Byla e2A-344-381/2016
Dėl supaprastinto atviro konkurso dalies sąlygų panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2254-658/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Giraitės vandenys“ dėl supaprastinto atviro konkurso dalies sąlygų panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „KRS“ (toliau – UAB „KRS“ arba ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Giraitės vandenys“ (toliau – UAB „Giraitės vandenys“ arba atsakovė) prašydama panaikinti atsakovės 2015 m. liepos 29 d. raštu Nr. VPSD-144 įformintą sprendimą nenagrinėti ieškovės pretenzijos; pripažinti neteisėtomis ir panaikinti supaprastinto atviro konkurso „Piliuonos k. nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir Piliuonos k. nuotekų valymo įrenginių statyba. Projektavimo ir statybos darbų pirkimas“ sąlygas (toliau – viešasis pirkimas, pirkimo sąlygos): a) ekonominio naudingumo kriterijaus dalis „Darbų atlikimo strategija (T1)“ (toliau – ekonominio naudingumo kriterijus T1) ir „Techniniai privalumai (T2)“ (toliau – ekonominio naudingumo kriterijus T2) ir tuo pačiu visą ekonominio naudingumo vertinimo tvarką; b) 4.2.6 punkto reikalavimą, kiek jis neatitinka šiuo metu galiojančios Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) redakcijos; priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nesutikdama su perkančiosios organizacijos vykdomo viešojo pirkimo sąlygomis 2015 m. liepos 28 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurios atsakovė nenagrinėjo nustačiusi, kad yra praleistas VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas terminas pretenzijai pateikti. Perkančioji organizacija, atsisakydama nagrinėti pretenziją, vieną iš pretenzijos reikalavimų (ištaisyti pirkimo sąlygų 27.7 punkte esančius ekonominio naudingumo apskaičiavimo tvarkos (kriterijų) neatitikimus) de facto išnagrinėjo ir patenkino, kas sudaro pagrindą išvadai, jog pretenzijos nenagrinėjimo priežastimi buvo ne praleistas jos pateikimo terminas, o perkančiosios organizacijos nenoras keisti pirkimo sąlygų. Perkančioji organizacija atsisakydama nagrinėti pretenziją, neatsižvelgė į tai, kad pretenzijos pateikimo terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, nes ydinga pirkimo sąlygose įtvirtinta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijai, kurių trūkumams nustatyti prireikė detalios pirkimo sąlygų analizės ne pasiūlymo parengimo tikslais, o vertinant pirkimo sąlygų teisėtumą. Taikant subjektyvųjį kriterijų, pretenzija nelaikytina pateikta pavėluotai, nes pirkimo sąlygų trūkumai nėra akivaizdūs bei jiems nustatyti prireikė nemažai laiko. Teikdama pretenziją ieškovė veikė pagal bonus pater familias standartą, nes pretenziją teikė ne bet kaip, o išsamiai išanalizavusi pirkimo sąlygas bei atitinkamai pagrindžiusi savo reikalavimus. Pretenzijos išnagrinėjimas yra susijęs su viešuoju interesu, kadangi ginčydama aiškiai netinkamas ir tarpusavyje nesuderinamas arba su VPĮ reikalavimais aiškiai nederančias, diskriminacines, nepagrįstas, varžančias ir ribojančias konkurenciją ir dėl to neatitinkančias VPĮ reikalavimų pirkimo sąlygas, gina ne tik savo, bet ir kitų tiekėjų pažeidžiamas teises ir teisėtus interesus. Pretenzijos išnagrinėjimas atitiktų ES ir Lietuvos teismų praktikoje pripažįstamą ir taikomą pažeistų tiekėjo teisių gynybos veiksmingumo (efektyvumo) bei turiningojo, o ne formalaus vertinimo principą. Be to, pretenzijos išnagrinėjimas užtikrintų viešajame pirkime vyraujantį lygiateisiškumo principą, kadangi kito tiekėjo pastabos dėl to paties pirkimo sąlygų buvo išnagrinėtos, atsakovė į jas atitinkamai reagavo ir pirkimo sąlygas nurodė pakeisianti.

6Pretenzijoje buvo nurodyta, kad pirkimo sąlygose yra neaiškiai suformuluotas ekonominio naudingumo skaičiavimas – skirtinguose pirkimo sąlygų punktuose buvo numatyti skirtingi pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai (27.6, 27.7 punktai). Šis pretenzijos reikalavimas buvo patenkintas. Remiantis pirkimo sąlygų 27.3 punktu, nustatant ekonominio naudingumo kriterijaus T1 reikšmę, bus vertinama tiekėjo pasiūlymo visuma. Tame pačiame punkte nurodoma, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas programai ir rangovo techniniam pasiūlymui; taip pat kalbama apie balų (nuo 1 iki 8) pagal ekonominio naudingumo kriterijų T1 skyrimą tik pagal 3.1.1 punkte nurodytų veiklų suplanavimą ir išskaidymą. Kadangi pirkimo sąlygų 3.1.1 punkte kalbama išimtinai tik apie programą, darytina išvada, kad nustatant ekonominio naudingumo kriterijaus T1 reikšmę, bus vertinama tik programa ir nebus vertinama nei pasiūlymo visuma, nei rangovo techninis pasiūlymas. Toks ekonominio naudingumo kriterijaus T1 apskaičiavimas yra visiškai neaiškus, nustatytas netinkamai ir turi būti iš esmės keičiamas arba naikinamas.

7Be to, ekonominio naudingumo kriterijus T1 yra netinkamas, kadangi neturi tiesioginės įtakos pirkimo objektui, niekaip neprisideda prie pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo (VPĮ 90 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijai, be kainos, paprastai yra kokybės, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko kriterijai. Pagal Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1S-53 (toliau – Rekomendacijos), 11 punktą, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo įvertinimui siūloma pasirinkti kriterijus, kurie padidintų perkamo objekto naudojimo efektyvumą: kainą (kaina yra privalomas kriterijus), kokybę, techninius privalumus, estetines, funkcines charakteristikas, aplinkosaugos charakteristikas, eksploatavimo išlaidas, efektyvumą, garantinį aptarnavimą ir techninę pagalbą, pristatymo datą, pristatymo laikotarpį arba užbaigimo terminą, taip pat kitus, tiesiogiai su pirkimo objektu susijusius kriterijus; rekomenduojama vengti tokių kriterijų, kurie neturi tiesioginės įtakos pirkimo objektui, arba ta įtaka labai nedidelė.

8Ekonominio naudingumo kriterijus T1 yra perteklinis bei neatitinkantis VPĮ reikalavimų, sudarantis sąlygas atsakovei pasiūlymus vertinti neskaidriai ir subjektyviai, papildomų balų skiriant “patinkančiam” tiekėjui. Pagal pirkimo sąlygas išsamią programą tiekėjas privalo parengti tik per 28 dienas po to, kai gauna inžinieriaus pranešimą pagal pirkimo sąlygų 8.1 punktą. Tuo tarpu pagal pirkimo sąlygų 27.3 punktą yra reikalaujama programą parengti ir pateikti jau kartu su pasiūlymu. Kartu su pasiūlymu reikalaujama pateikti programa savo turiniu skirsis nuo programos, pateikiamos per 28 dienas po darbų pradžios pagal pasirašytą rangos sutartį, todėl nei kokybiškas programos parengimas jau pasiūlymų pateikimo metu, nei kokybiškas tokios kartu su pasiūlymu pateiktos programos įvertinimas pasiūlymų vertinimo stadijoje nėra įmanomas ir yra betikslis. Be to, programa bus taisoma visada, kai tik pasikeis darbų atlikimui būtinos sąlygos arba informacija, kuria buvo pagrįsti pirminiai įsipareigojimai arba ankstesnė programa yra nesuderinama su esama darbų eiga arba rangovo prievolėmis; atitinkamai, programa, kuri keisis priklausomai nuo visų šių faktorių, negali daryti įtakos pasiūlymų vertinimui. Programoje turi būti pateikiamas numatomas mokėjimų grafikas pagal darbų atlikimo grafiką. Tokio reikalavimo pirkimo sąlygų 3.1 punkte nėra, nepaisant to, kad tame pačiame 3.1 punkte yra reikalaujama programą parengti pagal 2 skyriuje pateikiamo konkrečiųjų pirkimo sutarties sąlygų 8.3 punkto „Programa“ nuostatas. Programa turi būti parengta pasiūlyme pateiktos programos pagrindu, nors pirkimo sąlygų 3.1 punkte, kuriame kalbama apie kartu su pasiūlymu pateiktiną programą, nurodoma, kad ji turi būti parengta pagal šį punktą. Tokiu būdu vienu pirkimo sąlygų punktu daroma nuoroda į kitą punktą, kuris savo ruožtu nukreipia atgal. Po rangos sutarties pasirašymo ir programos parengimo, inžinieriui pareikalavus, rangovas turi pateikti visą smulkią pagalbinę programos informaciją, kai tuo tarpu tokios galimybės pasiūlymų pateikimo ir jų vertinimo stadijoje tiekėjas neturi (pirkimo sąlygų 27.3, 3.1 punktai). Programos vertinimą atlieka inžinierius ir jis priima sprendimus, ar ji yra tinkamai parengta ar ne, o, inžinieriaus vertinimu, netinkamai parengus programą, vienintelės pasekmės yra rangovo pareiga pateikti inžinieriui pataisytą programą, kai tuo tarpu programos parengimas jau pasiūlymų pateikimo ir vertinimo stadijoje lemia tiekėjo pasiūlymo vertinimą ir tiekėjo pasirinkimą.

9Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T1 nuostatos yra itin nekonkrečios. Reikalavimas, kad programa ir techninis pasiūlymas turi būti pateikti pagal nurodytus pirkimo sąlygose pateiktus aprašymus, tačiau jais neapsiribojant (27.3 punktas), o prie programos pridedamas pagrindinių darbų etapų vykdymo grafikas turi būti parengtas, neapsiribojant savaičių arba mėnesių tikslumu (3.1.1 punktas), sukuria neapibrėžtą situaciją, suteikiančią atsakovei praktiškai neribotą ir niekaip neapibrėžtą diskreciją vertinant pasiūlymus. Siekiant objektyvumo, reikalavimai turėtų būti atitinkamai apriboti, t. y. išbaigti. Juo labiau, atsižvelgiant į tai, kad pirkimo sąlygų 27.14 punkte nustatyta, kad komisija, vertindama pasiūlymą, neatsižvelgs į jokius nukrypimus ir papildymus, sąlygojančius neprašytą naudą perkančiajai organizacijai, todėl pirkimo sąlygų 27.3 punktas niekaip nedera su 27.14 punktu. Programos vertinimo kriterijai (reikalavimai), tokie kaip: „visos veiklos turi būti logiškai pagrįstos“ (27.3 punktas), „nuosekliai ir logiškai pagrįstai suplanuotos“ (27.3 punktas), “grafikas turi aiškiai perteikti darbų atlikimo eiliškumą” (3.1.1 punktas) yra aiškiai subjektyvūs ir priklausomi nuo vertinančio asmens. Tik nuo vertintojo ir jo, tikėtina, asmeninių simpatijų ar antipatijų pirkimo dalyviams, priklauso, ar konkrečios veiklos bus laikomos pagrįstos logiškai, ar nelogiškai, suplanuotos nuosekliai, ar nenuosekliai, informaciją perteikia aiškiai ar neaiškiai, nes gairių, pagal kurias tai turi būti konstatuojama, pirkimo dokumentuose nėra. Įgyvendinant pirkimą tokiomis sąlygomis, nebus užtikrintas privalomų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų laikymasis ar bent jau nebus galimybės to patikrinti.

10Ekonominio naudingumo kriterijus T2 yra taip pat nepagrįstas, neobjektyvus, sudarantis sąlygas tiekėjų pasiūlymus vertinti subjektyviai. Reikalavimai, įeinantys į šio kriterijaus vertinimą, yra abstraktūs, priklausomi nuo vertintojo. Neaišku, kokių atitinkamo pobūdžio techninių sprendinių atsakovė tikisi iš tiekėjų. Jei atsakovė siekia, kad būtų įgyvendinti kažkokie konkretūs techniniai sprendiniai, atitinkamai turi būti koreguojamos pirkimo sąlygos ir tokie techniniai sprendiniai turi būti aiškiai įvardijami, kad juos įsivertinti ir savo pasiūlyme numatyti galėtų visi tiekėjai. Tokių techninių sprendimų vertinimas atitinkamai bus neišvengiamai subjektyvus. Aprašytas rezultatas, nors formaliai ir bus pasiekiamas pasiūlytomis priemonėmis, jis nebūtinai bus naudingas atsakovei, nebūtinai juo bus naudojamasi, nes jį sugalvoti ir pasiūlyti turi tiekėjai, ne perkančioji organizacija, kuri aiškiai žino, ką jai reikia įsigyti pirkimu. Pirkimo sąlygų 27.14 punkte nustatyta, kad komisija, vertindama pasiūlymą, neatsižvelgs į jokius nukrypimus ir papildymus, sąlygojančius neprašytą naudą perkančiajai organizacijai, nors 27.4 punkte yra aiškiai nurodyta, kad pagal ekonominio naudingumo kriterijų T2 balai bus skiriami už techniniame pasiūlyme numatytas technines priemones, neprivalomas pagal užsakovo reikalavimuose nurodytas apimtis. Kyla klausimas, kaip pirkimo sąlygų 27.4 punktas yra suderinamas su 27.14 punkto reikalavimais.

11Pirkimo sąlygų 4.2.6 punkte numatyta sąlyga yra perkelta iš VPĮ įstatymo, kurio nuostatos nebuvo įsigaliojusios šios sąlygos nustatymo dieną.

12Atsakovė UAB „Giraitės vandenys“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, nes ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovė, norėdama iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turėjo pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai VPĮ nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovė pretenziją pateikė praleidusi VPĮ nustatytą penkių darbo dienų terminą, todėl atsakovė jos nenagrinėjo. Ieškovė, nesutikdama su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu, galėjo šį sprendimą skųsti pateikdama perkančiajai organizacijai pretenziją dėl anksčiau pateiktos pretenzijos nenagrinėjimo, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Ieškinyje nepagrįstai tapatinami du skirtingi perkančiosios organizacijos priimti sprendimai, t. y. 2015 m. liepos 29 d. sprendimas, kuriuo perkančioji organizacija nusprendė nenagrinėti ieškovės pretenzijos dėl praleisto pretenzijos pateikimo termino, ir kitas sprendimas, kuriuo perkančioji organizacija savo iniciatyva paaiškino (patikslino) pirkimo dokumentus (pirkimo sąlygų 10.4 punktas). Šie perkančiosios organizacijos sprendimai priimti skirtingose viešojo pirkimo proceso stadijose, todėl negali būti siejami. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė de facto išnagrinėjo dalį jos pretenzijos ir pripažino jos pagrįstumą, nepagrįsti, nes ieškovės minimą pretenzijos dalį atsakovė savo iniciatyva patikslino, paaiškindama formulės aprašymą. Ieškovės pretenzijos nagrinėjimo metu jokie ekonominio naudingumo kriterijai ar jų aprašymai nebuvo keičiami. Kilus neaiškumams dėl pirkimo sąlygų, savo teisėtus interesus ieškovė galėjo ginti pasinaudodama VPĮ 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise prašyti perkančiosios organizacijos paaiškinti pirkimo dokumentus, tačiau šia teise taip pat nepasinaudojo. Ieškovės nurodomos aplinkybės, dėl kurių buvo praleistas terminas pretenzijai pateikti, nelaikytinos objektyviomis. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad perkančioji organizacija nepateikė informacijos, kuri buvo svarbi tiekėjui ir kuri būtų įtakojusi jo vėlesnį sužinojimą. Tai, kad ieškovei prireikė atitinkamai daugiau laiko pirkimo sąlygų analizės atlikimui - rodo jos neprofesionalumą. Ieškovės argumentai dėl viešojo intereso užtikrinimo viešajame pirkime, taip pat nepagrįsti, kadangi vykdant viešąjį pirkimą pareiga užtikrinti viešąjį interesą pirmiausia tenka perkančiajai organizacijai, o tiekėjas, dalyvaudamas viešuosiuose pirkimuose, veikia turtinių interesų pagrindu, tikslu laimėti pirkimą, sudaryti sutartį ir turėti finansinės naudos. Nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygos yra aiškios ir tikslios bei atitinkančios visus VPĮ reikalavimus, o ieškovės pateikti teiginiai, kuriais ji siekia įrodyti pirkimo sąlygų neteisėtumą nenagrinėtini jau vien dėl to, kad ieškovė nesilaikė privalomos viešuosiuose pirkimuose ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

15Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pirkimas buvo vykdomas supaprastinto atviro konkurso būdu, todėl pretenzijai, kuria ginčijamos pirkimo sąlygos, pateikti taikytinas penkių darbo dienų terminas, skaičiuojamas nuo pirkimo sąlygų paskelbimo dienos. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad apie ginčo viešąjį pirkimą buvo paskelbta 2015 m. liepos 14 d., todėl penkių darbo dienų terminas pirkimo sąlygų ginčijimui skaičiuotinas nuo 2015 m. liepos 14 d. Teismas atsižvelgęs į tai, kad liepos 18 ir 19 dienos atitinkamai buvo šeštadienis ir sekmadienis, sprendė, jog paskutinė diena pretenzijai pareikšti buvo 2015 m. liepos 21 d. Ieškovė pretenziją perkančiajai organizacijai pateikė 2015 m. liepos 28 d., t. y. praleidusi įstatymo nustatytą terminą.

16Teismas pažymėjo, kad pretenzijos padavimo terminas yra procedūrinis terminas, kuris yra tiesiogiai susijęs tik su tam tikrų veiksmų atlikimu neteisminėse procedūrose ir nepanaikina asmens teisės į valstybės priverstinai užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme. Šio termino praleidimas nelemia tiekėjo teisės pareikšti pretenziją ir perkančiosios organizacijos teisės nagrinėti pretenziją pasibaigimo.

17Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija, gavusi ieškovės pretenziją, 2015 m. liepos 29 d. pranešimu informavo, jog atsisako pretenziją nagrinėti kaip paduotą praleidus įstatyme nustatytą penkių darbo dienų terminą, tačiau 2015 m. liepos 31 d. perkančioji organizacija keitė dalį viešojo pirkimo sąlygų, šiais pakeitimais buvo pakeista ir viena ieškovės pretenzijoje kvestionuota viešojo pirkimo sąlyga. Pretenzijoje ieškovė reiškė reikalavimą ištaisyti pirkimo sąlygų 27.7 punkte esančius ekonominio naudingumo apskaičiavimo tvarkos (kriterijų) neatitikimus, kurį grindė tuo, kad pirkimo sąlygų 27.7 punkte nurodyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama apskaičiuojant ekonominį naudingumą S, yra kitokie, nei tame pačiame punkte pateikiamoje formulėje arba 27.6 punkte. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad perkančioji organizacija padarė vienos pirkimo sąlygos pakeitimą, kuris savo esme visiškai atitinka ieškovės pretenzijoje pareikštą reikalavimą ir jo pagrindimą.

18Teismas iš dalies pritarė atsakovės argumentui, kad perkančiosios organizacijos sprendimai, priimti nagrinėjant tiekėjo pateiktą pretenziją, ir sprendimai, priimti perkančiosios organizacijos iniciatyva, vadovaujantis VPĮ 27 straipsnio 4 punktu, paaiškinat ar patikslinant tam tikras viešojo pirkimo sąlygas, yra visiškai skirtingi sprendimai, priimti skirtingų VPĮ normų pagrindu ir negali būti sutapatinami. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad viešuosiuose pirkimuose galioja turinio prieš formą viršenybės principas, o procedūrų formalizavimas yra pateisinamas tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Dėl tiekėjo veiksmų bei perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo sprendžiama būtent pagal turiningąjį vertinimą.

19Teismas, įvertinęs ieškovės pretenzijoje pareikštus reikalavimus ir perkančiosios organizacijos 2015 m. liepos 31 d. atliktų pirkimo sąlygų pakeitimus, padarė išvadą, kad perkančioji organizacija, nors formaliai atsisakė nagrinėti ieškovės pateiktą pretenziją kaip paduotą praleidus įstatyme nustatytą terminą, tačiau de facto patenkino dalį jos pretenzijoje pareikštų reikalavimų, kurie savo esme atitinka perkančiosios organizacijos padarytus pirkimo sąlygų 27.7 punkto pakeitimus. Šios išvados kontekste teismas sprendė, kad nors perkančioji organizacija nurodytą pirkimo sąlygų pakeitimą ir įformino kaip viešojo pirkimo sąlygų paaiškinimą VPĮ 27 straipsnio 4 punkto pagrindu, tačiau vertinant objektyviai - iš esmės tenkino dalį ieškovės 2015 m. liepos 28 d. pretenzijoje pareikštų reikalavimų.

20Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad perkančioji organizacija nagrinėjo ieškovės pateiktą pretenziją, kas sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014, pateiktu perkančiosios organizacijos veiksmų, nagrinėjant (nenagrinėjant) pretenzijas vertinimo išaiškinimu, reiškia, jog perkančioji organizacija dalį pretenzijos de facto patenkindama, atnaujino ieškovei terminą pretenzijai pareikšti, nepaisant to, kad formaliai ir nurodė, kad pretenziją atsisakoma priimti kaip paduotą praleidus įstatyme nustatytą terminą. Teismas sprendė, kad perkančiai organizacijai atnaujinus terminą pretenzijai pareikšti, ieškovė įgijo teisę kreiptis į teismą ir ginti savo galbūt pažeistas teises teisminės gynybos būdu.

21Teismas pažymėjo, kad negalima tokia teisinė situacija, kuomet atnaujinamas terminas tik daliai pretenzijoje pareikštų reikalavimų dėl pirkimo sąlygų, kurios buvo paskelbtos tuo pačiu metu, t. y. tik tiems reikalavimams, kurie perkančiosios organizacijos buvo įvertinti kaip pagrįsti ir neatnaujinamas tiems, kurie perkančiosios organizacijos vertinimu, buvo nepagrįsti. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas šalių ginčą nagrinėjo iš esmės.

22Spręsdamas klausimą dėl pirkimo dokumentuose nustatyto ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T1 neaiškumo, jo nustatymo nepagrįstumo bei ekonominio naudingumo vertinimo pagal šį kriterijų ydingumo, teismas pritarė atsakovės argumentams, kad ekonominio naudingumo balų aprašymas pagal tai, kaip darbų veiklos bus išskaidytos, ir kaip toks išskaidymas bus pagrįstas darbų programoje, nereiškia, jog pagal šį kriterijų kartu nebus vertinama techniniame pasiūlyme ir kitose pasiūlymo dalyse pateikta informacija, nes balai bus skiriami už tai, kaip veikos detaliai, nuosekliai ir logiškai pagrįstai yra suplanuotos.

23Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju viešuoju pirkimu atsakovė siekia įsigyti nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, nuotekų valymo įrenginių statybos projektavimo ir statybos darbus, kad statybos darbų sklandi eiga nemaža dalimi priklauso nuo rangovo sugebėjimo kokybiškai suplanuoti darbus – nustatyti atliktinų darbų eiliškumą, apskaičiuoti darbams atlikti reikalingus terminus, statybos procesą organizuoti taip, kad darbai vyktų be bereikalingų pertraukų ar priešingai - netektų skubinti darbų atlikimo, taip pat į tai, kad pirkimas bus finansuojamas pagal 2014 - 2020 m. E. S. struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, kas reiškia, jog statybos darbų vėlavimas gali sąlygoti projektui įgyvendinti skirtų lėšų įsisavinimo apsunkinimą ar sumažinimą, padarė išvadą, jog ekonominio naudingumo kriterijus T1 negali būti vertinamas kaip nesusijęs su pirkimo objektu ar neturintis jokios įtakos naudingiausio pasiūlymo išrinkimui.

24Teismas nurodė, kad reikalavimas kartu su pasiūlymu pateikti programą yra logiškai pagrįstas, leisiantis perkančiajai organizacijai įvertinti tiekėjo siūlomų techninių sprendimų įgyvendinimą.

25Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad ekonominio naudingumo kriterijus T1 yra neaiškus, suteikiantis galimybę perkančiajai organizacijai neobjektyviai vertinti pateiktus pasiūlymus. Teismas pažymėjo, kad pirkimo sąlygų I skyriaus 2 skirsnio 3.1.1 punkte yra išvardinta 18 veiklų, pradedant projektavimo darbais ir baigiant darbų perdavimu. Įvertinus pirkimo sąlygų 27.3 punkte nustatytą balų skyrimo tvarką matyti, kad ekonominio naudingumo balai bus skiriami už pirkimo sąlygose nurodytų pagrindinių veiklų ne tik suplanavimą mėnesių ar savaičių tikslumu, bei ir išskaidymą į smulkesnes subveikas. Dėl to šiame kontekste vartojama frazė laikantis pirkimo sąlygų I skyriaus 2 skirsnio 3.1 punkte pateikto aprašymo ir juo neapsiribojant gali būti suprantama vienareikšmiškai - t. y. kad tiekėjui rengiant programą neužtenka pažodžiui perkelti (išvardinti) pirkimo sąlygų I skyriaus 2 skirsnio 3.1.1 punkte nurodytas veiklas, o pati programa turi būti platesnė ir teikiamoje programoje privalo atsispindėti pirkimo sąlygų I skyriaus 2 skirsnio 3.1.1 punkte nurodytos veiklos.

26Teismas taip pat nepritarė ieškovės teiginiams, kad pirkimo sąlygų 27.3 punkte vartojamos sąvokos „logiškai pagrįstos“, „nuosekliai ir logiškai pagrįstai suplanuotos“, “grafikas turi aiškiai perteikti darbų atlikimo eiliškumą“ suteikia galimybę perkančiajai organizacijai neobjektyviai vertinti pateiktus pasiūlymus, kadangi tik nuo vertintojo priklauso, ar konkrečios veiklos bus laikomos pagrįstos logiškai, ar nelogiškai, suplanuotos nuosekliai, ar nenuosekliai, informaciją perteikia aiškiai ar neaiškiai. Teismas pažymėjo, kad aiškinat žodžius, kuriems nepriskirta speciali reikšmė, turi būti vadovaujamasi ta prasme, kuria paprastai šis žodis suprantamas. Dabartinės Lietuvių kalbos žodyne žodis „logiškas“ apibrėžiamas kaip „būdingas taisyklingam mąstymui“; „nuosekliai“ – „paeiliui“, „pagrįstas“ – „turintis pagrindą“, „aiškus“ – „suprantamas, gerai matomas“. Taigi pačios žodžių reikšmės yra aiškios ir dėl pirkimo sąlygose pavartotų šių žodžių turinio neaiškumo nėra.

27Pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, kad šių sąvokų pavartojimas lemia vertintojo subjektyvumą, teismas nurodė, jog pagal pirkimo sąlygų 27.3 punkte nustatytą balų skyrimo tvarką, balai bus skiriami ne už „aiškumą“ ar „logiškumą“, tačiau už veikų suplanavimą ir išskaidymą. Skiriamo balo dydis yra apibrėžtas objektyviais kriterijais – veikų suplanavimo intervalų detalumu (mėnesiais ar savaitėmis) bei išskaidymu į subveiklas (tris ar penkias). Dėl to nėra pagrindo teigti, kad tik nuo vertintojo simpatijų ar antipatijų priklausys skiriamo balo dydis.

28Spręsdamas klausimą dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T2 neobjektyvumo, teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad neaišku kokių techninių sprendinių atsakovė tikisi iš tiekėjų, kadangi pirkimo sąlygų 27.4 punkte yra aiškiai išvardinta, kokių techninių sprendinių perkančioji organizacija reikalauja iš tiekėjų.

29Teismas nepritarė ieškovės išreikštai pozicijai, kad perkančiajai organizacijai siekiant, jog būtų įgyvendinti kažkokie konkretūs techniniai sprendiniai, atitinkamai turi būti koreguojamos pirkimo sąlygos ir tokie techniniai sprendiniai turi būti aiškiai įvardijami, kad juos įsivertinti ir savo pasiūlyme numatyti galėtų visi tiekėjai. Teismas sprendė, kad tuo atveju, jei perkančioji organizacija pati nurodytų ir aprašytų visus techninius sprendinius, jie negalėtų tapti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi ir vienintelis pasiūlymų vertinimas galėtų būti kainos palyginimas, kas prieštarautų pačiai ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus esmei.

30Taip pat teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad nors rezultatas ir bus pasiektas pasiūlytomis priemonėmis, jis nebūtinai bus naudingas perkančiajai organizacijai, nes jį sugalvoti ir pasiūlyti turi tiekėjai.

31Teismas nurodė, kad pirkimo sąlygų 27.4 punkte yra nustatyta, kokie konkrečiai sprendiniai bus laikomi priemonėmis, užtikrinančiomis technologinio proceso patikimumą ir funkcionalumą bei nuotekų šalinimo tinklų sistemos patikimumą ir funkcionalumą: pvz., klimatinių sąlygų poveikio įrangos aptarnavimui sumažinimas, rezervuarų ir talpų perpildymo rizikos sumažinimas ir kt., kas patvirtina, jog perkančioji organizacija konkrečiai nurodė, už kokį rezultatą pasiekiančius techninius sprendimus bus skiriami balai. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog tiekėjo pasiūlytas rezultatas galimai bus nenaudingas perkančiajai organizacijai.

32Teismas sprendė, kad pirkimo sąlygų 4.2.6 punktas atitinka šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą (VPĮ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. liepos 2 d.) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

33III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

34Ieškovė UAB „KRS“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti; nesant galimybės priimti naują sprendimą – perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – viešojo pirkimo procedūrų sustabdymą; tuo atveju, jei ieškinio reikalavimai bus tenkinami ir ginčo viešojo pirkimo sutartis teismo sprendimo priėmimo metu jau bus sudaryta – ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą; priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

351. Pirmosios instancijos teismo argumentai ir padaryta išvada dėl ginčijamo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T1 nepagrįsti. Ginčijamas kriterijus su pirkimo objektu susijęs labai tolimu ir netiesioginiu ryšiu – pirkimo objekto kokybei nėra svarbu, kokiu tikslumu suplanuotos veiklos ir į kiek dalių jos išskaidytos, o svarbu tai, kad darbai būtų atlikti laiku ir tinkamai, ko nurodytas kriterijus ir jo vertinami aspektai neužtikrina.

362. Skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada, kad pirkimas bus finansuojamas pagal 2014 - 2020 m. E. S. struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, nepagrįsta, kadangi tiek skelbime apie viešąjį pirkimą, tiek pirkimo sąlygose nurodyta, jog planuojama, bet ne tikrai žinoma, kad pirkimas bus finansuojamas teismo nurodytomis lėšomis.

373. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad ieškiniu ginčijamas pirkimo dokumentų reikalavimas kartu su pasiūlymu pateikti programą. Ieškinyje ne tiek akcentuojamas pats reikalavimas pateikti programą, kiek šiai programai suteikiama svarba, t. y. aplinkybė, kad nustatant pasiūlymo ekonominį naudingumą vertinama programa. Teismo sprendime pateikti argumentai nepagrindžia programos sąsajos su ekonominiu pasiūlymo naudingumu ir nepaneigia ieškinyje nurodytų aplinkybių.

384. Pirmosios instancijos teismo atliktas pirkimo sąlygų 27.3 punkto išaiškinimas nėra pakankamas ieškinio reikalavimams atmesti, nes nepašalina pirkimo sąlygų tikslumo ir aiškumo trūkumo. Atsakovei nustačius, kad į neprašytą naudą nebus atsižvelgiama, išlieka klausimas, kada programos platumas peržengs atsakovės prašomą naudą, o taip tikrai nutiks, nes programos platumas, pagal pirkimo dokumentus, yra neribotas. Pagal tokias neaiškias ir nesuderinamas nuostatas realus pasiūlymo ekonominis naudingumas negali būti tinkamai įvertintas.

395. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčijamo ekonominio naudingumo kriterijaus T2 nepagrįsta, padaryta paneigus ieškinyje nurodytas aplinkybes bendrais argumentais. Atsakovė neprivalo nurodyti visų techninių sprendinių, tačiau privalo parinkti ne bet kokius, o tinkamus ekonominio naudingumo kriterijus, leidžiančius išrinkti iš tiesų ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Ekonominio naudingumo kriterijai negali būti apibrėžti ar palyginti vien tik pinigine išraiška, ne visi kriterijai gali būti palyginami aritmetiniu metodu, nes ekonominio naudingumo kriterijai, bent taikytini šiame pirkime, gali ir turi būti apibrėžti aiškia skaitine išraiška, kad būtų galima juos įvertinti objektyviai ir atliktą vertinimą taip pat objektyviai patikrinti.

407. Nepakankamai įsigilinęs į bylą, ginčo esmę bei ieškovės argumentus, priimant teismo sprendimą buvo pažeistos ir netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodymus ir įrodinėjimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis, 186 straipsnio 4 dalis).

41Atsakovė UAB „Giraitės vandenys“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsakovė atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

421. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad perkančioji organizacija ieškovei atnaujino terminą pretenzijai pareikšti, kadangi atsakant į šią pretenziją buvo aiškiai nurodyta, jog pretenzija nenagrinėjama dėl praleisto termino.

432. Teismas pagrįstai nurodė, kad VPĮ 90 straipsnio 2 dalyje nėra pateiktas baigtinis kriterijų sąrašas ir perkančioji organizacija turi teisę nustatyti kitus pasiūlymų vertinimo kriterijus, jeigu jie susiję su sutarties dalyku ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Ekonominio naudingumo kriterijus T1 yra pagrįstas ir teisėtas, nes susijęs su sutarties dalyku.

443. Apeliacinio skundo argumentai, kad programos vertinimas nustatant naudingiausią pasiūlymą yra betikslis, lemiantis, jog bus vertinami duomenys, kurie vykdant sutartį bus pasikeitę, nepagrįsti.

454. Apeliacinio skundo argumentą, kad nėra žinoma, ar pirkimas bus finansuojamas pagal 2014 - 2020 m. E. S. struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, paneigia aplinkybės, jog pačiuose pirkimo dokumentuose nurodyta, jog pirkimo sutartis įsigalios (visa apimtimi) tik tuo atveju, jeigu bus gautas nurodytas finansavimas. Be to, ši teismo išvada nebuvo pagrindinis argumentas, lėmęs teismo sprendimą atmesti ieškovės argumentus dėl ekonominio naudingumo kriterijaus T1 vertinimo, kaip nesusijusio su pirkimo objektu.

465. Apeliantės argumentai dėl ginčijamo kriterijaus T2 nepagrįsti. Tai, kad ne visi ekonominio naudingumo kriterijai gali būti išreikšti ar palyginami aritmetiniu metodu, patvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintos Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijos (13 punktas).

476. Apeliacinio skundo argumentai dėl ginčijamo viešojo pirkimo pabaigos bei atitinkamai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįsti, nes viešasis pirkimas nėra baigtas, tik 2015 m. lapkričio 10 d. pasibaigė pasiūlymų pateikimo terminas, be to, kadangi pasiūlymai bus vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijų, pirkimo laimėtojas nebus greit nustatytas.

48IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

49Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra.

50Nagrinėjamoje byloje buvo keliami klausimai dėl VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto termino tiekėjo pretenzijai pateikti atnaujinimo, taip pat viešojo pirkimo sąlygų – ekonominio naudingumo kriterijų T1 (darbų atlikimo strategija) ir T2 (techniniai privalumai) nustatymo (ne)pagrįstumo, bei pirkimo sąlygos, numatytos 4.2.6 punkte, teisėtumo.

51Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

52Bylos duomenimis nustatyta, kad perkančioji organizacija (atsakovė) UAB „Giraitės vandenys“ vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Piliuonos k. nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir Piliuonos k. nuotekų valymo įrenginių statyba“. Pirkimo sąlygų 2.1 punkte numatyta, kad pagrindiniai pirkimo darbai – preliminaraus vertinimo duomenimis pakloti apie 10,1 km nuotekų tinklų (įskaitant slėginius) bei suprojektuoti ir pastatyti 2 nuotekų siurblines, taip pat suprojektuoti ir pastatyti nuotekų valymo įrenginius, kurių projektinis našumas (vidutinis paros debitas) 90 m3/d. Pirkimo tikslas – tiekėjui suteikti tinkamas paslaugas bei tinkamai atlikti darbus, kas leistų perkančiajai organizacijai nepriekaištingai naudoti įrengimus, numatytus eksploatavimo periodu. Pirkimo sąlygų 4.2.1 – 4.7.5 punktuose numatyti kvalifikaciniai reikalavimai, tarp jų ginčijamame 4.2.6 punkte numatyta, kad pavienis dalyvis/ jungtinės veiklos dalyvio kiekvienas partneris, subrangovas yra įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus; pavienis dalyvis/ jungtinės veiklos dalyvio kiekvienas partneris, subrangovas laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų. Remiantis pirkimo sąlygų 27.1 punktu komisija vertina ir lygina tik tuos pasiūlymus, kurie pripažinti atitinkančiais pasiūlymo pateikimo ir minimalius kvalifikacijos reikalavimus; šie pasiūlymai vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijų, kurį sudaro šios dalys: kaina, darbų atlikimo strategija, techniniai privalumai, eksploatavimo išlaidos. Pirkimo sąlygų 27.3 punkte numatytas ekonominio naudingumo kriterijus T1, kuris nustatomas vertinant tiekėjo pasiūlymą, kaip dokumentų visumą, ypatingą dėmesį skiriant programos ir tiekėjo techninio pasiūlymo vertinimui. Pirkimo sąlygų 27.4 punkte numatytas ekonominio naudingumo kriterijus T2, kuris vertinamas pagal techniniame pasiūlyme numatytas technines priemones (neprivalomas pagal užsakovo reikalavimuose nurodytas apimtis), didinančias nuotekų šalinimo tinklų sistemos patikimumą, funkcionalumą ir nuotekų valymo bei dumblo apdorojimo technologinio proceso patikimumą ir funkcionalumą.

53Ieškovė UAB „KRS“, nesutikdama su perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų 4.2.6 punkte nustatytu kvalifikaciniu reikalavimu, taip pat su ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais T1 ir T2 bei atitinkamai su ekonominio naudingumo vertinimo tvarka, pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kurios perkančioji organizacija dėl praleisto VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto termino nenagrinėjo. Ieškovė UAB „KRS“, manydama, kad perkančioji organizacija, atsisakydama nagrinėti pretenziją, nesilaikė VPĮ reikalavimų ir tuo pažeidė jos teisėtus interesus, kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl atsisakymo nagrinėti pretenziją bei išnagrinėti pretenziją iš esmės. Pirmosios instancijos teismas VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą terminą ieškovei UAB „KRS“ atnaujino, perkančioji organizacija šios teismo sprendimo dalies neskundžia. Ieškovės UAB „KRS“ apeliaciniame skunde taip pat nekeliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl pirkimo sąlygos, numatytos 4.2.6 punkte, teisėtumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacinio skundo ribose, šiais klausimais nepasisako ir sprendžia tik dėl kitų ginčijamų perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų teisėtumo bei jų reikšmės vykdomam viešajam pirkimui. Kartu teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl termino ieškovės pretenzijai pareikšti atnaujinimo, o atsakovės argumentus atsiliepime į apeliacinį skundą šiuo klausimu atmeta kaip nepagrįstus.

54Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo perkančiajai organizacijai sudarant pirkimo dokumentus

55Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Viešųjų pirkimų principų kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, jais galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas rationae temporis apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis). Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose. Taigi viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas nėra tik besąlyginė VPĮ 3 straipsnio nuostatų laikymosi pareiga, bet yra ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas. Sprendžiant dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo, būtina nustatyti, kokiais perkančiosios organizacijos veiksmais ir kokios viešojo pirkimo procedūros metu jie galėjo būti pažeisti.

56Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Be to, kaip pažymėjo E. S. Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

57Dėl ekonominio naudingumo kriterijų T1 ir T2 bei ekonominio naudingumo vertinimo tvarkos

58Perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis). Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina inter alia pagal tiekėjų kvalifikacijos sąlygas, kurios įtvirtintos VPĮ 34–37 straipsniuose (teisė verstis tam tikra veikla, ekonominis, finansinis, techninis, profesinis pajėgumas, tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimas ir pan.). Tai – kokybinės atrankos kriterijai (2004 m. kovo 31 d. E. P. ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva Nr. 2004/18) 45–50 straipsniai), reiškiantys, kad juos atitinkantiems tiekėjams leidžiama toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose varžantis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Tik pagal šiuos kriterijus atrinkti tiekėjai (dalyviai) konkuruoja tarpusavyje dėl geriausio pasiūlymo įvertinimo. Šie reikalavimai suformuluojami pozityviąja arba negatyviąja prasmėmis, t. y. tiekėjai privalo atitikti tam tikrus kriterijus (pvz., techninį pajėgumą) arba tam tikrų kriterijų neatitikti (pvz., neturėti teistumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011).

59Perkančiosios organizacijos, vertindamos tiekėjų pasiūlymus, pripažintus atitinkančiais pasiūlymo pateikimo ir minimalius kvalifikacijos reikalavimus, gali pasirinkti vieną iš viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijų – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą arba mažiausią kainą, t. y. kriterijų, kurio pagrindu išrenkamas laimėtojas. Pagal VPĮ 39 straipsnį viešojo pirkimo sutarčių sudarymo kriterijai yra tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijai. Tiekėjų vertinimo kriterijai turi būti iš anksto paskelbti pirkimo dokumentuose. Jei perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, ji privalo, be kita ko, paskelbti šio kriterijaus subkriterijaus (kriterijaus sudėtinių dalių) lyginamojo svorio koeficientus (Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Universale-Bau ir kt., C-470/99, Rink. 2002, p. I-11617; pirmiau nurodytas Sprendimas Beentjes prieš Nyderlandų valstybę, C-31/87, Rekomendacijų IV skyrius). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų aiškumo ir paskelbimo iš anksto reikalavimai taip pat reiškia perkančiosios organizacijos pareigą, pirkimo sąlygose nurodžius tam tikrus kokybės ženklus, įtvirtinti tikslius (aprašomuosius) kriterijus, kuriais šie grindžiami, taip pat nustatyti leidimą, tinkamai tai įrodžius, siūlyti lygiaverčius objektus (Teisingumo Teismo sprendimas Komisiją prieš Nyderlandus, C-368/10, Rekomendacijų III skyrius).

60Taikydamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijų, perkančiosios organizacijos laisvos ne tik pasirinkti sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijų, bet ir nustatyti jų lyginamąjį svorį tiek, kiek tai, siekiant surasti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, leistų apibendrintai vertinti nustatytus subkriterijus (Teisingumo Teismo 2003 m. gruodžio 4 d. Sprendimas EVN ir Wienstrom, C-448/01, Rink. 2003, p. I-14527, Rekomendacijų IV skyrius). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus subkriterijai turi būti susiję su viešojo pirkimo sutartimi – sutarties dalyku (Rekomendacijų 11 punktas). Sąsaja su pirkimo dalyku turi būti suprantama taip, kad atitinkamas kriterijus susijęs tik su produktu plačiąja prasme, tačiau ne su bendra tiekėjo politika tam tikroje srityje (Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10). Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijaus subkriterijai turi ne tik sietis su sutartimi bei jos vykdymu, bet ir neturi riboti tiekėjų įsisteigimo ar paslaugų teikimo laisvių. Jie privalo būti nediskriminuojantys ir proporcingi siekiamam tikslui.

61Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustatė, kad pasiūlymo pateikimo ir minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys tiekėjų pasiūlymai bus vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijų, kurį sudaro šios dalys: kaina, darbų atlikimo strategija, techniniai privalumai, eksploatavimo išlaidos (pirkimo sąlygų 27.1 punktas). Pirkimo sąlygų 27.1 punkte numatyta, kad ekonominio naudingumo kriterijus T1 nustatomas vertinant tiekėjo pasiūlymą, kaip dokumentų visumą, ypatingą dėmesį skiriant programos ir tiekėjo techninio pasiūlymo vertinimui. Programa turi būti pateikta laikantis pirkimo sąlygų I skyriaus 2 skirsnio 3.1 punkte pateikto aprašymo ir juo neapsiribojant. Rangovo techninis pasiūlymas turi būti pateiktas laikantis pirkimo sąlygų I skyriaus 2 skirsnio 3.5 punkte pateikto aprašymo ir juo neapsiribojant. Programa ir rangovo techninis pasiūlymas turi būti pateikti pasiūlymo techninėje dalyje. Pateiktoje programoje visos veiklos turi būti logiškai pagrįstos, numatytos laikantis reikalavimų statybos darbų technologijai, vadovaujantis technologinio proceso seka. Ekonominio naudingumo kriterijus T2 atitinkamai vertinamas pagal techniniame pasiūlyme numatytas technines priemones (neprivalomas pagal užsakovo reikalavimuose nurodytas apimtis), didinančias nuotekų šalinimo tinklų sistemos patikimumą, funkcionalumą ir nuotekų valymo bei dumblo apdorojimo technologinio proceso patikimumą ir funkcionalumą. Šios priemonės/sprendiniai turi būti aprašyti tiekėjo techniniame pasiūlyme ir pavaizduoti brėžiniuose/schemose bei tiekėjas privalo pateikti logiškai susietus argumentus, kodėl ir kaip šios priemonės/sprendiniai padidina technologinio proceso patikimumą ir funkcionalumą (pirkimo sąlygų 27.4 punktas).

62Ieškovė laikosi pozicijos, kad perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų 27.3 ir 27.4 punktuose numatytos sąlygos, susijusios su ekonominio naudingumo kriterijais T1 ir T2, suformuluotos abstrakčiai, netiksliai ir neaiškiai, kas gali turėti įtakos objektyviam tiekėjų pasiūlymų vertinimui. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas šiose pirkimo sąlygose esančius žodžius, kuriems nepriskirta speciali reikšmė, vadovavosi dabartinės lietuvių kalbos žodyne numatytais apibrėžimais bei sprendė, kad šių žodžių reikšmės yra aiškios, ekonominio naudingumo kriterijų T1 ir T2 vertinimai atliekami remiantis objektyviais kriterijais – veikų suplanavimo intervalų detalumu bei išskaidymu į subveikas, todėl abejoti vertintojo subjektyvumu nėra jokio pagrindo. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.

63Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų 27.3 ir 27.4 punktuose numatytas nuostatas „ypatingą dėmesį skiriant programos ir tiekėjo techninio pasiūlymo vertinimui“, „pateiktoje programoje visos veiklos turi būti logiškai pagrįstos“, „visos veiklos turi būti numatytos vadovaujantis technologinio proceso seka“, „priemonės/sprendiniai turi būti aprašyti tiekėjo techniniame pasiūlyme ir pavaizduoti brėžiniuose/schemose bei tiekėjas privalo pateikti logiškai susietus argumentus“ tiekėjai tarpusavyje ir perkančioji organizacija galėjo skirtingai suprasti ir vertinti, kadangi jos suformuotos ne konkrečiai, abstrakčiai, detaliau nepaaiškinant jų turinio, nenurodant tokių formuluočių, kaip „ypatingas dėmesys“, „nuoseklumas ir logiškumas“, reikšmės balų skyrimui ir bendram ekonominio naudingumo kriterijų T1 ir T2 vertinimui. Be to, nuoseklumo ir logiškumo reikalavimas yra perkeltas į balų skyrimo už ekonominio naudingumo kriterijaus T1 aprašymą, kuriame šio kriterijaus vertinimas tiesiogiai siejamas su nuosekliai ir logiškai pagrįstu veikų suplanavimu ir išskaidymu į subveiklas. Pirkimo sąlygose nėra duomenų, ar už šį ekonominio naudingumo kriterijų suteikiamų balų skaičius priklauso nuo veikų suplanavimo bei išskaidymo nuoseklumo ir logiškumo, ar betarpiškai vertinamas vien veikų suplanavimas intervalų detalumu (mėnesiais ir savaitėmis) bei išskaidymas į subveikas. Esant tokiai situacijai, tik nuo vertintojo ir jo subjektyvaus vertinimo priklauso, ar konkrečios veiklos bus laikomos pagrįstos logiškai, ar nelogiškai, suplanuotos nuosekliai, ar nenuosekliai, informacija perteikta aiškiai ar neaiškiai, nes gairių, pagal kurias tai turi būti konstatuojama, pirkimo dokumentuose nėra. Nesant aiškiai apibrėžtų vertinimo gairių, tiekėjas galėjo gauti arba negauti balų skaičių už veikų suplanavimą ir išskaidymą į subveiklas, jeigu toks suplanavimas ir išskaidymas, perkančiosios organizacijos (vertintojo) manymu, būtų pripažintas (ne)nuosekliu ir logiškai (ne)pagrįstu. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog vien lingvistinis ekonominio naudingumo kriterijų T1 ir T2 nuostatuose esančių žodžių, kuriems nepriskirta speciali reikšmė, aiškinimas nekelia pagrindo abejoti šių nuostatų turinio aiškumu.

64Be to, kaip teisingai tvirtina apeliantas, darbų atlikimo strategijos vertinimas tiesiogiai priklauso nuo programos ir tiekėjo techninio pasiūlymo vertinimo, kuriam pirkimo sąlygose suteikiamas „ypatingas dėmesys“. Kaip matyti iš pirkimo sąlygų 3.1 punkto, jame numatyti reikalavimai pateikiamos programos turiniui, tarp kurių yra reikalavimas pateikti inžinierinių tyrinėjimų projektavimo ekspertizės, statybos leidimo gavimo, statybos darbų kiekviename statinyje, įrangos montavimo, paleidimo ir derinimo, bandymų, perdavimo užsakovui ir defektų ištaisymo terminus, kurių nurodymas tiekėjų pasiūlymų vertinimo stadijoje būtų netikslus ir galimai neatitiktų faktiškai planuojamos sudaryti pirkimo sutarties sąlygų, kadangi vienų ar kitų terminų nustatymas priklauso nuo pirkimo sutarties pasirašymo bei atitinkamų kompetentingų institucijų sprendimų (ekspertizės atlikimo, statybos leidimo gavimo ir pan.) priėmimo momento. Pasiūlymų pateikimo metu tiekėjams nedisponuojant nurodyta informacija, turinčia tiesioginės reikšmės darbų atlikimo terminų planavimui, pirkimo sąlygų 3.1 punkte nurodytų terminų nustatymas yra betikslis, be to, nesant pirkimo sąlygose informacijos, kaip nurodyti terminai būtų patikrinami, būtų sudarytos prielaidos perkančiajai organizacijai vertinti tiekėjų pasiūlymus subjektyviai, remiantis vien prielaidomis apie planuojamus atlikti darbus ir jų atlikimo terminus bei šių darbų planavimo reikšmę pasiūlymo ekonominiam naudingumui.

65Atkreiptinas taip pat dėmesys į tai, kad pirkimo sąlygų 27.3 punkte, programa privalo būti parengta pagal pirkimo sąlygų I skyriaus 2 skirsnio 3.1 punkte pateiktą aprašymą, kuriame numatyta, jog programa parengiama vadovaujantis 2 skyriuje pateikiamų konkrečiųjų sutarties sąlygų 8.3 punkto „Programa“ nuostatomis. Pirkimo sąlygų 2 skyriuje pateikiamų konkrečiųjų sutarties sąlygų 8.3 punkte „Programa“ numatyta, kad išsamią programą tiekėjas privalo parengti per 28 dienas po to, kai gauna inžinieriaus pranešimą pagal pirkimo sąlygų 8.1 punktą. Tuo tarpu pagal pirkimo sąlygų 27.3 punktą yra reikalaujama programą parengti ir pateikti jau kartu su pasiūlymu. Todėl sutiktina su apeliantės argumentais, kad kartu su pasiūlymu reikalaujama pateikti programa savo turiniu gali skirtis nuo programos, pateikiamos per 28 dienas po darbų pradžios pagal pasirašytą rangos sutartį, kas sudaro pagrindą išvadai, jog tinkamas kartu su pasiūlymu pateiktos programos įvertinimas pasiūlymų vertinimo stadijoje nėra įmanomas. Be to, pagal pirkimo sąlygas programa gali būti taisoma, kai tik pasikeis darbų atlikimui būtinos sąlygos arba informacija, kuria buvo pagrįsti pirminiai įsipareigojimai, arba jeigu ankstesnė programa bus nesuderinama su esama darbų eiga arba rangovo prievolėmis. Todėl tokia programa, kuri viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu gali būti keičiama, negali daryti įtakos pasiūlymo vertinimui. Po rangos sutarties pasirašymo ir programos parengimo, inžinieriui pareikalavus, rangovas turi pateikti visą smulkią pagalbinę programos informaciją, kai tuo tarpu tokios galimybės pasiūlymų pateikimo ir jų vertinimo stadijoje tiekėjas neturi (pirkimo sąlygų 27.3, 3.1 punktai). Programos vertinimą atlieka inžinierius ir jis priima sprendimus, ar ji yra tinkamai parengta ar ne, o, inžinieriaus vertinimu, netinkamai parengus programą, vienintelės pasekmės yra rangovo pareiga pateikti inžinieriui pataisytą programą, kai tuo tarpu programos parengimas jau pasiūlymų pateikimo ir vertinimo stadijoje lemia tiekėjo pasiūlymo vertinimą ir tiekėjo pasirinkimą. Taip pat svarbu pažymėti, kad nurodyta programa turi būti parengta pasiūlyme pateiktos programos pagrindu, nors pirkimo sąlygų 3.1 punkte, kuriame kalbama apie kartu su pasiūlymu pateiktiną programą, nurodoma, kad ji turi būti parengta pagal šį punktą. Tokiu būdu vienu pirkimo sąlygų punktu daroma nuoroda į kitą punktą, kuris savo ruožtu nukreipia atgal, kas taip pat sudaro pagrindą abejoti šių nuostatų aiškumu bei reikšmingumu pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimui. Be to ir pirkimo sąlygų 27.14 punktas numato, jog komisija, vertindama pasiūlymą, neatsižvelgs į jokius nukrypimus ir papildymus, sąlygojančius neprašytą naudą perkančiajai organizacijai, tuo tarpu pirkimo sąlygų 27.3 punkte nurodoma, jog programa ir techninis pasiūlymas turi būti pateikti pagal nurodytus pirkimo sąlygose pateiktus aprašymus, tačiau jais neapsiribojant. Taigi pirkimo sąlygų 27.3 punktas nedera su pirkimo sąlygų 27.14 punktu, dėl ko nėra aišku, kokią įtaką pirkimo sąlygų 27.3 punkte nustatyti reikalavimai turi ekonominio naudingumo kriterijaus T1 vertinimui.

66Pirkimo sąlygų 3.5.1 punkte rangovo techninio pasiūlymo turiniui keliamas reikalavimas kuo išsamiau aprašyti siūlomus darbus, įrenginių pajėgumą ir našumą, įrenginių veikimą, valdymą ir priežiūrą. Tinkamai pateiktas techninis pasiūlymas siejamas su atitikimu statybos darbų technologijoms ir technologinio proceso sekai. Vertinant šią ekonominio naudingumo kriterijaus dalį, skiriama maksimaliai dešimt balų – maksimaliai trys balai nuotekų šalinimo tinklams ir maksimaliai septyni balai nuotekų valymo bei dumblo apdorojimo technologijai. Vertinant atsižvelgiama į priemonių/sprendinių aprašymą bei „logiškai susietų argumentų“, kodėl ir kaip šios priemonės/sprendiniai padidina technologinio proceso patikimumą ir funkcionalumą, pateikimą. Jokių aiškiai apibrėžtų šio ekonominio naudingumo kriterijaus dalies vertinimo subkriterijų pirkimo sąlygose nėra numatyta, todėl jų vertinimas neišvengiamai gali būti subjektyvus bei priklausyti nuo vertintojo susidarytos vienos ar kitos nuomonės apie tiekėjo techninio pasiūlymo informacijos išsamumą, nuoseklumą, aiškumą, logiškumą ir atitiktį projekto esmei ir perkančiosios organizacijos veiklos specifikai. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš nurodytos ekonominio naudingumo kriterijaus T2 vertinimo tvarkos visiškai neaišku, ar logiškų argumentų pateikimas gali būti vertinamas remiantis ne absoliučiais, o santykiniais kriterijais, t. y. skiriami balai, nors ir mažesni, už ne visiškai nuoseklų, išsamų ir logikos stokojantį tiekėjo pasiūlymą. Nors perkančioji organizacija siekė įsigyti sudėtingą produktą (statybos darbai), kuriam būdingas aprašymo detalumas, ir to ji tiekėjų galėjo prašyti, tačiau abejotina, ar tam tikrą minimalią (protingą) suprantamumo, išsamumo, detalumo ribą peržengę pasiūlymų aprašymai turėtų būti vertinami kitaip lyginant su tais, kurie dar detaliau, išsamiau pagrindė pasiūlymo atitiktį šiam reikalavimui. Kita vertus, kyla pagrįstas klausimas, ar tie pasiūlymai, kuriuose pateiktos informacijos turinys nesiekia tam tikros minimalios išsamumo ribos, apskritai turi būti atmesti kaip neatitinkantys konkurso reikalavimų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirkimo sąlygų 27.14 punkte nustatyta, kad komisija, vertindama pasiūlymą, neatsižvelgs į jokius nukrypimus ir papildymus, sąlygojančius neprašytą naudą perkančiajai organizacijai, kas prieštarauja pirkimo sąlygų 27.4 punkto nuostatoms, jog pagal ekonominio naudingumo kriterijų T2 balai bus skiriami už neprivalomas pagal užsakovo reikalavimuose nurodytas apimtis technines priemones. Sistemiškai aiškinant šias pirkimo sąlygų nuostatas, nėra aišku kaip pirkimo sąlygų 27.4 punktas yra suderinamas su 27.14 punkto reikalavimais bei kokią įtaką turi ekonominio naudingumo kriterijaus T2 vertinimui.

67Teisingumo Teismas ne kartą akcentavo, kad konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų, nes Direktyvoje 2004/18 numatytų viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūrų tikslas yra būtent užtikrinti šiems E. S. įsteigtiems dalyviams galimybę dalyvauti juos dominančiuose viešuosiuose pirkimuose. Be to, tiek vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas, reikalauja, kad viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo pirkimo procedūros pradžios. Šie ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, taigi juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai turi būti objektyvūs, jie turi užtikrinti, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, taigi veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Tik tokiu atveju nebūtų kriterijų, kuriais perkančiajai organizacijai suteikiama besąlyginio pasirinkimo laisvė. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės viešojo pirkimo sąlygos, nes jie bus lemiami išsirenkant pasiūlymą iš tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. Sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10, nepaskelbtas Rinkinyje, ir jame nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencija).

68Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, sprendžia, kad ginčijamo viešojo konkurso pirkimo sąlygų 27.3 ir 27.4 punktuose numatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai T1 ir T2, pirkimo sąlygose įtvirtinti abstrakčiai, juos ir visą ekonominio naudingumo kriterijaus vertinimo tvarką tiekėjai tarpusavyje ir (arba) su perkančiąja organizacija gali skirtingai suprasti bei aiškinti, kas pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo principą bei viešojo konkurso procedūrų skaidrumo ir objektyvumo principus. Apeliacinio teismo vertinimu, nustatyto pobūdžio pirkimo sąlygų neaiškumai negali būti pašalinti taikant VPĮ įtvirtintas pirkimo sąlygų aiškinimo nuostatas (VPĮ 37 straipsnio 3 ir 4 dalys), kadangi atsižvelgiant į ginčijamų pirkimo sąlygų turinį šių nuostatų kitoks (priešingas) interpretavimas reikštų šių pirkimo sąlygų nuostatų pakeitimą iš esmės, kas viešojo pirkimo metu yra draudžiama (VPĮ 24 straipsnis).

69Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiekėjų kvalifikacija neabejotinai turi įtakos tinkamam viešojo pirkimo sutarties įvykdymui ir geriausiam rezultatui pasiekti. Svarbu tai, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai negali būti sutapatinami su tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijais. Dėl to už kvalifikacijos reikalavimus negali būti skiriami balai ir jų pagrindu išrenkamas laimėtojas. Reikalavimai tiekėjams, Teisingumo Teismo vertinimu, nepriskirtini sutarties objektui ir pripažįstami neužtikrinančiais sutarties įvykdymo. Todėl negalima laikyti „sutarties sudarymo kriterijais“ kriterijų, kuriuos taikant ne siekiama nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, o iš esmės norima tik įvertinti konkurso dalyvių gebėjimą įvykdyti nagrinėjamą sutartį (Teisingumo Teismo sprendimas Lianakis ir kt., C-532/06 [40], Teisingumo Teismo sprendimas Contse ir kt., C-234/03, Rink. 2005, p. I-09315 [41]).

70Nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai T1 ir T2 siejami su darbų atlikimo strategijos vertinimu, t. y. statybos darbų atlikimo grafiko ir technologijos projekto parengimu, darbų atlikimo terminais, technine informacija apie siūlomus techninius sprendimus, technologinių procesų ir įrenginių rūšių pasirinkimo pagrindimu, įrenginių pajėgumu ir našumu, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės susiję su tiekėjo kvalifikacija ir priemonėmis, užtikrinančiomis tinkamą būsimos pirkimo sutarties įvykdymą. Vadovaujantis Direktyvos 92/50 23 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio ir 36 straipsnio 1 dalimi perkančiajai organizacijai per viešojo pirkimo procedūrą draudžiama atsižvelgti į konkurso dalyvių patirtį, jų personalą, įrangą ir gebėjimą įvykdyti sutartį nustatytu laikotarpiu kaip į „sutarties sudarymo kriterijus“, o ne kaip į „kvalifikacinės atrankos kriterijus“ (Teisingumo Teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimas byloje Nr. C 532/06). Taigi, perkančiajai organizacijai reikalaujant pateikti darbų atlikimo strategiją ir techninį pasiūlymą tokios apimties ir turinio, kaip numatyta ginčijamų pirkimo sąlygų 27.3 ir 27.4 punktuose, siekiama įvertinti konkurso dalyvių gebėjimą įvykdyti sutartį, o ne ekonominį naudingumą bei tai sudaro atskirą teisinį pagrindą pripažinti tokias pirkimo sąlygas neteisėtomis bei spręsti klausimą dėl vykdomo viešojo konkurso nutraukimo.

71Dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų ir jų padarinių

72Teismui sprendžiant dėl pirkimo sąlygų teisėtumo ir ieškinio (ne)tenkinimo, jo sprendimas neišvengiamai sukelia (gali sukelti) padarinių ir kitiems viešojo pirkimo konkurso dalyviams, nepriklausomai nuo to, buvo įtraukti jie į procesą ar ne. Šie galimi (neigiami) padariniai dalyviams susiję su teismo procesinėmis pareigomis, konstatavus pirkimo sąlygų neteisėtumą. Kai teismas dėl pareikšto reikalavimo (ar ex officio) atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, tik ieškinio patenkinimas nėra pakankamas, sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Tokiu atveju teismas privalo ex officio tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo. Taigi toks teismo sprendimas būtų šalių grąžinimo į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį išimtis, kurios taikymas nepriklauso nuo pirkimo būdo, kaip tokio.

73Pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas. Tolesnio procedūrų vykdymo nepateisina aplinkybė, kad perkančioji organizacija neteisėtomis sąlygomis nebesirems. Pirma, tai de facto suponuotų sumažėjusią pirkimo sąlygų apimtį, taigi ir lemtų draudžiamą pirkimo sąlygų pakeitimą (žr. pagal analogiją Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 9 d. Sprendimą Komisija /CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Antra, niekada negalima atmesti galimybės, kad dėl neteisėta pripažintos pirkimo sąlygos ar jos dalies viešajame pirkime nedalyvavo kiti potencialūs tiekėjai. Tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tokiems tiekėjams ir toliau sudarytų kliūtis pasiūlymams pateikti (pvz., pasibaigęs pasiūlymų pateikimo terminas), nors perkančioji organizacija jau nebesiremtų neteisėta pirkimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015; 2015 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-60-378/2015; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011).

74Atsižvelgiant į nurodytas teisines nuostatas bei į tai, kad pati perkančioji organizacija patvirtino, jog ginčijamas viešasis pirkimas nėra baigtas, kad Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenimis viešajame konkurse pirkimo sutartis nėra sudaryta, pripažinus viešojo pirkimo 27.3 ir 27.4 punktų sąlygas neteisėtomis, tolimesnės pirkimo procedūros nutraukiamos (VPĮ 95 – 952 straipsniai).

75Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

76Ieškovė apeliaciniame skunde prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – viešojo pirkimo sustabdymą. Kaip minėta, byloje nėra duomenų apie ginčijamo viešojo pirkimo pabaigą bei atitinkamai pirkimo sutarties sudarymą. Priimamu šioje byloje apeliacinės instancijos teismo sprendimu ginčijamos pirkimo sąlygos pripažįstamos negaliojančiomis bei viešasis pirkimas nutraukiamas. Atsižvelgiant į išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą, prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas faktiškai nesukels jokių teisinių pasekmių, šio procesinio klausimo sprendimas neteko teisinės prasmės, todėl ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėjų kolegija nenagrinėja (CPK 5 straipsnis).

77Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

78Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas byloje (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

79Ieškovė UAB „KRS“ pirmosios instancijos teisme turėjo 3 200 Eur (4 906,16 su PVM) advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 217 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu; apeliacinės instancijos teisme – 1 415,70 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 217 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu.

80Apeliacinės instancijos teismui iš esmės patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovei priteistina 434 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

81Advokato teisinės pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro išlaidos už pretenzijos (ginčą nagrinėjant privaloma ikiteismine tvarka), ieškinio, dubliko, atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą ir pateikimą teismui. Advokato teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro išlaidos už apeliacinio skundo parengimą. Išlaidos už parengtus procesinius dokumentus neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), numatytų maksimalių dydžių.

82Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamoje byloje keliamų klausimų sudėtingumą, parengtų procesinių dokumentų skaičių, taip pat įvertinusi tai, kad procesinį dokumentą apeliacinės instancijos teismui (apeliacinį skundą) rengė advokatas, dalyvavęs pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog protingas ir pagrįstas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydis, kurį turėtų atlyginti atsakovė, yra 3 000 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

83Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Nutarė

84Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ ieškinį tenkinti iš dalies, panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Giraitės vandenys“ 2015 m. liepos 29 d. sprendimą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ pretenzijos nenagrinėti, pripažinti neteisėtomis supaprastinto atviro konkurso „Piliuonos k. nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir Piliuonos k. nuotekų valymo įrenginių statyba. Projektavimo ir statybos darbų pirkimas“ 27.3 ir 27.4 punktuose numatytas pirkimo sąlygas bei viešąjį konkursą nutraukti.

85Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ (juridinio asmens kodas 159702357) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „KRS“ (juridinio asmens kodas 133630961) 3 434 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „KRS“ (toliau – UAB „KRS“ arba... 5. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nesutikdama su perkančiosios organizacijos... 6. Pretenzijoje buvo nurodyta, kad pirkimo sąlygose yra neaiškiai suformuluotas... 7. Be to, ekonominio naudingumo kriterijus T1 yra netinkamas, kadangi neturi... 8. Ekonominio naudingumo kriterijus T1 yra perteklinis bei neatitinkantis VPĮ... 9. Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T1 nuostatos yra itin... 10. Ekonominio naudingumo kriterijus T2 yra taip pat nepagrįstas, neobjektyvus,... 11. Pirkimo sąlygų 4.2.6 punkte numatyta sąlyga yra perkelta iš VPĮ įstatymo,... 12. Atsakovė UAB „Giraitės vandenys“ atsiliepime į ieškinį prašė... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį... 15. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pirkimas buvo vykdomas supaprastinto... 16. Teismas pažymėjo, kad pretenzijos padavimo terminas yra procedūrinis... 17. Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija, gavusi ieškovės pretenziją,... 18. Teismas iš dalies pritarė atsakovės argumentui, kad perkančiosios... 19. Teismas, įvertinęs ieškovės pretenzijoje pareikštus reikalavimus ir... 20. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad perkančioji organizacija... 21. Teismas pažymėjo, kad negalima tokia teisinė situacija, kuomet atnaujinamas... 22. Spręsdamas klausimą dėl pirkimo dokumentuose nustatyto ekonominio naudingumo... 23. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju viešuoju pirkimu... 24. Teismas nurodė, kad reikalavimas kartu su pasiūlymu pateikti programą yra... 25. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad ekonominio naudingumo kriterijus T1... 26. Teismas taip pat nepritarė ieškovės teiginiams, kad pirkimo sąlygų 27.3... 27. Pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, kad šių sąvokų pavartojimas lemia... 28. Spręsdamas klausimą dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T2... 29. Teismas nepritarė ieškovės išreikštai pozicijai, kad perkančiajai... 30. Taip pat teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad nors rezultatas ir bus... 31. Teismas nurodė, kad pirkimo sąlygų 27.4 punkte yra nustatyta, kokie... 32. Teismas sprendė, kad pirkimo sąlygų 4.2.6 punktas atitinka šiuo metu... 33. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 34. Ieškovė UAB „KRS“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2015... 35. 1. Pirmosios instancijos teismo argumentai ir padaryta išvada dėl ginčijamo... 36. 2. Skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada, kad pirkimas bus... 37. 3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad ieškiniu... 38. 4. Pirmosios instancijos teismo atliktas pirkimo sąlygų 27.3 punkto... 39. 5. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčijamo ekonominio naudingumo... 40. 7. Nepakankamai įsigilinęs į bylą, ginčo esmę bei ieškovės argumentus,... 41. Atsakovė UAB „Giraitės vandenys“ atsiliepime į apeliacinį skundą... 42. 1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad perkančioji... 43. 2. Teismas pagrįstai nurodė, kad VPĮ 90 straipsnio 2 dalyje nėra pateiktas... 44. 3. Apeliacinio skundo argumentai, kad programos vertinimas nustatant... 45. 4. Apeliacinio skundo argumentą, kad nėra žinoma, ar pirkimas bus... 46. 5. Apeliantės argumentai dėl ginčijamo kriterijaus T2 nepagrįsti. Tai, kad... 47. 6. Apeliacinio skundo argumentai dėl ginčijamo viešojo pirkimo pabaigos bei... 48. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 49. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo... 50. Nagrinėjamoje byloje buvo keliami klausimai dėl VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2... 51. Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų... 52. Bylos duomenimis nustatyta, kad perkančioji organizacija (atsakovė) UAB... 53. Ieškovė UAB „KRS“, nesutikdama su perkančiosios organizacijos pirkimo... 54. Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo perkančiajai organizacijai... 55. Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai... 56. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo... 57. Dėl ekonominio naudingumo kriterijų T1 ir T2 bei ekonominio naudingumo... 58. Perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar... 59. Perkančiosios organizacijos, vertindamos tiekėjų pasiūlymus, pripažintus... 60. Taikydamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijų,... 61. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pirkimo... 62. Ieškovė laikosi pozicijos, kad perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų... 63. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, perkančiosios organizacijos pirkimo... 64. Be to, kaip teisingai tvirtina apeliantas, darbų atlikimo strategijos... 65. Atkreiptinas taip pat dėmesys į tai, kad pirkimo sąlygų 27.3 punkte,... 66. Pirkimo sąlygų 3.5.1 punkte rangovo techninio pasiūlymo turiniui keliamas... 67. Teisingumo Teismas ne kartą akcentavo, kad konkurso specifikacijų apimtis... 68. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas teisines ir faktines... 69. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiekėjų kvalifikacija neabejotinai... 70. Nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos nustatyti ekonominio... 71. Dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų ir jų padarinių... 72. Teismui sprendžiant dėl pirkimo sąlygų teisėtumo ir ieškinio... 73. Pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis... 74. Atsižvelgiant į nurodytas teisines nuostatas bei į tai, kad pati... 75. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 76. Ieškovė apeliaciniame skunde prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones... 77. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ... 78. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keičiamas bylinėjimosi... 79. Ieškovė UAB „KRS“ pirmosios instancijos teisme turėjo 3 200 Eur (4... 80. Apeliacinės instancijos teismui iš esmės patenkinus ieškovės apeliacinį... 81. Advokato teisinės pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro... 82. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamoje byloje keliamų klausimų... 83. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 84. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti... 85. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės...