dėl santuokos nutraukimo, turi atlyginti 3000 Lt neturtinę žalą, dėl ieškovo patirto emocinio išgyvenimo, pašaipų bei sveikatos sutrikimų.

353. Nepagrįstai teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė, jog abi paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos interesais. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad minėtas turtas pirktas šeimos poreikiams. Kreditorius S. B. savo ieškinyje nurodė, jog skolino pinigus šeimos interesams, ne vieno ieškovo interesams. Visi sandoriai, sudaryti nors vieno iš sutuoktinių, sukuria bendras prievoles abiem sutuoktiniams, nes sąžiningi kreditoriai negali būti priklausomi nuo sutuoktinių tarpusavio santykių, jų nelojalumo vienas kitam, piktnaudžiavimo vienas kito pasitikėjimu ar kitokių panašių priežasčių, todėl abi paskolos sutartys pripažintinos bendromis sutuoktinių prievolėmis.

364. Nepagrįsta teismo išvada, jog mažai tikėtina, kad paskolintos lėšos pagal 2008 m. spalio 1 d. ir 2008 m. spalio 14 d. paskolos sutartis galėjo būti išleistos Palangoje esančiam butui pirkti. Paskolos sutarčių sudarymo data ir nurodyto turto įsigijimo data (2008 m. gruodžio 4 d.) parodo, kad pinigai buvo skolinti būtent šio turto įsigijimui. Teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

375. Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad sklypas, esantis ( - ), atitektų atsakovei, kadangi ji niekada anksčiau šiuo turtu nesirūpino, ši žemė ir šiandienai nėra jos dirbama. Šia sprendimo dalimi teismas pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pripažindamas skolą asmenine (170 000 Lt), kurią ieškovas turės atiduoti pardavęs dalį bendro turto, taip pat sumokėti atsakovei 119 610, 10 Lt kompensaciją bei atiduoti jai žemės sklypą natūra, kuris įvertintas yra 10 900 Lt, nors faktiškai jo pardavimo kaina šiai dienai yra apie 50 000 Lt. Todėl ieškovas mano, jog žemės sklypas, esantis ( - ), turi būti priteistas jam.

386. Teismas nepagrįstai atsakovei priteisė 119 610,10 Lt dydžio piniginę kompensaciją. Sutinka su sprendime nurodytomis turto rinkos kainomis. Tokiu būdu sutuoktinių bendro dalytino turto visuma (261 020,21 Lt) turi būti mažinama paskolintų lėšų suma (170 000 Lt) iki 91 020,21 Lt sumos. Todėl tiek ieškovui, tiek sutuoktinei D. K. nuosavybės teisė pripažintina į pusę santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto. Ieškovas atsakovei privalo sumokėti 45 510,10 Lt kompensaciją už atitekusią ieškovui didesnę turto dalį.

39Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė D. K. (t. 6, b. l. 111-116) prašo teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; ieškovo K. K. apeliacinį skundą atmesti, o atsakovės D. K. apeliacinį skundą patenkinti; priteisti atsakovei D. K. iš ieškovo K. K. bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

40Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

411. Atsakovės tvirtinimu, telefono Nr. 865041004 nepriklausė atsakovei, atsakovė niekada nėra kontaktavusi su jokiais pažinčių klubais. Neatmetama galimybė, kad pats ieškovas skambino ir siuntė SMS žinutes trumpaisiais numeriais iš minėto telefono, o prasidėjus nesutarimams, nusprendė tai panaudoti prieš atsakovę. Be to, nors liudytojas M. M. liudijo, kad matė atsakovę sėdant į svetimo vyro automobilį ir bučiuojantis, teismo paklausus ar priėjo liudytojas įsitikinti ar tai tikrai atsakovė, jis atsakė neigiamai. Todėl teismas pagrįstai laikė, jog atsakovės neištikimybė nėra įrodyta.

422. Pats ieškovas 2011 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio metu teigė, jog žmona buitimi šiek tiek rūpinosi, liudytojai taip pat nepaneigė, kad namuose visada būdavo tvarkinga.

433. Pirmosios instancijos teismas dėl netinkamo įrodymų vertinimo padarė nepagrįstą išvadą dėl abipusės kaltės. Ieškovės teigimu dėl santuokos nutraukimo yra kaltas tik ieškovas, todėl neturtinės žalos atlyginimas turi būti priteisiamas atsakovei D. K., o ne ieškovui. Esant šiai aplinkybei, nėra pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinio skundo ir priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, kaip jis to reikalauja.

444. Iš byloje esančių 2008 m. spalio 1 d. bei 2008 m. spalio 14 d. paskolos sutarčių turinio nėra aišku, kokiam tikslui pinigai buvo skolinti, kadangi paskolos tikslas sutartyse nėra įvardintas. Turtas Palangoje buvo įsigytas iš santuokinių lėšų, kurių pilnai pakako sumokėti visą pirkimo- pardavimo sutartyje nustatytą kainą. Tiek ieškovui, tiek atsakovei buvo padovanoti dar 2002 metais iš viso 110 000 Lt. 2004 m. balandžio 16 d. įsigytas žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir priklausiniais adresu Putinų g. 1, Vilkija (pirkimo-pardavimo sutartyje pirkėju nurodyta J. K.), nors turtą įsigijo sutuoktiniai, šis sandoris atsakovės priešieškiniu buvo ginčijamas, 2006 m. spalio 18 d. įsigytas žemės sklypas ( - ), 2007 m. sausio 11 d. įsigytas žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir priklausiniais ( - ), o 2008 m. gruodžio 15 d. įsigytas turtas Palangoje. Atsakovės nuomone, logikos dėsniams prieštarauja ieškovo pozicija, jog jis dovanotus pinigus išlaikė 6 metus ir panaudojo nekilnojamajam turtui Palangoje įsigyti, o jų nenaudojo įsigyti anksčiau įgytą nekilnojamąjį turtą. Atsakovės nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog minėtos paskolos sutartys yra niekiniai sandoriai, kadangi jokių piniginių lėšų kreditoriai K. K. neperdavė, kadangi jų paprasčiausiai neturėjo. Nagrinėjant bylą pirmąja instancija pagrindas pripažinti sandorius niekiniais buvo akivaizdus, todėl teismas tą turėjo ir padaryti, o ne priteisti juos asmeninėmis prievolėmis ieškovui K. K..

455. Ieškovo argumentai, kad atsakovė sklypu, esančiu ( - ) nesirūpino ir jo nedirbo, todėl sklypas jai negalėjo būti priteistas, nesudaro pagrindo keisti sprendimo, kadangi ieškovas taip pat šio sklypo nedirbo ir juo nesirūpino, sklypas buvo išnuomotas bendrovei. Žemės sklypas atsakovei, šiai praradus ieškovo teiktą išlaikymą, yra reikalingas kaip pajamų šaltinis, kadangi iš sklypo nuomos gaunamų nuompinigių atsakovė galėtų pragyventi. Atsakovė planuoja ateityje užsiimti žemės ūkiu šiame sklype. Ieškovas nė viename savo procesiniame dokumente nebuvo nurodęs, jog šio turto vertė yra 50 000 Lt ir tokios vertės jokiais įrodymais neįrodinėjo, todėl jo hipotetiniai teiginiai dėl didesnės ginčo turto žemės sklypo vertės teismo turi būti atmetami kaip nepagrįsti.

46Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą S. B. (t. 6, b. l. 108-109) prašo pripažinti, kad prievolė, grąžinti S. B. skolą pagal paskolos sutartį, sudarytą 2008 m. spalio 1 d. tarp S. B. ir K. K., yra K. K. ir D. K. bendra solidari sutuoktinių prievolė, todėl sutinka su ieškovo apeliaciniu skundu dalyje dėl prievolės pripažinimo solidaria sutuoktinių prievole. S. B. nurodo, jog skolino pinigus, kad abu sutuoktiniai įsigytų bendrą šeimos turtą, priešingu atveju, jei būtų žinojęs, kad K. K. skolinasi ne šeimos butui įsigyti, pinigų nebūtų skolinęs.

47Atsakovė D. K. apeliaciniu skundu (t. 6, b. l. 67-80) prašo bylą pagal atsakovės D. K. pateiktą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 2012 m. gegužės 21 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-104-540/2012 dalį, kuria nuspręsta ieškovo K. K. ir atsakovės D. K. santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės pakeisti nusprendžiant, jog santuoka iširo dėl ieškovo K. K. kaltės; sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės D. K. priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovo K. K. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - atmestą priešieškinio reikalavimą patenkinti; sprendimo dalį, kuria nuspręsta atmesti atsakovės D. K. priešieškinio reikalavimus: pripažinti 2004 m. balandžio 16 d. pirkimo- pardavimo sutartį, reg. Nr. 5-1399, bei 2004 m. balandžio 16 d. priėmimo-perdavimo aktą, reg Nr. 5-1402, apsimestiniais sandoriais; pripažinti 2004 m. balandžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 5-1399, bei 2004 m. balandžio 16 d. priėmimo-perdavimo akto, reg Nr. 5-1402, dalis dėl šalies (pirkėjo) negaliojančiomis ir nustatyti, kad turto, esančio ( - ), pirkėjai yra sutuoktiniai D. K. ir K. K.; pripažinti, kad turtas, esantis ( - ), įgytas 2004 m. balandžio 16 d. pardavimo sutarties, reg. Nr. 5-1399, bei 2004 m. balandžio 16 d. priėmimo-perdavimo akto, reg. Nr. 5-1402, pagrindu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių D. K. ir K. K. nuosavybė, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priešieškinio reikalavimus patenkinti. Sprendimo dalį, kuria teismas atsisakė priteisti atsakovei D. K. jos turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti atsakovei D. K. proporcingai patenkintiems priešieškinio reikalavimams išlaidas už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme. Sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės D. K. priešieškinio reikalavimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priešieškinio reikalavimą patenkinti. Apeliacines instancijos teismui nusprendus netenkinti apeliacinio skundo reikalavimų dėl 2004 m. balandžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 5-1399, bei 2004 m. balandžio 16 d. priėmimo-perdavimo akto, reg Nr. 5-1402, pripažinimo apsimestiniais sandoriais, ir kitų su šiuo reikalavimu susijusių reikalavimų, pakeisti sprendimo dalį, kuria nuspręsta įpareigoti ieškovą K. K. išmokėti atsakovei D. K. 119 610,10 Lt kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį, išmokėtiną kompensaciją padidinant iki 130 485,1 Lt; priteisti atsakovei D. K. bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktus rašytinius įrodymus.

48Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

491. Nesutinka su teismo išvada, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodo, jog ieškovo neištikimybę patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos, darytos Egipte, kuriose ieškovas yra nusifotografavęs apsikabinęs su kita moterimi. Kad flirtavo su mergina, teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja L. G.. Teismas nevertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių ieškovo žaurų elgesį su atsakove, tą patvirtino ir dukra. Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių teiginius, jog trumpieji numeriai išties sujungia su pažinčių klubu. Be tokių įrodymų detalioji ataskaita objektyviai nepatvirtina ieškovo įrodinėtos aplinkybės.

502. Kadangi dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas, turi būti tenkintas atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, nes atsakovo neištikimybė, jo žiaurus elgesys, paranojiškas įtarinėjimas neištikimybe, žeminimas, sukėlė atsakovei emocinį ir psichologinį sukrėtimą bei gilius išgyvenimus, kuriuos objektyviai kompensuotų 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimas.

513. Teismas, darydamas išvadą, jog J. K. turėjo pinigų ginčo turtui įsigyti, rėmėsi tik pačios J. K. paaiškinimais. J. K. savo paaiškinimų nepagrindė jokiais įrodymais. Ji yra ieškovo K. K. mama, todėl yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo. Dėl šios priežasties teismas jos paaiškinimus turėjo vertinti kritiškai. Teismo išvadą, jog J. K. 2004 m. balandžio 16 d. turėjo 30 000 Lt ginčo turtui įsigyti, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino. Ginčo turto faktiniai pirkėjai buvo atsakovė su ieškovu, kadangi būtent jie iš savo pinigų, gautų iš tėvų dovanojimo sutarčių pagrindu, sumokėjo turto pardavėjams J. ir A. V. už įsigyjamą turtą bei iš pinigų, gautų dovanų iš tėvų, turtą remontavo. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad sutuoktiniai faktiškai neturėdami pastovių ir legalių pajamų laikotarpyje nuo 2006 m. spalio 18 d. iki 2008 m. gruodžio 4 d. įsigijo tris vertingus nekilnojamojo turto objektus, leidžia daryti išvadą, jog jie santuokoje gyveno pasiturinčiai ir jokiu būdu neleidžia daryti tokios išvados, kokią padarė pirmosios instancijos teismas, kad D. ir K. K. neturėjo pakankamai pinigų įsigyti ginčo namo. Neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas nusprendė pinigų dovanojimo sutartis, kaip įrodymus, atmesti.

524. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, jog J. K., o ne atsakovė D. K. ir ieškovas K. K., įgyvendino savo, kaip ginčo turto savininko teises, motyvuodamas tuo, kad sutartis su UAB „Giraitės vandenys” dėl vandens tiekimo ir kanalizavimo komunaliniais tinklais buvo sudaryta būtent su abonentu J. K.. Kadangi J. K. formaliai buvo ginčijamo turto savininkė, todėl su ja ir buvo sudaryta minėta sutartis, nes ne su turto savininkais sudaryti sutartis neleido teisinis reguliavimas. Faktą, kad būtent atsakovė D. K. ir K. K. įgyvendino ginčo turto savininko teises, įrodo, tai, jog atsakovė D. K. ir K. K. tik nusipirkę ginčo namą persikėlė į jį gyventi, atliko namo rekonstrukcijos ir remonto darbus, jiems panaudodami sutuoktinių bendro jungtinio turto lėšas, mokėjo komunalinius mokesčius.

535. Pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko buvo padaryta tikrovės neatitinkanti išvada, jog atsakovė J. K., nurodyta ginčo turto pirkimo -pardavimo sandoryje kaip jos šalis, iš tikrųjų sudarė sutartį ir įgijo iš jos kylančias teises ir pareigas. Pirmosios instancijos teismas, net ir laikydamas, jog nėra pagrindų pripažinti turto ( - ), sandorį apsimestiniu sandoriu ir nuspręsdamas, jog šis turtas nelaikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir tarp sutuoktinių nedalintinas, netinkamai nustatė dviejų sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančio turto vienetų vertę. LAT praktika leidžia pačioms ginčo šalims tarpusavio sutarimu nusistatyti dalijamo turto vertę. Šalims pačioms nusistačius dalijamo turto vertę, nebelieka dėl jos ginčo, todėl teismas turto vertės pats nustatinėti nebegali. Teismas, nustatydamas šio turto vertę, pasielgė neteisėtai ir nepagrįstai 10 875 Lt buvo sumažinta atsakovei D. K. mokėtina kompensacija už ieškovui K. K. natūra atitenkantį didesnės vertės turtą.

546. Nei kreditorius S. B., nei kreditorius A. P. nebuvo išreiškę jokio prieštaravimo dėl atsakovės D. K. reikalavimo nustatyti priverstinę hipoteką daliai ieškovui K. K. asmeninės nuosavybės teise atiteksiančio turto. Vadinasi, patys kreditoriai nelaikė, jog priverstinė hipoteka pažeis jų interesus. Byloje esančių įrodymų visuma leido daryti išvadą, jog paskolos sutartys su S. B. ir su A. P. buvo tariami sandoriai, sudaryti turint siekį sumažinti atsakovei D. K. ieškovo K. K. mokėtiną kompensaciją už jam natūra atiteksiančią didesniąją turto dalį. Pirmosios instancijos teismas neturėjo ginti kreditorių, kurių reikalavimo pagrįstumas byloje nebuvo objektyviai įrodytas, o tą padaręs priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą nenustatyti atsakovės D. K. prašytos priverstinės hipotekos, kuris aiškiai pažeidžia pačios atsakovės D. K. interesus.

556. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 98 straipsnio 1 dalį, nepriteisdamas prašomų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo suformulavusi kaip atskirą reikalavimą savo procesiniuose dokumentuose. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ji taip pat pateikė išlaidas už advokato teisinę pagalbą patvirtinantį dokumentą 2010 m. kovo 31 d. pinigų priėmimo kvitą 5000 Lt sumai. Todėl nebuvo pagrindų, kurie leistų teismui atsakovės patirtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą nepriteisti.

56Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas K. K. (t. 6, b. l. 90-98) prašo teismo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir patenkinti ieškovo apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012-05-21 sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. 2-104-540/2012; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

57Atsiliepime nurodo:

581. Iš pateiktų ieškovo nuotraukų su kita moterimi negalima nustatyti konkrečios datos, kada šios nuotraukos darytos, be to, kelionė į Egiptą, kurioje padarytos nuotraukos, įvyko po to, kai atsakovė buvo palikusi namus ir šeimą. E. K. parodymai, jog jai K. K. siūlė kartu su kita moterimi važiuoti į Druskininkus, turi būti atmesti, kadangi ji nėra biologinė K. K. dukra, ji akivaizdžiai suinteresuota liudyti motinos D. K. naudai. Šiuo pačiu pagrindu atmestinas ir D. K. motinos liudijimas dėl flirtavimo su jauna mergina. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino įrodymų dėl ieškovo žiauraus elgesio su atsakove, nes neturėjo jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo psichologinį, ir tuo labiau, fizinį smurtą prieš ją.

592. Nepagrįstas atsakovės reikalavimas priteisti jai 10 000 Lt neturtinės žalos, kadangi D. K., būdama kalta dėl santuokos nutraukimo, neturi teisės reikalauti priteisti jai neturtinę žalą. Priešingai, tai ne D. K., o ieškovui K. K. turi būti priteista neturtinė žala dėl ieškovo patirtų emocinių išgyvenimų.

603. Teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė J. K. iš tikrųjų sudarė sutartį ir įgijo iš jos kylančias teises ir pareigas, o atsakovė D. K. neįrodė, jog tikroji ginčijamo sandorio šalis buvo ne atsakovė J. K., o sutuoktiniai D. K. ir K. K.. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, kurie leido labiau tikėti, kad šis turtas buvo įsigytas už J. K. ir jos vyro sukauptas santaupas nei kad už sutuoktinių D. ir K. K..

614. Nesutinka su atsakovės argumentu, kad atsakovė J. K. 2004 m. balandžio 16 d. neturėjo 30 000 Lt ginčo turtui įsigyti.

625. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad būtent ji ar ieškovas yra mokėję už ginčo namo remonto darbus, o liudytojas K. S. yra patvirtinęs, kad už darbus su juo atsiskaitydavo J. K. su dukra. Taip pat tai, kad J. K. įgyvendino savo kaip ginčo namo savininkės teises ir pareigas, patvirtina ir ta aplinkybė, kad ji buvo sudariusi sutartį tarp tiekėjo UAB „Giraitės vandenys“ dėl vandens tiekimo ir kanalizavimo komunaliniais tinklais. Pažymi, kad pagal teisinį reglamentavimą abonentu laikomas vandens vartotojas, su kuriais tiekėjas yra sudaręs vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis, o tai reiškia, kad vandens vartotojas nebūtinai yra namo savininkas, gali būti ir nuomininkas ar naudotojas. Todėl teismas pagrįstai ir teisingai padarė išvadą, kad būtent J. K. įgyvendino savo kaip ginčo namo savininkės teises ir pareigas.

636. Ieškovas nesutinka su atsakovės argumentu, kad teismas nepagrįstai atmetė piniginių lėšų dovanojimo sutartis. Teismas pagrįstai nusprendė, kad dovanojimo sutartys buvo panaudotos ieškovo ir atsakovės pragyvenimui, kadangi atsakovė niekur nedirbo, o ieškovo pajamos buvo 500 Lt per mėnesį. Be to, ieškovas su atsakove išlaikė dukrą ir mokėjo už jos mokslus Vilniuje po 5200 Lt į metus, nupirko jai butą Vilniuje. Taigi įvertinus visų faktinių aplinkybių visumą, akivaizdu, kad ginčo namui Putinų g. 1, Vilkijoje, nei atsakovė D. K., nei ieškovas K. K. pakankamai lėšų neturėjo.

647. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad: 72/5168 dalies žemės sklypo, esančio ( - ), vidutinė rinkos vertė 35 219,81 Lt; poilsio patalpų, esančių ( - ), vidutinė rinkos vertė 155 000 Lt, t. y., sumažino ieškovo nurodytą turto vertę 25 747,68 Lt, nes šeimos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Todėl teismas pagrįstai, remiantis įstatymo jam suteikta teise, peržengė ieškinio reikalavimo ribą ir sumažino aukščiau minėto turto vertę, remiantis paskutine Registro centre nurodyta turto verte. Be to, dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, teismas pagrįstai sumažino nurodyto žemės sklypo ir poilsio patalpų vidutinę kainą. Be to, dėl ekonominės situacijos šalyje ženkliai krito nekilnojamojo turto kainos.

658. Nepagrįstas atsakovės reikalavimas taikyti priverstinę hipoteką po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise atiteksiantiems daiktams, kadangi tokia priverstine hipoteka bus pažeidžiamos ieškovo ir kitų kreditorių teisės.

669. Ieškovas nesutinka su atsakovės argumentu, kad 2008 m. spalio 1 d. ir 2008 m. spalio 14 d. sudarytos paskolos sutartys buvo tariami sandoriai, sudaryti turint siekį sumažinti atsakovei D. K. ieškovo mokėtiną kompensaciją už jam natūra atiteksiančią turto dalį. Paskolos sutartys buvo sudarytos butui ( - ) įsigyti, kad šeima turėtų kur poilsiauti, šeimos poreikiams tenkinti. Tuo metu dar nebuvo jokių minčių apie skyrybas.

6710. Teismas pagrįstai nepriteisė atsakovei patirtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą, nes nepateikė bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių įrodymų ir tuo pažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalį.

68Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą J. K. (t. 6, b. l. 102-106) prašo teismo atsakovės D. K. apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

69Atsiliepime nurodė:

701. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, padarydamas išvadą, jog atsakovė J. K. turėjo pinigų ginčo turtui įsigyti, rėmėsi tik pačios atsakovės J. K. paaiškinimais. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis visais į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais bei kitų liudytojų parodymais. Faktas, kad J. K. nelaiko santaupų banke, dar nereiškia, kad ji iš viso neturi jokių santaupų. Savo santaupas J. K. laikė namuose, nes taip atrodė saugiausia ir patikimiausia.

712. Nepagrįstas argumentas dėl nepateiktos deklaracijos už 2003 m., kadangi nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojęs LR vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymas nustatė, kad vienkartines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas privalėjo pateikti tie Lietuvos gyventojai, kurie 2003 m. gruodžio 31 d. tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio valstybėse turėjo pinigines lėšas, tiek bankuose ir kitose kredito įstaigose, tiek ir ne bankuose, kurių bendra suma viršijo 50 000 Lt. Ginčo turtą J. K. įsigijo 2004 m. balandžio 16 d. už 30 000 Lt sumą. Be to, pagal LAT formuojamą praktiką pinigų nedeklaravimas nėra pagrindas pripažinti, kad nebuvo piniginių lėšų.

723. Pagrįstai teismas konstatavo, kad dovanotus pinigus sutuoktiniai jeigu ir neišleido iki to laiko savo pragyvenimui, tai būtent galėjo šiuos pinigus panaudoti savo vardu pirkto nekilnojamojo turto įsigijimui.

734. Nepagrįstai atsakovė nurodo, kad ne su turto savininkais sudaryti sutartis paprasčiausiai neleido reguliavimas. Tačiau pagal tuo metu galiojančius įstatymus, sutartis būdavo sudaroma būtent su vartotoju.

745. Atsakovė nepateikė patvirtinančių įrodymų, kad būtent ji ar ieškovas yra mokėję už ginčo namo remonto darbus, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog už darbus mokėjo J. K. arba V. P..

756. Teismas pagrįstai aiškinosi ir tyrė, kas derėjosi su pardavėjais dėl ginčo namo, kas sumokėjo pardavėjams pinigus, kas dalyvavo sudarant sandorį, kas iš tikrųjų ketino įgyti iš sutarties kylančias teises ir pareigas ir ar jomis naudojosi ir vykdė.

767. Teismas pagrįstai nustatė, kad sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2007 m. yra įsigiję namų valdą, esančią ( - ). Būtent šio gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimas taip pat įrodo, kad žemė ir nekilnojamieji pastatai esantys ( - ), priklausė J. K. ir jos vyrui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kadangi jeigu atsakovė ir ieškovas būtų įsigiję J. K. įsigytą gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, jiems nebūtų tikslo pirkti 2007 m. gyvenamojo namo ( - ).

77IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

78Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Atsakovė prašė nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis jos prašymas nėra pagrįstas, nes byloje yra pateikti išsamūs procesiniai dokumentai, kuriuose išdėstytos bylos aplinkybės, šalys dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateikė visus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, byloje dalyvaujančių asmenų pasisakymai užfiksuoti išsamiuose teismo posėdžių protokoluose. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje apeliacinius skundus netikslinga nagrinėti žodinio proceso tvarka.

79Tiek ieškovo, tiek atsakovės apeliaciniai skundai grindžiami tuo, kad teismas neteisingai vertino pateiktus įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstas, anot apeliantų, išvadas.

80Įrodinėjimo procesas yra skirtas išsiaiškinti konkrečiai civilinei bylai reikšmingų aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis.

81Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

82Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatė faktines aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kuriais grindžiamas sprendimas ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies, todėl visų jų išsamiai nekartoja.

83Dėl santuokos nutraukimo

84Apylinkės teismas šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, su kuo nesutinka tiek ieškovas, tiek atsakovė.

85Apelianto nuomone, atsakovės naudoto telefono išklotinėmis, iš kurių matyti, kad ne kartą buvo rašyta SMS žinutės bei skambinta į pažinčių svetaines, liudytojo M. M. parodymais ieškovas įrodė atsakovės neištikimybę, be to, ji nesirūpino šeima, nedirbo, neatliko namų ruošos darbų, išėjo iš namų ir paliko šeimą. Taigi, anot apelianto, atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės moralines pareigas.

86Apeliantė D. K. skunde nurodo, jog neištikimas buvo ieškovas, ką, jos nuomone, patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos, darytos Egipte, kuriose ieškovas yra nusifotografavęs apsikabinęs su kita moterimi. Kad flirtavo su mergina, teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja L. G.. Teismas nevertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių ieškovo žiaurų elgesį su atsakove, ką patvirtino ir dukra.

87Kaip matyti iš priimto sprendimo, apylinkės teismas vertino tiek skambučių išklotines, tiek liudytojų M. M., I. D., J. B., E. K., L. G. parodymus apie sutuoktinių gyvenimo aplinkybes, tačiau visus šiuos pateiktus įrodymus pagrįstai laikė nepakankamais patvirtinti kurio nors vieno iš sutuoktinių neištikimybę ar aplinkybes, kad kuris nors vienas iš sutuoktinių iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kolegijos nuomone, vien tik skambučių išklotinės ir liudytojo M. M. parodymai (t. 4, b. l. 52), kurie, atsižvelgiant į jų turinį, vertintini kritiškai, nes M. M. nebuvo nei nuoseklus, nei tvirtai įsitikinęs, jog matė būtent D. K., neleidžia daryti pagrįstos išvados dėl atsakovės neištikimybės. Nepagrįstas ir apelianto argumentas, jog atsakovė visiškai nesirūpino šeima, neatliko namų ruošos darbų. Nors apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, CK 3.60 straipsnyje numatytą prezumpciją, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis yra neištikimas arba paliko šeimą ir ja daugiau kaip vienerius metus visiškai nesirūpino, tačiau jis pats teismo posėdžio metu pripažino, kad žmona rūpinosi šiek tiek buitimi, tvarkė namus, prižiūrėjo gėles ir pan., o iš namų išėjo dėl to, kad jie jau buvo numatę skirtis (t. 4, b. l. 43). Nurodytos aplinkybės nepaneigtos ir liudytojų parodymais. Kaip nustatyta byloje, D. K. išėjo gyventi pas savo tėvus 2010 m. pavasarį. Ieškovas dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2010 m. rugsėjo mėnesį, todėl ir šis apelianto nurodytas argumentas atmestinas.

88Kolegija pripažįsta nepagrįstais ir apeliantės D. K. argumentus, kad ieškovo neištikimybę patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos bei liudytojų parodymai. Tačiau iš pateiktų nuotraukų (t. 1, b. l. 137), negalima nustatyti, kada šios nuotraukos darytos. E. K. parodymai, jog jai K. K. daugiau nei prieš dvejus metus siūlė kartu su kita moterimi važiuoti į Druskininkus bei L. G. parodymai dėl flirtavimo telefonu su mergina nelaikytini pakankamais įrodymais, patvirtinančiais ieškovo neištikimybę. Neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių ieškovo žiaurų elgesį su atsakove, atsakovė taip pat nepateikė. Vien jos dukros patvirtinimas, jog kartą (net gi neaišku, kada tai buvo) matė, kaip ieškovas smaugė atsakovę (t. 4, b. l. 54), pirmosios instancijos teismui neleido daryti pagrįstos išvados dėl ieškovo žiauraus elgesio su atsakove.

89Iš nurodytų aplinkybių kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog abu sutuoktiniai nebuvo pakankamai pakantūs ir lojalūs vienas kitam, nebuvo tarpusavyje išsiaiškintos nepasitikėjimo vienas kitu aplinkybės ir priežastys, nebuvo ieškoma bendro sutarimo kaip atkurti darnius santuokinius ryšius, sutriko tarpusavio bendravimas ir jų bendras gyvenimas tapo negalimas dėl jų abiejų kaltės.

90Dėl neturtinės žalos priteisimo.

91Ieškovas K. K. apeliaciniu skundu prašė iš atsakovės D. K. priteisti 3000 Lt neturinės žalos atlyginimo, atsakovė D. K. – iš ieškovo K. K. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl pagrįstai abiejų reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo teismas laikė nepagrįstais, nes CK 3.70 straipsnio 2 dalis leidžia priteisti neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimą iš kito sutuoktinio, kalto dėl santuokos nutraukimo, jeigu santuoka nutraukta tik dėl vieno sutuoktinio, o ne dėl abiejų sutuoktinių, kaltės.

92Dėl 2004 m. balandžio 16 d. sudaryto turto, esančio Putinų g. 1, Vilkija, Kauno r., sandorio pripažinimo apsimestiniu

93Apeliantė D. K. nesutinka su teismo padaryta išvada, jog ji neįrodė, kad tikroji ginčijamo sandorio, t. y. 2004 m. balandžio 16 d. turto, esančio ( - )., pirkimo-pardavimo sutarties, šalis buvo ne atsakovė J. K., o sutuoktiniai D. K. ir K. K., ir dėl to, anot apeliantės, nepagrįstai atmetė jos reikalavimus dėl pripažinimo 2004 m. balandžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 5-1399, bei 2004 m. balandžio 16 d. priėmimo-perdavimo akto, reg. Nr. 5-1402, apsimestiniais sandoriais bei iš jų kylančius išvestinius reikalavimus. K. K. bei atsakovės J. K. nuomone, pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovės D. K. reikalavimus atmetė pagrįstai, tinkamai įvertinęs įrodymus.

94Teisėjų kolegija pritaria K. K. bei atsakovės J. K. atsiliepimuose į D. K. apeliacinį skundą išdėstytai nuomonei bei apylinkės teismo motyvams bei padarytoms išvadoms. Kolegija sprendžia, jog buvo tinkamai išnagrinėtos faktinės bylos aplinkybės bei įvertinti šalių pateikti įrodymai.

95Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad apsimestinis sandoris vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; kt.). Tačiau aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (ginčo atveju sudarytas ne J. K., bet sutuoktinių D. K. ir K. K.), reikia įrodyti.

96Atmestini apeliantės argumentai, kad teismo išvada, jog J. K. turėjo pinigų ginčo turtui įsigyti, pagrįsta tik pačios J. K. paaiškinimais, kuriuos, anot apeliantės, teismas turėjo vertinti kritiškai ir kad tokią išvadą paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino.

97Kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas vertino tiek šalių paaiškinimus, tiek liudytojų parodymus, tiek rašytinius įrodymus, tame tarpe ir atsakovės pateiktas dovanojimo sutartis, ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, kurie leido labiau tikėti, kad šis ginčo turtas buvo įsigytas už J. K. ir jos vyro sukauptas santaupas, o ne už sutuoktinių D. ir K. K. turimas lėšas. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tai, kad 2002 metais šalims jų tėvai buvo padovanoję pinigų, neįrodo, kad būtent šie pinigai praėjus beveik dvejiems metams buvo panaudoti ginčo turtui įgyti ir jį remontuoti. Visos D. K. nurodytos aplinkybės dėl derėjimosi su pardavėjais, jiems pinigų mokėjo, atsiskaitymo už remonto darbus, paneigtos kitais byloje pateiktais įrodymais, t. y. pardavėjų J. ir A. V. paaiškinimais (t. 5, b. l. 52-54), liudytojo K. S. (t. 5, b. l. 53), kitų liudytojų parodymais. Apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog būtent ji ar ieškovas yra mokėję už ginčo namą ir jo remonto darbus. Nepagrįstais laikytini argumentai ir dėl to, kad J. K. negalėjo turėti pinigų namo pirkimui, nes 1999 metais nuosavybės teise įsigijusi butą Vilkijoje, 2002 metais padovanojo sūnui 30 000 Lt, gauna pensiją, nebuvo pateikusi 2003 metais deklaracijos ar pinigų neturi banko sąskaitose. Teismas vertino ne tik J. K. paaiškinimus, kad kartu su vyru dirbo, laikė gyvulius, buvo susitaupę pinigų, gavo pinigų už žemę, gauna pensijas, be to, pinigais padėjo ir dukra. Atsakovė teigia pinigus taupiusi ir laikiusi namuose, nes, jos manymu, taip saugiausia. Visos šios aplinkybės byloje nėra paneigtos. Nepagrįstas argumentas dėl nepateiktos deklaracijos už 2003 metus, kadangi nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojęs LR Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymas nustatė, kad vienkartines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas privalėjo pateikti tie Lietuvos gyventojai, kurie 2003 m. gruodžio 31 d. tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio valstybėse turėjo pinigines lėšas, tiek bankuose ir kitose kredito įstaigose, tiek ir ne bankuose, kurių bendra suma viršijo 50 000 Lt. Ginčo turtą J. K. įsigijo 2004 m. balandžio 16 d. už 30 000 Lt sumą. Taigi, ji deklaracijos pateikti neprivalėjo.

98Kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, kad teismas, motyvuodamas tuo, kad sutartis su UAB „Giraitės vandenys” dėl vandens tiekimo ir kanalizavimo komunaliniais tinklais buvo sudaryta su abonentu J. K., sprendime padarė nepagrįstą išvadą, jog J. K., o ne atsakovė D. K. ir ieškovas K. K., įgyvendino savo, kaip ginčo turto savininko teises. Apeliantė nurodo, kad J. K. formaliai buvo ginčijamo turto savininkė, todėl su ja ir buvo sudaryta minėta sutartis, nes ne su turto savininkais sudaryti sutartis neleido teisinis reguliavimas. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 1.1 punktą abonentu laikomas vandens vartotojas, su kuriuo tiekėjas yra sudaręs vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis. Minėtos taisyklės privalomos tiekėjui ir abonentui, nepriklausomai nuo žinybinio pavaldumo bei valdomo turto nuosavybės formos (Taisyklių 1.2 punktas). Taigi, apeliantės argumentas, jog tik su turto savininku privalėjo būti sudaryta sutartis, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kad tiek minėta sutartis, tiek liudytojo K. S. parodymai patvirtina, jog J. K. įgyvendino savo, kaip namo savininkės teises. Iš įrodymų visumos apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą dėl ieškovo K. K. bei jo sutuoktinės D. K. apsigyvenimo ginčo name. Tai, kad D. K., anot jos, mokėjo komunalinius mokesčius, kurie, beje mokėti J. K. vardu, nepaneigia aplinkybės, jog namo savininkė buvo J. K.. Kolegijos nuomone, natūralu, kad J. K. leidus D. ir K. K. gyventi ginčo name, jie ir privalėjo mokėti mokesčius.

99Iš visų išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai aiškinosi tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, jų valią, atsižvelgė į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, tinkamai vertino įrodymus, kas teismui padėjo nustatyti, jog J. K. iš tikrųjų ketino įgyti iš ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties kylančias teises ir pareigas, jomis naudojosi ir vykdė. Taigi, iš byloje esančių įrodymų teismas pagrįstai nustatė, kad J. K., kuri kaip pirkėja buvo nurodyta ir sutartyje, yra faktinė turto įgijėja ir pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimus pripažinti sandorį apsimestiniu bei su šiuo reikalavimu susijusius, kaip išvestinius, kitus reikalavimus - pripažinti 2004 m. balandžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 5-1399, bei 2004 m. balandžio 16 d. priėmimo-perdavimo akto, reg. Nr. 5-1402, dalis dėl šalies (pirkėjo) negaliojančiomis bei nustatyti, kad turto, esančio ( - ), pirkėjai yra sutuoktiniai D. K. ir K. K.; pripažinti, kad turtas, esantis ( - ), įgytas 2004 m. balandžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 5-1399, bei 2004 m. balandžio 16 d. priėmimo-perdavimo akto, reg. Nr. 5-1402, pagrindu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių D. K. ir K. K. bei minėtą turtą priteisti atsakovei D. K. asmeninės nuosavybės teise.

100Dėl prievolių tretiesiems asmenims teismas, įvertinęs visus surinktus ir aptartus įrodymus, konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog abi sudarytos paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos interesais, t. y. kad lėšos buvo panaudotos ieškovo nurodyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakove valdomo nekilnojamojo turto Palangoje įsigijimui. Dėl to pripažino negrąžintas skolas 120 000 Lt S. B. ir 50 000 Lt A. P. asmeninėmis ieškovo prievolėmis, o ne bendromis abiejų sutuoktinių prievolėmis. Su kuo jis nesutinka, motyvuodamas tuo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

101Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

102Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal LR CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 straipsnio 3 dalis).

103Kaip nustatyta byloje, ieškovas K. K. 2008 m. spalio 1 d. paskolos sutartimi iš S. B. pasiskolino 120 000 Lt bei 2008 m. spalio 14 d. paskolos sutartimi - iš A. P. 50 000 Lt trejų metų laikotarpiui. Tam, kad prievoles pripažinti bendromis sutuoktinių prievolėmis, K. K. privalėjo įrodyti, jog šiomis sutartimis pasiskolintus pinigus jis panaudojo būtent turto ( - ) įsigijimui. Pažymėtina, kad tikslas, kuriam paskolinti pinigai, paskolos sutartyse nenurodytas. Atsakovė teigia iš viso nieko nežinojusi apie tokias paskolas. Kad jai nieko nežinoma apie kreditorius, ji buvo nurodžiusi pradiniame ieškinyje, kai pati anksčiau už K. K. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai vertino visus pateiktus įrodymus dėl minėtų paskolų ir sprendė, kad ieškovas teismui nepateikė jokių kitų rašytinių įrodymų, jog tikrai minėtos sumos buvo panaudotos turto Palangoje įsigijimui, t. y. šeimos poreikiams tenkinti. Pagal tai, kad šalys 2006 – 2008 metais įsigijo tris vertingus nekilnojamojo turto objektus, teismas konstatavo, kad D. K. ir K. K. pateikti jų turėtų pajamų dokumentai visiškai neatspindi realios tuo metu buvusios sutuoktinių turtinės padėties, nes gyveno pakankamai finansiškai pasiturinčiai. Ieškovas K. K. aiškino, kad nekilnojamąjį turtą Palangoje įsigijo „daryti biznį, galbūt brangiau parduoti“, tačiau atsakovė teigė, kad minėtas turtas buvo perkamas šeimos poilsiui ir kad jam įsigyti turėjo pinigų. Iki šiol šis turtas nebuvo pardavinėjamas ir yra neparduotas. Kolegija atkreipia dėmesį ir į S. B. bei A. P. aiškinimus, kad tikėjosi, jog paskolą grąžins K. K., kad nesidomėjo, ar sutuoktinė žino, jog ieškovas skolinasi pinigus (t. 4, b. l. 52-53). Apylinkės teismas, vertindamas paskolos sutartis, pažymėjo tai, kad abi sutartys sudarytos su K. K. gerais pažįstamais žmonėmis.

104Dėl visų nurodytų aplinkybių, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai vertino įrodymus ir sprendė, jog nėra pagrindo prievoles, kylančias iš šių paskolos sutarčių, pripažinti bendrosiomis šalių prievolėmis.

105Santuokos metu įgytą turtą žemės sklypą ( - )., teismas natūra priteisė atsakovei D. K., su kuo nesutinka apeliantas K. K., motyvuodamas tuo, kad atsakovė žemės sklypo nedirbo ir nedirba, o natūra priteisto sklypo vertė ne 10 900, bet 50 000 Lt. Sklypas priteistinas jam.

106Tačiau kaip nustatyta byloje, minėto žemės sklypo nedirbo ir nedirba abu sutuoktiniai, sklypas yra išnuomotas. Ieškovas nė viename savo procesiniame dokumente nebuvo nurodęs, jog šio turto vertė yra 50 000 Lt ir tokios vertės jokiais įrodymais neįrodinėjo, todėl jo niekuo nepagrįsti teiginiai dėl didesnės ginčo turto žemės sklypo vertės atmestini kaip nepagrįsti.

107Kolegija pažymi, kad CK 3.127 straipsnio 3 dalis numato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012). Kaip matyti iš priimto sprendimo, beveik visas santuokinis turtas natūra priteistas ieškovui, išskyrus vienintelį ginčo sklypą. Toks natūra padalijimas, t. y. žemės sklypo priteisimas atsakovei, kolegijos nuomone, yra galimas ir tuo nebus pažeisti apelianto interesai.

108Kolegija nesutinka ir su apeliantės D. K. argumentu, kad teismas netinkamai nustatė dviejų sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančio turto vienetų, t. y. 72/5168 dalių žemės sklypo, esančio ( - ), bei poilsio patalpos, esančios ( - ), vertę, motyvuodama tuo, kad šalims pačioms nusistačius dalijamo turto vertę, nebelieka dėl jos ginčo, todėl teismas turto vertės pats nustatinėti nebegali. Toks pažeidimas, anot apeliantės, nulėmė, jog 10 875 Lt buvo sumažinta atsakovei D. K. mokėtina kompensacija už ieškovui K. K. natūra atitenkantį didesnės vertės turtą.

109Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Šalys į bylą yra pateikusios nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, kuriuose ginčo turto vertės nustatytos žymiai anksčiau - žemės sklypo (65 591,33 Lt) - 2010 m. vasario 11 d. (t. 1, b. l. 26-54; t. 2, b. l. 72-100), poilsio patalpos (253 579 Lt) - 2008 m. birželio 11 d. (t. 1, b. l. 55-56; t. 2, b. l. 100-102) bei VĮ Registrų centro internetinės paieškos duomenis 2011 m. sausio 1 d. dėl dalintino nekilnojamojo turto verčių (atitinkamai 56 967,49 Lt ir 159 000 Lt) (t. 3, b. l. 46, 55). Taigi, akivaizdu, kad jau iš pateiktų įrodymų matyti, jog turto vertė yra sumažėjusi. Šalys nekilnojamojo turto vertei nustatyti neprašė skirti ekspertizės.

110CK 3.119 straipsnis reikalauja dalijamą bendrą turtą įvertinti rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, tą beje, nurodžiusi į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir pati atsakovė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. sausio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2011 pažymėjusi, jog objektyvus dalijamo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Tai įvertinęs teismas pagrįstai sprendė, kad tikslinga vadovautis oficialiais VĮ Registrų centras Žemės ir statinių vidutinių rinkos verčių paieškos pagal unikalų numerį duomenimis, kurie randami visuotinai prieinamoje internetinėje verčių paieškoje pagal unikalų numerį paieškos sistemoje, t. y. įrodymais, kuriais rėmėsi ieškovas ir atsakovė, tačiau būtent tomis rinkos kainomis, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. 2012 m. sausio 1 d. 72/5168 dalies žemės sklypo, esančio ( - ), vidutinė rinkos vertė 35 219,81 Lt; poilsio patalpų, esančių ( - ), vidutinė rinkos vertė 155 000 Lt. Kolegija atkreipia dėmesį į pačios atsakovės 2011 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje duotus paaiškinimus, jog nekilnojamojo turto kainos svyruoja jos tikrai neišaugę, sutinka, kad vertė gali būti nustatoma pagal registrų centro skelbiamą vidutinę rinkos vertę (t. 5, b. l. 39). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas ginčo turto vertę nustatė pagrįstai. Su tokiomis teismo nustatytomis kainomis ieškovas sutiko, nurodydamas tai atsiliepime į atsakovės D. K. apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad lygiai taip pat nustatyta ir atsakovei priteisto žemės sklypo ( - ), vertė, kuri yra šiek tiek didesnė nei buvo pirminiuose dokumentuose, tačiau dėl to pretenzijų atsakovė nereiškia.

111Dėl priverstinės hipotekos taikymo

112Apeliantės D. K. nuomone, teismas nepagrįstai netaikė priverstinės hipotekos K. K. turtui jai teismo priteistos kompensacijos įvykdymo užtikrinimui, tuo pažeisdamas jos interesus, motyvuodama tuo, kad teismas neturėjo ginti kreditorių, kurių reikalavimo pagrįstumas byloje nebuvo objektyviai įrodytas. Su tokiu argumentu kolegija nesutinka.

113Teismas pagrįstai K. K. pagal 2008 m. spalio 1 d. paskolos sutartį 120 000 Lt skolą S. B. ir pagal 2008 m. spalio 14 d. paskolos sutartį 50 000 Lt skolą A. P. pripažinęs asmeninėmis ieškovo prievolėmis, nustatęs, kad skolos nėra grąžintos, paskolos sutartys nėra nuginčytos, atsakovė D. K. neįrodė, kad ji turi pirmumo teisę prieš minėtus kitus kreditorius, darė išvadą, kad pagal jos prašymą nustačius priverstinę hipoteką 196 161,17 Lt vertės ieškovui paskirtam asmeninės nuosavybės teise turtui ir likus neapsunkintam hipoteka 53 959, 04 Lt vertės ieškovui paskirtam asmeninės nuosavybės teise turtui, būtų pažeisti kitų kreditorių reikalavimai bei paties ieškovo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010).

114Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

115Kolegija nesutinka su apeliante, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 98 straipsnio 1 dalį, nepriteisdamas prašomų bylinėjimosi išlaidų. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos tinkamai nepateikė prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nebuvo priteistos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pinigų paėmimo kvitas (t. 4, b. l. 36) buvo pateiktas 2011 m. lapkričio 30 d., t. y. jau galiojant minėtai CPK nuostatai, reikalaujančiai pateikti prašymą raštu bei su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. To nebuvo padariusios abi šalys, todėl teismas nė vienai iš jų nepriteisė išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstai. Kolegija pažymi ir tai, kad abi šalys turėjo išlaidų advokatų pagalbai apmokėti, abiejų reikalavimai patenkinti iš dalies, todėl ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) šalims patirtos išlaidos galėjo būti nepriteistos, t. y. kiekviena palikta prie jos patirtų išlaidų.

116Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

117Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

Nutarė

118ieškovo K. K. ir atsakovės D. K. apeliacinius skundus atmesti. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.