Byla e2-377-569/2017
Dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir panaikinimo, sprendimo nenagrinėti pretenziją panaikinimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Statybų kodas‘‘, uždarosios akcinės bendrovės ,,Irdaiva‘‘ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Kelmės vanduo‘‘, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą, Viešųjų pirkimų tarnybai dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir panaikinimo, sprendimo nenagrinėti pretenziją panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Ieškinio, atsiliepimų esmė

4

  1. Ieškovė UAB ,,Statybų kodas‘‘ ieškiniu prašo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu pirkimo sąlygų 27.3 ir 27.6 punktuose nustatytą „techninių privalumų“ ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametrą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad atsakovė UAB „Kelmės vanduo“ vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Projektavimo ir rangos darbai - Kelmės nuotekų valymo įrenginių išplėtimo/ rekonstrukcijos projektavimo ir darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. ( - )). Pagal pirkimo sąlygų 27.3 punktą tiekėjų pasiūlymų vertinimas ir palyginimas atliekamas pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametrus: kainą, techninius privalumus ir eksploatavimo išlaidas. Pirkimo sąlygų 27.6 punkte, apibrėžiant „techninių privalumų“ parametrą, nurodyta, kad: „Bus vertinami tik tie techniniai privalumai, kurie tiesiogiai didina technologinio proceso efektyvumą arba procesų valdymo patikimumą ir efektyvumą. Eksploatacijos eigoje siūlomas techninis privalumas turi būti taikomas nepertraukiamai. Šios priemonės/sprendiniai turi būti aprašyti Tiekėjo techniniame pasiūlyme ir pavaizduoti brėžiniuose/schemose. Už 1 priemonę bus skiriamas 1 balas. Ekonominio naudingumo balai apskaičiuojami kriterijaus reikšmę (Tp) palyginant su geriausia to kriterijaus reikšme – šiuo atveju (Tmax) ir apskaičiuojami pagal formulę: T1= Tp /T max x Y2 “.
  3. 2016-10-11 raštu ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl pirkimo sąlygų 27.3 ir 27.6 punktuose nustatyto „techninių privalumų“ ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametro patikslinimo. Ieškovė reikalavo, kad atsakovė patikslintų pirkimo sąlygas, konkretizuojant, kas yra laikoma „tiesioginiu“ efektyvumo didinimu (paaiškinti ir pateikti pavyzdžių, kokie privalumai būtų laikomi tiesiogiai didinančiomis efektyvumą, o kokios – netiesiogiai); paaiškinti, kas, perkančiosios organizacijos nuomone, apskritai yra laikoma technologinio proceso efektyvumo didinimu ir proceso valdymo patikimumo bei efektyvumo didinimu (pateikti pavyzdžių) bei nustatyti pasiūlymų vertinimo tvarką ne tik pagal techninių privalumų skaičių, bet ir jų reikšmingumo, kokybės pirkimo objektui vertinimą. Atsakovė pretenzijos iš esmės netenkino, todėl ieškovė pateikė ieškinį, reikalaudama pripažinti neteisėtomis ginčijamas pirkimo sąlygas.
  4. Ieškovė mano, kad atsakovė pirkimo sąlygų 27.3 ir 27.6 punktuose nustatė neteisėtą „techninių privalumų“ parametrą ir jo vertinimo tvarką. Atsakovė nustatė nekonkretų ir iš esmės ydingą pasiūlymų vertinimo parametrą, pagal kurį negalima nustatyti objektyvaus pasiūlymų ekonominio naudingumo ir objektyviai tarpusavyje palyginti pasiūlymų. Pirkimo sąlygose apibrėžtas „techninių privalumų“ parametras pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, 39 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir 24 straipsnio 9 dalies reikalavimus, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia.
  5. VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 punktas nustato, kad perkančioji organizacija pasiūlymus gali vertinti pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, kai pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko. Atsakovė nustatė „techninių privalumų“ parametrą, pagal kurį neįmanoma objektyviai palyginti tarpusavyje pasiūlymų ir nustatyti tikrojo (objektyvaus) „kainos – kokybės“ santykio.
  6. Pagal „techninių privalumų“ parametrą atsakovė pasiūlymus vertins ne pagal tiekėjų siūlomų techninių sprendimų (privalumų) įtaką pirkimo objektui, o nustatydama šių techninių sprendimų kiekį, skirdama už kiekvieną pasiūlytą privalumą po 1 balą. T.y. atsakovė pasiūlymus tarpusavyje lygins ne pagal skirtingas techninių privalumų savybes, o formaliai, vien pagal jų skaičių, neanalizuojant pačių privalumų reikšmingumo pirkimo objektui. Pirkimo sąlygose suformuluotas „techninių privalumų“ parametras nėra tiesiogiai susijęs su pirkimo objekto naudingumo savybėmis, nes atsakovė nevertina ir nelygina skirtingų techninių privalumų naudingumo. Tiekėjų varžymasis tik dėl techninių privalumų skaičiaus, o ne jų kokybės ir reikšmingumo pirkimo objektui, tampa iš esmės formalus, o ne realus. Tiekėjas nemotyvuojamas siūlyti inovatyvų produktą su efektyviais, bet brangiau kainuojančiais techniniais privalumais, turinčiais reikšmingos įtakos pirkimo objekto efektyvumo padidinimui, nes jis nusileis tiekėjui, siūlančiam didesnį kiekį privalumų, kurių įtaka pirkimo objektyvumo efektyvumo padidinimui bus mažesnė. Todėl reali konkurencija pirkime dėl neobjektyvaus ir abstrakčiai apibrėžto „techninių privalumų“ parametro visiškai neužtikrinta.
  7. Atsakovės nustatytas „techninių privalumų“ parametras taip pat neatitinka objektyvumo kriterijų, kadangi atsakovė gali tiksliai ir aiškiai pirkimo dokumentuose apibrėžti jo vertinimo tvarką, tačiau to nepagrįstai neatlieka. Atsakovės siekis pagal „techninių privalumų“ parametrą gauti inovatyvius ir ekonominę naudą ilguoju laikotarpiu turinčius sprendimus, akcentuojant ne tik kainą, bet ir sutaupymus visos eksploatacijos metu, yra deklaratyvus.
  8. Atsakovė taip pat nepagrįstai teigia, kad pagal „techninių privalumų“ parametrą vertins skirtingų techninių sprendinių kombinacijas, nes tokios vertinimo tvarkos pirkimo sąlygose nenustatė. Atsakovė pasiūlymus vertina pagal fiktyvią įtaką pirkimo objektui, vien pagal formalų techninių privalumų skaičių, bet ne pagal pasirinktų privalumų kombinacijas, jų reikšmę.
  9. Pirkimo sąlygų I skirsnio „Pasiūlymo priedas“ lentelėje nustatyta, kad atsakovė siekia gauti Europos Sąjungos paramą pirkimo sutarties vykdymui ir būti galutiniu paramos gavėju pagal projektą, kurio įgyvendinančioji institucija yra Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

    5Atsakovė, nustatydamas pirkimo sąlygose „techninių privalumų“ parametrą, nesilaiko APVA nustatytų privalomų reikalavimų projektų pirkimo dokumentams. APVA tinklalapyje pateikti standartiniai Projektavimo ir statybos darbų pirkimo dokumentai, vertinant pasiūlymus pagal ekonominį naudingumą, kuriuose nustatyta, kad pasiūlymai turi būti vertinami tik pagal pasiūlymo kainos ir eksploatavimo išlaidų parametrus, raudona žyma „privaloma‘‘ pažymint, kad tokie reikalavimai privalomi. APVA nenustato galimybės naudoti kitokius pasiūlymų vertinimo parametrus, todėl atsakovė, nesilaikydama APVA reikalavimų, nustatė pasiūlymų vertinimo tvarką pagal formalų ir neobjektyvų „techninių privalumų“ parametrą, tuo rizikuodama negauti pirkimui skirtos finansinės paramos, kartu pažeisdama pirkimo dalyvių interesus, nes negavus paramos, atsakovė nesudarys pagrindinės rangos darbų sutarties pagal pirkimo sąlygų 34.2 punktą.

  10. Ieškovė UAB ,,Irdaiva‘‘ ieškiniu prašo: 1) panaikinti atsakovo UAB „Kelmės vanduo“ 2016-10-26 d. sprendimą palikti nenagrinėta ieškovo UAB „Irdaiva“ 2016-10-26 d. pretenziją Nr. ( - ); 2) pripažinti neteisėta ir panaikinti supaprastinto atviro konkurso „Kelmės nuotekų valymo įrenginių išplėtimo/rekonstrukcijos, projektavimo ir darbų pirkimas‘‘ (pirkimo Nr. ( - )) sąlygų 2.2 punkto a) dalį ta apimtimi, kiek šioje dalyje nustatyta, kad projektavimo paslaugos yra Konkurso pagrindiniai darbai, kurių negalima perduoti subrangovams, 3) pripažinti neteisėtu ir panaikinti supaprastinto atviro konkurso „Kelmės nuotekų valymo įrenginių išplėtimo/rekonstrukcijos, projektavimo ir darbų pirkimas‘‘ (pirkimo Nr. ( - )) sąlygų 5.1.2 punktą, kuris nustato, jog „Pavienis dalyvis/ jungtinės veiklos dalyvis (visi jungtinės veiklos partneriai bendrai) per 3 metus (jei pavienis dalyvis/ jungtinės veiklos dalyvis veikia trumpiau nei 3 metai, tai nuo jo registravimo pradžios) iki pasiūlymų pateikimo dienos privalo būti atlikęs bent vieną nuotekų valymo įrenginių projektavimo paslaugų sutartį‘‘; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  11. Ieškovė UAB „Irdaiva“ nurodė, kad yra suinteresuotas tiekėjas, siekiantis dalyvauti viešajame pirkime. Ieškovė pateikė atsakovei dvi pretenzijas. Pirmąją pretenziją Nr. ( - ) atsakovė iš dalies patenkino, t.y. tenkino pretenzijos dalį dėl subrangovams keliamų minimalių kvalifikacinių reikalavimų. Tačiau atsakovė atmetė pretenzijos dalį dėl Konkurso sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų, kurie yra itin abstraktūs, absoliučiai neapibrėžti, neskaidrūs ir suteikiantys atsakovei nepagrįstą ir neteisėtą absoliučią diskreciją, nustatant tiekėjų ekonominio naudingumo įvertinimą ir sudarantys sąlygas perkančiajai organizacijai proteguoti konkretų tiekėją.
  12. Atsakovė 2016 m. spalio 20 d. paskelbė apie pirkimo pataisą, kuri prieštarauja Konkurso sąlygose nustatytoms nuostatoms, todėl ieškovė pateikė atsakovei 2016-10-26 dienos pretenziją Nr. ( - ). Pretenzijoje (kurios turinys ir reikalavimai visiškai atitinka šio ieškinio dalyką, pagrindą ir reikalavimus) ieškovė nurodė atsakovei, kad dalis Konkurso sąlygų akivaizdžiai ir esmingai pažeidžia imperatyvųjį teisinį viešųjų pirkimų reguliavimą, todėl atsakovė privalėjo sustabdyti Konkurso pirkimo procedūras ir pakeisti Konkurso sąlygas. Atsakovė 2016-10-26 d. raštu nepagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės pretenziją. Atsakovė nurodė, kad pretenzija palikta nenagrinėta, nes pateikta pavėluotai, praleidus VPĮ 94 str. 1 d. 2 p. ir Pirkimo sąlygų 36.2 p. nustatytą pretenzijų pateikimo terminą.
  13. Dėl 2016-10-26 dienos sprendimo nenagrinėti 2016-10-26 dienos pretenzijos ieškovė nurodė, kad pretenzijoje ieškovė remiasi 2016-10-20 d. paskelbta Skelbimo apie pirkimą pataisa, todėl 5 darbo dienų pretenzijos pateikimo terminas pretenzijai pareikšti (LR VPĮ 94 str. 1 d. 2 p., Konkurso sąlygų 36.2 punktas) baigėsi tik 2016 m. spalio 27 d. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė pretenziją pateikė ir atsakovė ją gavo 2016 m. spalio 26 dieną - likus 1 darbo dienai iki pretenzijų pateikimo termino pabaigos. Todėl ieškovė nepraleido termino pretenzijai pateikti.
  14. Atsakovė 2016-10-19 d. išplatino pranešimą, kuriame nurodė: „Informuojame, kad pasiūlymų pateikimo terminas yra nukeliamas protingam laikotarpiui. Tikslus pasiūlymo pateikimo terminas bus nurodytas skelbime apie konkurso skelbimą patikslinimą (SK4 forma) pateikiama CVP IS. Prašome sekti informacija. <...> Perkančioji organizacija, atsakydama į pretenziją, pateikė nesutikimo motyvus, kuriais paaiškino minėtus Konkurso sąlygų punktus“. Todėl ieškovė galėjo suprasti ir suprato, kad atsakovė pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus būtent iš atsakovės 2016-10-19 d. pranešimo ir 2016-10-20 d. skelbimo apie pirkimą patikslinimo (SK 4 formos), šios informacijos pagrindu ieškovė galėjo objektyviai įvertinti savo galimybes ir suinteresuotumą dalyvauti Konkurse. 2016-10-19 d. ir 2016-10-20 d. informacijos pagrindu ieškovė galėjo suprasti ir suprato apie tai, kad atsakovė nustatė neteisėtas, nepagrįstais, neskaidrias Konkurso sąlygas, kurios (sąlygos) prieštarauja tiek imperatyviajam viešųjų pirkimų teisiniam reguliavimui, tiek 2016-10-20 d. Skelbime apie pirkimą pataisoje pateiktai informacijai.
  15. Dėl skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimo ieškovė nurodė, kad 2016-10-11 d. (tai yra pasibaigus pretenzijų padavimo terminui dėl paskelbtų Konkurso sąlygų pagal LR VPĮ 94 str. 1 d. 2 punktą) atsakovė CVP IS priemonėmis išplatino pranešimą: „Laba diena, informuojame, kad Perkančioji organizacija gavo tiekėjo pretenziją. Pirkimo procedūros stabdomos iki kol pretenzija bus išnagrinėta ir pateiktas atsakymas į ją. Apie priimtus sprendimus informuosime CVP IS priemonėmis“. 2016-10-19 d. atsakovė informavo tiekėjus, kad 2016-10-11 d. pretenzija buvo pateikta dėl 2016-09-16 d. paskelbtų Konkurso sąlygų nuostatų. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovė atnaujino vienam iš tiekėjų praleistą pretenzijos pateikimo terminą dėl 2016-09-16 d. paskelbtų Konkurso sąlygų punktų, kurie niekuomet nuo pat paskelbimo dienos nebuvo nei keičiami, nei tikslinami. Vienam iš tiekėjų atnaujinusi praleistą pretenzijos pateikimo terminą, atsakovė privalo laikytis skaidrumo ir nediskriminavimo principų ir atnaujinti pretenzijos pateikimo terminą kitam tiekėjui, net ir tuo atveju, jeigu pretenzijų pateikimo terminas ir būtų pasibaigęs. Atsakovė elgtųsi itin neskaidriai ir neteisėtai, jeigu tik vienam iš tiekėjų sudarytų išskirtines sąlygas, priimdama ir išnagrinėdama vieno tiekėjo pavėluotai pateiktą pretenziją, o kito tiekėjo (UAB „Irdaiva“) pretenzijos nenagrinėdama. Vieno iš tiekėjų nepagrįstas išskyrimas ir išskirtinių sąlygų (išimčių) vienam tiekėjui nustatymas akivaizdžiai reiškia vieno tiekėjo protegavimą ir tiekėjų lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principų pažeidimą. Todėl atsakovė privalėjo sustabdyti Konkurso pirkimo procedūras ir išnagrinėti (bei patenkinti) ieškovės 2016-10-26 pretenziją.
  16. Dėl Konkurso sąlygų ieškovė nurodė, kad sąlygų 2.2 punkto a) dalies nuostata - „Pagrindiniai šio pirkimo darbai yra nuotekų valymo įrenginių išplėtimo/ rekonstrukcijos įrenginių projektavimas, įrangos pirkimo, montavimo, paleidimo ir derinimo darbai: Suprojektuoti ir pastatyti nuotekų valymo įrenginius Kelmėje“ – yra akivaizdžiai neteisėta, nepagrįsta ir naikintina ta apimtimi, kiek nustato, jog Konkurso pagrindiniai darbai yra projektavimas. 2016-10-20 d. Skelbimo apie pirkimą pataisoje yra nurodyta: ,,II.1.2. Pirkimo objekto kodai pagal Bendrą viešųjų pirkimų žodyną (angl.CPV) : pagrindinis objektas - 45252100-9 (Nuotekų valymo įrenginių statybos darbai.); papildomas objektas - 71320000-7 (Inžinerinio projektavimo paslaugos.)‘‘. Todėl akivaizdu, jog 2016-10-20 d. Skelbimo apie pirkimą pataisoje yra aiškiai nurodyta, jog projektavimo paslaugos yra tik papildomas pirkimo objektas, o ne pagrindinis Konkurso pirkimo objektas. Konkurso sąlygų 2.2 punkto a) dalies nuostata, esą projektavimo darbai yra Konkurso pagrindiniai darbai, prieštarauja 2016-10-20 d. Skelbimo apie pirkimo pataisoje esančiai informacijai, kurioje (Skelbimo pataisoje) yra teisėtai ir pagrįstai nurodyta, jog projektavimo paslaugos tėra tik papildomos (nepagrindinės) paslaugos. Projektavimo paslaugos apskritai nėra statybos darbų sritis, o savarankiška ūkinė veikla, priskirta ne darbų, o paslaugų kategorijai (EVRK kodas - 71320000-7). VPĮ 24 str. 5 dalyje yra nurodyta, jog jeigu darbų pirkimo sutarčiai vykdyti pasitelkiami subrangovai, pagrindinius darbus, kuriuos nustato perkančioji organizacija, privalo atlikti tiekėjas. Atsakovė pagrindiniais gali nurodyti tik darbus, o ne paslaugas (projektavimo paslaugas). Todėl Konkurso sąlygų 2.2 punkto a) dalis prieštarauja ne tik 2016-10-20 d. Skelbimo apie pirkimo pataisoje nurodytai informacijai, bet ir LR VPĮ 24 str. 5 dalies imperatyvioms nuostatoms, todėl yra neteisėta. Analogiškais teisiniais ir faktiniais pagrindais yra neteisėtas ir privalo būti pakeistas Konkurso sąlygų 5.1.2 punktas, kuris nustato, jog „Pavienis dalyvis/ jungtinės veiklos dalyvis (visi jungtinės veiklos partneriai bendrai) per 3 metus (jei pavienis dalyvis/ jungtinės veiklos dalyvis veikia trumpiau nei 3 metai, tai nuo jo registravimo pradžios) iki pasiūlymų pateikimo dienos privalo būti atlikęs bent vieną nuotekų valymo įrenginių projektavimo paslaugų sutartį“.

    6

  17. Atsakovė UAB ,,Kelmės vanduo‘‘ atsiliepimuose į ieškinius nurodė, kad su ieškiniais nesutinka, prašo juos atmesti.
  18. Dėl ieškovės UAB ,,Statybų kodas‘‘ ieškinio atsakovė nurodė, kad VPĮ 90 str. 1 d. nustatyta, jog perkant prekes, paslaugas ar darbus, pateikti pasiūlymai gali būti vertinami vadovaujantis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos kriterijumi, to paties straipsnio 2 d. nurodyta, jog ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal perkančiosios organizacijos nustatytus, su pirkimo objektu susijusius kriterijus. Tokie kriterijai, be kainos, paprastai yra kokybės, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko kriterijai. Taigi, atsakovė turi teisę pasiūlymus vertinti taikant ekonominio naudingumo kriterijų, kurio vienas iš parametrų būtų su pirkimo objektu susiję techniniai privalumai. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006-10-12 įsakymu Nr. ( - ) patvirtintų Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų 11 p. nustatyta, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo įvertinimui siūloma pasirinkti kriterijus, kurie padidintų perkamo objekto naudojimo efektyvumą: kainą (kaina yra privalomas kriterijus), kokybę, techninius privalumus, estetines, funkcines charakteristikas, aplinkosaugos charakteristikas, eksploatavimo išlaidas, efektyvumą, garantinį aptarnavimą ir techninę pagalbą, pristatymo datą, pristatymo laikotarpį arba užbaigimo terminą, taip pat kitus, tiesiogiai su pirkimo objektu susijusius kriterijus. Viešųjų pirkimų tarnyba techninį privalumą, susijusį su pirkimo objektu, įvardija kaip pavyzdinį ir vieną iš esminių kriterijų. Atsakovė siekia įsigyti nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos/išplėtimo darbus, t. y. būsimas rangovas turės prie esamų valymo įrenginių prijungti naujus įrenginius ir juos susieti į vieną visumą tam, kad nuotekų valykla (kaip įrenginių visuma) veiktų tinkamai ir kaip galima mažesnėmis eksploatacinėmis sąnaudomis. Tai reiškia, kad pirkimo tikslo pasiekimui ir geriausio pasiūlymo išrinkimui yra būtina, kad tiekėjai varžytųsi teikdami kaip galima daugiau įrenginių ar įrangos gerinančios valyklos (visų įrenginių bendrai) valdymą, eksploataciją, išvalyto vandens kokybę. Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametru T1 „Techniniai privalumai" ir siekiama skatinti tiekėjus teikti daugiau ir geresnės įrangos ir įrenginių, kurių pritaikymas sąlygos visos valyklos kokybišką darbą mažiausiomis sąnaudomis.
  19. Kadangi inovatyvūs sprendiniai/priemonės ir įrenginiai susiję su nuotekų valykloje išvalyto vandens kokybe, atsakovė siekia, kad tiekėjai varžytųsi teikdami įvairius įrenginius, gerinančius nuotekų valyklos darbą, nes tokiu būdu sumažinama tikimybė, kad tiekėjai nepasiūlys nei vieno inovatyvaus įrenginio arba žinodami, kad techniniai privalumai net nevertinami, tiesiog pasiūlys senus techninius metodus (priemones, įrenginius), kurie jau šiuo metu yra taikomi siekiamoje rekonstruoti valykloje ir kurie neužtikrina nuotekų išvalymo kokybės pagal šiandienos reikalavimus. Parametru T1 „Techniniai privalumai" tiekėjai motyvuojami varžytis ne tik kaina, tačiau ir siūlomais įrenginiais, o tai sąlygoja galimybę racionaliai panaudojant lėšas, itin palankiomis sąlygomis atsakovei įsigyti ko reikia.
  20. Ieškovė teigia, kad T1 parametras neužtikrina konkurencijos, nes tiekėjas nemotyvuojamas siūlyti inovatyvų produktą su efektyviais, bet brangiau kainuojančiais techniniais privalumais, turinčiais reikšmingos įtakos pirkimo objekto efektyvumo padidinimui, nes jis nusileis tiekėjui, siūlančiam didesnį kiekį privalumų, bet kurių įtaka pirkimo objektyvumo efektyvumo padidinimui bus mažesnė. Tačiau toks teiginys yra nepagrįstas, nes skatinant tiekėjus varžytis siūlant kaip galima daugiau techninių privalumų suteikiančią įrangą, priemones ar sprendinius pirkimo objektui, kartu sudaroma reali galimybė atsakovei įsigyti ne tik kokybiškus įrenginius, bet svarbiausia gauti kokybišką galutinį rezultatą -nepertraukiamai, ekonomiškai ir ekologiškai veikiančią nuotekų valyklą kokybiškai išvalančią užterštą vandenį. Akivaizdu, kad tiekėjo siūlomi techniniai privalumai (inovatyvūs sprendiniai, įranga, priemonės, įrenginiai) tiesiogiai siejasi su nuotekų valyklos darbo kokybe ir mažesnėmis eksploatacinėmis išlaidomis. Pirkimo sąlygų 27.8 p. aiškiai nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams suteikiami lyginamieji svoriai, kur parametro T1 lyginamasis svoris yra pats mažiausiais -10, tuo tarpu kitų parametrų lyginamieji svoriai yra žymiai didesni (parametras C „Kaina" - 60, parametras T2 „Eksploatavimo išlaidos" - 30). Vadinasi, net jei tiekėjas ir pasiūlys itin daug techninių privalumų suteikiančių sprendinių, tai pagal parametrą T1 jam bus suteiktas maksimalus įvertinimas -10 balų, tuo tarpu kitas tiekėjas pasiūlęs nors ir dvigubai mažiau įrenginių, tačiau, kurių taikymas lems mažiausias eksploatacines išlaidas, gaus maksimalų parametro T2 įvertinimą - 30 balų. Atitinkamai ir pasiūlymo kainoje, daugiausia balų (60) gaus tiekėjas, pasiūlęs mažiausią kainą, ir tik susumavus kiekvieno tiekėjo pasiūlymo gautus balus už šiuos parametrus bus nustatytas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Akivaizdu, kad pirkimo laimėtojas tikrai nebus tas tiekėjas, kuris pasiūlys daugiausiai techninių privalumų, laimėtoju taps tas, kuris už mažiausią kainą pasiūlys naudingiausius įrenginius sąlygojančius mažas valyklos eksploatacines išlaidas.
  21. Ieškovė teigia, kad parametras Tl yra neobjektyvus ir abstraktus, pagal jį negali būti objektyviai įvertinami pasiūlymai ir skiriami balai. Tokie teiginiai nepagrįsti, nes pirkimo sąlygų 27.6 p. aiškiai nustatyta, kad techninius privalumus sąlygojantys sprendiniai (įrenginiai/priemonės) eksploatacijos eigoje turi dirbti nuolat ir užtikrinti technologinio proceso efektyvumą bei/arba procesų valdymo efektyvumą, kiekvienas toks privalumas turi būti aprašytas pasiūlyme ir kad už kiekvieną tokį privalumą bus suteikiamas vienas balas. Taigi, aiškiai nurodyta, kokius minimalius kriterijus turi atitikti sprendiniai, kad jie butų vertinami. Bet kuri pirkimą tikrinanti institucija pagal tiekėjo pateiktą pasiūlymą įvertinti, ar balai paskirti tesėtai ir pagrįstai.
  22. Jei tiekėjams suteikiama teisė siūlyti įvairius sprendinius, juos nurodant ir aprašant pasiūlyme bei už tai jiems skiriant ekonominio naudingumo balus, tai negali būti laikoma konkurencijos ribojimu, priešingai, konkurencija yra skatinama, nes tiekėjams suteikiama laisvė parinkti geriausias priemones ir sprendinius ir juos pasiūlyti pirkimui. Jei būtų laikomasi ieškovės pozicijos ir atsakovė privalėtų nurodyti, kokių įrenginių jam tiksliai reikia, tai tokiu atveju konkurencija iš tiesų būtų ribojama, nes tiekėjai, kurie galėtų siūlyti net geresnių parametrų įrenginius arba kitokius sprendinius, pirkime negalėtų dalyvauti, nes jų sprendiniai neatitiktų reikalavimų.
  23. Atsakovė, atsakydama į ieškovės pretenziją, pateikė pavyzdžių, kurie būtų laikomi atitinkančiais Tl „Techniniai privalumai" parametrą ir už kuriuos būtų suteikiami balai. Pateiktus pavyzdžius atsakovė paviešino viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje visiems rinkos dalyviams. Visi rinkos dalyviai su šiais pavyzdžiais susipažino. 2016-10-26 (iki teismui 2016-10-27 nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones pirkimui) atsakovė atplėšė vokus su tiekėjų techniniais pasiūlymais. Pirkimui pasiūlymus pateikė 5 tiekėjai. Tai reiškia, kad tik ieškovei ekonominio naudingumo vertinimo parametras Tl buvo neva neaiškus ir nesuprantamas. Atsakovei nustačius ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametrus, natūralu, kad tam tikra rinkos dalyvių dalis yra diskriminuojama, nes neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų arba negali pasiūlyti įrangos ar įrenginių leidžiančių pasiekti ekonomiškai naudingiausią nuotekų valyklos darbą. Šiuo atveju pirkimas vykdomas teisėtai, taikant aiškius, konkrečius ekonominio naudingumo vertinimo parametrus ir neribojant konkurencijos daugiau, nei to reikia pasiekti pirkimo tikslą. Todėl laikytina, kad tiekėjai nebuvo diskriminuojami.
  24. APVA tinklalapyje pateiktuose standartiniuose Projektavimo ir statybos darbų pirkimo dokumentuose, vertinant pasiūlymus pagal ekonominį naudingumą, nurodomi du privalomi parametrai vertinant tiekėjų pasiūlymus - kaina (lyginamasis svoris 80) ir eksploatacinės išlaidos (lyginamasis svoris 20). Pirkimo 27.3 p. nurodoma, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametrai yra trys - kaina (lyginamasis svoris 60), techniniai privalumai (lyginamasis svoris 10) ir eksploatacinės išlaidos (lyginamasis svoris 30). Šio pirkimo sąlygose yra naudojami tokie patys ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametrai, tai, kad atsakovė šalia APVA dokumentuose nurodytų reikalavimų įtraukė papildomą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametrą, negali būti laikoma APVA dokumentų pažeidimu. Atsakovė yra atsakinga už viešojo intereso vandentiekio ir nuotekų tvarkymo srityje užtikrinimą, nes atsakovė, o ne APVA ar ieškovė geriausiai žino, ko reikia, kad nuotekų valymas Kelmės rajone būtų efektyvus, kokybiškas ir ekonomiškas.
  25. Rekomendacijų IX-XIV skyriuose išsamiai nurodyta ekonominio naudingumo ekspertinio vertinimo tvarka, kuri yra pakankama tam, kad Konkurse, vertinant pasiūlymus, būtų užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumo principai, o atsakovės parinkti nešališki ekspertai galėtų objektyviai įvertinti tiekėjų pateiktus pasiūlymus. Jei pirkimo sąlygose ar techninėje užduotyje tiekėjams būtų nurodyta, kokią įrangą ir sprendinius jie privalo pasiūlyti, tai iš esmės pats ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo pagrindu vykdomas pirkimas netektų prasmės ir pasiūlymų vertinimas pagal kriterijus būtų nereikalingas, o pirkimo tikslai taip ir nebūtų pasiekti, nes tiekėjai varžytųsi dėl darbų atlikimo kainos, o ne dėl efektyviausių sprendinių pasiūlymo.
  26. Dėl ieškovės UAB ,,Irdaiva‘‘ ieškinio atsakovė nurodė, kad ieškovė reiškia ieškinį atsakovei dėl pirkimo sąlygų, pagal kurias pati ginčo pirkime pateikė pasiūlymą, tuo sutikdama su šių ginčo pirkimo sąlygų reikalavimais ir nuostatomis, kurias ginčija. Ieškovė nurodė, kad tik 2016-10-19 gavus atsakovės paaiškinimus, kurie buvo pateikti visiems tiekėjams, neva suprato, kaip pirkimo sąlygos pažeidžia jos ir kitų tiekėjų teises. Pirkimo sąlygų 2.2 p. ir 5.1.2 p. buvo paskelbti skelbime apie pirkimą ir pirkimo sąlygose dar 2016-09-16, skelbiant pirkimą CVP IS. Ieškovė šių reikalavimų per 10 dienų apskundimo laikotarpį neginčijo, pretenzijų dėl jų atsakovei neteikė. Akivaizdu, kad ieškovė puikiai suprato pirkimo sąlygų turinį ir joms pritarė. Dar 2016-09-16 paskelbtus pirkimo sąlygų 2.2. a) punkto ir 5.1.2 punkto reikalavimus ieškovė apskundė tik 2016-10-26d. 9 val. 41 min. - daugiau nei mėnesiu praleidusi apskundimo terminą ir iki pasiūlymų pateikimo termino likus 19 minučių. Toks ieškovės elgesys rodo, kad ieškovė yra suinteresuota bet kokiomis sąlygomis ir priemonėmis vilkinti pirkimą ir jam kliudyti.
  27. Kad ieškovė yra nesąžininga ir pateiktu ieškiniu siekia vilkinti bylą įrodo tai, kad ieškovė pirkimui pateiktame pasiūlyme nurodo, kad kitą ieškovę šioje byloje - UAB „Statybų kodas"- pasitelks kaip subrangovą darbams pirkimo objekte atlikti, jei laimės pirkimą. Abi ieškovės nesutinka su pirkimo sąlygų reikalavimais ir juos ginčija teisme, tačiau kartu teikia vieną pasiūlymą, kuriuo abi sutinka su ginčijamomis pirkimo sąlygomis. Darytina išvada, kad abiejų ieškovių ieškiniai yra pateikti dėl to, kad siekiama bet kokiomis priemonėmis vilkinti pirkimą arba daryti įtaką atsakovės sprendimams dėl pirkimo laimėtojo parinkimo.
  28. Ieškovė UAB ,,Irdaiva‘‘ siekia tyčia, pasitelkiant teismus, vilkinti pirkimą, nes abi ieškovės - UAB „Irdaiva" ir UAB „Statybų kodas" - priklauso tam pačiam akcininkui, turinčiam balsų daugumą visuotiniuose šių dviejų, neva, atskirų įmonių akcininkų susirinkimuose. UAB „Irdaiva" ( - ) I. K., kuris yra ir UAB „Irdaiva" pagrindinis ( - ), yra UAB „Statybų kodas" ( - ), turintis balsų daugumą visuotiniame akcininkų susirinkime. Tai įrodo ieškovių bendrame pasiūlyme pateiktos pažymos. Iš Valstybės įmonės registrų centro pažymų, patvirtinančių jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis apie viešųjų pirkimų procedūroje dalyvaujantį tiekėją (juridinį asmenį) matyti, kad abiejų ieškovių buhalterinę apskaitą tvarko tas pats buhalteris. Akivaizdu, kad šie du juridiniai asmenys iš esmės yra susiję visais įmanomais ryšiais tiek teikiant pasiūlymą, tiek vykdant ūkinę komercinę veiklą, derina savo strateginius veiksmus vykdant veiklą ir dalyvaujant pirkimuose. Žinant, kad abi ieškovės priklauso tam pačiam asmeniui, kuris tiesiogiai dalyvauja jų valdyme, kad šios dvi įmonės kartu pateikė pasiūlymą, kuriuo sutiko su pirkimo sąlygomis ir kurias patys ginčija, nesuprantami UAB ,,Irdaiva‘‘ argumentai, kad neva „kažkuriam" tiekėjui atsakovė leido pretenziją pateikti jau praleidus jos pateikimo terminus. Ieškovė UAB „Irdaiva" puikiai žinojo, kad pretenziją pateikė asmens, pasirašiusio UAB „Irdaiva" ieškinį, valdoma įmonė UAB „Statybų kodas", kad UAB „Statybų kodas" pretenzija buvo pateikta nepraleidus nustatytų apskundimo terminų, nes ji pateikta dėl atsakovės 2016-10-06 pirkimo sąlygų 27 p. paaiškinimo, dėl kurio pretenzija galėjo būti teikiama per 15 dienų. Nesuprantama, kaip du ūkio subjektai, ruošdamiesi kartu teikti bendrą pasiūlymą pirkimui, kuriame abu yra prisiregistravę, galėtų nežinoti apie vienas kito veiksmus, o juo labiau jų nederintų, nesidalintų turima informacija, dalyvaudamos tame pačiame pirkime, ir dar labiau neįtikėtina, kad jos nežinotų apie viena kitos veiklą, kai jų akcininkas tas pats ir šios dvi įmonės teikia bendrą pasiūlymą tam pačiam pirkimui.
  29. Ieškovė UAB ,,Irdaiva‘‘ yra profesionalus rinkos dalyvis, iš teismų sistemos LITEKO matyti, kad ieškovė itin dažnai dalyvauja įvairiuose analogiškuose procesuose, dėl ko akivaizdu, kad tokio tipo tiekėjas negali teisintis neva tik po mėnesio nuo pirkimo sąlygų paskelbimo pastebėjęs kažkokias neatitiktis jose, nes tokio tipo tiekėjas yra profesionalas, turintis pakankamus žmogiškuosius išteklius tam, kad iki įstatymų nustatytų terminų įsigilintų į pirkimo reikalavimus ir pateiktų pretenziją dėl jų ar prašymą jas paaiškinti. Ieškovė UAB ,,Irdaiva‘‘ turi ne tik pakankamus išteklius laiku susipažinti su pirkimo sąlygomis, tačiau netgi geba įsteigti juridinius asmenis ir iš esmės naudoti juos viešųjų pirkimų procesų vilkinimui, apskundžiant pirkimo sąlygas, net kai pats pagal jas parengė ir pateikė pasiūlymą kartu su dukterine įmone. Akivaizdu, kad ginčas tėra iš anksto gerai apmąstyti veiksmai, kuriais sukurta fikcija dėl teisių pažeidimo, abiejų ieškovių veiksmai iš esmės laikytini surežisuotais ir iš anksto suderintais.
  30. Prašo ieškovei UAB ,,Irdaiva‘‘ ir UAB ,,Statybų kodas‘‘ skirti po 5792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai pareikštą neteisėtą ieškinį, pusė baudos įpareigojant sumokėti atsakovei, o likusią dalį į valstybės biudžeto sąskaitą.
  31. Ieškovė UAB ,,Statybų kodas‘‘ pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Atsakovės atsiliepimo argumentai, kad nurodytu parametru „skatinama konkurencija“, nes tiekėjo pasiūlytų priemonių efektyvumas bus palyginamas pagal kitą ekonominio naudingumo vertinimo parametrą - „eksploatavimo išlaidas“ – ir neva todėl tiekėjai bus motyvuoti siūlyti inovatyvius produktus, yra visiškai nepagrįsti ir parodo atsakovės neūkiškumą ir tai, kad atsakovė pati nesupranta savo nustatytų parametrų reikšmės.
  32. Pagal „eksploatavimo išlaidų“ parametrą pasiūlymai vertinami tik tuo aspektu, kokias būsimas pirkimo objekto naudojimo sąnaudas turės atsakovė pirkimo sutarties vykdymo metu, įgyvendinus tiekėjo siūlomus techninius sprendimus. Šis vertinimas atliekamas, nustatant konkrečią skaitinę parametro reikšmę pagal pirkimo sąlygų I skyriaus 2 skirsnio 3.8 formą nustatytą formulę, įvertinus elektros energijos ir reagentų sąnaudas. Tačiau pagal šį parametrą pasiūlymai tarpusavyje nėra vertinami ir palyginami pagal tokias naudingumo ir efektyvumo savybes, kaip vandens kokybės išvalymo laipsnis, technologinio proceso efektyvumo laipsnis arba procesų valdymo patikimumo laipsnis.
  33. Atsakovės pateikiama nuoroda į kitą ekonominio naudingumo vertinimo parametrą „eksploatavimo išlaidos“, kaip siūlomų sprendimų efektyvumo palyginimą, yra nepagrįsta, nes šiuo atveju realiai atsakovė atlieka nepagrįstą dvigubą pasiūlymų palyginimą, t.y. atsakovė pasiūlymus palygina ne tik pagal konkrečią tiekėjo pasiūlytų priemonių įtaką mažesnėms eksploatacinėms sąnaudoms, kurių rezultatas objektyviai apskaičiuojamas pagal minėtą pirkimo sąlygų formulę, bet ir perteklinai dar kartą atsakovė suteikia papildomus balus tiekėjo pasiūlymui pagal „techninių privalumų“ parametrą, skaičiuodamas po vieną suteikiamą balą pasiūlymui už kiekvieną konkrečią (eksploatavimo sąnaudas mažinančią) priemonę. Todėl tiekėjai konkuruoja tarpusavyje dėl techninių privalumų (pasiūlytų techninių sprendimų) formaliai didesnio skaičiaus, bet ne realaus sprendimų efektyvumo. Tiekėjas nemotyvuojamas siūlyti inovatyvius ir efektyviai atsakovės poreikius tenkinančius sprendimus, nes esant tam pačiam pirkimo objekto eksploatavimo rezultatui, pranašumą įgauna tiekėjas, kuris formaliai pasiūlys daugiau techninių sprendimų, o ne tas tiekėjas, kuris pasiūlys mažiau atskirų techninių sprendimų, bet inovatyvesnius ir efektyvesnius, kurie užtikrins nemažesnį efektyvumo rezultatą.
  34. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad „techninių privalumų“ parametras yra teisėtas, kadangi pirkime dalyvavo keli tiekėjai, t.y. tiekėjų konkurencija nebuvo apribota. Tačiau vien aplinkybė, kad pirkimui buvo pateikti pasiūlymai, nereiškia, kad „techninių privalumų“ parametras yra teisėtas.
  35. Pirkimu buvo daugiau suinteresuotų tiekėjų, nei buvo pateikta pasiūlymų pirkimui. Pirkime atsisakė dalyvauti tokios žinomos stambios statybų kompanijos, kaip AB „Panevėžio statybos trestas“, AB „Požeminiai darbai“ ir kitų. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovės teiginiai, jog pirkimo sąlygos ir jose numatyta pasiūlymų vertinimo tvarka užtikrino veiksmingą tiekėjų konkurenciją, nepagrįsti.
  36. Atsakovė atsiliepime į ieškinį pripažino, kad APVA yra pirkimo procedūrų teisėtumą tikrinanti institucija, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad APVA suteikė specialią išimtį atsakovei nesilaikyti privalomų reikalavimų pirkimo dokumentams ir „techninių privalumų“ vertinimo kriterijaus įvedimas neturės neigiamų pasekmių pirkimo finansavimo gavimui iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšų.
  37. Ieškovė UAB ,,Irdaiva‘‘ pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Ieškovė dėl atsakovės nesąžiningumo ir konkretaus tiekėjo protegavimo nurodė, kad atsakovė atsiliepime neužsimena apie materialinę ginčo esmę - neteisėtai nustatytas Konkurso sąlygas, o apkaltino ieškovę piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, pirkimo procedūrų vilkinimu ir nesąžiningu elgesiu. Ieškovės nuomone būtent atsakovė elgiasi itin neskaidriai ir nesąžiningai, proteguodama ir sudarydamas iškirtinės sąlygas laimėti viešąjį pirkimą konkrečiam tiekėjui – UAB „Gensera“, kas yra konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-629-180/2016. Ginčijamas Konkursas yra jau trečias iš eilės – prieš tai buvo du kartus nutrauktas dėl pažeidimų. Todėl ieškovė pagrįstai ir teisėtai kreipėsi į teismą, siekdama apginti savo pažeistas subjektines teises. Aplinkybė, jog UAB „Irdaiva“ pateikė pasiūlymą Konkursui, neeliminuoja aukščiau nurodytų aplinkybių ir nereiškia ieškovės „sutikimo“ su neteisėtomis Konkurso sąlygomis, kadangi tik teismas gali priimti galutinį sprendimą dėl Konkurso sąlygų neteisėtumo fakto konstatavimo ir Konkurso nutraukimo.
  38. Dėl atsakovės advokato V. S. neteisėto atstovavimo ieškovė nurodė, kad atsiliepimą pasirašęs advokatas V. S. atstovavo ir UAB „Šilutės vandenys“, UAB „Raseinių vandenys“, ir UAB „Kelmės vanduo“ interesams šioje byloje. Visuose minėtuose konkursuose ir atitinkamai bylose vienokį ar kitokį išskirtinį interesą turėjo ir turi ne tik atsakovai, bet ir ta pati UAB „Gensera“. Aplinkybė, jog skirtingų atsakovų (perkančiųjų organizacijų) interesams nuolat atstovauja tas pats advokatas V. S., kai tik konkurse dalyvauja UAB „Gensera“, pagrįstai leidžia teigti, jog egzistuoja sisteminis konkretaus subjekto (UAB „Gensera“) protegavimas minėtų perkančiųjų organizacijų pirkimuose. Advokatas V. S. apskritai neteisėtai atstovauja UAB „Kelmės vanduo“ interesus. Advokatas į bylą pateikė išrašą iš „2016-10-03 sutarties dėl teisinių paslaugų“. Atsakovė yra perkančioji organizacija pagal LR VPĮ 4str. imperatyviąsias nuostatas, todėl atsakovė absoliučiai visas prekės, darbus ir paslaugas (ir teisines advokatų paslaugas) turi pirkti VPĮ nustatyta tvarka. Tuo tarpu atsakovė iki šiol Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje nepateikė absoliučiai jokios ataskaitos ar informacijos apie sudarytą sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo su advokatu V. S. (nors apie sudarytą sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo atsakovė turėjo viešai paskelbti vėliausiai 2016-10-13 dieną pagal imperatyvias VPĮ 19 str. 1, 3 dalių, 18 str. 11 dalių nuostatas). Todėl atsakovė pažeidė aukščiau minėtą imperatyvųjį teisinį reguliavimą ir viešųjų pirkimų skaidrumo principą (tikėtina, kad atsakovė nepaskelbė apie 2016-10-06 d. sudarytą teisinių paslaugų teikimo sutartį būtent todėl, kad jokių viešojo pirkimo dėl teisinių paslaugų teikimo net nevykdė, o kaip visuomet pasamdė advokatą V. S.). Atsakovė neteisėtai (galimai nusikalstamai) sudarė 2016-10-06 d. sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo su V. S., vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatomis, imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Neteisėtai sudarius sutartį, iš sutarties negali kilti jokių teisėtų pasekmių, todėl advokato V. S. atstovavimas atsakovei pripažintinas nepagrįstu, neteisėtu bei netinkamu. Dėl to turėtų būti priimta Šiaulių apygardos teismo atskiroji nutartis (LR CPK 299, 300 str.) dėl aukščiau nurodytų imperatyviųjų teisės nuostatų pažeidimų, nusiunčiant atskirąją nutartį Viešųjų pirkimų tarnybai ir Lietuvos advokatų tarybai dėl aukščiau nurodytų pažeidimų tyrimo.
  39. Dėl Konkurso sąlygų neteisėtumo ieškovė nurodė, kad atsakovei atsiliepime nepasisakius dėl ieškinio esmės, ieškovė dublike neturi kuo papildyti ar paaiškinti pateiktą ieškinį. Tačiau nagrinėjamam ginčui yra itin artimas įsiteisėjęs Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas - 2016 m. sausio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-344-381/2016. Sprendimas aktualus nagrinėjamai bylai dviem aspektais. Pirma, sprendime pasisakyta, jog viešųjų pirkimų bylas nagrinėjantys teismai privalo atnaujinti pretenzijos pateikimo terminą ir iš esmės nagrinėti civilines bylas dėl neteisėtų viešųjų pirkimų sąlygų, jeigu ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos prieštarauja viešųjų pirkimų principams. Antra, sprendime pasisakyta būtent dėl absoliučiai analogiškų ginčijamam konkursui ekonominio naudingumo kriterijų neteisėtumo.
  40. Konkurso sąlygų 27.6 punktas nustato, jog „bus vertinami tik tie techniniai privalumai, kurie tiesiogiai didina technologinio proceso efektyvumą arba procesų valdymo patikimumą ir efektyvumą. Eksploatacijos eigoje siūlomas techninis privalumas turi būti taikomas nepertraukiamai“. Konkurso sąlygų 27.7 punkte yra nurodyta, kad „Ekonominio naudingumo kriterijaus dalis – eksploatavimo išlaidos (T2)“. 27.7 punkto ieškovė UAB „Irdaiva“ neskundė nei pretenzijose, nei ieškinyje, tačiau, atsižvelgiant į žemiau nuodytas itin reikšmingas aplinkybes, prašo Šiaulių apygardos teismo ex officio pripažinti neteisėtu Konkurso sąlygų 27.7 punktą. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 19 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-344-381/2016, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, sprendė, kad ginčijamo viešojo konkurso pirkimo sąlygų 27.3 ir 27.4 punktuose numatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai T1 ir T2 pirkimo sąlygose įtvirtinti abstrakčiai, juos ir visą ekonominio naudingumo kriterijaus vertinimo tvarką tiekėjai tarpusavyje ir (arba) su perkančiąja organizacija gali skirtingai suprasti bei aiškinti, kas pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo principą bei viešojo konkurso procedūrų skaidrumo ir objektyvumo principus. Apeliacinio teismo vertinimu, nustatyto pobūdžio pirkimo sąlygų neaiškumai negali būti pašalinti taikant VPĮ įtvirtintas pirkimo sąlygų aiškinimo nuostatas ( VPĮ 37 straipsnio 3 ir 4 dalys), kadangi atsižvelgiant į ginčijamų pirkimo sąlygų turinį šių nuostatų kitoks (priešingas) interpretavimas reikštų šių pirkimo sąlygų nuostatų pakeitimą iš esmės, kas viešojo pirkimo metu yra draudžiama ( VPĮ 24 straipsnis). Tiekėjų kvalifikacija neabejotinai turi įtakos tinkamam viešojo pirkimo sutarties įvykdymui ir geriausiam rezultatui pasiekti. Reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai negali būti sutapatinami su tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijais. Dėl to už kvalifikacijos reikalavimus negali būti skiriami balai ir jų pagrindu išrenkamas laimėtojas. Negalima laikyti „sutarties sudarymo kriterijais“ kriterijų, kuriuos taikant ne siekiama nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, o iš esmės norima tik įvertinti konkurso dalyvių gebėjimą įvykdyti nagrinėjamą sutartį. Atsakovės nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai T1 ir T2 siejami su technine informacija apie siūlomus techninius sprendimus, technologinių procesų ir įrenginių rūšių pasirinkimo pagrindimu, įrenginių pajėgumu ir našumu, kas iš esmės susiję su tiekėjo kvalifikacija ir priemonėmis, užtikrinančiomis tinkamą būsimos pirkimo sutarties įvykdymą. Vadovaujantis Direktyvos 92/50 23 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio ir 36 straipsnio 1 dalimi perkančiajai organizacijai per viešojo pirkimo procedūrą draudžiama atsižvelgti į konkurso dalyvių patirtį, jų personalą, įrangą ir gebėjimą įvykdyti sutartį nustatytu laikotarpiu kaip į „sutarties sudarymo kriterijus“, o ne kaip į „kvalifikacinės atrankos kriterijus“ (Teisingumo Teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimas byloje Nr. C 532/06).
  41. Konkurso sąlygų 27.3, 27.5, 27.6, 27.7 punktų neteisėtumą rodo ir tai, jog atsakovė, žinodama, kad 2016-10-19 d. rašte nurodyti įrenginiai ir įranga yra tokie efektyvūs, tiesiog privalo racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas ir įtraukti atsakovės 2016-10-19 d. rašte nurodytą įrangą į privalomos įrangos sąrašą, t.y., į Konkurso Techninės specifikacijos privalomus reikalavimus. Jei atsakovė siektų, kad efektyviai ir ekonomiškai veiktų nuotekų valymo įrenginiai, atsakovė nuotekų tretinio valymo įrenginius įtrauktų į privalomų įrenginių sąrašą Konkurso Techninėje specifikacijoje.
  42. Atsakovė nepagrįstai nustatė, jog „už 1 priemonę bus skiriamas 1 balas“. Atsakovė (2016-10-19 d. raštas) planuoja skirti tokį patį 1 balą už nelygiaverčius įrenginius (tiek kainos, tiek panaudojimo efektyvumo ir ekonominės naudos prasme).
  43. Atsakovė Konkurso sąlygų 27.6 punkte nurodė, jog „Eksploatacijos eigoje siūlomas techninis privalumas turi būti taikomas nepertraukiamai“. Tuo tarpu 2016-10-19 d. rašte atsakovė kaip techninį privalumą nurodo šildymo kabelius, kurie, remiantis paties atsakovės 2016-10-19 d. raštu, eksploatuojami tik šaltuoju metų laiku, t.y. neatitiks nepertraukiamo taikymo kriterijaus. Tačiau remiantis atsakovės 2016-10-19 d. raštu sezoninio veikimo šildymo kabeliai yra tinkamas techninis privalumas, už kurį bus skirtas 1 balas.
  44. Aplinkybė, jog atsakovė ieškovės pretenziją gavo neva po pasiūlymų pateikimo termino, nesudaro pagrindo nenagrinėti pretenzijos: pagal LR VPĮ 941 str. 1 dalį, perkančioji organizacija nagrinėja tas pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo dienos (2016-10-26 d., kai buvo pateikta UAB „Irdaiva“ pretenzija, Konkurso sutartis dar nebuvo sudaryta).
  45. 7Ieškovė prašo: 1) panaikinti atsakovės UAB „Kelmės vanduo“ 2016-10-26 d. sprendimą palikti nenagrinėta ieškovo UAB „Irdaiva“ 2016-10-26 d. pretenziją Nr. ( - ); 2) pripažinti neteisėta ir panaikinti supaprastinto atviro konkurso „Kelmės nuotekų valymo įrenginių išplėtimo/rekonstrukcijos, projektavimo ir darbų pirkimas‘‘ (pirkimo Nr. ( - )) sąlygų 2.2 punkto a) dalį ta apimtimi, kiek šioje dalyje nustatyta, kad projektavimo paslaugos yra Konkurso pagrindiniai darbai, kurių negalima perduoti subrangovams; 3) pripažinti neteisėtu ir panaikinti supaprastinto atviro konkurso „Kelmės nuotekų valymo įrenginių išplėtimo/rekonstrukcijos, projektavimo ir darbų pirkimas‘‘ (pirkimo Nr. ( - )) sąlygų 5.1.2 punktą, kuris nustato, jog „Pavienis dalyvis/ jungtinės veiklos dalyvis (visi jungtinės veiklos partneriai bendrai) per 3 metus (jei pavienis dalyvis/ jungtinės veiklos dalyvis veikia trumpiau nei 3 metai, tai nuo jo registravimo pradžios) iki pasiūlymų pateikimo dienos privalo būti atlikęs bent vieną nuotekų valymo įrenginių projektavimo paslaugų sutartį“; 4) neleisti advokatui V. S. atstovauti atsakovei UAB „Kelmės vanduo“ (LR CPK 56 str. 4 dalis); 5) priimti atskirąją nutartį dėl viešųjų pirkimų sudarymo ir viešinimo tvarkos nesilaikymo, sudarant 2016-10-06 d. sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo su advokatu V. S. ir apie nustatytus pažeidimus informuoti Viešųjų pirkimų tarnybą; 6) ex officio pripažinti neteisėtais Konkurso sąlygų 27.3, 27.5, 27.6, 27.7 punktuose nustatytus pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus („techniniai privalimai“ ir „eksploatavimo išlaidos“) ir pastarųjų apskaičiavimo tvarką; 7) nutraukti Konkurso pirkimo procedūras.

  46. Atsakovė UAB ,,Kelmės vanduo‘‘ pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovių reikalavimais.
  47. Dėl ieškovės UAB ,,Statybų kodas‘‘ ieškinio reikalavimų atsakovė nurodė, kad pagal pirkimo sąlygų 27.6 punkto reikalavimą aiškiai nurodyta, kokius minimalius kriterijus turi atitikti sprendiniai, kad jie būtų vertinami ir kad apie juos žinotų atsakovė, vertindama pasiūlymą. Pirkimo sąlygose aiškiai nurodyta - vienas techninis privalumas = 1 balas. Pagal ginčijamą ekonominio naudingumo kriterijų T1 „techniniai privalumai" tiekėjų pasiūlymai bus vertinami itin objektyviai ir itin skaidriai, nes pagal tai bus galima objektyviai pasiūlymus palyginti tarpusavyje, o vertinimo rezultatų patikrą galės atlikti bet kuri kontroliuojanti institucija ir aiškiai nustatyti, ar vertinimas atliktas tinkamai ir balai skirti pagrįstai. Neskaidriai ir neobjektyviai pasiūlymai būtų vertinami tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija T1 kriterijumi būtų nustačiusi ne techninius privalumus, pavyzdžiui, „statybos metu diegiamų įrenginių novatoriškumas, kokybiškumas" ir nurodžiusi skiriamus balus už atitinkamai paruoštą metodo aprašymą. Tokiu atveju vertinimą atliekantys ekspertai, pagal savo subjektyvų supratimą, skirtų balus kiekvienam tiekėjui už siūlomų įrenginių novatoriškumą ir kokybiškumą, kurie būtų aprašyti tiekėjo pasiūlyme, tačiau realiai taip ir nebūtų aiškios ribos, koks įrenginys yra novatoriškas ir kokybiškas ir kaip jis pagerins valyklos darbą bei kuo jis pranašesnis už kitus, kitų tiekėjų siūlomus įrenginius, kurie irgi novatoriški ir kodėl toks pats neva novatoriškas įrenginys gavo mažiau balų nei kito tiekėjo analogiškas novatoriškas įrenginys. Tuomet būtų neaišku, ar ekspertų suteiktas balas už tiekėjo siūlomą novatorišką ir kokybišką įrenginį iš ties yra pagrįstas, tokio įvertinimo net nebūtų įmanoma objektyviai patikrinti, o juo labiau - objektyviai palyginti su kitų tiekėjų pasiūlymuose nurodytais įrenginiais ir pasiūlymui suteiktais ekonominio naudingumo balais, nes, kaip minėta, ekspertas balą suteiktų pagal savo subjektyvią nuomonę. Taip pat, pirkimo sąlygose tokiu atveju turėtų būti nustatyti balų diapazonai „nuo-iki" ir aprašoma, kokiame diapazone turi būti vertinamas tiekėjas, jei jo metodas aprašytas prasčiau ar geriau, tokiu atveju skirtingi ekspertai skirtingiems tiekėjams skirtų skirtingą ekonominio naudingumo balų skaičių. Ginčo atveju kiekvienam tiekėjui yra aiškiai nurodyti kriterijai, kas ir kokiu balu bus vertinama, taigi akivaizdu, kad sąlyga yra aiški, tiksli ir konkreti, nepaliekanti jokių galimybių interpretacijoms.
  48. Ieškovė teigia, kad „techninių privalumų" parametras nėra tiesiogiai susijęs su pirkimo objekto naudingumo savybėmis, nes atsakovė nevertina ir nelygina skirtingų techninių privalumų naudingumo, o formaliai - tik jų skaičių. Tačiau ginčijamame parametre T1 aiškiai nustatyta, kad siūlomi sprendiniai eksploatacijos eigoje turi dirbti nuolat ir užtikrinti technologinio proceso efektyvumą bei/arba procesų valdymo efektyvumą, tik tuomet jie bus laikomi privalumais. Akivaizdu, kad kuo daugiau tokių sprendinių bus, tuo labiau gerės valyklos darbas, gaunamo išvalyto vandens kokybė, galiausiai bus užtikrintas nepertraukiamas valyklos darbas. Pažymėtina ir tai, kad šiuo pirkimu perkama ne naujos valyklos statyba, o esamos nuotekų valyklos rekonstrukcija ją praplečiant, o tai reiškia, kad tiekėjo siūlomi sprendiniai turės būti suderinami su daug senesniais įrenginiais ir su jais sudaryti vieną bendrą, nepaliaujančiai veikiančią sistemą (visumą). T1 parametras yra susijęs su pirkimo objektu ir pagal jį vertinama, kaip siūlomi įrenginiai siesis su esama sistema ir kaip nepertraukiamai veikiant bus užtikrinti procesai, taigi ir kokybiškas valyklos darbas. Skatinimas tiekėjus varžytis siūlant tam tikros įrangos kiekį ir užtikrina, kad bus pasiektas maksimalus kokybės ir kainos santykis. Ieškovės argumentai, kad pirkimu eliminuojami tiekėjai, kurie gali siūlyti vieną, bet brangesnį ir inovatyvesnį įrenginį, kurio parametrai yra geresni, yra neteisingas, nes visų pirma tokiems tiekėjams galimybės dalyvauti pirkime nėra apribotos ir jie gali varžytis dėl sutarties sudarymo, o visų antra, pirkimas vykdomas konkurso būdu pagal iš anksto nustatytas sąlygas, kurios parengtas atsižvelgiant į pirkimo objektą (jame veikiančią ir esančią įrangą, kuri turės būti suderinta su Pirkimo laimėtojo įrenginiais). Akivaizdu, kad pirkimą turi laimėti tas tiekėjas, kurio įranga ne tik bus inovatyvi, bet ir galės būti suderinta su šiuo metu valykloje esančia įranga, todėl atitinkama dalimi gali būti laikoma, kad tiekėjų konkurencija yra ribojama, nes to reikia siekiant pirkimo tikslo. Atsakovei nebūtų jokios naudos, jei pirkimo laimėtoju pripažintų tiekėją, kuris įrengtų nors ir inovatyvią įrangą, galbūt net geresnių parametrų nei kitų tiekėjų siūloma, tačiau kuri neveiktų su jau šiuo metu valykloje esančiais įrenginiais, nes tai reikštų, kad valykla neveiktų tinkamai ir galbūt netgi blogiau, nei veikia šiuo metu.
  49. Pirkimas vykdomas pagal ekonominio naudingumo kriterijų, o tai reiškia, kad siekiama parinkti geriausią kokybės ir kainos santykį atitinkantį pasiūlymą. Techniniai parametrai ir eksploatavimo išlaidos parodo, kokia įranga yra siūloma ir kokios būsimos tokios įrangos išlaikymo išlaidos laukia perkančiosios organizacijos ateityje, jeigu pasiūlymą pateikęs tiekėjas laimės pirkimą. Viešajam interesui yra svarbu ne tik kokia įranga yra naudojama, tačiau ir tai, kokias eksploatacines sąnaudas ji sudaro perkančiajai organizacijai, nes šios sąnaudos yra atlyginamos iš mokesčių mokėtojų. Akivaizdu, kad siūlomos įrangos kiekis, veikimo principai, sunaudojama elektra ir pan., daro tiesioginę įtaką eksploatacinėms sąnaudoms, į kurias perkančioji organizacija privalo atsižvelgti siekdama taupyti lėšas ateityje, o ne vien įsigydama darbus šiuo metu, nes ilguoju periodu sutaupytos lėšos ir tinkamas valyklos darbas darys tiesioginę įtaką ne tik paslaugai, tačiau ir mokesčių mokėtojų mokesčiams. Todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad perteklinai dar kartą atsakovė suteikia papildomus balus tiekėjo pasiūlymui pagal „techninių privalumų" parametrą, skaičiuodamas po vieną suteikiamą balą pasiūlymui už kiekvieną konkrečią (eksploatavimo sąnaudas mažinančią) priemonę. Techniniai privalumai ir eksploatacinės išlaidos, nors ir koreliuoja tarpusavyje, tačiau yra du skirtingi ir privalomai vertintini parametrai, kuriems suteikiamas skirtingas balų skaičius. Dvigubas vertinimas nėra ir nebus atliekamas, nes vertinami du skirtingi parametrai - T1 - techniniai privalumai, T2- eksploatacinės išlaidos.
  50. Dėl ieškovės UAB ,,Irdaiva‘‘ ieškinio reikalavimų atsakovė nurodė, kad ieškovės ginčijami pirkimo sąlygų 2.2 p. ir 5.1.2 p. buvo paskelbti skelbime apie pirkimą ir pirkimo sąlygose dar 2016-09-16 skelbiant pirkimą CVP IS. Nei ieškovė, nei kiti rinkos dalyviai, susipažinę su pirkimo sąlygų reikalavimais šių nuostatų per Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytus apskundimo terminus, neskundė, pretenzijų dėl jų nepateikė, taigi su jais sutiko, o ieškovė pretenziją dėl 2016-09-16 paskelbtų pirkimo sąlygų 2.2 ir 5.1.2 punktuose nustatytų reikalavimų pateikė 2016-10-26, praėjus daugiau nei mėnesiui po to kai buvo paskelbti ginčijami reikalavimai, todėl praleido apskundimo terminus.
  51. Atsakovė nei vienam iš tiekėjų neatnaujino pretenzijos pateikimo terminų. Atsakovė 2016-10-06 raštu Nr. ( - )pateikė pirkimo dokumentų paaiškinimus. UAB „Statybų kodas" 2016-10-11 nesutikdamas su pateiktais paaiškinimais, susijusiais su pirkimo sąlygų 27.3 ir 27.6 punktais, pateikė pretenziją atsakovei, o atsakovė ją išnagrinėjo, nes ji buvo pateikta nepraleidus apskundimo terminų. Šias aplinkybės ieškovė UAB ,,Irdaiva‘‘ žinojo, nes abi ieškovės yra susijusios – teikė bendrą pasiūlymą atsakovei. Dėl ieškovės UAB ,,Irdaiva‘‘ dubliko argumentų esmės atsakovė nepasisako todėl, kad ieškovė yra praleidusi apskundimo terminus.
  52. Atsakovė nepasisako ir dėl moralinių pasvarstymų apie atsakovės atstovą advokatą V. S., kadangi jie yra nereikšmingi nagrinėjamos bylos kontekste ir išeina už ginčo ir nagrinėjamos bylos ribų.
  53. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą dėl ginčo, kurioje nurodė, kad atsakovės nustatytos ginčijamos pirkimo sąlygos yra neteisėtos.
  54. Išvadoje dėl ieškovės UAB ,,Statybų kodas‘‘ ieškinio reikalavimų nurodyta, kad ginčas tarp šalių kilęs dėl Pirkimo sąlygų 27.3 ir 27.6 punktuose nurodyto tiekėjų pasiūlymams įvertinti pasirinkto ekonominio naudingumo kriterijaus parametro Tl „Techniniai privalumai" teisėtumo, t. y. byloje keliamas klausimas, ar minėtas ekonominio naudingumo kriterijaus parametras Tl „Techniniai privalumai" yra aiškus ir suprantamas. Pagal VPĮ 90 straipsnio 1 dalį, 90 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal perkančiosios organizacijos nustatytus, su pirkimo objektu susijusius kriterijus. Todėl perkančioji organizacija, pasirinkusi pasiūlymus vertinti pagal ekonominio naudingumo kriterijų, viešojo pirkimo dokumentuose turi nustatyti su viešojo pirkimo objektu susijusius kriterijus. Pirkimo sąlygų 27.5 punkte nustatytas vienas iš ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametrų - Ekonominio naudingumo kriterijaus dalis - techniniai privalumai (Tl)", kuris plačiau paaiškintas 27.6 punkte. Už viešojo pirkimo dokumentų (techninių specifikacijų, kvalifikacinių reikalavimų, kvalifikacinės atrankos kriterijų) parengimą, pagrįstumą ir atitikti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams, tiekėjų pasiūlymų atitikties norimam rezultatui vertinimą, už viešojo pirkimo komisijos sprendimus, kilus ginčui, yra atsakinga perkančioji organizacija, tačiau pagal VPĮ 24 straipsnio 9 dalį, juos rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia, reiškianti perkančiosios organizacijos pareigą labai aiškiai ir suprantamai aprašyti tiekėjų pasiūlymams, jų vertinimui keliamus reikalavimus. Tarnybos manymu, iš pirkimo sąlygų 27.6 punkte pateikto parametro Tl „Techniniai privalumai" nėra aišku, kas laikoma techniniais privalumais, kurie „tiesiogiai" didina technologinio proceso efektyvumą arba procesų valdymo patikimumą ir efektyvumą, kaip yra suprantamas pats technologinio proceso efektyvumas arba procesų valdymo patikimumas ir efektyvumas. Neaišku, kaip atsakovė objektyviai ir nešališkai planuoja įvertinti, koks tiekėjo pasiūlytas techninis privalumas būtų laikomas didinančiu technologinio proceso efektyvumą ar procesų valdymo patikimumą ir efektyvumą. Siekiant užtikrinti tiekėjų lygiateisiškumą, skaidrumo principo laikymąsi, svarbu, kad visus elementus, į kuriuos perkančiosios organizacijos atsižvelgia nustatydamos ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, ir, jei tai įmanoma, jų santykinę svarbą, galimi tiekėjai žinotų dar rengdami savo pasiūlymus. Be to, iš pirkimo sąlygų 27.6 punkte suformuluoto parametro Tl „Techniniai privalumai" akivaizdu, kad daugiau (ar daugiausiai) balų gali gauti tas tiekėjas, kuris pasiūlys didesnį skaičių mažiau efektyvių priemonių, nors galbūt tiekėjo, pasiūliusio mažesnį skaičių įrenginių, įrangos, priemonių, tokios priemonės, įrenginiai ir/ar sistema leistų pasiekti didesnį pačios valymo įrenginių sistemos veiklos efektyvumą. Manytina, kad tokia praktika, jog vertinamas tik siūlomų priemonių skaičius, bet ne nauda ir rezultatas, kuris šiomis priemonėmis pasiekiamas, yra ydinga. Tarnybos manymu, minėtas parametras Tl „Techniniai privalumai" pats savaime vertinant pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo kriterijų yra tinkamas ir galimas, tačiau perkančiosios organizacijos privalo viešojo pirkimo dokumentuose labai aiškiai nustatyti tvarką, kaip bus vertinami tiekėjų pateikti pasiūlymai, į ką bus atsižvelgiama, kaip bus nustatyta, kas laikoma techniniu privalumu, didinančiu technologinio proceso efektyvumą ar proceso valdymo patikimumą ir efektyvumą. Tik tokiu būdu perkančiosios organizacijos gali užtikrinti, jog tiekėjų pasiūlymai bus vertinami objektyviai, nešališkai.
  55. Išvadoje dėl ieškovės UAB ,,Irdaiva‘‘ ieškinio reikalavimų nurodyta, kad ginčas tarp ieškovės ir atsakovės yra kilęs dėl Pirkimo sąlygų 2.2 punkte a) dalies nuostatos, kurioje nurodoma, kad pagrindiniai darbai apima ir įrenginių projektavimą bei dėl Pirkimo sąlygų 5.1.2. punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, kurį atitikti privalo tik pats tiekėjas, teikdamas pasiūlymą arba kaip pavienis dalyvis, arba kaip ūkio subjektų grupė. Vadovaujantis VPĮ 32 straipsnio 1 dalimi, perkančioji organizacija, siekdama įsigyti viešojo pirkimo objektą, privalo įsitikinti, kad tiekėjas, su kuriuo bus sudaroma viešojo pirkimo-pardavimo sutartis, yra pajėgus ir sugebės tinkamai, laiku bei kokybiškai pateikti prekes, suteikti paslaugas ar atlikti darbus. Atsižvelgiant į tai, perkančioji organizacija viešojo pirkimo dokumentuose turi teisę nustatyti tiekėjo kvalifikacijai keliamus reikalavimus bei reikalauti iš tiekėjo atitiktį šiems kvalifikacijos reikalavimams pagrindžiančių dokumentų. VPĮ 24 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, jog jeigu darbų pirkimo sutarčiai vykdyti pasitelkiami subrangovai, pagrindinius darbus, kuriuos nustato perkančioji organizacija, privalo atlikti tiekėjas. Taigi perkančiajai organizacijai imperatyviai nustatyta pareiga viešojo pirkimo dokumentuose nurodyti, kokie iš planuojamų įsigyti darbų yra pagrindiniai tam, kad būtų aišku, jog būtent šiuos darbus turės atlikti pats tiekėjas, o ne subrangovas. Atitinkamai kvalifikacijos reikalavimus, nustatytus viešojo pirkimo dokumentuose, pagrindinių darbų atlikimui turi atitikti taip pat pats tiekėjas, o ne subrangovas. Kadangi pagrindinius darbus, nurodytus viešojo pirkimo dokumentuose, privalo atlikti pats tiekėjas, todėl ir kvalifikacijai keliamus reikalavimus turi atitikti pats tiekėjas. Darbams, kurie nėra nurodyti viešojo pirkimo dokumentuose kaip pagrindiniai, atlikti tiekėjas gali pasitelkti subrangovus ir tuomet tiekėjo pasitelktas subrangovas, kuris vykdys konkrečius darbus ar teiks konkrečias paslaugas, privalo turėti teisę šiuos darbus ar paslaugas teikti.
  56. VPĮ 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami. Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais. VPĮ 24 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad pirkimo dokumentuose turi būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus jis ketina pasitelkti, ir gali būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo daliai jis ketina pasitelkti subrangovus, subtiekėjus ar subteikėjus. Jeigu darbų pirkimo sutarčiai vykdyti pasitelkiami subrangovai, pagrindinius darbus, kuriuos nustato perkančioji organizacija, privalo atlikti tiekėjas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad reikalavimas tiekėjui atlikti pagrindinius darbus taikomas tik darbų viešajam pirkimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-435-381/2016). Atsižvelgiant į paminėtas VPĮ nuostatas bei teismų praktikos išaiškinimus, darytina išvada, kad subrangos ribojimas yra galimas tik darbų pirkimų atvejais. Nagrinėjamu atveju ginčo byloje nebuvo, kad projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos nėra darbai viešųjų pirkimų prasme, todėl pirkimų sąlygų 8 punkte nustatytas ribojimas remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais atliekant nurodytas paslaugas - neteisėtas ir nepagrįstas. Argumentas, kad Statybos įstatymo prasme projektavimo paslaugos yra viena pagrindinių techninės veiklos sričių, todėl perkančioji organizacija turėjo teisę uždrausti tiekėjui remtis subrangovo pajėgumais projektavimui ir projekto priežiūrai atlikti, nepaneigia teismo išvados, kad projektavimas nėra darbai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-663-180/2016). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, Tarnyba daro išvadą, kad pirkimo sąlygos, nustatančios, kad įrenginių projektavimo paslaugos yra pagrindiniai darbai ir tik pats tiekėjas gali juos atlikti, yra neteisėtos.

8Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9

  1. Bylos dokumentais nustatyta, kad atsakovė UAB ,,Kelmės vandenys‘‘ vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Projektavimo ir rangos darbai - Kelmės nuotekų valymo įrenginių išplėtimo/ rekonstrukcijos projektavimo ir darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. ( - )). Pirkimas buvo vykdomas pagal CVP IS paskelbtas sąlygas.
  2. 2016-10-11 raštu ieškovė UAB Statybų kodas‘‘ pateikė atsakovei pretenziją dėl pirkimo sąlygų 27.3 ir 27.6 punktuose nustatyto „techninių privalumų“ ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametro patikslinimo. Ieškovė reikalavo, kad atsakovė patikslintų pirkimo sąlygas, konkretizuojant, kas yra laikoma „tiesioginiu“ efektyvumo didinimu (paaiškinti ir pateikti pavyzdžių, kokie privalumai būtų laikomi tiesiogiai didinančiomis efektyvumą, o kokios – netiesiogiai); paaiškinti, kas, perkančiosios organizacijos nuomone, apskritai yra laikoma technologinio proceso efektyvumo didinimu ir proceso valdymo patikimumo bei efektyvumo didinimu (pateikti pavyzdžių) bei nustatyti pasiūlymų vertinimo tvarką ne tik pagal techninių privalumų skaičių, bet ir jų reikšmingumo, kokybės pirkimo objektui vertinimą. Atsakovė 2016-10-18 pretenzijos iš esmės netenkino, todėl ieškovė pateikė ieškinį, reikalaudama pripažinti neteisėtomis ginčijamas pirkimo sąlygas.
  3. Atsakovė 2016 m. spalio 20 d. paskelbė apie pirkimo pataisą, kuri prieštarauja Konkurso sąlygose nustatytoms nuostatoms, todėl ieškovė UAB ,,Irdaiva‘‘ pateikė atsakovei 2016-10-26 dienos pretenziją Nr. ( - ). Pretenzijoje (kurios turinys ir reikalavimai visiškai atitinka šio ieškinio dalyką, pagrindą ir reikalavimus) ieškovė nurodė atsakovei, kad dalis Konkurso sąlygų akivaizdžiai ir esmingai pažeidžia imperatyvųjį teisinį viešųjų pirkimų reguliavimą, todėl atsakovė privalėjo sustabdyti Konkurso pirkimo procedūras ir pakeisti Konkurso sąlygas. Atsakovė 2016-10-26 d. raštu nepagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės pretenziją. Atsakovė nurodė, kad pretenzija palikta nenagrinėta, nes pateikta pavėluotai, praleidus VPĮ 94 str. 1 d. 2 p. ir Pirkimo sąlygų 36.2 p. nustatytą pretenzijų pateikimo terminą. Todėl ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą.

10Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

11Dėl ieškovės UAB ,,Statybų kodas‘‘ ieškinio reikalavimų

  1. Ieškovė ginčija atsakovės paskelbto viešojo pirkimo 27.3 ir 27.6 punktuose nustatytą ,,techninių privalumų‘‘ ekonominio naudingumo vertinimo parametrą, prašydama pripažinti jį neteisėtu ir nepagrįstu. Pagal pirkimo sąlygų 27.3 punktą tiekėjų pasiūlymų vertinimas ir palyginimas atliekamas pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametrus: kainą, techninius privalumus ir eksploatavimo išlaidas. Pirkimo sąlygų 27.6 punkte, apibrėžiant „techninių privalumų“ parametrą, nurodyta, kad: „Bus vertinami tik tie techniniai privalumai, kurie tiesiogiai didina technologinio proceso efektyvumą arba procesų valdymo patikimumą ir efektyvumą. Eksploatacijos eigoje siūlomas techninis privalumas turi būti taikomas nepertraukiamai. Šios priemonės/sprendiniai turi būti aprašyti Tiekėjo techniniame pasiūlyme ir pavaizduoti brėžiniuose/schemose. Už 1 priemonę bus skiriamas 1 balas. Ekonominio naudingumo balai apskaičiuojami kriterijaus reikšmę (Tp) palyginant su geriausia to kriterijaus reikšme – šiuo atveju (Tmax) ir apskaičiuojami pagal formulę: T1= Tp /T max x Y2 “.
  2. Ieškovė laiko, kad atsakovė tokiu būdu nustatė nekonkretų ir iš esmės ydingą pasiūlymų vertinimo parametrą, pagal kurį negalima nustatyti objektyvaus pasiūlymų ekonominio naudingumo ir objektyviai tarpusavyje palyginti pasiūlymų.
  3. Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pasiūlymus vertina remdamasi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos kriterijais. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus reiškia pasiūlymo geriausią kainos ir kokybės santykį, labiausiai atitinkantį perkančiosios organizacijos poreikius. Dėl to perkantis subjektas turi vertinti pasiūlymus ir nustatyti, kuris iš jų siūlo geriausią kokybės ir kainos derinį. Tam reikia nustatyti konkurso sąlygose ekonominius ir kokybės kriterijus, kurie leistų perkančiam subjektui objektyviai įvertinti ekonomiškai pranašiausią pasiūlymą.
  4. Pirkimo sąlygų 27.6 punkte atsakovė nustatė techninių privalumų parametrą, kuris yra susietas ne su pirkimo objekto savybėmis, o su techninių privalumų skaičiumi. Iš šioje sąlygoje nurodytos formulės matyti, kad tiekėjas, pasiūlęs didesnį techninių privalumų skaičių, turės galimybę gauti didesnį balą, tačiau tokia situacija niekaip nėra susijusi su perkamo objekto savybėmis. Kiekybės kriterijus negali garantuoti perkamo objekto kokybės, nes akivaizdu, kad pasiekti valymo sistemos veiklos efektyvumo maksimalų rezultatą galima ir naudojant mažiau įrangos bei priemonių, kurios efektyvumu pranoksta didesnį naudojamos įrangos, įrengimų bei priemonių skaičių. Vertinant pasiūlymus, būtų įvertintas įrangos, įrenginių bei priemonių efektyvumas tik kiekybine prasme, tačiau ne kokybine, dėl ko būtų sudėtinga nustatyti, ar perkamas objektas atitinka kiekybės ir kokybės santykį.
  5. Ieškovė pagrįstai teigia, kad atsakovės argumentai, jog ji vertins skirtingų techninių sprendinių kombinacijas, yra deklaratyvus. Visų pirma tokios vertinimo tvarkos atsakovė pirkimo dokumentuose nenumatė. Iš pirkimo sąlygų 27.6 punkto matyti, kad pagal už techninius privalumus maksimalų 10 balų skaičių turi galimybę gauti tiekėjas, pateikęs daugiausia priemonių/sprendinių. Todėl atsakovės argumentai, jog ji nesilaikys savo nustatytų pirkimo sąlygų ir vertins priemonių kombinacijas, o kiekybinį kriterijų ignoruos, yra deklaratyvus. Priešingu atveju būtų pagrindas vertinti tokių atsakovės veiksmų teisėtumą.
  6. Atsakovė nurodė, kad siekia įsigyti nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos/išplėtimo darbus, būsimas rangovas prie esamų valymo įrengimų turės prijungti naujus ir juos susieti į vieną visumą, todėl pirkimo tikslui pasiekti būtina, kad tiekėjai varžytųsi teikdami kaip galima daugiau įrenginių, įrangos, gerinančios valyklos valdymą, eksploataciją, išvalyto vandens kokybę. Tačiau atsakovė neargumentuoja, kodėl būtent atliekant nuotekų valymo įrenginių išplėtimo darbus būtina skatinti teikėjus pasiūlyti kuo daugiau įrenginių ar kitų priemonių. Teismo nuomone, tiek diegiant naują nuotekų valymo sistemą, tiek ją rekonstruojant, turi būti išlaikytas kokybės-kiekybės santykis, o ne pasiūlytų priemonių/sprendinių gausa. Prioritetas vertinant siūlomų priemonių /sprendinių gausą negali užtikrinti perkamo objekto kokybės, todėl paminėti atsakovės argumentai yra nepagrįsti.
  7. Atsakovė teigia, kad tiekėjai, žinodami, jog techniniai privalumai net nevertinami, gali pasiūlyti senus metodus, priemones, įrenginius. Atsakovė nurodė, kad nustatydama 27.6 punkto techninių privalumų reikalavimą siekia, kad tiekėjai siūlytų inovatyvius įrenginius. Sutiktina su atsakove, kad apskritai techninių privalumų parametras motyvuoja tiekėjus siūlyti perkančiajai organizacijai modernią įrangą, technologiją, priemones, tikėtina, kad tokiu atveju perkančioji organizacija gali gauti daugiau inovatyvių pasiūlymų. Tačiau pasiūlymų vertinimas kiekybės aspektu negarantuoja, kad tiekėjas įvertins geriausią pasiūlymą. Akivaizdu, jog mažesnis kiekis kokybiškų įrenginių gali veikti efektyviau ar taip pat, nei didesnis kiekis kokybiškų įrenginių. Todėl minėti atsakovės argumentai neįrodo, kad skirdama prioritetą kiekybės kriterijui, atsakovė pasieks pirkimo tikslus.
  8. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nesutiko su ieškovės argumentais, kad tiekėjas, pasiūlęs inovatyvų produktą su efektyviais, bet daugiau kainuojančiais privalumais, nusileis tiekėjui, siūlančiam didesnį kiekį privalumų, kurių įtaka pirkimo objekto efektyvumui bus mažesnė. Atsakovė teigia, kad pasiūlytų inovatyvių sprendinių/priemonių skaičius bus tiesiogiai susijęs su mažesnėmis eksploatacijos išlaidomis, kurių lyginamasis svoris yra 30. Techninių parametrų lyginamasis svoris yra pats mažiausias – 10. Atsakovės teigimu tiekėjas, kuris pasiūlys nors ir mažiau inovatyvių sprendimų/priemonių, tačiau kurių taikymas lems mažiausias eksploatacines išlaidas, gaus maksimalų T 2 įvertinimą – 30 balų. Tačiau atsakovė pateiktame triplike teigia, kad siūlomos inovatyvios įrangos kiekis tiesiogiai sąlygoja mažesnes eksploatacijos išlaidas, vadinasi, tikėtina, kad toks tiekėjas gaus didesnį įvertinimą ir pagal eksploatacinių išlaidų kriterijų. Pagal pirkimo sąlygų 27.9 punkto formulę, kurioje pasiūlymo kaina, kurios lyginamasis svoris yra 60, yra viena iš ekonominio naudingumo apskaičiavimo kriterijus. Todėl tiekėjui pasiūlius mažiau kokybiškų inovatyvių sprendinių/priemonių, tačiau brangesnių, jo vertinimo kriterijus C bus mažesnis, ką pripažįsta ir atsakovė. Tuo tarpu iš pirkimo sąlygų 27.9 matyti, kad apskaičiuojant ekonominį naudingumą vienas iš sudedamųjų yra pasiūlymo kaina, kuri įtakoja bendrą ekonominio naudingumo rodiklį. Todėl teismas daro išvadą, kad techninių privalumų parametras tiekėjui, kuris pasiūlys didesnį kiekį sprendinių/priemonių, lems didesnį bendrą balų skaičių, nors techninių privalumų kriterijaus lyginamasis svoris ir tesudaro 10.
  9. Atsakovės 27.6 punkte numatytos pirkimo sąlygos skaidrumą grindžia, tuo, kad pagal ginčijamą ekonominio naudingumo kriterijų T1 ,,Techniniai privalumai‘‘ tiekėjų pasiūlymai bus vertinami itin objektyviai ir itin skaidriai, nes pagal tai bus galima objektyviai pasiūlymus palyginti tarpusavyje, o vertinimo rezultatų patikrą galės atlikti bet kuri kontroliuojanti įstaiga ir nustatyti, ar vertinimas atliktas tinkamai, o balai paskirti pagrįstai. Pirkimo sąlygose nėra nurodyta, kaip atsakovė objektyviai ir nešališkai įvertins, koks tiekėjo pasiūlytas techninis privalumas būtų laikomas didinančiu technologinio proceso efektyvumą ar procesų valdymo patikimumą ir efektyvumą. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad pagal savo kompetenciją gali objektyviai įvertinti techninius privalumus. Atsakovės nuomone, jei ji pirkimo sąlygose būtų įvardijusi ne techninius privalumus, o ,,įrenginių novatoriškumą, kokybiškumą‘‘, tokias perkamo objekto savybes galėtų įvertinti tik ekspertai, kurių išvados gali būti subjektyvios ir skirtingos. Tačiau atsakovė savo procesiniuose dokumentuose įrodinėja, kad tiekėjų siūlomų įrenginių gausa padės jai nupirkti įrenginių, įrangos, gerinančios valyklos valdymą, eksploataciją, išvalyto vandens kokybę. Todėl atsakovė, vertindama tiekėjų siūlomus sprendinius / priemones, iš esmės atliks jų kokybės vertinimą. Kadangi vertinimą atliks pati atsakovė, yra pagrindo abejoti, ar jis bus atliktas objektyviai, taip pat abejotina, ar pagal savo kompetenciją ieškovė gali įvertinti jų kokybę.
  10. Atsakovė teigia, kad jei ji privalėtų nurodyti, kokių įrenginių jai tiksliai reikia, tokiu atveju konkurencija iš tikrųjų būtų ribojama, nes tiekėjai, kurie galėtų siūlyti geresnių parametrų įrenginius arba kitokius sprendinius, pirkime negalėtų dalyvauti, nes sprendiniai neatitiktų reikalavimų. Tačiau atkreiptinas atsakovės dėmesys į tai, kad apskritai parametras Tl „Techniniai privalumai" pats savaime vertinant pasiūlymus pagal ekonominio naudingumo kriterijų yra tinkamas ir galimas, tačiau perkančiosios organizacijos privalo viešojo pirkimo dokumentuose labai aiškiai nustatyti tvarką, kaip bus vertinami tiekėjų pateikti pasiūlymai, į ką bus atsižvelgiama, kaip bus nustatyta, kas laikoma techniniu privalumu, didinančiu technologinio proceso efektyvumą ar proceso valdymo patikimumą ir efektyvumą.
  11. Atsakovė, nesutikdama su ieškove, nurodė, kad 27.6 pirkimo sąlygų punkto negalima laikyti neobjektyviu ar abstrakčiu, nes jame aiškiai nustatyta, kad techninius privalumus sąlygojantys sprendiniai eksploatacijos eigoje turi dirbti nuolat ir užtikrinti technologinio proceso efektyvumą bei/arba procesų valdymo efektyvumą, kiekvienas toks privalumas aprašytas pasiūlyme ir už kiekvieną tokį pasiūlymą bus suteikiamas vienas balas. Atsakovė laiko, kad aiškiai nurodė, kokius minimalius kriterijus turi atitikti sprendiniai, kad jie būtų vertinami. Tačiau tokie atsakovės argumentai nepagrįsti. Atsakovė pirkimo sąlygų 27.6 punkte pateiktame parametre Tl „Techniniai privalumai" neapibrėžė, ką traktuoja kaip techninius privalumus, kurie tiesiogiai didina technologinio proceso efektyvumą arba procesų valdymo patikimumą ir efektyvumą, kaip tiekėjas turėtų suprasti ir vertinti technologinio proceso efektyvumo, procesų valdymo patikimumo ir efektyvumo reikšmes. Todėl vien dėl išvardintų trūkumų galima daryti išvadą, kad atsakovės suformuluotas pirkimo sąlygų reikalavimas nėra aiškus.
  12. Atsakovė nurodė, kad eilė tiekėjų pateikė pasiūlymus atsakovei, nepaisant to, kad ieškovė ginčija sąlygą kaip neaiškią, tame tarpe pasiūlymus pateikė ir abi ieškovės. Tačiau teismui nėra žinomas tiekėjų pasiūlymų turinys ir dėl to teismas negali vertinti šių atsakovės argumentų. Be to, nors tiekėjai, tame tarpe ir ieškovės, pateikė pasiūlymus perkančiajai organizacijai esant neaiškiam ekonominio naudingumo vertinimo kriterijui, tiekėjai, tame tarpe ir ieškovės, gali gauti balų mažiau arba jų negauti, kurie joms būtų suteikti, jei pirkimo sąlyga būtų išdėstyta aiškiai. Taigi, ydinga konkurso sąlyga yra tiesiogiai susijusi su Konkurso rezultatais.
  13. Eksploatavimo išlaidos - tai išlaidos, užtikrinančios ilgalaikio materialiojo turto naudojimą veikloje. Sutiktina su ieškovės argumentais, jog atsakovė, nustatydama tiek techninių privalumų kriterijų, tiek eksploatavimo išlaidų kriterijų, siūlomos įrangos, įrenginių ar priemonių eksploatacines išlaidas siekia įvertinti du kartus. Eksploatacinės išlaidos bus vertinamos atskirai, o vertinant įrenginių, įrangos ar priemonių techninius privalumus, atsakovė vertins jų savybes, susijusias su mažesnėmis eksploatacijos išlaidomis. Visuose savo procesiniuose dokumentuose atsakovė teigė, kad numatė kiekybinį rodiklį vertinant techninių privalumų parametrą tikslu įsigyti priemonių, mažinančių įrenginių naudojimo eksploatacijos išlaidas. Šios aplinkybės rodo, kad techninių privalumų kriterijus iš dalies dubliuojasi su eksploatacinių išlaidų kriterijumi.
  14. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, nustatydama pirkimo sąlygose ,,techninių privalumų‘‘ parametrą, nesilaiko APVA nustatytų privalomų reikalavimų projektų pirkimo dokumentams. Ieškovės teigimu APVA tinklalapyje pateikti standartiniai Projektavimo ir statybos darbų pirkimo dokumentai, kuriuose nustatyta, kad pasiūlymai turi būti vertinami tik pagal pasiūlymo kainos ir eksploatavimo išlaidų parametrus, tiekėjams nenustatyta galimybė naudoti kitokius pasiūlymų vertinimo parametrus, todėl atsakovė apskritai nepagrįstai nustatė techninių privalumų kriterijų. Tačiau tokie ieškovės argumentai nepagrįsti. Paminėtame dokumente nurodyta, jis yra tipinis pirkimo dokumentas, kuriuo nustatomi privalomi ir rekomenduojami nurodymai Projektų vykdytojų rengiamiems pirkimo dokumentams, darbų įsigijimui. Standartiniuose Projektavimo ir statybos darbų pirkimo dokumentuose prie bendrųjų reikalavimų nurodyta, kad rengiant pirkimo sąlygas, Projekto vykdytojas vadovaujasi Viešųjų pirkimų įstatymo aktualia redakcija, poįstatyminiais teisės aktais, reglamentuojančiais viešuosius pirkimus. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė, ruošdama pirkimo sąlygas, be APVA standartiniuose dokumentuose nurodytų privalomų reikalavimų galėjo nustatyti ir kitas pirkimo sąlygas.
  15. Teisingumo Teismo ne kartą pažymėta, kad konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų, nes Direktyvoje 2004/18 numatytų viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūrų tikslas yra būtent užtikrinti šiems Europos Sąjungoje įsteigtiems dalyviams galimybę dalyvauti juos dominančiuose viešuosiuose pirkimuose. Be to, tiek vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, kad viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo pirkimo procedūros pradžios. Šie ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, taigi juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai turi būti objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, taigi veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Taip nebūtų kriterijų, kuriais perkančiajai organizacijai suteikiama besąlyginio pasirinkimo laisvė, atveju. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės viešojo pirkimo sąlygos, nes jie bus lemiami išsirenkant pasiūlymą iš tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. Sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10, nepaskelbtas Rinkinyje, ir jame nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencija).
  16. Pagal VPĮ 24 straipsnio 9 dalį pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1dalis numato, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekat pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Atsakovė, nustatydama pirkimo sąlygas 37.3 punkte ir 27.6 punkte šias įstatymo nuostatas pažeidė, todėl šios pirkimo sąlygos pripažintinos neteisėtomis.
Dėl ieškovės UAB ,,Irdaiva‘‘ ieškinio reikalavimų
  1. Ieškovė ginčija viešojo pirkimo sąlygų 2.2 punkto a) dalį ta apimtimi, kiek šioje dalyje nustatyta, kad projektavimo paslaugos yra Konkurso pagrindiniai darbai, kurių negalima perduoti subrangovams, taip pat prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti pirkimo sąlygų 5.1.2 punktą, kuris nustato, jog „Pavienis dalyvis/ jungtinės veiklos dalyvis (visi jungtinės veiklos partneriai bendrai) per 3 metus (jei pavienis dalyvis/ jungtinės veiklos dalyvis veikia trumpiau nei 3 metai, tai nuo jo registravimo pradžios) iki pasiūlymų pateikimo dienos privalo būti atlikęs bent vieną nuotekų valymo įrenginių projektavimo paslaugų sutartį. Kadangi atsakovė ieškovės pretenziją, kuria ieškovė ginčijo šias pirkimo sąlygas, paliko nenagrinėtą, ieškovė prašo panaikinti ir atsakovės 2016-10-26 d. sprendimą palikti nenagrinėtą jos 2016-10-26 d. pretenziją Nr. ( - )
  2. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė 2016-09-16 dieną paskelbė pirkimo sąlygas, kurias ginčija ieškovė, todėl laikė, kad ieškovė praleido įstatymo nustatytą terminą pretenzijai paduoti ir pretenziją paliko nenagrinėtą.
  3. Iš atsakovės 2016-10-20 skelbimo apie pirkimą pataisoje matyti, kad atsakovė nurodė : ,,II.1.2. Pirkimo objekto kodai pagal Bendrą viešųjų pirkimų žodyną (angl.CPV) : pagrindinis objektas - 45252100-9 (Nuotekų valymo įrenginių statybos darbai.); papildomas objektas - 71320000-7 (Inžinerinio projektavimo paslaugos.)‘‘. Sutiktina su ieškovės argumentais, jog paskelbdama pataisą atsakovė projektavimo darbus vertino kaip papildomą, o ne pagrindinį Konkurso pirkimo objektą. Tuo tarpu Konkurso sąlygų 2.2 punkto a) dalies nuostata, pagal kurią projektavimo darbai laikomi Konkurso pagrindiniais darbais, liko galioti, t.y. šiuo metu galioja du pirkimo dokumentai, prieštaraujantys vienas kitam.
  4. 2016-05-10 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. e2A-663-180/2016 yra konstatuota, kad projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos nėra darbai viešųjų pirkimų prasme, todėl jie negali būti laikomi pagrindiniais darbais. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad jeigu darbų pirkimo sutarčiai vykdyti pasitelkiami subrangovai, pagrindinius darbus, kuriuos nustato perkančioji organizacija, privalo atlikti tiekėjas. Pažymėtina, kad atsakovė pataisoje pripažino, jog projektavimo darbus laiko papildomais. Vadinasi, šiuo atveju tiekėjui negali būti taikomas 5.1.2 punkte nurodytas reikalavimas, pagal kurį jis privalo būti atlikęs bent vieną nuotekų valymo įrenginių projektavimo paslaugų sutartį, kadangi šiems darbams tiekėjas gali pasitelkti subrangovus. Perkančiajai organizacijai imperatyviai nustatyta pareiga viešojo pirkimo dokumentuose nurodyti, kokie iš planuojamų įsigyti darbų yra pagrindiniai tam, kad būtų aišku, jog būtent šiuos darbus turės atlikti pats tiekėjas, o ne subrangovas. Atitinkamai kvalifikacijos reikalavimus, nustatytus viešojo pirkimo dokumentuose, pagrindinių darbų atlikimui turi atitikti taip pat pats tiekėjas, o ne subrangovas. Kadangi pagrindinius darbus, nurodytus viešojo pirkimo dokumentuose, privalo atlikti pats tiekėjas, todėl ir kvalifikacijai keliamus reikalavimus turi atitikti pats tiekėjas. Darbams, kurie nėra nurodyti viešojo pirkimo dokumentuose kaip pagrindiniai, atlikti tiekėjas gali pasitelkti subrangovus ir tuomet tiekėjo pasitelktas subrangovas, kuris vykdys konkrečius darbus ar teiks konkrečias paslaugas, privalo turėti teisę šiuos darbus ar paslaugas teikti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirkimo sąlygų 2.2 punkto a) dalis ta apimtimi, kiek šioje dalyje nustatyta, kad projektavimo paslaugos yra Konkurso pagrindiniai darbai, kurių negalima perduoti subrangovams, ir pirkimo sąlygų 5.1.2 punktas pripažintini neteisėtais ir naikintini (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis).
  5. Sutiktina su atsakove, kad pirkimo sąlygos, kurias prašė naikinti ieškovė, buvo paskelbtos 2016-09-16 paskelbus konkursą. Tačiau atsakovė 2016-10-20 paskelbė pataisą, iš kurios matyti, kad projektavimo darbus įvardijo papildomais darbais. Tokiu atveju ieškovė, nors ir pateikė pasiūlymą atsakovei, tačiau privalėjo pasiūlymą pateikti laikydamasi 5.1.2 punkto sąlygų, kurių laikytis neturėjo pareigos, atsakovei pakeitus projektavimo darbų vertinimą. Šiuo atveju 5.1.2 punkto reikalavimas neturėjo būti vertinamas įvertinant ieškovės ir kitų tiekėjų pasiūlymus, o ši Konkurso sąlyga yra tiesiogiai susijusi su Konkurso rezultatais. Todėl ieškovė pagrįstai nurodė, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2016-10-20 dieną, o pretenziją galėjo pateikti iki 2016-10-27d. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės 2016-10-26 d. sprendimas palikti nenagrinėta jos 2016-10-26 d. pretenziją Nr. ( - ) taip pat naikintinas.
  6. Bylos nagrinėjimo metu dublike ieškovė pareiškė reikalavimą ex officio pripažinti neteisėtais Konkurso sąlygų 27.3, 27.5, 27.6, 27.7 punktuose nustatytus pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus („techniniai privalumai“ ir „eksploatavimo išlaidos“) ir pastarųjų apskaičiavimo tvarką.
  7. VPĮ ar kituose teisės aktuose tiekėjams ar perkančiajai organizacijai nustatyti ribojimai (pvz., tiekėjo (ieškovo) teisė ieškinio reikalavimus grįsti tik tokiais perkančiosios organizacijos (atsakovo) pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje, nebent jie objektyviai paaiškėjo vėliau) teismų nesaisto ir šie nelaikomi kaip prieštaraujantys teismams suteiktai teisei išeiti už reikalavimo ribų, nes viešųjų pirkimų ginčai nėra vien tik privataus pobūdžio, o susiję su viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus, už jų nagrinėjimą atsakingam subjektui, t. y. teismui, turi būti suteikti plačiausi įgaliojimai veikti. Atsižvelgiant į VPĮ pobūdį ir juo siekiamus tikslus, teismai viešojo pirkimo ginčų bylose turi teisę peržengti ieškinio ribas, ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir spręsti dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių bei atlikti kitus veiksmus, būtinus ginant viešąjį interesą. Šių plačių, iniciatyvos reikalaujančių teismo įgaliojimų (teisių) naudojimo galimybė egzistuoja ir sprendžiant dėl tokių perkančiosios organizacijos ir tiekėjo ginčo aspektų, kurie nėra sureguliuoti bendrųjų ar specialiųjų teisės normų. Kasacinio teismo konstatuota, kad kai, sprendžiant ginčus, kylančius iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, kyla poreikis ginti viešąjį interesą (pvz., apsaugoti socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės interesus), o teisiniame reguliavime nėra įtvirtintų atitinkamų instrumentų, leidžiančių tai padaryti, tokia aplinkybė nesudaro kliūčių, priešingai – įpareigoja teismą jį ginti.
  8. Kita vertus, viešųjų pirkimų ginčus nagrinėjančio teismo teisė išeiti už ieškinio ribų nėra absoliuti, negali būti sutapatinta su jo pareiga taip veikti, ypač tada, kai galimas viešojo intereso pažeidimas šiuose santykiuose nėra akivaizdus. Kasacinio teismo jau pasisakyta, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikos negalima daryti vienareikšmės išvados, jog visais atvejais, kai teismas nagrinėja su viešuoju interesu susijusius ginčus, jam kyla pareiga peržengti ieškinio ribas. Poreikis peržengti ieškinio (skundo) ribas kyla tam tikrais atvejais ir grindžiama būtinumu apsaugoti pamatines vertybes. Jei būtų laikoma, kad viešojo intereso pobūdžio ginčuose teismai visada turi pareigą peržengti ieškinio ribas ir net ex officio ištirti bei įvertinti tas bylos aplinkybes, kuriomis nėra pagrįsti ieškinio reikalavimai, jeigu šių aplinkybių teisingas įvertinimas reikalingas siekiant priimti teisingą viešąjį interesą atitinkantį teismo sprendimą, kiltų grėsmė sparčiam procesui.
  9. Visos ieškovės prašomos pripažinti neteisėtomis sąlygos jai buvo žinomos nuo Konkurso sąlygų paskelbimo momento. Ieškovė pripažįsta, kad pretenzijų dėl šių konkurso sąlygų atsakovei nebuvo pateikusi. Ieškovė yra patyręs viešųjų pirkimų dalyvis, verslo subjektas, turi pareigą domėtis vykdomu konkursu ir operatyviai ginti pažeistas subjektines teises. Naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto. Toks ribojimas tiesiogiai išplaukia iš įstatymo nuostatų (VPĮ 93, 94 straipsniai) ir jo aiškinimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą byloje Uniplex, C-406/08). Kadangi ieškovė nepagrįstai nepasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir teisme pareiškė reikalavimą pripažinti neteisėtais Konkurso sąlygų 27.3, 27.5, 27.6, 27.7 punktuose nustatytus reikalavimus, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu.
  10. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu buvo pareiškusi procesinius reikalavimus neleisti advokatui V. S. atstovauti atsakovei UAB „Kelmės vanduo“ (LR CPK 56 str. 4 dalis) ir priimti atskirąją nutartį dėl viešųjų pirkimų sudarymo ir viešinimo tvarkos nesilaikymo, sudarant 2016-10-06 d. sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo su advokatu V. S. ir apie nustatytus pažeidimus informuoti Viešųjų pirkimų tarnybą. Teismui yra pateikta atstovavimo sutartis tarp atsakovės ir advokato V. S., kas suteikia teisę advokatui atstovauti atsakovę. Atstovavimo sutarties teisėtumas bei jos pripažinimas negaliojančia išeina už ieškinio ribų, todėl teismas šioje byloje neturi pareigos nagrinėti šiuos klausimus ir neturi pagrindo neleisti advokatui atstovauti atsakovės. Todėl ieškovės pareikšti prašymai atmestini.
Dėl bylos baigties
  1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui konstatavus perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, neteisėtų pirkimo sąlygų nustatymą, būtina pasisakyti dėl tokių veiksmų padarinių. Kasacinio teismo atskirai pasisakyta, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Todėl, ieškovės UAB ,,Statybų kodas‘‘ ieškinį patenkinus visiškai, o UAB ,,Irdaiva‘‘ iš dalies, pripažinus Konkurso sąlygas neteisėtomis bei naikintinomis, pirkimo procedūros negali būti tęsiamos toliau, todėl nutrauktinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju patenkinus ieškovės UAB ,,Statybų kodas‘‘ ieškinį visiškai, o ieškovės UAB ,,Irdaiva‘‘ ieškinį patenkinus iš esmės, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės, atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė UAB ,,Statybų kodas“ pateikė įrodymus, kad byloje patyrė 2 249,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 217,00 Eur žyminis mokestis ir 2 032,80 Eur atstovavimo išlaidos. Teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad ieškovei UAB ,,Statybų kodas“ iš atsakovės UAB ,,Kelmės vanduo“ priteistina 2 249,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė UAB ,,Irdaiva“ byloje patyrė 217,00 Eur bylinėjimosi išlaidas – žyminis mokestis, šios bylinėjimosi išlaidos ieškovei UAB ,,Irdaiva“ priteistinos iš atsakovės UAB ,,Kelmės vanduo“.

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

Nutarė

13Ieškovės UAB ,,Statybų kodas‘‘ ieškinį tenkinti, pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu supaprastinto atviro konkurso „Kelmės nuotekų valymo įrenginių išplėtimo/rekonstrukcijos, projektavimo ir darbų pirkimas‘‘ (pirkimo Nr. ( - )) pirkimo sąlygų 27.3 ir 27.6 punktuose nustatytą „techninių privalumų“ ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametrą.

14Ieškovės UAB ,,Irdaiva‘‘ ieškinį tenkinti iš dalies, panaikinti atsakovės UAB „Kelmės vanduo“ 2016-10-26 d. sprendimą palikti nenagrinėtą ieškovės UAB „Irdaiva“ 2016-10-26 d. pretenziją Nr. ( - ); pripažinti neteisėta ir panaikinti supaprastinto atviro konkurso „Kelmės nuotekų valymo įrenginių išplėtimo/rekonstrukcijos, projektavimo ir darbų pirkimas‘‘ (pirkimo Nr. ( - )) sąlygų 2.2 punkto a) dalį ta apimtimi, kiek šioje dalyje nustatyta, kad projektavimo paslaugos yra Konkurso pagrindiniai darbai, kurių negalima perduoti subrangovams; pripažinti neteisėtu ir panaikinti supaprastinto atviro konkurso „Kelmės nuotekų valymo įrenginių išplėtimo/rekonstrukcijos, projektavimo ir darbų pirkimas‘‘ (pirkimo Nr. ( - )) sąlygų 5.1.2 punktą, kuris nustato, jog „Pavienis dalyvis/ jungtinės veiklos dalyvis (visi jungtinės veiklos partneriai bendrai) per 3 metus (jei pavienis dalyvis/ jungtinės veiklos dalyvis veikia trumpiau nei 3 metai, tai nuo jo registravimo pradžios) iki pasiūlymų pateikimo dienos privalo būti atlikęs bent vieną nuotekų valymo įrenginių projektavimo paslaugų sutartį‘‘.

15Kitoje dalyje civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Irdaiva‘‘ ieškinį nutraukti.

16Nutraukti supaprastinto atviro konkurso „Kelmės nuotekų valymo įrenginių išplėtimo /rekonstrukcijos, projektavimo ir darbų pirkimas‘‘ (pirkimo Nr. ( - )) pirkimo procedūras.

17Priteisti iš atsakovės UAB ,,Kelmės vanduo“, įmonės kodas 162559136, ieškovei UAB ,,Statybų kodas“, įmonės kodas 302711748, 2 249,80 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt devynis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.

18Priteisti iš atsakovės UAB ,,Kelmės vanduo“, įmonės kodas 162559136, ieškovei UAB ,,Irdaiva“, įmonės kodas 300122690, 217,00 Eur (du šimtus septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.

19Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai