Byla 2A-758/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant ieškovo Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro atstovei prokurorei Snieguolei Jurskytei - Ignatavičienei, ieškovo ir trečiojo asmens AB „Panevėžio statybos trestas“ atstovui A. Z., atsakovo Susisiekimo ministerijos atstovėms J. Š., T. K., atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Pireka“ atstovui advokatui Almantui Žmuidai, valstybės institucijos, duodančios išvadą byloje, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovėms R. R., R. M.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos, kurio teisių perėmėjas yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Pireka“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas civilinėje byloje Nr. 2-369-212/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Panevėžio statybos trestas“ ieškinį atsakovui Panevėžio apskrities viršininko administracijai dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Pireka“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pireka“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas civilinėje byloje Nr. 2-932-544/2010 pagal Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Panevėžio apskrities viršininko administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Pireka“, trečiasis asmuo ieškovo pusėje akcinė bendrovė ,,Panevėžio statybos trestas“, trečiasis asmuo viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl viešojo darbų pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir panaikinimo, valstybės institucija, duodanti išvadą byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Panevėžio apskrities viršininko administracijos viešųjų pirkimų komisijos 2009 m. spalio 21 d. paskelbtų supaprastintų derybų būdu viešojo pirkimo procedūrų ir teisinių padarinių – viešojo pirkimo sutarties sudarymo – teisėtumo.

6Perkančioji organizacija Panevėžio apskrities viršininko administracija (toliau Administracija) 2009-10-21 paskelbė apie supaprastintų skelbiamų derybų būdu vykdomą projekto „Siaurojo geležinkelio, kultūros paveldo ir turizmo objekto plėtra 2009-2011 metais“, projekto kodas Nr. VP3-1.3-ŪM-02-V-01-028, įgyvendinimo darbų viešąjį pirkimą. Nurodyta, kad šio projekto tikslas – pritaikyti siaurąjį geležinkelį turizmui ir sukurti palankesnes sąlygas kultūriniam turizmui Panevėžio ir Utenos apskrityse. Projekto įgyvendinimo darbams atlikti buvo paruoštas šios Lietuvos Respublikos kultūros vertybės – siaurojo geležinkelio komplekso pastatų, rekonstrukcijos ir pritaikymo turizmui, teritorijos sutvarkymo bei šio komplekso keleivių peronų, viaduko, kelio atkarpų rekonstrukcijos ir pritaikymo turizmui techniniai darbo projektai.

7Paraiškas dalyvauti paskelbtose derybose pateikė penkios įmonės, tarp jų ir UAB „Pireka“, dalyvaujanti pirkime pagal jungtinės veiklos sutartį su UAB „Fima“, bei AB „Panevėžio statybos trestas“.

8Administracijos Viešųjų pirkimų komisija (toliau Pirkimų komisija) 2009-11-13 atplėšė vokus su teikėjų paraiškomis, o 2009-11-16, 2009-11-20, 2009-11-23 apsvarstė tiekėjų atitikimą derybų sąlygose nustatytiems minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams ir, gavusi papildomus dokumentus bei pasinaudojusi specialiomis žiniomis, pripažino tiekėjų AB „Iglus“ ir UAB „Ortitas“ kvalifikaciją neatitinkančia šių reikalavimų, atmetė ūkio subjektų grupės, kurią sudarė UAB „Statva“, UAB „Vėtrūna“, UAB „Giedra“ ir UAB „Atea“, paraišką vadovaujantis Derybų sąlygų 65.2 punktu, tai yra tiekėjui pateikus netikslius ir neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją ir nepatikslinus jų per Pirkimų komisijos nustatytą terminą, atmetė AB „Panevėžio statybos trestas“ paraišką vadovaujantis Derybų sąlygų 65.1 punktu, tai yra konstatavus, jog paraiškoje ir paraiškos patikslinime pateikta informacija neįrodo, kad jis atitinka Derybų sąlygų 15.11 punkte nustatytą kvalifikacinį reikalavimą, o jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančios tiekėjų grupės UAB „Pireka“ ir UAB „Fima“ kvalifikacinius duomenis pripažino atitinkančiais Sąlygose nustatytus reikalavimus. Perkančioji organizacija 2009-11-24 raštu pranešė dalyviui AB „Panevėžio statybos trestas“ apie tai, kad 2009-11-23 sprendimu Nr.T6-76 yra atmesta jo paraiška, o 2009-11-30 raštu pranešta apie pretenzijos dėl šio sprendimo panaikinimo atmetimą.

9Pirkimų komisija 2010-02-25 pakvietė tiekėją subjektų grupę UAB „Pireka“ ir UAB „Fima“ pateikti pasiūlymą, derybų metu tiekėjo kaina buvo sumažinta 70 534,54 Lt, 2010-03-05 sprendimu šio tiekėjo pateiktas pasiūlymas pripažintas atitinkančiu pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus ir pripažintas laimėtoju, o 2010-03-31 buvo pasirašyta rangos (darbų pirkimo) sutartis Nr. V18-16, kurios kaina 7 233 000 Lt.

10Panevėžio apygardos teismas 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-369-212-10), užtikrindamas AB „Panevėžio statybos trestas“ ieškinį, buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdęs ginčo pirkimo procedūras (t. 2, b. l. 3). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-296-10) patenkino perkančiosios organizacijos Panevėžio apskrities viršininko administracijos atskirąjį skundą, šią pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – AB „Panevėžio statybos trestas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Tuo pagrindu perkančioji organizacija tęsė pirkimo procedūras. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1787-10) patenkino Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą ir sustabdė rangos (darbų pirkimo) sutarties Nr. V18-16 vykdymą (CPK 144 str., Viešųjų pirkimų įstatymo 93 str. 1 d. 1 p.).

11Iš bylos medžiagos matyti, kad paminėtam projektui yra išmokėtas 516 929,38 Lt finansavimas, tačiau pagal ginčijamą rangos sutartį šios lėšos nėra išleistos, o pagal atsakovo Susisiekimo ministerijos atstovo R. R. paaiškinimą apeliacinės instancijos teismo 2001-05-31 posėdyje, pagal rangos sutartį UAB „Pireka“ yra atlikusi statybos darbų, kurių vertė 1 678 553 Lt, 700 000 – 800 000 Lt vertės darbai yra neapiforminti priėmimo –perdavimo aktais. UAB ,,Pireka“ tvirtina, jog vykdydama rangos sutartį yra padariusi 2 699 000 Lt išlaidų. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra duomenimis minimam projektui yra išmokėtas 516 929,38 Lt finansavimas, tačiau vykdant minimą 2010-03-31 Rangos (darbų pirkimo) sutartį Nr. V18-16, lėšos nėra panaudotos. Pagal Agentūrą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-10-31 nutarimu Nr. 1179 patvirtintomis taisyklėmis, reglamentuojančiomis projektų, vykdomų pagal Lietuvos 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas, išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties nustatymą, išlaidos, patirtos įgyvendinant šiuos projektus bei veiksmų programas, tik tuo atveju gali būti pripažintos tinkamomis finansuoti, jeigu yra patirtos nepažeidžiant šiuos pirkimus reglamentuojančių teisės aktų. Vadovaujantis Finansų ministro 2009-05-29 įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų pažeidimų tyrimo ir nustatymo metodinių rekomendacijų 26 punktu, nustačius pažeidimą, susijusį su viešuoju pirkimu pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, taikytinos Europos Komisijos parengtos Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairės (2007-11-29 galutinė redakcija, COCOF 07/0037/03-ES (civilinė byla Nr. 2-932-544-10, t. 1, b. l. 173-197, 199-230, t. 2, b. l. 59-63).

121. Civilinė byla dėl viešojo pirkimo komisijos 2009-11-23 sprendimo Nr. T6-76 pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu (bylos Nr. 2-369-212/2010).

13I. Ginčo esmė

14Ieškovas AB ,,Panevėžio statybos trestas“ 2009-12-02 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Panevėžio apskrities viršininko administracijai, kurią likvidavus teises ir pareigas perėmė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau Susisiekimo ministerija), trečiasis asmuo UAB „Pireka“, dėl perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo pažeidus imperatyvius Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau VPĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų principų reikalavimus bei prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovo pirkimų komisijos: 2009-11-23 protokolinį sprendimą Nr. T6-76 ir 2009-11-24 sprendimą Nr. 20-3507-(1.29.)-20, kuriais buvo atmesta jo paraiška, kaip neatitinkanti konkurso sąlygose numatytų reikalavimų. Bylos nagrinėjimo eigoje buvo atsisakyta reikalavimo dėl 2009-11-24 sprendimo Nr. 20-3507-(1.29.)-20 panaikinimo (civilinė byla Nr. 2-369-212-10).

15Teigė, kad atsakovas 2009-11-23 sprendimu neteisėtai atmetė paraišką, nurodęs, jog tiekėjas (ieškovas) neatitinka Derybų sąlygų 15.11 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, kad per paskutinius trejus metus arba laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau kaip trejus metus) būtų įvykdęs bent vieną į Valstybės kultūros vertybių registrą įrašyto objekto inžinerinio statinio statybos sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 3 mln. litų. Nurodė, kad atsakovas be pagrindo atmetė pretenziją, nes jo pateikti dokumentai patvirtinta, kad 2005-2007 m. yra atlikti minėto pobūdžio darbai, kurių vertė viršijo 3 mln. litų, Vilniaus Bazilijonų vienuolyno statinių ansamblyje, įtrauktame į valstybės kultūros vertybių registrą. Tvirtino, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia VPĮ principus, riboja konkurenciją. Nurodė, kad UAB „Pireka“, kuris buvo pripažintas atitinkančiu kvalifikacijos reikalavimus, yra atlikęs tik Kauno geležinkelio tunelio renovaciją.

16Atsakovas Administracija atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog pagal derybų sąlygų 15.11 punktą tiekėjas turėjo būti atlikęs statybos sutartį objekte, kuris yra įtrauktas į Valstybės kultūros vertybių registrą, ir šis objektas turėjo būti inžinerinis statinys. Teigė, kad iš ieškovo pateiktų pastatų pripažinimo tinkamais naudoti aktų matyti, kad ieškovas nurodytų pastatų viduje įrengė tam tikras inžinerines komunikacijas, vamzdynus, tačiau jie nėra inžineriniai statiniai, todėl komisija pagrįstai nusprendė, kad ieškovas neatitiko derybų sąlygų 15.11 punkto reikalavimų. Pažymėjo, jog paraiškoje be kita ko ieškovo nurodyta Centrinė požeminė pėsčiųjų perėja ir stoginė virš jos yra inžinerinis statinys, tačiau šis objektas nėra įtrauktas į Valstybės kultūros vertybių registrą, todėl ginčydamas Viešųjų pirkimų komisijos sprendimą ieškovas tik vilkina pirkimo procedūras.

17II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18Panevėžio apygardos teismas 2010 m. kovo 23 d. sprendimu patenkino AB ,,Panevėžio statybos trestas“ ieškinį: pripažino neteisėtu bei panaikino Pirkimų komisijos 2009-11-23 protokolinį sprendimą Nr. T6-76 ir nutraukė bylos dalį pagal reikalavimą dėl 2009-11-24 sprendimo Nr. 20-3507-(1.29.)-20 panaikinimo.

19Teismas nagrinėjo, ar ieškovas, pateikęs paraišką dalyvauti supaprastintose derybose dėl Projekto, atitiko Derybų sąlygų 15.11 punkte nurodytą kvalifikacijos reikalavimą ir nustatė, kad su paraiška dalyvauti supaprastintose derybose dėl Projekto ieškovas pateikė svarbesnių statybos objektų sąrašą, iš kurio matyti, jog jis 2005–2007 m. atliko į Kultūros vertybių registrą įrašyto Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno komplekso Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pritaikymo mokymo funkcijai, pastato rekonstrukcijos darbus, tarp jų ir inžinerinių statinių už 3 334 311 Lt; kad papildomoje pažymoje apie sėkmingai įvykdytą sutartį išvardyti inžinerinių statinių statybos darbai, kurių vertė daugiau kaip 3 mln. litų: lauko nuotekų, vandentiekio tinklų, požeminių perėjų, drenažo, lauko šiluminės trasos įrengimas, lauko elektros ir silpnų srovių darbai. Teismas konstatavo, kad šie inžinerinių statinių darbai Bazilijonų vienuolyno komplekse visiškai atitinka įstatymuose nurodytą sąvoką ,,inžineriniai statiniai“.

20Taip pat teismas pažymėjo, kad UAB „Pireka“ atsakovo Pirkimo komisijai nebuvo pateikęs visų būtinų dokumentų – nepateikė pažymos apie tai, kad Kauno geležinkelio tunelio renovacijos darbai, t. y. objekte, kuris atitiko derybų sąlygų 15.11 punkto reikalavimus, buvo atlikti tinkamai, valstybinės komisijos aktas dėl pripažinimo tinkamu naudoti nebuvo pateiktas ir teismui. Teismas sprendė, kad UAB „Pireka“ partnerės UAB ,,Fima“ atlikti darbai yra susiję su įvairios signalizacijos, saugos ir ryšių instaliacija, eismo signalizacijos renovavimu ir šių dalių projektavimu, tačiau niekaip nesusiję su inžinerinius statinius apibūdinančiais požymiais, kad UAB ,,Fima“ nurodė ne savo atliktų darbų, bet bendrų darbų vertę.

21Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovo sprendimas atmesti ieškovo paraišką akivaizdžiai pažeidžia VPĮ 3 straipsnyje nustatytus principus, be to, aplinkybė, jog UAB „Pireka“ pripažintas atitinkančiu Derybų sąlygų 15.11 punkte nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, yra pagrindas abejoti ir konkurso skaidrumu.

22III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

23Dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo apeliacinius skundus padavė atsakovas Panevėžio apskrities viršininko administracija, kurios teisių ir pareigų perėmėjas yra Susisiekimo ministerija, o taip pat trečiasis asmuo UAB ,,Pireka“.

24Atsakovas Panevėžio apskrities viršininko administracija (teisių ir pareigų parėmėjas Susisiekimo ministerija), apeliaciniu skundu dėl prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą motyvuoja materialinės teisės normų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus, pažeidimu, netinkamu įrodinėjimo procesą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymu. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

251. Teismas nevertino atsakovo ir trečiojo asmens pateiktų įrodymų dėl ieškovo neatitikimo Derybų sąlygose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, nepašalino prieštaravimų tarp ieškovo pateiktų įrodymų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei oficialių įrodymų. Teismas sprendimą grindė vien ta aplinkybe, kad ieškovas neva atliko inžinerinio statinio statybos/rekonstrukcijos darbus Bazilijonų vienuolyno komplekse, tačiau šį teismo motyvą akivaizdžiai paneigia trečiojo asmens į bylą pateiktas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, patvirtinantis, kad ieškovo nurodytas objektas yra administracinis pastatas, o ne inžinerinis statinys. Šis dokumentas įrodo ir tai, kad minėtame objekte jokių inžinerinių statinių nėra. Teismas dėl šio pateikto oficialaus įrodymo apskritai nepasisakė, nors statinio paskirtį pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 77 punktą apibrėžia būtent viešame registre nurodytas statinio tikslas. Nė vienas teisės aktas nesuteikia Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos kompetencijos nustatyti pastatų (statinių) paskirties, todėl, priešingai nei teigė teismas, Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo pasirašytas 2010 m. vasario 4 d. raštas dėl ieškovo įvykdytų projektų negali būti laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu, kadangi jį išdavusi institucija viršijo savo kompetenciją.

262. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas administraciniame mokslo paskirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko ne inžinerinio statinio statybos/ rekonstrukcijos darbus, kaip to reikalavo Derybų sąlygų 15.11 punktas, o pastato inžinerinių sistemų įrengimo darbus, numatytus Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 punkte, kurie nėra ir negali būti prilyginami inžinerinio statinio statybos/rekonstrukcijos darbams. Šio pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas liudija, kad net ir minėto administracinio pastato inžinerinių sistemų įrengimo darbus atliko ne ieškovas, o subrangovai, todėl ieškovas ne tik neįgijo patirties statant/rekonstruojant inžinerinius statinius, bet ir savarankiškai neatliko administracinio pastato inžinerinių sistemų įrengimo darbų. Taigi ieškovas neatitiko Derybų sąlygų 15.11 punkte nustatyto minimalaus kvalifikacinio reikalavimo dėl patirties statant/rekonstruojant inžinerinius statinius, įtrauktus į Nekilnojamųjų vertybių registrą.

27Atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėjas Susisiekimo ministerija apeliacinės instancijos teisme palaikė šį apeliacinį skundą. Atsakovas nurodė, jog nėra kompetentingas vertinti kitos perkančiosios organizacijos vykdyto pirkimo, pasisakė dėl Derybų sąlygų 15.11 punkto, derybų dalyviui nustatančio minimalų kvalifikacijos reikalavimą, aiškinimo. Teigė, kad ši sąlygų norma aiškintina taip, jog į valstybės kultūros vertybių registrą turi būti įtrauktas objektas – inžinerinis statinys. Kadangi nagrinėjamu atveju į Kultūros paveldo registrą yra įrašytas siaurojo geležinkelio kompleksas, susidedantis iš daugelio atskirų objektų, todėl, apelianto įsitikinimu, perkančioji organizacija numatė pirkti šių Kultūros paveldo registro objektų statybos (rekonstravimo) darbus, susijusius su viešuoju interesu. Tvirtino, kad sąvoka ,,pastato/statinio inžinerinis statinys“ neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtintų statytos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 ,,Statinių kvalifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ nuostatų. Taigi, priešingai nei sprendė teismas, pagal Derybų sąlygų 15.11 punktą tiekėjas, norėdamas laimėti viešąjį pirkimą, turėjo atitikti dvi teisiškai reikšmingas savybes: objektas turėjo būti įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir turėjo būti inžinerinis statinys.

28Trečiasis asmuo UAB ,,Pireka“ apeliaciniu skundu prašo šį teismo sprendimą panaikinti dėl proceso teisės normų pažeidimo. Teigia, kad ieškovas, pateikdamas naują ieškinio reikalavimą, nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl procesas yra neteisėtas, o reikalavimas, kuris nebuvo apmokėtas žyminiu mokesčiu, turėjo būti paliktas nenagrinėtas arba turėjo būti nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Be to, nepaisant tos aplinkybės, kad jis (trečiasis asmuo) nesutiko 2010 m. kovo 17 d. iš parengiamojo teismo posėdžio pereiti prie nagrinėjimo iš esmės, teismas pradėjo nagrinėti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriėmęs CPK 232 straipsnyje numatytos nutarties. Teismas, neatsižvelgęs į jo nuomonę dėl proceso eigos, pažeidė CPK 47 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Teismo sprendimas turi būti panaikintas, kadangi bylos nagrinėjimas iš esmės, nesant visų proceso dalyvių sutikimo, yra esminis proceso pažeidimas, turėjęs įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir darantis 2010 m. kovo 17 d. teismo posėdį neteisėtu.

29Ieškovas AB ,,Panevėžio statybos trestas“ atsiliepimu į apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo prašo apeliacinį procesą nutraukti ir palikti teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinius skundus pateikė asmenys, neturintys teisės juos paduoti pagal CPK 55 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tai yra apeliacinius skundus pasirašė juridinių asmenų vadovai, nepateikę įrodymų, kad turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

30Dėl atsakovo apeliacinio skundo pažymi, kad nenurodyta, kokias konkrečias teisės normas netinkamai aiškino ir taikė teismas, todėl nėra pagrindo dėl deklaratyvių pažeidimų naikinti teismo sprendimo. Teismas visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė viešuosius pirkimus reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Priešingai nei teigia atsakovas, objekte Bazilijonų vienuolyno komplekse yra labai daug inžinerinių statinių, todėl ieškovas atitiko Derybų sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus.

31Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo ieškovas teigia, kad ieškovas atsisakė vieno reikalavimo, todėl neprivalėjo likusio reikalavimo dar kartą apmokėti žyminiu mokesčiu. Kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovas sutiko pereiti iš parengiamojo teismo posėdžio į bylos nagrinėjimo iš esmės stadiją, trečiasis asmuo nepagrįstai teigia, kad teismo posėdis buvo neteisėtas. Trečiasis asmuo veikė atsakovo pusėje, atsakovas sutiko, kad byla būtų nagrinėjama, todėl jis negalėjo veikti prieš šalies, kurios pusėje dalyvauja, interesus.

32III. Apeliacinės bei kasacinės instancijos teismų sprendimų esmė

33Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 7 d. nutartimi buvo atmetusi Panevėžio apskrities viršininko administracijos ir trečiojo asmens UAB „Pireka“ apeliacinius skundus ir Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą buvo palikusi nepakeistą. Kartu teisėjų kolegija 2010 m. spalio 22 d. nutartimi atsakovą – likviduotą Panevėžio apskrities viršininko administraciją – pakeitė procesinių teisių ir pareigų perėmėju Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-162/2011) iš dalies patenkino trečiojo asmens UAB ,,Pireka“ kasacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartį bei Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį. Kasacinis teismas šią apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, konstatavęs, kad nutartis buvo priimta dėl neegzistuojančio proceso dalyvio - Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, tačiau dėl minėto teisinio reguliavimo sukurianti šiam neįtrauktam į bylą asmeniui teises ir pareigas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo netaikė CPK 48 straipsnio nuostatų, taip pažeisdamas minimo asmens teisę į tinkamą teismo procesą, tačiau šio pažeidimo negalima ištaisyti kasacinės instancijos teisme (CPK 346 str. 2 d. 1 p., 359 str. 1 d. 5 p.).

35Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Lietuvos apeliaciniame teisme 2011 m. balandžio 19 d. bus nagrinėjamas UAB ,,Pireka“ apeliacinis skundas civilinėje byloje pagal ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Susisiekimo ministerijai (likviduotos Panevėžio apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėja), UAB „Pireka“, trečiasis asmuo ieškovo pusėje AB „Panevėžio statybos trestas“, trečiasis asmuo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl 2010-03-31 viešojo darbų pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir panaikinimo (bylos Nr. 2A-758/2011). Pažymėjo, kad, kasaciniam teismui dėl pirmiau šioje nutartyje nurodytų civilinio proceso normų pažeidimų grąžinus bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, šis galėtų spręsti dėl poreikio ir galimybės sujungti į vieną dvi tarpusavyje susijusias bylas.

36Teisėjų kolegijos vertinimu, apie šį poreikį galima spręsti dėl dviejų aspektų. Pirma, dėl tų pačių ginčo šalių: nors prokuroras, reiškiantis ieškinį viešajam interesui apginti, pagal CPK 41 straipsnio 2 dalį yra tik proceso šalis, bet ne materialinio teisinio santykio šalis (be to, UAB „Panevėžio statybos trestas“ byloje dėl viešojo pirkimo sutarties ginčijimo veikia jo pusėje). Antra, dėl susijusių reikalavimų: šalys abiejuose procesuose ginčijasi dėl tų pačių viešojo pirkimo procedūrų teisėtumo, kuris yra prielaida teismui pasisakyti dėl teisinių padarinių, inter alia dėl viešojo pirkimo sutarties. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad bylų sujungimas bet kurioje teisminėje instancijoje yra leistinas, neprieštarauja CPK 136 straipsnio 4 dalies nuostatoms bei pateisinamas civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.). Nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta dėl civilinių bylų sujungimo kasacinėje instancijoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. AB „ORLEN Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-341/2010). Pažymėtina, kad proceso koncentracija ir ekonomiškumas ypač aktualūs viešųjų pirkimų ginčų bylose.

372. Civilinė byla dėl 2010-03-31 viešojo darbų pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir panaikinimo (bylos Nr. 2-932-544/2010).

38I. Ginčo esmė

39Ieškovas Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2010-08-03 pareiškė ieškinį atsakovams Panevėžio apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas Susisiekimo ministerija), UAB „Pireka“, trečiasis asmuo ieškovo pusėje AB ,,Panevėžio statybos trestas“, trečiasis asmuo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prašydamas pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2010-03-31 Rangos (viešojo darbų pirkimo) sutartį Nr. V18-16 (civilinė byla Nr. 2-932-544/2010).

40Nurodė, kad atsakovo Pirkimų komisija 2009-11-23 protokoliniu sprendimu Nr. T6-76 neteisėtai atmetė AB ,,Panevėžio statybos trestas“ paraišką, kaip neatitinkančią Derybų sąlygų 15.11 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo. Teigė, jog nepaisant to, kad Panevėžio apygardos teismas 2010 m. kovo 23 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-369-212/2010) patenkino AB ,,Panevėžio statybos trestas“ ieškinį, pripažino, jog atsakovo Pirkimų komisijos 2009-11-23 sprendimas, yra neteisėtas ir jį panaikino, pripažino, kad UAB „Pireka“ pateiktas pasiūlymas neatitiko Konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų, 2010-03-31 su UAB „Pireka“ sudarė rangos (darbų pirkimo) sutartį (toliau Sutartis), pagal kurią minėta bendrovė vykdo rangos sutarties darbus. Kadangi teismas nustatė, kad minėta rangos sutartis yra pasirašyta su tiekėju, kurio kvalifikacija neatitinka reikalavimų, tai sudarytas sandoris yra niekinis, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.). Teigė, jog UAB „Pireka“, kaip vienintelis tiekėjas, galėjo pateikti aiškiai per didelę kainą, dėl ko valstybė už darbus gali sumokėti nepagrįstai daug bei patirti didelę žalą, nes paaiškėjus, kad darbai buvo įvykdyti pagal niekinį sandorį, tektų grąžinti iš Europos Sąjungos fondų panaudotas lėšas. Be to, įvykdžius niekinę sutartį ieškovas AB ,,Panevėžio statybos trestas“ įgytų teisę reikalauti atlyginti žalą (negautas pajamas) iš valstybės. Taip pat teigiama, kad UAB „Pireka“ gali būti nepajėgus įvykdyti projektą, ar darbus atlikti nekokybiškai. Pažymėjo, kad pagal Sutartį nebuvo atlikti mokėjimai. Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras nurodė, kad vadovaujasi Viešųjų pirkimų tarnybos išvada dėl minėtų viešojo pirkimo procedūrų.

41II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

42Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškovo Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį patenkino: pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento likviduotos Panevėžio apskrities viršininko administracijos ir UAB „Pireka“ 2010-03-31 sudarytą rangos (darbų atlikimo) sutartį Nr. V18-16 bei įpareigojo atsakovą Susisiekimo ministeriją pagal Projektą ir Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, vadovaujantis viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis, įvykdyti jos kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas, numatytas VPĮ 7 straipsnyje, 16 straipsnio 3 dalyje, 39 straipsnyje, priteisė bylinėjimosi išlaidas.

43Teismas nustatė, kad dėl minėto viešojo pirkimo procedūrų teisėtumo yra įsiteisėjęs Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimas (Nr. 2-369-212/2010), paliktas nepakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartimi (Nr. 2A-793/2010), kuriame yra konstatuota, jog AB „Panevėžio statybos trestas“ paraiška atitiko Derybų sąlygų 15.11 punktą (tai yra šis tiekėjas 2005-2007 m. tinkamai įvykdė Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno komplekso pastato pritaikymo mokymo funkcijai rekonstrukcijos darbus, iš kurių 3 334 311 Lt vertės inžinerinių statinių darbus), todėl šio tiekėjo pasiūlymas buvo nepagrįstai atmestas ir tai pažeidė perkančiosios organizacijos (atsakovo) pareigas, įtvirtintas VPĮ 3 straipsnyje. Taip pat teismas nustatė, kad paminėtuose teismų procesiniuose sprendimuose yra konstatuota, jog atsakovo Pirkimų komisijos sprendimai neatitiko paminėtame VPĮ 3 straipsnyje nurodytų principų, kadangi ji pripažino, kad UAB „Pireka“ atitinka kvalifikacijos reikalavimus, nors pastarasis nepateikė visų reikiamų duomenų. Teismas sprendė, jog aukščiau paminėtose bylose nustatytos aplinkybės dėl AB „Panevėžio statybos trestas“ atitikimo Derybų sąlygų 15.11 punkto reikalavimams, imperatyvių įstatymo normų pažeidimo yra prejudicinės šiai bylai ir nėra pagrindo kitokiai išvadai, nes prokuroras, reiškiantis ieškinį viešajam interesui apginti, pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį yra šalis procesine, bet ne materialine prasme. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad nesilaikius VPĮ nuostatų nebuvo pasiektas viešojo pirkimo tikslas – nebuvo sudaryta pirkimo sutartis, leidžianti racionaliai naudojant skirtas lėšas perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų darbų. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad yra neįrodyta, jog atsakovo Pirkimų komisija pažeidė bent vieną Derybų sąlygų reikalavimą, nes laikė, jog įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytas kiekvienas VPĮ 3 straipsnyje įtvirtinto principo pažeidimas reiškia imperatyvių teisės normų pažeidimą, sudarantis pagrindą panaikinti šioje byloje ginčijamą Sutartį. Teismas nurodė, kad nors sudarant Sutartį Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimas nebuvo įsiteisėjęs, o viešojo pirkimo procedūros nebuvo sustabdytos, atsakovai privalėjo vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, neignoruoti teismo nustatytų faktų ir neatlikti veiksmų, galinčių apsunkinti teismo sprendimo vykdymą – sudaryti Sutarties. Dėl aukščiau nurodyto teismas sprendė, jog yra pagrindas pripažinti ginčijamą Sutartį niekine.

44Teismas, įvertinęs ginčo Sutarties sudarymo aplinkybes, jos vykdymo eigą, pirkimo specifiką, Projekto reikšmę valstybei, tai, kad UAB „Pireka“ yra nedidele dalimi įvykdžiusi Sutartį (atliko darbų už 2 699 000 Lt), padarė išvadą, kad yra galima ir reikalinga taikyti restituciją – grąžinti perkančiąją organizaciją ir tiekėjus į prieš pažeidimą buvusią teisinę padėtį, t. y. įpareigoti atsakovą Susisiekimo ministeriją įvykdyti jos kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas, numatytas VPĮ 7 straipsnyje, 16 straipsnio 3 dalyje, 39 straipsnyje. Teismas pažymėjo, jog tokiu būdu taikius restituciją yra galima ištaisyti padarytus viešųjų pirkimų teisės pažeidimus dėl ko Projektui skirtos lėšos būtų panaudotos tinkamai. Taip pat nurodė, kad Sutarties pripažinimas negaliojančia neturės neproporcingų padarinių ir nėra jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių Sutartis neturėtų būti pripažinta negaliojančia.

45III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

46Atsakovas UAB ,,Pireka“ apeliaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimo prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

471. Teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškinio, pareikšto Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą pagal CPK 49 straipsnį, kadangi įstatymai nenumato prokuroro teisės reikšti ieškinius bylose, kylančiose iš VPĮ reglamentuojančių teisinių santykių, o viešasis interesas byloje nebuvo nustatytas. Prokurorui CPK 49 straipsnio pagrindu pareiškus ieškinį, esminė sąlyga yra viešasis interesas, o jos nenustačius ieškinys negali būti tenkinamas. Nors apskritai VPĮ reglamentuojami teisiniai santykiai yra susiję su viešuoju interesu, tačiau tai nereiškia, jog visais atvejais šios kategorijos bylose yra viešasis interesas, t. y. absoliučiai visais atvejais prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį. Priešingai, šios bylos faktinės aplinkybės ir surinkti įrodymai patvirtina, kad prokuroras ginė privataus asmens interesus, nors toks asmuo turėjo objektyvias galimybes pats pareikšti tokį ieškinį.

482. Teismo išvada, kad Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimas turi prejudicinę reikšmę šiai bylai, yra neteisėta, nepagrįsta ir pažeidžia CPK 182 straipsnio 2 punktą. Toks argumentas seka iš to, kad Panevėžio apygardos prokuroras nedalyvavo toje kitoje civilinėje byloje, todėl minėtas teismo sprendimas nedalyvavusiems asmenims galėtų sukelti teisinius padarinius tik išimtiniais atvejais, tačiau teismo sprendimas priimtas ne dėl teisinių santykių pripažinimo. Be to, aplinkybė, kad UAB „Pireka“ paraiška neatitiko minimalių kvalifikacijos reikalavimų, nebuvo įrodinėjimo dalykas toje kitoje civilinėje byloje.

493. Teismas be pagrindo vadovaudamasis tais pačiais argumentais, kaip ir teismas paminėtoje civilinėje byloje Nr. 2-369-212/2010, padarė išvadą, jog AB „Panevėžio statybos trestas“ paraiška atitiko Derybų sąlygų 15.11 punktą, todėl ji atmesta neteisėta, nepagrįstai bei pažeidžiant VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus principus. Kaip jau minėta, teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-369-212/2010 neturi prejudicinės reikšmės šiai bylai, todėl teismas turėjo šią aplinkybę nustatyti savarankiškai. Spręsdamas dėl AB „Panevėžio statybos trestas“ paraiškos atitikimo Derybų sąlygų 15.11 punktui, teismas privalėjo šią sąlygą aiškinti taip, jog į valstybės kultūros vertybių registrą turi būti įtrauktas objektas, kuris pats ir yra inžinerinis statinys. Priešingas aiškinimas neatitinka nurodytos sąlygos turinio ir esmės. Be to, AB „Panevėžio statybos trestas“ nurodytas objektas (Bazilijonų vienuolyno pritaikymas mokymo funkcijai) minėtos sąlygos neatitiko ir dėl to, jog jis pats šio pastato inžinerinių sistemų darbų neatliko.

504. Teismas sprendė, kad jo paraiška neatitiko Derybų sąlygų 15.11 punkto reikalavimų, nes jis nebuvo pateikęs pažymos, kad darbai objekte buvo atlikti tinkamai, todėl perkančioji organizacija neteisėtai ir nepagrįstai pripažino, jog jo paraiška atitiko minimalius kvalifikacijos reikalavimus bei dėl to buvo pažeisti VPĮ 3 straipsnyje įtvirtinti principai. Su tokia išvada nesutinka, kadangi jis vėliau pateikė tokią pažymą, iš jos matyti, kad jo atitikimas kvalifikaciniams reikalavimams buvo dar iki paraiškų pateikimo termino pabaigos. Be to, itin svarbu yra tai, kad jam nebuvo suteikta galimybė patikslinti paraišką, todėl VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus principus pažeidžia ne tai, kad jo paraiška nebuvo atmesta nesant pažymos, o teismo vertinimas, jog jis neturėjo teisės tokios pažymos pateikti vėliau.

515. Perkančioji organizacija su juo teisėtai sudarė Sutartį, kadangi VPĮ 95 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų perkančiajai organizacijai sudaryti pirkimo sutartį nebuvo, todėl nėra jokio pagrindo perkančiosios organizacijos veiksmus laikyti neteisėtais CK 1.5 straipsnio pagrindu. Dėl to teismas pažeidė CK 1.5 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai ją taikydamas, ir VPĮ 95 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai jos netaikydamas. Teismas, spręsdamas Sutarties pripažinimo negaliojančia klausimą nesiaiškino, ar ginčo atveju sandorio pripažinimas negaliojančiu yra pateisinamas, vadovavosi nepagrįsta išvada, jog konstatavus VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimą, teismas automatiškai privalo pripažinti Sutartį negaliojančia, todėl pažeidė VPĮ 951 straipsnio 2 dalį. Dėl to laikytina, kad reikalavimas iš esmės liko neišspręstas ir byla turi būti perduota nagrinėti iš naujo.

526. Teismas iš esmės neišsprendė restitucijos taikymo klausimo, todėl pažeidė CK 6.145 straipsnio 1 dalį, suformuotą teismų praktiką tokios kategorijos bylose. Dėl to byla perduotina nagrinėti iš naujo. Tiesioginis ginčo dalykas yra viešojo darbų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią jis faktiškai yra atlikęs didžiąją dalį darbų už daugiau nei 2,5 mln. litų. Dėl to teismas ex officio privalėjo pasisakyti ne tik dėl restitucijos viešojo pirkimo procedūrų atžvilgiu, bet ir dėl jo atliktų darbų. Jo nuomone, dėl atliktų darbų restitucija yra negalima, kadangi šalių grąžinimas į pirminę padėtį akivaizdžiai neatitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų bei būtų ekonomiškai nenaudingas ir nepateisinamas.

53Ieškovas Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepimu į apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimo prašo palikti teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad pagal suformuotą teismų praktiką imperatyvių teisės normų pažeidimas viešųjų pirkimų srityje turi esminę reikšmę valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams, todėl tokių pažeidimų pašalinimas vertintinas kaip viešasis interesas, o jį ginti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsniu, CPK 49 straipsniu, Prokuratūros įstatymo 19 straipsniu yra pavesta prokurorui. Nagrinėjamu atveju, perkančioji organizacija buvo valstybės institucija, kuri netinkamai taikė teisės aktus ir dėl to buvo sudarytas imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujantis sandoris, pažeidžiantis visuomenės pasitikėjimą teisiniu valstybės modeliu. Dėl to apelianto teiginiai, jog šioje byloje nebuvo nustatytas viešasis interesas yra nepagrįsti, neatitinka faktinių aplinkybių ir teismų suformuotas praktikos. Teismas teisingai taikė CPK 182 straipsnio 2 dalį, pripažindamas, jog civilinėje byloje Nr. 2-369-212/2010 (Nr. 2A-793/2010) nustatytos aplinkybės yra prejudicinės nagrinėjamai bylai bei vadovavosi jomis, nes jis yra šalis procesine prasme, bet nėra ginčo materialinio santykio šalis. Teismas taip pat, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-17 nutartyje Nr. 3K-3-216/2010 pateiktais išaiškinimais, teisingai parinko taikomos restitucijos būdą, t. y. grąžino šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį. Toks restitucijos būdas atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus, visuomenės ir valstybės interesus.

54Atsakovas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimo prašo panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad į bylą įstojo pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, t. y. po to, kai buvo sudaryta Sutartis ir buvo prasidėjęs Sutarties ir Projekto finansavimo ir administravimo sutarties vykdymas, todėl nėra kompetentingas vertinti kitos perkančiosios organizacijos vykdyto viešojo pirkimo procedūrų. Jis iš dalies sutinka su apeliantu, kad prokuroras ieškinyje nepakankamai argumentavo kaip šiuo konkrečiu atveju AB „Panevėžio statybos trestas“ interesų pažeidimas nulėmė viešojo intereso pažeidimą, todėl tikėtina, jog prokuroras gina daugiau privatų nei viešąjį interesą. Apeliantas teisus teigdamas, jog VPĮ 951 straipsnio 2 dalis suteikia teismui teisę, bet ne pareigą pripažinti sutartį negaliojančia ir kitais, šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais, imperatyvių nuostatų pažeidimo atvejais, tuo labiau, teismas turėjo įvertinti tai, kad Projekto pirkimo procedūros nebuvo sustabdytos sudarant ginčijamą Sutartį. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nestabdydami viešųjų pirkimų procedūrų, rangos sutarties vykdymo, pripažino, kad prioritetas yra teikiamas Projekto įgyvendinimo darbams, kuriais tenkinamas viešasis interesas. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėtų iš naujo įvertinti, ar ginčo Sutarties sudarymas iš tiesų buvo negalimas ir sandorio pripažinimas negaliojančiu yra pateisinamas.

55Teigia, kad apeliantas teisingai nurodo, jog teismas tinkamai visa apimtimi neišsprendė restitucijos taikymo klausimo, o spręsdamas dėl niekinio sandorio padarinių, neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo sudaryta neįsiteisėjus Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimui, yra įvykdyta didesnioji darbų dalis, Vyriausybė 2010 m. rugsėjo 15 d. pasitarime nutarė tęsti Projekto įgyvendinimo veiklą. O tai reiškia, kad šiuo metu pirkimo objekto apimtis yra iš esmės pasikeitusi, todėl viešasis pirkimas galėtų būti atliktas tik likusiai projekto įgyvendinimo darbų daliai. Be to, restitucijos taikyti faktiškai atliktiems darbams negalima, kadangi yra atlikta didesnioji dalis darbų, todėl šalių grąžinimas į pirminę padėtį neatitiktų protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų, būtų ekonomiškai nepateisinamas. Dėl to teismas turėjo pasisakyti ne tik dėl restitucijos viešojo pirkimo procedūrų, bet ir dėl faktiškai atliktų darbų.

56Trečiasis asmuo AB „Panevėžio statybos trestas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimo prašo palikti teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad prokuroras turi visas teises ir pareigas šioje byloje ginti viešąjį interesą tiek jo pareiškimo, tiek Viešųjų pirkimų tarnybos pranešimo pagrindu, nes ginčo Sutarties vykdymas būtų padaręs žalą valstybei bei visuomenei. Apeliantas netinkamai aiškina CPK 182 straipsnio 2 punktą, nes prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kaip teisingai nurodė teismas, yra šalis tik procesine prasme. Civilinėje byloje (Nr. 2-369-212/2010) nustatyti faktai yra prejudiciniai šiai bylai, todėl apeliantas nepagrįstai juos kvestionuoja. Teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus, taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį, teismų praktiką šios kategorijos bylose, teisės principus, todėl teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad Sutartis, sudaryta po to, kai perkančiosios organizacijos sprendimas buvo panaikintas dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo, yra negaliojanti bei parinko teisėtą restitucijos taikymo būdą.

57Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 136 straipsnio 4 dalimi, civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.), 2011 m. balandžio 19 d. protokoline nutartimi sujungė abi apeliacine tvarka nagrinėjamas bylas: civilinę bylą Nr. 2A-758/2011 pagal ieškovo Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams UAB „Pireka“, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, tretieji asmenys AB „Panevėžio statybos trestas“, VšĮ Lietuvos verslo ir paramos agentūra, ir civilinę bylą Nr. 2A-1080/2011 pagal ieškovo AB „Panevėžio statybos trestas“ ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, trečiasis asmuo UAB „Pireka“. Byloms suteiktas vieningas numeris Nr. 2A-758/2011.

583. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

59Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismai visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylų aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, tinkamai išaiškino teisės normas ir pripažindami neteisėtu bei panaikindami perkančiosios organizacijos Panevėžio apskrities viršininko administracijos Pirkimų komisijos 2009-11-23 protokolinį sprendimą Nr. T6-76, o taip pat pripažindami negaliojančia nuo sudarymo momento likviduotos Panevėžio apskrities viršininko administracijos ir UAB „Pireka“ 2010-03-31 sudarytą rangos (darbų atlikimo) sutartį Nr. V18-16 bei įpareigodami atsakovą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją atnaujinti viešojo pirkimo procedūras, iš esmės priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus (CPK 263 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinių skundų pagrindą, o taip pat absoliučius teismų sprendimų negaliojimo pagrindus. Absoliučių skundžiamų pirmosios instancijos teismų sprendimų negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl bylą nagrinėja neperžengdama skunduose nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).

60I. Dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo

61(civilinė byla Nr. 2-369-212/2010).

62Apeliaciniai skundai atmestini.

63Kaip minėta, dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ ieškinys, pripažintas neteisėtu bei panaikintas Pirkimų komisijos 2009-11-23 protokolinis sprendimas Nr. T6-76, apeliacinius skundus padavė atsakovas Panevėžio apskrities viršininko administracija, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra Susisiekimo ministerija, o taip pat trečiasis asmuo UAB ,,Pireka“.

64Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuose skunduose, o taip pat atsiliepimuose į skundus išdėstytus argumentus, visų pirma, atmeta kaip nepagrįstą ieškovo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentus, susijusius su atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos bei trečiojo asmens UAB „Pireka“ apeliacinių skundų pasirašymu.

65Ieškovas teigia, kad apeliacinis procesas pagal šiuos skundus turi būti nutrauktas, nes juos pateikė asmenys, pagal CPK 55 straipsnio 1 dalies reikalavimus neturintys teisės paduoti: skundus pasirašė juridinių asmenų vadovai, nepateikę įrodymų, kad turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Kaip žinoma, pagal CPK 55 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai juridinių asmenų bylas veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo sutartis, yra laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Taigi skundus pasirašiusiems šių asmenų vadovams CPK 55 straipsnio 2 dalyje numatyti kvalifikaciniai reikalavimai netaikytini.

66Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir apelianto trečiojo asmens UAB „Pireka“ argumentus, grindžiamus, tuo, kad ieškovas žyminiu mokesčiu yra neapmokėjęs 2010-02-18 pateikto patikslino ieškininio reikalavimo (CPK 296 str. 1 d. 7, 8 p.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas savo ieškinį yra apmokėjęs 130,80 Lt žyminiu mokesčiu. Ta aplinkybė, kad vėliau ieškovas tikslino ieškinio reikalavimą, pareikšdamas prašymą pripažinti neteisėtu bei panaikinti Pirkimų komisijos 2009-11-23 protokolinį sprendimą Nr. T6-76, kuriuo jis buvo pašalintas iš pirkimo, tai yra teisines pasekmes sukėlusį dokumentą, kurį pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir patenkino, neduoda pagrindo išvadai, kad jis privalėjo antrą kartą, papildomai sumokėti žyminį mokestį (CPK 185 str.).

67Taigi teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurioms esant neturėtų būti tikrinamas teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas kitais apeliaciniuose skunduose išdėstytais aspektais.

68Kaip minėta, Susisiekimo ministerijos, perėmusios Panevėžio apskrities viršininko administracijos teises ir pareigas, apeliacinio skundo pagrindą sudaro argumentai dėl nevisapusiško ir neišsamaus bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų tyrimo, materialiosios teisės normų aiškinimo bei taikymo. Teigiama, jog teismas neįvertino trečiojo asmens UAB ,,Pireka“ pateiktų oficialių rašytinių įrodymų statusą turinčių dokumentų, netinkamai išaiškino bei taikė inžinerinio statinio sąvoką reglamentuojančias teisės normas. Apeliantas Susisiekimo ministerija, iš esmės palaikydamas šį skundą, nurodė, jog teismas neteisingai aiškino derybų dalyviui nustatytą minimalų kvalifikacijos reikalavimą. Teigė, jog priešingai nei sprendė teismas, pagal Derybų sąlygų 15.11 punktą tiekėjas, norėdamas laimėti viešąjį pirkimą, turėjo atitikti dvi teisiškai reikšmingas savybes: objektas turėjo būti įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir turėjo būti inžinerinis statinys. Kadangi į Kultūros paveldo registrą yra įrašytas siaurojo geležinkelio kompleksas, susidedantis iš daugelio atskirų objektų (numatyti rekonstruoti geležinkelio ruožai, viadukas, stotelės ir kt.), todėl, apelianto įsitikinimu, Perkančioji organizacija numatė pirkti šių Kultūros paveldo registro objektų statybos (rekonstravimo) darbus, susijusius su viešuoju interesu. Tvirtino, kad sąvoka ,,pastato/statinio inžinerinis statinys“, kuria rėmėsi teismas, neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtintų statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 ,,Statinių kvalifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ nuostatų.

69Derybų sąlygų IV dalies, kurioje išdėstyti kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams, 15.11 punkto, dėl kurio aiškinimo bei taikymo iš esmės yra kilęs nagrinėjamas ginčas, grafoje ,,Kvalifikacijos reikalavimai“ yra nustatyta, jog tiekėjas per paskutiniuosius trejus metus arba laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei trejus metus) yra vykdęs ir iki paraiškos pateikimo dienos yra sėkmingai įvykdęs bent vieną įtraukto į valstybės kultūros vertybių registrą objekto inžinerinio statinio statybos sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 3 mln. litų. Pagal grafoje ,,Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai“ suformuluotą reikalavimą tiekėjas, siekdamas pagrįsti šį kvalifikacijos reikalavimą, turėjo pateikti per paskutiniuosius trejus metus arba laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei trejus metus) vykdytų ir iki paraiškos pateikimo dienos įvykdytų sutarčių sąrašą, kuriame būtų nurodyti užsakovai, sutarčių objektai, sutarčių sudarymo ir įvykdymo datos, sutarčių vertės kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad darbai buvo atlikti tinkamai (t. 1, b. l. 82).

70Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl Derybų sąlygų 15.11 punkto normos, apibūdinančios objektą, kuriame dalyvis būtų sėkmingai įvykdęs bent vieną statybos sutartį. Kaip minėta, sąlygose nurodyta, kad tai turi būti statybos sutartis dėl ,,<< įtraukto į valstybės kultūros vertybių registrą objekto inžinerinio statinio statybos>>“. Apeliantas Susisiekimo ministerija, perėmusi Panevėžio apskrities viršininko administracijos teises, šią nuostatą aiškina taip, kad minimas objektas turėjo būti įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir turėjo būti inžinerinis statinys, tuo tarpu ieškovas AB ,,Panevėžio statybos trestas“ nei perkančiajai organizacijai, nei teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių jo atitikimą šiam viešojo pirkimo dalyvį kvalifikuojančiam reikalavimui.

71Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, remdamasis bylos medžiaga ir išanalizavęs šią sąlygą, teisingai nurodė, jog pagal reikalavimo formuluotę perkančiajai organizacijai buvo aktualu, jog tiekėjas turėtų darbo patirtį atliekant inžinerinio statinio statybos darbus ir kad objektas, kuriame yra inžinierinis statinys, ar (arba) tas objektas yra inžinierinis statinys, būtų įtrauktas į valstybės kultūros vertybių registrą. Apelianto Susisiekimo ministerijos teiginys, kad pagal šią Derybų sąlygų 15.11 punkto normą į valstybės kultūros vertybių registrą įtrauktas objektas turėjo būti būtent inžinerinis statinys, yra nepagrįstas remiantis pačios normos formuluote: joje nėra įformintas būtent toks reikalavimas. Beje, tai iš dalies pripažįsta ir pats apeliantas Susisiekimo ministerija, nurodydamas, kad sprendžiant šį ginčą neturėtų būti teikiamas prioritetas lingvistiniam normos aiškinimui. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, atmestini perkančiosios organizacijos bei trečiojo asmens atstovų teiginiai išdėstyti procesiniuose dokumentuose, ar išsakyti teismo posėdžiuose, kad ieškovas, nesutikdamas su šia Derybų sąlyga, privalėjo ją ginčyti iki pateikdamas paraišką. Ieškovo atstovas teismui paaiškino, jog Derybų sąlygų 15.11 punkte nurodytas objektas tokiu būdu, kaip teigia apeliantas, nebuvo detalizuotas, priešingu atveju jis iš tiesų būtų kreipęsis į teismą dėl tokios sąlygos nuginčijimo (t. 2, b. l. 93-99).

72Esant paminėtoms aplinkybėms, teismas, tikrindamas ieškovo skundžiamo sprendimo teisėtumą, remdamasis Statybos įstatymo 2 straipsnio, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ normomis, kuriose apibūdinamos ,,statinio“ ,,inžinerinių statinių“ sąvokos, įvertino ieškovo paraiškoje pateiktą tinkamai jo įvykdytų sutarčių sąrašą, tame tarpe apie 2005-2007 metais statybos rangos darbų atlikimą, pritaikant Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno kompleksą mokymo funkcijai, (duomenys neskelbtini) esančio pastato rekonstrukcijos darbų 2005-05-16 sutartis pagal VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos“ užsakymą (darbų sąmatinė vertė 22 949 000 Lt, 3 334 311 Lt inžinerinių statinių darbų vertė), pateiktus dokumentus, jog šis objektas pripažintas tinkamu naudoti (2006-08-31, 2007-05-30 aktai Nr. (101)11.4-1776 ir (101)11.4-1206), o ieškovo atlikti lauko inžinerinių tinklų statybos darbai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2009-07-14 duomenis, kad šis statinių ansamblis yra įrašytas į kultūros paveldo registrą (t. 1, b. l. 17-24, 224, 210, 340-341, 346, pirkimo dokumentų segtuvas Nr. 1). Tokiu būdu teismas sprendė apie ieškovo patirtį kultūros paveldo objektų tvarkymo darbuose.

73Teisėjų kolegija laiko, kad teismas, priešingai nei teigia apeliantas, teisingai sprendė, jog ši ieškovo paraiškoje nurodyta sėkminga statybų darbo patirtis atliekant vertingo Kultūros paveldo objekto didelės vertės ir įvairialypius lauko inžinerinių tinklų įrengimo darbus, kuri iš esmės atitinka 15.11 punkto reikalavimus, nesuteikė pagrindo atsakovui atmesti jo pasiūlymą pagal derybų sąlygų 65.1 punktą. Tam pagrindo taip pat nesuteikia apeliacinės instancijos teismui trečiojo asmens UAB „Pireka“ pateiktos taip vadinamos specialisto išvadoje Nr. 11/05-24 esantys duomenys (CPK 185 str.).

74Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimu, tai yra Nekilnojamojo turto registro duomenų apie ieškovo rekonstruotą Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynui priklausantį pastatą, neįvertinimu Statybos įstatymo 2 straipsnio 77 dalies nuostatų kontekste (t. 2, b. l. 83-87), taip pat neduoda pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą. Iš tiesų, šie Nekilnojamojo turto registro duomenys rodo, kad šio kultūros paveldo objekto teritorijoje nėra įregistruota inžinerinių statinių, kaip atskirų turtinių vienetų. Tačiau šie duomenys, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia anksčiau paminėto fakto, kad pagal ieškovo paraiškos medžiagą, šis asmuo rekonstruojant kultūros paveldo objektą vykdė inžinerinių tinklų įrengimo darbus, o Sąlygų dalyje ,,Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai“ nebuvo reikalavimo pateikti tokį dokumentą.

75Apelianto perkančiosios organizacijos teiginius, kad teismas netinkamai išaiškino bei taikė Derybų sąlygų 15.11 punkto nuostatas, nepagrindžia nei pačios perkančiosios organizacijos elgesys, šiuo aspektu vertinant kito dalyvio, tai yra tiekėjų subjektų grupės UAB „Pireka“ ir UAB „Fima“ paraišką (CPK 185 str.). Kaip minėta, apeliantas nurodo, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo objekto specifiką, išskirtinumą, šia nuostata išreiškė ketinimą pirkti Kultūros paveldo registro objektų (siaurojo geležinkelio komplekso) statybos (rekonstravimo) darbus, susijusius su viešuoju interesu. Anot atsakovo ir trečiojo asmens, buvo svarbu, kad šiame pirkime dalyvautų asmenys, turintys statybų darbo patirties kultūros paveldo statusą turinčiuose inžineriniuose objektuose. Kaip matyti iš tiekėjų subjektų grupės UAB „Pireka“ ir UAB „Fima“ pateiktos paraiškos, joje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad vienas iš grupės dalyvių, tai yra UAB ,,Pireka“, būtų iš viso įvykdžiusi bent vieną statybos sutartį į Kultūros paveldo registro duomenų bazę įtraukto objekto/inžinerinio statinio, kaip šią normą aiškina atsakovas, ar tokio objekto inžinerinio statinio, kaip nustatyta Sąlygose.

76Atsakovas ir trečiasis asmuo, nesutikdamas su ieškovo teiginiais, jog vertinant jo bei šios subjektų grupės paraišką dėl atitikties 15.11 punkto sąlygai, pažeidė skaidrumo, lygiateisiškumo ir kt. reikalavimus, teigia, kad šiuos reikalavimus atitiko kito subjektų grupės dalyvio UAB „Fima“ kvalifikacija. Tačiau, kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančios šios grupės dalyvių paraiškos matyti, jog iš viso nebuvo pateikta užsakovo pažyma, patvirtinanti, kad darbai, nurodyti Derybų sąlygų 15.11 punkte buvo atlikti tinkamai (sėkmingai), nors pagal sąlygų reikalavimą toks dokumentas buvo nurodytas, kaip būtinas dokumentas, patvirtinantis atitikimą kvalifikacijos reikalavimams. Tokia Siemens Osakeyhtio Lietuvos filialo 2010-02-25 išduota pažyma „Apie įvykdytą sutartį“, kuria šie asmenys įrodinėja atitiktį minimam reikalavimui, buvo pateikta tik teismui nagrinėjant šį ginčą (t. 2, b. l. 81). Pažymoje nurodyta, kad UAB „Fima“ tinkamai atliko darbus, susijusius su įvairios signalizacijos, saugos ir ryšių instaliacija, eismo signalizacijos renovavimu ir šių darbų projektavimu, kad atliktų darbų pradžia 2007-08-07, o užbaigimo data 2009-11-10, darbų atlikimo vertė su visais privalomais mokesčiais 7 947 310,94 Lt. Tačiau UAB „Pireka“ paraiškoje apie UAB „Fima“ įgyvendintus projektus nurodoma 6,5 mln. litų Kauno geležinkelio tunelio renovacijos projekto vertė, o ne UAB ,,Fima“ atliktų minimos kategorijos darbų (sutarties) vertė (t. 1, b. l. 132). Taigi teismas teisingai pažymėjo, kad šioje paraiškoje iš viso nenurodyta UAB „Fima“ atliktų darbų vertė šiame objekte, kad šio asmens atlikti darbai niekaip nesusiję su paties apelianto perkančiosios organizacijos vartojama sąvoka „inžinieriniai statiniai“. Šiame kontekste taip pat pažymėtina jau anksčiau nurodyta aplinkybė, kad perkančioji organizacija apeliaciniame skunde ieškovo kvalifikacinio reikalavimo neatitiktį Sąlygoms sieja su inžinerinio statinio viešojo registro duomenimis, tuo tarpu trečiojo asmens paraiškoje tokie duomenys taip pat nebuvo pateikti. Taigi šiuo aspektu teismas turėjo pagrindą atsakovo poziciją, vertinant ieškovo paraišką, kaip neturinčią kvalifikacijos, traktuoti kaip neatitinkančią lygiateisiškumo, skaidrumo ir kt. principų reikalavimų (VPĮ 3 str.).

77Be to, pažymėtina tai, kad pagal Sąlygų reikalavimą, apie tinkamą sutarčių įvykdymą privalėjo patvirtinti tik užsakovas, tuo tarpu pagal byloje esančių Kauno geležinkelio tunelio renovavimo projekto dalies – Signalizacijos įrenginiai, o taip pat atskirų geležinkelio ruožų pripažinimo tinkamais naudoti aktų duomenis, objekto, kuriuo savo kvalifikacinį atitikimą grindžia UAB ,,Pireka“, užsakovas buvo ne Siemens Osakeyhtio Lietuvos filialas, kurio surašytą pažymą apie sėkmingą sutarties įvykdymą teismui pateikė trečiasis asmuo, o AB ,,Lietuvos geležinkeliai“. Tuo tarpu ši įmonė minimuose dokumentuose nėra nurodyta nei kaip objekto rangovas, nei kaip subrangovas, juose taip pat nėra duomenų apie UAB ,,Fima“ atliktus darbus. Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pagal pirkimo sąlygų 12, 15.11 punktus tiekėjai minimas pažymas privalėjo pateikti apie darbus, užbaigtus iki paraiškų pateikimo, tai yra iki 2009-11-13, tuo tarpu iš pirmiau paminėtų aktų seka, kad objektas buvo priimtas tik 2009-11-16.

78Trečiasis asmuo teismui šiais klausimais paaiškino, kad perkančioji organizacija ,,<<šiek tiek paskubėjo priimdama sprendimą dėl mūsų pasiūlymo tinkamumo...pasiūlyme nebuvo įdėta pažyma apie sėkmingai atliktus darbus...apie Kauno geležinkelio tunelio darbus buvo plačiai aprašyta įvairiuose leidiniuose, internete...turbūt Panevėžio apskrities viršininko administracija vadovavosi savo vidiniu įsitikinimu spręsdama, kad tikrai UAB ,,Fima“ atliko tuos darbus...pažymos nepateikimas yra vienintelis ir labai smulkus paraiškos neatitikimas sąlygoms>>“ (t. 2, b. l. 93-99).

79Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje formuojant vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose ne kartą buvo nustatyta, kad viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, kad VPĮ išdėstyti specialūs reikalavimai, kurie dažniausiai turi imperatyvų pobūdį, kad nagrinėjant šias bylas, yra būtina preciziškai vadovaujantis viešųjų pirkimų principais, įvertinti konkrečių teisės normų, dėl kurių pažeidimo yra ginčijamasi, pobūdį, kad viešasis interesas reikalauja, jog skundžiamas perkančiosios organizacijos sprendimas naikintinas tik tuomet, jei nustatomi imperatyvaus pobūdžio viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai, t. y. tiek konkrečių VPĮ nustatytų taisyklių, tiek jame įtvirtintų principų, esminiai pažeidimai. Be to, minimi pažeidimai turi būti vertinami konkrečių nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; etc.).

80Taigi atsižvelgiant į šias nuostatas ir esant nustatytoms pirmiau paminėtoms faktinėms aplinkybėms, teismas turėjo pagrindą išvadai, kad perkančioji organizacija akivaizdžiai pažeidė lygiateisiškumo principą, o atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Pireka“ pripažinta atitinkančia Derybų sąlygų 15.11 p. nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, nesant visų būtinųjų dokumentų, teismas teisingai sprendė, jog tokiu būdu sukeltos abejonės dėl konkurso skaidrumo, tuo pažeistas viešasis interesas. Paminėtina ir tai, kad trečiasis asmuo UAB ,,Pireka“ savo apeliaciniame skunde šių aplinkybių neginčijo.

81Pažymėtina tai, kad byloje yra Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau Tarnyba) išvados dėl ginčijamo pirkimo: 2010-01-19 išvada pateikta šią bylą nagrinėjančiam teismui bei 2010-06-16 išvada pateikta Panevėžio apygardos prokuratūrai (t. 2, b. l. 21-22, 27, 140). Kaip žinoma, VPĮ būtent šią valstybės finansuojamą instituciją yra įpareigojęs įgyvendinti viešųjų pirkimų politiką, prižiūrėti, kaip laikomasi įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, ir kuri įstatymo jai suteiktos kompetencijos ribose turi labai plačius įgaliojimus: kontroliuoti, kaip atliekant pirkimus laikomasi VPĮ ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, vykdyti šių teisės aktų pažeidimų prevenciją, teikti metodinę pagalbą, rengti reikalingas rekomendacijas. Įtarusi įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, ši Tarnyba gali įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras, kol ji nepateiks šios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimo, o nustačiusi pažeidimus, nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus (VPĮ 8 str.). Atskirai pabrėžtina tai, kad šiai Tarnybai taip pat suteikta teisė savarankiškai ginti viešąjį interesą, tai yra nustačius VPĮ ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo.

82Taigi nors pirmosios instancijos teismas ir nepasisakė dėl šios valstybės institucijos išvadų ir jomis nesirėmė, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog Tarnybos pozicija yra reikšminga nagrinėjamais klausimais. Pirmojoje, tai yra 2010-01-19, išvadoje Tarnyba iš esmės išdėstė aktualių VPĮ normų reikalavimus, kartu pareikšdama nuomonę, jog Konkurso sąlygų 15.11 punkte apibrėžiant kvalifikacinį reikalavimą tiekėjams, suformuluota tiksli, aiški, nedviprasmiška norma. Tuo tarpu Panevėžio apygardos prokuratūrai pateiktoje išvadoje, kruopščiai išanalizavus konkrečias aplinkybes, nustatyta, kad Komisijos sprendimas atmesti ieškovo paraišką yra nepagrįstas, sprendimas pripažinti UAB ,,Pireka“ bei UAB ,,Fima“ kvalifikaciją tinkama yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tokią išvadą VPT atstovės pateikė taip pat ir apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant šią bylą (CPK 49 str. 2 d.) (t. 3, b. l. 59-63).

83Teisėjų kolegija laiko, jog tokia minimos valstybės institucijos pozicija nagrinėjamais klausimais taip pat suteikia pagrindą spręsti, jog teismas, patenkinęs ieškininį reikalavimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 2 d.).

84Kaip minėta apeliantas UAB ,,Pireka“ antruoju savo skundo argumentu nurodo, kad teismas, nagrinėdamas šią bylą, pažeidė CPK 231 straipsnio 5 dalies reikalavimą, jog parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėjus, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po šio posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties, esant šalių sutikimui. Apeliantas nurodo, jog šiuo atveju žodinis bylos nagrinėjimas iš esmės buvo pradėtas nesant apelianto, tai yra trečiojo asmens, turinčio šalies procesines teises ir pareigas, sutikimo, tai yra jam prieštaraujant tokiai proceso eigai. Teigia, kad tokiu būdu iš esmės buvo pažeistos proceso teisės, todėl šis teismo sprendimas turi būti panaikintas.

85Teisėjų kolegija atmeta ir šį apelianto motyvą. Iš tiesų, bylos medžiaga patvirtina nurodytas aplinkybes, tačiau, kaip žinia, CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso teisė normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Be to, CPK 328 straipsnyje taip pat nurodyta, jog vien formaliais pagrindais negali būti panaikintas iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis sprendimo. Tuo tarpu gausioje teismų praktikoje šiuo klausimu yra susiformavusi nuostata, jog formaliu proceso teisės normos pažeidimu laikytinas toks pažeidimas, dėl kurio iš esmės nebuvo suvaržytas dalyvaujančio asmens teisių įgyvendinimas ir kuris neturėjo įtakos teisingam bylos išsprendimui. Taigi apelianto nurodytas proceso teisės pažeidimas nėra pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d.), o apelianto motyvai šiuo klausimu neduoda pagrindo spręsti, kad tuo esmingai buvo pažeistos jo proceso teisės. Tuo tarpu pirmiau šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija nusprendė, jog skundžiamas teismo sprendimas, kuriuo patenkinus ieškovo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ ieškinį buvo pripažintas neteisėtu bei panaikintas Pirkimų komisijos 2009-11-23 protokolinis sprendimas Nr. T6-76, yra teisėtas bei pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija laiko, kad apelianto teiginių pagrįstumo taip pat nepatvirtina jo nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarčių argumentai dėl CPK 231 straipsnio 5 dalies aiškinimo bei taikymo (2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2005, 2006 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681/2006), nes visiškai nesutampa šių kasacinio teismo nagrinėtų bylų bei nagrinėjamos ratio decidendi (CPK 4 str.).

86Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo bei trečiojo asmens apeliaciniuose skunduose išdėstytos aplinkybės neduoda pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą (civilinė byla Nr. 2-369-212/2010), absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329, 330 str.).

  1. Dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimo

87(civilinė byla Nr. 2-932-544/2010).

88Kaip minėta, dėl šio pirmosios instancijos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinys, pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento likviduotos Panevėžio apskrities viršininko administracijos ir UAB „Pireka“ 2010-03-31 sudaryta rangos (darbų atlikimo) sutartis Nr. V18-16, o atsakovas Susisiekimo ministeriją įpareigotas pagal Projektą ir Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, vadovaujantis viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis, įvykdyti jo kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas, numatytas VPĮ 7 straipsnyje, 16 straipsnio 3 dalyje, 39 straipsnyje, apeliacinį skundą yra padavęs atsakovas UAB ,,Pireka“, prašydamas jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas Susisiekimo ministerija, perėmusi likviduotos Panevėžio apskrities viršininko administracijos teises, atsiliepimu palaiko apelianto UAB ,,Pireka“ apeliacinio skundo reikalavimus, o ieškovas Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras, šį ieškinį pareiškęs gindamas viešąjį interesą, bei trečiasis asmuo AB „Panevėžio statybos trestas“ atsiliepimais prašo apeliacinį skundą atmesti.

89Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad absoliučių pagrindų, kuriems esant šis teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, nenustatyta, o naikinti minėtą teismo sprendimą, kuris iš esmės yra teisėtas, pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 329, 330 str., 263 str. 2 d.).

90Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, jog Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras neturėjo teisės reikšti ieškinį nagrinėjamos kategorijos byloje, tai yra dėl ginčo, kilusio iš VPĮ reglamentuojamų teisinių santykių, o viešasis interesas byloje nenustatytas (CPK 49 str.).

91Kaip buvo minėta šioje nutartyje anksčiau, apeliantas pripažįsta, jog VPĮ reglamentuojami teisiniai santykiai yra susiję su viešuoju interesu, tačiau teigia, kad šios bylos faktinės aplinkybės ir surinkti įrodymai patvirtina, jog prokuroras ėmėsi ginti privataus asmens interesus. Iš bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio apygardos prokuratūroje buvo nagrinėjamas AB „Panevėžio statybos trestas“ pareiškimas, kuriuo buvo prašoma ištirti, ar perkančiosios organizacijos komisijos narių veiksmuose, susijusiuose su šiuo pirkimu, nėra nusikaltimo sudėties. Patikrinimo metu surinktos medžiagos, tarp jų gautos pirmiau paminėtos Viešųjų pirkimų tarnybos išvados, pagrindu prokuroras sprendė, kad pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Panevėžio apskrities viršininko administracijos pareigūnų veiksmų dėl nusikaltimo, numatyto BK 288 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimo), nėra pagrindo ir tuo klausimu 2010-05-18 buvo priimtas atitinkamas nutarimas (civilinė byla Nr. 2-369-212/2010, t. 2, b. l. 156-157). Taigi teisėjų kolegijos nuomone, prokuroras, turėdamas duomenų, kad minima sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, teisėtai sprendė, jog ieškinio pareiškimas dėl tokio sandorio pripažinimo niekiniu, atitinka prokuroro pareigą rūpintis viešojo intereso apsauga ir neprieštarauja CPK 49 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Tokią išvadą taip pat patvirtina Panevėžio apygardos prokuratūros atsiliepime į apeliacinį skundą pateikti pavyzdžiai iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos (CPK 185 str.).

92Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog esant tokiai situacijai, kai Lietuvos apeliaciniame teisme į vieną bylą buvo sujungtos šios dvi civilinės bylos, o taip pat esant susiklosčiusiai teismų praktikai, kad konstatavus, jog pirkimo procedūriniai sprendimai yra priimti pažeidžiant imperatyvias teisės normas, pirkimo sutartis teismo ex officio privalo būti pripažinta niekine, teisėjų kolegija laiko, jog šie apelianto argumentai dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį negali būti pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, kuriuo šio viešojo pirkimo pagrindu sudaryta sutartis pripažinta negaliojančia.

93Atmetamas apelianto motyvas (2), susijęs su teismo argumentais nagrinėjamoje byloje dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo (civilinė byla Nr. 2-369-212/2010) prejudicinės reikšmės šiai bylai (CPK 182 str. 2 p.). Apeliantas teigia, kad ieškovas Panevėžio apygardos prokuroras nedalyvavo civilinėje byloje, todėl minėtas teismo sprendimas nedalyvavusiems asmenims galėtų sukelti teisinius padarinius tik išimtiniais atvejais, tačiau teismo sprendimas priimtas ne dėl teisinių santykių pripažinimo. Tvirtina, jog ta aplinkybė, kad UAB „Pireka“ paraiška neatitiko minimalių kvalifikacijos reikalavimų, nebuvo įrodinėjimo dalyku toje kitoje civilinėje byloje.

94Teisėjų kolegija remiasi tuo, kad nagrinėjamos kategorijos bylose, kaip žinoma, yra viešasis interesas, o tai reiškia, kad teismas – šioje byloje apeliacinės instancijos teisėjų kolegija – nėra ribojama šalių procesiniuose dokumentuose, tai yra apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.). Taigi nagrinėjamoje apeliacinėje byloje, kurioje buvo sujungtos abi nurodytos bylos, šioje nutartyje aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu yra nustatytos aplinkybės, susijusios su UAB ,,Pireka“ pateikto pasiūlymo atitiktimi Derybų sąlygų kvalifikaciniams reikalavimams, o taip pat susijusios su perkančiosios organizacijos veiksmais vertinant šį pasiūlymą minimu aspektu. Taigi remiantis paminėtu, atmetami apelianto argumentai, susiję su CPK 182 straipsnio 2 punkto pažeidimu, o taip pat apeliacinio skundo 3 bei 4 argumentai dėl AB „Panevėžio statybos trestas“ paraiškos neatitikimo Derybų sąlygų 15.11 punkto reikalavimams bei apelianto paraiškos atitikimo šiems reikalavimams.

95Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimo motyvais dėl 2010-03-31 rangos (darbų atlikimo) sutarties Nr. V18-16 pripažinimo negaliojančia, nurodo (5), kad perkančiajai organizacijai nebuvo nustatyta jokių VPĮ 95 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų apribojimų sudaryti tokią pirkimo sutartį, todėl teismas neturėjo pagrindo išvadai, jog konstatavus VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimą, teismas automatiškai privalo pripažinti Sutartį negaliojančia, jog yra pagrindas šios organizacijos veiksmus laikyti neteisėtais CK 1.5 straipsnio pagrindu. Tuo teismas pažeidė taip pat ir VPĮ 951 straipsnio 2 dalį.

96Teisėjų kolegija, atmesdama šiuos argumentus, pažymi, kad yra nustatyta, jog Komisija, pripažindama UAB „Pireka“ pasiūlymą laimėjusiu ir atmesdama kaip neatitinkantį kvalifikacinių reikalavimų AB „Panevėžio statybos trestas“ pasiūlymą, pažeidė imperatyviuosius VPĮ 3 straipsnio reikalavimus, nes neužtikrino lygiateisiškumo ir skaidrumo principų įgyvendinimo, o šie pažeidimai laikytini esminiais, todėl ginčijama sutartis prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Taigi pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja šioms normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prieš tai paminėtus imperatyvius pažeidimus bei vadovaudamasis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, sprendžia, jog teismas turėjo pagrindą pripažinti sutartį negaliojančia (CPK 263 str. 1 d., 185 str.). Tiek apelianto, tiek atsakovo Susisiekimo ministerijos išdėstyti motyvai, susiję su aplinkybėmis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (netaikymo) šioje byloje ir kt. neduoda pagrindo šiuo klausimu spręsti priešingai (CPK 185 str.). Apelianto motyvai, kuriuose remiamasi naujos, nuo 2010-03-03 įsigaliojusios, VPĮ redakcijos 951 straipsnio 2 dalimi, pagal kurį peržiūros institucija (teismas) gali nepripažinti sutarties negaliojančia, net jeigu ji buvo sudaryta neteisėtai, nustačius, kad dėl svarbių bendro intereso priežasčių reikėtų išsaugoti sutarties padarinius, o sutarties negaliojimas turėtų neproporcingų padarinių, taikydama alternatyvias sankcijas. Tačiau, kaip žinoma, lex retro non agit (įstatymas negalioja atgaline tvarka), tuo tarpu teisiniai santykiai šioje byloje yra susiklostę iki minėtų VPĮ įstatymo normų įsigaliojimo (Įstatymas Nr. XI-678, 2010-02-11), todėl apelianto šiame įstatyme numatytos išimtys negali būti taikomos (CK 1.7 str. 2 d.).

97Taip pat atmetami apelianto teiginiai dėl restitucijos taikymo. Apeliantas sprendė, kad teismas iš viso šio klausimo neišsprendė, nes nepasisakė dėl jo atliktų darbų, tuo pažeisdamas CK 6.145 straipsnio 1 dalį. Jo nuomone, dėl jau atliktų darbų restitucija yra negalima, kadangi šalių grąžinimas į pirminę padėtį akivaizdžiai neatitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų bei būtų ekonomiškai nenaudingas ir nepateisinamas. Šiuos apelianto argumentus palaiko taip pat ir atsakovas Susisiekimo ministerija.

98Iš tiesų, kaip žinoma, pripažinus sandorį niekiniu, kiekvienu atveju sprendžiama dėl tokio sandorio teisinių padarinių, nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika. Restitucijos taikymas turi užtikrinti perkančiosios organizacijos ir tiekėjų grąžinimą į prieš pažeidimą buvusią teisinę padėtį (CK 6.145, 6.146 str.). Teismas, pripažinęs negaliojančia nuo sudarymo momento ginčo rangos (darbų atlikimo) sutartį Nr. V18-16 ir įvertinęs šios sutarties sudarymo aplinkybes, jos vykdymo eigą, pirkimo specifiką, projekto reikšmę valstybei, o taip pat tai, kad UAB „Pireka“ yra tik nedidele dalimi įvykdžiusi sutartinius įsipareigojimus (atlikta darbų už 2 699 000 Lt), padarė išvadą, kad yra galima ir reikalinga taikyti restituciją – grąžinti perkančiąją organizaciją ir tiekėjus į prieš pažeidimą buvusią teisinę ir įpareigojo atsakovą Susisiekimo ministeriją pagal Projektą ir Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, vadovaujantis viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis, įvykdyti jos kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas, numatytas VPĮ 7 straipsnyje, 16 straipsnio 3 dalyje, 39 straipsnyje.

99Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pakankamai argumentavo savo sprendimą, jog restitucija yra taikytina ir su šiais motyvais sutinka (CPK 185 str.). Tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje be pagrindo nurodė VPĮ nuostatas, kuriomis privalo vadovautis perkančioji organizacija, atnaujinusi projekto „Siaurojo geležinkelio, kultūros paveldo ir turizmo objekto, plėtra 2009-2011 metais“ viešojo pirkimo procedūras. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kad yra pripažinta, jog imperatyviems įstatymų reikalavimams prieštarauja pirkimo sprendimai ieškovo bei UAB ,,Pireka“ (juridinių asmenų grupė) atžvilgiu ir pripažinta negaliojančia ginčo sutartis, todėl teismo sprendimo ši rezoliucinės dalies nuostata patikslintina, nurodant, kad Susisiekimo ministerija iš naujo privalo svarstyti tiekėjų pasiūlymus, sudaryti naują preliminarią pasiūlymų eilę, išrinkti konkurso laimėtoją ir su juo pasirašyti viešojo pirkimo sutartį. Atsakovo Susiekimo ministerijos bei apelianto argumentai, susiję su atsiskaitymu už jau atliktus darbus šiame objekte, negali būti pagrindu atsisakyti taikyti restituciją. Šie klausimai turėtų būti sprendžiami tarp šių šalių.

100Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo UAB ,,Pireka“ apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės neduoda pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimą (civilinė byla Nr. 2-932-544/2010), absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas pirmiau paminėtu būdu jį patikslinant (CPK 329, 330 str.).

101Dėl bylinėjimosi išlaidų

102Netenkinus apeliacinių skundų, iš apeliantų priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

103Netenkinus atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos, kurio teisių perėmėjas yra Susisiekimo ministerija, ir trečiojo asmens UAB „Pireka“ apeliacinių skundų dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo dėl Pirkimų komisijos sprendimo (civilinė byla Nr. 2-369-212/2010), iš apeliantų atsakovo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir trečiojo asmens UAB „Pireka“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 10,50 Lt, kasacinis teismas - 69,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t. 2, b. l. 197, t. 3, b. l. 59), kurios iš apeliantų priteistinos į valstybės biudžetą lygiomis dalimis (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

104Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civilinėje byloje Nr. 2-932-544/2010 teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia atsakovų Panevėžio apskrities viršininko administracijos (teisių perėmėjas Susisiekimo ministerija) ir UAB „Pireka“ sudarytą viešojo pirkimo sutartį, kurios vertė yra 7 233 000 Lt. Dėl ieškinyje nurodytos ginčijamo sandorio vertės byloje ginčas nekilo.

105Pagal formuojamą teismų praktiką, toks ieškinys reiškia turtinio pobūdžio reikalavimą, už kurį mokėtino žyminio mokesčio dydis turi būti nustatomas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 82 straipsnyje įtvirtintas taisykles, o ieškinio suma – pagal ginčijamo sandorio vertę (CPK 3 str. 7 d., 85 str. 1 d. 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-155/2011).

106Dėl to pagal bendrą taisyklę už ieškovo pareikštą ieškinį turėtų būti mokamas 30 000 Lt žyminis mokestis, tačiau Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Kaip žinoma, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo išsprendimo rezultatą, į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovų valstybei priteisė tik po 66 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, šią teismo sprendimo rezoliucinę dalį patikslina, nurodydama, kad iš atsakovų yra priteisiama po 15 000 Lt žyminio mokesčio už ieškinį.

107Atsakovas UAB „Pireka“ už apeliacinį skundą šioje byloje taip pat turėjo sumokėti 30 000 Lt žyminį mokestį, tačiau apeliantas yra sumokėjęs tik 134 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 3 d.). Atsižvelgiant į ginčo išsprendimo rezultatą, iš apelianto į valstybės biudžetą priteistina 29 886 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 8,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (civilinė byla Nr. 2-1787/2010, b. l. 57) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

108Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

109Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

110Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Pireka“ (juridinio asmens kodas 123228761) ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (juridinio asmens kodas 188620589) po 39,91 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

111Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl restitucijos taikymo ir ją išdėstyti taip:

112„Įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją atnaujinti projekto „Siaurojo geležinkelio, kultūros paveldo ir turizmo objekto, plėtra 2009-2011 metais“ viešojo pirkimo procedūras: iš naujo svarstyti tiekėjų pasiūlymus, sudaryti naują preliminarią pasiūlymų eilę, išrinkti konkurso laimėtoją ir su juo pasirašyti viešojo pirkimo sutartį“.

113Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl žyminio mokesčio priteisimo, nurodant, kad valstybei iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Pireka“ (juridinio asmens kodas 123228761) ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (juridinio asmens kodas 188620589) priteisiama po 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) žyminio mokesčio už ieškinį.

114Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

115Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pireka“ (juridinio asmens kodas 123228761) į valstybės biudžetą 29 894,10 Lt (dvidešimt devyni tūkstančiai aštuoni šimtai devyniasdešimt keturi litai 10 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme bei žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

116Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1787-10) taikytas laikinąsias apsaugos priemones - rangos (darbų pirkimo) sutarties Nr. V18-16 vykdymo sustabdymą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Panevėžio apskrities... 6. Perkančioji organizacija Panevėžio apskrities viršininko administracija... 7. Paraiškas dalyvauti paskelbtose derybose pateikė penkios įmonės, tarp jų... 8. Administracijos Viešųjų pirkimų komisija (toliau Pirkimų komisija)... 9. Pirkimų komisija 2010-02-25 pakvietė tiekėją subjektų grupę UAB... 10. Panevėžio apygardos teismas 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi (civilinė byla... 11. Iš bylos medžiagos matyti, kad paminėtam projektui yra išmokėtas 516... 12. 1. Civilinė byla dėl viešojo pirkimo komisijos 2009-11-23 sprendimo Nr.... 13. I. Ginčo esmė... 14. Ieškovas AB ,,Panevėžio statybos trestas“ 2009-12-02 kreipėsi į teismą... 15. Teigė, kad atsakovas 2009-11-23 sprendimu neteisėtai atmetė paraišką,... 16. Atsakovas Administracija atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti.... 17. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. kovo 23 d. sprendimu patenkino AB... 19. Teismas nagrinėjo, ar ieškovas, pateikęs paraišką dalyvauti... 20. Taip pat teismas pažymėjo, kad UAB „Pireka“ atsakovo Pirkimo komisijai... 21. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovo... 22. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 23. Dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo apeliacinius... 24. Atsakovas Panevėžio apskrities viršininko administracija (teisių ir... 25. 1. Teismas nevertino atsakovo ir trečiojo asmens pateiktų įrodymų dėl... 26. 2. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas administraciniame mokslo paskirties... 27. Atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų... 28. Trečiasis asmuo UAB ,,Pireka“ apeliaciniu skundu prašo šį teismo... 29. Ieškovas AB ,,Panevėžio statybos trestas“ atsiliepimu į apeliacinius... 30. Dėl atsakovo apeliacinio skundo pažymi, kad nenurodyta, kokias konkrečias... 31. Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo ieškovas teigia, kad ieškovas... 32. III. Apeliacinės bei kasacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 33. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 35. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pagal teismų informacinės... 36. Teisėjų kolegijos vertinimu, apie šį poreikį galima spręsti dėl dviejų... 37. 2. Civilinė byla dėl 2010-03-31 viešojo darbų pirkimo sutarties... 38. I. Ginčo esmė... 39. Ieškovas Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį... 40. Nurodė, kad atsakovo Pirkimų komisija 2009-11-23 protokoliniu sprendimu Nr.... 41. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 42. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškovo... 43. Teismas nustatė, kad dėl minėto viešojo pirkimo procedūrų teisėtumo yra... 44. Teismas, įvertinęs ginčo Sutarties sudarymo aplinkybes, jos vykdymo eigą,... 45. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 46. Atsakovas UAB ,,Pireka“ apeliaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo... 47. 1. Teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškinio, pareikšto Panevėžio... 48. 2. Teismo išvada, kad Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d.... 49. 3. Teismas be pagrindo vadovaudamasis tais pačiais argumentais, kaip ir... 50. 4. Teismas sprendė, kad jo paraiška neatitiko Derybų sąlygų 15.11 punkto... 51. 5. Perkančioji organizacija su juo teisėtai sudarė Sutartį, kadangi VPĮ 95... 52. 6. Teismas iš esmės neišsprendė restitucijos taikymo klausimo, todėl... 53. Ieškovas Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį... 54. Atsakovas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepimu į... 55. Teigia, kad apeliantas teisingai nurodo, jog teismas tinkamai visa apimtimi... 56. Trečiasis asmuo AB „Panevėžio statybos trestas“ atsiliepimu į... 57. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 58. 3. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 59. Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų... 60. I. Dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo... 61. (civilinė byla Nr. 2-369-212/2010).... 62. Apeliaciniai skundai atmestini.... 63. Kaip minėta, dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 64. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuose skunduose, o taip pat atsiliepimuose... 65. Ieškovas teigia, kad apeliacinis procesas pagal šiuos skundus turi būti... 66. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir apelianto trečiojo asmens UAB... 67. Taigi teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurioms esant neturėtų būti... 68. Kaip minėta, Susisiekimo ministerijos, perėmusios Panevėžio apskrities... 69. Derybų sąlygų IV dalies, kurioje išdėstyti kvalifikaciniai reikalavimai... 70. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl Derybų sąlygų 15.11 punkto... 71. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, remdamasis bylos medžiaga ir... 72. Esant paminėtoms aplinkybėms, teismas, tikrindamas ieškovo skundžiamo... 73. Teisėjų kolegija laiko, kad teismas, priešingai nei teigia apeliantas,... 74. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto skunde išdėstytos aplinkybės,... 75. Apelianto perkančiosios organizacijos teiginius, kad teismas netinkamai... 76. Atsakovas ir trečiasis asmuo, nesutikdamas su ieškovo teiginiais, jog... 77. Be to, pažymėtina tai, kad pagal Sąlygų reikalavimą, apie tinkamą... 78. Trečiasis asmuo teismui šiais klausimais paaiškino, kad perkančioji... 79. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai... 80. Taigi atsižvelgiant į šias nuostatas ir esant nustatytoms pirmiau... 81. Pažymėtina tai, kad byloje yra Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau Tarnyba)... 82. Taigi nors pirmosios instancijos teismas ir nepasisakė dėl šios valstybės... 83. Teisėjų kolegija laiko, jog tokia minimos valstybės institucijos pozicija... 84. Kaip minėta apeliantas UAB ,,Pireka“ antruoju savo skundo argumentu nurodo,... 85. Teisėjų kolegija atmeta ir šį apelianto motyvą. Iš tiesų, bylos... 86. Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo bei... 87. (civilinė byla Nr. 2-932-544/2010).... 88. Kaip minėta, dėl šio pirmosios instancijos teismo 2010 m. gruodžio 3 d.... 89. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad absoliučių... 90. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, jog Panevėžio apygardos... 91. Kaip buvo minėta šioje nutartyje anksčiau, apeliantas pripažįsta, jog VPĮ... 92. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog esant tokiai... 93. Atmetamas apelianto motyvas (2), susijęs su teismo argumentais nagrinėjamoje... 94. Teisėjų kolegija remiasi tuo, kad nagrinėjamos kategorijos bylose, kaip... 95. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimo motyvais dėl 2010-03-31 rangos... 96. Teisėjų kolegija, atmesdama šiuos argumentus, pažymi, kad yra nustatyta,... 97. Taip pat atmetami apelianto teiginiai dėl restitucijos taikymo. Apeliantas... 98. Iš tiesų, kaip žinoma, pripažinus sandorį niekiniu, kiekvienu atveju... 99. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pakankamai argumentavo savo... 100. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo UAB... 101. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 102. Netenkinus apeliacinių skundų, iš apeliantų priteistinos bylinėjimosi... 103. Netenkinus atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos, kurio... 104. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civilinėje byloje Nr. 2-932-544/2010... 105. Pagal formuojamą teismų praktiką, toks ieškinys reiškia turtinio... 106. Dėl to pagal bendrą taisyklę už ieškovo pareikštą ieškinį turėtų... 107. Atsakovas UAB „Pireka“ už apeliacinį skundą šioje byloje taip pat... 108. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 109. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 110. Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Pireka“ (juridinio... 111. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimą iš esmės... 112. „Įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją... 113. Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl žyminio mokesčio... 114. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 115. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pireka“ (juridinio... 116. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų...