Byla 2A-1460/2012
Dėl baudos priteisimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „IT partneris“ ir atsakovų J. B., uždarosios akcinės bendrovės „Insight Solutions“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,IT partneris“ ieškinį atsakovams J. B., uždarajai akcinei bendrovei ,,Insight Solutions“ dėl baudos priteisimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB ,,IT partneris“ pareikštu atsakovams J. B. ir UAB ,,Insight Solutions“ ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovės J. B. ieškovo naudai 10 000 Lt baudą; priteisti iš atsakovų J. B. ir UAB „Insight Solutions“ solidariai ieškovo naudai 164 986 Lt nuostolių; priteisti iš atsakovės J. B. ieškovo naudai 5 proc. metinių palūkanų nuo iš atsakovės priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo UAB „Insight Solutions“ 6 proc. metinių palūkanų nuo iš atsakovo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, jog jis užsiėmė informacinių technologijų sprendimo, duomenų analizės paslaugų verslui teikimu. Šiai veiklai vykdyti jis turėjo įsigijęs distribucijos teises iš SPSS International BV platinti jos programinę įrangą ir buvo vienintelis bei oficialus SPSS programinės įrangos atstovas ir platintojas Lietuvoje. Ieškovas ir atsakovė J. B. 2007 m. sausio 3 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovė buvo priimta dirbti SPSS pardavimų ir marketingo vadove bei buvo atsakinga už pardavimų skatinimą ir ryšius su klientais. Ji dirbo su informacija, sudarančia ieškovo komercinę paslaptį, žinojo bendradarbiavimo su tiekėjais ir klientais sąlygas, tame tarpe ir su SPSS International BV, todėl su ja buvo sudaryta Konfidencialumo sutartis. Atsakovė 2009 m. kovo 3 d., dar dirbdama pas ieškovą, viešame registre įregistravo savo įmonę – atsakovą UAB ,,Insight Solutions“. Ji yra šios įmonės akcininkė ir vadovė. Įmonės veikla yra analogiška ieškovo vykdytai veiklai. Atsakovė atleista iš darbo jos prašymu nuo 2009 m. gegužės 1 d. Po atsakovo UAB ,,Insight Solutions“ įsteigimo ir atsakovės atleidimo iš darbo ieškovo klientas SPSS International BV nuo 2009 m. gegužės 10 d. nutraukė su ieškovu sudarytą SPSS programinės įrangos distribucijos sutartį ir sudarė analogišką sutartį su atsakovės įsteigta įmone, nuo 2009 m. gegužės 10 d. paskirdamas atsakovą vieninteliu oficialiu SPSS programinės įrangos platintoju ir atstovu Lietuvoje. Netekęs pagrindinio ir vienintelio tiekėjo ieškovas neteko klientų ir pajamų bei tapo nemokus (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartimi iškelta bankroto byla). Atsakovė, dirbdama pas ieškovą rinkodaros ir pardavimų vadove, susipažino su srities specifika, įgijo veiklai būtinų žinių ir patirties, tiesiogiai bendravo su ieškovo klientais, žinojo jų kontaktinius duomenis, jų poreikius, jai taip pat buvo žinomos ieškovo ir jo klientų bei tiekėjų sudarytų sutarčių sąlygos. Ši darbo metu sužinota informacija, įgyta patirtis, vadovaujantis Konfidencialumo sutarties 1 punktu, turėjo vertę, nes nebuvo žinoma tretiesiems asmenims, todėl ji buvo konfidenciali, saugoma ir sudarė ieškovo komercinę paslaptį (CK 1.116 str. 1 d.). Sutarties 3.1 – 3.3 punktais atsakovė buvo įsipareigojusi užtikrinti šios informacijos slaptumą, neatskleisti ir nenaudoti iš ieškovo ar atliekant darbo funkcijas gautos konfidencialios informacijos vienerius metus po darbo sutarties nutraukimo ir nenaudoti savo asmeniniais tikslais. Ieškovas mano, kad atsakovė savo neteisėtais veiksmais pažeidė su ieškovu sudarytą Konfidencialumo sutartį, dėl ko jis patyrė nuostolių. Neteisėtais veiksmais, pasinaudodami konfidencialia informacija ir siekdami asmeninės naudos, atsakovai perėmė ieškovo komercinę vertę turinčius duomenis, sukurtą verslo sistemą, išstūmė ieškovą iš rinkos ir ieškovui dėl atsakovų veiksmų netekus SPSS programinės įrangos vienintelio tiekėjo, privedė jį prie bankroto. Šie atsakovų veiksmai yra nesąžiningos konkurencijos veiksmai, prieštaraujantys sąžiningai ūkinės veiklos praktikai ir geriems papročiams (Konkurencijos įstatymo 16 str.). Vadovaujantis Konfidencialumo sutarties 4.5 punktu iš atsakovės priteistina 10 000 Lt bauda už šios sutarties pažeidimą. Pagal atsakovo UAB ,,Insight Solutions“ finansinės atskaitomybės dokumentus per laikotarpį nuo 2009 m. kovo 2 d. iki 2010 m. gegužės 1 d. gavo viso 164 986 Lt grynojo pelno, todėl ieškovas laiko, kad tai yra jo nuostoliai, patirti dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų.

6Atsakovai J. B. ir UAB ,,Insigth Solutions“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsakovai pareiškė ieškovui priešieškinį, kuriuo prašė teismo pripažinti Konfidencialumo sutarties 3.2, 3.3, 4.5 ir 5.3 punktus, kuriuose yra nustatyta pareiga 1 metus nenaudoti neskelbtinas žinias, negaliojančiais. Nurodė, kad šie sutarties punktai yra ginčijami, kadangi atsakovės įsipareigojimas yra neatlygintinis nekonkuravimo susitarimas. Nurodė, kad nekonkuravimo susitarimai yra leidžiami tik su tam tikromis išlygomis, viena iš kurių – kompensacijos sumokėjimas. Ieškovo nustatytas neatlygintinis nekonkuravimo įsipareigojimas yra neteisėtas, prieštaraujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Ginčijamomis Konfidencialumo sutarties nuostatomis iš esmės yra saugomas ne ieškovo, bet SPSS International BV, kuris yra visos ieškovo nurodytos konfidencialios informacijos savininkas, teisės. Ieškovo veiksmai, pareiškiant ieškinį ir reikalavimą dėl konfidencialios informacijos naudojimo, nors tokia informacija jam nepriklauso ir jis jos nevaldo, pažeidžia SPSS International BV nuosavybės teises bei valią dirbti su atsakovais. Ginčijamos sutarties nuostatos yra neproporcingos, nes jos įtvirtina draudimą darbuotojui laisvai pasirinkti darbą ir už tai nenumato jokios kompensacijos.

8Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį prašė atsakovų priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškovo BUAB ,,IT partneris“ ieškinį atsakovams J. B. ir UAB ,,Insigth Solutions“ dėl baudos ir negautų pajamų priteisimo tenkino iš dalies ir iš atsakovės J. B. ieškovo naudai priteisė 10 000 Lt baudą, kitoje dalyje ieškinį atmetė; atmetė atsakovų priešieškinį ieškovui dėl sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis; priteisė iš atsakovės J. B. valstybės naudai 257 Lt žyminio mokesčio; priteisė iš ieškovo atsakovui UAB ,,Insight Solutions“ 1 960 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba.

11Teismas, spręsdamas atsakovų priešieškinio pagrįstumo klausimą, įvertinęs šalių sudarytą Konfidencialumo sutartį, Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktą, CK 1.116 straipsnio 1 dalį, sprendė, kad ieškovas buvo nustatęs, kas įmonėje laikytina komercine paslaptimi, o Konfidencialumo sutarties 1.2 punkte apibrėžta komercinę paslaptį sudaranti informacija negalėtų būti laikoma pagal CK 1.116 straipsnio prasmę. Remiantis Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, teismas laikė nepagrįstais atsakovų argumentus, jog esant apribojimams vienerius metus nuo darbo santykių pabaigos nenaudoti komercinę paslaptį sudarančios informacijos, turi būti atlygintina. Įsipareigojimai saugoti ieškovo konfidencialią informaciją nedraudžia konkuruoti ir neapriboja atsakovės galimybių įsidarbinti nenaudojant ir neatskleidžiant ieškovo komercinės informacijos, ir šalių pasirašytoje Konfidencialumo sutartyje nėra jokių kitų susitarimų su atsakove dėl jos galimybių ribojimo užsiimti nekonkuruojama veikla, kas sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl atlygintinumo. Teismas padarė išvadą, jog nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovas su atsakove sudarydami Konfidencialumo sutartį išreiškė valią dėl nekonkuravimo susitarimų. Teismo vertinimu, ginčo sutarties nuostatos aiškiai apibrėžia atsakovės pareigą neatskleisti konfidencialios informacijos ir jos nenaudoti (sutarties 3.1, 3.2, 3.3 p.), o esant sutarties pažeidimams, atsakyti pagal sutarties 4.5 punktą. Ginčo sutarties 5.3 punktas iš esmės atkartoja Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą imperatyvią nuostatą dėl komercinės paslapties nenaudojimo vienerius metus po darbo santykių pabaigos. Taigi, teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta neatlygintinė nekonkuravimo sutartis, kas sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl jos pripažinimo negaliojančia. Taip pat teismas pažymėjo, jog atsakovų nurodytas argumentas, jog konfidencialios informacijos savininkas SPSS International BV atsakovei leido naudoti tokias žinias, nepaneigia atsakovės pareigos laikytis Konfidencialumo sutartyje nustatytų įsipareigojimų ir galiausiai Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje numatytos imperatyvios pareigos dėl komercinės paslapties nenaudojimo vienerius metus po darbo santykių pabaigos. Teismas pažymėjo, kad ginčijamos sutarties dalyviai yra ieškovas ir atsakovė, o atsakovas UAB ,,Insight Solutions“ priešieškinyje nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su jo teisių pažeidimu dėl ginčijamo sandorio sudarymu, todėl, teismo vertinimu, šis sandoris nepažeidė atsakovo teisėtų interesų. Teismas sprendė, kad atsakovų priešieškinys yra nepagrįstas ir dėl to atmestinas.

12Teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio pagrįstumo klausimą, įvertinęs Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, 46 straipsnio 1 dalį, CK nuostatas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės atsiradimo būtinąsias sąlygas, nurodė, kad civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl vien Konkurencijos įstatymo pažeidimas nėra laikomas pakankamu pagrindu reikalauti žalos atlyginimo.

13Teismas sprendė, kad atsakovė, gavusi iš ieškovo konfidencialią informaciją apie įmonės veiklos specifiką, klientus ir sutarčių su jais sąlygas, bei įgijusi profesinių žinių ir patirties, ją atskleidė savo įsteigtai ir vadovaujamai įmonei UAB ,,Insight Solutions“ ir pasinaudojo, vadovaudama įmonei ir vykdydama ieškovo vykdytai veiklai visiškai analogišką verslą. Atsakovų argumentus, jog pagal 2007 m. gegužės 11 d. SPSS distribucijos sutarties tarp SPSS ir ieškovo 13.1 punktą visa informacija, įskaitant informaciją apie klientus ar ieškovo nurodytą ,,verslo sistemą“ buvo laikoma SPSS International BV nuosavybė ir tai negali būti laikytina ieškovo konfidencialia informacija, teismas laikė nepagrįstais. Teismas nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės sudarytoje Konfidencialumo sutartyje apibrėžta, kas laikytina konfidencialia bendrovės informacija, ir, teismo vertinimu, duomenys apie klientus, kt., nors tai pagal distribucijos sutartį ir įvardinta kaip bendrovės nuosavybė, nesudaro pagrindo atsakovams teigti, jog tai nėra konfidenciali informacija. Visą informaciją apie ieškovo tiekėją SPSS International BV, ieškovo klientus, kurie naudoja SPSS programinę įrangą, tiekėjo ir klientų kontaktai, taip pat ryšiai, remiantis Konfidencialumo sutartimi, teismas laikė konfidencialia informacija, kurią atsakovė nutraukusi darbo santykius su ieškovu negalėjo naudotis nei savo asmeniniais tikslais, nei atskleisti tretiesiems asmenims. Teismas konstatavo, jog atsakovė savo veikloje pasinaudojo ieškovo įmonėje sukaupta ir jai pagal buvusius darbo santykius pas ieškovą žinoma informacija, kuri savo turiniu yra laikoma konfidencialia, ir kurios atsakovė privalėjo neatskleisti vienerius metus nuo darbo santykių su ieškovu nutraukimo. Teismas sprendė, jog atsakovė, naudodamasi konfidencialia ieškovo informacija dirbant pas atsakovą UAB ,,Insight Solutions“, pažeidė Konfidencialumo sutartį ir tokiu būdu ji atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalies prasmę, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 10 000 Lt bauda (Konfidencialumo sutarties 4.5 p.).

14Teismas sprendė, kad atsakovų veiksmai pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio prasmę vertintini kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai, tačiau sprendžiant ginčą dėl žalos, kildinamos iš konkurencijos teisės pažeidimo, atlyginimo, būtina nustatyti, ar konkurencijos teisės pažeidimas galėjo nulemti arba pakankamu mastu turėti įtakos ieškiniu prašomos atlyginti žalos atsiradimui. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad SPSS International BV distribucijos sutartį su ieškovu nutraukė dėl netinkamo ieškovo minėtos sutarties vykdymo, ieškovui nepasiekus sutarties C priede numatytų Minimalių mokėjimo tikslų pirmiesiems sutarties galiojimo metams (nuo 2007 m. gegužės 11 d. iki 2008 m. gegužės 10 d.). Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog distribucijos sutartis buvo vykdoma tinkamai ir ji buvo nutraukta dėl kitų priežasčių, t. y. nesusijusių su sutarties netinkamu vykdymu, kas sudarytų pagrindą teigti, jog sutartis buvo vykdoma tinkamai bei buvo nutraukta ne dėl sutarties sąlygų neįvykdymo. Įvertinęs nurodytas sutarties nutraukimo priežastis teismas padarė išvadą, jog blogos finansinės būklės, nulėmusios ieškovo nemokumą, praradus reikšmingiausią ieškovo klientą, priežastys yra ne atsakovo UAB ,,Insight Solutions“ veikla pasirašant ir vykdant su SPSS International BV distribucijos sutartį, bet kitos priežastys, kurių esmė – tikėtinas prastas verslo administravimas. Taigi kitos priežastys, o ne atsakovų veiksmai, vykdant toliau distribucijos sutartį su SPSS International BV, nulėmė ieškovui atsiradusius nuostolius (negautas pajamas) bei jo veiklos negalimumą. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas negalėjo konstatuoti atsakovų Konkurencijos įstatymo pažeidimų bei sprendė, kad ieškovo negautos pajamos iš SPSS International BV nesusiję priežastiniu ryšiu su atsakovų konkurencijos teisės pažeidimu.

15III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

16Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „IT partneris“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą dalyje, kuria ieškovo ieškinys atmestas ir ieškinį tenkinti visa apimtimi – priteisti iš atsakovų J. B. ir UAB „Insight Solutions“ solidariai ieškovo naudai 164 986 Lt bei pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą dalyje, kuria atsakovui UAB „Insight Solutions“ iš ieškovo priteista 1 960 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovų visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais esminiais argumentais:

171. Byla dalyje dėl ieškovo prašomų priteisti 164 986 Lt dydžio nuostolių nebuvo iš esmės ištirta. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad civilinei atsakomybei kilti būtinos 4 sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų ir kaltė, tačiau teismas nepasisakė dėl žalos ir jos dydžio pagrįstumo, neįvertino įrodymų, pagrindžiančių ar paneigiančių žalą ir jos dydį. Taip teismas iš esmės pažeidė CPK 183 straipsnio 1 dalį, 185 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktus.

182. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovo prašomos priteisti žalos. Skundžiamu sprendimu teismas konstatavo, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu. Būtent dėl šių atsakovų neteisėtų veiksmų atsakovai gavo naudos sau, o ieškovas neteko savo tiekėjo, klientų ir pajamų. Teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir dėl jų sprendime nepasisakė, todėl nepagrįstai sprendė, kad nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir reikalaujamų nuostolių. Vien naudos gavimas iš neteisėtų veiksmų yra pakankamas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei pakankama priežastis ieškiniui tenkinti.

193. Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė savo kaltės nebuvimo dėl distribucijos sutarties nutraukimo. Teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovė buvo atleista iš darbo 2009 m. gegužės 1 d. Iš karto po darbo sutarties su atsakove nutraukimo, 2009 m. gegužės 10 d., SPSS International BV nutraukė sutartį su ieškovu, ir tą pačią dieną, t. y. 2009 m. gegužės 10 d., tarp SPSS International BV ir atsakovo UAB „Insight Solutions“ buvo sudaryta sutartis bei atsakovas paskirtas vieninteliu distributoriumi Lietuvoje. Šios aplinkybės ir labai trumpi terminai tarp atsakovės išėjimo iš darbo savo noru, distribucijos sutarties su ieškovu nutraukimo ir su atsakovu UAB „Insight Solutions“ sudarymo rodo, kad sutartis su ieškovu buvo nutraukta ir nauja sutartis su atsakovu sudaryta tik dėl to, kad atsakovė, pasinaudodama konfidencialia informacija, perviliojo vienintelį ieškovo tiekėją, atlikdama neteisėtus ir konkurenciją pažeidžiančius veiksmus.

204. Teismas taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad prieš SPSS International BV už sutarties vykdymą atsakė ieškovas. Tačiau faktiškai ieškovo pardavimo apimtis galėjo ir privalėjo pasiekti ieškovo darbuotoja pardavimų ir marketingo vadovė – atsakovė. Todėl dėl nepasiektų pardavimo apimčių ir sutarties nutraukimo yra atsakinga būtent atsakovė. Taigi sutartis nutrūko ne dėl ieškovo kaltės, veiksmų ar neveikimo, o dėl atsakovės kaltės. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad distribucijos sutartis nutrūko dėl ieškovo neįvykdytų finansinių įsipareigojimų ir be pagrindo neįvertino atsakovės įtakos sutarties nutraukimui. Sutarties tarp SPSS International BV ir ieškovo nutraukimas nepašalina ir nepakeičia priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos (negautų pajamų ir pelno).

215. Tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Neteisėti veiksmai atsakovams sudarė galimybes gauti neteisėtą pelną, o ieškovas dėl to pajamas ir pelną prarado.

22Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai J. B. ir UAB „Insight Solutions“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 164 986 Lt dydžio nuostolių nepriteisimo palikti nepakeistą. Atsiliepimą atsakovai grindžia šiais argumentais:

231. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė bylos aplinkybių, susijusių su ieškovo patirtais nuostoliais. Teismas ieškovo minimus įrodymus įvertino visapusiškai, atsižvelgdamas į visas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas aiškiai ir nedviprasmiškai, įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ne atsakovų veiksmai, o būtent kitos priežastys lėmė ieškovui atsiradusius nuostolius (negautas pajamas). Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pats ieškovas yra atsakingas už atsiradusius nuostolius, kadangi jis neįvykdė sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, kas nėra susiję su atsakovų buvusia ar esama veikla. Teismas taip pat įvertino, ar atsiradusi žala, kaip faktas, buvo nulemta (visa apimtimi ar iš dalies) atsakovų veiksmų. Sprendime pagrįstai konstatuota, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis sutartį vykdė tinkamai ir sutartis buvo nutraukta dėl kitų veiksnių, nesusijusių su paties ieškovo veikla, pavyzdžiui, dėl tam tikrų atsakovų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovei Konfidencialumo sutartyje įvardytą informaciją leido naudoti šios informacijos savininkas SPSS International BV, visi ieškovo kelti turtiniai reikalavimai buvo nepagrįsti. Su siūlymu platinti SPSS International BV programinę įrangą į atsakovę kreipėsi pats šios įrangos gamintojas ir ieškovo nurodytos informacijos savininkas. Vis dėlto, duomenis apie ieškovo klientus (SPSS programinės įrangos naudotojus) laikant konfidencialia informacija, nepaneigiamas faktas, kad ši informacija yra SPSS International BV nuosavybė ir atitinkamai pats savininkas gali ją laisvai atskleisti atsakovams. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo objektyvaus pagrindo ieškovo naudai iš atsakovės priteisti baudos ir prašomų nuostolių atlyginimo.

242. Pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo, kad nesama priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir prašomos priteisti žalos. Ieškovas visada buvo ginčo dalyku esančios konfidencialios informacijos valdytojas, o savininku išliko pats programinės įrangos gamintojas – SPSS International BV (vadovaujantis 2007 m. gegužės 11 d. SPSS International BV ir ieškovo sudarytos distribucijos sutarties 13 p.). Taigi SPSS International BV nutraukus sutartį su ieškovu, šis neteko visų teisių, kurias jis gavo ar turėjo pagal distribucijos sutartį. Atsakovai objektyviai negalėjo pažeisti reikalavimo vienerius metus neatskleisti konfidencialios informacijos, kadangi ją savo iniciatyva ir visa apimtimi atsakovams perleido šios informacijos savininkas SPSS International BV. Objektyviai nėra įmanoma tokia situacija, kad asmuo atskleistų konfidencialią informaciją, kai pats tokios informacijos savininkas laisva valia ją perduoda bei leidžia ja šiam asmeniui naudotis. SPSS International BV pats pasirinko (išreiškė valią) dirbti su atsakove ir atitinkamai jai atskleidė tam tikslui reikalingą išimtinai SPSS International BV, o ne ieškovui, priklausančią konfidencialią informaciją. Teismas pagrįstai konstatavo, kad sau žalą sukėlęs ieškovas negali reikalauti dėl tokio savo paties (ne)veikimo atsiradusių nuostolių atlyginimo iš kitos šalies. Laikotarpis tarp sutarties nutraukimo su ieškovu ir bendradarbiavimo santykių užmezgimo su atsakovu neturi teisinės reikšmės, kadangi negali būti paneigiama SPSS International BV teisė vystyti savo veiklą Lietuvos Respublikoje nepertraukiamai. Atsakovė neperviliojo ir negalėjo pervilioti SPSS International BV į savo pusę, o priešingai – SPSS International BV parodė iniciatyvą užmegzti verslo santykius su kompetencijos toje veiklos sferoje turinčia atsakove.

253. Ieškovas nesilaikė CPK 306 straipsnio 2 dalyje ir 314 straipsnyje įtvirtinto draudimo apeliacinio proceso metu remtis naujomis aplinkybėmis ir įrodymais. Apeliaciniame skunde jis pateikia naujus argumentus, kad atsakovė buvo atsakinga už ieškovo pardavimo tikslų įgyvendinimą, verslo sėkmę ir atsiskaitymą su SPSS International BV. Atsakovė buvo atsakinga už pardavimus, tačiau galimybė tinkamai atsiskaityti su SPSS International BV didžiąja dalimi priklausė nuo finansinių lėšų valdymo bei paties darbo organizavimo. Atsakovė įmonės finansinių resursų nekoordinavo, nekūrė įmonės finansinės strategijos bei apskritai neorganizavo darbo įmonėje, - tai buvo įmonės direktoriaus pareigos ir jų tinkamas atlikimas buvo jo prerogatyva. Be to, apkaltindamas atsakovę ieškovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Bet kuriuo atveju objektyviai įsipareigojimai SPSS International BV nebūtų buvę įvykdyti, nes įmonės vadovas akivaizdžiai sąmoningai ir ilgą laiką įmonės darbą organizavo taip, kad nebūtų įvykdyti prieš SPSS International BV prisiimti sutartiniai įsipareigojimai. Atsakovė nesprendė, kokius tikslus įmonė turi išsikelti, kad įvykdytų sutarties sąlygas, ji tik vykdė jai pateiktus nurodymus dėl individualių tikslų pasiekimo. Maža to, atsakovė savo pareigas vykdė nepriekaištingai, kadangi buvo nuolat skatinama išmokant jai papildomas pinigų sumas.

26Apeliaciniu skundu atsakovai J. B. ir UAB „Insight Solutions“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą dalyje dėl 10 000 Lt dydžio baudos priteisimo iš atsakovės J. B. ir šioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti; panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria atmestas atsakovų priešieškinis ieškovui ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovų priešieškinį tenkinti; priteisti iš ieškovo atsakovų naudai visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą atsakovai grindžia šiais argumentais:

271. Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovų pateiktų įrodymų, neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, nesiaiškino bei nenurodė kokią konkrečiai konfidencialią informaciją atskleidė atsakovė, neatsižvelgė į faktą, jog ieškovo klientų duomenys yra viešai prieinama informacija, bei visapusiškai neįvertino, kad atsakovė išimtinai ieškovui priklausančios verslo informacijos neatskleidė, o SPSS International BV priklausančią informaciją jai perdavė pats SPSS International BV. Teismas, neįvardydamas, kokią konkrečiai konfidencialią informaciją atsakovė atskleidė ir kas apskritai sudaro konfidencialios informacijos turini, pažeidė asmenų lygybės principą, kadangi šioje situacijoje nepagristai palaikė ieškovą. Atsakovė, pradėdama verslo santykius su SPSS International BV, jokių išimtinai ieškovui priklausančių duomenų ar asmeninės verslo informacijos neatskleidė, nes visą reikiamą informaciją, reikalingą bendradarbiauti su SPSS International BV, gavo tiesiogiai iš SPSS International BV. Buvę ieškovo klientai, besinaudojantys SPSS International BV programine įranga, yra tiesioginiai SPSS International BV klientai. Šiuos klientus aptarnauti gali tik SPSS International BV distribucijos teises turintis verslo partneris, šiuo atveju atsakovas (SPSS International BV programinės įrangos platinimo sutartis dėl SPSS ir Clementine produktų, SPSS International BV direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. raštas).

282. Ieškovas visada buvo ginčo dalyku esančios konfidencialios informacijos valdytojas, o savininku išliko pats programinės įrangos gamintojas – SPSS International BV. SPSS International BV nutraukus sutartį su ieškovu, šis neteko visų teisių, kurias jis gavo ar turėjo pagal distribucijos sutartį, inter alia teisę reikalauti, kad buvę ieškovo darbuotojai nenaudotų konfidencialios informacijos, kaip tai apibrėžta Konfidencialumo sutartyje ir kas iš esmės sudaro konfidencialią informaciją pagal 2007 m. gegužės 11 d. SPSS International BV ir ieškovo pasirašytą distribucijos sutartį. Atsakovai objektyviai negalėjo pažeisti reikalavimo vienerius metus neatskleisti konfidencialios informacijos, kadangi ją savo iniciatyva ir visa apimtimi atsakovams perleido šios informacijos savininkas. Ieškovas atitinkamai neturėjo teisės ginčyti su konfidencialia informacija susijusių teisėtų jos savininko veiksmų patikėti atitinkamus duomenis kitiems subjektams. Skundžiamame sprendime išdėstyti argumentai yra akivaizdžiai prieštaringi, t. y. teismas prieštarauja pats sau, konstatuodamas, kad atsakovė atskleidė konfidencialią informaciją (nekonkretizuodamas, kokią būtent), o kartu teigdamas, kad „<...> konfidencialios informacijos savininkas SPSS International BV leido naudoti <...> atsakovei tokią informaciją. Nėra įmanoma tokia situacija, kad asmuo atskleistų konfidencialią informaciją, kai pats tokios informacijos savininkas laisva valia ja perduoda bei leidžia ja šiam asmeniui naudotis. Be to, klientų duomenys ne tik pripažintini viešai prieinama informacija, bet ir laikytini neatskiriama atsakovų verslo, kurį jiems delegavo SPSS International BV, dalimi. Byloje taip pat neišaiškinta bei neįrodyta, kada ir kaip atsakovė esą perviliojo ieškovo klientus bei neįvertinta esminės svarbos aplinkybės, kad SPSS International BV nutraukė sutartį su ieškovu būtent dėl pastarojo kaltės, taigi pagrįstai turėjo teisę užmegzti verslo santykius su atsakovais ir/ar kitais trečiaisiais asmenimis.

293. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neįvertino, jog Konfidencialumo sutarties nuostatos pagal prigimtį atitinka nekonkuravimo susitarimų turinį. Nekonkuravimo susitarimas, nors formaliai įvardytas kaip Konfidencialumo sutartis, nekeičia savo esmės bei turinio vien todėl, kad yra pavadintas kitaip. Šiuo atveju derėtų vertinti ne konfidencialumo susitarimą formaliąja prasme, o nekonkuravimo susitarimą materialiuoju požiūriu. Nekonkuravimo susitarimą atsakovė be jokių išlygų privalėjo pasirašyti, norėdama būti priimta į darbą. Taigi ieškovo minėto atsakovės „laisvo apsisprendimo“ pasirašyti šį dokumentą nebuvo ir faktiškai negalėjo būti, kadangi tai viena iš ieškovo, kaip darbdavio, nustatytų sąlygų, su kuriomis potencialus darbuotojas negalėjo nesutikti. Šia aplinkybe patvirtina ir tai, kad tiek darbo sutartis, tiek Konfidencialumo sutartis buvo pasirašytos ta pačia diena – 2007 m. sausio 3 d. Ginčijamos Konfidencialumo sutarties nuostatos aiškintinos ne pagal sutarties pavadinimą, o pagal inkorporuotų nuostatų turinį, šalių valią ir tikslą. Teismas neatsižvelgė į taisyklę, jog esminę reikšmę sandoriui kvalifikuoti turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193-195 str.). Teismas nepagrįstai atmetė atsakovų priešieškinį, kuriame pateikiami išsamūs ir pagrįsti argumentai, kodėl Konfidencialumo sutarties turinys neatitinka sutarties pavadinimo, o sutarties 3.2, 3.3, 4.5 bei 5.3 punktų nuostatos turi būti pripažintos negaliojančiomis. Nekonkuravimo susitarimas pagal turinį ribojo atsakovės konstitucinę laisvę laisvai pasirinkti darbą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nekonkuravimo susitarimu turi būti laikomos sutarties sąlygos, ribojančios vienerius metus nuo darbo sutarties nutraukimo asmens teisę pasirinkti darbą. Maža to, nekonkuravimo įsipareigojimą galima konstatuoti, kai pagal darbo sutartį įsipareigojama nedirbti jokioje darbdavio verslo srityje bei tiesiogiai ar netiesiogiai neužsiimti veikla, konkuruojančia su darbdavio verslu per darbo sutarties galiojimo laiką ir vienerius metus pasibaigus darbo sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 65/2005). Atsakovai neneigia, kad Konfidencialumo sutarties nuostatos nėra akivaizdžiai išreiškiančios nekonkuravimo susitarimo turinį, tačiau teismas privalėjo taikyti contra proferentem principą, pagal kurį neaiškios sutarties sąlygos turėjo būti aiškinamos jas pasiūliusios šalies – ieškovo – nenaudai. Tiek ieškovo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo sprendime išdėstyti argumentai tik patvirtina, jog atsakovė neturėjo teisės įsteigti atsakovo ir šioje įmonėje įsidarbinti, kadangi atsakovas potencialiai galėjo konkuruoti su ieškovu. Taigi iš to kyla pagrįsta išvada, kad ginčijamo nekonkuravimo susitarimo tikslas buvo apriboti atsakovės teisę laisvai pasirinkti tokį darbą, kuris galėtų konkuruoti su ieškovo užsiimama veikla.

30Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas BUAB „IT partneris“ prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir apeliacinio skundo dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

311. Priešingai nei nurodo atsakovai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsniu, visapusiškai įvertino bylos įrodymus ir dėl jų išsamiai pasisakė skundžiamame sprendime, nustatė konfidencialios informacijos turinį, įvardijo, kokią informaciją atsakovė atskleidė ir kokia pasinaudojo, pažeisdama Konfidencialumo sutartį. Konfidencialios informacijos turinį Konfidencialumo sutartyje apibrėžia sutarties šalys, šiuo atveju – ieškovas ir atsakovė. Konfidencialumo sutartis, joje numatytomis sąlygomis apibrėžus Konfidencialios informacijos turinį, galiojo, turėjo šalims įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.) ir nebuvo pakeista. Atsakovė prisiėmė įsipareigojimą saugoti Konfidencialumo sutartyje apibrėžtą konfidencialią informaciją, įsipareigojimai jai buvo aiškūs ir šį įsipareigojimą ji turėjo vykdyti. Nesant bendros šalių suderintos valios, savaime, dėl trečiųjų asmenų veiksmų ar įvykių, Konfidencialumo sutartimi saugomos informacijos turinys negalėjo pasikeisti, informacija negalėjo tapti nesaugoma ir konfidencialios informacijos turinys nesikeitė (CK 6.223 str. 1 d.). Taigi atsakovei atskleidus konfidencialią informaciją, kuri buvo apibrėžta Konfidencialumo sutartyje ir jos saugoma, atsakovė pažeidė Konfidencialumo sutartį. Atsakovė pasinaudojo konfidencialia informacija ir ją atskleidė atsakovui, ko pasekoje šis sudarė distribucijos sutartį su ieškovo tiekėju ir perėmė ieškovo klientus. Konfidencialumo susitarimas draudė tik atsakovei naudotis ir atskleisti Konfidencialią informaciją darbo pas ieškovą metu ir vienerius metus po darbo sutarties nutraukimo. Sutartis nenumatė jokių apribojimų šioje sutartyje nedalyvavusiam SPSS International BV. Todėl nėra pagrindo jo pripažinti negaliojančiu dėl tariamo SPSS International BV teisių pažeidimo. SPSS International BV nėra bylos šalis ir, jam pačiam nereiškiant jokių reikalavimų, atsakovai neturi teisės veikti SPSS International BV vardu ar interesais šioje byloje. Atsakovės darbo metu sužinota visa informacija apie SPSS International BV, kaip tokią įmonę, apie jos veiklą, apie ieškovo veiklą, susitarimo su tiekėju SPSS International BV sąlygas ir SPSS įrangos naudotojus, kurie buvo ieškovo klientai, buvo konfidenciali informacija, kuri ieškovui turėjo vertę dėl to, kad šios informacijos nežino ir ja negali naudotis jokie tretieji asmenys. Ši informacija nebuvo vieša, nebuvo laisvai prieinama. Ieškovas buvo šios informacijos, kurią laikė konfidencialia, savininkas.

322. Konfidencialios informacijos turinį turėjo teisę nustatyti ieškovas. Ši informacija nebuvo siejama vien tik su informacijos kokia nors materialia išraiška, su konkrečiais produktais ar priklausymu kam nors nuosavybės teise. Sutartyje numatyta konfidenciali informacija buvo ieškovo konfidenciali informacija. Ji ieškovui nebuvo suteikta trečiųjų asmenų tik kažkokiam laikinam naudojimui, kuris ribotų Konfidencialumo sutarties galiojimą. Atsakovai nepagrįstai siekia susiaurinti Konfidencialumo sutarties saugomą konfidencialią informaciją, siedami ją tik su informacija, kuri priklauso ieškovui nuosavybės teise. Distribucijos sutartis tarp ieškovo ir SPSS International BV nesukūrė, nepakeitė ir nepanaikino jokių teisių sutartyje nedalyvavusiai šaliai (atsakovei) ir niekaip neįtakojo Konfidencialumo sutarties galiojimo ar sutarties turinio. Konfidencialumo sutartimi atsakovė įsipareigojo saugoti ieškovo konfidencialią informaciją, ja nesinaudoti asmeniniais tikslais ir jos neatskleisti tretiesiems asmenims. Konfidencialią informaciją sudarė ieškovo tiekėjas SPSS International BV, jo kontaktai, distribucijos sutarties sąlygos, duomenys apie SPSS programinę įrangą, jos veikimą, duomenys apie SPSS programinės įrangos naudotojus ir kt. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė susisiekė su SPSS International BV, susitarė dėl distribucijos sutarties ir perėmė ieškovo tiekėją, neturėdama teisės naudoti ieškovo konfidencialios informacijos ir jos atskleisti, rodo, kad atsakovė pažeidė konfidencialumo sutartį, panaudodama konfidencialią informaciją asmeniniais tikslais ir atskleisdama ją atsakovui, kuris sudarė distribucijos sutartį su SPSS International BV.

333. Šalys sudarė Konfidencialumo sutartį. Jos nesudarė nekonkuravimo susitarimo. Konfidencialumo sutarčiai negalioja nekonkuravimo susitarimo reikalavimai ir nekonkuravimo susitarimų atžvilgiu suformuota atsakovų cituojama teismų praktika. Atsakovai patys perkvalifikuoja sudarytą Konfidencialumo sutartį į kitą sutartį (nekonkuravimo susitarimą) ir prašo pripažinti Konfidencialumo sutartį negaliojančia dėl neatitikimo perkvalifikuotos sutarties (nekonkuravimo susitarimo) reikalavimams ir teismų praktikai, kuri suformuota dėl nekonkuravimo susitarimų. Atsakovų argumentai, kad Konfidencialumo sutartis neatitiko atsakovės valios, ir kad atsakovė, kaip darbuotoja, buvo priversta sudaryti susitarimą, išeina už bylos ribų. Šie argumentai sudaro savarankišką pagrindą ginčyti susitarimą kaip neatitinkantį valios reikalavimų, tačiau pirmosios instancijos teisme atsakovai Konfidencialumo sutarties šiuo pagrindu neginčijo. Atsakovai neturi teisės kelti naujų reikalavimų dėl sutarties pripažinimo negaliojančia dėl to, kad ji neatitiko atsakovės valios (CPK 306 str. 2 d.). Atsakovės teisė pasirinkti darbą nebuvo ribojama. Atsakovei nebuvo draudžiama konkuruoti. Ji tik negalėjo naudotis konfidencialia informacija ir konkuruoti nesąžiningai, pasinaudodama šia informacija.

34IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

35teisiniai argumentai ir išvados

36Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi pareigą įvertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

37Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl nuostolių, padarytų nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

38Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo

39Konkurencijos įstatymo (nagrinėjamam ginčui aktuali 1999 m. kovo 23 d. įstatymo Nr. VIII-1099 redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas ūkio subjektams atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Nesąžiningos konkurencijos veiksmų požymiai nustatomi iš asmens naudojimosi informacija, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, nesant jo sutikimo.

40Komercinė paslaptis apibrėžta CK 1.116 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Ar konkretūs duomenys turi komercinę vertę, gali būti įrodinėjimo objektas, bet tam tikrais atvejais dėl informacijos naudingumo nesiginčijama, t y. pripažįstama, kad ji visada turi komercinę vertę.

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl komercinės paslapties sampratos ir požymių taip pat formuojama nuosekliai. Iš kasacinio teismo jurisprudencijos, aiškinant ir taikant CK 1.116 straipsnio 1 dalį, kurioje apibrėžiama komercinės (gamybinės) paslapties samprata, darytina išvada, kad informacija, sudaranti komercinę paslaptį, turi būti slapta, ji turi turėti tikrą ar potencialią vertę (naudą), komercinės paslapties subjektas turi imtis priemonių jai apsaugoti. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-581/2002; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-499/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutarti byloje s Nr. 3K-3-197/2007 ir kt.). Pagal šiuos požymius komercine paslaptimi gali būti informacija, kuri neprivaloma viešai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir ją pagal įstatymą nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; ir kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas būtų komerciškai žalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-499/2006). Teisės aktuose ir literatūroje yra pripažįstama, kad duomenys apie paslaugų tiekėjus ir vartotojus, jų atliekamas operacijas, turtinę padėtį gali būti laikomi komercine paslaptimi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo mėn. 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-499/2006). Ūkio subjektui priklausanti komercinę paslaptį sudaranti informacija užtikrina jo pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, jos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sąžiningos konkurencijos pažeidimą.

42Taigi dėl informacijos pripažinimo paslaptimi sprendžia jos savininkas, kuris, vadovaudamasis komercijos (gamybos) interesais, vertina, kuri informacija laikoma komercine paslaptimi ir negali būti atskleista. Sprendžiant ar savininkas ėmėsi priemonių saugoti informaciją, vertinama pagal tai, ar jis įvardijo konkrečius duomenis kaip saugotinus ir ėmėsi protingų saugos priemonių – nustatė informacijos naudojimo tvarką, jos platinimo draudimus ir kt. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ėmėsi saugoti jo manymu saugotiną informaciją pasirašydamas su atsakove Konfidencialumo sutartį (t. 1, b. l. 15-17). Šioje Sutartyje šalys susitarė, kad konfidencialia informacija (neskelbtinomis žiniomis) jos laikys visą informaciją ir duomenis, pranešimus, užrašus, įrašus, skaičius, rekvizitus, pavadinimus, pavardes, numerius, rekomendacijas, vaizdinę informaciją, prognozes, komentarus ir kitas žodines, bei vaizdines žinias, darbuotojo įgytas iš savo betarpiškų ar tiesioginių viršininkų, bendradarbių arba gautas kitais pagrindais ir būdais apie darbdavio ūkinę ir komercinę veiklą, arba ją liečiančias, kurias darbdavys nesuinteresuotas skelbti viešai arba kurias laiko savo komercine, technologine arba kita paslaptimi (1.1 punktas). Šiame Sutarties punkte, šalys taip pat įvardijo informaciją, susijusią su konfidencialios informacijos apibrėžimu (1.1.1, 1.1.2 ir 1.1.3 punktai). Sutarties 1.2 punkte ieškovas ir J. B. sutarė, kad komercine paslaptimi laikys visas darbdavio duomenų bazes (įskaitant ir kompiuterines) ir visus jose esančius duomenis; prekių ir paslaugų savikainą, savikainos lygį/palyginimą ir kitą informaciją atskleidžiant informaciją apie savikainą, taip pat nustatytas tvarkas, procedūras ir jų aprašymus, technologines korteles, kitas formas ir visą vidinę dokumentaciją. Kitą darbdavio dokumentaciją ir informaciją, susijusią su bendrove, jos veikla ir struktūra (...); finansines operacijas, užsienio ir Lietuvos partnerius ir duomenis apie juos, jų prekių savikaina (...), potencialius klientus ir su jais susijusią informaciją; projektinę darbdavio atliekamų ir atliktų užsakymų dokumentaciją (...) ruošiami verslo planai ir kitą informaciją (1.2. punktas). Taigi spręstina, kad J. B. žinojo kas ieškovo įmonėje laikoma konfidencialia informacija, sutartimi įsipareigojo užtikrinti šios informacijos apsaugą bei prisiėmė atsakomybę už pasekmes kilsiančias atskleidus tokią informaciją. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų J. B. ir UAB „Insight Solutions“ teiginiu, kad siekiant konstatuoti nesąžiningos konkurencijos faktą reikia atskirti, kurios informacijos savininkas buvo pats ieškovas, o kurią informaciją jis valdė, kaip platintojas, pagal 2007 m. gegužės 11 d. tarp ieškovo ir SPSS International BV pasirašytą SPSS programinės įrangos platinimo sutartį (antras argumentas). Teisėjų kolegija sutinka, kad visos SPSS programinė įrangos nuosavybės teisės priklauso ne ieškovui, o SPSS International BV. Tačiau taip pat konstatuotina, kad šio fakto neneigia ir pats ieškovas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl nuosavybės teisės į SPSS programinę įrangą, bet dėl nuosavybės teisės į ieškovui nuosavybės teise priklausančios informacijos apie tiekėjo SPSS International BV poreikius, tikslus, sutarties su tiekėju sąlygas bei turinį, klientų, naudojusių SPSS International BV produkciją, ratą, kainų ir nuolaidų lygio duomenis, produkcijos realizavimo duomenis, problemas kt., ir dėl neteisėto būtent šios informacijos atskleidimo siekiant nesąžiningai konkuruoti rinkoje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė J. B. neturėjo teisės atskleisti arba pasinaudoti komercinėje (gamybinėje) veikloje ieškovo informaciją, kurią ieškovas pripažino komercine paslaptimi ir kurią ji sužinojo eidama SPSS pardavimų ir marketingo vadovės pareigas ieškovo įmonėje (t.1. b.l. 13-14).

43Šie duomenys yra svarbūs vertinat tarp atsakovo UAB ,,Insight Solutions“ ir tiekėjo SPSS International BV sudarytos sutarties, analogiškos ieškovo teikiamų platinimo paslaugų sutarčiai, sudarymo faktą. Atsakovė J. B. pažeidė Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą draudimą naudotis komercinę paslaptį sudarančia informacija, kuri jai tapo žinoma dėl jos darbo santykių su ieškovu BUAB „IT partneris“ praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Žinodama aukščiau minėtą ieškovo saugomą informaciją – o tai nagrinėjamu atveju ir sudaro ieškovo konfidencialios informacijos turinį, atsakovė J. B. pasinaudojo ja, dar dirbdama ieškovo įmonėje: 2009 m. kovo 2 d. įsteigė analogiška veikla užsiimančią įmonę UAB „Insight Solutions“ (t. 1, b. l. 18); pateikė pasiūlymą ieškovo tiekėjui SPSS International BV (t. 1, b. l. 65) ir 2009 m. birželio 1 d. pasirašė su juo SPSS programinės įrangos platinimo sutartį (t. 1, b. l. 203). Šiais neteisėtais veiksmais atsakovė pagerino savo ir pablogino konkuravimo sąlygas ieškovui. Atsakovo UAB „Insight Solutions“ veikimas toje pačioje rinkoje, kaip ir ieškovas, leido pasinaudoti komercine paslaptimi tiekiant platinimo paslaugas, analogiškas toms, kurias siūlė ieškovas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai veikdami toje pačioje informacinių technologijų paslaugų rinkoje privalėjo susilaikyti nuo veiksmų, prieštaraujančių ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, o tuo pačiu pažeistų atsakovės J. B. prisiimtus įsipareigojimus ieškovui bei Konkurencijos įstatymo nuostatas. Taigi atsakovas savo ūkinėje veikloje, naudodamas ieškovo komercinę paslaptį sudarančią informaciją, padarė įstatyme nustatytos draudžiamosios normos (Konkurencijos įstatymo 16 str. 4 d.) pažeidimą, todėl privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.

44Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliantų J. B. ir UAB „Insight Solutions“ apeliacinio skundo argumentą, kad visi buvę ieškovo klientai yra tiesioginiai SPSS International BV klientai ir kad visą informaciją SPSS International BV pati perdavė atsakovams (pirmas argumentas). Pagal 2007 m. gegužės 11 d. tarp ieškovo ir tiekėjo SPSS International BV pasirašytą SPSS programinės įrangos platinimo sutartį (t. 1, b. l. 163-175) ieškovas (platintojas) įsipareigojo ne tik platinti SPSS programinę įrangą klientams, bet ir aptarnauti pirkėjus, juos operatyviai konsultuoti, užtikrinti SPSS programinės įrangos priežiūrą. Visa ši planavimo, valdymo, rinkodaros ir kainodaros informacija nuosavybės teise priklausė ieškovui ir jis ją saugojo su atsakove J. B. pasirašydamas Konfidencialumo susitarimą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais J. B. ir UAB „Insight Solutions“ dėl to, kad ieškovo klientai, kurie naudojosi SPSS programine įranga, bendradarbiavo su ieškovu tik dėl tos priežasties, kad jis turėjo SPSS platinimo, aptarnavimo, konsultavimo teises, tačiau tai neleidžia teigti, kad šie ieškovo klientai buvo tiesioginiai SPSS International BV klientai ir dėl to ieškovas neturėjo ir negalėjo turėti jokių nuosavybės teisių į su SPSS programinės įrangos platinimo organizavimu susijusią konfidencialią, tik ieškovui priklausančią, informaciją.

45Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų J. B. ir UAB „Insight Solutions“ teiginiu, kad tarp ieškovo ir atsakovės J. B. pasirašyta Konfidencialumo sutartis turėtų būti kvalifikuojama, kaip nekonkuravimo susitarimas (trečias argumentas). Nagrinėjamu atveju konfidencialumo sutartis buvo sudaryta atskiru dokumentu, įvardintu – Konfidencialumo sutartimi Nr. KS20070103-01. Joje įvardinta informacija, kuri laikoma konfidencialia (1.1 punktas), darbuotojo (atsakovės J. B.) įsipareigojimai (3 straipsnis), darbuotojo (atsakovės J. B.) atsakomybė (4 straipsnis), sutarties galiojimo terminas (5.3 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad Sutarties sąlygos, įtvirtinančios vienerių metų jos galiojimo terminą; draudimą skleisti ir naudoti neskelbtinas žinias vienerius metus nuo darbo sutarties nutraukimo dienos; nenaudoti konfidencialios informacijos savo asmeniniais tikslais ir už šiuos bei kitus pažeidimus numatyta 10 000 litų bauda, nedaro Konfidencialumo sutarties nekonkuravimo susitarimu, kadangi vienerių metų terminas, su kuriuo apeliantai sieja savo argumentą dėl netinkamo sutarties aiškinimo, tiesiogiai yra perkeltas iš Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalies, kurios turinys jau yra pateiktas aukščiau. Net jeigu Konfidencialumo sutartyje šalys nebūtų susitarę dėl prievolės saugoti konfidencialią informaciją termino, tokia atsakovės J. B. pareiga turėtų būti konstatuota vadovaujantis Konkurencijos įstatymo nuostatomis. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje nėra duomenų, jog Konfidencialumo sutartis pasirašyta pažeidžiant atsakovės J. B. valią, kad ji būtų nesutikus pasirašyti tokio turinio sutartį.

46Apeliantai teigia, kad Konfidencialumo sutartimi ieškovas siekė konkretų periodą, t. y. vienerius metus, apriboti atsakovės J. B. konstitucinę teisę užsiimti tokia veikla, kuri konkuruotų su ieškovo veikla (trečias argumentas). Teisėjų kolegija su tokiu atsakovų teiginiu nesutinka, nes toks teiginys prieštarauja Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 daliai ir jau suformuotai oficialiai konstitucinei doktrinai, teigiančiai, kad valstybė turi pareigą saugoti sąžiningą konkurenciją.

47Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Asmens ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Taigi draudimai yra vienas iš ūkinės veiklos reguliavimo būdų. Šie ribojimai ir draudimai turi būti įtvirtinti įstatymo, būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d. nutarimas). Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis principas, jog įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Konstitucinis Teismas savo nutarime yra konstatavęs, jog sąžiningos konkurencijos principo laikymasis sukuria ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, efektyviai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d. nutarimas). Asmens ūkinės veiklos laisvė savaime negarantuoja sąžiningos konkurencijos, todėl valstybė turi saugoti sąžiningą konkurenciją. Konstitucinėje doktrinoje teigiama, kad tautos ūkio organizavimo konstitucinių principų, įtvirtintų Konstitucijos IV skirsnyje, analizė atskleidžia, jog reguliuojant ūkinę veiklą pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų derinimą yra būtent sąžiningos konkurencijos apsauga. Sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną, reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, skatinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas). Konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Tokios priemonės – tai (...) nesąžiningos konkurencijos draudimas; įstatymuose nustatytų sąžiningos konkurencijos apsaugos taisyklių laikymosi kontrolė; atsakomybė už jų pažeidimus (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas).

48Analogiškai šis draudimas aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas ne tik draudimas darbuotojui naudoti komercinę paslaptį sudarančią informaciją, kuri jam tapo žinoma dėl jo darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, bet ir tai, kad šis draudimas galioja tik tam tikrą laiką (vienerius metus), jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Taigi pagal įstatymą laiko trukme nustatytas draudimas naudoti darbo santykių pagrindu sužinotą komercinę paslaptį nereiškė atsakovo ūkinės veiklos laisvės paneigimo, nes, suėjus įstatymo nustatytam terminui, atsakovas turėjo teisę konkuruoti su ieškovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gegužės mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007).

49Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra ne kartą pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Lesto (AB Rytų skirstomųjų tinklų teisių perėmėjas) v. J. K. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-356/2011; 2006 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Svarbu pažymėti, kad tokios bylos, kaip kad nagrinėjamoji, atveju įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos, iš esmės daugiausia reikia remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti, nagrinėjant šios kategorijos bylas, nes priešingu atveju dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir dėl to gaunant pelną (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką, keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo). Kartu pažymėtina, kad paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą bei dėl tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių visuma (buvusio ieškovo bendrovės SPSS pardavimų ir marketingo vadovės atsakovės J. B. konkuruojančio verslo subjekto įsteigimas dar dirbant ieškovo įmonėje, kuriame ji sukūrė sąlygas pasinaudoti dėl darbo ieškovo bendrovėje įgyta konfidencialia informacija, ieškovo bendrovės vienintelio tiekėjo perėjimas į atsakovės įmonę ir dėl to netekimas pajamų, o vėliau ir bankroto bylos iškėlimas, tiekimo sutarties su tuo pačiu tiekėju sudarymas ir pan.) sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovų buvo neteisėtai pasinaudota ieškovo komercine paslaptimi ir taip nesąžiningai konkuruota.

50Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės J. B. veikimas UAB „Insight Solutions“ interesais ir perduodant jai ieškovo įmonėje sukauptą informaciją apie tiekėją SPSS International BV, teikiamų paslaugų kainodara ir pan., vertintinas kaip neatitinkantis sąžiningos verslo praktikos reikalavimų, prieštarauja gerai moralei ir galėjo pakenkti konkuruojančio ūkio subjekto – ieškovo teisėtiems interesams. Žinodama slaptą, saugomą ir vertingą informaciją apie ieškovo tiekėją atsakovė J. B. įsteigė ir pradėjo eiti UAB „Insight Solutions“ direktoriaus pareigas, ši įmonė ėmė dalyvauti analogiškoje ieškovo veiklai rinkoje pasinaudojant darbo pas ieškovą laikotarpiu sukaupta informacija apie tiekėją, paslaugų kainodarą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, iš dalies dėl tokių veiksmų ieškovas prarado turėtą tiekėją SPSS International BV ir iš bendradarbiavimo su juo gautas pajamas. Teisėjų kolegija vertina, kaip nelemiančią aplinkybę, kad byloje esančiais duomenimis pats tiekėjas SPSS International BV ėmėsi iniciatyvos nutraukti komercinius santykius su ieškovu ir nustojo bendradarbiauti su buvusiu platintoju (t. 1, b. l. 64-65), kadangi tai neįtakojo atsakovės J. B. Konfidencialumo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymo, bei Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimo fakto. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmas SPSS International BV laiškas, kuriame ieškovas įspėtas dėl bendradarbiavimo su ieškovu nutraukimo buvo parengtas tuomet (2009 m. balandžio 29 d.), kai atsakovė J. B. dar dirbo ieškovo įmonėje, bet jau buvo įsteigusi konkuruojantį subjektą – UAB „Insight Solutions“ (2009 m. kovo 3 d.), nors tarp ieškovo ir SPSS International BV pasirašytoje SPSS programinės įrangos platinimo sutartyje (t. 1, b. l. 163-175) yra įtvirtintas trijų metų šios sutarties galiojimo terminas (16.1 punktas).

51Apibendrinant tai, kas pasakyta apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra reikšminga, jog SPSS International BV teigimu ši įmonė pati nutraukė komercinius santykius su ieškovu. Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad pasinaudojusi dėl darbo ieškovo įmonės direktoriaus pareigose ir sužinojusi slaptą informaciją apie tiekėją SPSS International BV, jo poreikius, interesus J. B. sudarė sąlygas atsakovui pradėti dalyvauti teikiamų paslaugų rinkoje ieškovo sąskaitą, pateikti galimai naudingesnį nei ieškovo komercinį pasiūlymą.

52Dėl žalos dydžio nustatymo

53Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti žalą, padarytą kitiems ūkio subjektams ar fiziniams bei juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka. Žala, padaryta nesąžininga konkurencija, turi būti apskaičiuojama ir įrodoma remiantis bendraisiais žalos atlyginimo principais, įtvirtintais CK, nes Konkurencijos įstatyme nenustatyta jokių specialių kriterijų, pagal kuriuos turėtų būti apskaičiuojama žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rasa“ ir kiti v. individuali R. D. įmonė „Kertupis“, bylos Nr. 3K-3-166/2004; 2007 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baldų rojus“ v. G. O., bylos Nr. 3K-3-197/2007). Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą būtina nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus (neteisėtą veikimą ar neveikimą), atsiradusią žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo fakto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą gali būti sudėtinga įvardyti ir įrodyti tikslų nuostolių dydį. Nagrinėjant tokios kategorijos bylas, būtina turėti omenyje tai, kad siekis nesąžiningai konkuruoti ir sąžiningai konkurencijai priešingų veiksmų atlikimas dažnai sąmoningai yra nukreiptas į nesąžiningos, taigi ir neteisėtos, naudos gavimą kitų asmenų sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rasa“ ir kiti v. individuali R. D. įmonė „Kertupis“, bylos Nr. 3K-3-166/2004). Jau buvo minėta ir dėl įrodinėjimo ypatumų tokios kategorijos bylose. Be to, kaip nurodoma teismų praktikoje, civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baldų rojus“ v. G. O., bylos Nr. 3K-3-197/2007; kt.). Pagal teisinį reguliavimą (CK 6.247 str.) atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

54Vilniaus apygardos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, kad atsakovė J. B. savo veikloje pasinaudojo ieškovo įmonėje sukaupta ir jai dėl buvusių darbo santykių ieškovo įmonėje sukaupta informacija, kuri savo turiniu laikoma konfidencialia. Tuo atsakovė J. B. atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus lėmusius nuostolių atsiradimą.

55Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija patvirtinusi, kad atsakovas nesąžiningai konkuravo, sprendžia, kad ieškovui turi būti apskaičiuotas padarytos žalos dydis ir ji turi būti atlyginta tiek, kiek jos neapima pirmos instancijos teisėtai ir pagrįstai paskirta bauda už Konfidencialumo sutarties nevykdymą.

56Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pats siekis nesąžiningai konkuruoti ir sąžiningai konkurencijai priešingų veiksmų atlikimas, dažnai sąmoningai yra nukreiptas į nesąžiningos, tuo pačiu ir neteisėtos naudos gavimą kitų asmenų sąskaita. Taigi, visų pirma, dėl nesąžiningos konkurencijos atsakovas gali gauti tam tikrą turtinę naudą, pavyzdžiui, pajamas (CK 6.249 str. 1 d.). Atsakovo dėl nesąžiningos konkurencijos gautos pajamos gali būti laikomos ieškovo nuostoliais, nes teisėje galioja bendras principas, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį atsakovo gauta turtinė nauda už tą laikotarpį, per kurį jis atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, gali būti pripažinta ieškovo nuostoliais. Atsakovo pajamos, gautos už tą laikotarpį, per kurį jis atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus (jeigu įrodomas priežastinis ryšys tarp šių pajamų ir neteisėtų veiksmų), yra bene svarbiausias kriterijus, kuris naudotinas apskaičiuojant nesąžininga konkurencija padarytą žalą. Dėl nesąžiningos konkurencijos ieškovas gali prarasti dalį kontrahentų, tam tikrą rinkos dalį, gali sumažėti jo veiklos apimtys. Tokiu atveju nesąžininga konkurencija padaryta žala gali pasireikšti ieškovo negautomis pajamomis. Tuo apibūdinamas dar vienas ieškovo patirtos žalos apskaičiavimo kriterijus. Atsakovų neteisėtai konkuruojant gautos naudos, o tuo pačiu ieškovo prarastų pajamų, kaip netiesioginių nuostolių, fakto kriterijumi teisėjų kolegija vadovaujasi konstatuodama atsakovų pareigą atsakyti už ieškovui padarytą žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio mėn. 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-650/2008).

57Ieškovas patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 212-220) prašo priteisti iš atsakovės J. B. 10 000 litų baudą bei solidariai iš atsakovų UAB „Insight Solutions“ ir J. B. 164 986 litų dydžio nuostolius, atsiradusių dėl atsakovų atliktų nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Atitinkamai ieškovas nurodė, kad atsakovas UAB „Insight Solutions“ nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo iki ieškinio teismui pateikimo datos neteisėtai, t. y. dėl jos bei J. B. atliktų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, gavo 164 986 Lt grynojo pelno.

58Pirmos instancijos teismas nesprendė klausimo dėl nuostolių dydžio, jų atsiradimo pagrįstumo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, bylos duomenimis, nepakanka įrodymų spręsti kokia dalis atsakovo UAB „Insight Solutions“ pelno yra gauta iš jo santykių su SPSS International BV, ar SPSS International BV yra vienintelis tiekėjas atsakovės J. B. įmonėje UAB „Insigt Solutions“, ar SPSS International BV sutartinių santykių nutraukimas turėjo lemiamos įtakos ieškovo nemokumui.

59Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas konstatavęs atsakovų atliktus neteisėtus veiksmus ir išsprendęs klausimą dėl ieškovo reikalavimo, susijusio su baudos skyrimu atsakovei J. B., nepagrįstai nesprendė reikalavimo dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto pasinaudojimo kitai bendrovei priklausančia komercine paslaptimi ir taip nesąžiningai konkuruojant (CK 6.249 straipsnio 1, 2 dalys, 6.6 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis) ir tuo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

60Apibendrinat pasakytą, apeliacinės instancijos teismas aukščiau konstatavęs, kad atsakovai J. B. ir UAB „Insight Solutions“ atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, J. B. atskleidė komercinę paslaptį UAB „Insight Solutions“, dėl to pritraukė ieškovo tiekėją SPSS International BV, su kuriuo atsakovas sudarė produkcijos platinimo sutartį. Dėl šių veiksmų ieškovas patyrė nuostolių. Apskaičiuoti ieškovui padarytos žalos dydį, t. y. išspręsti klausimą iš esmės, apeliacinės instancijos teismas pagal į bylą pateiktus įrodymus neturi galimybės, todėl ieškovo patirtų nuostolių dydžio nustatymo ir jų priteisimo klausimas perduotinas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Kitoje dalyje, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl sprendimo keisti ar naikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

61Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

62Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria buvo netenkintas ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės J. B. (a.k. ( - )) ir atsakovo UAB „Insight Solutions“ (j.a.k. 302310399) solidariai ieškovo BUAB „IT partneris“ (j.a.k. 300568276) naudai 164 986 litus nuostolių ir šioje dalyje perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

63Kitą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB ,,IT partneris“ pareikštu atsakovams J. B. ir UAB ,,Insight... 5. Ieškovas nurodė, jog jis užsiėmė informacinių technologijų sprendimo,... 6. Atsakovai J. B. ir UAB ,,Insigth Solutions“ atsiliepimu į ieškinį su... 7. Atsakovai pareiškė ieškovui priešieškinį, kuriuo prašė teismo... 8. Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį prašė atsakovų priešieškinį... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškovo BUAB ,,IT... 11. Teismas, spręsdamas atsakovų priešieškinio pagrįstumo klausimą,... 12. Teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio pagrįstumo klausimą, įvertinęs... 13. Teismas sprendė, kad atsakovė, gavusi iš ieškovo konfidencialią... 14. Teismas sprendė, kad atsakovų veiksmai pagal Konkurencijos įstatymo 16... 15. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai... 16. Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „IT partneris“ prašo panaikinti Vilniaus... 17. 1. Byla dalyje dėl ieškovo prašomų priteisti 164 986 Lt dydžio nuostolių... 18. 2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra priežastinio... 19. 3. Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas... 20. 4. Teismas taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad prieš SPSS International... 21. 5. Tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos yra... 22. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai J. B. ir UAB „Insight... 23. 1. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės... 24. 2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo, kad nesama priežastinio... 25. 3. Ieškovas nesilaikė CPK 306 straipsnio 2 dalyje ir 314 straipsnyje... 26. Apeliaciniu skundu atsakovai J. B. ir UAB „Insight Solutions“ prašo... 27. 1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovų pateiktų įrodymų,... 28. 2. Ieškovas visada buvo ginčo dalyku esančios konfidencialios informacijos... 29. 3. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neįvertino, jog Konfidencialumo... 30. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas BUAB „IT partneris“... 31. 1. Priešingai nei nurodo atsakovai, pirmosios instancijos teismas,... 32. 2. Konfidencialios informacijos turinį turėjo teisę nustatyti ieškovas. Ši... 33. 3. Šalys sudarė Konfidencialumo sutartį. Jos nesudarė nekonkuravimo... 34. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 35. teisiniai argumentai ir išvados... 36. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios... 37. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo... 38. Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo... 39. Konkurencijos įstatymo (nagrinėjamam ginčui aktuali 1999 m. kovo 23 d.... 40. Komercinė paslaptis apibrėžta CK 1.116 straipsnyje, kurio 1 dalyje... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl komercinės paslapties sampratos... 42. Taigi dėl informacijos pripažinimo paslaptimi sprendžia jos savininkas,... 43. Šie duomenys yra svarbūs vertinat tarp atsakovo UAB ,,Insight Solutions“ ir... 44. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliantų J. B. ir UAB „Insight... 45. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų J. B. ir UAB „Insight Solutions“... 46. Apeliantai teigia, kad Konfidencialumo sutartimi ieškovas siekė konkretų... 47. Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad valstybė reguliuoja... 48. Analogiškai šis draudimas aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių... 50. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės J. B.... 51. Apibendrinant tai, kas pasakyta apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 52. Dėl žalos dydžio nustatymo ... 53. Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektai,... 54. Vilniaus apygardos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, kad... 55. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija patvirtinusi, kad atsakovas... 56. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pats siekis nesąžiningai... 57. Ieškovas patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 212-220) prašo priteisti iš... 58. Pirmos instancijos teismas nesprendė klausimo dėl nuostolių dydžio, jų... 59. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmos... 60. Apibendrinat pasakytą, apeliacinės instancijos teismas aukščiau... 61. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 62. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį,... 63. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį palikti...