Byla 2-1805-798/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos valstybės įmonės Turto bankas atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-57-480/2017 pagal pareiškėjos valstybės įmonės Turto bankas skundą dėl 2017 m. balandžio 18 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Murena“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Forum regis“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja (kreditorė) valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas skunde prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2017 m. balandžio 18 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Murena“ pakartotiniame kreditorių susirinkime darbotvarkės antruoju klausimu patvirtintą papildomą administravimo išlaidų sąmatą ir įkaito turėtojui nustatytą 94 000,00 Eur administravimo išlaidų dalį.
  2. Nurodė, kad ginčijamu nutarimu papildomai patvirtintos 30 000,00 Eur administravimo išlaidos, tačiau pagal rekomendacinius bankroto administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų paskaičiavimo dydžius maksimalus administratoriaus atlyginimas galėtų būti 32 703,63 Eur, o bendros administravimo išlaidos (kartu su atlyginimu) – 103 003,00 Eur. Šiuo metu BUAB „Murena“ administravimo išlaidos sudaro 412 811,00 Eur. Taip pat ginčijamu nutarimu nepagrįstai nustatyta, kad įkaito turėtojas dengs 94 000,00 Eur administravimo išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą įkaito turėtojas turėtų dengti 120 540,83 Eur.
  3. Suinteresuotas asmuo BUAB „Murena“ atsiliepime prašė skundą atmesti ir 2017 m. balandžio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimą priimta antruoju darbotvarkės klausimu, palikti nepakeistą bei priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.
  4. Nurodė, kad 2015 m. kovo 10 d. kreditorių komitetas nusprendė kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto procedūrų pratęsimo iki 2015 m. rugpjūčio 1 d., patvirtino papildomą 10 000,00 Eur administravimo išlaidų sąmatą. Bankroto procedūros užsitęsė, kadangi įkaito turėtojas BAB bankas SNORAS turėjo pareigą perimti įkeistą ir bankroto procedūrų metu neparduotą turtą, tačiau turto neperėmė. 2017 m. vasario 6 d. kreditorių susirinkimas nusprendė pratęsti ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatytą terminą iki 2017 m. liepos 1 d., nors buvo pateiktas pasiūlymas spręsti papildomų administravimo išlaidų skyrimo klausimą, pateikta informacija apie gautas sąskaitas, susijusias su vis dar neparduotu turtu (apsauga, elektros energija, turto draudimas), kitas administravimui būtinas išlaidas (buhalterinės apskaitos paslaugos, kanceliarinės ir pašto išlaidos, transporto ir kt. išlaidos), tačiau sprendimas nebuvo priimtas. 2017 m. balandžio 18 d. susirinkimui administratorius pateikė išsamų paaiškinimą, jog papildomos administravimo išlaidos turi būti skirtos, nes vis dar yra neparduotas įkeistas kilnojamas bei nekilnojamas turtas. Kadangi bankroto procedūros užsitęsė dar du metus nuo paskutinės sąmatos patvirtinimo, tokia situacija pažeidžia administratoriaus interesus. Kreditoriai įvertino šių išlaidų pagrįstumą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą patvirtinti papildomą 30 000,00 Eur plius PVM administravimo išlaidų sąmatą.
  5. Suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepime prašė atmesti skundą ir palikti skundžiamą 2017 m. balandžio 18 d. BUAB „Murena“ pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą nepakeistą.
  6. Nurodė, kad įmonės bankroto byla buvo pradėta dar 2009 m. birželio 30 d., todėl nėra pagrindo vadovautis šiuo metu galiojančia ĮBĮ 36 straipsnio redakcija, o pareiškėjo argumentai, susiję su nutarimo neatitikimu Išlaidų nustatymo taisyklėms, – nepagrįsti ir šiam ginčui neaktualūs. Be įprastų bankroto administravimo veiksmų buvo nemažai teisminių ginčų ir bylų, kuriose buvo patirtos ir bankroto administratoriaus apmokėtos teisinės pagalbos išlaidos. Ankščiau tvirtinant administravimo išlaidų sąmatą nebuvo įvertinta tai, kad bankroto procesas ir nekilnojamojo turto, kurio saugojimui ir draudimui patiriama nemažai išlaidų, pardavimas užsitęs tokį ilgą laiką. Administratoriaus patirtos 412 811,05 Eur administravimo išlaidos yra pagrįstos finansiniais dokumentais, patvirtintos įmonės kreditorių susirinkimo bei kreditorių komiteto priimtais nutarimais. Kreditoriai įvertino bankroto proceso trukmę ir bankroto administratoriaus atliktus veiksmus, patirtas išlaidas, ir atsižvelgę į šias aplinkybes pagrįstai patvirtino atitinkamą papildomų administravimo išlaidų sąmatą. Pareiškėjas neįvertino, kad bankroto administratoriui išmokėtas atlyginimas už aštuonis metus trunkantį bankroto procesą yra 78 610,63 Eur, nors atlyginimo dydį nustatant vadovaujantis Išlaidų nustatymo taisyklėmis, tokio atlyginimo dydis būtų žymiai didesnis. Įvertinus bendrą bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumą ir atitinkamai kiekvienam kreditoriui tenkančią administravimo išlaidų dalį, matyti, jog būtent įkaito turėtojas UAB „Baltijos kredito sprendimai“, o ne kiti kreditoriai atlygins proporcingai daugiausiai bankroto procese patirtų administravimo išlaidų, todėl pareiškėjo argumentai, kad ši suma turi būti dar didesnė, yra nepagrįsti.
  7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime prašė pareiškėjos skundą tenkinti skunde išdėstytais motyvais, kurių nekartojo.
  8. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius (toliau – VSDFV Alytaus skyrius) atsiliepime prašė skundą tenkinti.
  9. Nurodė, kad skundžiamas nutarimas, kuriuo patvirtintas administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų dydis neatitinka rekomendacinių administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų paskaičiavimo dydžių. Taip pat ir ginčijamo nutarimo dalis, kuria nuspręsta, jog įkaito turėtojas dengs 94 000,00 Eur administravimo išlaidų, vietoje pagal įstatymą privalomų 120 540,83 Eur, prieštarauja ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pareiškėjos VĮ Turto bankas skundą atmetė.
  2. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl BUAB „Murena“ kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, patikrino, ar buvo laikytasi ĮBĮ nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos bei pažeidimų nenustatė.

7Dėl papildomos administravimo išlaidų sąmatos

  1. Pareiškėjas skundą grindė argumentais, kad ginčijamas nutarimas yra neteisėtas, nes patvirtinta administravimo išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ numatytus rekomendacinius administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų paskaičiavimo dydžius.
  2. Teismas nustatė, jog BUAB „Murena“ administravimo išlaidos patvirtintos 2011 m. sausio 18 d. kreditorių komiteto posėdyje, t. y. sąmatos tvirtinimo procedūra prasidėjo dar galiojant ankstesnei ĮBĮ 36 straipsnio redakcijai, todėl pareiškėjas skunde nepagrįstai vadovaujasi šiuo metu galiojančia minėto straipsnio redakcija bei Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu patvirtintomis Taisyklėmis. UAB „Murena“ įmonės bankroto procesas tęsiasi aštuonis metus, bankroto administratorius pateikė 2015 m. kovo 10 d. BUAB „Murena“ kreditorių komiteto protokolą, ataskaitą apie BUAB „Murena“ bankroto eigą nuo 2011-12-22 iki 2015-02-13, BUAB „Murena“ pajamų ir išlaidų lenteles nuo bankroto bylos pradžios iki 2015-02-12, taip pat 2017 m. vasario 6 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolą, ataskaitą apie BUAB „Murena“ bankroto eigą nuo 2015-02-13 iki 2017-01-09 bei išlaidų lentelę, kurie patvirtina, jog nors visos administravimo išlaidos laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2017-01-09 sudaro 412.811,05 Eur, iš jų bankroto administratoriui išmokėta 78 610,63 Eur atlyginimas. Nagrinėjamu atveju administratoriaus patirtos administravimo išlaidos, nors ir siekia 412 811,05 Eur, tačiau yra pagrįstos finansiniais dokumentais ir patvirtintos BUAB „Murena“ kreditorių susirinkimo bei kreditorių komiteto priimtais nutarimais. Todėl pareiškėjo argumentai, jog administravimo išlaidos viršija rekomendacinius administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų paskaičiavimo dydžius, kai šios išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, yra nepagrįsti.
  3. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2015 m. kovo 10 d. kreditorių komitetas nusprendė kreiptis į teismą dėl ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatyto termino pratęsimo bei patvirtinti papildomą 10 000,00 Eur administravimo išlaidų sąmatą. 2017 m. vasario 6 d. kreditorių susirinkimas nusprendė kreiptis į teismą su prašymu dar kartą pratęsti minėtą terminą ir šis administratoriaus prašymas buvo patenkintas. Užsitęsus įmonės bankroto procesui, esant neparduotam įkeistam įmonės turtas, kurio išlaikymui reikalingos lėšos, bankroto procedūros užsitęsė dar du metus nuo paskutinės administravimo sąmatos patvirtinimo, todėl kreditoriai pagrįstai patvirtino papildomą administravimo išlaidų sąmatą. Be to, teismas sutiko su administratoriaus nurodoma aplinkybe, kad, vadovaujantis Taisyklėmis, rekomendacinis bankroto administratoriaus atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal formulę A = Amin + Pį + Pb + Pt bei pagal administratoriaus pateikiamus duomenis bei paskaičiavimą turėtų būti ne mažesnis kaip 97 902,43 Eur. Administratoriui faktiškai gavus 78 610,63 Eur atlyginimą 2017 m. balandžio 18 d. kreditorių nutarimas skirti administratoriui papildomą 20 000,00 Eur plius PVM atlyginimą nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, užtikrina tiek administratoriaus, tiek ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą.

8Dėl įkaito turėtojui nustatytos 94 000,00 Eur administravimo išlaidų dalies

  1. Teismas nustatė, jog bendra patvirtintų ir likusių nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma sudaro 3 561 210,94 Eur, iš jų įkaito turėtojo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 699 726,52 Eur dydžio reikalavimas, t. y. 19,65 proc. visų BUAB „Murena“ kreditorių reikalavimų sumos. Pardavus įkeistą turtą už 225 000,00 Eur ir iš šių lėšų atėmus 94 000,00 Eur, net 41,77 proc. įkaito turėtojo gautinų lėšų būtų skirta administravimo išlaidoms padengti. Pareiškėjo reikalavimas sudaro 5,09 proc. visų reikalavimų, o jam tenkanti administravimo išlaidų dalis sudarytų vos 21 012,08 Eur, t. y. 11,57 proc. nuo jo patvirtinto finansinio reikalavimo sumos. Tokia pati proporcija, skaičiuojant kreditoriams tenkančią administravimo išlaidų dalį, tektų ir kitiems kreditoriams, t. y. 11,57 proc. nuo patvirtintos reikalavimo sumos. Įvertinęs bendrą bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumą ir atitinkamai kiekvienam kreditoriui tenkančią administravimo išlaidų dalį, teismas vertino, jog būtent įkaito turėtojas atlygins proporcingai daugiausiai bankroto procese patirtų administravimo išlaidų, todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad priimtu kreditorių susirinkimo nutarimu bus pažeisti pareiškėjo ir kitų kreditorių interesai, yra nepagrįsti.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10

  1. Atskirajame skunde pareiškėja VĮ Turto bankas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dalį dėl įkaito turėtojui tenkančios administravimo išlaidų dalies ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2017 m. balandžio 18 d. BUAB „Murena“ pakartotiniame kreditorių susirinkime darbotvarkės antruoju klausimu priimtą nutarimą, kuriuo įkaito turėtojui nustatyta 94 000,00 Eur administravimo išlaidų dalis.
  2. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino bei taikė proporcingumo principą lygindamas pareiškėjos ir įkaito davėjo reikalavimų procentinę išraišką bendrojoje kreditorių reikalavimų sumoje bei kiekvienam iš jų tekančią administravimo išlaidų dalį. Palikus pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį nepakeistą būtų formuojama praktika, jog įkaito turėtojui tenkanti išlaidų dalis priklauso ne nuo pajamų diversifikacijos ir paskaičiuoto procentinio santykio pritaikymo administravimo išlaidoms, bet nuo įkaito turėtojo geranoriškumo. Teisminė praktika analogiškuose teisminiuose ginčuose yra suformuota – įkaito turėtojams permokėtų arba nepagrįstai gautų lėšų klausimas sprendžiamas pastariesiems grąžinant jiems tenkančią administravimo išlaidų dalį.
  3. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VSDFV Alytaus skyrius prašo skundą tenkinti.
  4. Pritaria apeliantės skundo argumentams ir mano, kad ši nutarimo dalis pripažintina negaliojančia, kadangi prieštarauja ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad hipotekos kreditorius privalo padengti atitinkamą dalį administravimo išlaidų iš jo finansinio reikalavimo tenkinimui tenkančio sumos; įkaito turėtojas dengia administravimo išlaidas proporcingai nuo gautų lėšų pardavus įkeistą ir neįkeistą turtą.
  5. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo BUAB „Murena“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Forum regis“, prašo skundą atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš apeliantės 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
  6. Nurodė, kad apeliantės skaičiavimais įkaito turėtojui sumokėjus 94 000,00 Eur vietoj 120 540,81 Eur, likusi nepadengta suma 26 540,81 Eur tektų kitiems kreditoriams, iš kurių 16 390,14 Eur VĮ Turto bankas. Atskirajame skunde remiamasi apygardos ir apeliacinio teismo nutartimis, priimtomis iki 2016 m. ir visiškai ignoruojama šiuo metu formuojama teismų praktika. Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2016 labai aiškiai ir konkrečiai išaiškino, koks kriterijus turi būti taikomas apskaičiuojant kreditoriams tenkančių administravimo išlaidų dydį. Šioje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje įkaito turėtojui tenkanti administravimo išlaidų suma buvo apskaičiuota atsižvelgus į įkaito turėtojo kreditorinio reikalavimo dydį (procentinę išraišką) visų patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų tarpe ir kreditoriai nusprendė, jog įkaito turėtojas turi padengti tokią dalį administravimo išlaidų, kokia yra įkaito turėtojo kreditorinio reikalavimo dalis visų bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų tarpe. Suinteresuoto asmens nuomone, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra pagrįsta, proporcingumo principas nepažeistas, kadangi: a) įkaito turėtojo finansinis reikalavimas sudaro 19,64856 proc. visų kreditorių reikalavimų; b) jei skaičiuoti įkaito turėtojui tenkančių administravimo išlaidų dalį remiantis nurodyta kasacinio teismo nutartimi, įkaito turėtojas turėtų dengti 19,64856 proc. visų administravimo išlaidų (BUAB „Murena“ administravimo išlaidos sudaro 412 811,00 Eur, todėl įkaito turėtojas turėtų padengti 81 111,42 Eur visų administravimo išlaidų (412 811,00 Eur × 19,64856 proc.); c) skundžiamu nutarimu buvo nuspręsta, jog įkaito turėtojas padengs 94 000,00 Eur visų administravimo išlaidų. Pažymi ir tai, jog pasiūlymą dėl administravimo išlaidų paskirstymo ir 94.000 Eur fiksuotos sumos mokėjimo pateikė įkaito turėtojas UAB „Baltijos kredito sprendimai“, o pareiškėja ir suinteresuoti asmenys pateikė alternatyvų sprendimo pasiūlymą. Visų kreditorių pasiūlymai buvo įtraukti, dėl jų balsuota, tačiau kreditoriai balsų dauguma (24,696 proc. visų kreditorių) pritarė įkaito turėtojo pasiūlymui, todėl kreditorių susirinkimo sprendimas, priimtas kreditorių balsų dauguma privalo būti vykdomas, nepaisant to, jog kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro vos (8.408 proc. visų kreditorių reikalavimų) šiam sprendimui nepritarė.

11Teismas

konstatuoja:

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Dėl nagrinėjamos bylos ribų

  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjos VĮ Turto bankas skundo reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2017 m. balandžio 18 d. BUAB „Murena“ kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimo dalį, kuria įkaito turėtojui nustatyta 94 000,00 Eur administravimo išlaidų dalis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14Dėl naujų rašytinių įrodymų

  1. Apeliantė VĮ Turto bankas atskirajame skunde prašo priimti ir pridėti prie bylos administratoriaus pažymą apie 2017 m. balandžio 18 d. BUAB „Murena“ pakartotiniame kreditorių susirinkime įkaito turėtojui nustatytą 94 000,00 Eur administravimo išlaidų dalį. Šiuo nauju įrodymu grindžia aplinkybes, jog pagal administratoriaus pateiktą ataskaitą įkeisto turto apsaugai buvo skirta 232 254,34 Eur ir apeliantei nežinoma, kodėl įkaito turėtojas sutiko su tokiomis išlaidomis ir skundžiamu nutarimu siekia didžiąją šių išlaidų dalį perkelti antros eilės kreditoriams, tarp jų ir VĮ Turto bankas. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo BUAB „Murena“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Forum regis“, prašo nepriimti naujų rašytinių įrodymų.
  2. CPK 314 straipsnis imperatyviai nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Nagrinėjamojoje byloje ginčo, dėl aplinkybės, kokio dydžio administravimo išlaidos patirtos BUAB „Murena“ bankroto procese, tarp šalių nėra, išlaidos yra patvirtintos kreditorių susirinkimo nutarimais. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais dėl įkaito turėtojui tenkančios administravimo išlaidų dalies, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su suinteresuotu asmeniu BUAB „Murena“, kad apeliantės pateiktas naujas rašytinis įrodymas neatitinka CPK 180 straipsnyje įtvirtinto įrodymo sąsajumo reikalavimo, todėl prašymas dėl jo priėmimo ir pridėjimo prie bylos atmetamas.

15Dėl rašytinių paaiškinimų

  1. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 23 d. gavo suinteresuoto asmens VSDFV Alytaus skyrius rašytinius paaiškinimus dėl atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų aplinkybių, kuriuose teigiama, jog BUAB „Murena“ įkeistas turtas buvo parduotas 2017 m. spalio mėn. pradžioje ir iki turto pardavimo buvo patiriamos jo apsaugos, draudimo ir kitos išlaidos, taip pat ir įmonės bankroto administravimo ir tiesioginės su įkeisto turto administravimu susijusios išlaidos. 412 811,07 Eur administravimo išlaidos paskaičiuotos iki 2016-12-31, tačiau nėra apskaičiuotų išlaidų, patirtų iki turto pardavimo.
  2. Vadovaujantis CPK 302 straipsniu, apeliaciniam procesui pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos taikomos tik tada, jei jos neprieštarauja apeliacinį procesą reglamentuojančioms taisyklėms. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 323 straipsnis draudžia keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą, pasibaigus jo padavimo terminui. Pagal CPK 335 straipsnio 2 dalį atsiliepimai į atskiruosius skundus pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos. Taigi, bet koks atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki atskirojo skundo (atsiliepimo į atskirąjį skundą) padavimo termino pabaigos. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo VSDFV Alytaus skyriaus pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas rašytiniais paaiškinimais, savo turiniu yra pateikto atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų papildymas. Kadangi tokiu būdu keisti procesinių dokumentų turinį šioje proceso stadijoje apeliacinį procesą reglamentuojančios nuostatos tiesiogiai draudžia, suinteresuoto asmens VSDFV Alytaus skyriaus pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti (CPK 75 str.1 d.).

16Dėl faktinių aplinkybių

  1. Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 30 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „Murena“, 2011 m. vasario 24 d. nutartimi BUAB „Murena“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; 2014 m. birželio 11 d. nutartimi pratęsta BUAB „Murena“ likvidavimo procedūra iki 2014-10-01; 2017 m. vasario 22 d. nutartimi atnaujintas ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatytas 24 mėnesių terminas BUAB „Murena“ (likvidavimo procedūroms vykdyti ir šis terminas pratęstas iki 2017-07-01.
  2. Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Murena“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, taip pat ir antros eilės kreditorių VSDFV Alytaus skyriaus – 365 644,71 Lt bei Alytaus apskrities VMI – 374 961,43 Lt bei trečios eilės kreditorės AB bankas SNORAS – 2 416 015,74 Lt. Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pakeista kreditorė Alytaus apskrities VMI nauja kreditore VĮ „Turto bankas“ su 368 779,50 Lt dydžio finansiniu reikalavimu bei patvirtintas patikslintas kreditorės Alytaus apskrities VMI 6 181,93 Lt dydžio finansinis reikalavimas. Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartimi patvirtintas AB bankas SNORAS 2 416 015,74 Lt dydžio reikalavimas (įkeitimu užtikrintas); antros eilės kreditorių VĮ Turto bankas 368 779,50 Lt, VSDFV Alytaus skyriaus 375 731,30 Lt, Alytaus apskrities VMI 6 181,93 Lt finansiniai reikalavimai. Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartimi į BUAB „Murena“ kreditorių sąrašą įtrauktas kreditorius Įmonių bankroto valdymo departamentas su 314 721,84 Lt, UAB „SARTOR“ su 5 766,2 Lt, Atradius Credit Insurance N.V. branch Sweden su 35 420 Lt finansiniais reikalavimais; iš kreditorių sąrašo išbraukta kreditorė UAB „Swedbank lizingas“ su 35 420 Lt finansiniu reikalavimu; patvirtintas patikslintas Alytaus apskrities VMI 67 441,14 Lt finansinis reikalavimas bei patvirtinti išmokėta suma sumažinti atsakovės darbuotojų finansiniai reikalavimai. Kauno apygardos teismo 2011 m spalio 12 d. nutartimi į BUAB „Murena“ kreditorių sąrašą įtrauktas kreditorius SIA CREDITREFORM LATVIJA su 82 078,71 Lt finansiniu reikalavimu; iš kreditorių sąrašo išbraukti Euler Hermes Kreditversicherungs-Aktiengesellshaft Lietuvos filialas su 82 078,71 Lt finansiniu reikalavimu bei Įmonių bankroto valdymo departamentas su 314.721,84 Lt finansiniu reikalavimu; patvirtintas patikslintas (padidintas) kreditorės VĮ Turto bankas 683 501,34 Lt finansinis reikalavimas. Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartimi patikslintas BUAB „Murena“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas: įtraukta į antros eilės kreditorių sąrašą kreditorė VMI su 312148,23 Lt (90 404,38 Eur) finansiniu reikalavimu bei patvirtintas patikslintas antros eilės kreditorės VĮ Turto bankas 314 721,84 Lt (91 149,75 Eur) dydžio finansinis reikalavimas. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartimi patvirtinti patikslinti BUAB „Murena“ antros eilės kreditorių VĮ Turto bankas 181 554,13 Eur ir VMI 9 069,00 Eur finansiniai reikalavimai. Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patvirtintas patikslintas BUAB „Murena“ antros eilės kreditorės VĮ Turto bankas 190 623,13 Eur finansinis reikalavimas ir iš antros eilės kreditorių sąrašo pašalinta kreditorė VMI.
  3. 2017 m. balandžio 18 d. BUAB „Murena“ pakartotinio kreditorių susirinkimo skundžiamojo nutarimo dalimi, priimta antruoju darbotvarkės klausimu, nuspręsta, kad įkaito turėtojui (iš įkeisto turto pardavimo gautų piniginių lėšų) tenkanti administravimo išlaidų suma sudaro 94 000,00 Eur.

17Dėl ginčijamo pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimo procedūros

  1. Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriams galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. Tokia kreditoriui suteikta teisė reiškia ne tik tai, kad ši teisė įgyvendinama kiekvieno kreditoriaus nuožiūra, bet ir tai, jog turi būti laikomasi šiame įstatyme nustatytų procedūrų, nepažeidžiant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Taigi, nurodytos ĮBĮ normos ir teisminė praktika suponuoja išvadą, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: 1) dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; 2) materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ar / ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2-196/2012).
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog į ginčijamą BUAB „Murena“ pakartotinį kreditorių susirinkimą neatvyko nei vienas kreditorius, raštu savo nuomonę darbotvarkės klausimais išreiškė dvidešimt kreditorių: UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atstovas Lindorff Oy, VSDFV Alytaus skyrius, VĮ Turto bankas, VMI, Alytaus miesto savivaldybės administracija, AB „Alytaus gelžbetonis“, AB „Vilniaus kranai“ UAB „AKMI“, UAB „Daistatus“, UAB „Dzūkijos vandenys“, UAB „EKSKOMISARŲ BIURAS“, UAB „Fildingas“, UAB „GINESTRA“, UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“, UAB „TOMA“, BUAB „Junesta“, Atradius Credit Insurance N.V branch Sweden, UAB „He-Ma“, UAB „Arevita“ ir UAB „Dalis erdvės“. Viso susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro 1 368 937,56 Eur, t. y. 38,440 proc. visų patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Už ginčijamo nutarimo projektą balsavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma yra lygi 891 196,10 Eur, t. y. 24,696 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, prieš šį projektą balsavo 13,415 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos.
  3. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog priimant ginčijamą kreditorių nutarimą buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Apeliacinis teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų, todėl toliau spręstinas klausimas skundžiamojo kreditorių susirinkimo nutarimo dalies (dėl įkaito turėtojui nustatytos 94 000,00 Eur administravimo išlaidų dalies padengimo), priimtos antruoju darbotvarkės klausimu, materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

18Dėl teismų praktikos, dėl administravimo išlaidų dengimo proporcingai lėšų, gautų pardavus bankrutavusios bendrovės įkeistą ir neįkeistą turtą

  1. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai ir kt.). Pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesniosios instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesniosios instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Tai reiškia, kad pagal Konstituciją ir įstatymus teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, šioms byloms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju, t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesniosios instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus tam tikrą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2011; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2014).
  2. Šiuo atveju atskirajame skunde yra apeliuojama pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutartimis, kurių faktinės aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamos byloje sprendžiamam klausimui, todėl nagrinėjamai bylai neturi precedento galios. Nagrinėjamai bylai yra aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl bankroto administravimo išlaidų dengimo proporcingai iš visų rūšių lėšų, įskaitant lėšas, gautas pardavus bendrovės įkeistą ir neįkeistą turtą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies normoje tiesiogiai nurodyta, jog administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų, įskaitant gautų pardavus bankrutuojančios įmonės įkeistą turtą, iki jų įstatymo nustatyta tvarka paskirstymo ir išmokėjimo kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2016).

19Dėl proporcingumo principo (ĮBĮ 36 str.)

  1. Įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, bankroto procedūrų vykdymas susijęs su tam tikromis vykdymo metu atsirandančiomis išlaidomis, kurios yra būtinos sėkmingai užbaigti bankroto procedūras. Bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos (ĮBĮ 36 str. 3 d.). Teismas, iškėlęs įmonei bankroto bylą, pagal administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtina lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą (ĮBĮ 10 str. 4 d. 7 p.). Vėliau kreditorių susirinkimas arba jo įgaliotas kreditorių komitetas (ĮBĮ 25 str. 3 d.) tvirtina ir keičia administravimo išlaidų sąmatą, nustato administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius (ĮBĮ 23 str.1 d. 5 p., 36 str. 2, 3 d.). ĮBĮ 36 straipsnio l dalyje nustatyta, kad bankroto proceso metu pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos. Jos dengiamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, taip pat iš įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų).
  2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl įkaito turėtojui iš įkeisto turto pardavimo lėšų tenkančio padengti administravimo išlaidų proporcingos dalies, įvertino bendrą bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumą ir atitinkamai kiekvienam kreditoriui tenkančią administravimo išlaidų dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jeigu dalis bankrutuojančios įmonės turto yra įkeista, o kita – neįkeista ir šios dalys nevienodos, administravimo išlaidos, patirtos iki turto pardavimo dienos, apmokamos proporcingai gautoms sumoms pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą turtą. Proporcingumo principas apmokant administravimo išlaidas užtikrina kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2014; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017).
  3. Byloje nėra ginčo, jog BUAB „Murena“ bankroto proceso eigoje gauta 770 764,64 Eur pajamų, iš kurių 225 000,00 Eur iš įkeisto turto ir 545 764,64 Eur kitos pajamos (iš neįkeisto turto). Taip pat tarp šalių nėra ginčo, jog administravimo išlaidos iki turto pardavimo dienos yra 412 811,00 Eur. Remiantis šios nutarties 36 punkte pateiktu kasacinio teismo išaiškinimu, proporcingumo principas taikomas iš įkeisto ir neįkeisto turto pajamų santykio gautą procentinę išraišką perkeliant administravimo išlaidų naštos paskirstymui tarp įkeisto turto turėtojo ir kitų kreditorių. Kadangi įkeistas turto pardavimo lėšos sudaro 225 000,00 Eur, o neįkeisto turto – 545 764,64 Eur, iš viso parduota turto už 770 764,64 Eur, todėl įkeisto turto pardavimo lėšomis tenkantis administravimo išlaidų dydis apskaičiuojamas taip: 225 000,00 Eur : 770 764,64 Eur x 100 = 29,19179 proc. administravimo išlaidų dalis, tenkanti padengti iš įkeisto turto pardavimo lėšų; įkaito turėtojui iš įkeisto turto pardavimo lėšų tenkanti padengti administravimo išlaidų proporcinga dalis sudaro 120 506,92 Eur (412 811,00 Eur × 29,19179 : 100). Likusi nepadengta suma atitenka kitiems kreditoriams. Atitinkamai yra apskaičiuojamos ir neįkeisto turto pardavimo lėšomis tenkančios administravimo išlaidų dydis: iš neįkeisto turto pardavimo lėšų tenkanti administravimo išlaidų proporcinga dalis sudaro 292 304,04 Eur (545 764,64 Eur : 770 764,64 Eur x 100 = 70,80820 proc. administravimo išlaidų dalis, tenkanti padengti iš neįkeisto turto pardavimo lėšų) (412 811,00 Eur × 70,80820 : 100 ).
  4. Konstatuotina, jog skundžiamąja 2017 m. balandžio 18 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo dalimi įkaito turėtojui buvo nustatyta neproporcinga administravimo išlaidų dalis. Įkaito turėtojo pareiga atlyginti atitinkamą administravimo išlaidų dalį išplaukia ir iš ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies nuostatų – tais atvejais, kai administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą hipotekos kreditoriui, šis turi sumokėti kreditorių susirinkimo nustatytą to turto administravimo išlaidų sumą, o tais atvejais, kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, pervedama hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą. Taigi, hipotekos kreditorius (įkaito turėtojas) privalo mokėti proporcingą jo tenkinamo reikalavimo dydžiui administravimo išlaidų dalį; hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto pardavimu gautų lėšų neatleidžia ir nepašalina jo pareigos proporcingai su kitais kreditoriais mokėti administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2016).

20Dėl bylos procesinės baigties

  1. Pirmosios instancijos teismas, taikęs iš įkeisto turto pardavimo lėšų tenkančiai padengti administravimo išlaidų daliai apskaičiuoti kreditorių (įkaito turėtojo) finansinių reikalavimų procentinę išrašką, neteisingai apskaičiavo įkeisto turto pardavimo lėšoms tenkančią administravimo išlaidų dalį, netinkamai aiškino ir taikė proporcingumo principą bei neužtikrino BUAB „Murena“ kreditorių lygiateisiškumo.
  2. ĮBĮ 36 straipsnis numato, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Teismas, nustatęs jo neatitiktį įstatymo reikalavimams, turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012, ir kt.).
  3. Pasitvirtinus atskirajame skunde išdėstytiems teiginiams dėl nepagrįstai įkaito turėtojui nustatytos 94 000,00 Eur administravimo išlaidų dalies, apeliacinės instancijos teismas sprendžia Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį dalyje, kuria atmestas pareiškėjos VĮ Turto bankas skundas dėl įkaito turėtojui nustatyto 94 000,00 Eur administravimo išlaidų dalies panaikinti ir klausimą dėl įkaito turėtojui tenkančios BUAB „Murena“ administravimo išlaidų dalies perduoti kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 2p.).

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

22Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį dalyje panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 2017 m. balandžio 18 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime darbotvarkės antruoju klausimu priimto nutarimo dalį dėl įkaito turėtojui nustatytos 94 000,00 Eur administravimo išlaidų dalies ir šį klausimą perduoti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai